2019-04-23

PASIŪLYMAS

dėl liETUVOS RESPUBLIKOS GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. IX-705 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

NR. XIIIP- 2002

Eil.

Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

Argumentai:

Kadangi siūlomoje normoje pateikiamas duslintuvo, o tiksliau- slopintuvo funkcijų aprašymas, tuomet būtina tiksliai nurodyti ir tuo pat metu vykdomą ir šūvio išmetamos liepsnos pluošto slopinimo funkciją. Dabartinis įtaiso funkcijų ir konstrukcijos techninis aprašymas dėl savo netikslumo, apsunkins šios sąvokos taikymą teisinėje praktikoje. Tai sudarys ženklių keblumų policijos, prokuratūros ir teismų veikloje. Dėl šios priežasties, vadovaujantis šios normos konstrukcija, jos tikslumo ir teisingumo dėlei būtina nedviprasmiškai, techniškai tiksliai įvardinti ir antrąją tokio įtaiso, t.y. šaunamojo ginklo funkciją, užtikrinant šio priedėlio atribojimą nuo kompensatoriaus (žr. pasiūlymą dėl 2 str. 37 d.).

To nedraudžia šio įstatymo projektu įgyvendinamoji 2017 m. gegužės 17 d. Europos parlamento ir Tarybos Direktyva (ES) 2017/853 (toliau tekste- Direktyva).

Pasiūlymas parengtas konsultuojantis su Lietuvos Ginklų savininkų asociacija (LiGSA), Lietuvos Šaulių sąjungos (LŠS), Lietuvos policijos veteranų asociacijos (LPVA) ir Lietuvos Kriminalinės policijos veteranų asociacijos (LKPVA) nariais, Lietuvos Kariuomenės kūrėjais bei ginkluotės žinovais, medžiotojais, šaudymo sporto šakų atstovais, teisininkais bei teisės mokslų dėstytojais.

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

5. Duslintuvas – prie šaunamojo ginklo vamzdžio laibgalio tvirtinamas arba į šaunamojo ginklo konstrukciją integruotas įtaisas, kurio pagrindinė paskirtis – ~~silpninti~~ slopinti šūvio garsą ir išmetamos liepsnos pluoštą, panaudojant jame esančią specialią (-ias) išsiplėtimo kamerą (-as) ir (ar) pertvarėlę (-es), membraną (-as) ar kitus panašius konstrukcijos elementus.

Argumentai:

Ekspansyviosios kulkos diametras (skersmuo), jai skverbiantis į kliūtį, padidėja kelis kartus. Todėl šitokia kulka įgyja žymiai didesnę stabdomąją galią. Tokia yra jos tikroji paskirtis. Tuo pat metu ji ženkliai praranda pramušamąją – skrodžiamąją skverbimosi galią arba ji suyra į specialiai suformuotas skeveldras. Taip pat pažymėtina, kad šioje projekto normoje neatsižvelgta į technines ekspansyviosios kulkos charakteristikas bei jos konstrukcinius ypatumus.

Deja, ne visos ekspansyvios kulkos turi „susilpnintą“ smaigalį. Jų yra įvairių, tame tarpe: bukų, suaižytu, t.y. keliose vietose įrėžtu arba įgręžtu, arba minkšto metalo priekiniu kulkos, paviršiumi. Tuo tarpu projekte siūlomame ekspansyviosios kulkos apibrėžime pateikiamas vienintelis tokios kulkos atpažinimo požymis ir tik dalis jos funkcinių savybių.

Dėl šitokio trūkumo, t.y. projekte siūlomos neišsamios definicijos, aiškiai neapibrėžtoji dalis tokių kulkų nebus vertinamos bei pripažįstamos ekspansyviosiomis, kas neabejotinai prieštaraus faktinėms, techninėms jų savybėms bei paskirčiai. Tai, savo ruožtu, gali sukelti keblumų, taikant netikslią sąvoką teisinėje praktikoje, bei trukdyti nusikalstamų veikų ar kitokių teisės pažeidimų savalaikiam tyrimui bei pagrįstai teisingiems sprendimams bylose.

Pagaliau ir Direktyva savo esme reikalauja maksimaliai tikslių sąvokų apibūdinimo bei to nedraudžia.

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

Ekspansyvioji kulka – kulka su susilpnintu smaigaliu arba buku, arba suaižytu, t.y. keliose vietose įrėžtu, arba įgręžtu, arba minkšto metalo priekiniu kulkos, paviršiumi, kuri skverbdamasi į kliūtį staiga deformuojasi, padidindama savo skersmenį, arba suyra į specialiai suformuotas skeveldras, prarasdama pramušamąją – skrodžiamąją skverbimosi, bet tuo įgydama padidintą stabdymo galią.

Argumentai:

Projekte siūlomas išsamus ir tuo pat metu, pagal normos konstrukcija, baigtinis ginklo priedėlių sąrašas. Tai yra esminis šios normos trūkumas, nes ginklo priedėlių rūšių apimtis nuolat kinta, o jų sąrašas plečiasi.

Be to, prie šaunamojo ginklo tvirtinamas ne bet koks, o - neintegruotas duslintuvas, taip pat ir kompensatorius, nežinia kodėl, neįtrauktas į ginklo priedėlių sąrašą, ne tik lazerinis, optinis ir naktinis arba termovizorinis (infraraudonųjų spindulių) taikikliai, tačiau ir elektroniniai- skaitmeniniai taikikliai su taikinio atpažinimo, šaulio vietos ir atstumų nustatymo funkcijomis, fiksuojantys šūvio ir pataikymo į taikinį momentus, bei taktinis prožektorius (šviestuvas), be to yra žinoma ir kitokių, galimų, ginklo priedėlių.

Beje, ne vien šiandien, o jau kuris laikas iki pateikiant Seimui šį įstatymo projektą, interneto resursuose viešai siūlomų legaliai įsigyti priedėlių šaunamiesiems ginklams sąrašas yra dar platesnis bei įvairesnis, nei siūlomoje svarstyti definicijoje. Todėl netiksli sąvokos formuluotė gali kelti keblumų jos taikymui teisinėje praktikoje, kas, tokiu atveju, sudarytų keblumų policijos, prokuratūros ir teismų veikloje.

Pagaliau ir Direktyva savo esme reikalauja maksimaliai tikslių sąvokų apibūdinimo bei to nedraudžia.

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip:

19. Ginklo priedėlis – duslintuvas, kompensatorius, taktinis prožektorius (šviestuvas), termovizorinis (infraraudonųjų spindulių), lazerinis, optinis ir naktinis taikikliai, taip pat elektroninis- skaitmeninis taikiklis su taikinio atpažinimo, šaulio vietos ir atstumų nustatymo funkcijomis, fiksuojantis šūvio ir pataikymo į taikinį momentus.

Argumentai:

Ginklo priskirimo ilgiesiems, t.y. ilgavamzdžių, arba trumpiesiems, t.y. trumpavamzdžių, kategorijoms tradiciškai sprendžiama apribojant kaip tik, būtent vamzdžio, iš esmės vienintelio, nulemiančio iššaunamos kulkos efektyvaus atstumo nuotolį, t.y. žalingu veiksmingumu taikiniui pavojingo, kulkos skrydžio atstumo ilgį, bet ne bendrąjį viso ginklo ilgį.

Pagaliau ir Direktyva savo esme reikalauja maksimaliai tikslių sąvokų apibūdinimo bei to nedraudžia.

Pasiūlymas parengtas konsultuojantis su Lietuvos Ginklų savininkų asociacija (LiGSA), Lietuvos Šaulių sąjungos (LŠS), Lietuvos policijos veteranų asociacijos (LPVA) ir Lietuvos Kriminalinės policijos veteranų asociacijos (LKPVA) nariais, Lietuvos Kariuomenės kūrėjais bei ginkluotės žinovais, medžiotojais, šaudymo sporto atstovais, teisininkais bei teisės mokslų dėstytojais.

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 32 dalį ir ją išdėstyti taip:

32. Ilgasis šaunamasis ginklas – šaunamasis ginklas, kurio vamzdis ilgesnis kaip 30 cm ~~arba kurio visas ilgis viršija 60 cm~~

Argumentai:

Kuo čia dėtas galimo imitacijos panaudojimo baigtinis sąrašas? Jei imitaciniu ginklu bus atlikta kokia nors, šiame sąraše nenumatyta funkcija arba jis bus panaudotas kitokiam, nei siūlomame svarstyti apibrėžime, tikslui (pvz.: parodas ar ekspozicijas ir pan., arba juo bus iššauta šaudykloje, arba besiginant nuo laukinio gyvūno, ar pagaliau- užpuoliko?) tai ar vien nuo to, kokiu tikslu bus imitacinis ginklas, jis taps nebe imitaciniu, o jau tikru šaunamuoju A ar B kategorijai priskirtinu, su visomis iš to išplaukiančiomis teisinėmis pasekmėmis? Ar šios definicijos aiškinime netrūksta elementariosios logikos paisymo?

Pagaliau ir Direktyva savo esme nedraudžia ir net reikalauja maksimaliai tikslių sąvokų apibūdinimo.

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 33 dalį ir ją išdėstyti taip:

33. Imitacinis ginklas – šaunamasis ginklas, sukonstruotas ar pritaikytas šaudyti tik imitaciniais šaudmenimis, ~~skirtas naudoti kuriant televizijos laidas, teatrų spektaklius, kino filmus, fotografijų sesijas, atkuriant istorinius įvykius ar organizuojant paradus, sporto renginius ir mokymus~~.

Argumentai:

Pateiktame Seimui svarstyti įstatymo pakeitimo projekte nėra pateiktas kompensatoriaus apibrėžimas.

Kompensatorius- kryptingai nukreipdamas parako dujas šūvio metu mažina, t.y. kompensuoja tiek šūvio garsą, išmetamos liepsnos pluoštą, tačiau yra specialiai skirtas šaunamojo ginklo atatrankai ir šūvių sklaidai sumažinti.

Kompensatorius neretai klaidingai tapatinamas su duslintuvu, nors technine paskirtimi bei slopinimo efekto rodikliais esmingai skiriasi nuo duslintuvo (slopintuvo) funkcijų ir paskirties. Siekiant užtikrinti maksimaliai tikslų ir teisingą Įstatymo uždavinių įgyvendinimą teisinėje praktikoje būtina užtikrinti galimybę aiškiai atriboti, t.y. aiškiai atskirti duslintuvą nuo kompensatoriaus, pateikiant pastarojo definiciją, nurodant jo techninę paskirtį ir funkcijas (žr. pasiūlymą dėl 2 str. 5 d.).

Pagaliau ir Direktyva savo esme nedraudžia ir net reikalauja maksimaliai tikslių sąvokų, definicijų formulavimo.

1. Pasiūlymas:

1. Laikantis abėcėlės principo, suformuoti ir įterpti naują įstatymo projekto 2 straipsnio 37 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Pasiūlymas:

Atitinkamai pakeisti žemiau, t.y. po šios dalies išdėstytų 2 straipsnio dalių eilės numerius. Esama projekto 2 straipsnio 37 dalį laikyti 38-ąja, tokiu būdu: 37. 38. "Kontroliuojantysis asmuo", ir tuo remiantis pakeisti visų kitų, žemiau esančių šio straipsnio dalių eilės numerius.

Argumentai:

O kaip su pasyviaisiais naktiniais taikikliais, naudojančiais šviesos filtrus arba jų nenaudojančiais? Ar jie bus nelaikomi naktiniais taikikliais? Egzistuoja potencialiai pavojinga faktinio ir teisinio vertinimo ir painiavos rizika praktikoje dėl definicijos neišbaigtumo.

Pagaliau ir Direktyva savo esme nedraudžia ir net reikalauja maksimaliai tikslių sąvokų, definicijų formulavimo.

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 46 dalį ir ją išdėstyti taip:

46. Naktinis taikiklis – prie ginklo tvirtinamas ir ginklui nutaikyti į taikinį skirtas optinis prietaisas su šviesos filtrais ar be jų, arba elektroninis prietaisas, kuriuo išryškinamas silpnai apšviestas arba neapšviestas taikinys arba kuriuo išryškinamas silpnai matomas ar nematomas taikinys, skleidžiantis infraraudonuosius spindulius.

Argumentai:

Nešaunamasis ginklas visais laikais buvo, yra ir bus tik toks ginklas, kurio konstrukcija nenumato galimybės, ir neturi jokia jėga, nepriklausomai nuo jos prigimties ir kilmės šaltinių, paleidžiamo, t.y. iššaunamo sviedinio. Jei, vis dėl to ginklu, nepaisant jėgos proceso medžiaginės prigimties ir kilmės, sviedinys (šratas, kulka, strėlė ar kt.) yra iššaunamas į taikinį, tikslu jį paveikti, toks ginklas buvo yra ir bus šaunamuoju.

Kita vertus, jei toks šaunamasis ginklas nenaudoja parako užtaiso ir jo degimo produktų slėgio jėgos sviediniui iššauti, toks ginklas buvo yra ir bus beparakiniu, tačiau šaunamuoju ginklu, nes juo šaudmuo būtent yra iššaunamas, pvz.: pneumatiniu šautuvu ar pistoletu, arbaletu arba lanku.

Aprašytos ginklų kategorijos klaidingas priskirimas nešaunamiesiems ginklams yra tiesioginio, tačiau beprasmio vertimo iš rusų kalbos: "ogiestrielnoje oružije"- ugnimi šaudantis ginklas ir "nieogniestrielnoje oružije"- ne ugnimi šaudantis ginklas, paveldėtais reliktais, neatitinkančiais lietuvių kalbos ir šio įstatymo paskirties, sąvokų ir normų turinio logikos.

Be to, sąvokoje neatsakingai naudojama frazė „sprogstamosios medžiagos“, nes bedūmis parakas, kuriuo užtaisomi kone visi be išimties civilinėje apyvartoje naudojami šaudmenys, skirtingai nuo juodojo, nėra sprogstamąja medžiaga.

Esant šiems normos netikslumams galimi normos taikymo keblumai teisinėje praktikoje, bei policijos, prokuratūros ir teismų veikloje. O tai, savo ruožtu, gali turėti itin neigiamų padarinių viešajam visuomenės ir nacionaliniam valstybės saugumui.

Pagaliau ir Direktyva savo esme nedraudžia ir net reikalauja maksimaliai tikslių sąvokų, definicijų formulavimo.

Pasiūlymas parengtas konsultuojantis su Lietuvos Ginklų savininkų asociacija (LiGSA), Lietuvos Šaulių sąjungos (LŠS), Lietuvos policijos veteranų asociacijos (LPVA) ir Lietuvos Kriminalinės policijos veteranų asociacijos (LKPVA) nariais, Lietuvos Kariuomenės kūrėjais, ginkluotės žinovais, teisininkais bei lietuvių kalbos specialistais.

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 47 dalį ir ją išdėstyti taip:

47. ~~Nešaunamasis~~ Beparakinis šaunamasis ginklas – ginklas, kuriuo taikinys paveikiamas nenaudojant ~~sprogstamųjų medžiagų~~ degimo produktų slėgio jėgos. Prie nešaunamųjų ginklų priskiriami ir visiškai netinkami naudoti ginklai.

Argumentai:

Įstatymo projekte nėra pateikta perdirbto šaudmens definicija ir išaiškinimas, kokiomis sąlygomis ir aplinkybėmis šaudmuo perdirbto šaudmens- šaunamojo ginklo šovinio, teisinį statusą, nors Seimui pateikto svarstyti įstatymo projekte 30 (trisdešimtyje) skirtingų normų vietose yra minimi perdirbti šaunamieji ginklai ir šaudmenys, kaip antai: 2 str.36 d.; 26 str. 2 d.; 42 str. 4 d.; ir kitose projekto normose.

Privalomai būtina suformuluoti ir pateikti perdirbto šaudmens, t.y. šaunamojo ginklo šovinio definiciją.

Pagaliau ir Direktyva savo esme nedraudžia ir net reikalauja maksimaliai tikslių sąvokų, definicijų formulavimo.

1. Pasiūlymas:

1. Laikantis abėcėlės principo, suformuoti ir įterpti naują įstatymo projekto 2 straipsnio 50 dalį ir ją išdėstyti taip:

Perdirbtas šaudmuo- mechaninėmis priemonėmis bei įrankiais techniškai pakeičiant pagrindines šaunamojo ginklo šovinio funkcines dalis perdirbtas taip, kad jo nebūtų galima panaudoti pagal buvusią paskirtį ir būtų neįmanoma jos atkurti.

2. Pasiūlymas:

Atitinkamai pakeisti žemiau, t.y. po šios dalies išdėstytų 2 straipsnio dalių eilės numerius.

10.

Argumentai:

Įstatymo projekte nėra pateikta perdirbto šaunamojo ginklo definicija ir išaiškinimas, kokiomis sąlygomis ir aplinkybėmis šaunamasis ginklas įgys perdirbto šaunamojo ginklo teisinį statusą, nors Seimui pateikto svarstyti įstatymo projekte 30 (trisdešimtyje) skirtingų normų vietose yra minimi perdirbti šaunamieji ginklai, kaip antai: 2 str.36 d.; 26 str. 2 d.; 42 str. 4 d.; ir kitose projekto normose.

Privalomai būtina suformuluoti ir pateikti perdirbto šaunamojo ginklo definiciją.

Pagaliau ir Direktyva savo esme nedraudžia ir net reikalauja maksimaliai tikslių sąvokų, definicijų formulavimo.

1. Pasiūlymas:

1. Laikantis abėcėlės principo, suformuoti ir įterpti naują įstatymo projekto 2 straipsnio 51 dalį ir ją išdėstyti taip:

Perdirbtas šaunamasis ginklas- mechaninėmis priemonėmis bei įrankiais techniškai pakeičiant pagrindines jo funkcines dalis perdirbtas taip, kad jo nebūtų galima panaudoti pagal buvusią paskirtį ir būtų neįmanoma jos atkurti.

2. Pasiūlymas:

Atitinkamai pakeisti žemiau, t.y. po šios dalies išdėstytų 2 straipsnio dalių eilės numerius.

Argumentai:

Sąvoka iš pagrindų esmės yra logiškai ne šiaip ydinga, bet ir absoliučiai neteisinga. Ji prieštarauja elementariems mechanikos principams, nes visi šaunamieji ginklai yra pertaisomi mechaniniu būdu.

Vieni jų pertaisomi mechaniniu būdu, naudojant fizinę žmogaus raumenų, kiti gi pertaisomi šaunamojo ginklo mechanizmo dalių jėgos, sukeliamos šaunamojo užtaiso medžiagų degimo procese, panaudojimo būdu.

Pagaliau ir Direktyva savo esme nedraudžia ir net reikalauja maksimaliai tikslių sąvokų, definicijų formulavimo.

Pasiūlymas parengtas konsultuojantis su Lietuvos Ginklų savininkų asociacija (LiGSA), Lietuvos Šaulių sąjungos (LŠS), Lietuvos policijos veteranų asociacijos (LPVA) ir Lietuvos Kriminalinės policijos veteranų asociacijos (LKPVA) nariais, Lietuvos Kariuomenės kūrėjais bei ginkluotės žinovais, o taip pat teisininkais ir teisės mokslų dėstytojais.

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 50 dalį ir ją išdėstyti taip:

50. Pertaisomasis šaunamasis ginklas – šaunamasis ginklas, kuris po kiekvieno šūvio rankos veiksmu, spyruoklei arba cheminių medžiagų degimo produktams veikiant užtaisomas šaunamuoju mechanizmu iš dėtuvės ar būgnelio.

12.

Argumentai:

Žr. į šio str. 47 d. ir į 50 d. pastabas. Tai šaunamasis ginklas nenaudojantis parako užtaiso ir jo degimo produktų sukeltos slėgio jėgos. Tačiau tai yra šaunamasis ginklas, nes šauna tam tikra, džiauliais (J/(K·kg); J/m³) arba niutonais (N) matuojama jėga, plečiantis iš anksto suspaustam orui ar kitokioms dujoms, išstumiančioms kulką ar kitokį sviedinį iš vamzdžio.

Beje, tokios jėgos galingumo dydžiai gali turėti esminės reikšmės pneumatinio ginklo galios kategorijos vertinimui.

Pagaliau ir Direktyva savo esme nedraudžia ir net reikalauja maksimaliai tikslių sąvokų, definicijų formulavimo.

Todėl būtina tikslinti sąvoką, nes netiksli sąvokos formuluotė gali kelti keblumų jos taikymui teisinėje praktikoje, kas, tokiu atveju, sudarytų keblumų policijos, prokuratūros ir teismų veikloje. O tai, savo ruožtu, gali turėti itin neigiamų padarinių viešajam visuomenės ir nacionaliniam valstybės saugumui.

Pasiūlymas parengtas konsultuojantis su Lietuvos Ginklų savininkų asociacija (LiGSA), Lietuvos Šaulių sąjungos (LŠS), Lietuvos policijos veteranų asociacijos (LPVA) ir Lietuvos Kriminalinės policijos veteranų asociacijos (LKPVA) nariais, Lietuvos Kariuomenės kūrėjais bei ginkluotės žinovais, šaudymo sporto šakų atstovais, teisininkais bei teisės mokslų dėstytojais.

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 51 dalį ir ją išdėstyti taip:

51. Pneumatinis ginklas – ~~nešaunamasis~~ šaunamasis ginklas, iš kurio ~~paleidžiamos kulkos ar kitokio sviedinio kryptingas judėjimas atsiranda dėl~~ suspausto oro ar kitų dujų ~~jėgos~~ jėga iššaunama kulka ar kitoks sviedinys.

13.

Argumentai:

Privalomai būtina pateikti savadarbio šaunamojo ginklo definiciją, kurios pateiktame svarstyti projekte nėra, nors šio projekto 7 str. 3 d. 2 p. toks šaunamasis ginklas priskiriamas civilinėje apyvartoje draudžiamų ginklų kategorijai.

Tačiau lieka nenustatyta koks ginklas bus pripažįstamas savadarbiu, pvz.: fizinio asmens paties pasigamintas šaunamasis ginklas, šaudymui naudojant tiek beparakinio, tiek parako ar kitokios medžiagos užtaiso jėgą?. Be to, savadarbis šaunamasis ginklas tiesiogiai koreliuoja su leidžiamu turėti senoviniu ginklu, kurie beveik visi be išimties arba jų dauguma buvo rankų darbo, pagaminti individualiai ar net vos keliais egzemplioriais, paties meistro ir jo pagalbininkų rankomis, t.y. savadarbiai.

Pati Direktyva savo esme nedraudžia ir net reikalauja maksimaliai tikslių sąvokų, definicijų formulavimo.

1. Pasiūlymas:

1. Laikantis abėcėlės principo, suformuoti ir įterpti naują įstatymo projekto 2 straipsnio 55 dalį ir ją išdėstyti taip:

Savadarbis šaunamasis ginklas – paties asmens sukonstruotas ir pasigamintas bet koks šaunamasis ginklas.

2. Pasiūlymas:

Atitinkamai pakeisti žemiau, t.y. po šios dalies išdėstytų 2 straipsnio dalių eilės numerius.

14.

Argumentai:

Projekto autoriai patys pripažįsta ir nurodo, kad signalinio įrenginio paskirtis yra garso, šviesos signalui sukurti signaliniu pirotechnikos įtaisu ar signaliniais šaudmenimis.

Tokiu būdu yra pripažįstama, kad toks įrenginys nėra skirtas naikinti, žaloti taikinius. Tuomet iškyla akivaizdi faktinės ir vertinamosios logikos problemos. Kokiu faktiniu pagrindu signalinis įrenginys teisės normoje yra priskiriamas ginklo kategorijai? Juk nei šakutės, nei stalo servizo peilio ir net kirvio ar plaktuko nepriskiriame ginklų kategorijai, nors jais galima sužaloti ar net ir nužudyti žmones.

Pagaliau ir Direktyva savo esme nedraudžia ir net reikalauja maksimaliai tikslių sąvokų, definicijų formulavimo.

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 57 dalį ir ją išdėstyti taip:

57. Signalinis ginklas – ~~šaunamasis ginklas~~ įrenginys, skirtas garso, šviesos signalui sukurti signaliniu pirotechnikos įtaisu ar signaliniais šaudmenimis

15.

Argumentai:

Seimui svarstyti pateiktame Įstatymo projekte nėra pateikta šaudymo sporto šakos sportininko definicija ir išaiškinimas, koks tai yra subjektas, kokie reikalavimai yra keliami jam, kaip subjektui įgyjančiam išskirtines teises įgyti, laikyti nešioti bei naudoti šaunamuosius ginklus, draudžiamus kitiems civiliams asmenims, kokiomis sąlygomis ir aplinkybėmis įgyjamas ir koks yra tokios šakos sportininko teisinis statusas.

Pagaliau ir Direktyva savo esme nedraudžia ir net reikalauja maksimaliai tikslių sąvokų, definicijų formulavimo.

Pasiūlymas parengtas konsultuojantis su Lietuvos Ginklų savininkų asociacija (LiGSA), Lietuvos Šaulių sąjungos (LŠS), Lietuvos policijos veteranų asociacijos (LPVA) ir Lietuvos Kriminalinės policijos veteranų asociacijos (LKPVA) nariais, Lietuvos Kariuomenės kūrėjais bei ginkluotės žinovais, šaudymo sporto šakų atstovais, teisininkais bei teisės mokslų dėstytojais.

1. Pasiūlymas:

1. Laikantis abėcėlės principo, suformuoti ir įterpti naują įstatymo projekto 2 straipsnio 64 dalį ir ją išdėstyti taip:

Šaudymo šakos sportininkas – asmuo reguliariai praktikuojantis vieną iš šaudymo sporto rūšių, siekdamas praktinių įgūdžių tobulinimo ir asmeninio meistriškumo ir dalyvaujantis varžybose.

2. Pasiūlymas:

Atitinkamai pakeisti žemiau, t.y. po šios dalies išdėstytų 2 straipsnio dalių eilės numerius pagal jų abėcėlinio išdėstymo projekte seką.

16.

Argumentai:

Būtina tikslinti sąvokos aprašomąją dalį (žr. į 47 d. pastabas). Sąvokoje neatsakingai naudojama frazė „sprogstamosios medžiagos“, nes bedūmis parakas, kuriuo užtaisomi kone visi be išimties civilinėje apyvartoje naudojami šaudmenys, skirtingai nuo juodojo parako, nėra sprogstamąja medžiaga.

Palikus nepataisytuoju šitokį sąvokos aprašymą, šaunamaisiais ginklais tektų pripažinti ir laikyti tik juodojo parako užtaisais šaudančius senovinius, istorinius ginklus ir veikiančias jų replikas. Todėl esant šiems normos netikslumams galimi normos taikymo keblumai teisinėje praktikoje, bei policijos, prokuratūros ir teismų veikloje. O tai, savo ruožtu, gali turėti itin neigiamų padarinių viešajam visuomenės ir nacionaliniam valstybės saugumui. Dėl to, žodį „sprogstamųjų“ galima būtų pakeisti žodžiais: „sviedžiamojo užtaiso“, toliau naudojant visą esamą normos tekstą.

Direktyva savo esme nedraudžia ir net reikalauja maksimaliai tikslių sąvokų, definicijų formulavimo.

Bet kuris ginklas yra mechaniškai tikslia ir bendra jo sudedamųjų dalių visuma. Atskira ginklo dalis, kokia techniškai svarbia ar esmine ji bebūtų, nėra tąja visuma ir ja viena, nesant kitų sudėtinių ginklo dalių neveikia, t.y. neatlieka ir negali atlikti ginklo funkcijų ir jo paskirties. Dėl to negali būti pripažįstama ir vertinama kaip visas, vientisas ginklas, lygiai kaip atskirai iš visumos paimtas automobilio variklis ar jo ratas, vairas arba kuro bakas nėra ir negali būti pripažįstamas ir vertinamas kaip visas automobilis, nes pats vienas savaime negali atlikti automobilio važiavimo funkcijos. Taip yra ir su atskiromis atskirtomis (išintegruotomis) bet kuriomis šaunamojo ginklo dalimis.

Dėl to siūlymas Seimui įteisinti atskiros ginklo dalies pripažinimą visu ginklu, t.y. bendra visų jo konstrukcijos sudėtinių dalių funkcionalia visuma, tinkama naudoti pagal paskirtį, prieštarauja pagrįstumo, teisingumo ir protingumo kriterijams, bei elementariajai logikai, o taip pat nepagarba Seimui ir piliečiams.

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 64 dalį ir ją išdėstyti taip:

64. Šaunamasis ginklas – ginklas, iš kurio ~~sprogstamųjų~~ sviedžiamojo užtaiso medžiagų degimo produktų slėgio jėga per vamzdį paleidžiamos kulkos, sviediniai arba kenksmingosios, dirginančiosios ar kitos dujinės veikliosios medžiagos mechaniškai, termiškai, chemiškai ar kitaip taikiniui per atstumą paveikti arba duodamas garso ar šviesos signalas. ~~Šaunamaisiais ginklais šiame įstatyme laikomos ir pagrindinės šaunamųjų ginklų dalys~~.

Argumentai:

Jei jau atskira ginklo dalis pagal aukščiau, to paties straipsnio 64 dalies 2-ojo sakinyje siūlomą apibrėžimą tuo pat metu, pati savaime yra šaunamuoju ginklu, tai kam reikalinga atskira tokios- atskiros ginklo dalies definicija (sąvokos apibrėžimas)?

Būtina turėti omenyje, kad Lietuva neturi šaunamųjų ginklų gamybos pramonės. Visi šaunamųjų ginklų gamintojai yra kitų užsienio valstybių subjektais, nesančiais ir nepatenkančiais į Lietuvos Respublikos jurisdikciją. Be to, kiekvieno ir bet kurio šaunamojo ginklo dalys, be kurių konkretus ginklas negali veikti yra nurodytos bei išvardintos jo gamintojo pateikiamame techniniame aprašyme bei pavaizduotos konstrukcinėje schemoje.

Bet kuri atskira šaunamojo ginklo dalis ar jų vienetų grupė tiek nefunkcionali (neveikianti), t.y. šaunamojo ginklo funkcijų nevykdanti jų visuma, nėra šaunamuoju ginklu. Pagrindinėmis šaunamojo ginklo dalimis yra tik ginklo techniniame aprašyme nurodytos ir gamintojo unikaliais, gamykliniais, serijiniais numeriais, iki pateikiant ginklą realizacijai iš gamyklos, pažymėtosios dalys.

Dėl to, šitokia 65 dalies norma yra akivaizdžiai pertekline, techniškai beprasme ir niekine teisiniu aspektu ir prieštarauja Direktyvos turinio esme keliamiems tikslumo reikalavimams.

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 65 dalį ir ją išdėstyti taip:

65. Šaunamojo ginklo dalis – šaunamojo ginklo sudėtinis elementas, būtinas tam, kad šaunamasis ginklas veiktų, įskaitant pistoleto (revolverio) rėmą, jo ir pagrindinių šaunamojo ginklo dalių pusgaminius. Vamzdis, rėmas, uoksas, įskaitant viršutinį ir apatinį uoksus, būgnelis, spyna (užraktas), spynos (užrakto) rėmas, šovinio lizdas (kai jis yra atskira dalis) ir į šaunamojo ginklo vamzdį įdedamas įdėklas (mažesnio kalibro vamzdis) priskiriami prie pagrindinių šaunamojo ginklo dalių.

18.

Argumentai:

Būtina tikslinti sąvokos aprašomąją dalį, nes jos aprašymas, formuojamas baigtinio sąrašo būdu, neatsakingai išeliminuoja betūčių, t.y. tūtelių neturinčių, šovinių grupę ("Heckler & Koch" produkcija).

Todėl esant šiems normos netikslumams galimi normos taikymo keblumai teisinėje praktikoje, bei policijos, prokuratūros ir teismų veikloje, todėl atsižvelgiant į rinkoje esančių šovinių tipus bei rūšis, siūlytina nustatyti, jog „šoviniu yra šaudmuo, susidedantis iš sviedinio, sviedžiamojo užtaiso, kapsulės su tūtele arba be jos“.

Pagaliau ir Direktyva savo esme nedraudžia ir net reikalauja maksimaliai tikslių sąvokų, definicijų formulavimo.

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 65 dalį ir ją išdėstyti taip:

66. Šovinys – šaudmuo, susidedantis ~~iš tūtos ar tūtelės su kapsule, sviedžiamojo užtaiso, sviedinio~~ iš sviedinio, sviedžiamojo užtaiso, kapsulės su tūtele arba be jos.

19.

Argumentai:

Regis niekam nekyla abejonių, kad arbaletas arba lankas šaudo strėlėmis, o jais yra šaudoma į taikinius. Būtent, šaudymas iš lanko yra olimpine sporto šaka. Pasaulinė šaudymo iš lanko federacija WA- World Archery, įsikūrusi Lozanoje, Šveicarijoje.

Šiai organizacijai priklauso ir Lietuvos lankininkų federacija, rengianti šaudymo iš lanko varžybas. Dėl to Seimo svarstymui siūlomas šios projekto normos apibrėžimas neatitinka tikrovės ir ją iškreipia, be to prieštarauja gilias šaknis turinčiom tradicijom, bei pagrįstumo, protingumo ir teisingumo kriterijams.

Priklausomai nuo arbaleto ir lanko jėgos, kuria paleidžiama strėlė, galios bei kitų techninių savybių, jie skirstomi į sportinius ir neleistinus sportui.

Pagaliau ir Direktyva savo esme nedraudžia ir net reikalauja maksimaliai tikslių sąvokų, definicijų formulavimo.

Pasiūlymas parengtas konsultuojantis su Lietuvos Ginklų savininkų asociacija (LiGSA), Lietuvos Šaulių sąjungos (LŠS), Lietuvos policijos veteranų asociacijos (LPVA) ir Lietuvos Kriminalinės policijos veteranų asociacijos (LKPVA) nariais, Lietuvos Kariuomenės kūrėjais bei ginkluotės žinovais, o taip pat lankininkais, bei teisininkais bei teisės mokslų dėstytojais ir lietuvių kalbos specialistais.

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 65 dalį ir ją išdėstyti taip:

67. Templinis ginklas – ~~nešaunamasis~~ šaunamasis ginklas, kurio sviediniui, naudojantis raumenų jėga ar mechaniniais įrenginiais, energiją suteikia tamprus elementas.

20.

Argumentai:

Pagaliau ir Direktyva savo esme nedraudžia ir net reikalauja maksimaliai tikslių sąvokų, definicijų formulavimo.

Pasiūlymas parengtas konsultuojantis su Lietuvos Ginklų savininkų asociacija (LiGSA), Lietuvos Šaulių sąjungos (LŠS), Lietuvos policijos veteranų asociacijos (LPVA) ir Lietuvos Kriminalinės policijos veteranų asociacijos (LKPVA) nariais, Lietuvos Kariuomenės kūrėjais bei ginkluotės žinovais, medžiotojais, vardinių ginklų kavalieriais, teisininkais bei teisės mokslų dėstytojais.

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 65 dalį ir ją išdėstyti taip:

71. Trumpasis šaunamasis ginklas – šaunamasis ginklas, kurio vamzdis ne ilgesnis kaip 30 cm ~~arba kurio visas ilgis neviršija 60 cm~~.

Argumentai:

Vardinis ginklas yra valstybės apdovanojimu. Jis priskirtas kitų valstybinių apdovanojimų teisinei kategorijai, kuriai taikomas valstybės apdovanojimų teisinis statusas bei režimas. Teisė turėti tokį apdovanojimą prarandama, todėl jis gali būti paimamas tik esant konkrečiai apibrėžtiems teisiniams pagrindams, įsiteisėjusius teismo sprendimu.

Dėl šių priežasčių tai privalo būti nurodoma Ginklų registre ir leidime laikyti (nešiotis) ginklus. Tuo tarpu šiame įstatymo projekte nėra pateikta jo definicija ir išaiškinimas, koks tai yra ginklas, kokie reikalavimai jam yra keliami, kokiomis sąlygomis ir aplinkybėmis įgyjamas ir koks yra tokio ginklo teisinis statusas ir kuo jis skiriasi pvz.: nuo ginklo savigynai, medžioklei, sportui ar profesinei veiklai, ir kokiems tikslams gali būti naudojamas.

Pagaliau ir Direktyva savo esme nedraudžia ir net reikalauja maksimaliai tikslių sąvokų, definicijų formulavimo.

Pasiūlymas parengtas konsultuojantis su Lietuvos Ginklų savininkų asociacija (LiGSA), Lietuvos Šaulių sąjungos (LŠS), Lietuvos policijos veteranų asociacijos (LPVA) ir Lietuvos Kriminalinės policijos veteranų asociacijos (LKPVA) nariais, Lietuvos Kariuomenės kūrėjais bei ginkluotės žinovais, vardinių ginklų kavalieriais, teisininkais bei teisės mokslų dėstytojais.

1. Pasiūlymas:

1. Laikantis abėcėlės principo, suformuoti ir įterpti naują įstatymo projekto 2 straipsnio 74 dalį ir ją išdėstyti taip:

Vardinis ginklas – valstybės apdovanojimas, priskirtas kitų valstybinių apdovanojimų teisinei rūšiai, kuris teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais, priklausomai nuo šaunamojo ginklo paskirties, gali būti naudojamas savigynai ir turto apsaugai, sportui, medžioklei, tarnybai ar profesinei veiklai. Leidime laikyti (nešiotis) ginklus nurodoma apdovanojimo data, apdovanojimą suteikusios institucijas teisės akto numeris, paskirtis ir suteiktos naudojimo teisės.

2. Pasiūlymas:

Atitinkamai pakeisti žemiau, t.y. po šios dalies išdėstytų 2 straipsnio dalių eilės numerius pagal jų abėcėlinio išdėstymo projekte seką.

Argumentai:

Vardinis ginklas yra valstybės apdovanojimu už asmens nuopelnus Lietuvos Respublikos valstybei. Juo apdovanotasis asmuo yra vadinamas vardinio ginklo kavalieriumi. Tuo tarpu šiame įstatymo projekte nėra pateikta vardiniu ginklu apdovanotojo asmens sąvoka.

Pagaliau ir Direktyva savo esme nedraudžia ir net reikalauja maksimaliai tikslių sąvokų, definicijų formulavimo.

Pasiūlymas parengtas konsultuojantis su Lietuvos Ginklų savininkų asociacija (LiGSA), Lietuvos Šaulių sąjungos (LŠS), Lietuvos policijos veteranų asociacijos (LPVA) ir Lietuvos Kriminalinės policijos veteranų asociacijos (LKPVA) nariais, Lietuvos Kariuomenės kūrėjais bei ginkluotės žinovais, vardinių ginklų kavalieriais, teisininkais bei teisės mokslų dėstytojais.

1. Pasiūlymas:

1. Laikantis abėcėlės principo, suformuoti ir įterpti naują įstatymo projekto 2 straipsnio 75 dalį ir ją išdėstyti taip:

Vardinio ginklo kavalierius – asmuo, valstybės apdovanotas vardiniu ginklu.

2. Pasiūlymas:

Atitinkamai pakeisti žemiau, t.y. po šios dalies išdėstytų 2 straipsnio dalių eilės numerius pagal jų abėcėlinio išdėstymo projekte seką.

Argumentai:

Šiame punkte išvardintų šovinių priskyrimas „A“ kategorijos šaudmenims yra iš esmės kompleksiškai klaidingas tiek fizikos, tiek medicinos, tiek savigynos principų ir tikslų, tiek pagaliau, elementariosios logikos pagrindų reikalavimų požiūriu.

Dėl šių priežasčių būtų tikslinga ir teisinga perkelti šį punktą, t.y. šaudmenis su ekspansyviosiomis kulkomis į B kategoriją, nes ekspansyvios kulkos yra skirtos sustabdyti, o ne nukauti priešininką, sukeliant jam skausminį šoką, kas yra būtina savigynai ir turto apsaugai, profesinei veiklai arba specialaus subjekto funkcijų vykdymui, siekiant maksimaliai užtikrinti kaltininko patraukimą teisinėn atsakomybėn.

Įgyvendinti siekiama Direktyva savo esme nedraudžia ir net reikalauja maksimaliai tikslių sąvokų, definicijų formulavimo.

Pasiūlymas parengtas konsultuojantis su Lietuvos Ginklų savininkų asociacija (LiGSA), Lietuvos Šaulių sąjungos (LŠS), Lietuvos policijos veteranų asociacijos (LPVA) ir Lietuvos Kriminalinės policijos veteranų asociacijos (LKPVA) nariais, Lietuvos Kariuomenės kūrėjais bei ginkluotės žinovais, vardinių ginklų kavalieriais, saugos firmų darbuotojais, teisininkais bei teisės mokslų dėstytojais.

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 5 punktą ir išdėstyti jį taip:

5) pistoletų ir revolverių šoviniai su ekspansyviosiomis kulkomis ir kulkos tokiems šoviniams, išskyrus atvejus, kai tokius šovinius ir kulkas medžioklei, savigynai ar turto apsaugai, profesinei veiklai arba specialaus subjekto funkcijų vykdymui naudoja tam teisę turintys asmenys;

Argumentai:

Šio, t.y. 6 punkto norma reikalauja tikslinimo, aiškiai nustatant kokiomis sąlygomis, kada ir koks automatinis šaunamasis ginklas bus laikomas perdirbtu į pusiau automatinį šaunamąjį ginklą.

Tokio apibrėžties tikslumo reikalauja realiai egzistuojančios faktinės aplinkybės, kuomet automatinių šaunamųjų ginklų modelių pavyzdžiu pats gamintojas ne perdirba, o iškarto pagamina išorine išvaizda nesiskiriantį nuo automatinio, tačiau technologiškai, konstruktyviai – pusiau automatinį šaunamąjį ginklą.

Tokie pusiau automatiniai šaunamieji ginklai nėra ir negali būti pripažinti „perdirbtais“, nes iškarto yra pagaminti pusiau automatiniais. Siekiant išvengti šitokios akivaizdžios loginės klaidos ir potencialių nesusipratimų, siūlytume žodžius „buvo perdirbti“ pakeisti žodžiais: „kurie buvo pagaminti kaip automatiniai, o vėliau buvo perdirbti“, o po sakinio gale esančio žodžio „ginklus“, papildant žodžiais „jeigu techninė galimybė atkurti automatinio šaudymo režimą nėra panaikinta“. Be to, įstatymo projekte rengėjai nepateikė „perdirbto šaunamojo ginklo“ sąvokos apibrėžimo.

Įgyvendinama Direktyva savo esme nedraudžia ir net reikalauja maksimaliai tikslių sąvokų, definicijų formulavimo.

Be to, tokie ginklai neturėtų pagrindo būti laikomi perdirbtais, jeigu jų skeliamasis (nuleidimo) mechanizmas negali funkcionuoti automatinės ugnies režime be šio mechanizmo konstrukcinio pakeitimo. Todėl šiuo sakiniu pagrįstai tikslinga papildyti šį punktą.

Jei ginklas oficialiai ir legaliai, gamykliniu būdu buvo perdirbtas, pašalinant "automatinės ugnies", t.y. šaudymo serijomis funkciją, o tuo pačiu ir techninę galimybę, bei sertifikuotas kaip pusiau automatinis ginklas, tai kokiu pagrindu jis gali būti pripažintas ar pripažįstamas (laikomas) labiau pavojingesniu naudojime nei kitas gamykloje pagamintas pusautomatės konstrukcijos ginklas?

„Hecler&Koch“ mechanizmas sukonstruotas taip, kad jo perdirbti į ginklą su automatinės ugnies funkcija neįmanoma.

Jei ginklas nuo jo pagaminimo momento yra sukonstruotas ir/ar pagamintas kaip pusiau automatinis, tai jo laikyti perdirbtu į pusiau automatinį nėra nei faktinio, nei loginio pagrindų. Jis gali būti tik perdarytas į automatinį.

Antra vertus, nederėtų pamiršti, kad beveik dažną pusiau automatinį ginklą, piktavaliai, turintys specialių žinių ir gebėjimų, bei techninių galimybių, be ypatingų pastangų ne tik gali perdirbti į automatinį, ginklą, bet ir šaudyti juo, kaip automatiniu ginklu.

Šiuo pagrindu, natūraliai, savaime kyla esminis klausimas kieno galias ketinama apriboti šiuo, tokiu įstatymo projektu: tikrai tik nusikaltėlių bei teroristų ar, vis gi, Valstybei lojalių piliečių?

Prieš kokią asmenų grupę ir prieš, konkrečiai, kokius asmenis nukreipiama šioji norma?

Pasiūlymas parengtas konsultuojantis su Lietuvos Ginklų savininkų asociacija (LiGSA), Lietuvos Šaulių sąjungos (LŠS), Lietuvos policijos veteranų asociacijos (LPVA) ir Lietuvos Kriminalinės policijos veteranų asociacijos (LKPVA) nariais, Lietuvos Kariuomenės kūrėjais bei ginkluotės žinovais, vardinių ginklų kavalieriais, medžiotojais, teisininkais bei teisės mokslų dėstytojais.

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 6 punktą, jį papildant, ir išdėstyti jį taip:

6) automatiniai šaunamieji ginklai, kurie buvo pagaminti kaip automatiniai, o vėliau buvo perdirbti į pusiau automatinius šaunamuosius ginklus, jeigu techninė galimybė atkurti automatinio šaudymo režimą nėra panaikinta. Šie ginklai nelaikomi perdirbtais, jeigu jų skeliamasis (nuleidimo) mechanizmas negali funkcionuoti automatinės ugnies režime be šio mechanizmo konstrukcinio pakeitimo;

25.

Argumentai:

Iš bet kurio pusiau automatinio ginklo galima iššauti tiek šovinių, kiek jų galima sutalpinti į ginklo šovinių dėtuvę. Tačiau, kaip matome iš direktyvinių reikalavimų, iš esmės yra siekiama apriboti ne ginklo paskirtį, o tik šovinių skaičių dėtuvėse, bei išimti iš civilinės apyvartos padidintos talpos dėtuves. Todėl, 7 punkto normą patikslinti, pakeičiant žodžius „ginklo dalis“ žodžiais: „ginklo integrali dalis“, o likusiąją, t.y. alternatyviąją sakinio dalį apie „nuimamą“, t.y. keičiamąją šovinių dėtuvę panaikinti. To paties reikalauja ir įgyvendinamos Direktyvos esmė.

Šiuo būdu būtų nenukrypstamai išsaugota techninė-konstruktyvioji ginklo paskirties ir funkcinių galimybių logika, papildomai suformuojant normos nuostatą, draudžiančią trumpiesiems šaunamiesiems ginklams padidintos, t.y. 20 šovinių talpos dėtuves civilinėje apyvartoje ir civiliniame naudojime, bei perkeliant būtent tik jas į A kategorijos ginklų priedėlius (žr. 7 str. 3 d. 1 p.).

Deramai neištaisius šios normos, pagal jos dabartinę redakciją tektų perkelti į A kategorija visus trumpuosius šaunamuosius pusiau automatinius ginklus, išskyrus turinčius integruotas nedaugiau kaip 19 šovinių talpos šovinių dėtuves. Todėl tokios redakcijos norma, kaip ji pateikta projekte, yra šalintina arba keistina.

Pasiūlymas parengtas konsultuojantis su Lietuvos Ginklų savininkų asociacija (LiGSA), Lietuvos Šaulių sąjungos (LŠS), Lietuvos policijos veteranų asociacijos (LPVA) ir Lietuvos Kriminalinės policijos veteranų asociacijos (LKPVA) nariais, Lietuvos Kariuomenės kūrėjais bei ginkluotės žinovais, medžiotojais, vardinių ginklų kavalieriais, teisininkais bei teisės mokslų dėstytojais.

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 7 punktą, jį papildant, ir išdėstyti jį taip:

7) centrinio įskėlimo šoviniais šaudantys pusiau automatiniai trumpieji šaunamieji ginklai, iš kurių be pakartotinio užtaisymo galima iššauti daugiau kaip 21 šovinį, jeigu dėtuvė, į kurią telpa daugiau kaip 20 šovinių, yra to šaunamojo ginklo integrali dalis ~~arba į jį yra įdėta nuimama dėtuvė, į kurią telpa daugiau kaip 20 šovinių~~;

26.

Argumentai:

Todėl, šią 8 punkto normą patikslinti, pakeičiant žodžius „ginklo dalis“ žodžiais: „ginklo integrali dalis“, o likusiąją, t.y. alternatyviąją sakinio dalį apie „nuimamą“, t.y. keičiamąją šovinių dėtuvę panaikinti. Šiuo būdu būtų nenukrypstamai išsaugota techninė-konstruktyvioji ginklo paskirties ir funkcinių galimybių logika, papildomai suformuojant normos nuostatą, draudžiančią ilgiesiems šaunamiesiems ginklams padidintos, t.y. 10 šovinių talpos dėtuves civilinėje apyvartoje ir civiliniame naudojime, bei perkeliant būtent tik jas į A kategorijos ginklų priedėlius (žr. 7 str. 3d. 1 p.), tokio tikslumo reikalauja ir įgyvendinamosios Direktyvos esmė.

Deramai neištaisius šios normos, pagal jos dabartinę redakciją tektų perkelti į A kategorija visus ilguosius šaunamuosius pusiau automatinius ginklus, išskyrus turinčius integruotas nedaugiau kaip 9 šovinių talpos šovinių dėtuves. Todėl tokios redakcijos norma, kaip ji pateikta projekte, yra šalintina arba keistina.

Pasiūlymas parengtas konsultuojantis su Lietuvos Ginklų savininkų asociacija (LiGSA), Lietuvos Šaulių sąjungos (LŠS), Lietuvos policijos veteranų asociacijos (LPVA) ir Lietuvos Kriminalinės policijos veteranų asociacijos (LKPVA) nariais, Lietuvos Kariuomenės kūrėjais bei ginkluotės žinovais, medžiotojais, vardinių ginklų kavalieriais, teisininkais bei teisės mokslų dėstytojais.

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 8 punktą, jį papildant, ir išdėstyti jį taip:

8) centrinio įskėlimo šoviniais šaudantys pusiau automatiniai ilgieji šaunamieji ginklai, iš kurių be pakartotinio užtaisymo galima iššauti daugiau kaip 11 šovinių, jeigu dėtuvė, į kurią telpa daugiau kaip 10 šovinių, yra to šaunamojo ginklo integrali dalis ~~arba į jį yra įdėta nuimama dėtuvė, į kurią telpa daugiau kaip 10 šovinių~~;

27.

Argumentai:

9 punkto norma iš esmės tiesiogiai dubliuojasi su šito paties straipsnio 19 punkto nuostata, ir tiesiogiai prieštarauja, yra tiesioginėje kolizijoje su galiojančio įstatymo ir šio įstatymo projekte 13 straipsnio 9 dalyje įtvirtintu reikalavimu nešioti šaunamąjį ginklą nedemonstruojant, bet slepiant nuo kitų asmenų jo nešiojimą ir turėjimą su savimi viešose vietose.

Todėl šios kategorijos šaunamųjų ginklų perkėlimas į A kategoriją neturi jokio tokiam sprendimui pateisinti pakankamo pagrindo, o Direktyvos įgyvendinimas nacionaliniame teisės akte reikalauja normos reikalavimo esmės tikslumo ir teisingumo.

Be kita ko, šioji 3 str. 9 p. nuostata prieštarauja šio Įstatymo projekto 30 str. 1 d. 1 p. pirmojo sakinio nuostatai ir atvirkščiai. Skirtingos jų nuostatos iš anksto sukuria akivaizdžią teisės normų koliziją, kuri nėra išspręsta, nepašalinta, dėl to sukuria pagrindus teisiniams ginčams būsimoje šio įstatymo taikymo praktikoje ir daro jos praktinį pritaikymą smarkiai apsunkintu ar net neįgyvendinamu. Esant išvardintoms aplinkybėms, 9 p. norma šalintina.

Pasiūlymas parengtas konsultuojantis su Lietuvos Ginklų savininkų asociacija (LiGSA), Lietuvos Šaulių sąjungos (LŠS), Lietuvos policijos veteranų asociacijos (LPVA) ir Lietuvos Kriminalinės policijos veteranų asociacijos (LKPVA) nariais, Lietuvos Kariuomenės kūrėjais bei ginkluotės žinovais, medžiotojais, vardinių ginklų kavalieriais, teisininkais bei teisės mokslų dėstytojais.

Pasiūlymas:

Panaikinti ir pašalinti iš įstatymo projekto 3 straipsnio 9 punktą:

9) pusiau automatiniai ilgieji šaunamieji ginklai, sukonstruoti šaudyti pridėjus prie peties, kurių ilgį galima sumažinti iki mažiau kaip 60 cm neprarandant jų funkcijų naudojant sulankstomą ar teleskopinę buožę, kurią galima pašalinti nenaudojant įrankių;

28.

Argumentai:

Jei ginklo vamzdis išfrezuotas ir užvirintas, spyna nufrezuota, duju kamera pragręžta, ginklas bus laikomas šaunamuoju A kategorijos?

Žr. to paties projekto 5 str. "C kategorijos ginklai" 1 p., 2 p., 5 p. normą, pagal kurią tokiems ginklams, jų įgijimui, laikymui bei nešiojimui taikomas privilegijuotas (palengvintas) režimas bei sąlygos.

Todėl, esant šitokiems to paties įstatymo skirtingų normų prieštaravimams 3 str. 10 p. norma siūlytina naikinti, ją pašalinant.

Pasiūlymas parengtas konsultuojantis su Lietuvos Ginklų savininkų asociacija (LiGSA), Lietuvos Šaulių sąjungos (LŠS), Lietuvos policijos veteranų asociacijos (LPVA) ir Lietuvos Kriminalinės policijos veteranų asociacijos (LKPVA) nariais, Lietuvos Kariuomenės kūrėjais bei ginkluotės žinovais, medžiotojais, vardinių ginklų kavalieriais, teisininkais bei teisės mokslų dėstytojais.

Pasiūlymas:

Panaikinti ir pašalinti iš įstatymo projekto 3 straipsnio 10 punktą:

~~10)~~ ~~bet kokie A kategorijos šaunamieji ginklai, kurie buvo perdirbti į signalinius, dujinius ar imitacinius ginklus;~~

29.

Argumentai:

Vertinant šio punkto techninį, teisinį ir loginį pagrįstumą bei jų pakankamumą atkreiptinas dėmesys į tai, kad Bet kuris automobilio tepalo filtras gali būti panaudotas kaip garso slopintuvas, vadinamas duslintuvu, bet tam reikalingi sumažinto greičio šoviniai (sumažintu parako kiekiu) su pasunkintomis kulkomis. Tai gi, be tokių šovinių nepasiekiamas garso slopinimo efektas.

Antrą vertus, 11 punkte nurodyti duslintuvai ir naktiniai taikikliai neturi jokio bent minimaliai pakankamai realaus, pateisinamo pagrindo išimti juos iš civilinės apyvartos bei uždrausti juos naudoti B kategorijos šaunamųjų ginklų savininkams medžioklės, savigynos, turto apsaugos ir sporto reikmėms bei tikslams dėl kelių priežasčių:

- duslintuvas slopina, t.y. sumažina šūvio garsą, tačiau nepadaro jo negirdimu, tuo sumažindami aplinkos bei joje esančiųjų asmenų bei gyvūnų trikdymą;

- naktiniai taikikliai suteikia galimybę tamsiu paros metu arba dirbtinėje tamsoje maksimaliai įmanomai tiksliai identifikuoti taikinį ir į jį pataikyti, tuo būdu išvengiant galimų medžioklės taisyklių pažeidimų ir kitokių negatyvių pasekmių, bei sumažina žalos padarymo tikimybę.

Visoje eilėje ES ir bendros ekonominės erdvės valstybių jais ne tik leidžiama, bet net ir įsakmiai reikalaujama naudotis medžiojant netoli gyvenviečių ar atskirų sodybų, ypač nakties metu. Medžioklė nakties metu nėra uždrausta ir Lietuvoje.

Savigynos atveju duslintuvų ir naktinių taikiklių panaudojimas užtikrina tokias pat funkcijas, padidinant tiek visuomenės ramybės, tiek ir taiklumo tamsos sąlygomis užtikrinimą. Be to, visoje eilėje ES ir ekonominės erdvės valstybių reikalaujama naudoti slopintuvus atvirose, t.y. lauko šaudyklose, esančiose netoli gyvenviečių, o taip pat ir tiruose, ypač jei šie yra įrengti bendro naudojimosi pastatuose arba šalia jų.

Dėl šių priežasčių 11 punkto redakcijoje numatyti A kategorijos ginklų priedai turi būti išbrauktini iš 3 straipsnio ir leistini naudoti B kategorijos ginklų savininkams medžioklės, savigynos, turto apsaugos bei sporto tikslams.

Pagaliau ir Direktyva savo esme to nedraudžia, kaip ir išimčių nacionaliniuose teisės aktuose, tačiau reikalauja maksimaliai tikslių sąvokų, definicijų formulavimo.

Pasiūlymas parengtas konsultuojantis su Lietuvos Ginklų savininkų asociacija (LiGSA), Lietuvos Šaulių sąjungos (LŠS), Lietuvos policijos veteranų asociacijos (LPVA) ir Lietuvos Kriminalinės policijos veteranų asociacijos (LKPVA) nariais, Lietuvos Kariuomenės kūrėjais bei ginkluotės žinovais, medžiotojais, vardinių ginklų kavalieriais, teisininkais bei teisės mokslų dėstytojais.

Pasiūlymas:

Panaikinti ir pašalinti iš įstatymo projekto 3 straipsnio 11 punktą:

~~11)~~ ~~duslintuvai, naktiniai taikikliai~~;

30.

Argumentai:

Kuomet 19 punkto sakinio pradžioje nėra (gal per pamiršta įrašyti?) žodžio: „Ilgieji“, pagal projekte siūlomos normos konstrukcija, dera suprasti, kad jei perkėlimo į A kategorijos ginkluotę kriterijumi yra „lengvas paslepiamumas“, tuomet visi B kategorijos trumpieji šaunamieji ginklai, išvardinti 4 str. 1-6 p. p., be jokių išlygų, nepaisant kitokių galimų ribojimo kriterijų, privalomai patenka į karinės paskirties ginkluotę ir turi būti išimami iš civilinės apyvartos bei asmeninio privataus naudojimo, laikymo ir nešiojimo.

Tačiau toks reikalavimas tiesiogiai prieštarauja tiek dabar galiojančio įstatymo, tiek šio projekto 13 straipsnio 9 dalyje įtvirtintam įsakmiam reikalavimui nešioti ginklą paslėptu, nedemonstruojant jo aplinkiniams.

Kaip jau buvo pasisakyta argumentuose dėl 3 str. 9 p. naikinimo ir jo pašalinimo iš projekto, tikslumo dėlei, 19 punkto norma iš esmės tiesiogiai dubliuojasi su šito paties straipsnio 9 punkto nuostata, ir tiesiogiai prieštarauja, yra tiesioginėje kolizijoje su galiojančio įstatymo ir šio įstatymo projekte 13 straipsnio 9 dalyje įtvirtintu reikalavimu nešioti šaunamąjį ginklą nedemonstruojant, bet slepiant nuo kitų asmenų jo nešiojimą ir turėjimą su savimi viešose vietose.

Todėl šios kategorijos šaunamųjų ginklų perkėlimas į A kategoriją neturi jokio tokiam sprendimui pateisinti pakankamo pagrindo, juolab, kad įgyvendinamoji Direktyva nedraudžia išimčių nacionaliniuose įstatymuose, kokie yra jau padaryti siūlomame projekte sportininkų, Lietuvos šaulių sąjungos narių ir net nepilnamečių ginklų savininkų atžvilgiu.

Be kita ko, šioji 3 str. 19 p. nuostata prieštarauja šio Įstatymo projekto 30 str. 1 d. 1 p. pirmojo sakinio nuostatai ir atvirkščiai. Skirtingos jų nuostatos iš anksto sukuria akivaizdžią teisės normų koliziją, kuri nėra išspręsta, nepašalinta, dėl to sukuria pagrindus teisiniams ginčams būsimoje šio įstatymo taikymo praktikoje ir daro jos praktinį pritaikymą smarkiai apsunkintu ar net neįgyvendinamu. Esant išvardintoms aplinkybėms, 19 p. norma šalintina.

Pasiūlymas parengtas konsultuojantis su Lietuvos Ginklų savininkų asociacija (LiGSA), Lietuvos Šaulių sąjungos (LŠS), Lietuvos policijos veteranų asociacijos (LPVA) ir Lietuvos Kriminalinės policijos veteranų asociacijos (LKPVA) nariais, Lietuvos Kariuomenės kūrėjais bei ginkluotės žinovais, vardinių ginklų kavalieriais, teisininkais bei teisės mokslų dėstytojais.

Pasiūlymas:

Panaikinti ir pašalinti iš įstatymo projekto 3 straipsnio 19 punktą:

~~19)~~ ~~šaunamieji ginklai, kurių konstrukcija leidžia panaudoti juos išardytus ar jie pakeičiami taip, kad tampa lengvai paslepiami~~;

31.

Argumentai:

Pažymėtina, kad priešingai, nei aukščiau esančių projekto normų konstrukcijose su išsamiais apibūdinančių požymių ar tiesiogiai įvardinančių daiktus sąrašais , šį kart, t.y. 21 punkte, pateikiama itin abstrakti norma, iš kurios visiškai nėra aišku pagal kokius kriterijus šaudmenis bus priskiriami A kategorijos ginklams (žr. 7 str. 3 d. 5 p.), todėl pagal kokius kriterijus šaunamojo ginklo savininkas turės galimybę atpažinti draudžiamus ir atskirti juos nuo jam leidžiamų įsigyti šaudmenų, vengiant nusižengimo? Ypač, jei šoviniai su kieto metalo kulkomis bus draudžiami civilinėje apyvartoje?

Todėl ši norma, siekiant kuo tiksliau įgyvendinti Direktyvą iš esmės, bei išvengti painiavos teisinėje praktikoje bei taikymo dviprasmybių, privalomai taisytina, papildant ją pabaigoje žodžiais po kablelio: „išskyrus naudojamus ir B kategorijos ginklams“.

Pasiūlymas parengtas konsultuojantis su Lietuvos Ginklų savininkų asociacija (LiGSA), Lietuvos Šaulių sąjungos (LŠS), Lietuvos policijos veteranų asociacijos (LPVA) ir Lietuvos Kriminalinės policijos veteranų asociacijos (LKPVA) nariais, Lietuvos Kariuomenės kūrėjais bei ginkluotės žinovais, medžiotojais, vardinių ginklų kavalieriais, teisininkais bei teisės mokslų dėstytojais.

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 21 punktą, jį papildant, ir išdėstyti jį taip:

21) šaudmenys, skirti tik A kategorijos ginklams, išskyrus naudojamus ir B kategorijos ginklams.

32.

Argumentai:

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus ir siūlomas 3 str. 7 punkto bei 3 str. 19 punkto pataisas, 4 str. 3 p. normos dalis yra keistina, atsisakant joje nustatomos išlygos, t.y. ją panaikinant, kas neprieštarauja Direktyvos reikalavimams bei leidžiamoms daryti išimtims.

Pasiūlymas parengtas konsultuojantis su Lietuvos Ginklų savininkų asociacija (LiGSA), Lietuvos Šaulių sąjungos (LŠS), Lietuvos policijos veteranų asociacijos (LPVA) ir Lietuvos Kriminalinės policijos veteranų asociacijos (LKPVA) nariais, Lietuvos Kariuomenės kūrėjais bei ginkluotės žinovais, medžiotojais, vardinių ginklų kavalieriais, teisininkais bei teisės mokslų dėstytojais.

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 3 punktą, panaikinant išlygą sakinio pabaigoje, ir išdėstyti jį taip:

3) pusiau automatiniai trumpieji šaunamieji ginklai, ~~išskyrus šio įstatymo 3 straipsnio 7 punkte išvardytus ginklus~~;

33.

Argumentai:

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus ir siūlomas 3 str. 8 ir 9 punktų bei 3 str. 19 punkto pataisas, 4 str. 3 p. normos dalis yra keistina, atsisakant joje nustatomos išlygos, t.y. ją panaikinant, kas neprieštarauja Direktyvos reikalavimams bei leidžiamoms daryti išimtims.

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 3 punktą, panaikinant išlygą sakinio pabaigoje, ir išdėstyti jį taip:

6) pusiau automatiniai ilgieji šaunamieji ginklai, ~~išskyrus šio įstatymo 3 straipsnio 8 ir 9 punktuose nurodytus ginklus~~;

34.

Argumentai:

Trečiajame, t.y. paskutiniajame šios dalies normos sakinyje, pažeidžiant teisėtų lūkesčių principus, neišsprendus jame formuluojamo įpareigojimo techninio įvykdymo, išsaugant technines ginklo savybes ir jo darbo kokybę, bandoma nustatyti mokestinė našta anksčiau, t.y. iki šio įstatymo įsigaliojimo legaliai išduoto ginklo teisėtam savininkui.

Tuo tarpu, teisės ir teisingumo principai nustato, jog teisės norma neturi retrospektyviosios teisinės galios laiko atžvilgiu , todėl neturėtų ir negali būti taikoma ginklams, įsigytiems iki šio įstatymo įsigaliojimo.

Be to, šitokia prievolė, jei ji nepaisant teisės principų būtų nustatyta ir įteisinta šio projekto pagrindu įstatymu, tuomet ji privalėtų būti tinkamai, kokybiškai su visomis niekaip nepakitusių techninių ginklo savybių garantijų išsaugojimu, nustatyta ne tokių ginklų savininkams, o jų gamintojams.

Todėl, ši siūlomos normos dalis būtinai yra keistina, visas tokio atskirų šaunamojo ginklo žymėjimo išlaidų sąnaudas priskiriant ginklų gamintojui arba prisiimant jas pačiai valstybei, nustatant tokį įsipareigojimą šio įstatymo įgyvendinimą protingais terminais reglamentuojančiose normose.

Tai ne tik neprieštarauja Direktyvos reikalavimams bei leidžiamoms daryti išimtims, bet ir palengvina ateičiai centralizuotą keliamo klausimo kokybišką techninį išsprendimą.

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip:

2. Lietuvos Respublikoje draudžiami A, B, C kategorijų ginklai, neturintys identifikacinių numerių. Draudimas turėti tokius ginklus netaikomas valstybinėms kriminalistinės ekspertizės įstaigoms, taip pat nacionaliniams, respublikiniams ir savivaldybių muziejams, taip pat kolekcininkams, kolekcionuojantiems šio įstatymo 38 straipsnyje nustatyta tvarka perdirbtus šaunamuosius ginklus. Identifikacinių numerių neturintys A, B, C kategorijų ginklai ~~jų savininko pasirinkimu~~ valstybės lėšomis turi būti pažymėti ginklo gamintojo identifikaciniais numeriais ir įregistruoti Ginklų registre arba kai tai techniškai neįmanoma, jų savininko pasirinkimu perdirbti į visiškai netinkamus naudoti, o neatlikus nurodytų veiksmų, jie turi būti sunaikinti, sumokant ginklo savininkui jo prarasto ginklo realą vertės kainą ir naujo ginklo įsigijimo kainos skirtumą.

35.

Argumentai:

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus ir pasiūlymus dėl šio projekto 3 str. 7 p. ir 8 p. bei 4 str. 3 p. ir 6 p. punkto, bei siekiant vientisai harmoningo šio projekto normų suderinamumo, 7 str. 3 d. 1 p. nuostata neišvengiamai, privalomai keistina, naikinant pačių projekto rengėjų tarpe painiavą sukėlusius pusiau automatinių trumpųjų ir ilgųjų šaunamųjų ginklų sutapatinimą su keičiamomis, t.y. į ginklus neintegruotomis padidintos talpos dėtuvėmis.

Tai neprieštarauja Direktyvai.

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir išdėstyti jį šitaip:

1) A kategorijos ginklai, ir šaudmenys, skirti tik A kategorijos ginklams, A kategorijos ginklų priedėliai, taip pat šio įstatymo 3 straipsnio 7 punkte nurodytų ginklų dėtuvės, į kurias telpa daugiau kaip 20 šovinių, ir šio įstatymo 3 straipsnio 8 punkte nurodytų ginklų dėtuvės, į kurias telpa daugiau kaip 10 šovinių, išskyrus atvejus, kai juos naudoja Lietuvos bankas, Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys, gaminantys A kategorijos ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, skirtus A kategorijos ginklams, jų dalis, Europos fiziniai ar Europos juridiniai asmenys, kurie verčiasi ginklų taisymu, ginklų ir šaudmenų perdirbimu, valstybinės kriminalistinės ekspertizės įstaigos, nacionaliniai, respublikiniai, savivaldybių muziejai, A kategorijos ginklus, jų priedėlius, šaudmenis, jų dalis tiriančios ir konstruojančios mokslinio tyrimo įstaigos, kiti asmenys, kuriems tokia teisė suteikta pagal šį įstatymą;

36.

Argumentai:

Metalo (nei kulkos apvalkalo, nei jos šerdies) kietumo koeficientai bei atskirties kriterijai nenurodyti.

Pagal šitokią abstrakčią, išplaaukiančią ir aiškumo stokojančią normos formuluote į civilinėje apyvartoje draudžiamų šovinių kategoriją de facto ir de jure patenka ir pateks visi B kategorijos ginklams skirti naudoti šoviniai, išskyrus šovinius su švininėmis kulkomis.

Nors kita vertus, nesant aiškiai apibrėžto ir šioje normoje įtvirtinto metalo kietumo koeficiento kriterijaus, net ir šovinius su švino kulkomis, pramušančiomis tiek taikinius, tiek ir žmogaus ar gyvūno kūnus, apibendrintai galima gana argumentuotai priskirti nors ir beapvalkalinių, tačiau „kieto metalo“ kulkų kategorijai.

Nesant pakankamai aiškaus ir suprantamai tikslaus šio klausimo teisinio sureglamentavimo bei aiškių apibrėžties kriterijų, Lietuvos piliečiams- įvairių sričių ginklų savininkams, kyla pagrįsti klausimai: kokiomis kulkomis užtaisytais šoviniais jiems bus leista legaliai įsigyti ir kokiais teks šaudyti, bei ar kitokie nei ginklų gamintojo numatytieji šoviniai, nesugadins ginklų? O jei taip, tai ar valstybė atlygins jų patirtąją žalą?

Mūsų žiniomis, analogiška problema jau buvo kilusi ir anksčiau, jei neklystame, Lietuvos Policijos Generalinio komisaro gerb. p. Vytauto Grigaravičiaus tarnybinės kadencijos metu dėl Policijos departamento licencijavimo skyriaus stropumo nors ir nepagrįstai, tačiau beatodairiškai griežtinti viską ką tik galima... Beje tokiu būdu rodant aiškią nepagarbą valstybės piliečiams.

Dėl to žodžius „šoviniai, kurių kulkos yra su kieto metalo šerdimi ar kieto metalo apvalkalu“ siūlytina pakeisti žodžiais: „šarvamušiai šoviniai“. Kas pabrėžtinai išskiria karinę tokių šovinių paskirtį ir atriboja juos nuo B kategorijos ginklams skirtų šaudmenų.

Regis, vien tik iš projekto konteksto, pagal aiškiai neapibrėžtas užuominas atskirose normose, Seimo nariai, matyt patys derėtų susiprasti, jog šioje normoje norėta apriboti padidinto pramušamumo galios šovinių su šarvamušėmis kulkomis naudojimą civilinėje apyvartoje, todėl norma yra keistina, tikslinant jos formuluotę.

Pagaliau ir pati Direktyva reikalauja tikslumo ją įgyvendinant nacionaliniuose teisės aktuose.

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnio 3 dalies 5 punktą ir išdėstyti jį šitaip:

5) ~~šoviniai, kurių kulkos yra~~ ~~su kieto metalo šerdimi ar kieto metalo apvalkalu~~ padidinto pramušamumo galios šoviniai su šarvamušėmis kulkomis;

37.

Argumentai:

Šio punkto normos konstrukcijoje ydingai naudojimas būdvardis „lazerinis“, nes yra naudojami beparalaksiniai taikikliai, neturintys karinės taikinio, kaip orientyro, žymėjimo lazerio spinduliu funkcijos. Be to, tokio taikiklio naudojimo išimtis turėtų būti taikoma ne vien tik sportui ar Lietuvos šaulio tarnybai, bet ir medžioklei, ir savigynai, ir turto apsaugai, vien dėl tikslesnio pataikymo į taikinį tikimybės sąlygų užtikrinimo, siekiant išvengti atsitiktinių sužalojimų ar aukų.

Tokie "lazeriniai" arba beparalaksiniai taikikliai leidžia padidinti ginklo šūvių taiklumą bei efektyvumą. Tuo būdu ženkliai sumažinama ir net pilnai išvengiama netaiklaus, pavojų keliančio šaudymo pasekmių rizikos.

Todėl šio punkto norma yra tikslintina ir keistina, praplečiant priklausinio naudojimą atskiro piliečio, bendruomenės ir visuomenės saugumo tikslais.

Tai neprieštarauja įgyvendinamai Direktyvai, jos reikalavimams bei leidžiamomis išimtims.

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 7 str. 3 dalies 6 punktą ir išdėstyti jį taip:

6) lazeriniai taikikliai, išskyrus sportui, medžioklei, savigynai, turto apsaugai ir Lietuvos šaulių sąjungos nario (toliau – šaulys) tarnybai naudojamus lazerinius taikiklius;

Argumentai:

Kadangi nuosavybė taip pat yra ir privalo būti efektyviai ginama, būtina kuo tiksliau nustatyti šaunamojo ginklo įsigijimo tiksliniam jo panaudojimui ribas. Atsižvelgiant į tai, suderinus su šio projekto 13 str. 11 d.; 34 str. 5 d. ir 41 str. 1 d. 9 p. siūlomas redakcijų pakeitimais, siūlome patikslinti normą, įtvirtinant, kad nuolatiniai Lietuvos gyventojai bei Lietuvoje įregistruoti juridiniai asmenys turi teisę įsigyti ir turėti ginklus ne tik savigynai, bet ir turto apsaugai.

Tai neprieštarauja Direktyvai.

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 11 str. 1 dalies 3 punktą ir išdėstyti jį taip:

3) savigynai ir turto apsaugai;

Argumentai:

11 str. 1 dalies punktuose, formuojant baigtinį asmenų, turinčių teisę įgyti, laikyti ir nešioti civilinėje apyvartoje leidžiamus šaunamuosius ginklus, tikslumo ir išbaigtumo, bei teisingumo dėlei būtina suformuoti ir įteisinti papildomą, t.y. 10-ąjį punktą, kuriuo nustatyti, kad asmenys turi teisę įgyti šaunamąjį ginklą kaip vardinį valstybės apdovanojimą, siekiant logiškai, maksimaliai išbaigtų vardinio ginklo ir jo kavalieriaus statuso garantijų.

Tai neprieštarauja Direktyvai.

Pasiūlymas parengtas konsultuojantis su Lietuvos Ginklų savininkų asociacija (LiGSA), Lietuvos Šaulių sąjungos (LŠS), Lietuvos policijos veteranų asociacijos (LPVA) ir Lietuvos Kriminalinės policijos veteranų asociacijos (LKPVA) nariais, Lietuvos Kariuomenės kūrėjais bei ginkluotės žinovais, vardinių ginklų kavalieriais, teisininkais bei teisės mokslų dėstytojais.

Pasiūlymas:

Suformuoti naują įstatymo projekto 11 str. 1 dalies 10 punktą ir išdėstyti jį taip:

10) valstybiniam vardiniam apdovanojimui.

40.

Argumentai:

Šios normos dalies ydingumas dėl faktinio, loginio ir teisinio klaidingumo išsamiai išdėstytas šio projekto 3 str. 6-9 p. p. ir kitų, susijusių straipsnių formuluočių pastabų argumentuose. Todėl šioje vietoje normos redakcija keistina, nesiejant ir nekildinant teisių į padidintos talpos šovinių dėtuves atsiradimo iš žinomai neteisingos ir netinkamos formuluotės.

Nuoroda šioje dalyje į 3 str. 6-9 punktus, atsižvelgiant į logiškai privalomąsias faktines pataisas yra niekinė savo esme, todėl antrasis normos sakinys naikintinas, kas neprieštarauja Direktyvai.

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 11 str. 3 dalį ir išdėstyti ją taip:

3. Europos fiziniai ir Europos juridiniai asmenys turi teisę įsigyti ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių ginklams, kuriuos jie turi teisę turėti. Europos fiziniai ir Europos juridiniai asmenys, šio įstatymo nustatyta tvarka įsigiję ir turintys A kategorijos ginklų, nurodytų šio įstatymo 3 straipsnio 6, 7, 8 ir 9 punktuose, gali įsigyti ir turėti šiems ginklams skirtas dėtuves, į kurias telpa daugiau kaip 20 šovinių (jeigu tai trumpasis šaunamasis ginklas) arba daugiau kaip 10 šovinių (jeigu tai ilgasis šaunamasis ginklas).

41.

Argumentai:

Iš esmės šitoks 12 str. 4 dalies teiginys, jog „negavus atsakymo per nustatytą terminą“ yra ar bus „laikoma, kad leidimas įgyti, laikyti ir nešioti ginklus“ jau yra „priimtas“, savo turinio esme yra ir bus niekiniu, jei asmuo neįrodys, kad jis šio straipsnio nustatyta tvarka kreipėsi, tačiau pasibaigus terminui negavo atsakymo iš Policijos įstaigos.

Be to, kreipimosi faktas nepatvirtina ir nepakeičia leidimo rūšies ir apimčių, t.y. kokiam tikslui ir kokius šaunamuosius ginklus asmuo įgijo teisę įsigyti.

Esant tokiai situacijai šaunamųjų ginklų pardavėjai: Ginklų fondas ar privatūs juridiniai asmenys neturėdami duomenų apie leistinų įgyti šaunamųjų ginklų rūšis, bei teisės pagrindą vargu ar galės parduoti asmeniui jo pageidaujamą šaunamąjį ginklą, jo priedėlius ir šaudmenis.

Dėl šios priežasties nurodytoji 4 dalies norma vargu ar taps įmanoma realiai įgyvendinama ir gali sukelti nemenką sumaištį piliečių tarpe, policijos įstaigose ar net kitose teisinėse institucijose.

Todėl ši norma reikalauja neatidėliotino tokios klaidos ištaisymo, kas neprieštarauja Direktyvai.

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 12 str. 4 dalį ir išdėstyti ją taip:

4. Policijos įstaiga, gavusi prašymą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas išsiunčia pareiškėjui ar jo įgaliotam asmeniui patvirtinimą, kad prašymas gautas. Patvirtinime taip pat nurodoma šio straipsnio 3 dalyje nurodytas terminas leidimui išduoti, sprendimo apskundimo tvarka bei terminai, apie šio straipsnio 3 dalyje nurodyto sprendimo pratęsti terminus priėmimą (jeigu toks sprendimas priimtas) ir tai, kad tuo atveju, jeigu pareiškėjas ar jo įgaliotas asmuo atitinkamai per 10 kalendorinių dienų ar per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo pateikimo dienos arba pasibaigus šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pratęstam terminui negauna jokio atsakymo, yra laikoma, kad ~~priimamas~~ sprendimas išduoti leidimą įsigyti ginklus, leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus nepriimtas ir turi teisę kreiptis į teismą dėl policijos įstaigos neveikimo bei reikalauti atlyginti patirtąją turtinę ir neturtinę žalą.

42.

Argumentai:

Iš esmės šitoks 12 str. 7 dalies teiginys, jog „negavus atsakymo per nustatytą terminą“ yra ar bus „laikoma, kad leidimas įgyti, laikyti ir nešioti ginklus“ jau yra „priimtas“, savo turinio esme yra ir bus niekiniu, jei asmuo neįrodys, kad jis šio straipsnio nustatyta tvarka kreipėsi, tačiau pasibaigus terminui negavo atsakymo iš Policijos įstaigos.

Be to, kreipimosi faktas nepatvirtina ir nepakeičia leidimo rūšies ir apimčių, t.y. kokiam tikslui ir kokius šaunamuosius ginklus asmuo įgijo teisę įsigyti. Esant tokiai situacijai šaunamųjų ginklų pardavėjai: Ginklų fondas ar privatūs juridiniai asmenys neturėdami duomenų apie leistinų įgyti šaunamųjų ginklų rūšis, bei teisės pagrindą vargu ar galės parduoti asmeniui jo pageidaujamą šaunamąjį ginklą, jo priedėlius ir šaudmenis.

Dėl šios priežasties nurodytoji 7 dalies norma vargu ar taps įmanoma realiai įgyvendinama, dėl to reikalauja pakeitimo, kuris neprieštarauja įgyvendinamai Direktyvai.

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 12 str. 7 dalį ir išdėstyti ją taip:

7. Jeigu pareiškėjas ar jo įgaliotas asmuo per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo dėl leidimo laikyti ar leidimo nešiotis A, B, C kategorijų ginklus arba per 10 kalendorinių dienų nuo prašymo dėl leidimo įsigyti ginklus pateikimo dienos, arba pasibaigus šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pratęstam terminui negauna jokio atsakymo, yra laikoma, kad ~~priimamas~~ sprendimas išduoti leidimą įsigyti ginklus, leidimą laikyti ginklus ir leidimą nešiotis A, B, C kategorijų ginklus nepriimtas ir turi teisę kreiptis į teismą dėl policijos įstaigos neveikimo bei reikalauti atlyginti patirtąją turtinę ir neturtinę žalą.

43.

Argumentai:

Ši 12 str. 11 dalies nuostata kelia daugiau nei pagrįstų abejonių dėl asmens pilietinių teisės ir pareigos veiksmingai priešintis, gintis pačiam ir ginti savo artimuosius, kitus visuomenės narius ir Valstybę, ekstremalių bei kritinių situacijų aplinkybėmis.

Jei būtų vadovaujamasi šitokia projekte siūlomos normos konstrukcija, asmuo iš anksto (a‘priori) praranda teisę priešintis, ginti bei gint ginklu kitus asmenis, o savavališkas ginklo įsigijimas, įgijimas, laikymas, nešiojimas ir jo panaudojimas savaime užtraukia jam baudžiamąją atsakomybę. Kažin ar, tai yra ir būtų pagrįsta, teisėta ir teisinga?

Ar nederėtų spręsti klausimą išlygų dėl atsakomybės už ginklo įgijimą, laikymą, nešiojimą bei panaudojimą formulavimo ir nustatymo, remiantis būtinosios ginties ir/ar būtinojo reikalingumo institutų pagrindu?

Tuo pačiu būtina įtvirtinti nuostatą, jog esant nepaprastosios arba karo padėtims anksčiau išduoti leidimai ginklams nėra panaikinami ir galioja iki tokių padėčių pabaigos (atšaukimo momento) net jei tuo metu pasibaigtų jų galiojimo terminas.

Tai neprieštarauja Direktyvai.

Pasiūlymas parengtas konsultuojantis su Lietuvos Ginklų savininkų asociacija (LiGSA), Lietuvos Šaulių sąjungos (LŠS), Lietuvos policijos veteranų asociacijos (LPVA) ir Lietuvos Kriminalinės policijos veteranų asociacijos (LKPVA) nariais, Lietuvos Kariuomenės kūrėjais bei ginkluotės žinovais, medžiotojais, vardinių ginklų kavalieriais, teisininkais bei teisės mokslų dėstytojais.

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 12 str. 11 dalį ir išdėstyti ją taip:

11. Leidimas įsigyti ginklus, leidimas laikyti ir leidimas nešiotis A, B, C kategorijų ginklus nepaprastosios ir karo padėties metu neišduodamas, tačiau neatima ir niekaip neriboja asmens pilietinės teisės ir pareigos gintis ir ginti valstybę ginklu, o iki bet kurios tokios padėties paskelbimo ar faktinės pradžios momento išduotas leidimas galioja iki tokios padėties atšaukimo ir jos sukeltos suirutės pabaigos momento.

44.

Argumentai:

Nors šitokio pobūdžio laikinasis ribojimas, koks siūlomas ir ketinamas įteisinti 12 str. 12 punkte, t.y. galimybės ribojimas įgyti specialiąją teisę asmeniui, nevykdančiam įsiteisėjusiu individualiu teisės aktu nustatytosios mokėjimo prievolės ir tuo pačių pareigos Valstybei, yra suprantamas bei pateisinamas, tačiau ...

Juridinių asmenų mokestinių naštų ir jiems skiriamų administracinių baudų dydžiai ir iš to kylančios prievolės, kaip taisyklė, yra ir būna ženkliai didesnės bei reikšmingesnės, nei tenkančios fiziniams asmenims.

Atsižvelgiant į tai, kad visi asmenys: tiek fiziniai, tiek juridiniai yra lygus įstatymų atžvilgiu, t.y. įstatymai taikomi visiems vienodai, lieka nesuprantama ir neaišku kodėl šis apribojimas turėtų būti taikomas vien tik fizinio asmens atžvilgiu?

Tuo pat metu atkreiptinas Seimo dėmesys ir į tai, kad nieko bendro su ginklų ir šaudmenų kontrolę tiesiogiai neturinčios institucijos tokiu būdu bando išspręsti nuosavus institucinius interesus, neleistinai perkeldamos savo tarnybinių prievolių naštą ant ginklų ir šaudmenų kontrolę vykdančių policijos įstaigų ir piliečių pečių.

Nuoroda šioje dalyje į 3 str. 6-10 punktus, atsižvelgiant į bet kokio leidimo ginklui panaikinimą ir akivaizdžiai perteklinė, o turint omenyje neišvengiamai būtinas, anksčiau detaliai pagrįstas 3 str. 6-10 punktų pataisas, aplamai yra niekinė savo esme, todėl naikintina.

Įgyvendinamoji Direktyva siūlomos, tačiau naikintinos normos reikalavimų nekelia.

Pasiūlymas:

Panaikinti įstatymo projekto 12 str. 12 dalį ir pašalinti ją iš projekto:

12. Leidimas įsigyti ginklus, leidimas laikyti ir leidimas nešiotis šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus neišduodamas fiziniam asmeniui, dėl kurio dėl mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą priimtas sprendimas dėl priverstinio išieškojimo.

45.

Argumentai:

13 str. 3 dalies antrajame sakinyje siūloma norma, kuria pilnametystės, t.y. pilno, savarankiško civilinio ir pilietinio veiksnumo, nepasiekusiems, t.y. neįgijusiems, asmenims bus suteikta bei įtvirtinta teisė, nepriklausomai nuo įgijimo būdo rūšies, formos ir sąlygų, įsigyti ir laikyti B kategorijai priskiriamus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis sporto tikslams, iš esmės prieštarauja 1989-11-20 Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinės Asamblėjos rezoliucija 44/25 (pagal Trečiojo komiteto pranešimą A/44/736 ir Corr.1) priimtai Vaiko teisių konvencijai (paskelbtai 1995-07-21 Valstybės žinios Nr. 60-1501).

Tuo pačiu, ši norma iš esmės prieštarauja 2016-11-17 Kigalio principams dėl civilių apsaugos bei 2017-11-15 Vankuverio principams dėl taikos palaikymo ir vaikų karių verbavimo ir išnaudojimo prevencijos.

Pabrėžtinai atkreiptinas dėmesys ir pažymėtina, jog tiesiogiai vadovaujantis šiais tarptautinės teisės aktais tiek Lietuvos kariuomenė, tiek ir Lietuvos Šaulių sąjunga nevykdo nepilnamečių, esančių jaunaisiais šauliais, t.y. 18 metų amžiaus nesulaukusių asmenų, mokymų naudotis ir šaudyti A ir/ar B kategorijoms priskirtinais šaunamaisiais ginklais.

Į tokios normos, esančios dabar galiojančio įstatymo bei siūlomos projekto normos redakcijose akivaizdų prieštaravimą JTO Vaiko teisių konvencijai atkreipė dėmesį bei savo pastabas Lietuvos Seimo NSGK pareiškė ir NVO Vaikams konfederacija, stebinti vaiko teisių konvencijos įgyvendinimą Lietuvoje, bei atkreipė dėmesį į tai, kad dėl šios normos atitikties tarptautiniams teisės aktams nebuvo gauta arba nepateikta Vaiko teisių apsaugos tarnybos prie SADM vertinamoji išvada, o 2018-06-18 Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos išvada prieštarauja aukščiau išvardintiems tarptautiniams teisės aktams bei atskleidžia, jog išvada pateikta tinkamai nesusipažinus, neanalizavus ir neįvertinus nei galiojančio įstatymo, nei siūlu projektu 13 str. 3 dalies antrojo sakinio normos atitikties vaiko teisių apsaugos reikalavimams.

Papildomai pažymėtina, jog iš 13 str. 3 d. antrojo sakinio tiesiogiai kyla išvestinė tokio nepilnamečio, tęstinė teisė „sporto reikmėms“ įgyti ir padidintos talpos šovinių dėtuves, bei kitus šaunamojo ginklo priedėlius, kurie projektu siūlomi išimti iš civilinės apyvartos bei naudojimo, kas prieštarauja pagaliau net ir šiuo projektu įgyvendinamos 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2017/853 (OL 2017 L 137, p. 22) nuostatas.

Esant šioms aplinkybėms ir aukščiau paminėtų tarptautinių teisės aktų reikalavimams, sutikite, jog asocijuotiems ir neasocijuotiems ginklų savininkams negali nekilti tiesioginių klausimų:

1. Jeigu pasitikima 16 m. amžiaus paaugliais ir leidžiama jiems laikyti B ir net A kategorijos šaunamuosius ginklus bei šaudmenis, tai kokiu pagrindu nepasitikima suaugusiaisiais?

2. Kiek Lietuvoje šiuo metu yra paauglių įgijusių tokią teisę, 3 (trys) ar 5 (penki)?

3. Ar šie paaugliai nėra aukštą socialinį-valstybinį statusą turinčių tėvų vaikais?

4. Kokie asmenys buvo bei yra šios normos iniciatoriais ir lobistais?

5. Ar šios normos kilmė bei jos įteisinimas nereikalauja išsamesnio įvertinimo?

Dėl bet kurios, kiekvienos, aukščiau pateiktos priežasties, atskirai ir jų visumos 13 str. 3 d. antrasis sakinys yra naikintinu, kas, beje, ne tik neprieštarauja, bet ir pilnai atitinka Direktyvos reikalavimams.

Pasiūlymas parengtas remiantis 2018-05-07 NVO Konfederacijos "Vaikams" seimo nariams išplatintu raštu Nr. 2018-05-07/1 konsultuojantis su nepilnamečių vaikų turinčiais tėvais, Lietuvos Ginklų savininkų asociacija (LiGSA), Lietuvos Šaulių sąjungos (LŠS), Lietuvos policijos veteranų asociacijos (LPVA) ir Lietuvos Kriminalinės policijos veteranų asociacijos (LKPVA) nariais, Lietuvos Kariuomenės kūrėjais bei ginkluotės žinovais, teisininkais bei teisės mokslų dėstytojais.

Pasiūlymas:

Panaikinti įstatymo projekto 13 str. 3 dalies antrąjį sakinį ir pašalinti jį iš projekto:

3. Sportui B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis gali įsigyti ir laikyti ne jaunesni kaip 18 metų nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai – šaudymo sporto atstovai, ir Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys, gavę leidimą laikyti ginklus. Sportui B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis, gavę leidimą laikyti ginklus, gali įgyti (bet ne pirkti) ir laikyti ir jaunesni kaip 18 metų, bet ne jaunesni kaip 16 metų nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, jeigu jie yra šaudymo sporto atstovai ir turi rašytinį tėvų, įtėvių ar rūpintojų ~~sutikimą~~.

46.

Argumentai:

13 str. 4 d. normoje po pirmojo žodžio „Savigynai“ būtina įrašyti žodžius „ir turto apsaugai“, t.y. tiksliai nurodant leistiną šaunamojo ginklo panaudojimo paskirtį ir ginklu gintinų visuomeninių santykių bei interesų ribas, bei išvengiant interpretacinių galimybių teisinėje praktikoje.

Tai neprieštarauja įgyvendinamai Direktyvai.

Pasiūlymas parengtas Lietuvos Ginklų savininkų asociacija (LiGSA), Lietuvos Šaulių sąjungos (LŠS), Lietuvos policijos veteranų asociacijos (LPVA) ir Lietuvos Kriminalinės policijos veteranų asociacijos (LKPVA) nariais, Lietuvos Kariuomenės kūrėjais bei ginkluotės žinovais, teisininkais bei teisės mokslų dėstytojais.

Pasiūlymas:

Pakeisti, t.y. papildyti, įstatymo projekto 13 str. 4 dalį ir išdėstyti ją taip:

4. Savigynai ir turto apsaugai B kategorijos trumpuosius šaunamuosius ginklus, jų šovinius gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 23 metų nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka išlaikę egzaminą ir gavę leidimą laikyti ginklus ir leidimą nešiotis ginklus. C kategorijos ginklus gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 21 metų nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, gavę leidimą laikyti ginklus ir leidimą nešiotis ginklus.

47.

Argumentai:

13 str. 5 d. normoje po pirmojo žodžio „Savigynai“ būtina įrašyti žodžius „ir turto apsaugai“, t.y. tiksliai nurodant leistiną šaunamojo ginklo panaudojimo paskirtį ir ginklu gintinų visuomeninių santykių bei interesų ribas, bei išvengiant interpretacinių galimybių teisinėje praktikoje.

Tai neprieštarauja įgyvendinamai Direktyvai.

Pasiūlymas:

Pakeisti, t.y. papildyti, įstatymo projekto 13 str. 5 dalį ir išdėstyti ją taip:

5. Savigynai ir turto apsaugai B kategorijos ilguosius lygiavamzdžius ginklus, jų šovinius gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 21 metų nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka išlaikę egzaminą ir gavę leidimą laikyti ginklus.

48.

Argumentai:

13 str. 11 d. normos redakcija tikslintina, papildant ją ir kitais šaunamųjų ginklų priedėliais, o būtent: naktiniais taikikliais bei duslintuvais, ir praplečiant jų naudojimo paskirtį, t.y. suteikiant teisę juos naudoti savigynai ir turto apsaugai, bei medžioklei ir nustatyti tokią normos redakciją: „Lazerinius, naktinius bei termovizorinius taikiklius ir duslintuvus gali įsigyti, turėti ir naudoti asmenys, turintys ginklą sportui ar šaulio tarnybai, savigynai, turto apsaugai arba medžioklei“.

Tai neprieštarauja Direktyvos reikalavimams.

Pasiūlymas:

Pakeisti, t.y. papildyti, įstatymo projekto 13 str. 11 dalį ir išdėstyti ją taip:

11. Lazerinius taikiklius, naktinius bei termovizorinius taikiklius ir duslintuvus gali įsigyti, turėti ir naudoti asmenys, turintys šaunamąjį ginklą sportui ar šaulio tarnybai savigynai, turto apsaugai arba medžioklei;

49.

Argumentai:

Tokiu būdu, naujai suformuojamoje ir siūlomoje Seimui svarstyti 16 str. 5 d. nustatoma ir įteisinama fizinio asmens, turinčio leidimą ginklui, galimybė teisėtai perduoti kitam asmeniui, nesančiam ginklo naudotoju ir neturinčiam leidimo, naudotis šaunamuoju ginklu, susiklosčius faktinėms būtinojo reikalingumo ar būtinosios ginties aplinkybėms.

Tai neprieštarauja Direktyvos reikalavimams.

Pasiūlymas:

Suformuoti naują 16 str. 5 dalį ir išdėstyti ją taip:

5. Fizinis asmuo, tiesioginės grėsmės ar pavojaus gyvybei arba sveikatai dėl ginkluoto užpuolimo atveju neturėdamas galimybės pasinaudoti ginklu, jam priklausantį A kategorijos ginklą, nurodytą šio įstatymo 3 straipsnio 6–8 punktuose, B ar C kategorijos ginklą, jam dalyvaujant, gali laikinai perleisti naudoti kitam asmeniui (įskaitant trečiųjų šalių gyventojus), neturinčiam teisės laikyti, naudotis ar nešiotis tos kategorijos ginklą.

50.

Argumentai:

Ši, 17 str. 1 d. 9 punkto norma reikalauja patikslinimo, nustatant, jog ginklų ir A; B ar C kategorijų ginklų, jų priedėlių ir šaudmenų negali įsigyti ir turėti tik toks fizinis asmuo, kuris juos buvo praradęs dėl savo kaltės.

Tokiu būdu šio punkto normos redakcija turėtų būti tokia: „kuriam dėl ginklo praradimo, esant jo kaltei: tyčiai ar aplaidumui, buvo panaikintas leidimo laikyti ginklus ar leidimo nešiotis ginklus galiojimas ir nuo to laiko nėra praėję 3 metai“.

Tai neprieštarauja Direktyvos reikalavimams.

Pasiūlymas:

Pakeisti, t.y. papildyti, įstatymo projekto 17 str. 1 d. 9 punktą ir išdėstyti jį taip:

9) kuriam dėl ginklo praradimo, esant jo kaltei: tyčiai ar aplaidumui, buvo panaikintas leidimo laikyti ginklus ar leidimo nešiotis ginklus galiojimas ir nuo to laiko nėra praėję 3 metai;

51.

Argumentai:

Šioje vietoje 17 str. 5 d. pirmojo sakinio redakcija papildytina, nurodant, kad „šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 7 punktų nuostatos netaikomos asmenims, apdovanotiems vardiniais ginklais“, nes apdovanotino asmens atitikimas šiems reikalavimams yra patikrinamas ir nustatomas prieš apdovanojant jį vardiniu ginklu. Todėl šios dalies pirmojo sakinio redakcija privalėtų būti tokia: „šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 7 punktų nuostatos netaikomos asmenims, apdovanotiems vardiniais ginklais, specialiojo statuso subjektų pareigūnams ir (ar) kariams, turintiems teisę tarnybos metu nešiotis šaunamąjį ginklą ir norintiems gauti leidimą laikyti ar leidimą nešiotis ginklus.“

Tai neprieštarauja Direktyvos reikalavimams.

Pasiūlymas:

Pakeisti, t.y. papildyti, įstatymo projekto 17 str. 1 d. 9 punktą ir išdėstyti jį taip:

5. Šio straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 7 punktų nuostatos netaikomos specialiojo statuso subjektų pareigūnams ir (ar) kariams, turintiems teisę tarnybos metu nešiotis šaunamąjį ginklą ir norintiems gauti leidimą laikyti ar leidimą nešiotis ginklus, taip pat asmenims apdovanotiesiems vardiniais ginklais. Šio straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatos netaikomos buvusiems specialiojo statuso subjektų pareigūnams ir (ar) kariams, pateikusiems pažymą (raštą), kad jie specialiojo statuso subjektų vadovų nustatyta tvarka yra išlaikę egzaminą (įskaitą) dėl tarnybinio ginklo nešiojimo (priskyrimo).

52.

Argumentai:

Europos Žmogaus teisių teismo bei Lietuvos teismų praktikoje nustatyta, kad asmuo nepraranda ir negali visam gyvenimui prarasti galimybės atgauti teisę įgyti specialiąsias teises vien dėl to, jog kažkada įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą.

Be to, siūloma pakeitimo redakcija įgyja papildomą prevencinę reikšmę, skatinančią ir motyvuojančią bausmę atlikusį žmogų daugiau nebenusikalsti ir atkurti anksčiau prarastą nepriekaištingą reputaciją, ir tuo sąlygojamą galimybę įgyti specialiąją (išimtinę) teisę.

Tai neprieštarauja Direktyvos reikalavimams.

Todėl šio, 18 str. 2 d. 1 p. redakcija yra tikslintina, po paskutiniojo žodžio papildant ją žodžiais: „ir nuo teistumo išnykimo momento nėra praėjęs 3 metų laikotarpis“.

Atitinkamai tikslintinos ir analogiškai pataisytinos 18 str. 2 d. kitų, t.y. 2; 3; 4 ir 5 punktų redakcijos.

Pasiūlymas:

Pakeisti, t.y. papildyti, įstatymo projekto 18 str. 2 d. 1 punktą ir išdėstyti jį taip:

1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir nuo teistumo išnykimo momento nėra praėjęs 3 metų laikotarpis;

53.

Argumentai:

Todėl šio, 18 str. 2 d. 2 p. redakcija yra tikslintina, po paskutiniojo žodžio papildant ją žodžiais: „ir nuo teistumo išnykimo momento nėra praėjęs 3 metų laikotarpis“.

Tai neprieštarauja Direktyvos reikalavimams.

Pasiūlymas:

Pakeisti, t.y. papildyti, įstatymo projekto 18 str. 2 d. 2 punktą ir išdėstyti jį taip:

2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir nuo teistumo išnykimo momento nėra praėjęs 3 metų laikotarpis;

54.

Argumentai:

Todėl šio, 18 str. 2 d. 3 p. redakcija yra tikslintina, po paskutiniojo žodžio papildant ją žodžiais: „ir nuo teistumo išnykimo momento nėra praėjęs 3 metų laikotarpis“.

Tai neprieštarauja Direktyvos reikalavimams.

Pasiūlymas:

Pakeisti, t.y. papildyti, įstatymo projekto 18 str. 2 d. 3 punktą ir išdėstyti jį taip:

3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kuris padarytas naudojant sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas arba šaunamuosius ginklus ir nuo teistumo išnykimo momento nėra praėjęs 3 metų laikotarpis;

55.

Argumentai:

Todėl šio, 18 str. 2 d. 4 p. redakcija yra tikslintina, po paskutiniojo žodžio papildant ją žodžiais: „ir nuo teistumo išnykimo momento nėra praėjęs 3 metų laikotarpis“.

Tai neprieštarauja Direktyvos reikalavimams.

Pasiūlymas:

Pakeisti, t.y. papildyti, įstatymo projekto 18 str. 2 d. 4 punktą ir išdėstyti jį taip:

4) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir nuo teistumo išnykimo momento nėra praėjęs 3 metų laikotarpis;

56.

Argumentai:

Tačiau, specialiosios teisės įgyti, laikyti ir nešioti šaunamąjį ginklą draudimas, kaip išimtis, gali būti taikytinas asmeniui, nuteistam už sunkų arba itin sunkų nusikaltimą, nepriklausomai nuo teistumo išnykimo (pasibaigimo) momento, išskyrus jo teisinės reabilitacijos faktą.

Ši siūloma pakeitimo redakcija įgyja papildomą prevencinę reikšmę, skatinančią ir motyvuojančią bausmę atlikusį žmogų daugiau nebenusikalsti ir atkurti anksčiau prarastą nepriekaištingą reputaciją, ir tuo sąlygojamą galimybę įgyti specialiąją (išimtinę) teisę.

Todėl šio, 18 str. 2 d. 5 p. redakcija yra tikslintina, po paskutiniojo žodžio papildant ją žodžiais: „ir nuo teistumo išnykimo momento nėra praėjęs 3 metų laikotarpis, išskyrus asmenį nuteistą už sunkų ar itin sunkų nusikaltimą, nepaisant išnykusio teistumo, iki jo teisinės reabilitacijos momento."

Tai neprieštarauja Direktyvos reikalavimams.

Pasiūlymas:

Pakeisti, t.y. papildyti, įstatymo projekto 18 str. 2 d. 5 punktą ir išdėstyti jį taip:

5) turintis teistumą ir nuo teistumo išnykimo momento nėra praėjęs 3 metų laikotarpis, išskyrus asmenį nuteistą už sunkų ar itin sunkų nusikaltimą, nepaisant išnykusio teistumo, iki jo teisinės reabilitacijos momento;

57.

Argumentai:

Todėl šio, 18 str. 2 d. 6 p. redakcija yra tikslintina, po paskutiniojo žodžio papildant ją žodžiais: „ir po atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės momento nėra praėjęs 3 metų laikotarpis“.

Tai neprieštarauja Direktyvos reikalavimams.

Pasiūlymas:

Pakeisti, t.y. papildyti, įstatymo projekto 18 str. 2 d. 6 punktą ir išdėstyti jį taip:

6) per pastaruosius 3 metus dėl šios dalies 1–4 punktuose nurodytų nusikaltimų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamajame kodekse nustatytais pagrindais ir po atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės momento nėra praėjęs 3 metų laikotarpis;

58.

Argumentai:

Asmuo teismo pripažintas kaltu ir nuteistas už baudžiamąjį nusižengimą teistumo neįgyja, todėl tokiam asmeniui 3 metų laikotarpio reputacijos atkūrimo terminas skaičiuotinas nuo teismo paskirtos bausmės atlikimo, t.y. jos visiško įvykdymo momento.

Siūloma pakeitimo redakcija įgyja papildomą prevencinę reikšmę, skatinančią ir motyvuojančią bausmę atlikusį žmogų daugiau nebenusikalsti ir atkurti anksčiau prarastą nepriekaištingą reputaciją, ir tuo sąlygojamą galimybę įgyti specialiąją (išimtinę) teisę.

Todėl šio, 18 str. 2 d. 7 p. redakcija yra tikslintina, po paskutiniojo žodžio papildant ją žodžiais: „ir nuo bausmės įvykdymo momento išnykimo nėra praėjęs 3 metų laikotarpis“.

Tai neprieštarauja Direktyvos reikalavimams.

Pasiūlymas:

Pakeisti, t.y. papildyti, įstatymo projekto 18 str. 2 d. 7 punktą ir išdėstyti jį taip:

7) per pastaruosius metus įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs baudžiamąjį nusižengimą ir nuo bausmės įvykdymo momento nėra praėjęs 3 metų laikotarpis;

59.

Argumentai:

Europos Žmogaus teisių teismo bei Lietuvos teismų praktikoje nustatyta, kad asmuo nepraranda ir negali visam gyvenimui prarasti galimybės atgauti teisę įgyti specialiąsias teises vien dėl to, kad jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ar baudžiamasis teismo procesas.

Juo labiau asmuo, kurio atžvilgiu priimtas ir įsiteisėjo procesinis sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą arba išteisinamasis teismo nuosprendis nėra ir negali būti laikomas praradusiu nepriekaištingą reputaciją ar dėl to patirti teisių suvaržymus.

Asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas arba tas, kurio atžvilgiu yra priimtas išteisinamasis teismo nuosprendis nelaikomas padariusiu nusikalstamą veiką, todėl specialiosios teisės ribojimas tokio asmens atžvilgiu gali būti taikomas tik terminuotai, tiesiogiai siejant su jo procesiniu statusu baudžiamajame procese, t.y. iki jį reabilituojančio procesinio sprendimo įsiteisėjimo momento.

Atsižvelgiant į tai, jog kiekviena teisės norma turi būti aiški ir lengvai suprantama net ir teisinio išsilavinimo neturinčiam žmogui, šio, t.y. 18 str. 2 d. 7 p. redakcija yra tikslintina, po paskutiniojo žodžio papildant ją žodžiais: „iki įsiteisės procesinis sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą arba išteisinamasis teismo nuosprendis“.

Tai neprieštarauja Direktyvos reikalavimams.

Pasiūlymas:

Pakeisti, t.y. papildyti, įstatymo projekto 18 str. 2 d. 7 punktą ir išdėstyti jį taip:

8) įtariamas arba kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nurodytą šios dalies 1–4 punktuose, iki įsiteisės procesinis sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą arba išteisinamasis teismo nuosprendis;

60.

Argumentai:

Medžioklės pagrindus, jos vykdymo tvarką ir eigą reglamentuoja savarankiški teisės aktai, nustatantys atsakomybės už medžioklės įstatymo reikalavimų ir taisyklių pažeidimus pagrindus, rūšis ir sankcijas. Tačiau, vis gi atkreiptinas dėmesys į tai, kad paminėtieji teisės aktai savo sankcijose nenumato tokios nuobaudos, kaip leidimo šaunamajam ginklui panaikinimas arba nepratęsimas už medžioklės taisyklių pažeidimus. Taigi, Seimui aklai priėmus siūlomą 18 str. 2 d. 10 p. redakcija neišvengiamai bus sukurta skirtingų teisės aktų normų kolizija ir apsunkintas administracinis- teisinis procesas.

Tuo tarpu, šio įstatymo projektas yra skirtas būtent ginklų ir šaudmenų kontrolės reglamentavimui, todėl 18 str. 2 d. 10 punkto norma, ginklų ir šaudmenų kontrolės požiūriu iš esmės yra akivaizdžiai pertekline, o Medžioklės įstatymo ir jos poįstatyminių aktų prasme intervencine, paneigiančia skirtingų įstatymų paskirties, tikslų ir uždavinių principus bei pagrindus. Pagaliau ir Direktyva to nereikalauja.

Dėl šios priežasties 18 str. 2 d. 10 punkto siūlomo Seimui svarstyti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo projekte atsisakytina, t.y. atsisakant jos iš principo ir pilnai ją pašalinant iš įstatymo projekto teksto.

Kita vertus, jei įstatymų leidėjas - Seimas nuspręstų papildomai reglamentuoti šaunamojo ginklo savininko, t.y. medžiotojo ar pramoginę medžioklę organizuojančio asmens atsakomybę už ginklo panaudojimo medžioklėje pažeidimus, šios normos redakcija neišvengiamai reikalauja kuo tikslesnio jos formulavimo, t.y. patikslinimo ir papildymo, o būtent:

- žodis „medžioklę“ yra keistinas žodžiais: „šaunamojo ginklo panaudojimą medžioklėje“, nustatant, kad šio įstatymo reguliuojamoje, t.y. ginklų ir šaudmenų kontrolės srityje bei kontekste asmeniui taikomi laikini apribojimai į specialiąją teisę ne už bet kokius medžioklės taisyklių pažeidimus, o būtent už pažeidimus, susijusius su medžioklinio ar kito šaunamojo ginklo laikymo, nešiojimo ir panaudojimo medžioklėje reikalavimų pažeidimais.

Tai neprieštarauja Direktyvos reikalavimams.

Pasiūlymas:

Pakeisti, t.y. papildyti, įstatymo projekto 18 str. 2 d. 10 punktą ir išdėstyti jį taip:

10) per metus pakartotinai padarė administracinį nusižengimą, kuriuo buvo šiurkščiai pažeisti ~~medžioklę~~ šaunamojo ginklo panaudojimą medžioklėje reglamentuojantys teisės aktai;

61.

Argumentai:

Asmens atsakomybę už teisės pažeidimus ir nusikalstamas veikas padarytas apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų bei šitokių neteisėtų veiksmų pakartotinumą reglamentuoja ir numato Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų, o taip pat ir Baudžiamasis kodeksai.

Tačiau nei vienas iš jų savo normose, numatančiose aukščiau aprašytąją atsakomybės subjekto būseną, kaip administracinės teisės pažeidimą ar net nusikalstamą veiką kvalifikuojantį požymį arba teisinę atsakomybę sunkinančią aplinkybę, sankcijose nenumato tokios nuobaudos ar bausmės, kaip leidimo šaunamajam ginklui panaikinimas arba nepratęsimas už pažeidimus arba veikas, padarytas apsvaigimo būsenoje. Taigi, Seimui aklai priėmus siūlomą 18 str. 2 d. 11 p. redakcija neišvengiamai bus sukurta skirtingų teisės aktų normų kolizija ir apsunkintas administracinis- teisinis procesas.

Tuo tarpu, šio įstatymo projektas yra skirtas būtent ginklų ir šaudmenų kontrolės reglamentavimui, todėl 18 str. 2 d. 11 punkto norma, ginklų ir šaudmenų kontrolės požiūriu iš esmės yra akivaizdžiai pertekline, o Administracinių nusižengimų kodekso ir administracinę atsakomybę už pažeisimus kildinančių administracinių poįstatyminių teisės aktų prasme intervencine, paneigiančia skirtingų įstatymų bei poįstatyminių teisės aktų paskirties, tikslų ir uždavinių principus bei pagrindus.

Be to, dabartinė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakcijoje ir šaunamųjų ginklų įgijimo, laikymo, saugojimo bei nešiojimo taisyklėse jau yra nustatyta ginklo savininko atsakomybė už ginklo nešiojimą ir panaudojimą apsvaigimo nuo aukščiau paminėtų medžiagų bei tokiam elgesiui adekvačiai veiksminga nuobaudos rūšis.

Pagaliau ir Direktyva nekelia šioje siūlomoje naikinti projekto normoje pateikto reikalavimo, todėl žemiau teikiamas pasiūlymas neprieštarauja įgyvendinamai Direktyvai.

Pasiūlymas:

Dėl šios priežasties 18 str. 2 d. 11 punkto siūlomo Seimui svarstyti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo projekte atsisakytina, t.y. atsisakant jos iš principo ir pilnai ją pašalinant iš įstatymo projekto teksto:

~~11) kuris, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, per metus pakartotinai padarė teisės pažeidimą~~

62.

Argumentai:

Ši teikiamo Seimui svarstyti projekto norma dubliuojasi, tai yra atkartoja 17 str. 1 d. 9 p. reikalavimus, todėl yra pertekline.

Pagaliau ir Direktyva nekelia šioje siūlomoje naikinti projekto normoje pateikto reikalavimo, todėl žemiau teikiamas pasiūlymas neprieštarauja įgyvendinamai Direktyvai.

Pasiūlymas:

Dėl šios priežasties 18 str. 2 d. 12 punkto siūlomo Seimui svarstyti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo projekte atsisakytina, t.y. atsisakant jos iš principo ir pilnai ją pašalinant iš įstatymo projekto teksto:

12) kuriam leidimo nešiotis ginklus, leidimo laikyti ginklus galiojimas buvo panaikintas ar nepratęstas šio straipsnio 2 dalyje, išskyrus šios dalies 8 punktą, ar kitų įstatymų nustatytais pagrindais, taip pat už ~~kitus ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartos pažeidimus ir nuo to laiko nėra praėję 3 metai~~.

63.

Argumentai:

Šiai 30 str. 1 d. 1 p. pirmojo sakinio nuostatai prieštarauja Įstatymo projekto 3 str. 9 p. nuostata ir atvirkščiai.

Skirtingos jų nuostatos iš anksto sukuria akivaizdžią teisės normų koliziją, kuri nėra išspręsta ir sukuria pagrindus teisiniams ginčams būsimoje šio įstatymo taikymo praktikoje.

Įgyvendinamos Direktyvos esmė tokių prieštaravimų netoleruoja.

30 str. 1 d. 1 punktas papildytinas trečiuoju sakiniu, nustatant vietas, sąlygas bei aplinkybes, kuriomis šaunamieji ginklai gali būti teisėtai, atvirai nešiojami, jų neslepiant, o būtent: „Šie apribojimai netaikomi medžioklėje, tiruose, šaudyklose ir kitose vietose, susijusiose su tiesioginiu ginklo naudojimu, apžiūra ar eksponavimu“.

Pasiūlymas:

Dėl šios priežasties30 str. 1 d. 1 punktas papildytinas trečiuoju sakiniu, o būtent:

1) trumpuosius šaunamuosius ginklus nešiotis taip, kad kiti asmenys jų nematytų. Matomoje vietoje ilgąjį šaunamąjį ginklą ar trumpąjį šaunamąjį ginklą dėkle gali nešiotis uniformuotas valstybės tarnautojas, uniformuotas šaulys vykdydami tarnybines funkcijas, ar asmuo, turintis ginklą profesinei veiklai vykdyti. Šie apribojimai netaikomi medžioklėje, tiruose, šaudyklose ir kitose vietose, susijusiose su tiesioginiu ginklo naudojimu, apžiūra ar eksponavimu.

64.

Argumentai:

Siekiant užtikrinti asmens, neturinčio leidimo šaunamajam ginklui teisę ir teisėtą šaunamojo ginklo panaudojimą būtinojo reikalingumo ar būtinosios ginties atvejais, atsižvelgiant į šio projekto 16 str. naujai siūlomą 5 dalį ir jos redakcija, siekiant logiškai bei teisiškai suderinti šiais pasiūlymais Seimui teikiamų svarstyti normų redakcijas, būtina papildyti šį, t.y. 30 str. 1 d. 6 punktą vietą, įrašant „ir 5“, o žodį „dalyje“, pakeisti žodžiu: „dalyse“, bei tuo būdu suformuoti naują šio punkto redakciją: „ginklą duoti asmeniui, neturinčiam teisės laikyti ar nešiotis tos kategorijos ir paskirties ginklus (išskyrus šio įstatymo 16 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytus atvejus)“.

Įgyvendinamai Direktyvai tai neprieštarauja.

Pasiūlymas:

Dėl šios priežasties papildyti 30 str. 1 d. 6 punktą ir pakeisti jį nauja redakcija, o būtent:

6) ginklą duoti asmeniui, neturinčiam teisės laikyti ar nešiotis tos kategorijos ir paskirties ginklus (išskyrus šio įstatymo 16 straipsnio 4 ~~dalyje~~ ir 5 dalyse nustatytus atvejus.

65.

Argumentai:

Kadangi nuosavybė taip pat yra ir privalo būti efektyviai ginama, bei šią teisę turi ne tik atskiri fiziniai asmenys, bet ir apsaugos funkcijas vykdantys privačių saugos firmų darbuotojai, šios dalies norma yra būtina suderinti su šio projekto 11 str. 1 d. 3 p.; 13 str. 11 d., ir 41 str. 1 d. 9 p. siūlomomis pataisomis ir tiksliai nustatyti šaunamojo ginklo įsigijimo tiksliniam jo panaudojimui, nuosavybės, t.y. turto apsaugai, ribas, kas neprieštarauja įgyvendinamos Direktyvos reikalavimams.

Pasiūlymas:

Atsižvelgiant į tai, siūloma tokia, papildyta 34 str. 5 d. normos redakcija:

5. Draudžiama panaudoti ginklą žmonių susibūrimo vietose, jeigu nuo to gali nukentėti pašaliniai asmenys, prieš moteris, jeigu akivaizdu, kad jos nėščios, taip pat prieš asmenis, jeigu akivaizdu, kad jie neįgalūs, prieš nepilnamečius, jeigu jų amžius žinomas arba išvaizda atitinka amžių, išskyrus atvejus, kai jie priešinasi pavojingu žmogaus gyvybei ar sveikatai būdu arba kai užpuola ir šis užpuolimas kelia grėsmę žmogaus gyvybei ar sveikatai, arba turtui.

66.

40.

12.

Argumentai:

Joks įstatymas negalioja atgal laiko atžvilgiu ir nėra taikomas retrospektyviai.

Tai neprieštarauja įgyvendinamos Direktyvos nuostatoms.

Todėl 40 str. 1 d. 12 p. norma patikslintina, ją papildant.

Pasiūlymas:

12) jeigu nustatoma, kad asmuo neteisėtai įgyja, laiko ar nešioja didelės talpos (daugiau kaip 20 šovinių, jeigu dėtuvė skirta trumpajam šaunamajam ginklui, arba daugiau kaip 10 šovinių, jeigu dėtuvė skirta ilgajam šaunamajam ginklui) dėtuvę. Šis reikalavimas netaikomas asmenims, įgijusiems, laikantiems ir naudojantiems tokias dėtuves iki šio įstatymo įsigaliojimo;

67.

40.

Argumentai:

Būtina papildyti 40 str. savarankiška, nauja 10-ąja dalimi, nes vardinio ginklo, esančio valstybės apdovanojimu, priskirtu kitų valstybės apdovanojimų kategorijai paėmimas ar leidimo jam panaikinimas privalo atitikti valstybės apdovanojimo paėmimo pagrindams keliamus reikalavimus.

Tai neprieštarauja įgyvendinamos Direktyvos nuostatoms.

Todėl 40 str. papildytinas savarankiška, nauja 10-ąja dalimi.

Pasiūlymas:

10. Sprendimas panaikinti leidimo nešiotis vardinius ginklus ar leidimo juos laikyti galiojimą ir (arba) sprendimas paimti vardinį ginklą priimamas laikantis valstybės apdovanojimams taikomos, nustatytos tvarkos ir pagrindų.

68.

41.

Argumentai:

Jokia kardomoji priemonė nėra ir negali būti paskirta nesant pareikšto įtarimo arba kaltinimo.

Skirti asmeniui suėmimą turi teisę tik teismas, teisėtai pareiškus tokiam pagrįstą įtarimą arba kaltinimą,

Dėl to, pagrindu ginklui paimti, yra ir tegali būti asmeniui pareikšto įtarimo arba kaltinimo, padarius nusikaltimą, bet ne kardomosios priemonės paskyrimo faktas.

Todėl alternatyvioji normos dalis dėl suėmimo ne tik prieštarauja elementariajai teisinei logikai, yra niekine ir pertekline.

Šios, t.y. perteklinės ir teisiškai niekinės normos dalies panaikinimas neprieštarauja įgyvendinamos Direktyvos nuostatoms.

Pasiūlymas:

Panaikinti 41 str. 1 d. 5 p. sakinio antrąją alternatyviąją sąlygą ir pateikti patiksliną šios normos redakciją:

5) kai asmuo įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nurodytą šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose, ~~ar jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas~~;

69.

41.

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad ekstremalių situacijų sąlygomis, visuomet ženkliai padidėja tiesioginė grėsmė asmens sveikatai ir gyvybei, sąlygojanti būtinumą veiksmingai ginti save, savo artimuosius, bendruomenės narius bei valstybę, šioji 41 str. 1 d. 9 p. nuostata privalomai reikalauja būtinojo patikslinimo, papildant ir praplečiant joje numatomų taikyti išimčių sąrašą, tuo būdu neatimant, bet užtikrinant asmens prigimtinių, pilietinių ir konstitucinių teisių ir pareigų veiksmingą vykdymą.

Kadangi nuosavybė taip pat yra ir privalo būti efektyviai ginama, būtina kuo tiksliau nustatyti šaunamojo ginklo įsigijimo tiksliniam jo panaudojimui ribas ypač galimų kritinių situacijų atvejams, kuomet teisėtai turimų šaunamųjų ginklų panaudojimas gali tapti gyvybiškai būtinu, tiesiogiai veikiant būtinosios ginties ar būtinojo reikalingumo sąlygomis. Atsižvelgiant į tai ir suderinus su šio projekto 11 str. 1 d. 3 p.; 13 str. 11 d., bei 34 str. 5 d. siūlomomis pataisomis, siūlome tokią šios normos redakciją, kurioje skliausteliuose po žodžių „išskyrus šaulio tarnybai“ būtina įrašyti žodžius: medžioklei, sportui ir savigynai bei turto, nuosavybės apsaugai, vardiniams apdovanojimams, o taip pat profesinei veiklai vykdyti".

Toks normos papildymas neprieštarauja įgyvendinamos Direktyvos nuostatoms, kadangi Valstybėms narėms palikta teisė pačioms nustatyti savo nacionalinio, viešojo saugumo ir gynybos veiksmingam užtikrinimui būtinas teisės normas.

Pasiūlymas:

Papildyti 41 str. 1 d. 9 p. redakciją:

9) nepaprastosios ir karo padėties atvejais (išskyrus šaulio tarnybai, medžioklei, sportui ir savigynai bei turto, nuosavybės apsaugai, vardiniams apdovanojimams, o taip pat profesinei veiklai vykdyti turimus ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis);

Argumentai:

Atsižvelgiant į aukščiau pateiktus pasiūlymus dėl šio įstatymo projekto 3 str. 6-10 punktų redakcijų, 42 str. 2 d. pirmoji sakinio dalis: "Šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodyti ginklai" yra naikintina, kaip niekinė savo turinio esme.

Toks normos redakcijos pataisymas neprieštarauja įgyvendinamos Direktyvos nuostatoms.

Pasiūlymas:

Pataisyti 42 str. 2 d. redakciją, panaikinant pirmąją sakinio dalį iki kablelio, o būtent:

2. ~~Šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodyti ginklai~~, B ir C kategorijų ginklai, jų šaudmenys gali būti dovanojami asmenims, kurie turi teisę įsigyti ir turėti atitinkamos rūšies ginklą.

Argumentai:

Atsižvelgiant į aukščiau pateiktus pasiūlymus dėl vardinių ginklų definicijos ir jo, kaip valstybės apdovanojimų rūšies, o taip pat jais apdovanotųjų asmenų teisinių statusų nustatymo ir įteisinimo, šio įstatymo projekto 42 str. 7 dalis reikalauja loginio patikslinimo ir papildymo paskutiniuoju, savarankišku sakiniu, nurodančiu, kad „Vardinis ginklas yra valstybės apdovanojimu, tampančiu apdovanotojo asmenine nuosavybe“.

Toks normos redakcijos pataisymas neprieštarauja įgyvendinamos Direktyvos nuostatoms.

Pasiūlymas:

Patikslinti 42 str. 7 d. redakciją, normos pabaigoje įrašant papildomą sakinį, o būtent:

7. Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, krašto apsaugos ministras, Lietuvos kariuomenės vadas ir vidaus reikalų ministras turi teisę apdovanoti asmenis B, C kategorijų trumpaisiais šaunamaisiais ginklais (pistoletais, revolveriais) bei kardais, durklais, kalavijais ir kitais šaltaisiais ginklais už pasižymėjimą kovos aplinkybėmis, už nuopelnus ar pasiaukojimą ir narsą užtikrinant asmens, visuomenės ir (ar) valstybės saugumą, kovojant su nusikalstamumu, už asmeninę drąsą atliekant tarnybines užduotis. Aukščiau nurodyti ginklai turi būti pažymimi nurodant apdovanotojo asmens vardą, pavardę, nuopelnus, apdovanojusio asmens pareigas ir apdovanojimo datą. Vardinis ginklas yra valstybės apdovanojimu, tampančiu apdovanotojo asmenine nuosavybe.

Teikia

Seimo narys Mindaugas Puidokas