LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINIŲ PASLAUGŲ ĮSTATYMO NR. X-493 11, 13, 19, 23, 24 ir 241  STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 107, 589 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ

 AIŠKINAMASIS RAŠTAS

 

1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai

 

Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 11, 13, 19, 23, 24 ir 241 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas Nr. 1) siekiama sudaryti teisines prielaidas efektyviau valdyti socialinių paslaugų planavimą, organizavimą, gerinti teikiamų socialinių paslaugų kokybę ir prieinamumą, atsižvelgiant į gyventojų poreikius; Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 107, 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas Nr. 2) siekiama griežtinti socialinės globos įstaigų vadovų ar kitų atsakingų asmenų atsakomybę ir sustiprinti socialines paslaugas teikiančių įstaigų priežiūrą (toliau abu kartu – Įstatymų projektai).

Svarbiausi Įstatymo projekto Nr. 1 uždaviniai

1. Siekiant užtikrinti socialinių paslaugų teikimo kokybę bei informacijos apie savivaldybės teritorijoje teikiamas socialines paslaugas prieinamumą, išplėsti savivaldybės kompetenciją teikiant informaciją apie jos teritorijoje teikiamas socialines paslaugas (įpareigoti savivaldybes savo interneto svetainėse viešinti informaciją apie visas (ne tik savivaldybės steigiamas) jų teritorijose veikiančias socialinių paslaugų įstaigas, šiose įstaigose teikiamas paslaugas, paslaugų įkainius, vietų skaičių), įskaitant ir informavimą apie galimai padarytus pažeidimus jos teritorijoje teikiant licencijuojamas socialines paslaugas.

              2. Siekiant, kad socialinės globos paslaugos būtų teikiamos kokybiškai ir tik turint joms teikti skirtas licencijas, griežtinti socialinės globos įstaigų licencijavimo sąlygas – nustatyti papildomas licencijavimo sąlygas įstaigoms, kurios nori teikti socialinės globos paslaugas, taip pat atitinkamai patikslinti atsisakymo išduoti licenciją sąlygas.

3. Tikslinti šalių susitarimu teikiamų socialinių paslaugų reglamentavimą: įpareigoti socialinių paslaugų įstaigas informaciją apie jų teikiamas paslaugas, paslaugų įkainius, vietų skaičių skelbti savo interneto svetainėse ir kas ketvirtį teikti šią informaciją savivaldybėms, kurių teritorijose socialinių paslaugų įstaigos veikia; įpareigoti socialinės globos įstaigas teikti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (toliau – SPIS) duomenis apie visus socialinės globos paslaugas gaunančius asmenis, taip pat ir tuos, kuriems socialinės globos paslaugos teikiamos šalių susitarimu, kad būtų užtikrintas informacijos apie savivaldybės teritorijoje teikiamas socialinės globos paslaugas prieinamumas ir užtikrinta socialinės globos paslaugų teikimo kontrolė bei priežiūra.

4.Užtikrinti, kad visų socialinių paslaugų įstaigų vadovai nuolat tobulintų savo profesinę kompetenciją, jų profesinė veikla būtų vertinama.

Svarbiausi Įstatymo projekto Nr. 2 uždaviniai

1. Griežtinti socialinės globos įstaigų vadovų ar kitų atsakingų asmenų atsakomybę, kad būtų užtikrintas vidutinės socialinės globos paslaugos kainos asmeniui ir minimalios administracinės baudos proporcingumo principas. Minimalios administracinės baudos padidinimas taip pat būtų prevencinė priemonė, skatinanti nedaryti nusižengimo, užtikrinanti žmogaus teises gauti teisės aktais jam garantuojamas kokybiškas paslaugas. Šių paslaugų gavėjai yra itin jautri visuomenės dalis, o globos paslaugų teikimo tikslas – ištisą parą teikti visokeriopą specialistų pagalbą, užtikrinant ir palaikant asmens savarankiškumą, orias ir sveikas gyvenimo sąlygas.

2. Siekiant sustiprinti socialines paslaugas teikiančių įstaigų priežiūrą, suteikti Socialinių paslaugų priežiūros departamentui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Socialinių paslaugų priežiūros departamentas) įgaliojimus pradėti administracinio nusižengimo teiseną, tirti administracinius nusižengimus ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus pagal ANK 224 straipsnio 1 ir 2 dalis (asmenų trukdymas administracinio nusižengimo teisenai).

             

2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai

Įstatymų projektus inicijavo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – ministerija), vykdydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės COVID-19 sukeltos situacijos valdymo komiteto administravimo ir koordinavimo darbo grupės, sudarytos Vyriausybės kanclerio 2020 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 65 „Dėl darbo grupės sudarymo“, pavedimus, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) 2019 m. gegužės 30 d. išvadoje Nr. 4‑01‑5078 „Dėl korupcijos rizikos analizės Socialinių paslaugų priežiūros departamento ir Neįgaliųjų reikalų departamento veiklos srityse“ pateiktas rekomendacijas. Įstatymų projektus parengė ministerijos Socialinių paslaugų skyriaus (vedėja – Violeta Toleikienė, tel. 8 706 64 269, el. p. Violeta.Toleikiene@ socmin.lt) vyriausioji specialistė Jovita Kuzmickienė (tel. 8 706 68 148, el. p. [email protected]).

 

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai

Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo (toliau – Įstatymas) 11 straipsnyje nustatyta, kad ministerija įgyvendina valstybės socialinių paslaugų politiką, t. y. pagal savo kompetenciją teikia Vyriausybei siūlymus dėl valstybės socialinių paslaugų sistemos ir socialinio darbo vystymo krypčių ir rengia teisės aktų projektus dėl asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo, socialinių paslaugų skyrimo, teikimo, finansavimo, mokėjimo už socialines paslaugas, socialinės globos normų, socialinės globos įstaigų licencijavimo, socialinių darbuotojų, socialinių darbuotojų padėjėjų profesinės kvalifikacijos kėlimo ir veiklos reglamentavimo ir kt.; analizuoja ir vertina socialinių paslaugų būklę šalyje ir teikia savivaldybėms siūlymus dėl socialinių paslaugų planavimo, organizavimo; analizuoja socialinių darbuotojų poreikius tobulinti profesinę kompetenciją, organizuoja socialinių darbuotojų praktinės veiklos vertinimą; rengia ir įgyvendina valstybės socialinių paslaugų programas ir projektus.

Įstatymo 13 straipsnyje nustatyta savivaldybės kompetencija socialinių paslaugų srityje.

Įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad savivaldybė turi informuoti ministeriją ir gyventojus apie jos teritorijoje teikiamas socialines paslaugas ir duomenis apie gyventojams skirtas, teikiamas ar neskirtas (nurodydama jų neskyrimo priežastis) socialines paslaugas teikti SPIS.

Įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad socialinės globos įstaigos vadovas privalo turėti aukštąjį išsilavinimą ir nuolat tobulinti savo profesinę kompetenciją socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.

Įstatymo 23 straipsnyje nustatytos licencijos gavimo sąlygos.

Įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad licencija gali būti išduodama įstaigai, tinkamai pasirengusiai teikti socialinę globą, – įstaigos numatoma teikti socialinė globa atitinka socialinės globos normose nustatytus reikalavimus personalo struktūrai, skaičiui, išsilavinimui ir patalpoms.

Įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad licencijai gauti užpildoma ir Socialinių paslaugų priežiūros departamentui tiesiogiai, registruotu laišku, elektroninėmis priemonėmis arba per Paslaugų įstatyme nurodytą kontaktinį centrą (toliau – kontaktinis centras) pateikiama paraiška‑klausimynas, kurioje pateikiama rašytinė informacija, įrodanti, kad įstaigos numatoma teikti socialinė globa atitiks socialinės globos normose nustatytus reikalavimus personalo struktūrai, skaičiui, išsilavinimui ir patalpoms. Paraiškos-klausimyno formą tvirtina Socialinių paslaugų priežiūros departamentas. 

Įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, prieš išduodamas licenciją, Socialinių paslaugų priežiūros departamentas pagal įstaigos šio straipsnio 2 dalyje nurodytoje paraiškoje‑klausimyne pateiktą informaciją turi patikrinti vietoje, ar įstaiga yra pasirengusi teikti socialinę globą.

Įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, sustabdžius licencijos galiojimą, socialinės globos įstaigai leidžiama toliau teikti socialinę globą visą licencijos galiojimo sustabdymo laikotarpį tik tais atvejais, kai nustatyti pažeidimai nekelia grėsmės socialinių paslaugų gavėjų interesams ir saugumui.

Įstatymo 24 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad socialinės globos įstaiga kartu su sprendimą dėl socialinės globos skyrimo priėmusia savivaldybe ir ministerija privalo imtis visų įmanomų priemonių, kad, atsisakius išduoti licenciją, sustabdžius ar panaikinus jos galiojimą, būtų apsaugoti socialinių paslaugų gavėjų interesai ir užtikrintas jiems reikalingų socialinių paslaugų tęstinumas kitoje socialinių paslaugų įstaigoje. 

Įstatymo 241 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad licencijos turėtojas privalo:

1) vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus, Vyriausybės nutarimus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius socialinės globos įstaigų veiklą;

2) teikti socialinę globą, atitinkančią socialinės globos normas;

3) gavęs Socialinių paslaugų priežiūros departamento sprendimą sustabdyti ar panaikinti licencijos galiojimą, per sprendime nustatytą terminą sustabdyti arba nutraukti licencijuojamą veiklą, išskyrus šio įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje nustatytą atvejį;

4) leisti Socialinių paslaugų priežiūros departamentui tikrinti, kaip laikomasi licencijuojamos veiklos sąlygų;

5) imtis visų įmanomų priemonių, kad, sustabdžius ar panaikinus licencijos galiojimą, būtų apsaugoti socialinės globos gavėjų interesai ir užtikrintas jiems reikalingų socialinių paslaugų tęstinumas kitoje socialinių paslaugų įstaigoje.

Įstatymo 241 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad licencijos turėtojas gali teikti institucinę socialinę globą tik licencijoje nurodytoje veiklos vykdymo patalpoje.

ANK 107 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už neteisėtą socialinės globos teikimą. ANK 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad socialinės globos teikimas neturint licencijos ar nesilaikant licencijuojamos veiklos sąlygų užtraukia baudą juridinių asmenų, kurie teikia socialinę globą, vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo trijų šimtų dvidešimt iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų. ANK 107 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

ANK 589 straipsnyje nurodyti administracinius nusižengimus tiriantys ir protokolus surašantys pareigūnai.

 

4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

Įstatymo projekte Nr. 1 siūlomi pakeitimai

Įstatymo 11 straipsnio pakeitimas

Siūlome tikslinti Įstatymo 11 straipsnį – nustatyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kaip valstybės socialinių paslaugų politiką įgyvendinančios institucijos, kompetenciją, siekiant minėto straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies nuostatai dėl politikos formavimo, ministerijai pavestų valstybės politikos įgyvendinimo funkcijų terminuoto vykdymo.

Įstatymo 13 straipsnio pakeitimas

Siūlome išplėsti Įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje nurodytą savivaldybės pareigą informuoti ministeriją ir gyventojus apie jos teritorijoje teikiamas socialines paslaugas, t. y. nustatyti, kad savivaldybė savo interneto puslapyje viešina informaciją apie visas (ne tik savivaldybės steigiamas) jos teritorijoje veikiančias socialinių paslaugų įstaigas ir apie jų teikiamas socialines paslaugas, paslaugų įkainius, vietų skaičių. Šia nuostata siekiama skaidrumo socialinių paslaugų srityje, nes socialines paslaugas gaunantys asmenys yra itin pažeidžiama visuomenės dalis. Siūloma sudaryti jiems sąlygas paprastai, aiškiai, vienoje vietoje rasti reikalingą informaciją, kad jie galėtų pasirinkti tinkamą socialines paslaugas teikiančią įstaigą, nusistatyti šia informacija pagrįstus lūkesčius – kuriose įstaigose jie galės artimiausiu metu gauti paslaugas, o kuriose vietų nėra ir kt.

Siūlome papildyti Įstatymo 13 straipsnį 9 dalimi ir joje nustatyti, kad savivaldybės administracija, gavusi informacijos, jog savivaldybės teritorijoje veikiančioje socialinės globos įstaigoje socialinė globa, įskaitant ir įstaigos teikiamą socialinę globą asmens namuose, galimai teikiama neturint licencijos ar nesilaikant licencijuojamos veiklos sąlygų, apie tai nedelsdama informuoja Socialinių paslaugų priežiūros departamentą. Šia nuostata siekiama gerinti teikiamos socialinės globos kokybę ir užtikrinti operatyvesnį reagavimą į savivaldybės anksčiau gautą informaciją apie jos teritorijoje galimai netinkamai teikiamas socialines paslaugas.

Įstatymo 19 straipsnio pakeitimas

Siūlome Įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje nustatyti, kad socialinių paslaugų įstaigos vadovas tobulina savo profesinę kompetenciją, jo kasmetinė profesinė veikla vertinama. Socialinių paslaugų įstaigų vadovų profesinės kompetencijos tobulinimo ir profesinės veiklos vertinimo tvarkų aprašus tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. Šia nuostata siekiama nustatyti pareigą socialinių paslaugų įstaigoms užtikrinti, kad būtų nuolat tobulinama šių įstaigų vadovų profesinė kompetencija ir atliekamas jų kasmetinės profesinės veiklos vertinimas, t. y. nustatyti, kad socialinių paslaugų įstaigoms vadovauja kompetentingi asmenys, gebantys užtikrinti, kad jų vadovaujamoje įstaigoje būtų teikiamos kokybiškos socialinės paslaugos.

Siūlome Įstatymo 19 straipsnį papildyti 11 dalimi ir joje nustatyti, kad socialinių paslaugų įstaigos savo interneto svetainėse viešina informaciją apie teikiamas socialines paslaugas, jų kainas ir vietų skaičių, taip pat informaciją apie turimas licencijas, jų išdavimą, sustabdymą ir (ar) panaikinimą. Šią informaciją vieną kartą per ketvirtį socialinių paslaugų įstaigos teikia savivaldybei, kurios teritorijoje teikia paslaugas. Šia nuostata siekiama skaidrumo socialinių paslaugų srityje, taip pat siekiama sudaryti sąlygas asmenims vienoje vietoje rasti visą jiems reikalingą informaciją, kad jie galėtų pasirinkti tinkamą socialines paslaugas teikiančią įstaigą, be to, savivaldybėms būtų lengviau surinkti informaciją apie jų teritorijose teikiamas socialines paslaugas.

Įstatymo 23 straipsnio pakeitimas

Siekdami, kad socialinės globos paslaugos būtų teikiamos kokybiškai, siūlome griežtinti socialinės globos įstaigų licencijavimo sąlygas.

Siūlome Įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyti, kad socialinės globos įstaigai licencija gali būti išduodama tik tada, jei įstaiga per pastaruosius vienus metus iki prašymo išduoti licenciją pateikimo dienos neteikė socialinės globos neturėdama licencijos ir (ar) įstaigai nebuvo panaikintas licencijos teikti socialinę globą galiojimas, ir (ar) įstaigos vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nebuvo du ir daugiau kartų paskirta administracinė nuobauda už socialinės globos teikimą neturint licencijos ar nesilaikant licencijuojamos veiklos sąlygų.

Siūlome Įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyti, kad įstaiga, norinti gauti licenciją teikti socialinę globą, paraiškoje-klausimyne pateikia informaciją ir apie tai, ar įstaiga yra teikusi socialinę globą neturėdama licencijos, ar įstaigai buvo panaikintas licencijos teikti socialinę globą galiojimas, ar įstaigos vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims buvo paskirta administracinė nuobauda už socialinės globos teikimą neturint licencijos ar nesilaikant licencijuojamos veiklos sąlygų.

Siūlome Įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje nustatyti, kad paraiškoje-klausimyne įstaigos pateikta informacija yra teisinga, kad paraiškoje-klausimyne įstaigos pateiktos informacijos patikrinimas socialinės globos paslaugos teikimo vietoje neatliekamas, jei numatoma socialinės globos paslaugas teikti asmens namuose (ši nuostata patikslinta, atsižvelgiant į STT 2019 m. gegužės 30 d. išvadoje Nr. 4-01-5078 „Dėl korupcijos rizikos analizės Socialinių paslaugų priežiūros departamento ir Neįgaliųjų reikalų departamento veiklos srityse“ pateiktas rekomendacijas).

Įstatymo 24 straipsnio pakeitimas

Siekdami, kad būtų užtikrintas sklandus licencijų išdavimas, Įstatymo 24 straipsnio 1 dalies pakeitimu siūlome papildyti atsisakymo išduoti licenciją pagrindus (24 straipsnio 1 dalį papildyti 3 punktu) nustatant, kad jeigu įstaiga per pastaruosius vienus metus iki prašymo išduoti licenciją pateikimo dienos teikė socialinę globą neturėdama licencijos ir (ar) įstaigai buvo panaikintas licencijos teikti socialinę globą galiojimas, ir (ar) įstaigos vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims buvo du ir daugiau kartų paskirta administracinė nuobauda už socialinės globos teikimą neturint licencijos ar nesilaikant licencijuojamos veiklos sąlygų, licencija nebūtų išduodama.

Siūlome pakeisti Įstatymo 24 straipsnio 5 dalį ir joje nurodyti, kad į socialinės globos įstaigą, kurios veiklos licencijos galiojimas yra sustabdytas, nauji socialinės paslaugos gavėjai nepriimami ir naujai socialinė globa asmens namuose neteikiama iki tol, kol licencijos galiojimo sustabdymas panaikinamas.

Siūlome pakeisti Įstatymo 24 straipsnio 11 dalį ir joje nustatyti, kad socialinės globos įstaiga kartu su sprendimą dėl socialinės globos skyrimo priėmusia savivaldybe ar savivaldybe, kurios teritorijoje veikia socialinės globos įstaiga, jei asmeniui įstaigoje paslaugos teikiamos šalių susitarimu, koordinuoja socialinių paslaugų gavėjams reikalingų ir geriausiai jų poreikius atitinkančių socialinių paslaugų teikimo tęstinumo užtikrinimą, interesų apsaugą, kai socialinės globos įstaigai atsisakoma išduoti licenciją, sustabdomas ar panaikinamas socialinės globos įstaigos licencijos galiojimas ar nustatoma, jog socialinė globa teikiama neturint licencijos ar nesilaikant licencijuojamos veiklos sąlygų. Tokiu atveju socialinių paslaugų teikimą asmeniui organizuoja savivaldybė, kurioje buvo paskutinė asmens deklaruota gyvenamoji vieta iki apsigyvenimo socialinės globos įstaigoje. Šiuo pakeitimu siekiama, kad būtų apsaugoti socialinių paslaugų gavėjų interesai ir operatyviai, sklandžiai būtų užtikrintas jiems reikalingų ir geriausiai jų poreikius atitinkančių socialinių paslaugų teikimo tęstinumas.

Įstatymo 241 straipsnio pakeitimas

Atsižvelgdami į tai, kad nėra reglamentuotas socialinės globos teikimas šalių susitarimu ir socialinės globos įstaigoms nenustatyta pareiga teikti duomenis apie asmenims teikiamas socialinės globos paslaugas, siūlome Įstatymo 241 straipsnio 2 dalį papildyti 6 punktu, kuriame būtų nustatyta, kad licencijos turėtojas privalo duomenis apie asmenims teikiamas socialinės globos paslaugas teikti SPIS, išskyrus atvejį, kai socialinė globa asmenims teikiama savivaldybės sprendimu, ir informuoti socialinės paslaugos gavėjo paskutinės deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybę iki apsigyvenimo socialinės globos įstaigoje apie jiems teikiamas socialinės globos paslaugas. Tada kiekviena savivaldybė žinotų apie visus jos teritorijoje gyvenančius asmenis, kuriems teikiamos socialinės globos paslaugas, ir, atsiradus aplinkybių, dėl kurių įstaigos nebegali toliau teikti socialinės globos paslaugų, galėtų operatyviai ir sklandžiai užtikrinti socialinės globos paslaugų visiems šiems asmenims teikimo tęstinumą. Taip būtų išvengta situacijų, kai apie asmenims šalių susitarimu teikiamas socialines paslaugas nežino nė viena institucija, tik socialinės globos įstaiga, ir, atsiradus minėtų aplinkybių, niekas nežino, kad yra asmenų, kuriems būtina operatyviai užtikrinti socialinės globos tęstinumą, bet jiems šios paslaugos nebeteikiamos, jie paliekami likimo valiai.

Siūlome pakeisti Įstatymo 241 straipsnio 3 dalį ir joje nustatyti, kad licencijos turėtojas institucinę socialinę globą turi teisę teikti tik licencijoje nurodytu veiklos patalpų adresu (-ais) nurodytai paslaugų gavėjų grupei, bet ne didesniam nei licencijoje nurodyta socialinės globos gavėjų skaičiui. Šia nuostata siekiama užtikrinti teikiamos socialinės globos kokybę, t. y. siekiama, kad socialinės globos paslaugos būtų teikiamos tik tose patalpose, kurios yra nurodytos licencijoje, ir tik tokiam (ne didesniam) paslaugų gavėjų skaičiui, koks nurodytas licencijoje. Socialinių paslaugų priežiūros departamentas, prieš išduodamas licenciją, patikrina, ar patalpos, kuriose bus teikiamos socialinės globos paslaugos, atitinka teisės aktuose patalpoms nustatytus reikalavimus ir yra skirtos atitinkamam paslaugų gavėjų skaičiui.

Įstatymo projekte Nr. 2 siūlomi pakeitimai

ANK 107 straipsnio pakeitimas

Šiuo pakeitimu siūlome griežtinti socialinės globos įstaigų vadovų ar kitų atsakingų asmenų atsakomybę. Taip būtų užtikrintas vidutinės socialinės globos paslaugos kainos asmeniui ir minimalios administracinės baudos proporcingumas. Šiame straipsnyje siūlome nustatyti, kad socialinės globos teikimas neturint licencijos ar nesilaikant licencijuojamos veiklos sąlygų užtraukia baudą juridinių asmenų, kurie teikia socialinę globą, vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 640 iki 2 800 Eur. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių aštuonių šimtų iki šešių tūkstančių eurų.

2019 m. vidutinės socialinės globos paslaugų kainos buvo: ilgalaikės, trumpalaikės socialinės globos institucijoje suaugusiems asmenims su negalia – 728,17 Eur asmeniui per mėnesį, senyvo amžiaus asmenims – 733,11 Eur asmeniui per mėnesį, senyvo amžiaus asmenims ir suaugusiems asmenims su negalia – 836,66 Eur asmeniui per mėnesį. ANK 107 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad socialinės globos teikimas neturint licencijos ar nesilaikant licencijuojamos veiklos sąlygų užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 320 Eur iki 1 400 Eur, 2 dalyje (už pakartotinį nusižengimą) – nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur. Taigi vidutinė socialinės globos paslaugos kaina asmeniui yra gerokai didesnė negu minimali administracinė nuobauda už socialinės globos teikimą neturint licencijos ar nesilaikant licencijuojamos veiklos sąlygų (pvz., jei neteisėtai socialinę globą teikiančioje įstaigoje yra 20 gyventojų, paslaugos kaina – 700 Eur asmeniui per mėnesį, įstaigos gaunamos pajamos per mėnesį – 14 000 Eur). Socialinės globos įstaigos vadovui ar kitam atsakingam asmeniui skiriama administracinė nuobauda už socialinės globos teikimą neturint licencijos ar nesilaikant licencijuojamos veiklos sąlygų pirmą kartą – pusė minimalios baudos – 160 Eur. Praktikoje yra buvę atvejų, kai socialinės globos įstaigoje (veikiančioje be licencijos) paskiriamas vadovas, jis nubaudžiamas administracine tvarka, jam skiriama minimali 160 Eur bauda ir iš karto, jam susimokėjus baudą, paskiriamas kitas vadovas. Šis veiksmas galimai atliekamas, kad asmuo gautų pusę minimalios baudos ir galėtų toliau tęsti nelegalią veiklą, o ne būti baudžiamas už pakartotinį administracinio nusižengimo padarymą (pagal ANK 107 straipsnio 2 dalį).

 

ANK 589 straipsnio pakeitimas

Šiuo pakeitimu siūlome sustiprinti socialines paslaugas teikiančių įstaigų priežiūrą – suteikti Socialinių paslaugų priežiūros departamentui įgaliojimus pradėti administracinio nusižengimo teiseną, tirti administracinius nusižengimus, surašyti administracinių nusižengimų protokolus pagal ANK 224 straipsnio 1 ir 2 dalis ir taip praplėsti jo kompetenciją. Siūlome pakeisti 589 straipsnio 52 punktą ir jame nustatyti, kad Socialinių paslaugų priežiūros departamento pareigūnai yra administracinius nusižengimus tiriantys ir protokolus dėl ANK kodekso 72 straipsnio 3 dalyje, 107, 224, 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų surašantys pareigūnai.

 

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas. Įstatymų priėmimas neturės neigiamų pasekmių. Numatomos teigiamos teisinio reguliavimo pasekmės aptartos aiškinamojo rašto 4 dalyje.

 

6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai

Priimti įstatymai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.

Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu Nr. 1 ir Įstatymo projektu Nr. 2 nenumatoma reguliuoti Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų visuomeninių santykių, Įstatymo projekto Nr. 2 antikorupcinis vertinimas neatliktas.

 

7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Verslo subjektai, teikiantys socialines paslaugas, turi tokias pačias galimybes teikti socialines paslaugas ir gauti šiai veiklai finansavimą iš savivaldybių, Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšų, skirtų socialinių paslaugų programoms ir projektams įgyvendinti, kaip ir socialines paslaugas teikiančios biudžetinės įstaigos.

 

8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios

Be kartu su Įstatymo projektu Nr. 1 teikiamo Įstatymo projekto Nr. 2, kitų įstatymų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.

 

9. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir Įstatymų projektų sąvokų bei jas įvardijančių terminų įvertinimas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka

Įstatymų projektai atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus.

 

10. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams

Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės normas.

 

11. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai

Socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2020 m. rugsėjo 30 d. turės priimti Įstatymo projekto Nr. 1 įgyvendinamuosius teisės aktus: pakeisti Socialinės globos įstaigų licencijavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. A1-684 „Dėl Socialinės globos įstaigų licencijavimo taisyklių patvirtinimo“, pakeisti Socialinės globos normų aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. A1-46 „Dėl Socialinės globos normų aprašo patvirtinimo“, pakeisti Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. A1‑172 „Dėl Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos nuostatų ir Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenų saugos nuostatų patvirtinimo“, patvirtinti socialinių paslaugų įstaigų vadovų kompetencijos tobulinimo ir profesinės veiklos vertinimo tvarkų aprašus.

 

12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti

Papildomų valstybės biudžeto lėšų reikės, nes, priėmus Įstatymų projektus, bus sugriežtinta socialinės globos įstaigų vadovų ar kitų atsakingų asmenų atsakomybė ir sustiprinta socialines paslaugas teikiančių įstaigų priežiūra. Socialinių paslaugų priežiūros departamentui, siekiant užtikrinti kokybišką funkcijų vykdymą socialinių paslaugų kokybės vertinimo bei ANK nuostatų įgyvendinimo srityje, reikės papildomų žmogiškųjų išteklių (6 etatų). Darbo vietoms sukurti ir išlaikyti, darbo užmokesčiui bei Socialinių paslaugų priežiūros departamento ir ministerijos informacinių sistemų integracijai reikės: 2020 m. – 119,21 tūkst. Eur, 2021 m. – 186,2 tūkst. Eur.

2020 m. papildomų lėšų poreikį siūloma įtraukti į Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą.

Papildomų lėšų poreikio pagrindimas

Dėl darbo vietų sukūrimo ir išlaikymo bei darbo užmokesčio

Įsteigus 6 naujas pareigybes, Socialinių paslaugų priežiūros departamentui papildomai reikės:

- darbo užmokesčio fondui: 2020 m. – 27,6 tūkst. Eur, 2021 m. – 168 tūkst. Eur. 4 pareigybės būtų užimtos nuo 2020 m. spalio 1 d. (1 – patarėjo, 3 – vyriausiojo specialisto), 2 pareigybės būtų užimtos nuo 2021 m. sausio 1 d. (1 – patarėjo, 1 – vyriausiojo specialisto). Šios lėšos apskaičiuotos remiantis Lėšų darbo užmokesčiui poreikio naujoms pareigybėms biudžetinėse įstaigose apskaičiavimo metodika, patvirtinta 2019 m. vasario 7 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-41 „Dėl lėšų darbo užmokesčiui poreikio naujoms pareigybėms biudžetinėse įstaigose apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“;

- darbo vietoms sukurti ir išlaikyti (aprūpinimas informacinių technologijų priemonėmis, darbo vietų išlaikymas ir t. t.): 2020 m. – 5,7 tūkst. Eur, 2021 m. – 18,2 tūkst. Eur.

Dėl informacinių sistemų integracijos

Socialinių paslaugų priežiūros departamento veiksmai ir papildomų lėšų poreikis:

1) Socialinės globos licencijavimo elektroninės priemonės (toliau – SGLEP) plėtra – 22 000 Eur;

2) integracijos modulio sukūrimas ir pritaikymas SGLEP – 16 000 Eur.

Lėšų poreikis 2020 m. – 38 000 Eur (be PVM), 45 980 Eur (su PVM).

Ministerijos veiksmai ir papildomų lėšų poreikis:

SPIS plėtra:

a) duomenų įvedimas, peržiūra – 19 000 Eur:

- socialinės globos įstaigų vadovų (įgaliotų asmenų) duomenų apie gyvenančius, besigydančius ir pan. asmenis įvedimas;

- savivaldybių darbuotojų duomenų įvedimas asmenims į socialinės globos įstaigas siųsti;

- SGLEP ir SPIS duomenų peržiūra (Socialinių paslaugų priežiūros departamentas);

b) integracija su SGLEP sistema licencijų duomenims gauti – 14 000 Eur.

Lėšų poreikis 2020 m. – 33 000 Eur (be PVM), 39 930 Eur (su PVM).

Bendras lėšų poreikis informacinių sistemų integracijai 2020 m. – 85 910 Eur (su PVM).

 

13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados

Rengiant Įstatymų projektus, specialistų vertinimų ir išvadų negauta.

      

14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis

Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai yra „socialinės paslaugos“, „socialinės globos paslaugos“ „licencijavimas“.

 

15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

Būtina skelbti anglų ir rusų kalbomis.