PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

KELIŲ TRANSPORTO KODEKSO NR. I-1628 171, 18 IR 182 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3482(2)

 

2024-06-26

Vilnius

 

Siūloma keisti

 

 

Pasiūlymo turinys

Straipsnis

Straipsnio dalis

Punktas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1

 

Argumentai:

Pagal šiuo metu galiojančias Kelių transporto kodekso nuostatas (ne tik keičiamas, bet ir tas, kurios nėra keičiamos) keleiviai vežami tolimojo susisiekimo maršrutais, o ne tolimuoju susisiekimu. Pakeitimus atlikti galima be sąvokų keitimo ar įtraukimo.

Taip pat siūlome nuostatą dėl viešųjų paslaugų dėstyti analogiškai viešųjų paslaugų vietinio susisiekimo maršrutais teikimui, neiškraipant Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 2 straipsnio e dalyje pateiktos viešųjų paslaugų įsipareigojimo sąvokos.

Atsižvelgiant į tai, reikia koreguoti Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamą 171 straipsnio 1 dalį.

 

Pasiūlymas:

1 straipsnis. 171 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 171 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Užtikrindama tolimojo susisiekimo viešųjų paslaugų prieinamumą, šių paslaugų teikimo poreikį numato Transporto saugos administracija, vadovaudamasi Reglamentu (EB) Nr. 1370/2007, užtikrina bendrus interesus tenkinančių keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų tolimojo susisiekimo maršrutais teikimą, kurio, atsižvelgdami į savo komercinius interesus, vežėjai neprisiimtų arba neprisiimtų tokiu mastu ar tokiomis pačiomis sąlygomis negaudami atlygio. Savivaldybių institucijos, vadovaudamosi Reglamentu (EB) Nr. 1370/2007, užtikrina bendrus interesus tenkinančių keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų vietinio susisiekimo maršrutais teikimą, kurio, atsižvelgdami į savo komercinius interesus, vežėjai neprisiimtų arba neprisiimtų tokiu mastu ar tokiomis pačiomis sąlygomis negaudami atlygio.“

 

 

 

 

 

1

 

 

 

 

2

 

Argumentai:

Siūlome patikslinti šią dalį atsižvelgiant į ankstesnį pakeitimą dėl viešųjų paslaugų.

Be to, šiame įstatyme siūlome atsisakyti viešųjų paslaugų teikimo poreikio vertinimo ir maršruto sudarymo kriterijų bei tokių maršrutų siejimo su komerciniams maršrutams taikomais reikalavimais. Reikalavimai, taikomi komerciniams maršrutams, neturėtų trukdyti užtikrinti susisiekimo paslaugą ten, kur ji būtina. Todėl siūlome viešųjų paslaugų tolimojo susisiekimo maršrutais teikimo kriterijus – kaip, kur, kada tokia paslauga turi būti užtikrinta – pavesti nustatyti Vyriausybei. Vyriausybė tai kokybiškai atliktų sujungiant tokių atsakingų institucijų, žinančių regionų situaciją, kaip VRM, LSA ir kt. atsakingų įstaigų žinias ir patirtį.

Atsižvelgiant į tai, reikia koreguoti Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamą 171 straipsnio 3 dalį.

 

Pasiūlymas:

1 straipsnis. 171 straipsnio pakeitimas

2. Pakeisti 171 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Transporto saugos administracija nustato tolimojo susisiekimo viešosios paslaugos tolimojo susisiekimo maršrutais poreikį ir užtikrina tinkamą viešosios paslaugos tolimojo susisiekimo maršrutais teikimą Vyriausybės nustatyta tvarka, remdamasi šio straipsnio 5 dalyje nustatytais kriterijais, ir sudaro viešųjų paslaugų teikimo sutartį su vežėju dėl naujo šiam poreikiui tenkinti skirto maršruto aptarnavimo. Vertinant viešosios paslaugos poreikį ir sudarant naują maršrutą, kuriame bus teikiama tolimojo susisiekimo viešoji paslauga tolimojo susisiekimo maršrutais, šio kodekso 18 straipsnio 16 dalies 4 punktas nėra taikomas. Jeigu yra viešosios paslaugos poreikis ir sudaroma sutartis dėl viešosios paslaugos teikimo esamame maršrute, kurį aptarnavusiam vežėjui buvo panaikintas leidimas vežti keleivius ir naujas leidimas nėra išduotas nė vienam vežėjui, šio straipsnio 5 dalies 2 punktas netaikomas. Sudarant sutartį dėl viešosios paslaugos teikimo minimalaus autobusų išvykimo užtikrinimo tikslais, šio kodekso 18 straipsnio 16 dalies 4 punktas ir šio straipsnio 5 dalis netaikomi. Transporto saugos administracija vežėjus tolimojo susisiekimo viešosioms paslaugoms teikti viešąsias paslaugas tolimojo susisiekimo maršrutais pagal viešųjų paslaugų įsipareigojimus parenka konkurso būdu, vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 5 straipsnyje nurodytais reikalavimais. Teikti tolimojo susisiekimo viešąsias paslaugas gali tik vežėjai, turintys šio kodekso 8 straipsnio 2 dalies 1 ar 4 punkte nurodytą licenciją.“

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į aukščiau teiktus siūlymus, kur siūloma pavesti Vyriausybei nustatyti viešosios paslaugos tolimojo susisiekimo maršrutais poreikio kriterijus ir teikimo tvarką, siūlome atsisakyti Įstatyme nustatytų kriterijų, kurie gali stipriai apriboti paslaugų teikimą ir netenkinti keleivių poreikių, ypač atsižvelgiant į šios dienos keleivių keliavimo įpročius ir jų kitimą.

Siūlome viešųjų paslaugų organizavimą įgyvendinti taip, kaip organizuojant viešąsias paslaugas geležinkeliuose, kur galioja geroji praktika –tvarka įtvirtinta nutarime, taip užtikrinant lankstumą reaguojant į pokyčius ir operatyvų viešųjų paslaugų teikimą. Jei prireikus pokyčių bus reikalinga kaskart keisti įstatymą, tai užtruks žymiai ilgiau, nei nutarimo pakeitimas.

Be to, nutarime bus galimybė detaliau įvertinti kiekvieno keleivio poreikius platesniame institucijų rate, nes keleiviai yra iš įvairių asmenų grupių, kaip mokiniai, senjorai, darbuotojai, turistai ir t.t., o tam reikalingas lankstesnis reglamentavimas.

Atsižvelgiant į tai, reikia koreguoti Įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamą 171 straipsnio 5 dalį.

 

Pasiūlymas:

1 straipsnis. 171 straipsnio pakeitimas

3. Pakeisti 171 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Viešosios paslaugos tolimojo susisiekimo maršrutais poreikio kriterijus ir teikimo tvarką nustato Vyriausybė. Tolimojo susisiekimo tarp dviejų ir daugiau Lietuvos Respublikos savivaldybių centrų, esančių bendros ribos neturinčiose savivaldybėse (neįskaitant miestų savivaldybių), tarp kurių kelių trasa ilgesnė kaip 50 km, viešoji paslauga privalo būti teikiama, jeigu tenkinami visi šie kriterijai:

1) Vyriausybės įgaliota institucija nustato tolimojo susisiekimo viešųjų paslaugų poreikį, jeigu tarp išvykimo ir galinio punktų nėra užtikrintas tolimasis susisiekimas arba jeigu tarp išvykimo ir atvykimo punktų esanti atkarpa sudaro esamo maršruto dalį, tačiau tokiu maršrutu keleivių vežimo paslaugas teikiantis vežėjas atsisako padidinti atliekamų reisų skaičių;

2) išvykimo arba galinis punktas yra savivaldybės, turinčios iki 20 000 gyventojų, centras;

3) tarp išvykimo ir galinio punktų nėra teikiama viešoji keleivių, bagažo vežimo geležinkelių transportu paslauga ir (ar) viešoji kombinuotojo keleivių vežimo vietiniais maršrutais paslauga, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse, pradžia ir pabaiga.“

 

 

 

 

 

 

1

 

 

 

 

 

5

 

Argumentai:

Siūlome atsisakyti perteklinių įstatymo nuostatų dėl sutarčių nutraukimo ir pripažinti šią dalį netekusia galios, nes tokias sąlygas pavesta nustatyti Vyriausybei kodekso 171 straipsnio 4 dalyje.

Atsižvelgiant į tai, reikia koreguoti Įstatymo projekto 1 straipsnio 5 dalimi keičiamą 171 straipsnio 7 dalį.

 

Pasiūlymas:

1 straipsnis. 171 straipsnio pakeitimas

5. Pripažinti netekusia galios 171 straipsnio 7 dalį.

7. Transporto saugos administracija privalo nedelsdama, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, nutraukti viešųjų paslaugų teikimo sutartį, jeigu paaiškėja, kad šio kodekso 8 straipsnio 2 dalies 1 ar 4 punkte nurodytos vežėjo licencijos galiojimas panaikinamas arba pasibaigia jos galiojimo terminas. Transporto saugos administracija, paaiškėjus, kad vežėjo, su kuriuo sudaryta viešųjų paslaugų teikimo sutartis, licencijos galiojimas sustabdytas, užtikrina laikiną paslaugos teikimą paskirdama naują vežėją, kurį parenka apklausos būdu. Naujas vežėjas parenkamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo licencijos galiojimo sustabdymo vežėjui, su kuriuo sudaryta viešųjų paslaugų teikimo sutartis. Transporto saugos administracija, nutraukusi viešųjų paslaugų teikimo sutartį, užtikrina šios paslaugos teikimo tęstinumą Reglamento Nr. 1370/2007 5 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.

 

 

Teikia

Seimo nariai