AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO STATUTO NR. I-399 11, 33, 35, 48, 52, 53, 54, 78, 89, 91, 93, 122, 123, 124, 125, 130, 131, 136, 150, 151, 152, 155, 163, 1713, 18024, 18611, 194, 200, 2021, 214 STRAIPSNIŲ IR AŠTUONIOLIKTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO
PAKEITIMO, STATUTO PAPILDYMO 1311 STRAIPSNIU IR
133, 134 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
1. 1. Paskatinusios priežastys
Lietuvos Respublikos Seimo statuto pakeitimo projektas parengtas atsižvelgiant į 2024 m. sausio 24 d. Seimo kanceliarijos Vidaus audito ataskaitos Nr. 401‐AA‐1(2024) rekomendacijas. Projektu siekiama patikslinti nuostatas, susijusias su Seimo, Seimo valdybos, Seimo Seniūnų sueigos, Seimo komitetų ir komisijų posėdžių (toliau kartu – posėdžiai) eigos fiksavimu bei tiesioginių transliacijų vykdymu ir šių posėdžių darbotvarkių projektų, protokolų, stenogramų, garso, vaizdo ir garso įrašų (toliau – posėdžių eigos fiksavimo duomenys) tvarkymu ir skelbimu viešai. Taip pat nustatyta, kad Seimo statute nėra reglamentuoti šių duomenų skelbimo viešai terminai ir tikslai, posėdžių eigos fiksavimo ir visuomenės informavimo reglamentavimas nėra aiškus, nuoseklus.
Atsižvelgiant į tai, kad posėdžių eigos fiksavimo metu yra tvarkomi asmens duomenys, kurie yra skelbiami viešai, svarbu ir tai, kad Seimo statuto nuostatos, reglamentuojančios viešą asmens duomenų skelbimą, atitiktų tiesiogiai taikomą Europos Sąjungos teisės aktą, t. y. 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas arba BDAR).
Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas atvirumo ir skaidrumo principas, kuris inter alia reiškia, kad teisėkūra turi būti vieša. Projektu siekiama didinti teisėkūros atvirumą ir nuoseklumą, todėl teikiami pakeitimai daugelyje Seimo statuto nuostatų vartojamų netikslių formuluočių, kuriomis būtų patikslinta, kad posėdžių eigos fiksavimo duomenys yra viešai paskelbiami.
1.2. Parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Projekto tikslas yra užtikrinti Seimo veiklos skaidrumą, atitiktį BDAR reikalavimams, taip pat tinkamą asmens duomenų apsaugą fiksuojant posėdžių eigą, vykdant posėdžių tiesiogines transliacijas, tvarkant kitus posėdžių eigos fiksavimo duomenis. Projekto uždaviniai apima šių BDAR nustatytų reikalavimų įgyvendinimą:
• BDAR 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nacionaliniuose teisės aktuose būtų nurodomi aiškūs duomenų tvarkymo tikslai ir kitos specifinės nuostatos, užtikrinančios teisėtą duomenų tvarkymą. Projekto tikslas yra nustatyti aiškius posėdžių eigos fiksavimo duomenų tvarkymo, skelbimo ir saugojimo terminus ir tikslus. Šio projekto tikslas yra užtikrinti, kad posėdžių eigos fiksavimo duomenų tvarkymas būtų teisėtas, skaidrus ir BDAR reikalavimus;
• BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad asmens duomenys turi būti tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu. Siūlomi pakeitimai padės užtikrinti, šių principų įgyvendinimą, nes Seimo statute, kuriame nustatytas teisinis pagrindas tvarkyti posėdžių eigos fiksavimo duomenis, bus aiškiai įvardintos duomenų tvarkymo apimtys, tikslai ir terminai;
• BDAR 5 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta, kad asmens duomenys turi būti renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu. Pakeitimu siekiama apibrėžti posėdžio eigos fiksavimo duomenų tvarkymo tikslus ir tokiu būdu užtikrinti, kad asmens duomenys būtų tvarkomi su tais tikslais suderinamu būdu;
• BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyta, kad tvarkomi asmens duomenys turi būti adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurie būtini tikslams pasiekti. Pakeitimu siekiama užtikrinti, kad būtų tvarkomi tik tie posėdžių eigos fiksavimo duomenys, kurie būtini nustatytiems tikslams;
• BDAR 5 straipsnio 1 dalies e punkte nustatyta, kad asmens duomenys turi būti laikomi tokia forma, kad duomenų subjektų tapatybę būtų galima nustatyti ne ilgiau nei tai būtina tikslams pasiekti. Siūlomi pakeitimai nustatys aiškius posėdžių fiksavimo duomenų saugojimo ir skelbimo viešai terminus, siekiant užtikrinti atitiktį šiam principui.
Konstitucinio teismas yra pažymėjęs, kad konstitucinis visateisio Lietuvos Respublikos dalyvavimo Europos Sąjungoje imperatyvas suponuoja ir konstitucinį Lietuvos Respublikos įsipareigojimą tinkamai įgyvendinti Europos Sąjungos teisės reikalavimus (2019 m. sausio 11 d. nutarimas).
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija ne kartą yra konstatavusi, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose asmens duomenų tvarkymą, būtina aiškiai apibrėžti duomenų tvarkymo tikslus, nustatyti duomenų saugojimo terminus ir užtikrinti tinkamas technines bei organizacines priemones duomenų apsaugai. Šios pastabos yra svarbios ir Seimo statuto pakeitimų kontekste, siekiant užtikrinti, kad Seimo posėdžių eigos fiksavimo duomenų tvarkymas atitiktų BDAR reikalavimus ir būtų užtikrinta duomenų subjektų teisių apsauga.
Apibendrinant, siūlomi Seimo statuto pakeitimai yra būtini, siekiant užtikrinti Seimo veiklos skaidrumą, atitikti BDAR reikalavimus ir apsaugoti asmens duomenis. Tai padės sukurti aiškų ir teisėtą Seimo posėdžių eigos fiksavimo duomenų tvarkymo ir saugojimo reglamentavimą, atitinkantį nacionalinius ir tarptautinius duomenų apsaugos standartus.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai
Seimo statuto projekto iniciatorius Seimo narys Jurgis Razma, projektą parengė Seimo kanceliarija.
3. Dabartinis teisinis įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reguliavimas
Seimo statute Seimo, Seimo valdybos, Seimo Seniūnų sueigos, Seimo komitetų ir komisijų posėdžių garso, vaizdo ir garso įrašų tvarkymas, įskaitant saugojimą, yra nustatytas nepakankamai ir nėra reglamentavimo vienodumo. Taip pat nėra nustatyti prieš tai minėtų posėdžių garso, vaizdo ir garso įrašų skelbimo viešai tikslas, terminai ir jų tvarkymas. Nėra aišku, kaip turėtų būti užtikrinamas saugomų (tvarkomų) duomenų prieinamumas ir vientisumas. Be kita ko, tvarkant posėdžių garso, vaizdo ir garso įrašus, BDAR 5 str. numatytų principų laikymasis nėra užtikrinamas visa apimtimi. (Seimo statuto 33, 35, 53, 131, 1311 straipsniai).
Vertinant Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą teisinį imperatyvą teisės akto projektą rengiančiam subjektui vadovautis atvirumo ir skaidrumo principu kartu su Seimo statuto nuostatomis susijusiomis su Seimo, Seimo valdybos, Seimo Seniūnų sueigos, Seimo komitetų ir komisijų posėdžių darbotvarkių projektų, protokolų, stenogramų, garso, vaizdo ir garso įrašų tvarkymu ir skelbimu nėra pakankamai užtikrinamas prieš tai minėtas viešumo principas. (Seimo statuto 33, 35, 89, 91, 93, 122, 123, 124, 125, 1311, 136, 151, 152, 155, 163, 1713 straipsniai).
4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir laukiami teigiami rezultatai
Vadovaujantis BDAR, asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu tik taikant BDAR 5 straipsnyje nustatytus su asmens duomenų tvarkymu susijusius principus ir tik tuomet, kai yra bent viena iš BDAR 6 straipsnyje nustatytų sąlygų. BDAR 5 straipsnio 1 dalies a, b, c, e punktuose nustatyta, kad asmens duomenys turi būti: tvarkomi duomenų subjekto atžvilgiu teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu (teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas); renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu (tikslo apribojimo principas); adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi (duomenų kiekio mažinimo principas); laikomi tokia forma, kad nustatyti duomenų subjektų tapatybę būtų galima ne ilgiau, nei tai yra būtina tais tikslais, kuriais asmens duomenys yra tvarkomi (saugojimo trukmės apribojimo principas).
BDAR 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi šio straipsnio 1 dalies nuostatų, ir turi gebėti įrodyti, kad jų laikomasi (atskaitomybės principas).
Pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punktą, duomenų tvarkymas laikomas teisėtu tuo atveju, jeigu tvarkyti duomenis būtina siekiant įvykdyti duomenų valdytojui taikomą teisinę prievolę. Vadovaujantis BDAR 6 straipsnio 3 dalimi, duomenų tvarkymo tikslas nustatomas BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punkto teisiniame pagrinde.
Atsižvelgiant į tai siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos susijusios su Seimo, Seimo valdybos, Seimo Seniūnų sueigos, Seimo komitetų ir komisijų posėdžių transliacijų vykdymo reglamentavimu, tiesioginių transliacijų, garso, vaizdo ir garso įrašų tvarkymu, archyvavimu ir skelbimo viešai terminų ir tikslų nustatymu, posėdžio eigos fiksavimo duomenų saugojimo reglamentavimu užtikrins, kad šių duomenų tvarkymas būtų skaidrus ir atitiktų BDAR nustatytus reikalavimus.
Pakeitimais nėra siekiama iš esmės pakeisti esamą reguliavimą, tačiau siūlomi nuostatų pakeitimai turėtų įnešti daugiau aiškumo, nuoseklumo, skaidrumo ir įgyvendinti BDAR reikalavimus.
Pakeitimų kontekste yra svarbi ir Europos Sąjungos teisingumo teismo (toliau – ESTT) praktika. ESTT sprendime bylose C-92/09 ir C-93/09 pabrėžė, kad skaidrumo tikslas negali automatiškai teikti pirmenybės lyginant su asmens duomenų apsauga. Tai reiškia, kad duomenų viešinimo apimtis turi būti kruopščiai apsvarstyta, siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeistos asmenų teisės į duomenų apsaugą. Todėl siūlant šį pakeitimą buvo vertinama, kiek laiko turėtų būti skelbiami ir saugomi vieni ar kiti posėdžių eigos fiksavimo duomenys, atsižvelgiant į posėdį organizavusį subjektą ir šių duomenų skelbimo bei saugojimo poreikį. Atlikus tokį vertinimą, siūloma nustatyti Seimo posėdžių darbotvarkių, protokolų, stenogramų, vaizdo ir garso įrašų skelbimo ir Seimo posėdžių darbotvarkių, protokolų, stenogramų, garso, vaizdo ir garso įrašų, Seimo valdybos, Seimo Seniūnų sueigos, Seimo komitetų ir komisijų posėdžių ir komitetų klausymų darbotvarkių, protokolų, garso įrašų, Seimo komitetų ir komisijų posėdžių ir komitetų klausymų stenogramų, jeigu jos rengiamos, saugojimo terminą nuolat, o Seimo valdybos, Seimo Seniūnų sueigos, Seimo komitetų ir komisijų posėdžių ir komitetų klausymų vaizdo ir garso įrašų saugojimo, Seimo valdybos, Seniūnų sueigos, Seimo komitetų ir komisijų posėdžių ir komitetų klausymų vaizdo ir garso įrašų, Seimo komitetų ir komisijų posėdžių ir komitetų klausymų darbotvarkių, protokolų ir stenogramų, jeigu jos rengiamos, skelbimo terminą – 10 metų. Tokie terminai yra adekvatūs šių duomenų tvarkymo tikslui.
Tarptautinė apžvalga parodė, kad daugelyje ES valstybių narių nacionaliniuose parlamentuose yra nustatyti įvairūs reglamentavimo ir praktikos pavyzdžiai, susiję su parlamentų posėdžių ir komitetų posėdžių transliacijomis bei įrašų saugojimu. Pavyzdžiui:
• Austrijoje parlamento posėdžių vaizdo įrašai saugomi parlamento svetainėje ne mažiau kaip 5 metus ir po to perduodami Austrijos Mokslo ir technologijų muziejaus audiovizualiniam archyvui;
• Estijoje parlamento posėdžių vaizdo įrašai saugomi parlamento informacinėje sistemoje ir po vienerių metų perduodami valstybės archyvui;
• Airijoje parlamento posėdžių ir viešų komitetų posėdžių įrašai viešai prieinami parlamento svetainėje ir socialinių tinklų platformose, kur jie saugomi neribotą laiką;
• Vokietijoje Bundestago posėdžiai transliuojami ir saugomi parlamento interneto svetainėje bei YouTube kanale neribotą laiką.
Apibendrinant, siūlomi Seimo statuto pakeitimai yra būtini, siekiant užtikrinti Seimo veiklos skaidrumą ir atitikti BDAR nustatytus reikalavimus dėl asmens duomenų apsaugos. Aiškiai reglamentuojant duomenų tvarkymą, saugojimą ir skelbimą, bus užtikrintas teisėtas ir skaidrus Seimo veiklos procesas, atitinkantis tiek nacionalinius, tiek Europos Sąjungos teisės aktus bei teismų praktiką.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir priemonės, kurių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Neigiamų Seimo statuto pakeitimo pasekmių nenumatoma.
6. Priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai
Seimo statuto pakeitimas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai.
7. Įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Seimo statuto pakeitimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
8. Įstatymo projekto atitiktis strateginio lygmens planavimo dokumentams
Seimo statuto pakeitimas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus teikiamą projektą įstatymų keisti nereikės.
10. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, jo sąvokų ir terminų įvertinimas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų.
11. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei
12. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai
Seimo statuto pakeitimui įgyvendinti papildomai turėtų būti keičiamas Seimo valdybos 2016 m. gegužės 4 d sprendimas Nr. SV-S-1508 „Dėl Seimo kanceliarijos reglamento patvirtinimo“ ir 2016 m. birželio 29 d. sprendimas Nr. SV-S-1603 „ Dėl įstatymų ir kitų Seimo teisės aktų leidybos, parlamentinės kontrolės ir Seimo priežiūrinės veiklos organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Taip pat papildomai turėtų būti keičiamas Seimo kanclerio 2021 m. rugpjūčio 26 d. įsakymas Nr. 400-ĮVK-196 „Dėl Seimo kanclerio 2010 m. spalio 12 d. įsakymo Nr. 400-ĮVK-220 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo įvairialypės informacijos saugojimo informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti
Seimo statuto pakeitimui įgyvendinti valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės.
14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Gautas Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2024 m. liepos 25 d. raštas dėl teisės akto projekto derinimo Nr. S-2024-3187, kuriame nurodoma, kad ši institucija projektui pastabų ir pasiūlymų neturi.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Darbotvarkių projektai“, „Komitetų ir komisijų posėdžiai“, „Protokolai“, „Seimo internetinė svetainė“, „Seimo posėdžiai“, „Seimo valdybos posėdžiai“, „Seniūnų sueigos posėdžiai“, „Teisės aktų informacinė sistema“, „Vaizdo ir garso įrašai“.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Teikia Seimo narys Jurgis Razma