AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽUVININKYSTĖS ĮSTATYMO
NR. VIII-1756 14 IR 20 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 14 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – įstatymo projektas) parengtas siekiant sudaryti palankesnes sąlygas žuvų išteklių tyrimams, invazinių rūšių ir žuvų ligų, keliančių pavojų biologinei įvairovei, ekonomikai ir žmonių sveikatai, plitimo kontrolei, žuvų išteklių apsaugai ir gausinimui.
Vidaus vandenyse verslinę žvejybą vykdantys ūkio subjektai žvejybos metu pildo žvejybos žurnalus aplinkos ministro nustatyta tvarka. Tai pagrindinis laimikio ir žvejybos kvotų naudojimo apskaitos dokumentas. Tačiau ši pareiga nenustatyta įstatymu. Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti žuvų išteklių naudotojų, užsiimančių versline žvejyba, pareigą pildyti žvejybos žurnalus.
Kuršių mariose (Lietuvos valdomas plotas virš 400 km2) verslinę žvejybą vykdo apie 40 žvejybos įmonių, skirtingu laiku leidžiama naudoti apie 900 verslinės žvejybos įrankių, per metus sugaunama apie 1000 t įvairių žuvų. Žvejybos įmonės neturi tik joms priskirtų žvejybos plotų – tinklinius žvejybos įrankius gali naudoti bet kurioje Kuršių marių vietoje. Tokioje didelėje Kuršių marių akvatorijoje sunku sukontroliuoti ar ūkio subjektai neviršija jiems nustatyto žvejybos įrankių limito, ar leistinoje vietoje ir leistinu metu pastatė žvejybos įrankius, ar tikrina juos laikantis žvejybos įrankių tikrinimo tvarkos, ar objektyviai vykdoma laimikio apskaita.
Didžiuosiuose šalies ežeruose, kuriuose nustatyti žvejybos limitai, vykdoma seliavų, iš ežerų ištekančiuose upeliuose migruojančių ungurių žvejyba. Verslinę žvejybą vykdantys ūkio subjektai turi ilgalaikius leidimus žvejybai, jiems nereikia informuoti aplinkos apsaugos valstybinė kontrolės pareigūnų apie žvejybos laiką ir todėl kontroliuoti šias žvejybas sudėtinga.
Įstatymo projektu siūloma verslinę žvejybą vykdantiems ūkio subjektams nustatyti reikalavimą žvejyboje turėti ir aplinkos ministro nustatyta tvarka naudoti telemetrinę stebėjimo sistemą (GPS įrenginį). Ši sistema leistų asmens buvimo duomenis priskirti konkrečiam ūkio subjektui ir juos automatizuotu būdu teikti žvejybą kontroliuojančioms institucijoms. Įdiegus telemetrinę stebėjimo sistemą, būtų galima atsisakyti kai kurių privalomų reikalavimų verslinę žvejybą vykdantiems ūkio subjektams dėl laimikio registravimo žvejybos metu, informavimo apie žvejybos įrankių Kuršių mariose tikrinimo laiką. Tokia žvejybos kontrolės sistema padės apsaugoti žuvų išteklius nuo pereikvojimo, bus užtikrintos skaidresnės verslo plėtros sąlygos, sumažinta korupcijos rizika. Telemetrinės stebėjimo įrangos įdiegimui iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų skirta 30 tūkst. Eur.
Žemė, miškai, parkai, vandens telkiniai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes žemės, miškų, parkų, vandens telkinių tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta valstybės pareiga rūpintis natūraliais gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūrėti, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Kaip savo 2005 m. gegužės 13 d. nutarime pažymėjo Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, „iš Konstitucijos 54 straipsnio valstybei kyla priedermė nustatyti tokį teisinį reguliavimą ir veikti taip, kad būtų apsaugota natūrali gamtinė aplinka, atskiri jos objektai, kad būtų užtikrintas racionalus gamtos išteklių naudojimas ir jų atkūrimas bei gausinimas. Tam tikslui turi būti sukurta ir deramai funkcionuoti atitinkama valstybės institucijų sistema, valstybės biudžete turi būti numatytos lėšos, reikalingos apsaugoti natūralią gamtinę aplinką, atskirus jos objektus, užtikrinti racionalų gamtos išteklių naudojimą, atkūrimą bei jų gausinimą. Iš Konstitucijos 54 straipsnio kyla pareigos ir visiems Lietuvos Respublikos teritorijoje esantiems asmenims: jie privalo susilaikyti nuo tokių veiksmų, kuriais būtų daroma žala žemei, jos gelmėms, vandeniui, orui, augalijai ir gyvūnijai.“
Vadovaujantis Laukinės gyvūnijos įstatymo 3 str. nuostatomis laisvėje gyvenantys laukiniai gyvūnai nuosavybės teise priklauso valstybei. Vadovaujantis Žuvininkystės įstatymo 24 str. nuostatomis tik akvakultūros tvenkinių ir uždarųjų akvakultūros sistemų žuvų ištekliai nuosavybės teise priklauso šių tvenkinių ar uždarųjų akvakultūros sistemų savininkams arba valdytojams. Šiais principais grindžiamos ir Mėgėjų žvejybos įstatymo nuostatos – Vyriausybės įgaliotos institucijos reguliuoja ir kontroliuoja mėgėjų žvejybą visuose vandens telkiniuose, išskyrus privačius dirbtinius vandens telkinius (tvenkinius, kūdras). Įstatymas nustato žvejybos tvarką ir leidimų už žvejybą kainas ne tik visuose valstybiniuose vandens telkiniuose, bet ir privačiuose ežeruose ir upeliuose.
Žuvininkystės įstatymo 3 straipsniu Aplinkos ministerijai pavesta formuoti vidaus vandenų žuvų išteklių naudojimo ir kontrolės politiką, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą, žuvininkystės tyrimus vidaus vandenyse. Tik žuvų išteklių tyrimų duomenys suteikia galimybę valstybės institucijoms nustatyti tinkamas žvejybos reglamentavimo ir kontrolės priemones, stebėti žuvų išteklių būklę, kad būtų palaikomas optimalus vandens telkinių produktyvumas ir išvengta neigiamų vandens ekosistemų pakitimų.
Žuvininkystės įstatymo 20 straipsnio nuostatos suteikia teisę valstybinių vandens telkinių žvejybos plotų naudotojams ir privačių vandens telkinių savininkams neleisti atlikti žuvų išteklių tyrimų jų naudojamuose telkiniuose. Vadovaujantis Mėgėjų žvejybos įstatymo 10 straipsnio nuostatomis žvejybos plotų naudotojams yra teikiama valstybės parama, skirta žuvų ištekliams atkurti ir apsaugoti. Dažniausiai paramai žvejybos plotų naudotojams valstybės lėšomis į jų naudojamus vandens telkinius įveisiami unguriai. Tačiau nustatyti geltonųjų ungurių išteklių gausumą ar įvykdyti kitus įsipareigojimus, nustatytus Lietuvos nacionalinėje žuvininkystės 2020–2021 metų duomenų rinkimo programoje, parengtoje įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1004 ir kitų ES teisės aktų, nustatančių privalomų mokslinių tyrimų ir duomenų žuvininkystės sektoriuje sąrašą, be žvejybos ploto naudotojo sutikimo nėra galimybių. Pagal Žuvininkystės įstatymo 22 straipsnio nuostatas Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kontroliuoja vandens telkinių epizootinę būklę, o masiškai pasireiškus užkrečiamosioms žuvų ligoms atlieka diagnostinius tyrimus ir organizuoja gydymo ir profilaktikos darbus, tačiau, atsižvelgiant į Žuvininkystės įstatymo 20 straipsnio nuostatas, tik tuo atveju, jei epizootinės būklės tyrimui neprieštarauja žvejybos ploto naudotojas. Šiais metais Gamtos tyrimų centras negalėjo atlikti žuvų išteklių mokslinių tyrimų septiniuose vandens telkiniuose, į kuriuos išduoti leidimai naudoti žvejybos plotus, nes negavo žvejybos plotų naudotojų sutikimo.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1143/2014 dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo šalys įpareigotos atlikti išsamią invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo kelių analizę ir imtis veiksmų šių rūšių plitimui kontroliuoti. Žuvininkystės įstatymo 20 straipsnio nuostatos labai apsunkina invazinių rūšių plitimo stebėseną ir kontrolę. Šios nuostatos trukdo įgyvendinti Valstybinę aplinkos monitoringo 2018–2023 metų programą ir spręsti biologinės įvairovės nykimo, invazinių rūšių, keliančių pavojų biologinei įvairovei, ekonomikai ir žmonių sveikatai, plitimo ir kitas aplinkosaugos problemas.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymo projektą rengė Lietuvos Respublikos Seimo narys Kęstutis Mažeika.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
Šiuo metu vidaus vandenyse verslinę žvejybą vykdantys ūkio subjektai žvejybos metu pildo žvejybos žurnalus aplinkos ministro nustatyta tvarka.
Specializuotą seliavų, migruojančių ungurių, stintų verslinę žvejybą vykdantys ūkio subjektai neturi informuoti apie žvejybos laiką. Kuršių mariose žvejojantys asmenys informuoja tik apie gaudyklių tikrinimo laiką.
Pagal Žuvininkystės įstatymo 20 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatas, specialiosios žvejybos leidimai, reikalingi žvejoti privačiuose vidaus vandenų telkiniuose arba telkiniuose, naudojamuose kaip žvejybos plotai, išduodami tik gavus šių vandens telkinių savininkų arba žvejybos ploto naudotojų rašytinį sutikimą. Be rašytinio sutikimo specialiosios žvejybos leidimai gali būti išduodami tik ypatingos ekologinės situacijos atvejais (epizootijos židinys, nepageidaujamų gyvūnų rūšių atsiradimas ir kt.).
Išduodant leidimą naudoti žvejybos plotą asmeniui suteikiama teisė naudoti valstybei priklausančius žuvų išteklius valstybiniame vandens telkinyje, tačiau Žuvininkystės įstatymo 20 straipsnio nuostatos apriboja valstybės teisę prižiūrėti kaip yra naudojamas jos turtas.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Įstatymo projektu siūloma nustatyti pareigą žuvų išteklių naudotojams, užsiimantiems versline žvejyba vidaus vandenyse, pildyti žvejybos žurnalą aplinkos ministro nustatyta tvarka. Toks reikalavimas iki šiol Žuvininkystės įstatyme nebuvo nustatytas, nors aplinkos ministro nustatytų žvejybos vidaus vandenyse žurnalų pildymo taisyklių pažeidimai, atitinkantys tam tikrus kriterijus, pagal Žuvininkystės įstatymo 16 straipsnio 2 dalį yra laikytini šiurkščiais pažeidimais.
Įdiegus telemetrinę stebėjimo sistemą, būtų galima atsisakyti kai kurių privalomų reikalavimų verslinę žvejybą vykdantiems ūkio subjektams dėl laimikio registravimo žvejybos metu, informavimo apie žvejybos įrankių Kuršių mariose tikrinimo laiką. Tokia žvejybos kontrolės sistema padės apsaugoti žuvų išteklius nuo pereikvojimo, bus užtikrintos skaidresnės verslo plėtros sąlygos, sumažinta korupcijos rizika.
Įstatymo projekte numatyta, kad be rašytinio žvejybos ploto naudotojo ar privataus ežero ar upelio savininko sutikimo specialiosios žvejybos leidimai galėtų būti išduodami žvejybai mokslinių, veterinarinių tyrimų ar stebėsenos tikslais, arba ypatingos ekologinės situacijos atvejais (epizootijos židinys, nepageidaujamų gyvūnų rūšių atsiradimas ir kt.). Apie specialiosios žvejybos datą ir laiką aplinkos ministro nustatyta tvarka būtų informuojami vandens telkinių savininkai arba žvejybos ploto naudotojai. Išliktų prievolė gauti rašytinį sutikimą žvejojant žuvivaisos, biologinės melioracijos ar mokymo tikslais.
Priėmus įstatymo projektą bus sudarytos palankesnės sąlygos stebėti žuvų išteklių būklę, kontroliuoti invazinių rūšių ir ligų plitimą, išvengti žalos biologinei įvairovei, ekonomikai ir žmonių sveikatai,
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Įstatymo projektu numatoma įdiegti verslinę žvejybą vykdančių ūkio subjektų telemetrinę stebėjimo sistemą ir tuo pačiu palengvinti jiems laimikio registravimo ir tikrinimo tvarką. Tokia žvejybos kontrolės sistema padės apsaugoti žuvų išteklius nuo pereikvojimo, bus užtikrintos skaidresnės verslo plėtros sąlygos, sumažinta korupcijos rizika
Įstatymo projektu taip pat numatoma išimtis išduodant specialiosios žvejybos leidimus žuvų išteklių tyrimams, veterinariniams tyrimams ar stebėsenai nereikalauti rašytinio žvejybos ploto naudotojo ar vandens telkinio savininko sutikimo, tačiau apie specialiosios žvejybos datą ir laiką jie būtų informuojami. Tai sumažins administracinę naštą, sutaupys tyrimus atliekančių institucijų, leidimus išduodančios institucijos, žvejybos plotų naudotojų, vandens telkinių savininkų laiko sąnaudų ir lėšų.
Neigiamų įstatymo projekto priėmimo pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Priėmus įstatymo projektą, poveikio kriminogeninei situacijai nenumatoma.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Įstatymo įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jų plėtrai.
8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti ir kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Įstatymo įgyvendinimui reikės pakeisti Specialiosios žvejybos vidaus vandenyse tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. D1-331 „Dėl Specialiosios žvejybos vidaus vandenyse tvarkos aprašo patvirtinimo“.
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas atitinka Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus ir bendrinės lietuvių kalbos normas.
10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisė aktus.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Aplinkos ministras turės priimti aiškinamojo rašto 8 punkte nurodyto teisės akto pakeitimus iki 2020 m. spalio 31 d.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Papildomų lėšų Įstatymo projektui įgyvendinti nereikės.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis
„žvejyba“, „žuvininkystė“.
Teikia:
Seimo narys Kęstutis Mažeika