LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 307
STENOGRAMA
2019 m. liepos 11 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami kolegos, labas rytas! Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. liepos 11 d. posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 86 Seimo nariai.
10.00 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2019 m. liepos 11 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės tvirtinimas. Dėl darbotvarkės – S. Gentvilas. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF*). Labas rytas, kolegos. Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu prašau išbraukti 1-10 klausimą – Vidaus tarnybos statuto papildymo projektą Nr. XIIIP-3401. Yra registruota naujų pasiūlymų, kurių dar nesuėjo terminas. Jeigu galima, nes čia nėra ypatingos skubos klausimas. Dėkoju.
PIRMININKAS. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Frakcijos vardu siūlau iš šios dienos darbotvarkės išbraukti keletą projektų. Pirmiausia tai 2-1, 2-2 klausimai, projektai, kurie keistų LRT finansavimo principus. Aš atkreipsiu dėmesį, kad yra Vyriausybės kreipimasis į Konstitucinį Teismą, kuriame teiraujamasi, ar gali būti nurodyti kokie nors procentai. Man atrodo, tuos klausimus geriau svarstyti gavus atsakymą. Kita vertus, yra dar ir Kultūros reikalų komiteto sudaryta darbo grupė. Tai kam tas grupes sudarinėti, jeigu apeinant tas grupes teikiami projektai, kurie numatyti svarstyti toje grupėje, kai kalbame apie LRT kultūros laidų rėmimą ar nerėmimą?
Taip pat siūlome išbraukti 2-14 klausimą, projektą Nr. XIIIP-3649, kuriuo būtų naikinamas Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Įžvelgiame tam tikras politines užmačias turėti politinę įtaką naujai kuriamam fondui ir siūlome valdantiesiems atsisakyti tų užmačių.
PIRMININKAS. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Palaikome siūlymus, kuriuos teikia ponas J. Razma, bet papildomai prašome išbraukti iš darbotvarkės 2-8.1 ir 2-8.2 klausimus. Paprasčiausiai mes jau norime paskelbti šventinę dieną, neišbraukę iš atmintinų. Tai galbūt pirmiausia palikime Atmintinų dienų įstatymą 2-8.2, pasivykime pagal procedūrą ir priimkime kartu. Gali atsitikti taip, kad diena bus ir šventinė, ir atmintina. 2-8.1 klausimas – Darbo kodekso 123…
PIRMININKAS. Ką reiškia 2-8.2? Yra 2-8 darbotvarkės klausimas.
A. SYSAS (LSDPF). Atsiprašau, aš turiu turbūt vakarykštę darbotvarkę. Tai yra Darbo kodekso 123 straipsnio pakeitimas.
PIRMININKAS. 2-8 ir 2-9 klausimai, taip.
A. SYSAS (LSDPF). Ne, Atmintinų dienų reikia palikti, nes jo tik pateikimas. Jeigu mes ruošiamės priimti šį įstatymą, tai jie turi eiti lygiagrečiai, o ne…
PIRMININKAS. Numerius sakykite.
A. SYSAS (LSDPF). Nr. XIIIP-4833 ir Nr. XIIIP-3574.
PIRMININKAS. Supratau. Tuoj, minutę. J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Na, mes minėjome jau ir Seniūnų sueigoje. Yra nesuprantama, kodėl nesvarstomos Kelių kodekso įstatymo pataisos, kurios tramdytų šešėlinę ekonomiką tame sektoriuje. Aš manau, laiko praradimas yra ir biudžeto įplaukų praradimas, todėl frakcijos vardu siūlome sugrąžinti tą projektą, kuris buvo šios savaitės darbų programoje. Numerį ten galite susirasti, kadangi savaitės darbų programoje jis buvo.
PIRMININKAS. Pasiūlymą išgirdome, numerį surasime. Daugiau pasiūlymų dėl darbotvarkės nematau.
Nuosekliai. S. Gentvilas frakcijos vardu siūlė išbraukti 1-10 darbotvarkės klausimą, projektą Nr. XIIIP-3401 – Vidaus tarnybos statuto papildymo 701 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-3401, kurio dabar būtų priėmimas. Balsuojame. Pritariantieji S. Gentvilo pasiūlymui, balsuoja už, kiti – kitaip.
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 42, prieš – 37, susilaikė 26 Seimo nariai. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas iš eilės. J. Razma frakcijos vardu siūlė išbraukti darbotvarkės klausimus 2-1 ir 2-2 dėl LRT. Pritariantieji J. Razmai balsuoja už, kiti – kitaip.
Balsavo 101 Seimo narys: už – 52, prieš – 31, susilaikė 18 Seimo narių. Klausimai išbraukti iš darbotvarkės.
A. Sysas siūlė išbraukti darbotvarkės 2-10.1 ir 2-10.2 klausimus, tai yra Darbo kodekso 123 straipsnio pakeitimo ir Atmintinų dienų įstatymo pakeitimo projektus. Pritariantieji A. Sysui balsuoja už pasiūlymą, kiti – kitaip.
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 60, prieš – 18, susilaikė 25. Pasiūlymui pritarta. Klausimai iš darbotvarkės išbraukti.
Kitas J. Razmos pasiūlymas frakcijos vardu. Buvo siūloma iš darbotvarkės išbraukti 2-14.1, 2-14.2 klausimus – Visuomenės informavimo įstatymo ir Etninės kultūros valstybės globos pagrindų įstatymo projektus. Balsuojame. Norintys pritarti J. Razmos pasiūlymui, balsuoja už, tie, kurie mano, kad turi likti darbotvarkėje, balsuoja kitaip.
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 40, prieš – 29, susilaikė 34. Pasiūlymui nepritarta.
Dar vienas J. Razmos siūlymas frakcijos vardu – sugrąžinti į darbotvarkę Kelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3360. Būtų svarstymo stadija. Pritariantys šiam pasiūlymui balsuoja už, tie, kurie mano, kad neturi būti sugrąžintas į darbotvarkę, balsuoja kitaip.
Balsavo 100 Seimo narių: už – 28, prieš – 27, susilaikė 45 Seimo nariai. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl visos darbotvarkės – P. Gražulis. Prašau.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas Pirmininke, čia buvo klausimas dėl LRT įstatymo. Aš nežinau, ar V. Bakas mane užkalbino, ar aš V. Baką, ir taip išėjo, kad aš balsavau kitaip, nei norėjau balsuoti. Kadangi vieno balso persvara, prašyčiau perbalsuoti. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Balsai buvo 52 ir 49, tai vienas balsas nieko nekeistų. Ačiū už pasiūlymą. (Balsai salėje)
Dėl visos darbotvarkės. Galime pritarti bendru sutarimu? Negalime. Balsuojame.
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 77, prieš – 10, susilaikė 19 Seimo narių. Darbotvarkė patvirtinta.
10.12 val.
Įstatymo „Dėl Protokolo, kuriuo pakeičiamas Konvencijos dėl nuteistųjų asmenų perdavimo papildomas protokolas, ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-3326(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – įstatymo „Dėl Protokolo, kuriuo pakeičiamas Konvencijos dėl nuteistųjų asmenų perdavimo papildomas protokolas, ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-3326(2). Priėmimas. Priėmimo stadijoje pasiūlymų nėra gauta.
Priimame pastraipsniui. 1 straipsniui pritariame bendru sutarimu? Pritariame. 2 straipsniui pritariame bendru sutarimu? Pritariame. Dėkoju. Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 98, prieš nėra, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3326(2) priimtas. (Gongas)
10.13 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Brazilijos Federacinės Respublikos sutarties dėl nuteistųjų asmenų perdavimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-3125(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Brazilijos Federacinės Respublikos sutarties dėl nuteistųjų asmenų perdavimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-3125(2). Priėmimas.
Taip pat priėmimo stadijoje pasiūlymų negauta. Vienas straipsnis. Galime jam pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 105 Seimo nariai, visi vienbalsiai balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3125(2) priimtas. (Gongas)
10.14 val.
Dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3395(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3395(2). Pranešėjas – A. Palionis. Yra gauta pasiūlymų. Kviečiu į tribūną.
Priimame pastraipsniui. 1 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu? Pritariame. 2 straipsnis.
Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
A. PALIONIS (LSDDF). Komitetas pritarė Teisės departamento pasiūlymui.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė ir su komiteto pasiūlyta redakcija galime pritarti visam 2 straipsniui bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl 3 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
A. PALIONIS (LSDDF). Komitetas taip pat pritarė ir šitai pastabai dėl terminų skaičiavimo tvarkos.
PIRMININKAS. Su tokiu pritarimu galime pritarti bendru sutarimu visam 3 straipsniui? Pritariame.
Dėl 4 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 5 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 6 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 7 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 8 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 9 straipsnio taip pat pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu.
Dėl 10 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
A. PALIONIS (LSDDF). Seimo Teisės departamentas siūlė vietoj žodžio „vykdė“ įrašyti formuluotę „vykdo“. Komitetas tam pritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir kitas Teisės departamento pasiūlymas.
A. PALIONIS (LSDDF). Irgi dėl balsavimo teisės. Yra balsavimo teisė apmokestinamame vienete. Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Ir tokiam suderintam komiteto pasiūlymui pritarėme ir pritarėme visam 10 straipsniui bendru sutarimu. Dėkoju.
Dėl 11 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 12 straipsnio taip pat nėra pasiūlymų. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 13 straipsnio taip pat pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 14 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 15 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 16 straipsnio pasiūlymų nematau, nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 17 straipsnio pasiūlymų taip pat nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 18 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu.
Dėl 19 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
A. PALIONIS (LSDDF). Seimo Teisės departamento pasiūlymas buvo dėl 30 dienų, ar tai kalendorinės, ar tai darbo dienos, komitetas apsisprendė ir pritarė, kad tai yra kalendorinės darbo dienos.
PIRMININKAS. Su tokiu suderintu tekstu galime pritarti visam 19 straipsniui bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl 20 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 21 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 22 straipsnio pasiūlymų nėra.
Ir 23 straipsnis – įstatymo įgyvendinimas ir taikymas. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu.
Yra dar priedas. Įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai – 2017 m. spalio 10 d. Tarybos direktyva dėl mokestinių ginčų sprendimo mechanizmų Europos Sąjungoje. Pritariame tokiam įrašo priedui bendru sutarimu.
Motyvai dėl viso. Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 96. Vienbalsiai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3395) priimtas. (Gongas)
10.19 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3388(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3388. Priėmimas. Priėmimo stadijoje yra gauta pasiūlymų. 1 straipsnis. Yra Seimo nario M. Puidoko pasiūlymas. Gerbiamas Mindaugai Puidokai, prašau pristatyti. (Balsai salėje)
M. PUIDOKAS (MSNG). Dėkui. Iš tiesų svarstant šią įstatymo pataisą tik labai maža balsų persvara nepavyko jos priimti ir po praėjusio posėdžio LRT žiniose buvo kalbinti žmonės, atlikta mini apklausa, kuri tikrai parodė, kad nelaimės ištiktiems žmonėms teikiama parama neturėtų būti apmokestinama GPM mokesčiu. Iš tiesų žmonės, kada patenka į didelę bėdą, į sudėtingą situaciją, mažiausiai galvoja apie poįstatyminius aktus ir įvairias vingrybes, kada nori suteikti pagalbą kitam žmogui. Šiuo atveju to siūlymo esmė, kad fizinių asmenų gautos aukos ligos ar nelaimės atveju neturėtų būti apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu.
Kolegoms pažymėsiu, kad šiandien faktiškai Valstybinė mokesčių inspekcija dėl tiesiogiai į remiamo asmens sąskaitą pervestų aukų, skirtų nelaimės ar ligos atveju, jau yra sukūrusi poįstatyminius aktus, kuriais turi galimybę padaryti tokias išimtis, tačiau šis klausimas sprendžiamas paties aukų gavėjo iniciatyva, o ne paslaptis, kad mūsų žmonės nėra tiek teisiškai išprusę ir neišmano įvairių poįstatyminių aktų vingrybių. Atsitinka taip, kad galėtų susimokėti mokesčius, tenka imti net kreditus. Susiduriame su labai jautriomis ir sudėtingomis situacijomis.
Jeigu yra galimybė mums padėti žmonėms ir padaryti, tai kodėl to neįteisinus įstatymu? Būtų užtikrintas aiškumas ir visiems lygios teisės. Kai kurių kolegų teiginiai, kad siūloma pataisa neatitiktų labdaros teikimo tvarką nustatančių šio įstatymo nuostatų, neužtikrintų pervedamų ir gautų lėšų panaudojimo skaidrumo, taip pat būtų piktnaudžiavimo rizika, yra tik formalūs. Nes jau dabar kontrolės mechanizmas, pabrėžiu, kontrolės mechanizmas yra sukurtas, ką pripažįsta ir pati Valstybinė mokesčių inspekcija. Todėl tikrai nesuprantu, dėl ko reikėtų baimintis. Tam yra skirtos tarnybos, kurios atlieka savo darbą. Kviečiu labiau pasitikėti mūsų šalies žmonėmis, nes siekiame…
PIRMININKAS. Laikas!
M. PUIDOKAS (MSNG). …kurti bendruomenišką ir krikščionišką visuomenę, kurioje žmonės nori ir yra skatinami vienas kitam padėti. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Laikas. Gerbiami kolegos, prašau balsuoti, ar turime 29 pritariančius, kad M. Puidoko abi pataisos būtų svarstomos, nes ir dėl kitos pataisos reikės tokio apsisprendimo.
Už balsavo 17 Seimo narių. Pasiūlymai nesvarstomi.
1 straipsniui, kolegos, galime pritarti bendru sutarimu be šio pasiūlymo? Pritariame. Dėkoju.
2 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas ir taikymas. Yra Teisės departamento pasiūlymas. Prašau komiteto nuomonę.
A. PALIONIS (LSDDF). Seimo Teisės departamentas atkreipė dėmesį, kad tai yra mokestinis įstatymo projektas, ir jis turėtų įsigalioti po pusės metų po priėmimo. Kadangi įstatymo projekte buvo, kad įsigalioja nuo 2020 m. sausio 1 d., tai komitetas atsižvelgė, pritarė ir siūlo įsigaliojimą nuo 2020 m. vasario 1 d.
PIRMININKAS. Dėkoju. Su tokiu komiteto pritarimu galime pritarti visam 2 straipsniui bendru sutarimu? Pritariame. Dėl viso. Motyvai dėl viso.
M. Majauskas – motyvai už.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Lietuvoje mes dažnai matome, kai startuoliai, siekdami kurti lankstesnes akcininkų susitarimo ir darbuotojų susitarimo sąlygas, registruoja savo įmones, startapus ir įvairius susitarimus užsienio jurisdikcijose, nes ten yra suteikiamos įvairios galimybės lanksčiai dalintis uždirbtu pelnu. Šiuo pakeitimu mes sudarytume tokias sąlygas tai daryti Lietuvoje, tai yra pasirinkimo sandorius, kurie turėtų tam tikras mokestines lengvatas ir paskatintų darbdavius dalintis su darbuotojais sukuriama tos įmonės nauda. Kviečiu pritarti, nes toks sprendimas prisidėtų prie verslo skaidrinimo ir neskatintų kurti naujų verslų užsienio šalių jurisdikcijose, o kurti būtent čia, Lietuvoje.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, aš jau svarstymo metu kreipiausi į jus iš tribūnų. Mes negalime visko matyti per verslą, nes šiandien Lietuvoje ne patys didžiausi atlyginimai, ne pačios didžiausios pensijos, bet mes imame ir nutariame, kad dalis žmonių gali nemokėti mokesčių, prisidengia, kad yra startuolis. Dažniausiai startuoliai sukuria didelę pridėtinę vertę ir mes juos dabar dar skatiname nemokėti mokesčių, o po to stebimės, kodėl taip viskas blogai atrodo. Negalime tokių išimčių daryti, nes socialinis draudimas yra bendras dalykas, tai yra bendras krepšys, iš kurio mes visi galime gauti didesnę ar mažesnę ligos išmoką, nedarbo išmoką arba pensiją. Dabar kažkodėl grupelei žmonių padarome dar vieną išlygą. Na, tų išlygų Lietuvoje ir taip per daug. Valstybės kontrolė, tarptautinės institucijos mums visą laiką pirštu beda į tai, kad mes gyvename tokių išlygų pasaulyje.
Aš negaliu pritarti. Idėja labai gera, bet priminsiu, ką pasakė viceministras šitos ministerijos, kuri teikia šitą įstatymą. Maždaug, kad yra skurdas ir atskirtis, tai čia ne mūsų… Mes tik sagas prisiuvame prie švarko, švarką siuva kiti. Mes turėtume mąstyti valstybiškai ir matyti visą situaciją ir pasekmes tokių priimtų įstatymų. Šita pataisa tikrai padidins atskirtį, nesumažins atskirties, padidins, nes tie, kas turi didesnes pajamas, gaus dar daugiau ir nereikės mokėti mokesčių. Negaliu pritarti.
PIRMININKAS. Daugiau dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-3388 priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 90 Seimo narių: už – 82, prieš – 1, susilaikė 7 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3388(2) priimtas. (Gongas)
10.27 val.
Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1465(3)VK (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1465(3). Priėmimas. Pranešėja – Seimo narė I. Šimonytė. Kviečiu į tribūną. Gerbiami kolegos, nauja redakcija, 1 straipsnį sudaro trylika straipsnių. Pasiūlymų yra, todėl eisime pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra, pritariame bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų taip pat nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra, pritariame bendru sutarimu.
4 straipsnis. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Komitetas pritaria.
PIRMININKAS. Komitetas pritaria. Ir kitas Teisės departamento pasiūlymas.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Taip pat pritaria.
PIRMININKAS. Taip pat pritaria. Su tokiu komiteto pritarimu galime pritarti 4 straipsniui bendru sutarimu.
5 straipsnis. Pasiūlymų nėra, pritariame bendru sutarimu. 6 straipsnis. Pasiūlymų nėra, pritariame bendru sutarimu.
Dėl 7 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Pritarė iš dalies, patikslino redakciją.
PIRMININKAS. Ir kitas kanceliarijos pasiūlymas?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Taip pat pritarė. Vienam pasiūlymui nepritarė. Vienam pritarė, kitam nepritarė.
PIRMININKAS. Trečiajam pasiūlymui komitetas nepritarė. Ir su tokia komiteto nuomone galime pritarti visam 7 straipsniui – „Vidaus kontrolės dalyviai ir jų kompetencija“.
8 straipsnis. Taip pat yra Teisės departamento pasiūlymas.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Komitetas pritarė iš dalies ir redakciją patikslino.
PIRMININKAS. Kitas Teisės departamento pasiūlymas?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Pritarė.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Ir su tokiu pritarimu iš dalies pirmajam pasiūlymui ir pritarimu antrajam pasiūlymui pritariame visam 8 straipsniui bendru sutarimu.
9 straipsnis – „Vidaus audito tarnybų steigimas“. Yra Teisės departamento pasiūlymas.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Visiems Teisės departamento pasiūlymams dėl šio straipsnio yra pritarta, yra keletas ir visiems yra pritarta.
PIRMININKAS. Penkiems Teisės departamento pasiūlymams komitetas pritarė ir su tokiu pritarimu galime pritarti bendru sutarimu visam 9 straipsniui.
10 straipsnis. Taip pat yra Teisės departamento pasiūlymas.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Komitetas pritarė iš dalies, patikslino redakciją.
PIRMININKAS. Ir galime pritarti tokios redakcijos visam 10 straipsniui bendru sutarimu. Pritariame.
11 straipsnis. Yra komiteto pasiūlymas. Turbūt jam turime pritarti. Ir kitas pasiūlymas yra Teisės departamento.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Šitam Teisės departamento pasiūlymui komitetas nepritarė, nes tai yra metodikos dalykai, detalizuotini metodikoje. Todėl komiteto sprendimas buvo šitam pasiūlymui dėl 4 punkto nepritarti.
PIRMININKAS. Kitas Teisės departamento pasiūlymas.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Kitam pasiūlymui buvo pritarta.
PIRMININKAS. Pritarta.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Pasiūlymui dėl 7 punkto pritarta taip pat iš dalies ir redakcija buvo patikslinta.
PIRMININKAS. Tai yra trečiasis siūlymas.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Pasiūlymui dėl 3 dalies taip pat buvo pritarta ir dėl 4 dalies atitinkamai pagal ankstesnius pasiūlymus yra komiteto pasiūlymas, kuriam pritarta.
PIRMININKAS. Taip. Toliau… Čia jau pasakėte ir apie…
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Visą 11…
PIRMININKAS. …4 dalyje.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Ir yra dar vienas komiteto pasiūlymas. Su tokia suderinta redakcija galime pritarti visam 11 straipsniui bendru sutarimu.
12 straipsnis. Komiteto pasiūlymas yra. Jam, žinoma…
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Yra komiteto pasiūlymas, tikslinantis pagal ankstesnes Teisės departamento pastabas, taip pat yra Teisės departamento pasiūlymas dėl 2 dalies ir jam yra pritarta.
PIRMININKAS. Taip. Ir yra komiteto pasiūlymas, suderinantis vėlgi…
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Taip. Dėl 5 punkto pasiūlymas, derinantis su ankstesniais Teisės departamento pasiūlymais dėl kitų dalių.
PIRMININKAS. Ir tokiam suderintam tekstui galime pritarti… visam tokio teksto 12 straipsniui.
13 straipsnis.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Teisės departamento pastaba, kuriai yra pritarta.
PIRMININKAS. Jai pritarta. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento dvi pastabos.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Dėl 8 punkto yra pritarta iš dalies ir patikslinta redakcija pagal tą pastabą.
PIRMININKAS. Patikslinta redakcija. Taip suderinus galime pritarti visam 13 straipsniui. Pagal naują redakciją dar yra 2 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas, ir taikymas, dėl jo pasiūlymų nėra. Mes jam galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai dėl viso. Dėkoju pranešėjai. Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 85, prieš nebuvo, susilaikė 4 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1465) priimtas. (Gongas)
10.33 val.
Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3488(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3488. Priėmimas. Priėmimo stadijoje pasiūlymų nėra gauta. Priimame pastraipsniui. 1 straipsniui pritariame bendru sutarimu. Ir 2 straipsniui pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 93, prieš nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3488) priimtas. (Gongas)
10.34 val.
Vandens įstatymo Nr. VIII-474 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1826 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3338(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-8.1 klausimas – Vandens įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3338. Priėmimas. Pranešėją V. Vingrienę kviečiu į tribūną. Yra vienas pasiūlymas priėmimo stadijoje. Priimame pastraipsniui. 1 straipsnis. Pasiūlymų… Yra vienas straipsnis ir dėl to straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Taip, čia buvo Teisės departamento redakcinio pobūdžio pastaba ir komitetas jai pritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir su tokiu pritarimu galime pritarti visam 1 straipsniui.
Motyvai dėl viso. Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 87, prieš nebuvo, susilaikė 2 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3338(2) priimtas. (Gongas)
10.37 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3339(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-8.2 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3339(2). Svarstymas. Komitetų išvadas prašysiu paskelbti. Teisės ir teisėtvarkos komiteto – A. Širinskienė. Nėra salėje. V. Vingrienė – Aplinkos apsaugos komiteto išvada.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, šita pataisa yra susijusi su tuo, kad administracinių nusižengimų protokolus, neatsargiai elgiantis vandenyje ar ant ledo, galėtų išrašyti ir aplinkos apsaugos inspektoriai. Aplinkos apsaugos komitetas, kaip papildomas komitetas, siūlė šiai pataisai nepritarti pagrindiniam komitetui. Už – 8 ir prieš – 1. Aš buvau prieš.
PIRMININKAS. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą paskelbs Seimo narys P. Valiūnas.
P. VALIŪNAS (LVŽSF). Laba diena. Liepos 3 dieną Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė ir priėmė sprendimą. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš ir susilaikiusių nėra. (Šurmulys salėje) Sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Yra gautas Aplinkos apsaugos komiteto pasiūlymas. Jam pagrindinis komitetas nepritarė. Prašyčiau komiteto nuomonės ir komentaro. Ar Aplinkos apsaugos komitetas reikalauja balsuoti dėl šio pasiūlymo? Virginija Vingriene, jūs pakeisti komiteto sprendimo negalite, matyt, reikės apsispręsti balsuojant. Gerai.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Sprendimo nepakeisi, balsuojame.
PIRMININKAS. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą pasakykite dėl Aplinkos apsaugos komiteto pasiūlymo. Virginija Vingriene, prašau pristatyti komiteto pasiūlymą, o tada P. Valiūną paprašysime pakomentuoti ir pareikšti komiteto nuomonę.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Aplinkos apsaugos komitetas siūlė nepritarti šiam pasiūlymui ir argumentavo, kad numatomi kodekso pakeitimai prieštarautų minėtoms Lietuvos aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatymo nuostatoms ir šio įstatymo nustatytiems aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių institucijų pareigūnų veiklos organizavimo principams. Todėl komitetas pasiūlė Administracinių nusižengimų kodekso straipsnio pakeitimo įstatymo nuostatoms nepritarti ir išbraukti šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonė ir argumentai.
P. VALIŪNAS (LVŽSF). Nepritarti. Tai čia buvo… Tuoj. (Balsai salėje)
Administracinių nusižengimų kodekso 615 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėja šio kodekso 589 straipsnyje nurodytos institucijos, kurių pareigūnai atliko administracinio nusižengimo tyrimą, surašė administracinio nusižengimo protokolą.
Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „jeigu šio kodekso 589 straipsnyje numatyta, kad atlikti to paties šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje ar straipsnio dalyje numatyto administracinio nusižengimo tyrimą ir dėl jo surašyti administracinio nusižengimo protokolą turi teisę kelių institucijų pareigūnai, atlikus tyrimą, byla gali būti perduodama nagrinėti tai institucijai, kuriai pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar kitus teisės aktus pavesta atlikti atitinkamų įstatymų ar kitų teisės aktų priežiūrą“.
Pažymėtina, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM pareigūnų funkcijos taip pat nėra tiesiogiai susijusios su saugaus elgesio vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo taisyklių pažeidimais. Tačiau jiems vykdant tiesiogines funkcijas dažnai fiksuojami teisės pažeidimai pasienio ruožuose, nuo kurių nutolusios policijos įstaigos. Teisės surašyti administracinių nusižengimų protokolus už akivaizdžius saugaus elgesio vandenyje ir ant paviršinių vandenų telkinių ledo taisyklėse nustatytų reikalavimų pažeidimus, jeigu tokių būtų užfiksuojama vykdant tiesiogines funkcijas, leistų efektyviau panaudoti žmogiškuosius išteklius. Šiuo metu taikyti administracinę atsakomybę gali tik policijos ir savivaldybių administracijų pareigūnai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai dėl pasiūlymo. Motyvai už – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Kolegos, kviečiu pritarti Aplinkos apsaugos komiteto siūlymui. Aš suprantu, kad valstybiniai aplinkosaugininkai atsako už gyvąją gamtą ir jos apsaugą, brakonierių gaudymą, bet neapkraukime jų, kad jie, saugodami, traukdami tinklus, turi dabar prižiūrėti ir netvarkingai besielgiančius poilsiautojus. Neprikabinkime kiekvienam pareigūnui šimto funkcijų, kur jisai kartais ir žvejybos taisyklių negali visada žinoti, nes, pavyzdžiui, vadovaujant K. Trečiokui buvo toks legendinis viceministras, jis per metus sugebėdavo 13 kartų pakeisti žvejybos taisykles. Pareigūnai nelabai žinodavo, kada kokią žuvį galima gaudyti, ir skaitydavo talmudus. O dabar pareigūnai turės žinoti ir saugaus elgesio vandenyje taisykles. Tam yra savivaldybių viešosios tvarkos skyriai, kviečiu jiems ir palikti tą funkciją. Aplinkosauga turi rūpintis aplinkosaugininkai.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Aš gal ne taip supratau, kolega pasisakė už Aplinkos apsaugos komiteto nuomonę. Aš taip pat dėl motyvų paprašysiu, kad patikslintumėte balsavimą, kaip mes balsuojame. Aš lygiai taip pat norėjau pasakyti, kad aplinkosaugos inspektoriai šiuo atveju turės atlikti viešosios tvarkos funkciją, kur paskambinus telefonu 112 skambučiai greičiausiai pirmiausia bus nukreipti aplinkos inspektoriams ir jie turės iš galbūt vykdomų pažeidimų ar kažkokio aplinkosauginio pažeidimo, ar taršalų ir visų kitų dalykų, kiek turi begalę funkcijų, vykti į pakrantes, į pliažus, kontroliuoti besimaudančiųjų ar pažeidžiančių plaukiojimo arba buvimo pakrantėje taisykles. Tikrai šita funkcija, mano manymu, ir kiek kalbame su aplinkosaugininkais, yra perteklinė. Šiuo atveju tikrai pakanka pajėgumų, esamų pajėgumų, tik galbūt reikėtų daugiau aiškumo ir daugiau įgaliojimų savivaldybėms, kurios turi nemažai išteklių. Aš pasisakau už tai, kad tos funkcijos nebūtų.
PIRMININKAS. Kadangi abi nuomonės buvo už, tai vieną nuomonę prieš vis tiek turėtume leisti išsakyti. V. Vingrienė. Prašom.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, aš tikrai nesutinku su kolegų išsakytomis mintimis, nes čia nėra prievolė, kad inspektorius, aplinkos apsaugos inspektorius, atlikdamas savo pareigą, tarkim, gaudydamas brakonierius pakrantėse, turėtų galimybę išrašyti administracinių nusižengimų protokolus ir tuo atveju, kada nesaugiai elgiamasi vandenyje, tarkime, maudosi išgėrę ar žvejoja ant ledo, kada yra pavojinga jo gyvybei. Aš manyčiau, kad šita prievolė ne apkrauna inspektorius, bet tiesiog tai inspektoriaus kaip valstybės tarnautojo, kaip piliečio pareiga, ir šita prievolė turėtų būti suteikta. Ir tai nėra joks papildomų funkcijų pridėjimas. O kad turėtų žinoti saugaus elgesio vandenyje taisykles, aš manau, tai nėra absurdiškas reikalavimas. Aš kviečiu kolegas nepalaikyti šios pataisos ir tikrai suteikti galimybę, kad mes sudrausmintume žmones, kurie nesaugiai elgiasi vandenyje, ir išgelbėtume jų gyvybes.
PIRMININKAS. Nuomonės išsakytos. Balsuojame dėl pataisos. Tie, kurie pritaria Aplinkos apsaugos komiteto pasiūlymui, balsuoja už; tie, kurie pritaria Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymui nepritarti, balsuoja prieš.
Balsavo 98 Seimo nariai: už pataisą – 37, prieš – 20, susilaikė 41 Seimo narys. Pasiūlymui nepritarta.
Motyvai dėl viso po svarstymo. Motyvai už – V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Aš jau pasisakydama prieš pataisą, kuri siūlė nepritarti būtent šitoms pataisoms, kad aplinkos apsaugos inspektoriai, atlikdami savo pareigas, turėtų galimybę išrašyti administracinių nusižengimų protokolus taip pat nesaugiai besielgiantiems vandenyje, tikrai siūlyčiau šitai pataisai, kuri kaip ir pažangi, ir suteikia galimybę palaikyti tvarką vandens pakrantėse, tarkime, įspėti ar nubausti nesaugiai besielgiančius vandenyje ar ant ledo, kad kuo daugiau institucijų pareigūnų turėtų šitą galimybę išrašyti administracinių nusižengimų protokolus ir sudrausminti neatsargiai besielgiančius piliečius… Tai yra tikrai labai svarbi pataisa. O tai, kad kontroliuojančių institucijų pareigūnai nori truputėlį nuo savęs nustumti savo pareigas, man tiesiog daugiau negu keista. Ir neturėtume mes pataikauti jų kaprizams. Tiesiog jie turi atlikti savo pilietinę ir valstybės tarnautojo pareigą. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Galime mes turėti labai gražių iliuzijų, kaip ir kolegė sako, bet būkime realistai. Šiandien susiklosčiusi situacija aplinkosaugos sektoriuje, vien inspektorių aprūpinimo degalais klausimas, ir viešojoje erdvėje diskutuojama, kiek jie turi pajėgumų nuvykti į vieną ar kitą vietą, sureaguoti į daromus pažeidimus, o tai daro įtaką taršai aplinkoje, prevencijai, pasekmių likvidavimui, taip pat brakonierių gaudymui ir kitiems aplinkai daromiems pažeidimams. Jeigu mes pridedame dar vieną funkciją, tai yra kontroliavimą besimaudančių neblaivių ar dar kokių nors asmenų, tai suprantame, kad bus didesnis dėmesys nukreipiamas nuo pagrindinės jų veiklos.
Tiesiog turbūt reikėtų sudėti prioritetus, kas už ką atsakingas. Galbūt tada reikėtų galvoti, ar iš viso yra reikalingi savivaldybėse viešosios tvarkos skyriai, kurie turėtų užsiimti būtent tokiomis funkcijomis. Aš manau, kad prioritetas šiuo atveju turėtų būti aplinkosauga, aplinkos geros kokybės užtikrinimas, prevencija, pažeidimų stabdymas, gyvosios gamtos kontrolė ir, aišku, baudimas teršėjų, o ne tiesiog žmonių drausminimas ir protokolų rašymas už netinkamą elgesį. Manau, kad tai yra perteklinis dalykas, ir aš tam tikrai negaliu pritarti, todėl susilaikysiu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonės išsakytos, balsuojame po svarstymo.
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 70, prieš – 8, susilaikė 25 Seimo nariai. Po svarstymo projektui pritarta.
10.50 val.
Jūros aplinkos apsaugos įstatymo Nr. VIII-512 3, 4, 5 straipsnių ir 3 priedo pakeitimo ir Įstatymo 1 priedo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-3117(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Jūros aplinkos apsaugos įstatymo 3, 4, 5 straipsnių ir 3 priedo pakeitimo ir įstatymo 1 priedo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-3117(2). Priėmimas. Pasiūlymų priėmimo stadijoje negauta. Priėmimas pastraipsniui.
1 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 2 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 3 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 4 straipsniui pritariame bendru sutarimu. Ir 5 straipsniui pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų už, prieš Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 101 Seimo narys: už – 94, prieš nėra, susilaikė 7 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3117(2) priimtas. (Gongas)
10.52 val.
Vidaus tarnybos statuto papildymo 701 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3401(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Vidaus tarnybos statuto papildymo 701 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3401. Priėmimas. Priėmimo stadijoje pasiūlymų taip pat negauta. Priimame pastraipsniui.
Vienas straipsnis, jam pritariame bendru sutarimu? Pritariame.
Motyvai dėl viso. Motyvai už – V. Aleknaitė-Abramikienė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Džiaugiuosi galėdama pirmą kartą, grįžusi į Seimą, pasisakyti tokiu svarbiu klausimu. Šis įstatymas tikrai reikalingas, nes jis užtikrina vieną iš pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių – asmenų teisę į religijos laisvę. Siūlau visiems vieningai balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir motyvai prieš – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Puikiai pritariu gerbiamajai Vilijai, kad žmogaus fundamentinė teisė yra į religijos laisvę, ir malonu būtų, jeigu konservatoriai tą būtų įvertinę ir „Romuvos“ atžvilgiu. Bet šiuo atveju kalbama, ar mes turėsime valstybės apmokamus kunigus, valstybės apmokamus kapelionus valstybės statutinėje tarnyboje. Jau šiandien dirba 11 asmenų, kurie yra apmokami iš valstybės biudžeto ir vykdo religines sielovados paslaugas. Tačiau mes neturime nei policijoje, nei ugniagesių tarnyboje, nei Kalėjimų departamente, nei kriminalinėje ar kitoje policijoje, žvalgyboje profesionalių psichologų. Psichologų, kurie pasirūpintų pareigūnų stresu, kurį jie patiria gaisrų atveju, susidūrę su nusikaltėliais, ypač tokių žiaurių įvykių kaip gelbėjimo operacijos atveju.
Mes neturime pinigų psichologams, bet dabar žadame įteisinti teisę samdyti religinius sielovadininkus valstybės tarnyboje, kad jie atliktų religinę sielovadą. Tai yra pavojingas precedentas, nes po šito balsavimo kiekviena bažnyčia ar kita religinė bendruomenė, konfesija galės apeliuoti į tai, kad tokios religinės sielovados paslaugos turėtų būti teikiamos ir ligoninėse, ir slaugos ligoninėse, ir dar kitose biudžetinėse įstaigose. Už metų trejų mes turėsime aibę profesinių religinių darbuotojų, apmokamų už valstybinius pinigus valstybės tarnyboje. Tai yra ne tik kad antikonstituciška, tai yra neefektyvus valstybės pinigų valdymas, nes mes negalime pareikalauti iš tų žmonių profesinio kvalifikuoto įdirbio. Aš suprantu, kaip sunku kalbėti apie religinius dalykus čia, parlamente, nes tai visada jautri tema. Bet jeigu mes žiūrime profesionaliai, visų pirma pasirūpinkime mūsų pareigūnų psichologine profesionalia pagalba, nes profesionaliems psichologams pinigų mes neturime, bet dabar samdysime religinius psichologus. Man tai atrodo nei profesionalu, nei konstituciška, nei toliaregiška. Kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Nuomonė už – A. Navickas.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Sveiki! Išklausiau S. Gentvilo pasakojimą. Iš tikrųjų tokia baisi apokaliptinė vizija atėjo, kaip Lietuvoje bus baisu, jeigu kapelionas bus ligoninėje arba kalėjime. Taip, ne už tokią Lietuvą, aišku, kovojome.
Kita vertus, sakau, nemanau, kad šiuo atveju reikėtų mosuoti žmogaus teisių korta. Šiuo atveju yra elementarus išmintingas valstybės ir religinių bendrijų bendradarbiavimas, kuris numatytas ir Konstitucijoje, kuris numatytas ir įstatyme. Galų gale yra Šventojo Sosto ir Lietuvos sutartis, kuri numato tą bendradarbiavimą. Žinome, pavyzdžiui, bent VRM sistemoje puikiai tas bendradarbiavimas vyksta ir kapelionai atlieka labai svarbų darbą. Neieškokime baubų ten, kur jų nėra.
Aš manau, šitas įstatymas tikrai labai reikalingas, ir nepradėkime dabar kokios nors konkurencijos tarp kapelionų ir psichologų. Reikia ir tų, ir tų. Šiuo atveju, aš manau, žmonės turi ir religinius, ir psichologinius, ir kitokius poreikius, ir labai džiugu, kad šitas įstatymas į tai atsižvelgia.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narys A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, kai mes įvedėme kapelionus armijoje, aš supratau. Ten yra griežta tvarka, aptverta teritorija, yra tvora. Bet kai mes norime įvesti kapelionus vidaus reikalų sistemoje, gaisrininkams, kitiems statutiniams – taigi šiandien niekam nedraudžiama, bažnyčios vartai ir durys visur atviros. Kas trukdo muitininkui išpažinti nuodėmes, kas trukdo policininkui išpažinti nuodėmes nuėjus šiandien į bet kurią bažnyčią bet kurios konfesijos. Mes įvedame tokius dalykus iš principo į civilį gyvenimą. Gal samdykime Bažnyčią viešai, o ne per tokius uždarus… lyg aplinkiniais keliais?
Aš manau, turėtume prisiminti, kad vis dėlto Bažnyčia ir valstybė yra atskirtos ir sielovada gali užsiimti tie, kas tuo užsiima, bet niekam netrukdoma nueiti ir išpažinti savo nuodėmę ar džiaugsmus, ar dar ką nors.
Visiškai pritariu kolegai Simonui. Šiandien nėra pinigų psichologams. Mes priėmėme Vaiko pagrindų įstatymą. Ant pirštų galime suskaičiuoti psichologus. Paslaugų laukiama mėnesiais, norint ištirti ką nors ir priimti kokį sprendimą. O čia mes surasime pinigų. Toks veidmainiškumas mūsų politikoje yra labai akivaizdus.
Gerbiamieji, Bažnyčia atvira, kitos religinės bendruomenės yra atviros ir šita kategorija žmonių bet kada gali užsiimti sielovada, nueiti į tuos religinius namus, ir tam nereikia papildomų valstybės lėšų. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė už – A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiami kolegos, aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad pagal susitarimą su Vyskupų Konferencija Lietuvos teritorijos apskričių vyriausiuosiuose policijos komisariatuose yra teikiamos kapelionų paslaugos. Šių paslaugų finansavimas yra įtrauktas į Vidaus reikalų ministerijos biudžetą. Iš esmės, manau, tai nesukels kokių nors papildomų finansinių vargų. Manau, nereikia baimintis iš esmės Bažnyčios, kad jinai ganytų dūšeles. Todėl manau, gerbiami kolegos, kad reikėtų pritarti šitam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, aš tikrai susilaikyčiau nuo tokios biudžetinės sielovados, nes, šiaip ar taip, niekas nėra uždraudęs ateiti kapelionui ar dar kam nors atlikti savo pareigą. Tai vienas dalykas.
Antras dalykas. Bažnyčia yra atskirta. Trečias dalykas tai, kad Bažnyčia iš tikro yra gana didelio turto valdytoja, valdytoja labai didelio turto, kuris pagal tai, kaip yra valdomas, duoda ir pajamų, ir tikrai ji turi užtektinai pinigų tą dalyką finansuoti iš savęs, o dabar įtraukimas visų mokesčių mokėtojų ir biudžeto į šitą procesą sukeltų kitų problemų, kurios yra ne mažiau svarbios valstybei ir visuomenei, todėl siūlau nepritarti.
PIRMININKAS. Nuomonė už – Seimo narys P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, iš tikrųjų šioje salėje gali išgirsti labai daug naujų dalykų. Tai, kaip dvasininkas yra apibrėžiamas kaip religinis psichologas, to dar neteko girdėti, bet, aš taip suprantu, čia viskas priklauso nuo žmogaus santykio su ta religija, nes jeigu tam žmogui Bažnyčia atrodo vien tiktai kaip institucija, o religinis santykis yra daugiau panašus į psichologinį santykį, tai, be abejo, jam dvasininkas yra psichologas. Bet mes dabar kalbame apie galimybę tikinčiam žmogui turėti sielovadininką ir būtent statutiniai darbuotojai ypač patiria nuolatinę įtampą. Sakoma, yra žmogus ir yra pareigūnas, patikėkite manimi, tam, kad atlaikytų tą nuolatinį stresą, kuris yra, nes tu patiri nuolatinį konfliktą, dažniausiai esi priešingoje situacijoje, ir nuo to priklauso ir pareigūno darbo kokybė, kiek jis savyje subalansuoja tam tikrus dalykus, susijusius su jo žmogiška moraline prigimtimi, su jo pareigų atlikimu. Man atrodo, jeigu mes norime iš tikrųjų turėti žmogišką valdžią ir pareigūnus, kurie būtų jautrūs, kurie netaptų vien tiktai kaip įstatymai patys sau ir įstatymų sraigteliai, kaip tik sudarykime galimybę tikinčiam žmogui, tikinčiam pareigūnui turėti šalia sielovadininką, kuris padėtų jam tame nelengvame darbe.
PIRMININKAS. Ir nuomonė prieš – Seimo narys R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ketinimai gal tikrai yra gražūs, bet šiuo metu, kai vaikai dar vis patiria patyčių ir Lietuvoje trūksta psichologų, būtų neadekvatu taip elgtis ir taip balsuoti. Mes dar turime šitą problemą valstybėje ir prašyčiau suprasti tai, ką minėjo ir S. Gentvilas, ir A. Sysas, ir kiti kolegos. Įvertinkime realybę, pačią realybę, kokią mes turime dabar, nes mokėti pinigus tiems žmonėms, kur tikrai iš esmės nėra problemos, gal reikia atsisukti į ten, kur dar yra karštos vietos. Prašyčiau susilaikyti. Dėkui.
PIRMININKAS. Nuomonės išsakytos. Norite trumpą repliką? Šiaip po balsavimo turėtų būti, bet prašau. (Balsai salėje) Po balsavimo? Gerai.
Balsuojame dėl projekto Nr. XIIIP-3401 priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 78, prieš – 4, susilaikė 20 Seimo narių. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3401(2) priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – V. Aleknaitė-Abramikienė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke, ačiū kolegoms už teisingą ir išmintingą balsavimą tokia didele persvara. Tačiau negaliu nepastebėti, jog kai kurių kolegų prilyginimas tikėjimo laisvės ir psichologo paslaugų yra tiesiog nekorektiškas. Jeigu jums, kolegos, atrodo, kad Bažnyčia atlieka tik psichologinę funkciją, tai gal jūs greitai pasiūlysite ir šventąsias mišias pakeisti psichologų paslaugomis? Vietoj naujagimio krikšto pasiūlysite kviesti psichologą? Taip pat į laidotuves, kai palydimas mūsų artimasis, irgi kviesite psichologą? Tai yra absoliučiai nekorektiškas ir, sakyčiau, neturintis jokio pagrindo palyginimas.
Šitie du dalykai vienas kitam neprieštarauja. Aš irgi pasisakyčiau už tai, kad valstybė teiktų daugiau psichologinio pobūdžio paslaugų, bet tai visiškai neadekvatus palyginimas. Taip pat pasakymas, kad Bažnyčia atskirta nuo valstybės ir todėl jai nereikia bendradarbiauti su tradicinėmis religijomis, neatitinka ne tik tiesos, bet ir Lietuvos Respublikos įstatymų. Asmens teisės į religijos laisvę niekas iki šiol nepanaikino ir, aš tikiuosi, nepanaikins, nes tose valstybėse, kaip diktatoriškoje praeities Albanijoje, kur buvo suvaržyta religijos laisvė, ten ir asmuo neturėjo jokių kitų laisvių ir teisių. Labai džiugu, kad Lietuvos Seimas tokiu keliu neketina eiti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Replika po balsavimo – V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Aš prašau mano balsą įskaityti už, netyčia ne tą paspaudžiau. Aš balsuoju už.
PIRMININKAS. Dėkoju. V. Rinkevičius balsavo už.
J. Sabatauskas. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Galiu suprasti kolegę, ji ką tik atėjo ir turbūt nelabai sekė Seimo darbą iki šiol šioje kadencijoje. Bet dar prieš pusantrų metų mes priėmėme įstatymo pataisas ir įpareigojome visus nepilnamečius apklausti dalyvaujant psichologams, tačiau tam neatsirado pinigų. Štai kokia yra problema dėl psichologų. Šiandien nėra įdarbinti psichologai papildomai nė vienu etatu, išskyrus tuos psichologus, kurie dirba teismuose, o jų ten yra tik vienetai, galima suskaičiuoti ant rankų pirštų.
Todėl čia yra lyginimas psichologų. Valstybė neranda pinigų, nors Seimas įstatymu nustatė privalomą kiekvieno vaiko apklausimą su psichologu. Tai vienas momentas. Dar nesu girdėjęs, nebent skubiai reikėtų krikštyti policijos komisariate ar priešgaisriniame padalinyje vaiką, kuriam grėstų mirtis, čia jau iš tos humanizmo pusės, bet ten turbūt ne ta vieta, kur žmonės neš krikštyti savo vaikus, gerbiama kolege. Palyginimas ne tik nekorektiškas, bet ir visiškai ne vietoje.
PIRMININKAS. Dėkoju. Paskutinė replika – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gal ne replika, bet tiesiog apsikiaulinau. Dėl prieš tai svarstyto įstatymo raginau kaimynus balsuoti už, o pats kažkaip paspaudžiau „susilaikau“. Užsikrėčiau V. Rinkevičiaus bloga patirtimi ir sumaišiau. Tai mano balsą įskaitykite už.
PIRMININKAS. A. Matulas balsavo už.
11.08 val.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3337(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-11 klausimas – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3337. Priėmimas. Yra vienas straipsnis. Priėmimo stadijoje pasiūlymų negauta. Galime pritarti straipsniui bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 100 Seimo narių – vienbalsiai balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3337) priimtas. (Gongas)
11.09 val.
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 2, 14 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4667(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-12 klausimas – Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2, 14 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4667. Priėmimas. Priėmimo stadijoje yra pasiūlymų, todėl R. Šarknicką, kaip pranešėją, kviečiu į tribūną. R. Šarknickas kviečiamas į tribūną, o mes priimame pastraipsniui.
1 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. 2 straipsnis. Taip pat nėra pasiūlymų. Pritariame bendru sutarimu.
Dėl 3 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Prašau, komiteto nuomonė.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKAS. Su tokiu pritarimu galime pritarti visam 3 straipsniui bendru sutarimu? Pritariame.
4 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas, taip pat galime pritarti bendru sutarimu. Pritariame. Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 92, prieš – 1, susilaikė 2 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4667) priimtas. (Gongas)
11.11 val.
Kultūros centrų įstatymo Nr. IX-2395 11, 12, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3483(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-13.1 klausimas – Kultūros centrų įstatymo Nr. IX-2395 11, 12, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3483(2). Priėmimas. Priėmimo stadijoje pasiūlymų nėra gauta. Priimame pastraipsniui.
1 straipsniui pritariame bendru sutarimu? Pritariame. 2 straipsnis. Jam taip pat pritariame bendru sutarimu? Pritariame. 3 straipsnis, taip pat pritariame bendru sutarimu. 4 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. Ir 5 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas, taip pat pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų už užsirašė Seimo narys A. Vinkus. Prašom. Iš vietos, jums įjungs mikrofoną.
A. VINKUS (LSDDF). Aš svarstymo stadijoje jau išreiškiau pritarimą pateiktiems Kultūros centrų įstatymo ir Bibliotekų įstatymo pakeitimams. Reikia pripažinti, kad dabar galioja tam tikra prasme išimtinis teisinis reglamentavimas, kuris taikomas kultūros centrų ir bibliotekų darbuotojams, vertinant jų veiklą. Nors šioms įstaigoms, kaip ir visoms kitoms biudžetinėms įstaigoms, nuo 2017 metų pradžios įsigaliojo Valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymas, be šio reglamentavimo, kultūros centrų ir bibliotekų darbuotojams pagal galiojančius tos srities įstatymus yra dar papildomai taikoma ir atestavimo tvarka. Taigi atestavimas yra perteklinis reikalavimas minėtų sričių darbuotojams.
Todėl siūlymas atsisakyti atestavimo procedūros, manau, nepablogins kultūros ir bibliotekų darbuotojams keliamų reikalavimų atitikties vertinimo, kontrolės ir kartu sumažins biurokratijos ir nereikalingo popierizmo mastus. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau dėl nuomonės Seimo nariai neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 100 Seimo narių ir įtikinamai 100 balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3483) priimtas. (Gongas)
11.14 val.
Bibliotekų įstatymo Nr. I-920 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3484(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-13.2 klausimas – Bibliotekų įstatymo Nr. I-920 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3484(2). Priėmimas. Priėmimo stadijoje pasiūlymų nėra gauta. Yra du straipsniai. 1 straipsniui pritariame bendru sutarimu? Pritariame. 2 straipsniui galime pritarti ir pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų už, prieš Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai, vienbalsiai balsavo už visi 92 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3484) priimtas. (Gongas)
Gerbiami kolegos, sutaupėme šiek tiek laiko. Siūlau imti priėmimus iš popietinės darbotvarkės. Pritariame. Dėkoju. Matau, kad rodote į viceministrę E. Radišauskienę. Ją pakviesime jai skirtu laiku. Dėkojame.
11.17 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3240(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-1 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3240. Priėmimas. Priėmimo stadija. Pasiūlymų negauta.
Vienas straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
Motyvai dėl viso. A. Strelčiūnas – motyvai už. A. Strelčiūno nėra. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 91 Seimo narys: už – 88, prieš nėra, susilaikė 3 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3240(2) priimtas. (Gongas)
11.18 val.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 preambulės, 2, 4, 5, 6 straipsnių ir trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3378(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-2 klausimas – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo preambulės, 2, 4, 5, 6 straipsnių ir trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3378. Priėmimas. Yra pataisų. Prašyčiau Z. Streikų į tribūną. Priimame pastraipsniui.
1 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 2 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 3 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 4 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 5 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu.
6 straipsnis. Dėl jo yra Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra pritarti.
PIRMININKAS. Kitas pasiūlymas taip pat Teisės departamento.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Taip pat pritarė.
PIRMININKAS. Su tokiu pritarimu abiem pasiūlymams galime pritarti visam 6 straipsniui bendru sutarimu. Pritariame.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Išskyrus Seimo kanceliarijos Teisės departamento trečią siūlymą, kuriam komitetas nepritarė. Komiteto argumentai, kad teisėkūrai nebūdinga praktika skiriamiems įstaigų vadovams, pareigūnams įstatyme įtvirtinti reikalavimą turėti vadovaujamojo darbo patirties. Paprastai įstatymuose nustatomas reikalavimas turėti patirties tam tikroje srityje, kas šiame įstatymo projekte ir yra numatyta.
Kandidatūras į įstaigų vadovų, pareigūnų pareigas teikia valstybės vadovai ar kiti įstatymuose numatyti subjektai, kurie kandidatais paprastai pasirenka tam tikros srities profesionalus. Taigi speciali skyrimo tvarka taip pat būtų argumentas, kodėl nereikia pritarti Teisės departamento pasiūlymui dėl vadovaujamo darbo patirties įtvirtinimo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir šis trečiasis pasiūlymas, kuriam nebuvo pritarta. Su dviem pirmaisiais pasiūlymais mes galime pritarti visam 6 straipsniui bendru sutarimu? Pritariame.
7 straipsnis. Jam galime pritarti bendru sutarimu. 8 straipsnis. Taip pat nėra pasiūlymų. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Dėkoju pranešėjui.
Motyvai dėl viso. Motyvai prieš – Seimo narys A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tiesą sakant, nemačiau ir nematau jokių priežasčių, kodėl reikėjo keisti šitą įstatymą, bet, aišku, čia jau sprendžia valdančioji dauguma. Iš vienų rankų perduoti vadovo skyrimą į kitas rankas, matyt, yra svarbiausias įstatymo pakeitimas. Centras, kuris susiduria su kitais iššūkiais, tai yra kvalifikuotų darbuotojų išlaikymu, adekvačių algų už darbą gavimu… Iš tikrųjų situacija yra komplikuota. O dabar keičiant tiktai tą paviršinę skyrimo tvarką centre esanti ir metų metus dėl mūsų įstatyminio reguliavimo besitęsianti tokia nepalanki padėtis lieka kaip buvusi.
Atkreipiu dėmesį, kad centras iki šios dienos nėra priskirtas nei mokslinių, nei kultūrinių, nei kokių nors kitų institucijų kategorijai. Dažniausiai visi kultūrininkams ar mokslininkams skelbiami algų padidinimai apeina centro darbuotojus ir atlyginimai tiems, kurie dirba pagal sutartis, nėra keičiami. Taigi yra daugiau šių problemų, jos nėra sprendžiamos, o šis įstatymas jų ir neišspręs.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Iš tikrųjų finansinių problemų šitos pataisos tikrai neišspręs, tačiau aš noriu priminti gerbiamam kolegai, kad Istorinės atminties komisijoje kaip tik ir sprendžiamas finansavimo klausimas ir bus teikiami siūlymai dėl biudžeto tam, kad išspręstų Genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojų apgailėtiną finansinę padėtį. Aš manau, kad tas darbas vykdomas kompleksiškai ir šitos įstatymo pataisos į tą kompleksą įeina. Aš balsuosiu už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 80, prieš – 2, susilaikė 11 Seimo narių. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3378) priimtas. (Gongas)
11.24 val.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 5, 22, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1878(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 5, 22, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1878. Priėmimas. Pasiūlymų priėmimo stadijoje nėra gauta.
Priimame pastraipsniui. 1, 2, 3, 4 ir 5 straipsniai. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu? Pritariame.
Motyvai dėl viso. (Balsai salėje) Motyvai už – Seimo narė G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Norėčiau paraginti pritarti šiam įstatymui. Tikrai daug diskutavome ir Socialinių reikalų ir darbo komitete, kaip suformuluoti, kaip patvirtinti tą pagrindinę nuostatą, kuri buvo šio įstatymo idėja. Tiesiog kadangi Lietuvoje vyresnio amžiaus vaikai yra įvaikinami tikrai labai vangiai, tai šis įstatymas pagerina situaciją tiems įtėviams, kurie apsisprendžia įvaikinti vyresnio amžiaus vaikus nuo 2 iki 18 metų, pagerinamos jiems sąlygos.
Anksčiau buvo nustatyta, kad jiems mokama išmoka yra nustatyta ne pagal jų darbo užmokestį, bet pagal tam tikrus nustatytus dydžius, ir kartais tai tiesiog neatliepdavo šeimos gyvenimo lūkesčių. Man atrodo, jeigu mes norime skatinti įsivaikinti tuos vaikus, kurių šiandien niekas nenori įsivaikinti, kad paskatintume juos gyventi šeimoje, tai reikėtų sudaryti visas galimas sąlygas, kurios galėtų paskatinti šeimas ir tėvus apsispręsti, kad tie vaikai turėtų gyventi šeimoje.
Prašyčiau pritarti šiam įstatymui. Manau, kad jis tikrai yra labai laiku ir reikalingas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai už – Seimo narys J. Varkalys.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų palaikau ir iniciatorių, ir dabar kalbėjusios kolegės pasisakymą. Tikslas numatyti įtėviams tokias pat sąlygas kaip ir biologiniu keliu vaiko sulaukusiems tėvams – vienas iš tų dalykų, kuris numatytas tame įstatymo pateikime, ir, aišku, galimybė įteisinti įtėviams, taip pat kaip ir biologiniu keliu gimusiems vaikams… sulaukusiems tėvams suteikiamas 24 mėnesių vaiko priežiūros atostogas sieti ne su vaiko amžiumi, o su patekimo į šeimą faktu ir mokėti už jas kompensuojamą… uždarbio dydžio priklausančią išmoką. Kviečiu visus palaikyti ir pritarti šiai įstatymo pataisai. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai už – Seimo narys R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, matyt, niekas per daug šitam įstatymui neprieštaraus, nes iš tikrųjų mes, komitetas, matome problemą daug plačiau, nes įvaikinimo laikotarpiu yra daug problemų, kurios susijusios su vaiko integracija į naują šeimą, adaptacija ir visa kita. Dėmesio tam dalykui tikrai reikia, ypač įvaikinant vyresnio amžiaus vaikus, kurie faktiškai šiuo metu beveik neįvaikinami. Po trejų metų mes turime problemą, kad niekas nenori tų vaikų imti.
Aišku, tai galbūt nėra labai grakštus sprendimas per Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisas, turbūt reikės sugrįžti prie tos temos, nes faktiškai imame socialinio draudimo tam tikras lėšas. Pagal dabartinį įstatymą ką mes galime padaryti? Tai yra vienas iš būdų ir reikia daryti, nes iš tikrųjų procesas yra sustojęs. Raginu pritarti tam.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir Seimo narys R. Šarknickas, taip pat motyvai už.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Faktiškai R. J. Dagys viską ir pasakė. Dėkoju ir kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir aš kviečiu balsuoti dėl šio įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 95, prieš nėra, susilaikė 2 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1878(2) priimtas. (Gongas)
11.29 val.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 17 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1960 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3463(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3463(2). Priėmimas. Priėmimo stadijoje pasiūlymų nėra gauta. Pranešėjo į tribūną nekviesime.
Atkreipiu dėmesį, kad naujoji redakcija yra sudaryta iš dviejų straipsnių, bet 1 straipsnyje yra du ankstesni straipsniai, kuriems pritariame bendru sutarimu. Pritariame. Pritariame naujos redakcijos 1 straipsniui. 2 straipsnis. Jam taip pat pritariame bendru sutarimu. Dėkoju.
Motyvai už. Motyvai už – Seimo narys T. Tomilinas. Motyvai už dėl piniginės socialinės paramos. (Balsai salėje) Atsisako T. Tomilinas.
Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 97 Seimo nariai: visi vienbalsiai balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3463) priimtas. (Gongas)
11.30 val.
Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo Nr. VIII-342 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2442(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2442. Priėmimas. Priimame pastraipsniui. Yra gauta pasiūlymų. Tribūnoje – R. J. Dagys, aptarsime.
Dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Pirmasis. Prašom, komiteto nuomonė.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Teisės departamento pasiūlymų visa argumentacija, kuri yra parašyta iš esmės dėl visų Teisės departamento pasiūlymų, išskyrus vieną, yra ta, kad Teisės departamentas kvestionuoja daugiau tokio politinio apsisprendimo prasmę dėl šitos žmonių grupės. Komitetas turėjo daug diskusijų su istorikais, ekspertais, todėl mano, kad čia nėra juridinės technikos klausimas, o politinis apsisprendimas buvo padarytas komitete anksčiau, todėl nepritarė šitai pataisai ir kitoms, kur yra parašyta nepritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Visiems Teisės departamento pasiūlymams…
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Išskyrus vieną.
PIRMININKAS. Išskyrus paskutinį, kuris jau yra po straipsniais. 1 straipsnis. Visiems pasiūlymams nepritarta ir su tokiu komiteto pasiūlymu mes galime bendru sutarimu pritarti 1 straipsniui? Pritariame.
Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. O paskutinis pasiūlymas yra Teisės departamento?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Paskutiniam pasiūlymui yra pritarta.
PIRMININKAS. Išdėstyti naują redakciją – jam komitetas pritarė. Su tokiu pritarimu galime eiti toliau. Dėkoju pranešėjui. Motyvai už – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, taip, įstatymo projektas nuo pradinio siūlymo įgavo kitą pavidalą, tačiau vis tiek jis yra žingsnis į priekį, prisimenant tuos žmones, kurie tuo laikotarpiu buvo tremtyje, gimė tremtyje. Tiesiog, aš manau, viena iš principinių klaidų, tokių metodinių klaidų, kuri įsivėlė mūsų įstatymuose prieš du dešimtmečius, bent iš dalies tikrai bus ištaisyta. Priminsiu, kad pagal mūsų įstatymus žmogaus tremties laiko pradžia skaičiuojama nuo jo išvežimo iš gimtosios vietos, o tremties laiko pabaiga buvo skaičiuojama nuo jo tariamo paleidimo kažkur Sibire ar Šiaurėje, o ne sugrįžus į Lietuvą. Tai, be abejonės, tremtis, prasidėjusi Lietuvoje, teisiškai turėjo ir pasibaigti Lietuvoje, kada žmogus su savo šeima, artimaisiais, sugrįždavo į Lietuvą nuolatiniam gyvenimui. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Daugiau dėl motyvų nėra. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 94, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2442) priimtas. (Gongas)
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke.
11.35 val.
Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 2, 3, 4, 6, 25, 27, 39 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3617, Administracinių nusižengimų kodekso 96 ir 98 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3618, Bausmių vykdymo kodekso 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3619, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3620, Statybos įstatymo Nr. I-1240 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3621, Baudžiamojo kodekso 270 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3622 (pateikimas)
Mielieji kolegos, grįžtame prie rytinio posėdžio darbotvarkės. Darbotvarkės 1-14 klausimas – Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3617. Kviečiu socialinės apsaugos ir darbo viceministrę E. Radišauskienę. Jūs tikriausiai kartu pateiksite ir lydimuosius teisės aktus: ir Administracinių nusižengimų, ir Bausmių vykdymo, ir Nelaimingų atsitikimų darbe, ir Statybos įstatymo, ir Baudžiamojo kodekso projektus. Prašom.
E. RADIŠAUSKIENĖ. Dėkoju, pirmininke. Laba diena. Teikiame pirmiausia Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2, 3, 4, 6, 25, 27, 39 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, kurio iš esmės pagrindinis tikslas yra, siekiant užtikrinti darbuotojui saugias ir sveikas darbo sąlygas, nustatyti konkretaus pavojaus darbe poveikį, įvertinant kiekvienos darbo vietos profesinę riziką. Atitinkamai apmokyti darbuotojus, kad būtų įvertinti visi pavojai ir kylanti rizika, o jei nepakanka mokymų, jų profesinius įgūdžius tobulinti instruktuojant ir mokant papildomai. Taip yra atsisakoma pavojingų darbų sąrašo nustatymo ir pereinama prie kito modelio, kuris atitinka Europos Sąjungos direktyvą dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai darbe gerinti.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad vienas iš įstatymo tikslų yra nustatyti saugos ir sveikatos būklę pačioje įmonėje, aiškiai apibrėžiant, į kokius kriterijus yra atsižvelgiama. Siūlome įvardinti, kad profesinė rizika įmonėje vertinama pagal darbo priemonių ir darbo sąlygų įmonėje atitiktį darbuotojų saugos ir sveikatos norminiams teisės aktams, taip pat atsižvelgti, kokie kenksmingi ar pavojingi veiksniai yra nustatyti, kokie profesinės rizikos įvertinimo rezultatai ir kokių prevencijos priemonių buvo imtasi ar imamasi šalinant ar mažinant profesinę riziką.
Iš esmės priminsiu, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo privalo organizuoti visas prevencijos priemones ir programas. Taip pat šiuo įstatymu yra atliekami tam tikri keli redakcinio pobūdžio pakeitimai.
Kitas įstatymas yra Administracinių nusižengimų kodekso 96 ir 98 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Juo iš esmės siūloma atsisakyti atskirų nuostatų, kurios reglamentavo darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimą, atliekant pavojingus darbus, nes, kaip minėjau prieš tai, įstatyme tokių darbų nebelieka, todėl siūloma apibendrinant rašyti, kad administracinės nuobaudos yra taikomos dėl darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimo. Tai yra vienas.
Kitas yra neblaivaus ar apsvaigusio darbuotojo buvimo darbovietėje ir tokio darbuotojo vengimo pasitikrinti dėl neblaivumo ir (ar) apsvaigimo ir taip pat tokio darbuotojo nušalinimo nuo darbo… Taip pat yra didinamos maksimalios ribos.
Bausmių vykdymo kodekso 41 straipsnio pakeitimo įstatymu siūloma atsisakyti nuostatos, kad viešuosius darbus atliekančius nuteistuosius draudžiama skirti dirbti kenksmingomis ir labai kenksmingomis darbo sąlygomis, taip pat pavojingus darbus, kurių sąrašas buvo nustatytas Vyriausybės, nes teisės aktai nenustato, kas yra kenksmingos ir labai kenksmingos darbo sąlygos. Todėl siūloma, kad nuteistieji, prieš pradedant jiems dirbti viešuosius darbus, būtų instruktuojami, kaip saugiai dirbti paskirtus jiems darbus.
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma atsisakyti nuostatos, kad nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos tarifas kiekvienai įmonei priklauso nuo nelaimingų atsitikimų, įvykusių dirbant pavojingus darbus, skaičiaus ir pavojingus darbus dirbančių darbuotojų santykio, kaip minėjau prieš tai, nes atsisakoma tokio darbų sąrašo. Taip pat perteklinės nuostatos, įpareigojančios Vyriausybę nustatyti duomenų teikimo tvarką „Sodrai“, nes duomenų teikimo tvarka nustatoma sutartyje tarp fondo valdybos ir Valstybinės darbo inspekcijos. Kadangi visoms įmonėms draudimų tarifai priklauso nuo nelaimingų atsitikimų darbe sunkumo ir nukentėjusių dėl šių įvykių skaičiaus, priėmus įstatymo pakeitimą nebus papildomai apmokestinamos įmonės, kuriose nelaimingi atsitikimai darbe įvyko vykdant pavojingus darbus. Atsižvelgiant į tai, kad įmonėms nustatomas metinis tarifo dydis, nustatoma pakeitimo įsigaliojimo data yra 2020 m. sausio 1 d.
Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto 2 straipsnio pakeitimo projektu yra siūloma atsisakyti nuostatos, kad ypatingas statinys yra statinys, kuriame atliekami potencialiai pavojingi darbai, nes tai yra tiesiog potencialiai pavojingas objektas.
Baudžiamojo kodekso 270 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu yra siūloma atsisakyti nuostatos dėl statinių, kuriuose taip pat atliekami potencialiai pavojingi darbai, priežiūros ir naudojimo taisyklių pažeidimo, išbraukiant nuostatą „dėl pavojingų darbų“.
Tai tiek trumpai. Prašome pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. R. J. Dagys. Ruošiasi A. Sysas.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiama pranešėja, mes jau matome antrą tokį įstatymų paketą, kur jūs nusiteikę gana laisvai atsisakyti pavojingų įrenginių priežiūros, pavojingų darbų kvalifikacijos ir panašiai. Mano galva, tai labai rizikingas žingsnis. Kiek suprantu, norite padaryti bendros kompetencijos žinių patikrinimą ir žmonės galės prižiūrėti tuos pavojingus įrenginius ir iš karto dirbti pavojingose vietose, tuo tarpu tam reikia ypač specifinių žinių, kad žmogus galėtų išmanyti, ten negalima pasikliauti bendrąja kompetencija, tai yra specifiniai dalykai, kurie reikalauja tam tikros specializacijos. Žmogų, turintį tik bendrą supratimą apie viską, mes pasiunčiame į gana pavojingą situaciją, nes jis nežino, kas ten vyksta. Dabar mes tų dalykų siūlome atsisakyti. Man atrodo, kad mes einame tikrai ne darbuotojų saugumo linkme.
E. RADIŠAUSKIENĖ. Ačiū už klausimą. Aš tiesiog paaiškinsiu, kad iš esmės niekas nieko neatsisako. Pagrindinis įstatymo tikslas – įvertinti kiekvienos darbo vietos profesinę riziką, pagal tai nustatyti visus pavojus ir pagal tai instruktuoti kiekvieną žmogų. Pavojingų darbų sąrašas, kuris šiuo metu egzistuoja, nieko neduoda, nes, pavyzdžiui, yra įtraukti tokie darbai kaip darbas daugiau kaip 5 metrų aukštyje. O darbas 4 metrų 90 centimetrų aukštyje jau nepavojingas? Šiuo atveju mes manome, kad toks atskiras pavojingų darbų sąrašas yra netikslingas, nes darbdavys privalo įvertinti kiekvieną darbo vietą ir joje egzistuojančius pavojus, o ne laisvai turėti vieną sąrašą ir manyti, kad jis neturi prievolės žiūrėti atskirai, kas vyksta jo darbo vietose.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Sysas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama viceministre, mes jau kelias savaites diskutuojame panašia tema, bet teoriniai ir praktiniai dalykai visada šiek tiek skiriasi. Aš visiškai suprantu, kad tas sąrašas galbūt tikrai atgyvena, dar atėjusi iš senų laikų, ir reikėtų tai keisti, bet niekur nedingsta tos pavojingos sąlygos, pavojingi ir rizikingi darbai. Mes suprantame, kad mes maksimaliai norime apsisaugoti, bet gyvenime visko būna. Jūs sakote, mes nieko neatsisakome, bet viską keičiame arba iš dalies keičiame. Mano klausimas būtų kaip ir prieš tai, kurį mes svarstėme komitete. Ar žmonės priėmus šitą įstatymą jausis saugiau ir bus labiau apsaugoti nuo mažiausių nelaimingų atsitikimų? Aš nekalbu apie mirtinus ir kitus, bet nuo mažiausių nelaimingų atsitikimų.
PIRMININKĖ. Laikas!
A. SYSAS (LSDPF). Labai ačiū.
E. RADIŠAUSKIENĖ. Ačiū už klausimą. Taip, priėmus šitą įstatymą kiekvienas žmogus jausis saugiau, nes nepriklausomai nuo to, ar jo profesija yra įrašyta į sąrašą, jo darbo vieta bus įvertinta – profesinė rizika ir visos sąlygos, ar yra pavojingos, ar kenksmingos, pagal tai jis bus instruktuojamas ir mokomas. Taip, jis jausis saugesnis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, motyvai. R. J. Dagys – motyvai prieš.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš pratęsiu savo mintį. Iš tikrųjų, man atrodo, žengiame labai pavojingu keliu, nes kol palengviname, liberalizuojame visą tvarką (pabrėžiu – liberalizuojame) ir atsisakome tų vietų, kur yra atskiros… reglamentavimo tų vietų, kurios reikalauja labai specifinių žinių, ir nueiname į tokį bendrą žinių patikrinimą, rizikuojame tų žmonių sveikata. Nežinodami specifikos, tam tikrų niuansų, kurie žinomi tiktai labai siauros srities specializuotiems žmonėms, jie tiesiog patirs tam tikrą pavojų.
Jeigu mes turėtume sukurti kokią nors alternatyvią sistemą, viskas gerai, bet jos nėra. Mes tiesiog palengviname bendrąją tvarką. Dabar įsivaizduokite kokį nors chemiką, kuriam bus taikomi panašūs reikalavimai, kuris gali nukenksminti kokius nors užtaisus ir panašiai, kuris žino, kada tas katilas gali sprogti ar nesprogti dėl cheminių reakcijų kokių nors ten niuansų. Prie jo bus galima prileisti patikrinus bendrąją kompetenciją bet kurį žmogų, nereikalaujant iš darbdavio ir kitų ir neapibrėžiant, kad tai yra ypatingo pavojingumo objektas, kuris reikalauja ypatingo papildomo ir labai detalaus jų kvalifikacijos patikrinimo. Tikrai negalime leisti, kad žmonės nepasiruošę tuos dalykus darytų, nes tai yra tam ir pavadinta – padidinto pavojingumo arba ypatingo pavojingumo darbai, kurie reikalauja visiškai kitos sistemos. Dabar, nesukūrę tos sistemos, mes liberalizuojame pačią tvarką.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl pateiktų įstatymų projektų.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 73, prieš nėra, susilaikė 13. Po pateikimo pritarta.
Komitetai. Kaip pagrindinis siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstyti įstatymų projektus Nr. XIIIP-3617 ir Nr. XIIIP-3620. Kaip pagrindinis dėl Administracinių nusižengimų kodekso projekto Nr. XIIIP-3618 ir projektų Nr. XIIIP-3619, Nr. XIIIP-3622 siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o dėl Statybos įstatymo projekto Nr. XIIIP-3621 kaip pagrindinis siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas ir papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Ar yra kitų pasiūlymų? Nėra. Galime pritarti bendru sutarimu. Dėkoju.
11.48 val.
Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo Nr. XII-717 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3623, Asociacijų įstatymo Nr. IX-1969 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3624, Labdaros ir paramos fondų įstatymo Nr. I-1232 papildymo 61 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3625 (pateikimas)
Jau tribūnoje yra socialinės apsaugos ir darbo viceministras E. Bingelis. Prašau jūsų dėmesio. Pateiksime įstatymų projektus: Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo projektą Nr. XIIIP-3623 ir lydimuosius – Asociacijų ir Labdaros ir paramos fondų įstatymų projektus Nr. XIIIP-3624 ir Nr. XIIIP-3625. Prašau. Pateikimas.
E. BINGELIS. Ačiū, pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo planą, kuriuo siekiama įgyvendinti du pagrindinius dalykus, tai vienas yra įkurti nevyriausybinių organizacijų fondą ir nevyriausybinio sektoriaus skaidrumui užtikrinti sukurti nevyriausybinių organizacijų duomenų bazę. Įstatymo projekto tikslas yra stiprinti nevyriausybinių organizacijų sektorių, įkuriant fondą, bei didinti sektoriaus skaidrumą, sukuriant nevyriausybinių organizacijų duomenų bazę. Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti konkretų nevyriausybinių organizacijų apibrėžimą ir sukurti nevyriausybinių organizacijų duomenų bazę – subjektai teiks informaciją apie dalininkus ir narius Registrų centro informacinei dalyvių sistemai ir kasmet (kai kurie jau teikia, kitiems bus padaryta, kad tai būtų privaloma) teiks veiklos bei finansines ataskaitas Juridinių asmenų registrui.
Antras dalykas. Apibrėžti nevyriausybinių organizacijų teisę gauti finansavimą iš valstybės biudžeto ir numatyti atsiskaitymo tvarką. Pagal projektą finansavimas iš valstybės biudžeto gali būti skirtas veiklai stiprinti, tiksliniams veiklos projektams įgyvendinti, gebėjimams, reikalingiems viešosioms paslaugoms teikti, stiprinti bei veiklų stiprinimui įgyvendinti.
Kitas momentas. Įgyvendinti nevyriausybinių organizacijų efektyvinimo veiklą, ypač savivaldos lygmeniu, nes matome, kad ne visose savivaldybėse yra pakankamai nevyriausybinių organizacijų. Tiesiog legalizuojame dabartinę esamą praktiką. Lydimieji teisės aktai yra Labdaros ir paramos fondų įstatymas ir Asociacijų įstatymas, juose yra padaromi pakeitimai dėl dalininkų informacijos skelbimo.
Lėšų poreikis – tai derybų dėl biudžeto objektas. Dabartinis poreikis, kurį esame suskaičiavę, galėtų būti nuo 3 iki 5 mln. eurų vieneriems metams, plius reikės papildomai lėšų duomenų registrams, duomenų bazei sukurti, kas galėtų kainuoti, apytiksliais skaičiavimais, iki 150 tūkst.
Kviečiu pritarti po pateikimo, jeigu turite klausimų, mielai atsakysiu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Septyni Seimo nariai nori paklausti. A. Armonaitė. Ruošiasi T. Tomilinas.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju, viceministre, už pristatymą. Iš tiesų aš palaikau šitą įstatymo projektą ir manau, kad teisinga linkme jūs dirbate. Aš norėčiau pasiteirauti dėl fondo skirstymo skaidrumo. Įstatyme yra įrašyta, jog fondo lėšos yra skirstomos konkurso būdu, tačiau kas apibrėš konkurso kriterijus? Kas bus komisija, kuri vertins, ar fondas veiks kažkokiu panašiu principu, kaip veikia Kultūros taryba? Ar tiesiog SADM darbuotojai atrinks tuos projektus? Skaidrumas būtų mano pagrindinis ir susirūpinimas, ir klausimas. Dėkoju.
E. BINGELIS. Ačiū už klausimą gerbiamai Seimo narei. Taip, mes turėjome papildomų diskusijų, nes tai jau turėtų lydėti poįstatyminiai teisės aktai, turėjome atskiras netgi sesijas su nevyriausybinėmis organizacijomis pagal visą (…) metodiką. Esminis dalykas yra, kad pusę, apie 50 plius procentų turi sudaryti nevyriausybinės organizacijos taryboje, kuri sprendžia, kokios yra finansavimo gairės. Tai būtent, kad pati pilietinė visuomenė spręstų, kurios kryptys yra reikalingos. O ministerija arba ministerijos įgalioti padaliniai būtų paskirti, pavyzdžiui, administruoti, sekretoriauti tuos priimamus sprendimus. Skaidrumas yra vienas iš esminių momentų būtent skirstant fondo lėšas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia T. Tomilinas. Ruošiasi S. Gentvilas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamas viceministre, norėjau paklausti dėl tarptautinės praktikos. Manau, kad nėra kaip nors tos sistemos ypatingai kitokios Europoje. Ar tikrai visame Vakarų pasaulyje nevyriausybinės organizacijos yra juridiškai atskirtos, tarkim, nuo profesinių sąjungų ar tų pačių verslo asociacijų ir kaip tai pagrįsti? Aš nesakau, kad aš prieštarauju, bet man tiesiog kyla klausimas, ar tos organizacijos dalyvavo tame procese (čia antra dalis klausimo), ar jos pasisakė dėl to savo statuso išskyrimo? Labai ačiū.
E. BINGELIS. Ačiū. Viena praktika apie nevyriausybinių organizacijų fondus ir apie narystes, yra skirtingos praktikos. Netgi kaimyninėje Lenkijoje prieš porą metų buvo įsteigtas fondas, netgi atskira institucija, kurios biudžetas yra apie 20 mln. eurų. Kitose šalyse taip pat yra… ir čia yra skirta būtent nevyriausybinių organizacijų sektoriui. Kitos šalys turi skirtingus apibrėžimus ir nėra nevyriausybinių organizacijų atskirai įstatymo, bet yra, pavyzdžiui, pilietinės visuomenės ir tada pilietinė visuomenė yra kaip platesnis darinys, kuris apima ir profesines sąjungas, ir bendruomenes, ir nevyriausybines organizacijas, ir kitas veiklas. Bet, šnekant apie nevyriausybines organizacijas, mūsų teikiamas apibrėžimas yra pagal standartą, bet neapima pilietinės visuomenės. Dažniausiai pilietinė visuomenė apibrėžiama dar plačiau, kaip jūs ir minėjote apie kitus socialinius ekonominius partnerius.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia S. Gentvilas. Ruošiasi E. Pupinis.
S. GENTVILAS (LSF). Sveikinu ministeriją su tokiu šviežiu projektu ir labai reikalingu. Palaikau iš anksto.
Vienas klausimas dėl NVO fondo. Planuojama jam skirti 3–5 mln. eurų, ir tai yra per mažai matant, koks yra poreikis ypač NV organizacijų, kurios užsiima advokacija, ateina į mūsų komitetus kartais dėl tokių teisėkūros klausimų, dėl kurių reikia stiprių profesionalų, o tiesiog visuomenė nelinkusi kai kurioms tokioms advokacija užsiimančioms organizacijoms padėti.
Klausimas yra toks. Yra mintis skirti nepaskirstytas 1 % GPM lėšas būtent šitam NVO fondui. Mes, gyventojai, deklaruodami paskirstome nevyriausybinėms organizacijoms, partijoms, profesinėms sąjungoms 1 %, bet tai, kas nepaskirstyta, automatiškai kristų į šitą NVO fondą nevyriausybinėms organizacijoms remti. Ar tai buvo aptarta? Jeigu taip, kokia Finansų ministerijos…
PIRMININKĖ. Mielas kolega, laikas.
S. GENTVILAS (LSF). …nuomonė? Ačiū.
E. BINGELIS. Ačiū už klausimą ir gerą pastebėjimą. Taip, jeigu mes norime turėti stiprią pilietinę visuomenę, valstybė turi investuoti į ją. Fondo tikslas toks ir yra. Dabartiniais mūsų skaičiavimais, pradžioje tai turėtų būti apie 2–3 mln. eurų, nes tikrai pats mechanizmas turi pradėti vystytis. Skirtingose šalyse netgi fondo finansavimo kryptys yra skirtingos. Tai viena dalis yra institucinė, gali būti vietinės iniciatyvos finansuojamos, gali būti dar kokios kitos veiklos.
Šnekant apie nepaskirstytą 1 %, tai diskusijose turėjome. Dabartinis įstatymo projektas, kuris pateiktas, yra kompromisinis, bet, žinoma, mes galime toliau diskutuoti Seimo komitetuose ir pažiūrėti detaliau į skaičiavimus, kokios tai yra sumos, kaip geriausiai reikėtų administruoti. Jeigu mes šnekėtume apie visą nepaskirstytą procentą nuo gyventojų pajamų mokesčio, tai yra gerokai didesnė pinigų suma. Tikėtina, dėl to reikėtų netgi keisti patį modelį, kad tai turėtų būti net atskira įstaiga, kuriai būtų pavesta šitą funkciją įgyvendinti ir taip toliau, nes jau tada būtų tiesiog kur kas reikšmingesnė pinigų suma. Bet tikrai komitetuose galime apie tai diskutuoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi A. Sysas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas viceministre, kažkada tikėjomės, kad nevyriausybinės organizacijos smarkiai įsitrauks ir perims didelę dalį funkcijų, kurias dabar vykdo valstybė. Tačiau, kaip ir sakėte, ne visur tai vyksta. Iš tikrųjų savivaldoje kai kur geriau, kai kur prasčiau, o kai kur iš viso nevyksta.
Norėčiau jūsų paklausti, kuriose vietose šitas įstatymas paskatins įsitraukimą nevyriausybinių organizacijų atliekant tam tikras funkcijas? Iš esmės susiduriame su problemomis, kad toks neužtikrintas finansavimas yra NVO, tada atsiranda tam tikrų rizikų. Ar nemanote, kad daugiau reikėtų finansavimo tvarką tobulinti, kad žmonės iš anksto žinotų, jeigu jie pradeda savo veiklą, kad gaus ir užtikrintą finansavimą ilgesnį laiką, negu, pavyzdžiui, metams, ar dalyvauji konkursuose ir nežinai, ar laimėsi, ar ne? Ačiū.
E. BINGELIS. Ačiū už klausimą. Viena iš fondo investavimo krypčių turi būti būtent nevyriausybinių organizacijų administracinių gebėjimų stiprinimas, nes tikrai jokia organizacija negali per dieną turėti tokių pat administracinių gebėjimų teikti slaugos, priežiūros, dienos centro paslaugas ir taip toliau. Viena kryptis, kuri turi būti įgyvendinta, tikrai yra šita, kad organizacijos galėtų konkuruoti su valstybinėmis ir biudžetinėmis įstaigomis, nes šios įstaigos gauna nuolatinį finansavimą iš valstybės, todėl jos turi administraciją, turi žmonių, kurie yra nuolatos įdarbinti.
Institucinis stiprinimas yra ta kryptis, būtent per organizacijas, skėtines organizacijas mes norime stiprinti, kad kiek įmanoma daugiau atsirastų organizacijų, gebančių teikti paslaugas, nes savivaldybės sako, kad kai joms reikia paslaugų teikėjų, jos neturi stiprių partnerių. Tai kryptis yra stiprinti organizacijas ir kad jos galėtų pradėti bendradarbiavimo santykius su savivaldybėmis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš pratęsiu. Viskas gerai su teorine dalimi. Mes daug metų turime nevyriausybines organizacijas, yra visokių problemų, bet didžiausia tai yra finansavimas. Aš peržiūrėjau šitą įstatymą ir matau, kad jis nesprendžia svarbiausios problemos, su kuo susiduria nevyriausybinės organizacijos. Tai yra jų normalesnis finansavimas. Kai pinigai atsiranda ne gegužės ar balandžio mėnesiais, o normaliai nuo sausio 1 dienos.
Gerbiamas viceministre, kam reikalingas toks įstatymas, jei nesprendžiame pagrindinės problemos, kad nevyriausybinės organizacijos turėtų normalų aiškiai prognozuojamą finansavimą? Labai ačiū.
E. BINGELIS. Nevyriausybinių organizacijų finansavimo nereikėtų sudėti, apibendrinti į tą formatą, kurį gal čia pateikėte, nes organizacijos gauna finansavimą tiek iš valstybės biudžeto, tiek iš įvairių fondų. Pavyzdžiui, Europos Sąjungos, norvegų grantų, gali taip pat dalyvauti ir viešuosiuose pirkimuose. Dabartinis modelis mums yra reikalingas siekiant sustiprinti organizacijas, kad jos galėtų aktyviau dalyvauti teikiant ir perkant paslaugas. Dažnai tas finansavimas, kuris suteikiamas organizacijoms, tiesiog ne visada yra pakankamas, kad užtikrintų tą veiklą. Per šitą, ką mes norime daryti, tai viena dalis – institucinis stiprinimas, kad organizacijos pradėtų gebėti šiek tiek kitaip valdyti savo finansus. Tikimės, kad papildomos konsultacijos ir mokymai, kuriuos rengsime, bus nukreipti į šitą dalį.
Kaip supaprastinti finansavimą, irgi galima šnekėti komitete, gal įvedant naujas finansavimo rūšis. Bet dabar tas finansavimas, kuris yra, yra pagal dabartinę teisinę bazę. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausimams skirtas laikas baigėsi. Gerbiami kolegos, apsisprendžiame dėl pateiktų įstatymų projektų.
Motyvai. A. Armonaitė – motyvai už.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Iš tiesų tai, ką išgirdome, ir apskritai tas darbas, kurį ministerija darė kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis, manau, yra prasmingas ir tikėkimės, kad šis projektas, kada mes jį čia, Seime, apsvarstysime ir priimsime, taps kūnu ir įgyvendins tuos tikslus, kurie jam yra keliami.
Gana svarbu užtikrinti to fondo skaidrumą, ką mes išgirdome iš viceministro, kad dalyvaus nevyriausybininkai. Tikriausiai tai yra gerai, kad jie dalyvaus rengiant gaires. Kita vertus, nesinori, kad tai taptų uždaru rateliu, kur finansavimas yra pasiskirstomas. Kai svarstysime komitetuose, tikriausiai į tai reikėtų atkreipti dėmesį.
O kitas žingsnis po šio įstatymo priėmimo galėtų būti paskatų verslui remti nevyriausybinį sektorių kūrimas ir tos kultūros, tikriausiai filantropijos kultūros plėtimas. Man atrodo, čia yra dar mums daug daug ką nuveikti. Tiesiog linkiu ir ministerijai, ir mums, visiems Seimo nariams, apie tai pagalvoti. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Aš išsibraukiau.
PIRMININKĖ. Išsibraukėte. Ačiū. Gerbiami kolegos, galima bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Galima. Dėkoju. Pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Dėkojame.
Gerbiami kolegos, noriu jūsų prašyti. Liko pateikti vienas Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nepateiktas įstatymo projektas. Yra ministras V. Šapoka. Ar sutiktumėte, gerbiami kolegos, Vyriausybės valandą pradėti po 10 minučių ir leisti pateikti? (Balsai salėje) Vieni sako leisti, kiti ne. Gerbiami kolegos…
A. PALIONIS (LSDDF). Aš noriu dėl buvusio, ar galima?
PIRMININKĖ. Gal nebereplikuokime, nes vis tiek…
A. PALIONIS (LSDDF). Aš ne replikos noriu. Kadangi tai yra biudžeto pinigai, kaip ir minėjo viceministras…
PIRMININKĖ. Taip. A. Palionis. Prašom.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū. Kaip ir minėjo viceministras, ir registrui sukurti reikės pinigų. Tuo labiau neaišku, kaip pagal projektą savivaldybės finansuos nevyriausybines organizacijas, ar ministerija duos tikslinę dotaciją savivaldybėms, tai prašau priskirti prie šito projekto kaip papildomą Biudžeto ir finansų komitetą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Labai teisingas prašymas. Papildomas komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Galime tam pritarti? Pritariame bendru sutarimu.
Gerbiami kolegos, kas už tai, kad leistume pateikti gerbiamam ministrui V. Šapokai Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo projektą? Ir tada pradėsime Vyriausybės valandą. Visi tikrai suspėsite paklausti. (Balsai salėje) Prašom balsuoti, kas pritariate, kad dabar vykdytume… (Balsai salėje) Gerbiami kolegos, tiesiog kreipiuosi geranoriškai. Ministras norėtų pateikti įstatymo projektą, o po to nustatytu laiku bus Vyriausybės valanda ir ją pratęsime, jeigu bus norinčių klausti. Gerbiamas ministre, bendru sutarimu. (Balsai salėje) Pritariate. Nepritariate? Balsuojame. Kas už tai, kad leistume… (Balsai salėje)
Balsavo 61 Seimo narys: už – 51, prieš – 8, susilaikė 2.
Gerbiamas ministre, maloniai prašome ateiti į tribūną. Seimas sutinka, kad Vyriausybės valandą pradėtume po jūsų įstatymo pateikimo.
12.05 val.
Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 2, 4, 7, 9, 10, 11, 19, 20, 25 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 251 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3584ES (pateikimas)
V. ŠAPOKA. Ačiū, gerbiami kolegos. Noriu pristatyti neužlaikydamas, stengsiuosi trumpai. Vyriausybė teikia Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Yra du pagrindiniai tikslai: stiprinti kovą su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu, užtikrinti virtualių valiutas siūlančių įmonių, jų keityklų operatorių ir depozitinių piniginių operatorių veiklos finansinį skaidrumą ir šiais pakeitimais į nacionalinę teisę perkelti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos.
Kokie pagrindiniai pakeitimai, kokia projekto esmė? Siūloma nustatyti pagrindines veiklos sąlygas ir pinigų plovimo prevencijos prievoles asmenims, ketinantiems verstis virtualių valiutų keityklų operatorių, depozitinių piniginių operatorių veikla. Taip pat tam tikri reikalavimai pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos tikslais nustatomi pirminiu virtualiosios valiutos siūlymu užsiimantiems juridiniams asmenims. Numatomas reguliavimas suteiks teisinio tikrumo ir skaidrumo virtualiųjų valiutų rinkai ir kartu vartotojai bus labiau apsaugoti.
Kalbant apie Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą, yra keletas pastabų. Jos yra tikslinamojo ir redakcinio pobūdžio. Taip pat yra vienas pasiūlymas sujungti įstatymo projektą su Vidaus reikalų ministerijos teikiamu Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo projektu, kuris šiuo metu svarstomas Vyriausybėje. Tam sujungimui mes neprieštarautume, o dėl likusių Teisės departamento tikslinamojo pobūdžio pastabų, manau, galime sutarti Biudžeto ir finansų komitete. Taigi kviečiu pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia M. Majauskas. Ruošiasi A. Sysas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas ministre, nežinau, galbūt čia jau paskutinis projektas, jūsų pristatomas iš šios tribūnos. Jeigu tai tiesa, tai tikrai noriu padėkoti už nudirbtą darbą. Matyt, išgirsime jūsų apsisprendimą netrukus.
Aš norėjau išgirsti jūsų nuomonę apskritai apie virtualias valiutas. Koks jūsų, kaip ministro, požiūris? Mes matome, kad bitkoinas grįžta į ankstesnes aukštumas ir jau viršija 10 tūkst. kainą. Kaip šis projektas yra susijęs su tais pasikeitimais? Ar jūs matote perspektyvas čia, Lietuvoje, ir todėl teikiate? Ar čia yra tiesiog bendra europinė tvarka ir norite standartizuoti taip, kaip yra reguliuojama Europos Sąjungoje, kad būtų ir Lietuvoje?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą, ačiū už gražius žodžius. Kalbant apie virtualųjį turtą, žinoma, kad tai ypač rizikingas turtas. Matėme, kokios yra kainų svyravimo ribos – jos yra tiesiog milžiniškos. Pasaulyje pasiektas mastas yra jau nemažas, tai dar nėra sisteminės rizikos objektas.
Mano nuomonė, kalbant apie asmeninę nuomonę, sutampa su Tarptautinio valiutos fondo pirmininkės nuomone, kad mes nebegalime ignoruoti šito, tiesiog palikti tai šešėlyje ir apsimesti, kad to nėra. Tai vyksta ir dėl to esminiai principai turi būti taikomi lygiai taip pat kaip ir bet kokiam kitam turtui, ypatingą dėmesį skiriant būtent pinigų plovimo prevencijai ir terorizmo finansavimo prevencijai.
Lietuva yra viena iš lyderių, kuri ieško balanso tarp greičio ir saugumo. Šiuo požiūriu mes pradėjome rengti projektą, kol dar pati direktyva nebuvo priimta. Esame, turbūt būsime, viena pirmų šalių Europos Sąjungoje, kurioje sujungus tuos du projektus bus visiškai atsižvelgta į FAFT rekomendacijas. Aš manau, kad tai yra ta sritis, kur turėtume pasididžiuoti, nes teisinis aiškumas šiuo atveju yra labiau stiprybė. Tikrai neketiname eiti keliu tų jurisdikcijų, kurios tai palieka tiesiog savieigai, nes tuščių (…) jau matome, kiek jų yra. Taip, tai gali būti įrankis aukštųjų technologijų verslui pritraukti papildomų lėšų, bet turi būti tinkamas balansas, kad tos priemonės nebūtų išnaudojamos būtent pinigams plauti.
PIRMININKĖ. Dėkojame, ministre. Atsakymai taip pat trumpi kaip ir klausimai. A. Sysas. Ruošiasi K. Glaveckas. (Šurmulys salėje)
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, skirtingai nuo Mykolo, aš tikiuosi, kad tai ne paskutinis jūsų pristatymas. Linkiu ir toliau pasirodyti šitoje tribūnoje.
V. ŠAPOKA. Ačiū.
A. SYSAS (LSDPF). Mano klausimas kažkiek siejasi, nes tema nėra nauja. Kodėl būtent šiandien jūs ateinate su šituo paketu, kai baigiasi sesija, juo labiau kad jo įsigaliojimas parašytas rugsėjo 1 dieną? Ar jūs ruošiatės prašyti pratęsti sesiją dar ir rugpjūčio mėnesį, kad šitas įstatymas būtų priimtas ir įsigaliotų rugsėjo 1 dieną? Labai ačiū.
V. ŠAPOKA. Gerbiamas kolega, tikrai gerbiamam Seimui nenurodinėsiu, kaip dirbti darbą. Aš manau, kad dėl visų datų, kaip jas suderinti tiek su įsigaliojimo laikotarpiais, kurie numatyti direktyvoje, kaip sujungti kartu su kitu projektu, Biudžeto ir finansų komitete tikrai rasime subalansuotą sprendimą ir tikrai šitas projektas nereikalaus Seimo sesijos pratęsimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir paskutinis klausia K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamas ministre, kriptovaliutos iš tikro tampa gana didele jėga ir ypač blockchain technologija tam tikra prasme kaip paralelinis kanalas centrinių bankų monetarinės politikos ir kitų dalykų. Dabartiniu metu ypač įneša korekciją kriptovaliutos „Libra“ būsimas atsiradimas per feisbuką ir dešimties stambiausių pasaulio kompanijų jos rėmimas, dalyvavimas netgi aktyvais.
Sakykite, ar Lietuva iš principo ir Europos Sąjunga yra pasiruošusios tokiam dideliam ir galingam kriptovaliutų rinkos įėjimui ir išsiplėtimui, ypač atsiskaitymų išsiplėtimui? Žinome dabartinę tarptautinę padėtį, pavyzdžiui, atsiskaitymui su Iranu jau pradedami naudoti kaip tik šitie dalykai, nes juos sunkiausia kontroliuoti yra. Ar mes pajėgūs būsime Europos Sąjungoje (nekalbu jau apie Lietuvą) kontroliuoti tuos dalykus, nes iš tikro yra daug jėgų…
PIRMININKĖ. Ačiū. Laikas!
K. GLAVECKAS (LSF). …visokių suinteresuotų, kad ta valiuta taptų antra ne mažiau svarbia valiuta arba antra… kažkas panašaus?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Tikrai labai aktualūs pastebėjimai. Čia yra keletas aspektų.
Pirma. Ar tai, kad įsijungė didžiosios technologijų bendrovės į šį procesą, gali tapti sistemine rizika tiek makroprudenciniu, tiek pinigų politikos požiūriu? Taip, gali. Ar Europos Sąjunga, ar G20 pasiruošę tam? Ne, nepasiruošę, bet yra sparčiai ruošiamasi. Po „Libros“ atsiradimo tai yra nuolat darbotvarkėje, nes paprastas pavyzdys – jeigu 10 % feisbuko vartotojų pasirinktų šį atsiskaitymą, tai taptų nerealiai sisteminiu klausimu, turint omeny, kad „Libros“ veikimas pasiskirstęs per kelias jurisdikcijas, tai visų pirma JAV ir Šveicariją. Europos Centrinis Bankas suskubo rūpintis šituo klausimu.
Antras aspektas…
PIRMININKĖ. Ministre, dėkojame.
V. ŠAPOKA. …kalbant apie pinigų plovimo prevenciją, tai gali būti ir trūkumas šitos technologijos, bet gali būti ir didžioji stiprybė. Blockchaino pagrindu atsekamumas yra šimtaprocentinis, jeigu to norima. Lietuva viena iš pirmųjų žengė tą žingsnį, kad išnaudotų šitos technologijos privalomumą, kad atsektų.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Gerbiami kolegos, galime bendru sutarimu? M. Majauskas – motyvai už. Gal galite?.. Reikalauja M. Majauskas kalbėti.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ne reikalauju, o yra tokia tvarka, gerbiama posėdžio pirmininke.
PIRMININKĖ. Taip, aš norėjau kviesti visus bendru sutarimu pritarti.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Aš suprantu, kad jūs bandote skubinti, bet jūs nusprendėte…
PIRMININKĖ. M. Majauskas. Prašome.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad mes komandiravome mūsų vieną finansinių technologijų ir inovacijų ekspertą į Europos Parlamentą – S. Jakeliūną, ir dabar labai tikiuosi, kad žvelgdami į finansines technologijas ir finansines inovacijas matysime daugiau galimybių, o ne daugiau rizikų, iš tiesų galbūt galėsime pritarti bendru sutarimu, reglamentuodami labai aiškiai visą teisinę bazę, mes sugebėsime lyderiauti šioje srityje, pritraukdami investicijų ir kurdami darbo vietas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prašau gerbiamo Seimo pritarti bendru sutarimu. Pritariame? Kaip pagrindinis siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Dėkoju.
12.16 val.
Vyriausybės valanda
Gerbiami kolegos, Vyriausybės valanda. Opozicijos lyderė V. Čmilytė-Nielsen. Prašau.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis premjere, jūsų parašas yra po koalicijos sutartimi ir noriu jums užduoti kelis klausimus apie ją. Visų pirma, ar jūs palaikote ketinimą reikšti nepasitikėjimą Seimo Pirmininku? Iš tiesų viešojoje erdvėje nuskambėjo gana prieštaringų signalų, jūs žodžiu, bent jau žodžiu, esate parėmęs Seimo Pirmininką.
Ir kitas klausimas, ar neįžvelgiate rizikos, kad strategiškai ypatingą reikšmę turinti Krašto apsaugos ministerija yra atiduodama frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ žinion, o puikiai dirbantis ministras yra keičiamas vien dėl politinių dalybų, neturint jokių priekaištų jo darbui, ir jis labai aukštai vertinamas tiek pozicijos, tiek opozicijos?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Labai ačiū už keletą trumpų klausimų. Norėčiau tik trumpai patikslinti. Mano parašo nėra po koalicijos sutartimi. (Balsai salėje)
O kalbant apie Vyriausybės formavimo principus, turbūt jums irgi nieko naujo. Koaliciją sudarančios politinės partijos prisiima atsakomybę už tam tikras sritis ir kiekvienas ministras, tarp jų ir Ministras Pirmininkas ar Seimo Pirmininkas, yra pasirengę, jeigu ta atstovavimo sritis yra kitos politinės jėgos, yra tokia realybė ir tai nėra vertinama: puikiai, labai gerai ar labai blogai dirbantys asmenys. Tiesiog yra tokia politinė realybė, kuri Lietuvoje (ir ne tik Lietuvoje) tris dešimtmečius buvo taikoma.
Dabar dėl Seimo Pirmininko. Palaukime sprendimų, kurie yra reikalingi pačios delegavusios politinės partijos viduje, o kaip aš apsispręsiu balsuoti, pasakysiu. Aš tikrai šiandien galiu pakartoti tai, ką ne kartą sakiau: su Seimo Pirmininku mūsų santykiai yra kaip Vyriausybės vadovo ir Seimo Pirmininko darbiniai, dalykiški, kaip su kolega – taip pat puikūs ir aš neturiu jokių priekaištų, kad galėčiau ką nors sakyti, kaip ir kiekvienam iš čia esančių ministrų, kad netenkina arba aš būčiau kaip nors nusivylęs darbu, atstovavimu ar panašiai. Bet politikoje, deja, būna kitų sprendimų, kurie susiję jau su bendru kontekstu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs uždavėte abu klausimus? Vieną? Prašau. V. Čmilytė-Nielsen. Antras klausimas.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū. Ir vėl klausimas jums, Ministre Pirmininke.
Nominuotoji kandidatė į Europos Komisijos pirmininkus U. fon der Lejen pasisakė, kad tuo atveju, jeigu ji bus patvirtinta, ji kreipsis į visas Europos Sąjungos valstybes, prašydama teikti į Europos Komisijos komisarus dvi kandidatūras – vyrą ir moterį. Žinome, kad vyrų Vyriausybėje su ministro patirtimi tikrai turite nemažai.
O štai ką darysite su moterimi kandidate? Ir ar nemanote, kad būtų visai gražu patvirtinti, galbūt pagrįsti jūsų pastarųjų dienų kalbas apie tokį glaudesnį bendradarbiavimą ir konstruktyvesnį darbą su opozicija, teikiant vienos puikios ministrės I. Šimonytės kandidatūrą į Europos komisares?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū už klausimą, antrąjį klausimą. Tikrai, jeigu bus tokios sąlygos arba pageidavimas, kad būtų teikiamos dvi kandidatūros, vyro ir moters, tikrai taip ir bus padaryta. Nematau jokių problemų atrasti ir surasti žmonių, galinčių tinkamai dirbti toje pozicijoje tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų, tiek tarp pozicijos ir opozicijos. Neabejoju, kad čia yra daug puikių moterų, kurios būtų puikios komisarės. Bet vėlgi grįžtame prie politinės kultūros supratimo. Kaip ir buvo, taip ir šį kartą bus, kadangi tai yra Vyriausybės teikimas, derintas su Prezidentu, ir šiame Seime, plenariniame posėdyje, reikės patvirtinti kandidatūrą, natūralu, kad reikės turėti daugumos paramą, nes daugumos atstovas turi daugiau šansų būti patvirtintas negu opozicijos. Nors visko gali būti, gyvenimas yra toks nenuspėjamas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia M. Majauskas. Ruošiasi K. Glaveckas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ministre Pirmininke, jūs ne vieną kartą esate kalbėjęs apie tai, jog ministrai turi turėti palaikymą čia, Seime. Tai mano klausimas, ar jūs prašysite Seimo patvirtinti ir balsuoti už naujos sudėties visą Vyriausybę? Ne tik už premjerą, ne tik už senos sudėties, kai grąžinami įgaliojimai, bet už visą naujos sudėties Vyriausybę?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimą. Galbūt aš rečiau tą frazę kartojau, kad ministras turi turėti Seime politinį palaikymą. Tai labai dažnai kartojo I. Šimonytė, tai yra faktas. Taip, be politinio palaikymo ministrui Seime yra sudėtinga. Jūs puikiai žinote, kad kartais net ir geras įstatymo projektas ar pataisa nesulaukia pritarimo čia dėl to, kad to palaikymo nėra. Kalbant apie procedūras. Esu teisininkas, tuo didžiuojuosi ir manau, kad visą gyvenimą tai dariau ir toliau darysiu, laikausi Konstitucijos ir įstatymų. Procedūra, kokią jūs pabandėte pasiūlyti, šiuo atveju nėra numatyta ir ji nėra galima. O kokiu būdu bus grąžinti įgaliojimai ir jie atgal suteikti, labai aiškiai nustato tiek Lietuvos Respublikos Konstitucija, tiek Seimo statutas, tiek Vyriausybės įstatymas ir Konstitucinio Teismo išaiškinimas. Mes to preciziškai ir laikysimės.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia K. Glaveckas. Ruošiasi J. Sabatauskas.
K. GLAVECKAS (LSF). Klausimas finansų ministrui. Gerbiamas ministre, sakykite, dabar pasaulinėse pinigų rinkose, skolinimosi rinkose yra gana pigu pasiskolinti. Kiek suprantu, kitais metais taip pat numatoma skolintis ir tarptautinėse rinkose, leidžiant obligacijas, kitus instrumentus. Kokią sumą numatoma skolintis ir ar jūs nemanote, kad reikėtų daugiau pasiskolinti ekonomikai paskatinti, remiantis bendra Europos Centrinio Banko filosofija, kad reikia kaip galima daugiau įlieti pinigų į ekonomiką, kad jos aktyvumas didėtų? Nors palaikome gana aukštą ekonomikos augimą, tarp 2,5–3 %, kitais metais manome, kad bus žemesnis. Ar negalvojate, kad kitais metais turėsime tą ribą, mes ribą dar turime aukštą… Padidinti skolinimąsi su mažais procentais ir įlieti į ekonomiką atskiras perspektyvias šakas, ne pravalgymui, bet perspektyvias šakas. Mano supratimu…
PIRMININKĖ. Laikas!
K. GLAVECKAS (LSF). Kokia jūsų nuomonė, gerbiamas finansų ministre?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Aišku, čia yra keletas aspektų. Europos Centrinis Bankas ir kalbant su jo atstovais vos prieš keletą dienų tikrai patvirtino ministrams tą įspūdį, jog Europos Centrinis Bankas ir toliau laisvins tą politiką ir vis labiau lįsime į neigiamų palūkanų zoną. Tai ganėtinai akivaizdu.
Kalbant apie fiskalinės politikos instrumentus, Europos Sąjungos fiskalinės politikos taryba šiuo atveju laikosi subalansuoto požiūrio, kad tuo metu, kuomet yra tiek daug rizikų tarptautinėje erdvėje, turime laikytis neutralios fiskalinės politikos. Europos Centrinio Banko vadovas patvirtina, kad taip, taip ir turėtų būti. Pagrindinė mintis, kurią turėtume suprasti šiuo metu, tos rizikos, kurios gali pasireikšti, tikrai gali turėti ypatingai neigiamų pasekmių. Net jei jos nepasireikš, bet jei neišsisklaidys artimiausiu metu, tas neapibrėžtumas taps taip pat gana rimta rizika.
Dėl to aš manau, kad reikia nuosekliai laikytis tos skolinimosi strategijos, kurią mes taikome – skolintis tikrai ilgam laikui. Visai nesenas pavyzdys parodė, kad sugebame 20–30 metų pasiskolinti tarptautinėje rinkoje pigiausiai istorijoje. Ir net neįsivaizduoju, kaip būtų įmanoma padaryti dar geriau. Tai aš manau, kad nuosekliai reikia laikytis to plano ir būti atsargiems.
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Sabatauskas. Ruošiasi A. Dumbrava. Klausti – viena minutė, atsakyti taip pat trumpas laikas – tik dvi minutės. Prašom, Juliau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Klausimas Ministrui Pirmininkui. Šiandien mes ruošiamės tokiam atsakingam renginiui kaip Respublikos Prezidento inauguracija. Ir jums tai yra labai atsakinga diena, jūs eisite pas naująjį Respublikos Prezidentą. Ir klausimas: grąžinsite įgaliojimus? Bet kadangi ar…
O čia turiu pridėti komentarą. Kadangi senoji ir naujoji koalicija sutarė keisti labai daug ministrų, realiai tai bus nauja Vyriausybė, reikės tvirtinti programą. Tai klausimo antra dalis: ar atsistatydinsite kaip šios Vyriausybės premjeras, kad po to atgimtumėte kaip naujos Vyriausybės premjeras?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Mielas kolega, kaip Teisės ir teisėtvarkos komiteto ilgametis pirmininkas puikiai žinote pačias procedūras. Man tik tenka jas pakartoti. Tai yra Vyriausybės įgaliojimų grąžinimas – viena procedūra. Jeigu keičiasi daugiau negu pusė ministrų, taip pat Vyriausybės įgaliojimų grąžinimas šiuo atveju kitam subjektui – Seimui, taikant Seimo statute numatytą Vyriausybės įgaliojimų atgavimo procedūrą. Kaip ten bus, matysime, kada procedūros bus atliekamos Seime.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Dumbrava. Ruošiasi A. Armonaitė.
A. DUMBRAVA (TTSLF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aplinkos ministrui norėčiau užduoti klausimą. Vertinu jūsų pastangas dėl kovos su Sosnovskio barščiais, bet kasdien matome visokių publikacijų, kad jie pridaro daug žalos ir žmonėms, žmonių sveikatai. Ar mes galėtume tikėtis kokios ilgalaikės programos, nes visos vyriausybės faktiškai buvo bejėgės prieš šią problemą kaip kažkokį marą Lietuvoje? Dabar važiuojame, kas turime vienmandates, grįžtame namo – auga baisiausi 3 metrų barščiai nekontroliuojami. Savivaldybės – taip, bet savivaldybės neturi lėšų, gyventojai irgi neturi lėšų. Kadaise valstybė atvežė šį augalą į Lietuvą. Manau, kad valstybė turėtų kaip nors ryžtingiau prisidėti. Labai ačiū.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimą. Darbai vyksta jau metai laiko, yra sukurtas darbų planas. Šiuo metu įjungta ir aktyviai veikia mobilioji programėlė, kai žmonės važiuodami ir pamatę Sosnovskio barščių sankaupas gali pažymėti. Tai labai padeda mums formuoti ir piešti žemėlapį.
Kas padaryta ministerijos dėl finansų, tai šiemet dar turime 600 tūkst. eurų finansinę paskatą savivaldybėms. Jeigu savivaldybės dar šiek tiek prisidės iš savo pusės, tikrai turėtų būti gana nemažas indėlis. Nušienavus, dabar kaip tik liepos mėnesį prasideda šienavimai, nušienavus ir kad sprogsta tas jaunas ūgis, tai pats laikas yra nupurkšti, kas daroma pavasarį, vidurvasarį. Priemonių tam yra, mokslininkai yra sukūrę. Dabar siekiame, kad tos lėšos pasiektų savivaldybes, o savivaldybės parodytų gerą pavyzdį ir tas viešąsias erdves, paupius, kur tikrai žmonės lankosi, kur yra grėsmė… yra pakankamai įrankių tvarkytis… tikėkimės, bus.
Lygiagrečiai yra parengtas įstatymo projektas, pagal kurį vėlgi yra atsakomybė tiek savivaldybėms, tiek žemės savininkams. Pirmiausia yra skatinimo priemonė, o jeigu matysime, kad nesitvarko, tada bendromis jėgomis turėsime tuos žmones ir priversti arba už juos padaryti, arba jie turės apmokėti sąskaitas už jų žemėje esančių Sosnovskio barščių augimą.
PIRMININKĖ. Ačiū. A. Armonaitė. Prašome klausti. Ruošiasi S. Tumėnas.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Gerbiamas premjere, aš norėčiau sugrįžti prie eurokomisaro skyrimo klausimo. Kol šiuo metu pas mus vyksta tokios vidinės lokalios kovelės, Europos Sąjungos lygmeniu vyksta derybos dėl kuo įtakingesnės eurokomisaro pozicijos. Ir čia mes iš tikrųjų, jeigu aktyviai dalyvautume, galėtume pretenduoti ar į finansų ir biudžeto komisaro vietą, ar energetikos, ar transporto ir taip toliau. Mano klausimas jums. Galbūt mes dalyvaujame tose derybose ir kokios pozicijos mes siekiame Lietuvai?
Antra klausimo dalis. Kada mes vis dėlto žinosime tas kandidatūras, kaip suprantu, moters ir vyro, nes to reikalauja nominuota Europos Komisijos pirmininkė, kada galime tikėtis konkretumo, nes tai yra tikrai labai labai svarbus klausimas, kuris Lietuvoje kažkodėl liko paraštėje? Dėkoju.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Nėra paraštėje. Kartais jeigu kažko nežinai, tai nereiškia, kad tai ir nevyksta. Tai aš pranešu, kad vyksta, vyksta procesai, kurie reikalingi. Kalbant apie formalizuotą dalį, tiesiog dar nėra su kuo derėtis, palauksime Europos Parlamento sprendimo, tada bus ir formalizuotos derybos, o ne formalizuotos vyksta. Kalbant apie tai, apie naują praktiką dėl dviejų kandidatų, tai žiūrėsime, nes mūsų ir nacionalinėje teisėje, aš jau minėjau, yra labai aiškiai parašytos procedūros, tiek tas pats Statutas nenumato įvairiausių alternatyvų, bet reikės ieškoti sprendimo, kaip pateikti dvi kandidatūras, jeigu reikės. O kada bus – kada Vyriausybė priims sprendimą, suderins su Prezidentu, tada pateks į Seimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia S. Tumėnas. Ruošiasi A. Vinkus.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kreipiuosi į aplinkos ir finansų ministrus. Į mus, į Šiaulių krašto bičiulių grupę Seime, kreipėsi Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro vadovė su savo įsisenėjusia problema. Turiu minty 13 mln. finansinę naštą, kuri jiems pakibo po „Snoro“ griūties. Daug metų vyksta teisminiai ginčai su Aplinkos apsaugos agentūra. Ar Vyriausybės lygmeniu numatomi kokie nors keliai, kaip prisidėti prie tos problemos sprendimo, ar ne dėl „Snoro“ problemų? Tų milijonų pačiam ŠRATCʼui neįmanoma jokiu būdu surinkti, nebent dešimt kartų didintų mokesčius. Ar Vyriausybės lygmeniu numatoma kaip nors pradėti spręsti? Vienu metu jau buvo lyg pradėta tas problemas spręsti ir kelti. Ačiū.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Pagrindinis klausimas turbūt yra finansų ministrui, bet mes iš savo pusės kiek analizuojame situaciją, tai ten problemų ir daugiau yra, ne tik turbūt dėl šitos, tiek kalbant apie įkainius, tiek apie kiekių srautą ir tam tikrą tos vietinės monopolijos sukūrimą, tai turbūt čia kompleksinis klausimas. Manau, kad situacija, bent jau finansinė, per paskutinius metus įmonėje yra pakankamai pasikeitusi į gera, per paskutinius dvejus metus. Kalbant apie ateitį, tai turbūt vėlgi diskusinis atviras klausimas, turime ieškoti bendrų sprendimų. Mes savo kokios nors konkrečios pozicijos ar už, ar prieš tikrai neturime. Reikia diskutuoti ir žiūrėti finansinius įrankius, ką mes galime.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Vinkus. Ruošiasi A. Gedvilienė.
A. VINKUS (LSDDF). Mano klausimas gerbiamam sveikatos apsaugos ministrui. Mielas ministre, mes visi turbūt jau ne kartą įvairiuose žiniasklaidos šaltiniuose skaitėme kritiką, išsakytą jūsų atžvilgiu dėl tvarkos, pagal kurią jūs turite teisę, pasibaigus sveikatos priežiūros įstaigos vadovo konkursui, vadovu skirti vieną iš dviejų pirmąsias dvi vietas užėmusių kandidatų. Aš nedrįstu kritikuoti šios tvarkos, nes nenoriu kategoriškai pasisakyti nei prieš, nei už šią tvarką, bet noriu jūsų paklausti.
Prašau pasakyti, ar pasinaudojote šia jums suteikta teise, o tiksliau – galimybe pasirinkti antrąją vietą pagal eilę užėmusį kandidatą? Jeigu taip, kokiose konkrečiose įstaigose pasirinkote ir kokie buvo to pasirinkimo argumentai?
A. VERYGA (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą. Iš tiesų, kaip jūs teisingai ir sakote, labai daug dabar diskusijų sukelia ta nauja mūsų tvarka. Aš norėčiau pasakyti, kad ji nėra mūsų kokia nors labai originali ar sugalvota. Analogija yra biudžetinių įstaigų vadovams, kurie yra karjeros valstybės tarnautojams… Jų, žinau, tikrai ne vienas yra tokiu būdu atrinktas ir ta tvarka niekada anksčiau nebuvo sulaukusi jokio viešo aptarimo. Jinai tokiu objektu tapo tik perkelta į sveikatos sistemą.
Dabar dėl vertinimo, ko jūs klausėte jau konkrečiai dėl kandidatų, kurie surenka pirmame etape mažesnį balų skaičių, aš norėčiau truputį gal pačią tvarką paaiškinti. Tie balai nėra kaupiami. Pirmame etape yra atrenkami du geriausi kandidatai. Aš, tiesą sakant, net ir nežinau, kuris surinko daugiau ar kuris surinko mažiau. Aš, vykdydamas jau tą antrąjį etapą, atrinkdamas užduodu jiems vienodus klausimus, jau siekdamas iš tų dviejų atrinkti kaip ir iš naujo geriausią kandidatą, kuris galėtų vadovauti gydymo įstaigai. Aš net ir jums negalėčiau pasakyti, nes nežinau, kiek tokių yra iš jau atrinktų ir kuris ten buvo daugiau balų surinkęs pirmame etape, nes tokios informacijos aš nei prašau, nei gaunu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Gedvilienė. Prašom, kolege. Ruošiasi G. Vaičekauskas.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas bus Ministrui Pirmininkui. Noriu grįžti prie Vyriausybės patvirtintos kontraversiškos ir daug kritikos sulaukusios prekybos valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena tvarkos. Vakar Konkurencijos taryba viešai paskelbė savo griežtą išvadą, kad jūsų patvirtinta ir ginama tvarka ne tik privilegijuoja vieną pirkėjų grupę ir taip diskriminuoja kitus rinkos dalyvius, bet ir gali būti vertinama kaip draudžiama valstybės pagalba. Kadangi tokia tvarka nebuvo suderinta su Europos Komisija ir bendrosios rinkos principais, Konkurencijos tarybos nuomone, gali būti laikoma neteisėta ir gresia Europos Komisijos sankcijomis ir baudomis. Kodėl, premjere, jūs remiate tokią abejotiną tvarką, diskriminuojančią rinkos dalyvius, dėl jos valstybė per Miškų urėdiją…
PIRMININKĖ. Laikas!
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). …neteks daug pajamų ir dar dėl to gresia Europos Komisijos sankcijos? Gal vis dėlto pakeisite nutarimą, kaip rekomenduoja daryti Antikorupcijos komisija? Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Jeigu yra institucijų nuomonių, į jas yra atsižvelgiama, bet galutinį sprendimą priima Vyriausybė. Turime matyti, matyt, visą paveikslą. Šiandien spekuliuoti, kokių nuostolių gali būti, supūdžius neparduodamą medieną miškuose ar tiesiog pritrūkus žaliavos pramonėje, galime diskutuoti, kas yra valstybei sukuriantis didesnę pridėtinę vertę, ar žaliava, ar galutinis produktas, kuris ir per mokesčius, ir per susijusias veiklas, per dirbančius žmones, per darbo vietas duoda didesnę naudą. Aš manau, kad nutarimas, kuris buvo priimtas, beje, yra laikinas, numatytas nuo lapkričio 1 dienos keisti, bet Vyriausybė privalo reaguoti į situaciją, kuri susiklosčiusi šiandien kalbant apie medienos rinką, ir turi atsakingai žiūrėti ne vien į tą daugiau emocinį dalyką, na, teoriškai kainos turėtų sumažėti. Jos šiandien yra, deja, kritusios ir nematyti to ir nereaguoti mes negalime. Tai yra laikinai patvirtinta tvarka, aš manau, kad lapkričio 1 dieną, kaip yra suformuotas pavadinimas, ta tvarka bus pakeista.
Kalbant apie Konkurencijos tarybą, tai mes daug turime tokių pačių įžvalgų. Galėčiau paminėti ne vieną sritį, kur abejojama arba manoma. Jeigu bus konstatuota, kad tai yra galimas procedūrinis pažeidimas arba konkurencijos teisės pažeidimas, aišku, be abejo, Vyriausybė reaguos, bet mes turime pavyzdžių, kada buvo manoma, kad yra pažeista konkurencijos teisė, bet iš tos pačios Europos Komisijos mes sulaukėme kitokių sprendimų. Jeigu reikėtų sprendimą derinti, tai jis būtų derinamas.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia G. Vaičekauskas. Ruošiasi A. Sysas.
G. VAIČEKAUSKAS (LSF). Ačiū, pirmininke, už žodį. Gerbiamas vidaus reikalų ministre, noriu paklausti, kada pradės veikti automatinio protokolo už greičio viršijimą surašymo ir išsiuntimo programa? Buvo žadėta, kad ji pradės veikti šių metų sausio 1 dieną, po to liepos 1 dieną, šiandien liepos 11 diena ir kurgi ta programa yra užstrigusi? Ačiū.
E. MISIŪNAS. Ačiū už klausimą. Aš pirmiausia tikrai norėčiau pasidžiaugti, kad yra galimybė, teisinė galimybė, jau tokia sistema naudotis. Seimas priėmė Administracinių nusižengimų kodekso įstatymo pakeitimą ir leido tokią priemonę turėti, o dabar, kaip aš jau esu minėjęs, mes esame kalbėję, kad pirkimas yra įvykęs, dabar tik techniniai dalykai, kai kurios programos sąsajos dar neveikia, bet man žadėta, kad turėtų būti šio mėnesio pabaigoje ar rugpjūčio pradžioje. Šiaip testuojama ir jau iš principo sistema veikia, bet dar yra tokių nesklandumų. Tai tikrai nepamirštas klausimas. Laukiame, kada sistema pradės veikti, tikrai informuosime visuomenę, kad paleidžiame šitą priemonę, ir truputį baudimo procedūros pasikeis. Iš esmės, galima sakyti, pasikeis baudimo už tam tikrus pažeidimus procedūros. Stengiamės, darome, ką galime, bet ne viskas su tomis programomis ir pirkimais vyksta sklandžiai. Ačiū, kad domitės.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Sysas. Ruošiasi A. Mazuronis.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Vaikų ir studentų vasaros atostogos, bet klausimų švietimo ministrui vis tiek kartais kyla, net ir vasarą. Gerbiamasis ministre, grupė Seimo narių užvakar surengė spaudos konferenciją, į mus kreipėsi regioninių žemės ūkio profesinių mokyklų vadovai dėl kai kurių klausimų optimizavimo ar reorganizavimo. Suprantu, kad ten aibė problemų, bet Lietuva yra daugiau žemės ūkio kraštas, ir šiandien žemės ūkio specialistai beveik nerengiami, nežinau, toks įspūdis, kad šimtmečius gali dirbti tie patys ūkininkai. Mano klausimas, nes daugelis stebisi, kodėl šitos mokyklos yra švietimo pavaldumo, gal jas reikėtų perduoti žemės ūkio pavaldumui, Žemės ūkio ministerijos pavaldumui ir galbūt dėmesys būtų skiriamas daug didesnis? Aš suprantu, kad yra visas…
PIRMININKĖ. Dėkoju, laikas!
A. SYSAS (LSDPF). Tuoj baigiu. Ačiū. Aš norėčiau jūsų požiūrio į šitas mokyklas ir ar nereikėtų kalbėtis su žemės ūkiu, kad jie kuruotų, nes ten yra žemė, yra įrankiai, yra priemonės, kur galima rengti tuos būsimus ūkininkus, tuo labiau kad partija yra Valstiečių ir žaliųjų.
PIRMININKĖ. Ačiū, laikas. Žinome.
A. MONKEVIČIUS. Ačiū už šitą klausimą. Šiaip jis yra tikrai aktualus, tik noriu paaiškinti galbūt ne tik požiūrį, bet labai glaustai, kokia kryptimi strategiškai matome sprendimus. Tarkime, vakar aš kalbėjau (ar užvakar, nebepamenu) su Biržų meru, prieš tai su Telšių, Mažeikių, ten, kur kyla tokie klausimai. Noriu pasakyti tokį dalyką. Iš tikrųjų profesinės mokyklos, nesvarbu, ar jos reorganizuojamos, bet jos tikrai nepraranda nieko, atvirkščiai, optimizuoja potencialą būtent toms reikmėms, kurios yra regione. Regionų tarybos, savivaldybės kviečiamos būti dalininkais arba ateiti į tarybas, labai aiškiai išreikšti savo regiono plėtros poreikius. Galime tai suskaičiuoti, sudėlioti ir visa tai tenkinti tvarkydami šitą sistemą.
Kaip tik taip ir kviečiame Prekybos, pramonės ir amatų rūmus, asocijuotą verslą, visur labai aiškiai, ne pavienes įmones ar pavienius ūkininkus, bet per Žemės ūkio rūmus, Ūkininkų sąjungą, šiuo atveju, kaip mes kalbame, ir kartu, aš manau, Žemės ūkio ministerija irgi yra partneris. Aiškiai matytume, ko reikia, ir šita kryptimi dabar bandome peržiūrėti programas. Tarp kitko, jos irgi yra pertvarkomos į modulius, kad ten būtų atskiri moduliai. Labai lanksčiai tada galime pritaikyti, ar reikia traktorininkų, ar mechanizatorių, ar kitų žemės ūkio, agronomijos specialistų.
Visa tai bus teikiama gerokai lanksčiau, bet pirmiausia dalyvaujant tiesiogiai tiems, kuriems tai turi tarnauti. Ta kryptimi bandome dirbti, ir aš tikiuosi, kad pokyčiai artimiausiu metu išryškės. Čia ir tas vadinamasis dualinis mokymas, arba pameistrystė, kada tik trečdalis yra pačioje mokykloje, du trečdaliai laiko konkrečioje įmonėje. Šiaip klausimus teisingai užduodate. Taip mes matome sprendimus ateityje.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Mazuronis. Ruošiasi R. Šarknickas.
A. MAZURONIS (MSNG). Labai dėkui. Gerbiamas premjere, galbūt galėtumėte pakomentuoti, kas vyksta Lietuvos politinėje padangėje? Užvakar jūsų buvęs štabo vadovas, vienas artimiausių bendražygių ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas V. Bakas pasitraukė iš Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos, pareikšdamas, iš principo skandalingai apkaltindamas ją antikorupcinių iniciatyvų slopinimu arba stabdymu. Ir dar daugiau pasakė, kad toks politikos tęstinumas, kai vertybės aukojamos dėl aritmetikos, yra bebrų politika.
Ar sutikęs toliau vadovauti Vyriausybei nesijaučiate tapęs tam tikru bebrų politikos įkaitu ir tokios politikos tęsėju? Jūs pasakėte, kad tikitės artimiausiu metu su V. Baku ir toliau būti bendražygiais. Ar jūs turėjote omeny, kad V. Bakas artimiausiu metu gali grįžti į Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakciją…
PIRMININKĖ. Laikas.
A. MAZURONIS (MSNG). …ar jūs kažką kita turėjote omeny?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Politinė padangė žydra, o kai kas pamato padangėje debesėlį arba debesį, priima vieną ar kitą sprendimą. Vytautas tą sprendimą priėmė. Jūs esate šalia, galėtumėte ir paklausti jo motyvų, detalių ir visa kita. Aš nelaikau Vytauto opozicija sau ir savo Vyriausybei. Tiek galiu pakomentuoti.
O dėl įvairiausių iniciatyvų, kurios yra, antikorupcijos, tai geriausiai parodys, ar tai, ką komitetas padarė, atlikdamas didelį darbą, įvairius tyrimus, ar tos išvados bus įprasmintos čia, šiame Seime. Ir kada reikės balsuoti už tuos įstatymų projektus, mes pamatysime, kas yra už antikorupcines iniciatyvas, kas yra prieš, kas susilaiko.
O tas terminas, kuris tampa kaip klasika, bebrai… Mes labai sureikšminome vieną iš žvėrelių. Aš siūlyčiau bandyti nuo kurio nors momento jo atsisakyti, nes jeigu taip pažiūrėtume kairėn, dešinėn ar į centrą, jeigu nori, tokią etiketę gali priklijuoti ir pozicijai, ir opozicijai. Palikime bebrą ramybėje ir ieškokime kitokių apibūdinimų. Yra ir kitų gudrių žvėrių.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia R. Šarknickas. Ruošiasi G. Skaistė.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Klausimas turbūt būtų premjerui, bet apie žemiškus dalykus, ne apie padanges. Praeitą savaitę buvau susitikęs su Viešųjų pirkimų tarnybos direktore. Tarnyba išreiškė nuogąstavimų, kad jau ne pirmi metai nori įgyvendinti projektą, pagal kurį perkančiosios organizacijos būtų apmokomos viešųjų pirkimų organizacijų klausimu. Tačiau šiems edukaciniams užsiėmimams teikti tarnybai reikia papildomų patalpų. Ir jau ne vieni metai buvusios vyriausybės žadėjo.
Ar yra galimybė tarnybai surasti papildomų patalpų? Šiuo metu ji yra įsikūrusi Kareivių gatvėje 1. Reikia vykdyti specialistų mokymus ir yra problema jau daug metų. Ar būtų tokia galimybė? Dėkui.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Jeigu yra institucija ir jos vadovas, tai neturėtų šito klausimo kelti Seimo nariai. Bent aš apie tokį poreikį negirdėjau. Valstybė turi pakankamai daug turto, kuris gali būti pritaikomas, naudojamas. Dalis turto perduodama Turto bankui. Galbūt efektyviai veikiančiai institucijai, kaip pavyzdinei institucijai, galima ir surasti sprendimus, kaip tas esančias patalpas pritaikyti. Čia detalės, kurios yra susijusios su elementariu vadovavimu institucijai ir su elementariais vadybiniais klausimais, kurie turėtų būti sprendžiami institucijoje.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia G. Skaistė. Ruošiasi J. Varkalys.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Mano klausimas buvo aplinkos ministrui. Yra. Norėjau jūsų paklausti kaip ministerijos, kuri kuruoja tarptautinės Orhuso konvencijos įgyvendinimą. Praėjusią savaitę Seime vyko diskusija su bendruomenėmis, kurios skundėsi, kad iš tikrųjų labai sunkiai sekasi bendrauti su savivaldybėmis ir dažnai sprendimai yra nederinami su bendruomenėmis, jos yra prastai informuojamos, o priimant sprendimus dalyvauti apskritai yra sudėtinga. Galų gale tos diskusijos pabaigoje buvo priimta bendruomenių rezoliucija, kuri prašo parengti Orhuso konvencijos įgyvendinimo Lietuvoje įstatymo projektą, ir turbūt tai būtų jūsų ministerijos atsakomybė. Tai mano klausimas būtų, kokia jūsų nuomonė apie tai?
Ir kitas jų prašymas buvo išversti iš anglų kalbos Mastrichto rekomendacijas dėl visuomenės įtraukimo į sprendimų priėmimo procesą. Jos yra parengtos tos konvencijos pagrindu. Tiesiog buvo prašymas tarpininkauti, kad jūsų ministerija galbūt galėtų prisidėti prie to, kad tos rekomendacijos būtų išverstos, nes iš tikrųjų dalis bendruomenių neturi kompetencijų kita kalba analizuoti ir tai padėtų jums įsitraukti į tuos procesus. Tai kokia būtų jūsų nuomonė?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolege, už klausimą. Mačiau jūsų raštą, kurį perdavė turbūt jūsų padėjėjai. Taip, iš tiesų, kalbant apie bendruomenių įsitraukimą į sprendimų priėmimą savivaldybėse, turime ir gerų pavyzdžių, ir labai blogų pavyzdžių. Negalima sakyti, kad visur yra labai blogai. Yra tikrai labai gerų pavyzdžių savivaldybėse, kur vyksta tas dialogas ir sprendimai priimami ypač atsižvelgiant į bendruomenių interesus ir lūkesčius. Kai kur yra prasčiau ir netgi toje pačioje savivaldybėje, kai kuriose srityse matoma. Turbūt paskutiniai atvejai dėl tų pačių parkų tvarkymo, dėl medžių kirtimo, kur, matome, bendruomenės balsas būna paskutinėje vietoje arba derinama tik tada, kai jau visas procesas būna nuspręstas – medžiai sužymėti ir pradedami kurti pjūklai medžiams pjauti. Tai čia turbūt tie pavyzdžiai vienetiniai, susiję su jautriausia sritimi, tai būtent aplinkosauga ir ekosistemų būkle ir apsauga, ir perspektyvomis. Bet tiek dėl statybų, tiek dėl viešųjų erdvių įrengimo lygiai taip pat matome kai kuriose vietose tą poreikį daugiau įtraukti bendruomenes.
Šiuo atveju mes išgirdome, taip pat gavome ir susitikimo medžiagą. Tas jūsų raštas… Manau, kad mes tikrai rudens sesijai ar spėsime, ar nespėsime, bet tikrai tuos darbus įsitraukėme, išgirdome. Bendruomenių balsas mums tikrai labai svarbus, juolab padėtų spręsti mums bendrai tų pačių parkų, želdinių ir ekosistemų apsaugos ir tolesnės ateities perspektyvas ir apsaugą. Mes palaikome. O dėl vertimo, manau, čia vėlgi yra detalės, kurias reikia išgirsti, tiesiog taip padaryti, kad žmonės ir bendruomenės galėtų tuo naudotis. Manau, kad galima surasti kompromisą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Varkalys. Ruošiasi T. Tomilinas.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamas socialinės apsaugos ir darbo ministre, noriu pasidžiaugti, kad 2019 metais skirta pinigų įkurti dar papildomai 43 vaikų dienos centrus, kas tikrai labai šauni priemonė vaikų užimtumui, jų gebėjimams ugdyti, ir, aišku, skirti 345 projektai, kurie turės apie 4 mln. projektinei veiklai finansuoti. Bet tai neužtikrina vaikų dienos centrų veiklos stabilumo ir ypač atlyginimų išmokėjimo per pirmąjį naujųjų metų ketvirtį. Ar neplanuojate pereiti nuo konkursinio finansavimo prie planinio vaikų dienos centrų finansavimo, per ateinantį periodą 2020 metų biudžete numatydami tam lėšų? Ačiū.
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų tie planai yra būtent tokie, kokius jūs ir aptarėte. Tai reiškia, kad vaikų dienos centrus, kaip ir kitas socialinės priežiūros paslaugas, būtų galima finansuoti tiesioginio finansavimo būdu, o ne projektinio konkurso arba viešųjų pirkimų būdu. Tai labai palengvintų dienos centrų, taip pat ir kitų nevyriausybinių organizacijų teikiamų paslaugų plėtrą ir kasmetinį išlaikymą. Tada mes išvengtume to I ketvirčio laikotarpio.
Yra parengtas Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimo projektas, nes reikia keisti įstatymą. Rudens sesijoje turėtume padaryti pakeitimus ir vėliausiai nuo 2021 metų sudarytume sąlygas savivaldybėms tiesiogiai finansuoti vaikų dienos centrus, kartu nacionalines lėšas, kurios yra skirtos vaikų dienos centrų programai, perduodami savivaldybei su didesniu savivaldybių prisidėjimu. Taip mes užtikrintume didesnį vaikų dienos centrų finansavimą, sudarydami naują finansavimo struktūrą ir kartu daugiau įdėdami lėšų.
Taip pat planuojame papildomai skirti ir struktūrinių lėšų tuo pereinamuoju laikotarpiu, kad vaikų dienos centrai turėtų pakankamai lėšų. Jau pradėsime 2020 metais tam tikrus pilotavimus, o nuo 2021 metų turėtų būtų bendra sistema. Ačiū už klausimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. T. Tomilinas ir paskutinė – V. Aleknaitė-Abramikienė.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Mano klausimas gerbiamam finansų ministrui. Jūs turbūt skaitėte išrinktojo Prezidento koalicijos sutarties vertinimą ir ambicijų, kurias iškėlė susiformavusi atnaujinta dauguma. Ten buvo tokie žodžiai, kad kažkodėl mums tikriausiai pritrūko ambicijų dėl pajamų rūšies ir pajamų dydžio apmokestinimo. Aš labai apsidžiaugiau dėl tų žodžių, manau, kad mes tikrai turėsime progą įrodyti, kad mums tikrai tos ambicijos užtenka. Man įdomi jūsų asmeninė nuomonė, ar jus nudžiugino tie žodžiai, ar ne?
V. ŠAPOKA. Aš tikrai visada džiaugiuosi, kad tiek Seimo nariai, tiek prezidentai, tiek kiti politikai aiškiai išsako savo poziciją. O džiaugtis ar ne – reikia matyti bendrą paveikslą, visada reikia žiūrėti balansą. Ne kartą esu sakęs, kad turime spręsti problemas, kurios yra vakar dienos, pavyzdžiui, skurdas yra vakar dienos problema, nes per 30 metų mes tai turėjome jau išspręsti. Turime spręsti šios dienos problemas tam, kad žmonės dirbtų ir užsidirbtų. Ir ateities problemas, nes valstybei vystytis be investicijų iki aukštos pridėtinės vertės tvariai tikrai neišeitų. Tuos tikslus reikia derinti tarpusavyje, ir manau, kad supratę tai ir radę subalansuotus sprendimus pasidžiaugsime visi.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Aleknaitė-Abramikienė. Prašau.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Mano klausimas yra gerbiamam švietimo ministrui. Vasara, ministre, – atostogų metas, bet Vilniaus mieste kai kurie tėveliai ir jų būsimi moksleiviai patiria nereikalingą stresą. Ne vieną kartą teko girdėti nusiskundimų, kad nors Vilniaus miesto savivaldybė įvedė elektroninę registravimo sistemą, kuri turėtų užtikrinti skaidrumą ir objektyvumą, bet neoperatyviai reaguojama, net mėnesius delsiama atsakyti tėveliams ir susidaro tokia situacija: šeima suplanavo atostogas, vaikas nori žinoti, į kokią mokyklą jis eis, bet nežino ir jiems didžiulė įtampa.
Sakykite, ar ministerijai žinoma tokia situacija, ar ji daug kur yra Lietuvoje, ar vykdoma stebėsena, kaip čia ministerija galėtų padėti tiems tėvams, kad nepatirtų nereikalingų kančių?
A. MONKEVIČIUS. Ačiū. Teko girdėti, žinoma, ir šiandien mes kalbėjome su Vilniaus savivaldybės atstovais dėl dienos centrų, tai yra gera patirtis, irgi yra problemų. O dėl tų dalykų yra deleguota funkcija, savivaldybė pati diegia tas naujoves ir turėtų gebėti susitvarkyti. Ministerija, išskyrus tai, kad paragintų, pasižiūrėtų ir kartu galbūt pagalvotų, kaip būtų galima tas klaidas taisyti, nieko daugiau negali. Bet, be abejonės, tai yra jautri tema, svarbi tema. Mes pasidomėsime ir su savivaldybe dar pasižiūrėsime, kaip jiems padėti galbūt spręsti šitą problemą. Manau, kad jie patys pajėgūs tai sutvarkyti, nes yra gyventojai, kurie išrinko šitą valdžią, ir ta valdžia tikrai turi gebėti spręsti tas problemas. Jeigu bus reikalinga mūsų kokia nors pagalba, mes ją suteiksime. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, 13 valanda ir baigiame Vyriausybės valandą. Atsiprašome tų, kurie nespėjote paklausti. Linkime sėkmės Vyriausybės nariams. (Balsas salėje) Norite registruotis? Ištvermingiausi, žinoma. Prašom.
37 Seimo nariai.
Gerbiami kolegos, baigėme rytinį posėdį. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTSLF – frakcija „Tvarka ir teisingumas (Suvereni Lietuva)“.