LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 232
STENOGRAMA
2018 m. lapkričio 15 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS,
Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. NEKROŠIUS
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF*). Labas rytas, gerbiamieji kolegos. Maloniai prašau užimti darbo vietas. Leiskite paskelbti 2018 m. lapkričio 15 d., ketvirtadienio, plenarinį posėdį. (Gongas) Prašau registruotis.
Užsiregistravo 105 Seimo nariai.
Gerbiami kolegos, pirmiausia prieš darbotvarkės tvirtinimą noriu maloniai pakviesti į pagrindinę mūsų tribūną Seimo Pirmininką V. Pranckietį. Prašom, Pirmininke.
10.01 val.
Seimo Pirmininko V. Pranckiečio kalba, skirta šios kadencijos Seimo dvejų darbo metų sukakčiai paminėti
V. PRANCKIETIS. Labas rytas, gerbiami kolegos. Labai malonu pranešti, kad vakar buvo ta diena, kuri žymėjo mūsų dvejų metų darbą. Tokį trumpą apibendrinimą ir artimiausius tikslus norėčiau šiandien pasakyti iš šios garbingos tribūnos.
Sveikinu visus, susirinkusius į 232-ąjį šios kadencijos Seimo posėdį. Prabėgo dveji metai nuo pirmojo, kuriame padėję ranką ant Konstitucijos prisiekėme sąžiningai tarnauti tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Pirmuosius dvejus metus Seimas tikrai dirbo Lietuvos žmonėms. Daug dėmesio skirta socialinės atskirties mažinimui, parlamento sprendimais didintos gyventojų pajamos, pradėtas pensijų kompensavimas, jų indeksavimas, įvedėme vaiko pinigų sistemą. Patvirtintos šešių sričių pertvarkos, kurios jau pradedamos įgyvendinti. Šiame Seime aktualizuotos problemos, užmirštos ir užleistos ilgus metus. Tai ir valstybinių įmonių valdymo pertvarka, urėdijų sutvarkymas. Įstojome į EBPO, vykdome įsipareigojimus NATO.
Pusiaukelėje esame aktyviai nusiteikę. Taip ir dirbame. Priimta 1 tūkst. 600 teisės aktų per dvejus metus ir ne konvejeriu, kaip galima pagalvoti. Noriu pabrėžti, kad įstatymai ypatingos skubos tvarka šiame Seime svarstyti dvigubai ar net keturis kartus mažiau nei ankstesnėse kadencijose. Mes nuėjome ilgą kelią, kaip sakė A. Linkolnas, kaip sakė V. Havelas. Padaryti darbai leidžia konstatuoti – esame teisingame kelyje.
O kelio liko tiek pat – dveji metai. Dabar svarbiausia užduotis – patvirtinti biudžetą, antrą kartą perteklinį, rezervinį biudžetą. Po milijoninių deficito metų pagaliau galime atsitiesti ir užtikrinti piliečiams oresnį gyvenimą. Darbotvarkėje išliks korupcijos mažinimo ir prevencijos bei politikos skaidrumo užtikrinimo klausimai, kurie taip pat iškelti šiame XII Seime. Daug metų buvo gaji ydinga sistema, prie kurios buvo patogu ir šilta. Šios kadencijos parlamento nariai atvėrė ir parodė žaizdas, kurias dabar turime gydyti. Darbotvarkėje išliks korupcijos mažinimo ir… Atsiprašau. Dar liko ir principinių darbų.
Kviečiu, kolegos, prisiimti atsakomybę ir įveikti barjerą savo viduje. Turime priimti Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymą, taip pat linkiu sėkmingo pasiruošimo referendumui dėl pilietybės išsaugojimo. Tęskime pradėtus darbus, įgyvendinkime planus ir įsipareigojimus rinkėjams. Visuomenė iš mūsų tikisi susikalbėjimo, kompromisų, mažiau asmeninių ambicijų ir daugiau dėmesio žmogui. Linkiu mums sėkmės. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkoju gerbiamam Pirmininkui. Linkiu išties mums sėkmės ir susiklausymo taip pat. Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininkas V. Pranckietis.
10.04 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2018 m. lapkričio 15 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Darbotvarkės tvirtinimas. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, pastebėsiu, jeigu jūs čia iš esmės įvykdėte tam tikrą diskusiją, kur buvo vienas dalyvis minint dvejų metų sukaktį, tai galėjote korektiškai numatyti darbotvarkėje, kad ir opozicijos atstovai galėtų išsakyti savo požiūrį, kaip matome tą dvejų metų darbą ir rezultatus. Bet ką jau padarysi, jūs, matyt, taip suprantate, kad vieni čia viską sprendžiate. Aš tik reaguodamas į tą dvejų metų sukaktį padėkočiau Lietuvos žmonėms, kad jie iškentėjo tuos dvejus metus, tas visas nesąmones, kurios Seimo darbe neretai buvo matomos.
Dėl darbotvarkės. Yra mūsų frakcijos siūlymai nemažai projektų išbraukti. Pirmiausia siūlau išbraukti 1-2 klausimą – projektą dėl politinių partijų finansavimo. Seimas jau parodė, kad neparemiamas sumanymas atsidėkoti G. Kirkilo partijai už paramą daugumai.
Toliau. Siūlau išbraukti įstatymą dėl amnestijos – 1-6 klausimą. Mūsų frakcija mano, kad nepasiruošta tokiam greitam įkalintųjų paleidimui.
Toliau. Siūlau išbraukti 1-12 klausimą, tai yra parlamentinio tyrimo išvadų dėl Lietuvos radijo ir televizijos veiklos tvirtinimą, nes yra skundas Etikos ir procedūrų komisijai ir nėra būtinybės skubėti dėl tų abejotinų išvadų aprobavimo.
Toliau. Taip pat siūlau išbraukti 1-13 klausimą, tai yra parlamentinio tyrimo dėl poveikio politikams praplėtimą, nes nėra praėjusios 72 valandos po vakar priimtų Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadų.
Taip pat siūlau neapsijuokti pakartotinai teikiant apkaltą M. Majauskui. Tai yra 1-14 klausimas ir siūlau jį išbraukti iš darbotvarkės.
Taip pat siūlau išbraukti 1-15 klausimą – Konstitucijos pataisų projektą, nes dėl tokių smulkmenų kaip LRT tarybos narių priklausymas ar nepriklausymas partijai tikrai nepateisinamas Konstitucijos pakeitimo inicijavimas.
Pagaliau siūlau išbraukti 2-15 klausimą – tai Vyriausybės įstatymo pataisos, kurios ministerijų kanclerius padarytų politinio pasitikėjimo pareigūnais ir, matyt, dabartinei valdančiajai daugumai atvertų kelius pakeisti valstybės tarnautojus sau lojaliais politikais.
PIRMININKAS. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, replikuodamas į J. Razmos pasisakymą, galiu pasakyti – siūlymas išbraukti visą darbotvarkę ir eiti namo. Jeigu konservatoriai neturi ką veikti, gali eiti namo. O tokias nesąmones, gerbiamasis, kai jūs buvote valdžioje, tauta turėjo kęsti nuolat ir nė viena politinė partija tiek žalos nepadarė Lietuvai kaip konservatoriai. Per krizę jūs atėmėte pensijas, per krizę jūs mažinote atlyginimus, skolinotės…
PIRMININKAS. Dėl darbotvarkės!
P. GRAŽULIS (MSNG). Palaukite! Kodėl J. Razmai jūs leidote kalbėti dėl jūsų pasisakymo ir komentuoti, o man neleidžiate. Turi būti vienodi standartai, gerbiamas Pirmininke. Tai pakentėkite. Pakalbėsiu, ir aš kelis sakinius pasakysiu.
Taigi, pone Jurgi Razma, o jūs skolinotės beveik 8 mlrd. eurų bankams, kurie sukėlė krizę ir sunešė dar milijardines lėšas. Jūs – didžiausia našta Lietuvos žmonėms pradedant „Mažeikių nafta“, suskystintų dujų terminalu, kurį dešimt metų nuomojote, o dabar pirksite pagal sutartį tokia pačia kaina, kiek kainuoja naujas.
Gerbiamas Jurgi, kam kalbėti, bet jūs praleidžiate progą patylėti. Būkite kuklesni! (Balsai salėje)
PIRMININKAS. R. Tamašunienė. Prašau.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Aš noriu Etikos ir procedūrų komisijos vardu pasakyti, kad iš tiesų dėl 1-12 klausimo – LRT tyrimo išvados – yra gautas skundas dėl galimo Statuto pažeidimo ir apie tai informavo Seniūnų sueiga. Seniūnų sueigai paprašius greičiau pateikti išvadą, mes planuojame apsvarstyti, todėl pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalį taip pat prašau Pirmininko ir gerbiamojo Seimo sutikimo posėdžiauti 11 valandą – atkreipiu visų Etikos ir procedūrų komisijos narių dėmesį! – 415 salėje. Dėl to taip pat reikia tą klausimą atidėti, nes mums dar reikės įforminti išvadą pagal visus reikalavimus, mes negalime jos pateikti žodžiu. Siūlau tą klausimą svarstyti Seimui ir nukelti į vėlesnį laiką. Ačiū.
PIRMININKAS. G. Landsbergis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Aš suprantu, kad pusė Seimo kadencijos neišmokė jūsų nedaryti iš Seimo cirko ir neleisti juokdariams šnekėti tada, kai yra tvirtinama darbotvarkė, bet jūsų teisė, matyt, jums smagu. Aš norėčiau, kad jūs, gerbiamas Pirmininke, paaiškintumėte, kodėl nebuvo įtraukti į darbotvarkę Ministro Pirmininko atsakymai į ypač svarbius dešimties Seimo narių pateiktus klausimus, kurie buvo įteikti, remiantis Statuto 208 straipsnio 13 punktu, Posėdžių sekretoriatui. Ar buvo gautas raštiškas paaiškinimas ir buvo paprašyta trijų dienų pertraukos, ar yra kokios nors kitos priežastys?
PIRMININKAS. A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Iš tikrųjų, kiek teko matyti tuos klausimus… (Triukšmas salėje) Gal galėčiau pabaigti? (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Kalbame dėl darbotvarkės. Ir dabar kalba Seimo narė A. Širinskienė. Dėl darbotvarkės. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš kažkaip įsivaizduoju, kad visų Seimo narių teisės yra vienodos ir jie visi gali pasisakyti dėl darbotvarkės. Jeigu, konservatoriai, leisite ir netriukšmausite taip, kaip dabar, tiesiog aš pasisakyčiau. Mano manymu, kiek teko žiūrėti ir Seimo statutą, ką tik pono Gabrieliaus minėtą normą, ir jis pats pripažino, kad turi būti ypatingos svarbos klausimai, kiek man teko susipažinti su tais klausimais, tai aš nežinau, ar klausimai apie vienos įmonės akcininkus yra tokio pobūdžio ir tokios svarbos, kad juos turėtume svarstyti?
Kitas dalykas. Tų klausimų pobūdis, bent jau mano subjektyvia nuomone, yra adresuotinas galbūt Valstybės saugumo departamento vadovui ar kitoms institucijoms, Muitinės departamentui, bet tikrai ne minėtam asmeniui ir ne Seimui. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėl darbotvarkės – A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš noriu paprašyti frakcijos vardu išbraukti iš darbotvarkės, iš popietinės darbotvarkės, projekto Nr. XIIIP-2842 paketą. Buvo darbotvarkės 2-12 klausimas, dabar gal… Transporto veiklos pagrindų įstatymas. Yra tikrai daug Teisės departamento pastabų ir neseniai registruotų projektų. Frakcija dar nespėjo susipažinti, tuo labiau kad Teisės departamentas siūlo netgi ir antikorupcinį vertinimą. (Balsai salėje) Išbraukiame, kad susipažintume, kaip balsuoti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, aš pratęsiu tą, ką sakė G. Landsbergis. Tikiuosi, jūs gerai suprantate, kad Statuto reikalavimus privaloma vykdyti, nepaisant to, kad A. Širinskienė siūlo jų nevykdyti. Noriu priminti, kad dešimt Seimo narių Ministrui Pirmininkui pateikė 18 klausimų (18 – bendras skaičius), susijusių su valdančiosios koalicijos lyderio R. Karbauskio verslo interesais, susietais su artimiausiais Kremliaus oligarchais, pradedant nuo A. Rotenbergo, V. M. Kantoro, ir visais kitais. Noriu priminti, kad pagal Konstituciją Vyriausybė, kuriai vadovauja Ministras Pirmininkas, atsako už valstybės saugumą, garantuoja valstybės saugumą. Tokia situacija, kuri paaiškėja iš tų klausimų ir iš žiniasklaidos atliktų tyrimų, kai valdančiosios koalicijos lyderis turi labai glaudžių santykių su artimiausiais Kremliaus oligarchais, mūsų įsitikinimu, yra ypatingos svarbos klausimas, keliantis daug susirūpinimo dėl to, ar Vyriausybė yra pajėgi garantuoti valstybės saugumą, todėl remdamiesi Seimo statutu mes turime visą teisę reikalauti, kad Ministras Pirmininkas arba šiandien, arba vėliausiai po trijų dienų, jeigu jis šiuo metu nėra pasiruošęs atsakyti, atsakytų į visus 18 klausimų.
PIRMININKAS. Dėl darbotvarkės – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas Pirmininke, aš siūlau jums, sukakus pusės kadencijos laikotarpiui, suprasti vieną kartą ir partijos, kuri pripažinta teroristine organizacija, lyderiui neleisti kalbėti prie mikrofono.
PIRMININKAS. A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Aš turiu pasiūlymą dėl LRT išvadų. Kadangi Etikos ir procedūrų komisija turėtų posėdį turėti gana skubų, tai aš siūlau neskubėti ir tiesiog kokį kitą ketvirtadienį spręsti tą klausimą, neskubant.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu siūlote išvadą…
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Taip, balsuoti dėl išvados kitą ketvirtadienį.
PIRMININKAS. Į kitą ketvirtadienį nukelti šį klausimą?
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu?
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, Pirmininke. Aš siūlyčiau ponui A. Kubiliui ne kalbėti apie Kremlių, o prisiminti savo sutartį su Kremliaus kompanija „Litasco“, kai strateginį objektą atidavė trejiems metams valdyti rusų kompanijai, tai yra „Klaipėdos naftą“. Ponas Kubiliau, išsitirkite pats save.
PIRMININKAS. Kalbėsite dėl darbotvarkės? (Balsai salėje) Balsuojame. J. Razmos pasiūlymas. G. Landsbergis dėl darbotvarkės.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas Pirmininke. Tikrai man didelė garbė, kad būtent vieninteliam man adresavote klausimą, ar aš kalbėsiu dėl darbotvarkės.
PIRMININKAS. Kiekvienam buvau pasakęs dėl darbotvarkės.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Puiku. Buvau tai pasakęs, ir jūs paskelbėte balsavimą. Aš kviečiu laikytis vienodų standartų visiems.
Kadangi čia kolegos ginčijasi dėl Kremliaus ir taip toliau, ar R. Karbauskio verslas turi interesų, aš noriu pabrėžti vieną labai svarbų argumentą, į kurį aš jūsų konkrečiai atsakymo negirdėjau. Jūs paprašėte, kad už jus pakalbėtų tikroji Seimo Pirmininkė Agnė. Bet aš kviečiu vis dėlto jus atsakyti, ar galimybė apeiti ir tikimybė, kad yra apeinamos Europos Sąjungos Komisijos ir Tarybos įtvirtintos sankcijos, jūsų nuomone, tai yra ypatingos svarbos klausimas? Dešimčiai Seimo narių, vadovaujantis Statuto norma, tai yra ypatingos svarbos klausimas, ir todėl aš dar sykį prašau, kad būtų įtrauktas premjero atsakymų laikas į darbotvarkę arba būtų pasakyta, kada tai bus padaryta. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Daugiau pasiūlymų nėra. Svarstysime pasiūlymus.
Pirmasis pasiūlymas buvo J. Razmos išbraukti darbotvarkės 1-2 klausimą – Politinių partijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Balsuojame. Kas už J. Razmos pasiūlymą, balsuoja už, kas mano, kad turi likti darbotvarkėje, balsuoja prieš.
Balsavo 121 Seimo narys: už – 51, prieš – 59, susilaikė 11. Klausimas lieka darbotvarkėje.
Darbotvarkės 1-6 klausimas. Taip pat frakcijos vardu J. Razma siūlė išbraukti iš darbotvarkės įstatymo „Dėl amnestijos akto“ projektą. Balsuojame. Kas už J. Razmos pasiūlymą frakcijos vardu, balsuoja už, kad būtų išbraukta, kas mano, kad turi likti darbotvarkėje, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 124 Seimo nariai: už – 48, prieš – 53, susilaikė 23 Seimo nariai. Klausimas lieka darbotvarkėje.
Dėl 1-12 klausimo turbūt galime bendru sutarimu, kadangi siūlė dvi frakcijos, pritarti ir iš karto papildyti kitos savaitės ketvirtadienio darbotvarkę šiuo klausimu.
Galime pritarti? Ačiū. Bendru sutarimu pritarta.
Darbotvarkės 1-13 klausimas. J. Razma frakcijos vardu siūlė, kad išbrauktume šį klausimą dėl 72 valandų, bet dėl Seimo nutarimo 72 valandų nereikia, todėl reikalavimas dėl valandų yra nepagrįstas. Vis tiek siūlo. Tada balsuojant siūlau apsispręsti. Pritariantys J. Razmos pasiūlymui frakcijos vardu 1-13 klausimą dėl komisijos darbo tyrimo praplėtimo išbraukti iš darbotvarkės…
Balsavo 123 Seimo nariai: už – 47, prieš – 53, susilaikė 23. Darbotvarkėje 1-13 klausimas lieka.
Toliau. J. Razma frakcijos vardu siūlė 1-14 klausimą – Seimo nutarimą dėl apkaltos proceso M. Majauskui išbraukti iš darbotvarkės. Tie, kurie mano, kad reikia pritarti ir išbraukti iš darbotvarkės, balsuoja už, kiti – kitaip.
Balsavo 111 Seimo narių: už – 52, prieš – 47, susilaikė 12 Seimo narių. Pasiūlymui nepritarta. Klausimas lieka darbotvarkėje.
Darbotvarkės 1-15 klausimas. Taip pat J. Razma siūlė frakcijos vardu išbraukti Konstitucijos 44 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pateikimą. Tie, kurie pritaria J. Razmos pasiūlymui išbraukti iš darbotvarkės, balsuoja už, kiti – kitaip.
Balsavo 123 Seimo nariai: už – 50, prieš – 52, susilaikė 21 Seimo narys. Pasiūlymui taip pat nepritarta.
Toliau. A. Palionis siūlė taip pat frakcijos vardu 2-12 klausimą, visą bloką – Transporto veiklos pagrindų įstatymą ir lydimuosius, – išbraukti dėl nurodytų priežasčių. Pritariantys šiam pasiūlymui balsuoja už, kiti – kitaip.
Balsavo 122 Seimo nariai: už – 87, prieš – 20, susilaikė 15 Seimo narių. Pasiūlymui pritarta. Išbraukiamas 2-12 klausimas iš darbotvarkės.
Ir dėl 2-15 klausimo, 2-15.1 ir 2-15.2 klausimų. J. Razma siūlė frakcijos vardu išbraukti Vyriausybės įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo ir lydimojo Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektų pateikimą. Tie, kurie pritaria J. Razmos pasiūlymui frakcijos vardu išbraukti iš darbotvarkės, balsuoja už, kiti – kitaip.
Balsavo 125 Seimo nariai: už – 49, prieš – 47, susilaikė 29. Pasiūlymui nepritarta.
Skelbiu penkių minučių techninę pertrauką.
Pertrauka
PIRMININKAS. Tęsiame darbotvarkės svarstymą. Gerbiami kolegos, pagal Seimo statuto 208 straipsnio 13 dalį dešimt Seimo narių prieš posėdį gali teikti Posėdžių sekretoriatui raštišką klausimą Vyriausybės nariui dėl ypač svarbios problemos su reikalavimu, kad į jį būtų atsakyta to paties posėdžio metu. Vienas Seimo narys per sesiją gali pasirašyti ne daugiau kaip vieną tokį reikalavimą. Taigi dabar siūlau tokį kompromisą. Kadangi aš jau esu nusidėjęs, prašysiu Etikos ir procedūrų komisijos įvertinti mano neįtraukimą į darbotvarkę šio klausimo. Dabar turime patvirtinti kokią nors darbotvarkę, tad siūlau svarstyti šio klausimo įtraukimą į šios dienos darbotvarkę. Kas už tai, kad būtų klausimynas?.. (Balsai salėje) A. Kubilius – dėl vedimo tvarkos.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš noriu jus informuoti, kad pagal Statuto 208 straipsnio 13 dalį automatiškai įtraukiama į tos dienos darbotvarkę arba, jeigu ministras pageidauja, šiuo atveju, jeigu Ministras Pirmininkas pageidauja, galima nukelti ne daugiau kaip tris dienas. Nėra galimybės balsuoti, ar įtraukti, ar neįtraukti, yra prievolė įtraukti ir premjerui atsakyti. Galime tik svarstyti, ar šiandien, ar antradienį.
PIRMININKAS. Ministras Pirmininkas turi teisę pasisakyti. Prašau.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, iš tiesų mes daug kalbame apie Seimo darbo efektyvumą, sprendimų priėmimą ir labai dažnai elgiamės visiškai kitaip diskredituodami patį Seimą. Aš noriu priminti tą patį 208 straipsnį, kur kalbama apie ypač visuomenei svarbius klausimus, ir pacituoti keletą klausimų, kurie, pasak konservatorių, yra ypač svarbūs: „Ar Ministrui Pirmininkui yra žinoma, kad Rusijos oligarchai Rotenbergai yra laikomi artimiausiais Rusijos Federacijos V. Putino bendražygiais, o A. Rotenbergas yra Rusijos prezidento V. Putino vaikystės draugas ir sambo partneris?“ Taip pat yra klausimas: „Ar Ministrui Pirmininkui yra žinoma, kad tarptautinėje žiniasklaidoje R. Karbauskio verslo partneris A. Rotenbergas yra įvardijamas kaip Rusijos valstybinių užsakymų karalius ir pasinaudodamas Sočio olimpinėmis žaidynėmis pralobo?“ Kitas klausimas: „Ar Ministrui Pirmininkui yra žinoma, kad A. Rotenbergo įmonės pastatė tiltą, kuris sujungė neteisėtai okupuotą Krymo pusiasalį su žemynine Rusija?“
Klausimai nėra susiję su ypač visuomenei svarbiais klausimais, o kiti klausimai, kurie yra, yra skirti institucijoms, kurios yra atsakingos, tai yra Užsienio reikalų ministerijai, Valstybės saugumo departamentui ir kitoms. Akivaizdus piktnaudžiavimo teise pavyzdys. Todėl aš frakcijos vardu siūlau balsuoti, ar tai iš tikrųjų yra ypač svarbus visuomenei klausimas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Seimo Pirmininke, norėčiau, kad būtų nepamirštas gerbiamos R. Tamašunienės prašymas leisti jos komisijai posėdžiauti plenarinio posėdžio metu, nepamirškime, kad taip buvo balsuota.
Tačiau dabar dėl šito. Kolegos, negali balsuoti Seimas ar manyti, kad dešimt žmonių laiko tą klausimą ypatingos skubos ar ne. Mano manymu, reikia susitarti – arba šiandien, arba antradienį, ir baigtųsi tas chaosas. Dabar pasakyti, kad jūs manote, kad tai ypatingos svarbos, bet Seimo dauguma mano, kad jūs neteisingai manote, na, atleiskite, nekorektiška. Dešimt Seimo narių kreipėsi pagal Statutą, ir turi būti įtrauktas klausimas. Šiandien neįtraukę, darykime tai antradienį.
PIRMININKAS. A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, premjeras jau čia bandė pradėti atsakinėti į tuos klausimus, galėtų jis tą padaryti iš tribūnos, taip, kaip numato Seimo statutas. Galime net suteikti galimybę iš karto dabar atsakinėti, nors Statutas reikalauja per Vyriausybės valandą. Bet klausimai, kurie suformuluoti, premjeras gali, kaip nori galvoti, kad jie jam atrodo nesvarbūs, mūsų įsitikinimu, yra ypatingos svarbos.
Dar sykį noriu priminti konstitucinę Vyriausybės ir premjero pareigą garantuoti valstybės saugumą. Valstybės saugumas priklauso ir nuo to, kokius ryšius palaiko valdančiosios koalicijos lyderis, su kokiais verslais, su kokiais oligarchais, ir šiuo atveju Seimo balsavimas būtų visiškai neteisėtas.
Todėl, gerbiamas Pirmininke, mes manome, kad yra principinis klausimas, – ar Seimo opozicija dar turi kokias nors teises šitame Seime, todėl labai aiškiai sakome: jūs esate atsakingas už tai, kad Seimo statutas būtų vykdomas preciziškai. Jūs prisiekėte, kad tai bus daroma, ir pats galite suprasti asmeniškai, kokias pasekmes sukelsite nesilaikydamas Seimo statuto šiuo principiniu klausimu.
PIRMININKAS. R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Aš dėl gerbiamo E. Gentvilo pasiūlymo. Iš tiesų pasitarus su mūsų komisijos nariais ir nukėlus į realų terminą LRT išvados tyrimo klausimą, mums nėra poreikio organizuoti neeilinio posėdžio, mes apsvarstysime trečiadienį eiliniame komisijos posėdyje. Todėl mano iš ryto iškeltas prašymas negalioja. Laikykite negaliojančiu, mes atšaukiame tą posėdį ir apsvarstysime trečiadienį.
Taip pat dėl Seimo Pirmininko kreipimosi – visuomet reaguojama į posėdžio pirmininko kreipimąsi į Etikos ir procedūrų komisiją, tai mes apsvarstysime. Dabar teks apsvarstyti kompleksiškai – tiek iš dešinės pusės keliamas abejones, tiek jūsų, Pirmininke, kreipimąsi, bet, aišku, reikia skaityti Statutą.
PIRMININKAS. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš, gerbiamas Pirmininke, vis dėlto vis labiau ir labiau jumis nusiviliu. Jūs turite pareigą ir ta pareiga yra labai aiški. Jinai išreikšta Statute ir jūs vaikiškai bandote pasislėpti už Etikos ir procedūrų komisijos, kad komisija pasakytų, kad jūs turite pareigą, kur yra parašyta.
PIRMININKAS. Jūs kalbate dėl darbotvarkės?
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš kalbu apie jūsų poelgį ir apie darbotvarkę. Taip, apie jūsų poelgį ir darbotvarkę, nes jūs paskelbėte pertrauką ir bandote pasprukti nuo savo atsakomybės. Jūsų atsakomybė parašyta juodu ant balto. Tai laikykitės tos atsakomybės!
Gali dešimt Seimo narių turėti jiems atrodančius svarbius klausimus, ypač svarbius. Mes esame skirtingų ideologijų ir skirtingų požiūrių žmonės. Man gali net kai kas atrodyti juokinga, kas kitam yra svarbu, arba jums, bet Seimo nariai turi teisę turėti savo požiūrį į tai, kas jiems yra svarbu. Ir ne jums spręsti, ne dar kažkam spręsti. Jiems taip atrodo, o jūsų pareiga yra įtraukti ir nėra galimybės pasprukti, pasislėpti už Etikos ir procedūrų komisijos. Vilkinsite, bet atsakymas bus aiškus.
PIRMININKAS. R. Karbauskis.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš kreipiuosi dabar į Konservatorių frakcijos lyderius pasakydamas: jeigu turite nors mažiausios savigarbos, nors truputėlį savigarbos, pateikite visus duomenis, kuriuos, sakote, turite mane šmeiždami dėl kokių nors mano ryšių. Aš labai gerai prisimenu teismo procesą su A. Kubiliumi, jis buvo prieš keletą metų. Aš klausiau teisėjo, kodėl aš esu laisvėje, nesu suimtas, nes kaltinimai, kad aš bendradarbiauju su kažkuo, kad aš turiu ryšių ir taip toliau. Ką pasakė A. Kubilius teisme? Aš neturiu jokių duomenų apie ryšius, mano, šiuo atveju R. Karbauskio, su kokiomis nors struktūromis ir taip toliau. Tai yra teismo įrašuose.
Dabar lygiai tas pats. Šmeižtas skleidžiamas, atsakyti už jį žino, kad nereikės, nes viešų asmenų pasisakymai vienas kito atžvilgiu pagal mūsų teisminę sistemą nevertinami taip, kaip aš būčiau, pavyzdžiui, ne viešas asmuo ir mane šmeižtų. Tai yra jie puikiai supranta, kad meluoja, šmeižia, bet už tai neatsakys! Aš neturiu jokių ryšių! Pasakau prie visų šitų žmonių, prieš visą Lietuvą. Neturiu, neturėjau, tų žmonių nepažįstu ir tų įmonių nežinau net pavadinimo. Jūs mane šmeižiate!
PIRMININKAS. A. Skardžius. (Balsai salėje)
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, Pirmininke. Išties aš norėčiau atkreipti viso Seimo ir Seimo Pirmininko dėmesį į Statuto nuostatas, kada Seimo skiriamas pareigūnas, surinkus dešimt parašų, iškviečiamas atsakyti į klausimus. Kadangi Statute yra tai parašyta, bet praktika suformuota jau kita. Mes matėme poną M. Puidoką ir kitus dešimt Seimo narių, surinkusių parašus išsikviesti, kad atsakytų į klausimus VSD vadovas, bet buvo ignoruojama ta Statuto nuostata. Todėl susiformavusi tokia praktika ir, gerbiamieji, laikykimės praktikos.
PIRMININKAS. J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Keistas siūlymas – nesilaikykime Statuto, kuriam priimti reikia kvalifikuotos balsų daugumos, tai yra daugiau nei dėl bet kurio įstatymo – 71 balso, vadinasi, jo svarba yra ypač didelė. Nesilaikykime jo, o laikykimės kažkokios praktikos, kuri yra netikusi.
Dabar dėl klausimo 13 punkto, dėl ypač svarbios problemos. Aišku, kad tai yra vertinamasis kriterijus, tačiau, gerbiamieji, prisiminkime: užvakar, antradienį, čia, Seimo salėje, mes priėmėme rezoliuciją dėl Ukrainos, tai buvo įtraukta tik tos dienos darbotvarkėje, nes iš anksto nebuvo numatyta. Ten nebuvo ypatingos svarbos klausimo? (Balsai salėje) Jeigu deklaruojame, kad mes esame Ukrainos valstybės draugai ir visada palaikysime jos siekius dėl teritorijų ir apskritai siekius dėl eurointegracijos, tai negalime net vertinti, ar svarbus tas klausimas, ar nesvarbus. Tai yra formalus kriterijus. Dešimt Seimo narių surinko parašus – turi atsakyti. Jeigu jis prašo kelias dienas atidėti, galime atidėti iki kito posėdžio, tai yra iki antradienio.
PIRMININKAS. G. Landsbergis. Paskelbiau – G. Landsbergis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Aš tiesiog noriu atkreipti dėmesį į vieną faktą, kuris galbūt nebuvo nuskambėjęs. Kai mes kalbame apie opozicijai suteiktas teises, tai šita yra iš tikrųjų labai svarbi. Jinai yra apribota. Vienas Seimo narys turi teisę pasirašyti tarp tų dešimties tik vieną kartą per sesiją. Vadinasi, yra apribojimas.
Dabar, jeigu mes perleisime šią teisę vertinti premjerui, Seimo Pirmininkui, Seimo Pirmininko pirmininkui arba Seimo Pirmininko pirmininko pavaduotojai Agnei, jeigu bet kuriam iš jų mes perleisime vertinti, kas yra svarbu opozicijai, tai bus traktuojama kaip susidorojimas su opozicija.
Gerbiamasis Pirmininke, šiandien jūsų rankose yra ypač svarbus klausimas, kuris Lietuvos demokratiją taip pat brėš, jos kryptį į ateitį. Jūs labai dailiai mokate pašnekėti, kai vertinate Seimo darbą. Šiandien Seimo darbas ir ateitis mūsų demokratinės… bendradarbiavimo yra jūsų rankose. Dabar klausimas yra: arba tai priimama šiandien, premjeras yra pasirengęs atsakyti į tuos klausimus, atsistoti čia prieš visus ir atsakyti į tuos klausimus, kurie yra ypatingos svarbos, arba jis tai gali padaryti antradienį, jeigu jisai jūsų paprašė.
Dabar paskutinis komentaras R. Karbauskiui dėl šmeižto. Mūsų klausimai yra paimti iš viešosios erdvės, juos surašė lygiai taip pat žiniasklaida, tai norėčiau tik patikslinimo, jeigu būtų tokia proga, ar, kaltindamas šmeižtu konservatorius, jūs iš esmės de facto kaltinate ir visuomenę, ir žiniasklaidą, kuri daro tyrimus, atlieka ir tą informaciją suranda? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. A. Skardžius.
P. GRAŽULIS (MSNG). Nėra.
PIRMININKAS. Atsiprašau, P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, visi mes puikiai žinome, kad surašydami klausimus konservatoriai siekia pasityčioti iš premjero priemonėmis tos žiniasklaidos, kurią jie jau yra užvaldę. Mes šiandien žinome, kad, be abejonės, konservatoriai užvaldė žiniasklaidą ir kad jinai yra gana tendencinga, šmeižianti, besityčiojanti iš visų Lietuvos žmonių ir galų gale iš valdančiosios daugumos.
Gerbiamasis premjere, taip, yra toks Statutas, siūlau atsakyti į klausimus ir atsakinėti taip pasityčiojant, kaip jie, konservatoriai, surašė jums tuos klausimus, arba atsakyti taip, kaip VSD vadovas: „Nežinau, negirdėjau, nemačiau.“
PIRMININKAS. A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Pagaliau skamba iš P. Gražulio racionalūs patarimai premjerui, kad jis turi atsakyti į klausimus. Kaip atsakys, taip, bet turi nebijoti atsakyti į klausimus. Lygiai kaip ir Seimo Pirmininkas turi nebijoti vykdyti savo priesaiką ir sąžiningai įgyvendinti Statutą. O R. Karbauskiui aš tiesiog norėčiau priminti, kad jisai kreipėsi į teismą dėl tariamo šmeižto, kai aš viename iš tekstų, skelbtų tuo laiku, įvardijau, jog iš tikrųjų yra Lietuvos verslo, kuris turi didelių verslo ryšių Rusijoje su Kremliumi ir po to aktyviai dalyvauja Lietuvos viešajame ir politiniame gyvenime. Ir R. Karbauskiui pasirodė, kad tai yra šmeižtas, jis padavė mane į teismą ir tą bylą pralaimėjo. Taigi tai nėra šmeižtas, tai yra faktas. Tuo siūlau užbaigti šią diskusiją, o Seimo Pirmininką raginu sukaupti politinės ir pilietinės drąsos ir įgyvendinti Seimo statutą.
PIRMININKAS. V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Aš gerbiamiems kolegoms norėjau pasakyti. Iš tiesų jūsų klausimai yra aktualūs, bet tik kai kurie klausimai ne visai pagal adresą pateikti, ne Lietuvos premjerui turėtų būti, o, pavyzdžiui, Rusijos generalinei prokuratūrai dėl Sočio olimpinių žaidynių finansavimo ir kitų viešųjų Rusijos pirkimų. Taip pat kai kurie klausimai turėtų būti Europos Komisijai, kuri reguliuoja sankcijas ir taip toliau, o ne Lietuvos premjerui. Trąšas importuoja ne tik Agrokoncernas iš tų įmonių, dar kokia dešimtis Lietuvos įmonių. O ką su tomis darysime? Čia irgi reikėtų mums šiek tiek kalbant žinoti ir informuoti žmones. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. B. Matelis. Prašom.
B. MATELIS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, visgi šis klausimas yra išskirtinis Seimo Pirmininko kompetencijos klausimas. Kviečiu Seimo Pirmininką imti valdžią į savo rankas ir neversti opozicijos mąstyti taip, kaip nori vienas R. Karbauskis. Jūs dabar esate tas žmogus, kuris galite viską nuspręsti. O ponui premjerui aš patarčiau nesivadovauti P. Gražulio patarimais, nes vėliau neatsigins kaltinimų dėl nesantuokinių vaikų.
PIRMININKAS. A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, jau ir taip kilo daug diskusijų dėl to, kaip mes interpretuojame Statutą, ypač svarbios problemos sąvoką. Bet aš norėčiau atkreipti dėmesį į dar vieną tos normos formuluotę, tai yra Seimo nariai prieš posėdį gali įteikti Posėdžių sekretoriatui raštišką klausimą. Šiuo atveju buvo įteikta 18 klausimų, tai netgi formaliai neatitinka tų formalių reikalavimų, nes Statute aiškiai įvardintas vieno klausimo klausimas. Jūs išsirinkite, ką jūs ten norite. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kolegos, sakote, kad balsuotume. Dėl ko pasiūlyta balsuoti? Nėra pasiūlymo. Nėra pasiūlymo… A. Širinskienė turi pasiūlymą. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš manyčiau, kad Seimas turėtų balsuoti ir apsispręsti, ar tai yra tikrai tokios svarbos ir reikšmės valstybei klausimas.
PIRMININKAS. Tai yra Seimo narių prerogatyva. Gerbiami kolegos, suprantu, kad iki antradienio aš turėsiu nuspręsti, ir palikite… (Balsai salėje) Ne, ne, ne, aš turėsiu formuodamas antradienio darbotvarkę įrašyti, jūs ką tik to reikalavote. (Balsai salėje) Premjere, reikėtų jūsų atsakymo. Jūsų atsakymas yra, kad neatsakinėsite į klausimus. (Triukšmas salėje) Prieikite prie mikrofono. Kalbėkite, Agne Širinskiene.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Kolegos, tiesiog kilo daug problemų dėl Statuto interpretavimo. Tai aš manyčiau, kad tikrai Seimo Pirmininkas galėtų kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją, išsiaiškinkime Statutą, nes tai yra vienintelė institucija Seime, kuri kompetentingai aiškina Statuto normas, ir tada žinosime, ar turime mes balsuoti, ar neturime, ar dešimties narių Seimo grupė yra galingesnė už Seimą ir gali apsispręsti. Paprastai Konstitucinis Teismas sako, kad Seimas in corpore turi visas galias, ne tam tikros grupės Seimo nariai.
PIRMININKAS. R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Vis dėlto Etikos ir procedūrų komisija, svarstydama Statutą, žiūri į Statuto nuostatas. Dėl turinio, ar tas klausimas svarbus, ar ne, dažniausiai mes negalime pateikti kompetentingos nuomonės, nes tokių kreipimųsi į Etikos ir procedūrų komisiją yra. Komiteto nariai prieštarauja, kad tas klausimas buvo ne jų komiteto kompetencija, bet buvo svarstomas, arba reikalauja svarstyti, bet pirmininkas nenori įtraukti. Mes negalime nustatyti, ar tam komitetui, o šiuo atveju vienai frakcijai, tie klausimai yra svarbūs, ar ne. Čia yra vertinimo dalykas. Kas vienam yra labai svarbu, kitam galbūt yra nesvarbu. Aš noriu priminti, kad praeitą kadenciją taip pat buvo panaši situacija su VSD vadovu, kai pareikalavo Seimo nariai atsakyti į klausimus, o tai yra susiję, be abejo, ir su įslaptinta medžiaga, ir taip toliau, bet vis dėlto ta procedūra įvyko, atėjo vadovas ir atsakė į klausimus taip, kaip jis galėjo atsakyti į tą turinį. Buvo labai trumpi atsakymai, nes, jo manymu, tai buvo ne jo kompetencija. Šiaip yra tokia Statuto nuomonė ir aš abejoju, ar Etikos ir procedūrų komisija vertins klausimų turinį, sakykime, patį klausimą, jo esmę. Čia pagal Statutą yra klausimas, ar surinkti parašai nepasikartojo šioje sesijoje, ir tuomet reikalavimas yra teisėtas.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos, viskas. Diskusiją užbaigiu. Tą klausimą įtraukiu į antradienio darbotvarkę. Baigta.
Ar galime pritarti šios dienos darbotvarkei? Bendru sutarimu. Ačiū, pritarta.
10.51 val.
Politinių partijų įstatymo Nr. I-606 2 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2266GR (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Politinių partijų įstatymo Nr. I-606 2 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2266GR. Priėmimas. Yra likęs balsavimas.
Gerbiami kolegos, skelbiu, dėl ko balsuojame. Motyvai jau išsakyti. Dabar turime balsuoti, ar priimti grąžintą įstatymą su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais. Kas pritaria, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja kitaip. Darbotvarkei buvo pritarta bendru sutarimu. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 71 Seimo narys: už – 70, prieš nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2266) priimtas. (Gongas)
10.53 val.
Energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 8, 16, 191, 23 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 161 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2326(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.1 klausimas – Energetikos įstatymo 2, 8, 16, 191, 23 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 161 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2326(2). Priėmimas. Pranešėjo V. Poderio nekviečiu į tribūną, nes pasiūlymų ir pataisų nėra, todėl siūlau priimti pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra, galime pritarti bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio taip pat pasiūlymų nėra, galime pritarti bendru sutarimu. 3 straipsnis taip pat be pasiūlymų. Pritariame bendru sutarimu. 4 straipsnis. Pasiūlymų nėra, galime pritarti bendru sutarimu. 6 straipsnis. Taip pat pasiūlymų nėra, pritariame bendru sutarimu. 7 straipsnis – įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas, taip pat pasiūlymų nėra, pritariame bendru sutarimu.
Motyvai už ir prieš. Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Kviečiu balsuoti priimant projektą Nr. XIIIP-2326.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 108 Seimo nariai: už – 108, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2326) priimtas. (Gongas)
10.55 val.
Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 7, 9, 20 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2327(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Gamtinių dujų įstatymo 7, 9, 20 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2327, taip pat priėmimas. Priėmimo stadijoje pasiūlymų nėra, todėl siūlau priimti pastraipsniui.
1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. 2 straipsniui bendru sutarimu galime pritarti? Ačiū. 3 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 4 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 5 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu.
Motyvai už. Seimo nariai neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 107. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2327) priimtas. (Gongas)
10.57 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 9, 15, 16, 56 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2328(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.3 klausimas – Elektros energetikos įstatymo 9, 15, 16, 56 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2328. Priimame pastraipsniui. Kviečiu į tribūną V. Poderį, nes yra vienas pasiūlymas. Priimame pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Priimame bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio taip pat pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu pritariame. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu galime pritarti. 4 straipsnis taip pat be pasiūlymų, jam galime pritarti bendru sutarimu.
Ir 5 straipsnis. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritaria.
V. PODERYS (LVŽSF). Komitetas pritaria, kadangi tai yra dėl teisinės technikos pastaba.
PIRMININKAS. Ir su tokiu techniniu pataisymu galime pritarti visam 5 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
6 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas. Jam galime pritarti bendru sutarimu.
Dėl motyvų už, prieš Seimo nariai neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai ir visi 94 balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2328) priimtas. (Gongas)
10.58 val.
Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 30 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2329(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.4 klausimas – Šilumos ūkio įstatymo 30 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2329. Pranešėjo nekviečiu į tribūną, pasiūlymų nėra. Priimame pastraipsniui.
1 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 2 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 3 straipsniui taip pat pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Kviečiu balsuoti priimant šį projektą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 101 Seimo narys: už balsavo visi – 101 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2329) priimtas. (Gongas)
11.00 val.
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 3, 9, 26, 33 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2330(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.5 klausimas – Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3, 9, 26, 33 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2330. Priėmimas. Taip pat pranešėjas V. Poderys, bet pasiūlymų negauta. Priimame pastraipsniui. 1 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 2 straipsniui taip pat pritariame bendru sutarimu. 3 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 4 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 5 straipsniui taip pat pritariame bendru sutarimu. 6 straipsniui (įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas) pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė.
Kviečiu balsuoti. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 106 Seimo nariai: visi 106 balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2330) priimtas. (Gongas)
11.01 val.
Finansinių ataskaitų audito įstatymo Nr. VIII-1227 1, 2, 12, 15, 23, 36, 37, 38, 53, 54, 55, 56, 58, 62, 68, 69, 73 straipsnių, dvyliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo vienuoliktuoju1 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2331(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.6 klausimas – Finansinių ataskaitų audito įstatymo straipsnių, dvyliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo vienuoliktuoju1 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2331. Priėmimas. Taip pat pasiūlymų negauta.
Kviečiu pritarti pastraipsniui. 1 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 2 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 3 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 4 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 5 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 6 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 7 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 8 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 9 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 10 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 11 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 12 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 13 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 14 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 15 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 16 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 17 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 18 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 19 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 20 straipsniui pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų už, prieš Seimo nariai neužsirašė.
Kviečiu balsuoti dėl projekto Nr. XIIIP-2331 priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 102 Seimo nariai: visi 102 balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2331) priimtas. (Gongas)
11.04 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 12, 14, 16, 20, 27, 28 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2278(2) (priėmimas)
Kito įstatymo projekto priėmimas. Darbotvarkės 1-4.1 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2278. Pranešėja – A. Maldeikienė. Ar yra salėje? I. Šimonytė. Kviečiu.
Priimame pastraipsniui. 1 straipsnis, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu. 2 straipsnis, taip pat nėra pasiūlymų. Pritariame bendru sutarimu. 3 straipsnis, pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 4 straipsnis, pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 5 straipsnis, pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 6 straipsnis, yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Komitetas pritarė ir patikslino.
PIRMININKAS. Pritarė ir patikslino. Ir su tokiu patikslinimu galime pritarti bendru sutarimu visam 6 straipsniui? Pritariame. 7 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu. 8 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 9 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Komitetas pritarė ir patikslino.
PIRMININKAS. Komitetas patikslino ir taip patikslinę galime pritarti visam 9 straipsniui. Ačiū pranešėjai.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKAS. Dėl motyvų už, prieš Seimo nariai neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl projekto Nr. XIIIP-2278.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai: visi 95 balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2278) priimtas. (Gongas)
11.06 val.
Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2279(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.2 klausimas – Biudžeto sandaros įstatymo 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2279(2). Priėmimas.
Pasiūlymų nėra. Pranešėjų nekviečiu. Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 2 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas 2019 m. sausio 2 d., pritariame bendru sutarimu. Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė.
Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai, visi 95 balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2279(2) priimtas. (Gongas)
11.07 val.
Biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2280(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.3 klausimas – Biudžetinių įstaigų įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2280(2). Priėmimas.
Pranešėjos taip pat nekviečiame į tribūną. Pasiūlymų nėra. 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu. 2 straipsniui taip pat galime pritarti bendru sutarimu. Dėl motyvų už, prieš Seimo nariai neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 105 Seimo nariai: visi 105 balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2280(2) priimtas. (Gongas)
11.08 val.
Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 30 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2281(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.4 klausimas – Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2281(2). Priėmimas.
Taip pat pasiūlymų nėra gauta. Priimame pastraipsniui. 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu. 2 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu ir 3 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu. Dėl motyvų už, prieš Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 99 Seimo nariai, visi balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2281(2) priimtas. (Gongas)
11.10 val.
Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2282(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.5 klausimas – Rinkliavų įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2282. Taip pat priėmimas. Pasiūlymų negauta.
1 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu. 2 straipsnis. Taip pat galime priimti bendru sutarimu.
Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 97 Seimo nariai: visi balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2282) priimtas. (Gongas)
11.11 val.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2283(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.6 klausimas – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2283. Priėmimas. Priimame pastraipsniui. Pasiūlymų nėra gauta.
1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu. 2 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų už ir prieš Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame dėl priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 105 Seimo nariai: visi 105 balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2283) priimtas. (Gongas)
11.12 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2284(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.7 klausimas – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2284. Priėmimas. Pasiūlymų taip pat negauta.
Priimame pastraipsniui. 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu. 2 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu.
Kalbėti dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 100, prieš nėra, susilaikė 2 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2284) priimtas. (Gongas)
11.14 val.
Valstybės kontrolės įstatymo Nr. I-907 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4281(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.8 klausimas – Valstybės kontrolės įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4281. Priėmimas. Pasiūlymų negauta.
Priimame pastraipsniui. 1 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 2 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 100 Seimo narių: už – 98, prieš – 1, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4281) priimtas. (Gongas)
11.15 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1762(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo 6 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1762(2). Priėmimas. Taip pat pasiūlymų nėra gauta, priimame pastraipsniui.
1 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 2 straipsniui pritariame bendru sutarimu. Seimo nariai neužsirašė dėl motyvų, kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 106 Seimo nariai, visi 106 balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1762) priimtas. (Gongas)
11.16 val.
Įstatymo „Dėl amnestijos akto“ projektas Nr. XIIIP-2400(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – įstatymo „Dėl amnestijos akto“ projektas Nr. XIIIP-2400(2). Priėmimas.
Pasiūlymų nėra. Priimame pastraipsniui. 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu. 2 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Galime, ačiū. 3 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 4 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 5 straipsniui pritariame bendru sutarimu. Ačiū. 6 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 7 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 8 straipsnį taip pat priimame bendru sutarimu. 9 straipsnis – bendru sutarimu pritariame. 10 straipsniui pritariame bendru sutarimu.
11 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 12 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 13 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 14 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 15 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 16 straipsniui pritariame bendru sutarimu. Ir 17 straipsniui „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“ pritariame bendru sutarimu. Ačiū.
Motyvai. Motyvai už. Kalbės Seimo narys P. Gražulis. Nėra. Motyvai už – V. Simulikas.
V. SIMULIK (LVŽSF). Dėkoju, Seimo Pirmininke.
Mieli kolegos, norėčiau atkreipti dėmesį, kad baudžiamoji sistema, numatyta vien tik laikyti žmogų uždarytą ir jį auklėti, yra teisinga. Auklėti, kad jis keistųsi. Nes jeigu mes nesieksime, kad už kažkokius numatytus kriterijus žmogui bus taikomos galimybės išeiti anksčiau į laisvę, galimybės būti suprastam, grįžti atgal į normalią visuomenę, tai mes atimsime iš to žmogaus viską. Mes ne tik gatvės universiteto, bet ir specialiųjų institucijų, šiuo atveju uždarymo vietų, „universitetų“, giliname problematiką. Tie žmonės, grįždami į visuomenę, po kurio laiko yra nusistatę prieš visuomenę.
Šiuo atveju šnekame apie tikimybę ir nedidelį kiekį žmonių, kurie už gerus poelgius, už gerą elgesį, už protingą atėjimą atgal į tą normalų, civilizuotą visuomenės kelią gali gauti įvertinimą. Kodėl jūs nenorite sudaryti galimybės žmonėms? Taip, labai svarbu vertinimo kriterijai, jų gali būti įvairių. Galbūt ne patys geriausi čia parinkti, bet tikslas yra įvertinti žmones. Nebus automatiškai į gatvę išleidžiami šimtai ar tūkstančiai tokių rimtų nusikaltėlių. Siūlau palaikyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, gerbiamas Valerijau, iš tiesų amnestija turi automatizmo. Žinoma, formaliai žiūrint, gali Seimas tokį įstatymą priimti, bet aš atkreipiu dėmesį, kad amnestijos taikomos ten, kur nėra nepriklausomos teismų sistemos. Dėl ko? Štai ir Lietuvoje paskutinė amnestija buvo prieš šešiolika metų, nes ten, kur yra nedemokratinės sistemos, ten teismai teisia taip, kaip nurodo caras, imperatorius arba diktatorius, ir protarpiais reikia pravalyti įkalinimo įstaigas. Lietuvoje yra sukurta probacijos sistema, kuri kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, sprendžia visuomenės atstovų komisijos, sprendžia prokuroras, sprendžia teismas ir valstybė tokiu atveju gali pasirūpinti kiekvienu atskiru žmogumi, kaip jį integruoti grįžus į visuomenę, kur jis gyvens, kaip jis užsidirbs pragyvenimui. Nėra jokios logikos, kodėl šia sistema negalima pasinaudoti ir kodėl negalima normalia tvarka tai daryti taip, kaip daro Vakarų Europos šalys? Šitą modelį iš tiesų, gerbiami kolegos, ar supras visuomenė? Jeigu nemaža dalis tų, kaip ir paskutinės, beje, amnestijos metu 2002 metais, beveik visi, kurie buvo amnestuoti, grįžo į įkalinimo įstaigas. Ar visuomenė tikrai supras ir palaikys mūsų žingsnį?
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narė A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš nustebusi dėl argumentų, kad amnestiją taiko ten, kur yra nedemokratinės teismų sistemos. Jeigu pamenu ankstesnių amnestijų datas, tai kai kurios iš jų buvo taikomos ir valdant konservatorių koalicijai. Tai skausmingas prisipažinimas tokiu atveju būtų.
Iš tikrųjų norėčiau kalbėti apie tai, kad amnestija suteikia didžiulių galimybių. Kada mes svarstėme amnestijos įstatymą Teisės ir teisėtvarkos komitete, mes turėjome informaciją, kad maždaug 40 jaunų žmonių, nepilnamečių, galėtų pretenduoti būti amnestuoti, jeigu teisėsaugos institucijose nėra fiksuoti jų pažeidimai. Manau, tiems vaikams, juos tikrai reikėtų vadinti vaikais, tai būtų puikus šansas dar kartą bandyti įsilieti į visuomenę ir motyvas pasitaisyti.
Kitas dalykas, tuos vaikus ar suaugusius, kurie būtų amnestuoti, lydės probacijos pareigūnai, aš manyčiau, kad tikrai užtikrinsime visuomenės saugumą. Lygiai taip pat amnestija apima ir nėščias moteris. Tai vėlgi manau, tiek joms, tiek jų gimsiantiems vaikams yra šansas augti, bręsti ir semtis patirties kitoje aplinkoje. Deja, bet iki šiol tie vaikai, kurie gimsta įkalintoms moterims, iš tiesų iki dvejų metų amžiaus, galima sakyti, kali su mamomis. Siūlau tikrai tiems žmonėms suteikti šansą būti paleistiems į laisvę ir gyventi, bandyti integruotis į visuomenę.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, mes puikiai suprantame, kad tai yra vienkartinis sprendimas, kuris neturės jokios ilgalaikės įtakos ir jokio ilgalaikio efekto baudžiamajai politikai, čia kalbant apie teigiamą, bet gali tikrai turėti rimtą neigiamą.
Antras dalykas. Tai viso labo simbolinis sprendimas, kuris palies vos šimtą labai konkrečių asmenų, ir gali pasirodyti gana lengvas sprendimas, priimkime ir čia niekas nepasikeis, tačiau toks sprendimas yra kartu galios demonstravimas ir aiškus nepasitikėjimas valstybinėmis institucijomis ir baudžiamąja politika. Mes iškreipiame baudžiamąją politiką ir sakome, jog nepasitikime teismais, kurie priima sprendimus jau įvertinę visas tas aplinkybes, kurias mes dar kartą čia nurodome. Mes nepasitikime teismais, tačiau noriu priminti, kad visuomenė dar labiau nepasitiki Seimu. Priimdami tokį sprendimą, mes tikrai nesukursime didesnio pasitikėjimo Seimu, todėl kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, aš paprastai tomis temomis nekalbu, bet šį kartą reikia pasakyti kai kurias pastabas. Europa kažkada nutarė, kad mirties bausmės Europos Sąjungoje nevykdys. Tai atrodė labai nepatrauklu ir iš tikro prieš daugelį apklausų, bet žmonės nutarė, komunizmas nugalėjo ir šansai tuos žmones palikti gyvus vis dėlto, pasirodė, daugiau duoda sprendimų, negu tai, kad juos nukankina, nužudo ar dar ką nors padaro. Už visų šių sprendimų, to, ką mes siūlome, iš tikro stovi konkretūs žmonės, 200 žmonių. Ir jiems suteikimas galimybės pasitaisyti ir turėti naują galimybę eiti iš tikro yra labai, mano supratimu, humaniškas žingsnis. Aš manau, kad mes turėtume (bent aš asmeniškai galvoju) palaikyti tą idėją. Nors iš pat pradžių mes ir priešinomės, kad galima kitais būdais pasiekti atsakymus, bet, kiek aš žinau praktiką, daugelis pasaulio šalių, tiek parlamentai, tiek prezidentai, atėję į valdžią arba būdami valdžioje, skelbia amnestijas, skelbia žmonių atleidimą nuo padarytų nusikaltimų – ne pačių didžiausių, bet tų, kuriuos galima ištaisyti gyvenant. Todėl duokime šansą žmonėms dar kartą pasirinkti doros kelią. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tiesų jau šiek tiek yra kalbėta apie tai, kad šitas pasiūlymas labiau primena viešųjų ryšių akciją ir valdančiųjų tam tikrą galios demonstravimą. Be abejo, jis gali toks egzistuoti, jis gali toks atsirasti, bet prieš tai reikia turbūt atsakyti sau į klausimą, ar visuomenė yra tam pasiruošusi, ar mūsų tarnybos, konkrečiai Probacijos tarnyba, yra pakankamai pasiruošusi tam, kad būtų užtikrinta tų žmonių integracija į visuomenę, kad tai nesukels dar vienos nusikalstamumo bangos, kad bus pakankamai kontroliuojamas jų gyvenimas, išėjus į laisvę?
Amnestija kelia daugybę abejonių dėl teisingumo ir atpildo prasmės, nes taip gali būti iškreipiama pati teisingumo sąvoka. Sakykim, Jungtinėse Amerikos Valstijose dažnai diskutuojama dėl nelegalių imigrantų amnestavimo. Dažnai pirma laiko paleidus į laisvę arba paskelbus amnestiją vėl grįžtama prie ankstesnės veiklos. Kai kurie pavyzdžiai ir Lietuvoje kai ką rodo, kas ir atsitiko po 2002 metų amnestijos. Kaip rodo 2002 metų praktika, nuteistųjų buvo sumažinta 39 %, tačiau netrukus įkalinimo įstaigos vėl pasipildė 32 % nuteistųjų, kurių dauguma buvo tie patys žmonės.
Tada kyla klausimas, ar mes pasiruošę, kad nepasikartotų toks scenarijus? Man nėra jokių įrodymų ir garantijų, kad mes būtume pasiruošę, todėl raginu balsuoti prieš. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys V. Gailius.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, demokratinių šalių baudžiamojoje politikoje netaikomos amnestijos. Ten efektyviai naudojama lygtinio paleidimo sistema. Mes tokią sistemą taip pat turime, tačiau jos efektyviai nenaudojame.
Nuo pat projekto įregistravimo pasisakiau prieš šį projektą, prieš tokį modelį, kadangi mes turime tobulinti esamą pozityvų ir europietišką modelį. Komitete dirbome šituo klausimu daug, intensyviai, aktyviai.
Kad žmogus jaustųsi laimingas, iš jo reikia iš pradžių ką nors atimti, o paskui duoti. Mes šituos dvejus metus labai intensyviai kriminalizavome nemažai administracinių nusižengimų. Mes griežtinome sankcijas, visomis išgalėmis stengėmės išbalansuoti Baudžiamąjį kodeksą. Pasekmė – nuteistųjų skaičiaus augimas. Kad kažką daryti reikia – taip, reikia.
Mieli kolegos, aš negaliu atimti vilties iš nepilno 1 % nuteistųjų, kurie, jeigu mes būtume elgęsi išmintingai, turbūt ten nebūtų atsidūrę. Ir šiandien balsuosiu už šį projektą prieš savo principus vien dėl to, kad jau mes davėme viltį keliems šimtams žmonių ir jau jie yra individualizuoti, jau jie laukia šito projekto. Nesielkime neatsakingai, kad po to reikėtų priiminėti tokius nedemokratinėms valstybėms būdingus įstatymų projektus.
PIRMININKAS. Ir motyvai prieš – Seimo narys K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš irgi pagyvensiu šiek tiek prisiminimais. Kai buvo pirmos amnestijos, tada dar Seime ir nedirbau, bet tam tikras mano palaikymas ir supratimas lyg ir buvo, užuojauta buvo, tačiau kas atsitiko? Aš papasakosiu vieną visiškai praktišką atvejį, kuris nutiko šalia Kauno, Rokuose, kur ir aš gyvenu. Paprasčiausiai buvo paleistas didelis skaičius nuteistųjų ir buvo paleistas vienas skerdikas, ne žmonių skerdikas, gyvulių skerdikas, ir kas atsitiko? Aplink Kauną padidėjo gyvulių grobimas, skerdimas ir, kai bendruomenė susiėmė, pagavo jį, pasirodė, kad tai buvo dešimt kartų būtent už visokius tokius nusikaltimus teistas asmuo, irgi išėjęs pagal amnestiją. Vėlgi jisai sugrįžo atgal į ten, kur ir išėjo, tačiau ūkininkams, kaimo žmonėms niekas neatlygino, gavome… kad nėra iš ko išieškoti.
Mane iš tikrųjų ima baimė, ar šiame sraute neatsiras tų žmonių, kurie vėlgi… Mes duosime teismams, policijai darbo, kol jie vėl bus sugrąžinti į ten, iš kur ir išėjo. Mes, konservatoriai, niekada nenorime perimti teismo ar kitų įgaliotų institucijų funkcijų, jos vykdomos, yra visa sistema: yra ir visuomeninių organizacijų, kurios teikia prašymus dėl malonės, kartais ir Seimo nariai gauna raštų ir pasirašo. Palaikome arba nepalaikome tuos žmones. Sistema yra, reikia ja naudotis šiandien, bet nuogąstavimų man taip pat yra.
PIRMININKAS. Po keturis motyvus Seimo nariai išsakė. Kviečiu balsuoti dėl šio įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 80, prieš – 5, susilaikė 24 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2400) priimtas. (Gongas)
11.32 val.
Produktų saugos įstatymo Nr. VIII-1206 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2292(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Produktų saugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2292(2). Priėmimas. (Balsai salėje) Pranešėjas – Z. Jedinskis. Kviečiu į tribūną.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Priimame bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio taip pat pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų taip pat nėra. Dėl 4 straipsnio pasiūlymų nėra. Priimame bendru sutarimu. Dėl 5 straipsnio pasiūlymų nėra. Priimame bendru sutarimu. Dėl 6 straipsnio pasiūlymų nėra. Priimame bendru sutarimu. Dėl 7 straipsnio pasiūlymų nėra. Priimame bendru sutarimu. Dėl 8 straipsnio pasiūlymų nėra. Priimame bendru sutarimu. Dėl 9 straipsnio pasiūlymų nėra. Priimame bendru sutarimu. Dėl 10 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė?
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Komiteto nuomonė – pritarti. Techninis pasiūlymas išbraukti žodį „kalendorinė“ diena.
PIRMININKAS. Ačiū. Su tokiu pritarimu galime pritarti visam 10 straipsniui. Dėl 11 straipsnio taip pat yra Teisės departamento pasiūlymas.
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Pasiūlymas analogiškas. Komitetas turi pritarti.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė ir pritariame visam straipsniui su tokiu suderinimu.
Dėl 12 straipsnio pasiūlymų nėra. Priimame bendru sutarimu. Dėl 13 straipsnio taip pat yra Teisės departamento pasiūlymas.
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Komitetas siūlo pritarti iš dalies. Siūlo pakeisti 13 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir išdėstyti jį taip: „Dalyvaujant ekonominės veiklos vykdytojui ar jo įgaliotam asmeniui“, išbraukiant žodžius „vykdytojo“ ir „paskirtam“.
PIRMININKAS. Ačiū. Su tokiu suderinimu dar negalime sutarti, nes yra dar vienas Teisės departamento pasiūlymas.
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Analogiškas pasiūlymas, komitetas siūlo pritarti iš dalies.
PIRMININKAS. Pritarti. Dar trečias Teisės departamento pasiūlymas.
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Pasiūlymas analogiškas, komitetas siūlo pritarti iš dalies.
PIRMININKAS. Ačiū. Ketvirtas Teisės departamento pasiūlymas.
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Irgi analogiškas, komitetas siūlo pritarti.
PIRMININKAS. Ir su šiais pritarimais galime pritarti visam 13 straipsniui? Bendru sutarimu. Ačiū, pritarta.
14 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu. Pasiūlymų nėra. 15 straipsnis. Pasiūlymų taip pat nėra. Pritariame bendru sutarimu.
Dėl 16 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas.
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Komitetas siūlo pritarti.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Su tokiu suderintu keliaujame prie kito Teisės departamento pasiūlymo, kuriam…
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Komitetas siūlo pritarti.
PIRMININKAS. Komitetas taip pat pritarė. Su tokiais pasiūlymais, suderintais su komitetu, galime pritarti visam 16 straipsniui.
17 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu. 18 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu.
Dėl 19 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas.
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Komitetas siūlo pritarti.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Dėl 19 straipsnio dar yra vienas Teisės departamento pasiūlymas.
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Komitetas siūlo pritarti.
PIRMININKAS. Pritarti. Ir pritarę galime pritarti visam 19 straipsniui.
Dėl 20 straipsnio taip pat yra Teisės departamento pasiūlymas.
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Komitetas siūlo pritarti.
PIRMININKAS. Pritarė. Su tokiu pasiūlymu pritariame visam 20 straipsniui.
21 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu.
Dėl 22 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas.
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Komitetas siūlo pritarti.
PIRMININKAS. Komitetas siūlo pritarti iš dalies ir pritariame tokios redakcijos šiam pasiūlymui.
Toliau kitas Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Ir tam pritarę galime pritarti visam 22 straipsniui.
23 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 24 straipsnis. Taip pat nėra pasiūlymų. Pritariame bendru sutarimu.
Dabar galime pritarti visam 1 straipsniui, kuriame buvo išdėstyti tie pasiūlymai su straipsniais, bendru sutarimu.
2 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas. Taip pat nėra pasiūlymų, galime jam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Ačiū pranešėjui. Seimo nariai dėl motyvų neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 101 Seimo narys: už – 93, prieš nėra, susilaikė 8 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2292) priimtas. (Gongas)
11.38 val.
Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo Nr. I-1324 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2355(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2355. Pranešėjas – A. Sysas. Tačiau pasiūlymų negauta priėmimo stadijoje, todėl priimame pastraipsniui.
1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu. 2 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu.
Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 100, prieš nėra, susilaikė 4 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2355) priimtas. (Gongas)
11.39 val.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2414(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Statybos įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2414. Priėmimas. Pranešėjas – K. Bacvinka, tačiau pasiūlymų negauta, į tribūną nekviečiu.
Priimame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento visiškai redakcinis pasiūlymas, jam galime pritarti. Galime visam 1 straipsniui pritarti.
2 straipsnis – įgyvendinimas, įsigaliojimas ir taikymas. Jam taip pat galime pritarti bendru sutarimu. Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 100, prieš nebuvo, susilaikė 5 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2414) priimtas. (Gongas)
11.41 val.
Miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1403(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Miškų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1403(2). Pranešėjas – K. Bacvinka. Priėmimas. Kviečiu į tribūną. Yra pasiūlymų. Priimame pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio nėra pasiūlymų, priimame bendru sutarimu. 2 straipsnis – įstatymo įgyvendinimas ir įsigaliojimas. Yra Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas…
K. BACVINKA (LVŽSF). Nepritarti – komiteto nuomonė, nes jau buvo svarstyta.
PIRMININKAS. Atsiprašau, čia yra ne dėl 2 straipsnio, bet dėl viso įstatymo ir šiam pasiūlymui komitetas nepritarė. O 2 straipsniui bendru sutarimu mes galime pritarti? Pritarta.
Teisės departamento pasiūlymui dėl viso įstatymo komitetas nepritarė. Toliau yra motyvai. Ačiū pranešėjui. Motyvai už – Seimo narė I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų tai seniai sprendžiamas klausimas, jo mes niekaip neišsprendžiame Seime, aš tikiuosi, kad šiandien bus priimtas teisingas sprendimas. Mes kalbame šio įstatymo pataisa apie miškingus rajonus ir miestus, tokius kaip Varėna, Neringa, kur tikrai dėl to, kad plotai tose vietovėse yra didesni, jie negali iškirsti tų medžių ir net pritraukti investicijų, nors yra norinčių, tarkime, toje pačioje Varėnoje, kad investicijų net užsienio ateitų daugiau. Todėl, sudarius teigiamas sąlygas – pakeitus šį įstatymą, tikrai varėniškiai ir kiti miškingų rajonų gyventojai turės galimybių pritraukti investicijų į savo rajonus. Todėl prašyčiau pritarti.
PIRMININKAS. Daugiau dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 113 Seimo narių: už – 86, prieš – 1, susilaikė 26 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1403) priimtas. (Gongas)
11.44 val.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 63 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1533(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-11 klausimas – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 63 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1533(2). Priėmimas. Pranešėjas – NSGK pirmininkas V. Bakas. Kviečiu į tribūną, nes yra pasiūlymų.
Vienas straipsnis. Prašau pakomentuoti.
V. BAKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, vakar komitetas svarstė vieną pasiūlymą – Teisės departamento pastabą, nutarė jai nepritarti bendru sutarimu. Galiu pakomentuoti. Iš tiesų pastabos esmė yra ta, kad Teisės departamentui neaišku, kodėl mes siūlome išskirti savanorius, karius, kurių būtent siūlome neleisti iškeldinti iš būsto nesuteikus kitų gyvenamųjų patalpų. Kodėl mes siūlome išskirti būtent tą laikotarpį iki pučo? Būtent todėl, kad tarėmės ir su mūsų gerbiamais istorikais, kad žmonės, kurie ėjo į tarnybą, savanoriškai ėjo iki pučo, kai dar net valstybės nebuvo, neaišku, ar apskritai būtų pavykę, gal tiems žmonėms būtų tekę sėsti į kalėjimą, rizikavo savo gyvybėmis, iki pučo buvo kritinis laikas, kai buvo didžiausia grėsmė tiems žmonėms, bet, nepaisydami tų grėsmių, tie žmonės vis tiek stojo į savanorių pajėgas ir gynė valstybę. Tai tokie pagrindiniai argumentai.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai. Dėl motyvų už užsirašė Seimo narys V. Bakas.
V. BAKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, daug jau išsakyta, bet aš nusprendžiau šį kartą tas dvi minutes skirti laiškui, kurį gavau iš tų savanorių, kad paneigčiau daugelį čia tokių ir negražių, netgi šmeižikiškų aplinkybių.
Šiandien sprendžiame klausimą ne dėl to, ar reikia suteikti privilegijų. Šiandien sprendžiame klausimą, ar mes leisime į gatvę išmesti tuos žmones, kurie atėjo iki pučo, ar mes sustabdysime tą procesą, kuris jau prasidėjo. Noriu pacituoti laišką savanorių, kaip jie jautėsi tuo metu. „Po pučo dauguma gynėjų buvo išleisti į namus, norėjau tą padaryti ir aš, nes tuomet turėjau nedideliame jaukiame miestelyje erdvų butą, puikų darbą, mylintį ir palaikantį kolektyvą, tačiau valstybės vardu buvo užtikrinta, kad viską metus ir visam laikui atvykus, kur tuo metu mano dalyvavimas buvo labai svarbus besikuriančiai Lietuvos kariuomenei, turėsiu tam tikras socialines garantijas, tame tarpe ir gyvenamąjį būstą. Taigi pasitikėdamas savo valstybe ir jos įstatymais nutraukiau visus senuosius saitus, atidaviau turėtą butą valstybei (atidavė, taip, valstybei) ir grįžau į sostinę.“
Dabar laiške taip pat cituojami 2003 metais pasakyti tuometinio krašto apsaugos ministro L. Linkevičiaus žodžiai. Jis konstatavo: „Iškeldinti žmones problemiška, butai suteikti tebegaliojant senajam Civiliniam kodeksui, kuriame numatyta sąlyga, kad asmenį, jam išėjus į pensiją, galima iškeldinti iš tarnybinio buto tik suteikiant jam kitą gyvenamąją patalpą, todėl šiandien tų asmenų iškeldinimas pažeistų konstitucinį teisėtų lūkesčių principą.“ Kita citata: „Seime išgirdau (matyt, mūsų diskusijų metu) apie 1 tūkst. eurų pensiją, kurią gauna savanoriai. Deja, ponai, gaunu apie 256 eurus.“
PIRMININKAS. Laikas.
V. BAKAS (LVŽSF). Aš noriu pasakyti, kad didelės pensijos, privilegijos yra mitas. Mes šiandien balsuosime, ar stabdome išmetimo į gatvę procesą, ar vis dėlto apsaugome žmones, kurie tikrai aukojosi ir rizikavo. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – Seimo narys A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, prieš tai buvusi kalba labai akivaizdžiai parodo, kaip supriešinama. Kodėl tas nebuvo daroma tada, kai buvo priimtas sprendimas, nes 500 žmonių arba savo noru pasitraukė, arba privatizavo taip, kaip buvo numatyta įstatymu. Manau, kad procesas ne prasideda, procesas baigiasi, nes liko, rodos, pats teikėjas teikė, maždaug penki žmonės, o tokių buvo per 500.
Mano klausimas. Kaip mes žiūrėsime į akis tiems žmonėms, kurie pasielgė pagal įstatymą? Ar dabar visi taip darys, nes kitoje upės pusėje iš mūsų Seimo matomi Edukologijos universiteto bendrabučiai, juos irgi su žmonėmis perduoda Turto bankui ir Turto bankas jiems kels tuos pačius reikalavimus. Prieš porą mėnesių priėmėme įstatymą dėl girininkijų. Ne man… Aš ne teisininkas, bet kai teisininkai kalba apie lygiateisiškumo principus, tai man labai keistai atrodo, nes mūsų Konstitucijoje parašyta, kad visi Lietuvos piliečiai yra lygūs prieš įstatymą, nėra lygesnių. Manau, kad tokios pataisos ir sukuria precedentą, kad yra lygesnių, nes žaidžiama pagal kitas taisykles. Ar mes dabar taikysime restituciją tiems, kurie sąžiningai elgėsi kaip piliečiai ir padarė taip, ką priėmė Seimas ir ką siūlė Vyriausybė. Tai yra esminis klausimas. O manipuliuoti skaičiais, dydžiais, žmonėmis, nuotaikomis, aš manau, nepagarba visiems kitiems piliečiams. Tik dėl to, kad mes nesilaikome principinių dalykų, tai yra to, kas parašyta mūsų Konstitucijoje, aš negaliu pritarti tokiems įstatymams.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narė V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, man labai gaila, kad apskritai kyla diskusija tuo klausimu, kai mes kalbame apie žmones, kurie aukojo savo gyvybę tam, kad mes šiandien visi gyventume laisvai, kad mes čia sėdėtume šitame Seime. Jie tikrai rizikuodami savo sveikata, gyvybe ėjo ir… Be abejo, net neturėtume kalbėti – jie yra verti daug daugiau negu gyventi socialiniame būste. Bet kai kyla klausimas apie tai, kad jie bus metami į gatvę, tai mums turėtų būti tikrai labai didelė gėda. Todėl šito įstatymo tikslas yra tas, kad žmogus nebūtų išmestas į gatvę. Tas žmogus, kuris ėjo ir kovojo už mus, tikrai… o jam būtų suteiktos kitos gyvenamosios patalpos ir tikrai užtikrintos bent jau padorios gyvenimo sąlygos.
O jeigu kalbėtume apie lygiateisiškumą, tai, gerbiami kolegos, tikrai man labai keista, nes ne kiekvienas ėjo rizikuoti savo gyvybe. Mes tikrai net neturime kalbėti ir diskutuoti, ir skaičiuoti pinigus, kurie tikrai nieko neturėtų reikšti kalbant apie tai, ką tie žmonės dėl mūsų padarė. Tuo labiau tikrai gėda mums, kad 20 metų šitie žmonės buvo maitinti pažadais, kad jie galės toliau gyventi šituose būstuose, o toliau dabar jie tiesiog išmetami į gatvę. Labai kviečiu palaikyti, būti tikrai socialiai atsakingiems, nes tai yra mūsų platus požiūris, socialiai atsakingų politikų pareiga užtikrinti tai, kad šitie žmonės bent nebūtų metami į gatvę. Labai prašau balsuoti už.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Aš lieku nuoseklus: visose pateikimo ir svarstymo stadijose pasisakiau už šitą įstatymą. Tiktai noriu šiek tiek pataisyti V. Baką – valstybė visą laiką buvo, tiktai ji buvo okupuota. Kai jūs pasakėte, kad gal valstybės nebuvo – ji buvo. Visada ji buvo, tiktai jos būklė buvo vienokia ir kitokia. Šiuo atveju ta būklė buvo iš tikrųjų nestabili – veikė sovietinė kariuomenė, vyko agresija ir, be abejonės, šitie žmonės rizikavo savo gyvybe. Dabar skaičius yra labai niekingai mažas tokių žmonių. Mes tikrai nesupriešiname, aš nepritarčiau A. Sysui, mes nesupriešiname sluoksnių. Čia yra nepaprastai mažas skaičius žmonių. Be abejonės, mes turime vis dėlto bent Lietuvos valstybės saugumo politikoje vykdyti tęstinę politiką nuo 1990 metų, kai mes jiems pasakėme tai, kas jų laukia, iki šių dienų. Tai principo reikalas.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, galėčiau, aišku, pritarti ką tik pasisakiusiam kolegai istorikui. Taip, valstybė buvo. Kaip tuo metu įsirašęs į savanorius, galiu pasakyti, kad, taip, mažiausiai apie ką buvo galvojama, tai apie butus. Buvo galvojama apie kitus dalykus. Tačiau metams bėgant, keičiantis įstatymams visada lieka tam tikra grupė žmonių, kurie nepasinaudoja tuo laiku pasiūlytomis galimybėmis. Priminsiu, kad, sudarius galimybes privatizuoti turėtus butus už čekius tuo laiku, vis tiek liko dalis žmonių, kurie to privatizavimo neatliko, ir tie butai liko savivaldybių nuosavybė. Taigi, nepaisant sudaromų galimybių, laikui bėgant tam tikra žmonių dalis lieka ir ta jų padėtis tikrai nelengvėja, greičiau pasunkėja. Pasiekus tam tikrą amžių, pavyzdžiui, 60–65 metus, kai jiems pasiūloma nusipirkti butus aukciono būdu pasiskolinant bankuose, – eikite ir pasiskolinkite tokio amžiaus, pasižiūrėsime, kas jums skolins tuos pinigus. Niekas neskolins, jūs savanoris ar ne savanoris, niekam tai nesvarbu. Todėl aš manau, kad šiuo atveju, jeigu yra apsvarstyta, rasta tokia galimybė, siūlau jai pritarti.
PIRMININKAS. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 108 Seimo nariai: už – 97, prieš – 1, susilaikė 10. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1533) priimtas. (Gongas)
V. Bakas – replika po balsavimo.
V. BAKAS (LVŽSF). Noriu padėkoti Seimui už šitą sprendimą, noriu padėkoti profesoriams už pataisymą. Iš tikrųjų valstybėje neturėjome galimybės tvarkytis, kaip norime. Bet ponui A. Sysui, kuris mėgsta priešinti socialines grupes, krašto apsaugą su socialiniais reikalais, noriu tiesiog duoti tokį patarimą. Jūs esate valdančiojoje daugumoje Vilniaus miesto savivaldybėje. Štai ponas G. Paluckas, partijos pirmininkas, tikrai yra pajėgus padėti žmonėms, kurie yra metami į gatvę. Tiesiog atlikite savo darbą, nepriešinkite žmonių.
PIRMININKAS. Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Nekrošius.
11.57 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimo Nr. XIII-1495 „Dėl laikinosios tyrimo komisijos dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams Lietuvoje parlamentinio tyrimo atlikimo sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2805(2) (svarstymas)
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF). Gerbiami kolegos, tęsiame posėdį. Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimo Nr. XIII-1495 „Dėl laikinosios tyrimo komisijos dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams Lietuvoje parlamentinio tyrimo atlikimo sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2805(2).
Dėl vedimo tvarkos – A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš tiesiog norėčiau frakcijos vardu pasiūlyti pusės valandos pertrauką, nes yra registruoti ir Seimo narių pasiūlymai, kuriuos norėtume dar pasižiūrėti. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti bendru sutarimu pertraukai? (Balsai salėje) Galime. Dėkoju, pritarta. (Balsai salėje)
A. Kubilius dar norėtų pasisakyti. Prašau.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Jeigu yra Seimo narių pasiūlymų, kurių A. Širinskienė dar nespėjo peržiūrėti, tada reikia nukelti į kitą dieną, nes bus pažeistos visos Seimo statuto normos. Jeigu A. Širinskienė nemelavo čia, kad yra Seimo narių pasiūlymai, kuriuos jinai dar nori peržiūrėti, tai tokiu atveju reikia nukelti klausimą į kitą dieną.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Andriau, norėčiau pasitikslinti, ar jūs keliate klausimą dėl?..
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš tiesiog sakau, kad reikia laikytis Statuto. (Balsai salėje) Jeigu yra pasiūlymų, kurių nėra peržiūrėjęs komitetas, A. Širinskienė ir taip toliau…
PIRMININKAS. Supratau.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). …negalima toliau tęsti svarstymo.
PIRMININKAS. Supratau. Kadangi sutarimo nėra, prašau balsuoti dėl šio pasiūlymo frakcijos vardu. (Balsai salėje) Dėl pusvalandžio pertraukos. Primenu, balsuojame dėl frakcijos vardu paprašytos pusės valandos pertraukos. Kas palaikote, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, – prieš arba susilaikote.
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 76, prieš – 13, susilaikė 8. Pusvalandis, tai maždaug 12 val. 30 min. teoriškai turėtų būti.
Kitas darbotvarkės klausimas. Dėl vedimo tvarkos – A. Kubilius. Prašom. Ar J. Džiugelis? Prašom, Justai.
J. DŽIUGELIS (MSNG). Ačiū. Gerbiamasis pirmininke, iš tiesų aš dėl vedimo tvarkos. Aš asmeniškai registravau vieną pasiūlymą ir prašyčiau taip pat laikytis Statuto, kad komitete tas klausimas būtų apsvarstytas. Manau, kad tiesiog pažeidžiame Statutą.
PIRMININKAS. Kaip mane informavo Sekretoriatas, tie visi pasiūlymai keliautų į priėmimo stadiją, nes nesilaikyta terminų.
12.00 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pagal Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės teikimą pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Mykolui Majauskui pagrįstumui ištirti ir išvados dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą pateikimo sudarymo“ projektas Nr. XIIIP-2860 (pateikimo tęsinys)
Tęsiame posėdį toliau. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pagal Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės teikimą pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Mykolui Majauskui pagrįstumui ištirti ir išvados dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą pateikimo sudarymo“ projektas Nr. XIIIP-2860. Dėl vedimo tvarkos – R. Šarknickas. Prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Frakcijos vardu norėčiau paprašyti pusės valandos pertraukos, nes Savižudybių ir smurto komisija gavo dokumentą dėl M. Majausko, ir aš, kaip pirmininkas, privalau atkreipti į tai dėmesį ir pažiūrėti giliau. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Seimą balsuoti dėl pertraukos. Kas palaikote, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, – prieš arba susilaikote.
Balsavo 100 Seimo narių: už – 57, prieš – 31, susilaikė 12. Pusės valandos pertrauka.
Dėl vedimo tvarkos – A. Kubilius. Prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Jūs gal kitą kartą išgirskite, kai J. Razma prieš balsavimą taip pat prašo suteikti žodį dėl vedimo tvarkos. O dabar, kadangi ką tik komisijos pirmininkas pasakė, kad yra gavęs kažkokį dokumentą, kuris, taip suprantame, susijęs su M. Majausku ar apkalta, prašome tą dokumentą neatidėliojant išdalinti prieš svarstymą visiems Seimo nariams.
PIRMININKAS. Jurgis gal labai garsiai neakcentavo, neišgirdau. Atleiskite. Dėl pasiūlyto dokumento, manau, jeigu koks nors dokumentas ir yra, galbūt ir pateiks.
Toliau J. Sabatauskas. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš irgi frakcijos vardu prašau išplatinti visiems Seimo nariams tą dokumentą, nes manau, kad jis svarbus mums visiems. Gal mes tada balsuodami tikrai atsižvelgsime. Ačiū.
PIRMININKAS. Į prašymą, manau, atsižvelgs. Tęsiame darbotvarkę.
12.03 val.
Konstitucijos 44 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2816 (pateikimas)
Konstitucijos 44 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2816. Pateikimas. Į tribūną kviečiu R. Karbauskį. Prašom pristatyti projektą.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Norint išsaugoti LRT politinį neutralumą ir atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo išaiškinimus, buvo registruotos Konstitucijos 44 straipsnio pataisos, nustatančios, kad visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą saugo įstatymas, visuomeninio transliuotojo organų nariai negali dalyvauti politinių partijų ir kitų politinių organizacijų veikloje. Taigi Lietuvos radijo ir televizijos priežiūros bei valdymo organų nariai bus taip pat politiškai neutralūs ir nepriklausomi kaip kad ir kiti ypatingą svarbą valstybėje turinčių institucijų vadovai, prokurorai, tai yra atstovai, prokurorai ir teisėjai.
PIRMININKAS. Dėkojame už pristatymą. Pirmasis klausia P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Norėčiau pacituoti Konstitucijos 44 straipsnį: „Masinės informacijos cenzūra draudžiama. Valstybė, politinės partijos, politinės ir visuomeninės organizacijos, kitos institucijos ar asmenys negali monopolizuoti masinės informacijos priemonių.“ Dabar, kai jums patarė įrašyti į Konstituciją dar papildomą sakinį dėl visuomeninio transliuotojo, savotiškai jūs sudarote galimybę manyti, kad vis dėlto masinės informacijos ir kitos priemonės gali būti užvaldytos politinių partijų ir tapti politinių partijų propagandiniais ruporais. Man atrodo, tas, kas jums patarė, aišku, norėjo pridengti dėl to, kad jūs tikrai nesikėsinate į visuomeninį transliuotoją ir esate už laisvo žodžio apsaugą, bet šiuo atveju jūs papuolėte į dviprasmišką situaciją. Ar jūs su tuo nesutinkate?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Nesutinku. Aš galiu paaiškinti. Pirmiausia tos normos, kurios dabar yra Konstitucijoje, egzistuoja, veikia, bet iš tų išvadų, kurias mes matome, netgi du buvusios kadencijos ar dar tebesamos kadencijos… keičiasi etapais tarybos nariai, keturi asmenys tam tikrais laikotarpiais, du iš jų buvo politinių partijų nariai. Šiandien faktiškai gali būti taip, kad visi 12 būtų politinių partijų nariai, ir tai situacija, kurią leidžia mūsų įstatymai. Priėmus šią konstitucinę pataisą, tokio dalyko būti nebegalėtų.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, turbūt daug atsakymų pateikė pats Teisės departamentas ir, manyčiau, po tokio išaiškinimo jūs galėtumėte atsiimti šį teikimą. Aš suprantu, jūs Konstitucijos keitimo fanas, bet Teisės departamentas rašo, kad Konstitucija neturi būti keičiama, jeigu tai nėra teisiškai būtina. Ir jis paaiškina, kad televizijos nepriklausomumą galima išspręsti įstatymais. Ar nevertėtų jums atsiimti ir grįžti prie įstatymų, ir viskas būtų išspręsta paprastesniu būdu negu toks triukas, kuris reikalauja absoliučios daugumos Seimo narių sprendimo, ir nežinia, kuo viskas pasibaigs? Jūs inicijuokite įstatymą, kodėl to nedarote?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Yra 2006 metų du Konstitucinio Teismo išaiškinimai, kurie leidžia manyti, kad mūsų pasiūlymas yra teisingas, nes Konstitucinis Teismas savo nutarime pripažino, kad LRT veiklą reglamentuojantis įstatymas, kaip ir LRT nepriklausomumas, yra konstitucinė vertybė. Šiuo atveju viena iš nepriklausomumo sąlygų – sprendimus priimančių valdymo ir priežiūros organų narių nepriklausomumas nuo politinių partijų valios. Tai yra šitai mūsų Konstitucijoje nėra iki galo sutvarkytas klausimas.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū. Aš turiu du nedidelius klausimus. Ar tikrai jūs dedate lygybę, pristatydamas šitą įstatymą, tarp teisėjų, prokurorų ir tarybos narių, kad jų pareigos, jų sprendžiami klausimai yra labai panašūs?
Ir antras. Sprendžiant iš to, kad jūs esate fanatikas Konstitucijos keitimo, ar nesiimsite perrašyti visą Konstituciją? Ačiū.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Galiu atsakyti į antrą dalį. Tikrai nesiimsiu. Jūsų teiginys, kad aš esu fanatikas, tikriausiai pritaikomas ir jums asmeniškai, ir tikriausiai bet kuriam kitam, kuris dirba Seime ir teikia kažkokius pasiūlymus ar dėl Konstitucijos keitimo, ar įstatymų taisymo.
Grįžtant prie pirmosios dalies, aš jau minėjau, kad pagal šiandien galiojančią mūsų įstatymų tvarką, iš tikrųjų tas yra konstatuota LRT tyrime, politinių partijų nariai LRT tarybos nariais būti gali. Tai yra tam tikra problema. Jeigu visuomenė kelia klausimą, kad LRT taryba, LRT valdymo organai būtų visiškai depolitizuoti, mes turime padaryti šitą Konstitucijos papildymą.
PIRMININKAS. Klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas iniciatoriau, gal vis dėlto jums reikėtų tiesiai šviesiai pripažinti, kad ši jūsų iniciatyva yra reakcija į atskleistas jūsų užmačias užvaldyti nacionalinį transliuotoją keičiant jo valdymo struktūrą ir formavimo principus, ir dabar norite pavaizduoti, kad jūs esate karštieji to transliuotojo nepriklausomumo šalininkai eliminuodami partijų atstovus. Ar jūs manote, kad LRT taryba bus labiau nepriklausoma, jei joje nebus nė vieno partijos nario, bet bus pakankamas skaičius Agrokoncerno vadovaujančių darbuotojų, pavyzdžiui?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Aš nevertinsiu paskutinių jūsų žodžių, nes jie panašūs į nusišnekėjimą. Bet šnekant iš esmės, tai pirmiausia nuomonė, kuri buvo skleidžiama viešojoje erdvėje apie tai, kad Valstiečių ir žaliųjų sąjunga arba valdančioji koalicija nori politizuoti LRT, tai buvo melas, niekada tokio ketinimo niekas neturėjo, tai yra sugalvota kažkieno idėja ir ji buvo skleidžiama viešojoje erdvėje. Iš tikrųjų mes dėl tos priežasties, kadangi labai ilgai Seime nesugebame patvirtinti komisijos išvados, iš tikrųjų rengiame LRT įstatymo projektą, kuriame labai aiškiai parodoma, kad tikrai jokio ketinimo niekada niekas nėra turėjęs ką nors užvaldyti.
O dėl LRT valdymo, administracija taip pat supranta, kad ir valdyba reikalinga, ir taip toliau. Tik vienas klausimas, kuris visą laiką buvo keliamas, – kaip ji bus formuojama. Galiu jus tikriausiai nudžiuginti, kad pasiūlymai dėl LRT įstatymo bus iki dviejų žmonių nuo keturių mažinti prezidentūros ir Seimo siūlomų LRT tarybos narių skaičių. Taip yra pagal Europos stebinčių ir rekomenduojančių institucijų nuomonę, visuomeninių organizacijų ir taip toliau yra teigiama, kad teisingas sprendimas, kai tik vieną trečdalį LRT tarybos arba nepriklausomų nacionalinių transliuotojų formuoja politikai. Mes tą pokytį nuo dviejų trečdalių iki vieno trečdalio formuojant tarybą įgyvendinsime. Siūlymas toks bus.
PIRMININKAS. M. Adomėno nematau. Klausia J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, Konstitucija, tik kitas jos straipsnis, 35 straipsnis, sako, kad piliečiams laiduojama teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas, išskyrus tas, kurių veikla priešinga Konstitucijai ir įstatymams. Jūs šiuo atveju LRT tarybos narius prilyginate prokurorams, teisėjams, statutiniams pareigūnams, kurie vykdo, kurie turi privalomus įgalinimus kitų asmenų atžvilgiu, kurie gali bet kuriam iš mūsų pareikšti kaltinimus ar priimti nuosprendį. LRT taryba sprendžia visai kitus klausimus. Kaip jūs siejate tuos statutinius pareigūnus ir teisėjus kartu su LRT tarybos nariais, kur jų bendros sąsajos yra?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Aš tikrai jų nesieju. Aš dar kartą priminsiu, kad Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra pažymėjęs, kad LRT nepriklausomumas yra konstitucinė vertybė ir šita konstitucinė vertybė turi būti įtvirtinta būtent Konstitucijoje.
PIRMININKAS. Klausia E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Ramūnai, be jokios politikos. Noriu palyginti su kita institucija. Yra Lietuvos radijo ir televizijos komisija. Pavyzdžiui, ten deleguoja ir Seimas, opozicija, pozicija, ten jau detalės. Natūraliai atsitinka taip, kad, pavyzdžiui, mes delegavome savo narę D. Teišerskytę. Tačiau pagal galiojantį įstatymą ji automatiškai, ne automatiškai, iš karto, pati sustabdė savo narystę partijoje.
Aš noriu pasakyti, kad užtenka įstatyminių normų, kad užtikrintume tokį depolitizavimą, kad žmogus turi sustabdyti narystę partijoje, ir dėl to nereikėjo keisti Konstitucijos. Kodėl čia norima per Konstituciją, o ne per įstatymą, nors Teisės departamentas taip ir rekomenduoja?
Ir paskutinis pasakymas. Kol kas LRT taryboje yra vienintelis partinis žmogus socialdemokratas V. Plečkaitis. Juk lengviau pakeisti V. Plečkaitį negu Konstituciją.
PIRMININKAS. Laikas.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Aš dar sykį pakartosiu, kad šiandien mūsų reguliavimas yra toks, kad visi 12 galėtų būti politinių partijų nariai ir atitinkamai nepriklausomumas LRT užtikrintas nebūtų. Jeigu jūs manote, kad pasiūlymas papildyti Konstituciją yra perteklinis, tą galima suprasti iš jūsų klausimo, tai aš iš tikrųjų taip nemanyčiau, nes, vėlgi pakartosiu, Konstitucinis Teismas yra pasakęs, kad LRT nepriklausomumas yra konstitucinė vertybė.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš norėčiau paklausti štai šitaip. Ar neparadoksaliai jūs čia siūlote? Štai, tarkime, žmogus, kuris yra aktyviai reiškiąs politines pažiūras, tarkime, panašus į P. Gražulį: nemėgsta Tėvynės sąjungos, yra iš partijos išdrėbtas ir panašiai. Jis galės būti, jūsų nuomone, valdymo organo narys. O išlaikytas politikas, tarkime, kaip A. Vinkus arba kaip mūsų S. Jovaiša, negalės. S. Skvernelis galės, toks, kaip S. Skvernelis, nes jis nepriklauso jums. Ir pilna jūs turite tokių satelitinių žmonių, kurie aplink jus sukasi, bet nėra jūsų partijos nariai. Tai jie galės. Bet jeigu žmogus turi partijos bilietą, tai jis negalės. Kažkoks paradoksas!
PIRMININKAS. Laikas!
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Man visiškai neatrodytų taip, kaip jums, nes LRT nepriklausomumas iš tikrųjų reiškia, kaip aš įsivaizduočiau ir kas yra įtvirtinta mūsų įstatymuose ir Konstitucijoje, kad jokios politinės partijos, jokie pareigūnai negali kištis į LRT veiklą. O įvertinant tai, kad pagal dabartinį reglamentavimą visi iš esmės galėtų būti netgi teoriškai LRT tarybos nariai partijų nariai, tai kaip mes galime užtikrinti nesikišimą?
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Motyvai dėl viso. A. Širinskienė – už.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, manau, visi sutinkame, kad LRT turi būti nepriklausoma institucija. Lygiai taip pat sutinkame ir Europos transliuotojų asociacija sako, kad turėtų būti taikomi aukščiausi nepriklausomumo standartai. Aš manau, kad LRT valdymo organų ar priežiūros organų narių pakėlimas į tą aukščiausią lygmenį, sulyginant jų nepriklausomumo laipsnį su teisėjų, su prokurorų laipsniu, iš tikrųjų būtų pozityvus žingsnis.
O dėl Konstitucijos pataisos pertekliškumo ar nepertekliškumo, tai tiesiog norėčiau priminti Konstitucinio Teismo 2006 metų sprendimą, kur buvo sprendžiamas klausimas dėl Vyriausybės atstovų negalėjimo ar galėjimo dalyvauti politinių partijų veikloje. Ten Konstitucinis Teismas aiškiai pasakė, kad vis dėlto politinių partijų atstovams apribojimai dalyvauti vienur ar kitur teisėtai gali būti nustatyti tik pačios Konstitucijos tekste. Dėl šitos aplinkybės Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 3 straipsnis, kuris buvo suformuluotas, kad Vyriausybės atstovas negali dalyvauti politinių partijų veikloje, buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai.
Iš esmės po šio Konstitucinio Teismo sprendimo, norėdami nustatyti politinių partijų veiklos apribojimus ar apribojimus nariams, mes neturime jokio kito kelio, tiktai Konstitucijos keitimą. Žinoma, labai apmaudu, kad Teisės departamentas, matyt, naujų žmonių priimta, pastarojo Teismo sprendimo nepastebėjo, bet realybė yra tokia. Mes tikrai kviečiame kartu užtikrinti ir nacionalinio transliuotojo nepriklausomumą. Manau, kad mūsų šitas balsavimas, kaip ir frakcijos seniūnas šiandien ryte pasakė, duodamas interviu, vis dėlto parodys, kaip partijos tikrai pasiryžusios LRT nepriklausomumą užtikrinti.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Mieli kolegos, noriu atkreipti dėmesį į du dalykus.
Pirma, tai valdančiosios daugumos nenuoseklumas LRT atžvilgiu. Mes čia svarstėme LRT komisijos išvadas, kur jūs aiškiai siūlote politizuoti valdymą ir sukurti naują organą – valdybą, kurią atrinks išorinė, politiškai kontroliuojama komisija, ir tokiu būdu perimti valdymą, o čia kalbate apie tai, jog reikia depolitizuoti. Taigi nenuoseklus mąstymas, nenuoseklūs siūlymai ir kelia labai rimtų įtarimų.
Antras dalykas, kodėl iš tiesų atrodo labai keistai visas siūlymas. Valdančiajai daugumai turbūt jau greitai neužteks rankų ir kojų pirštų, kiek kartų siūlė keisti Konstituciją. Man atrodo, yra toks pavojingas procesas, kai toks nuolatinis siūlymas keisti padarys labai tokį natūralų jausmą, kad keisti Konstituciją ir bandyti keisti ją iš tikrųjų galima, tai yra normalu, ir tokiu būdu suardys jos nepajudinamumo principą. Todėl siūlau nepritarti šiam siūlymui keisti dar kartą Konstituciją.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, visi motyvai išsakyti. Kviečiu balsuoti dėl šio projekto. Kas palaikote, balsuokite už, kas turite kitą nuomonę, – prieš arba susilaikykite.
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 57, prieš – 38, susilaikė 4. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip papildomas – Kultūros komitetas. Daugiau siūlymų nematau. (Balsai salėje) Prašau, Petrai.
P. VALIŪNAS (LVŽSF). Konstitucijos komisija dar turėtų.
PIRMININKAS. Dar siūlote ir Konstitucijos komisiją. Gerai, bus kaip papildoma. Galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje.
12.20 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutarimo Nr. XI-2226 „Dėl Lietuvos švietimo tarybos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2306 (pateikimas)
Iki rytinio posėdžio pertraukos dar 10 minučių. Jums leidus norėčiau pakviesti E. Jovaišą, jis mums galėtų pristatyti vakarinės darbotvarkės paskutinį klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutarimo Nr. XI-2226 „Dėl Lietuvos švietimo tarybos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą Nr. XIIIP-2306. Prašau.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, šių metų pavasarį Lietuvos švietimo taryba baigė savo eilinę kadenciją ir atėjo laikas (iš tikrųjų jau praėjęs laikas) formuoti naują tarybą. Siūlomi tokie pakeitimai, ar jie labai reikšmingi, spręsti Seimo nariams, bet vis dėlto vietoj buvusių 24 tarybos narių siūlomi 32 Švietimo tarybos nariai. Siūlomi dėl to, kad apimtų kuo didesnį suinteresuotųjų ratą, kad kuo didesnis ratas švietimo sistemoje dirbančių žmonių galėtų išsakyti savo nuomonę. Tai yra pagrindinis motyvas. Atsiranda ir Moksleivių sąjunga, ir Pasaulio lietuvių bendruomenė, formalųjį švietimą papildančių įstaigų atstovai. Kitas momentas, norėtume kaip nors įteisinti, kad tiems tarybos nariams būtų apmokamos tam tikros išlaidos, susijusios su kelione į šiuos posėdžius.
Turime nutarimą ir pastabas iš Teisės departamento, jomis keliamos abejonės dėl tos tvarkos, kaip dabar yra numatyta šiame projekte. Jeigu įvyktų pateikimas, tada mes galėtume komitete šitas išsakytas nuostatas atskirai svarstyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Pirmasis klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, bent jau jūsų dauguma eina mažinimo keliu, optimizavimo keliu, tai yra kad išlaidos įvairioms institucijoms būtų mažinamos, ir tą mes matome svarstydami biudžetą, kad net atlyginimams neužtenka lėšų. Jūs siūlote didinti išlaidas, nes 32 žmonės – tai ne 24. Viskas pusantro karto didėja.
Kitas dalykas. Ar jūs nemanote, kad visos suinteresuotos pusės tarybos posėdžiuose gali dalyvauti, nebūtinai užimti kėdę, kad taryba būtų tokia didelė, nes ji bus paprasčiausiai neveiksni? Mes žinome kitų tarybų pavyzdžių. Bet kokiu atveju dabartinis jūsų siūlymas neapima visų institucijų. Reikės dar didinti po kiek laiko. Ar neužtektų vis dėlto 24 žmonių?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Dėkui. Pirmas klausimas dėl finansavimo. Taip, šitos lėšos šiek tiek padidėtų, bet, kiek aš žinau, iki šiol jos realiai Švietimo tarybos nariams apskritai nebuvo mokamos, nes mūsų Seimo kanceliarija neturėjo realaus pagrindo, kokiu pagrindu išmokėti šiuos pinigėlius.
Turėkime omenyje tai, kad vis dėlto didžioji dalis iš tų žmonių yra Vilniuje ir nedidelė dalis yra iš Kauno, Klaipėdos ir kitų Lietuvos miestų. Tai vienas dalykas.
Antras dalykas. Taip, niekada mes neužpildysime to rato tais, kurie yra suinteresuoti švietimu, nes jisai yra be galo didelis, bet vis dėlto mes pasirinkome tas organizacijas, kurios yra normaliai veikiančios, kurios iš tikrųjų nuolat permanentiškai rodo dėmesį švietimo reikalams. Būtent dėl to jų aktyvumo ir yra šitame sąraše.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tiesų kelia abejonių toks didelis skaičius, galbūt visi norintys vis tiek nepaklius. Ar nemanote, kad vis dėlto kai kuriose… mokomųjų dalykų mokytojų asociacijos trys, jos vis tiek… jų kur kas daugiau yra. Kokie atrankos principai? Ar čia mes neįvelsime į didesnį chaosą, užuot padarę mažesnę, veiksnesnę, daugiau pasitelkdami ne tam tikrų suinteresuotų pusių atstovus, o galbūt daugiau mokslo atstovus, kurie galbūt giliau žiūrėtų į švietimo problematiką, o ne per savo atstovavimą tam tikriems interesams. Galbūt reikėtų pakeisti iš viso tą mąstymą ir eiti daugiau į moksliškumą, negu į visuomeninį aktyvų dalyvavimą. Tai galėtų būti, kaip ir sakė, kitokio pobūdžio vertinimai, o ne strategijos nustatymo tam tikra institucija.
PIRMININKAS. Klausia…
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Ačiū, kolega. Į tai aš atsakysiu štai ką. Jeigu pažiūrėtume į viešąją erdvę, yra nuolat išsakoma mintis, kad ta Švietimo taryba yra pernelyg uždara, kad sprendimai yra neišdiskutuojami pakankamai plačiame suinteresuotųjų rate. Štai čia ir yra tas sprendimas – 32 vietoj 24.
PIRMININKAS. Klausia V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamas komiteto pirmininke, pritariu jūsų iniciatyvai praplėsti kuo didesnį ratą, bet ar jūs negalvojate, kad reikėtų pasekti jūsų frakcijos pirmininko pavyzdžiu ir uždrausti Švietimo tarybos nariams priklausyti politinėms partijoms? Nes jeigu jau depolitizuoti, tai apskritai visą Lietuvą. Jūs turbūt suprantate mano dalį to klausimo, šiokį tokį antrą dugną, atliepiantį prieš tai buvusį klausimą?
Bet čia aš matau kai kurių tokių tikrai nelabai atitikimų atstovavimo, pavyzdžiui, Vilniaus universiteto studentų atstovybė – vienas žmogus, o Lietuvoje yra ir daugiau universitetų. Čia turbūt mes tą aptarsime svarstymo metu komitete, bet klausimų kyla. Man dar kyla klausimas dėl Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovavimo. Ar tai reiškia, kad visą laiką dalyvaus tas žmogus, kuris sėdi Seimo rūmuose, ar realiai rinktas Švietimo tarybos jų narys, kuriam mes kompensuosime kiekvieną kartą atvykimą iš tos valstybės, iš kurios jis turės atvykti? Ačiū.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Ačiū. Pirmiausia dėl studentų. Taip, Lietuvoje yra tokia situacija, kad yra viena Studentų sąjunga, kuri atstovauja visiems universitetams, ir yra atskira studentų sąjunga, kuri atstovauja tik Vilniaus universitetui. Kai pavasarį komitete formavome, mūsų motyvas buvo vis dėlto toks. Kadangi Vilniaus universitetas – pati didžiausia mokslo įstaiga, seniausia, tai tokį pagarbos ženklą davėme skirdami atskirą vietą. Bet taip, jūs teisus esate, tai nurodo ir Teisės departamentas, kad tai yra neteisingas atstovavimas šiuo atveju, yra atstovaujantieji ir turėtų būti vienas. Ir mes komitete galėsime šitą dalyką svarstyti, nes iš tikrųjų tai yra ginčytinas dalykas.
Dėl atstovavimo Pasaulio lietuvių bendruomenei, tai iš tikrųjų Pasaulio lietuvių bendruomenė ir turės nuspręsti kas. Aš labai abejoju, kad kiekvienam posėdžiui išrašysime specialistą iš už Atlanto. (Balsas salėje) Bet taip gali atsitikti. Galų gale reikės pamąstyti apie nuostatas, instrukcines nuostatas ar kažkaip kitaip, kad tokių išlaidų mes neturėtume.
PIRMININKAS. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, aš norėčiau šiek tiek sugrįžti prie A. Syso pastabos, kad tarybos posėdžiuose gali dalyvauti, kas tik nori, tarybos kvietimu, ar ne? Ir dabar man šitas jūsų siūlymas truputį kertasi su tiek švietimo sistemoje, tiek kituose valstybiniuose sektoriuose deklaruojama optimizavimo idėja. Jūs net Seime galvojate Seimo narių skaičių stipriai mažinti, o čia norite kažkurioje vietoje padidinti. Ar tikrai negali atstovai būti apklausiami ir raštiškai duoti atsakymus, savo pageidavimus tarybai ir nebūtina tą tarybos sudėtį taip smarkiai plėsti. Aš nesu labai prieš, bet tie prieštaravimai akivaizdūs.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Kolegos, gerbiamas Sergejau, čia nėra jokios priešpriešos, visiškai niekur. Ta optimizacija, apie kurią jūs čia šnekate… Jūs žinote tikrąją tos optimizacijos prasmę ir reikšmę labai puikiai. Jeigu jūs taip vertinate, čia jūsų reikalas taip vertinti, bet visi žmonės, kurie veikia, pabrėžiu, permanentiškai, nuolat, nuosekliai švietimo srityje, nori būti matomi, nori turėti savo legalų balsą, balsavimo teisę ir išsakyti savo nuomonę. Šiuo atveju švietime galvų niekada nebūna per daug, tik bėda yra, kai reikia valdyti. Tada reikia jau priimti ir įvykdyti, ir įgyvendinti tuos nutarimus, kuriuos priimame dėl mokslininkų. Jeigu tas priėmimo vykdymas būtų nepriekaištingas, gal mažiau turėtume ir problemų dėl švietimo.
PIRMININKAS. Dėkojame. Jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvuoti dėl viso niekas neužsirašė. Gal galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Siūlo balsuoti? Gerai. Balsuojame dėl šio siūlymo.
Balsavo 92 Seimo nariai: 83 – už, prieš – 3, susilaikė 6. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Švietimo ir mokslo komitetas, papildomų niekas nesiūlo. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Siūloma svarstyti gruodžio 11 dieną.
Dėl vedimo tvarkos – R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Noriu pranešti, kad dokumentas yra išplatintas visiems Seimo nariams į elektroninius paštus dėl Seimo narių kreipimosi. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju.
12.33 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimo Nr. XIII-1495 „Dėl laikinosios tyrimo komisijos dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams Lietuvoje parlamentinio tyrimo atlikimo sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2805(2) (svarstymo tęsinys)
Grįžtame prie projekto Nr. XIIIP-2805(2), nes buvo paskelbta pusės valandos pertrauka. Į tribūną kviečiu A. Širinskienę, ji pristatys Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė minėtąjį nutarimo projektą lapkričio 14 dieną. Teisės departamentas neturėjo jokių pastabų. Buvo registruotas vienas Seimo nario pasiūlymas, jį taip pat apsvarstėme. Vėliau komitetas pritarė patobulintam variantui balsuodamas 8 balsais už, 3 balsai buvo prieš ir 1 balsas susilaikė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Papildomo komiteto, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, kas galėtų pristatyti, nes V. Bako nematau. L. Kasčiūnas – per šoninį mikrofoną dėl vedimo tvarkos. Prašom.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų mes šiandien ryte lyg ir taip gražiai nusprendėme laikytis Statuto mūsų darbe, todėl būtina užtikrinti visas procedūras pagal Statutą. Būtent šiuo svarstomu klausimu mes čia turime vieną svarbų pareiškimą. Pagal Seimo statuto 73 straipsnį iniciatyvos teisę sudaryti laikinąsias tyrimo komisijas turi Seimo valdyba, komitetai, frakcijos ir ne mažesnė kaip 1/4 Seimo narių grupė. Taigi komisija yra sudaryta, bet dabar turime iniciatyvą papildyti tą komisiją, ne tik papildyti, išplėsti, bet ir praplėsti tiriamąjį laikotarpį, o tai, mūsų manymu, yra jau dalykas, kuris keičia pamatus.
Kitaip tariant, manome, kad svarstomas minėto Seimo nutarimo projektas neatitinka Statuto reikalavimų, nes minėtu pakeitimu ne tik keičiami jau sudarytos Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo pagrindai ir tikslai juos papildant, bet ir praplečiamas tiriamasis laikotarpis iš 2008–2016 į 2008–2018 metus. Manome, kad tą iniciatyvą pateikė tik viena Seimo narė, o ne, kaip aš įvardijau, 1/4 Seimo narių grupė, frakcija ar komitetas, todėl kreipiamės į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl išvados, ar nebuvo pažeistas Seimo statutas. Norėtume, prieš einant toliau, procedūrų keliu išsiaiškinti šitą dalyką. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju. A. Širinskienė. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Reaguodama į kolegų tokį veiksmą, turiu pasakyti, kad pats tyrimo objektas, klausimynas tikrai nėra keičiamas, jūs tą puikiai matote. Keičiasi tik laikotarpis, tai yra vienas dalykas.
Kitas dalykas. Jūsų kreipimasis, jūs puikiai žinote, nestabdo procedūrų, nes nėra tokio straipsnio, pagal kurį jos būtų stabdomos, kai kreipiasi Seimo nariai. Trečias dalykas yra tas, kad vis dėlto, gerbiami kolegos, šiandien yra tik svarstymo stadija. Iki priėmimo stadijos, kas greičiausiai bus ketvirtadienį, jeigu svarstymo stadija pavyks, Etikos ir procedūrų komisija, jūs puikiai žinote, renkasi, renkasi trečiadienį jau dėl kitų jūsų skundų. Tai tikrai nerimauti jums nėra pagrindo. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. A. Kubilius dėl vedimo tvarkos.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš tik noriu atkreipti dėmesį į tai, ką sakė L. Kasčiūnas, nes iš tikrųjų pateikimo metu, kai ponia A. Širinskienė pateikė tas pataisas, tai dar buvo man likę kai kurių abejonių dėl tikro tikslo. Dabar, kai daug kas yra išbraukta, liko tik 2016–2018 metai, aš dar kartą noriu pakartoti tai, ką aš sakiau ir tada. Mano įsitikinimu, A. Širinskienė kasasi po S. Skvernelio pamatais, nes tirti 2016–2018 metų laikotarpį, kai S. Skvernelis eina premjero pareigas, o A. Širinskienė organizuoja tokį tyrimą, – aš įtariu, jog mes tampame Valstiečių partijos vidinių nesutarimų įkaitais, nesutarimų dėl Prezidento rinkimų ir taip toliau, ir taip toliau. Todėl aš raginu iš tikrųjų labai rimtai atkreipti į tai dėmesį, nes visiškai pasikeičia tyrimo turinys. Todėl L. Kasčiūno suformuluotas klausimas, ar A. Širinskienė nebando apgauti Seimo, yra labai vertas ir todėl šį klausimą turėtų apsvarstyti ne tik Etikos ir procedūrų komisija, bet ir pati Valstiečių frakcija, nes, nesant 47, ar kiek ten reikia, 29 Seimo narių parašų, mes įtariame, kad A. Širinskienė asmeniškai žaidžia kažkokius žaidimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dar paskutiniam leidžiu pasisakyti P. Gražuliui.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, A. Kubilius nuo pat pirmos dienos su konservatoriais kasasi po premjero S. Skvernelio pamatais ir kažkaip pasikasti labai nesiseka. Man atrodo, jie turėtų čia džiaugtis ir pritarti, nes jie nori sugriauti valdančiąją daugumą, jie nori žūtbūt ateiti į Vyriausybę, bet jiems tas nesiseka. Aš manau, kad po šito A. Kubiliaus pasisakymo visi konservatoriai balsuos už šį nutarimo projektą, kad būtų praplėstas tyrimas, o į jūsų klausimą atsakys Etikos ir procedūrų komisija. Sveikinu konservatorius, kad ir jie balsuos už.
PIRMININKAS. Tęsiame procedūras. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką V. Baką kviečiu į tribūną, jis pristatys komiteto išvadą, papildomo komiteto išvadą.
V. BAKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, komitetas lapkričio 7 dieną svarstė šį projektą. Nutarta 7 balsais už, 1 prieš nepritarti projektui. Pasakysiu kodėl, jeigu galima, jeigu leisite.
PIRMININKAS. Prašom.
V. BAKAS (LVŽSF). Trumpai. Pirma. Mes patys dalyvavome tiriant, atliekant parlamentinį tyrimą. Negalima komisijų kurti proginių, tai yra taisyti jų pagal progą. Šiuo projektu siūloma atgaline data suformuluoti klausimą ir atgaline data pratęsti terminą.
Ką tai reiškia? Kad dabar mes tarsi sudarėme komisiją konkretiems klausimams ištirti ir, pasitaikius progai, ją nuolat atnaujiname. Iškreipiamas pats parlamentinio tyrimo laikinųjų komisijų institutas. Jeigu jau pradėta tirti, reikia užbaigti tai, ką Seimas formulavo, pateikti išvadą ir tada pradėti kitus tyrimus. Jeigu mes nueisime kitu keliu, mes tiesiog murkdysimės nuolatiniuose tyrimuose.
Antras dalykas. Pats tyrimas pagal jo formuluotes… Jūs įsivaizduokite, prašoma 2008–2018 metų visos žvalgybos ir teisėsaugos informacijos. Kitaip tariant, kiek aš pamenu, dešimt kriminalinės žvalgybos subjektų: policija, FNTT, muitinė – visi dabar turės teikti šiai komisijai informaciją. Du žvalgybos subjektai – AOTD, VSD, jūs įsivaizduojate, komisijai, kurioje yra dviejų teisiamų partijų atstovų, kai kurie patys buvo tiriamieji… Tai yra absurdas. Tai diskredituoja visą Seimą.
Iš tiesų komitetas, matydamas, atlikdamas pagal įstatymą parlamentinę žvalgybų kontrolę, nepritarė absoliučia balsų dauguma (pabrėžiu, ne V. Bakas) A. Širinskienės pataisoms, kaip bandoma pateikti, komitetas 7 balsais prieš atmetė, siūlo nepritarti šitam siūlymui. Mes manome, kad tai yra grėsmė tiek valstybės paslapčių apsaugai, tiek grėsmė politizuoti žvalgybą, taip pat pažeisti daugybę Konstitucijos straipsnių, vienas iš jų – valdžių pasidalijimo principas. Tai tiek. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Diskutuoti užsirašė penki žmonės. Diskusijos laiką apribokime 20 minučių. Pirmasis frakcijos vardu pasisako J. Sabatauskas. Prašau. Frakcijos vardu.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, dabar svarstome klausimą, kuris šiaip labai įdomus. Galima sakyti, formuojame precedentą. Ką tik iš šios tribūnos kalbėjo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, kurio argumentų aš negaliu nepalaikyti.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas atkreipė dėmesį, kad sukeliama grėsmė, o galima sakyti, sukeliama grėsmė nacionaliniam saugumui, nes už tą visą laikotarpį prašoma visų subjektų, kurie turi teisę atlikti kriminalinę žvalgybą, o tarp jų yra ir žvalgybą atliekančių, pateikti informaciją, kuri buvo renkama. Taip pat šiandien mes keičiame tam tikras kryptis arba papildome tam tikras kryptis, kurias turi atlikti, tyrimo kryptis. Tai irgi šitam argumentui aš turiu pritarti visokeriopai. Įsivaizduokite, po kokio mėnesio vėl ateis komisijos pirmininkė ir vėl prašys papildyti kryptis. Taip mes pildysime ir pildysime.
Faktiškai iš tikrųjų nebežinau, kas yra laikinoji tyrimo komisija. Aš suprantu, sudarėme laikinąją komisiją, pavedėme jai atlikti tyrimą, nustatėme laikotarpį, kiek jinai turi dirbti, iki kada turi pateikti išvadas, ir ji turi pateikti išvadas. Kiekvieną kartą atėję komisijos nariai ir komisijos vadovai siūlys keisti kryptis, keisti tyrimo laikotarpį arba perkelti išvados pakeitimo laiką, tai mes tada žaisime iki begalybės, bet iš tikrųjų bus iškreipiamas išvis tas parlamentinės kontrolės supratimas, nes šiandien, pažiūrėkite, kuo mes papildome tas tyrimo kryptis. Papildome tuo, kad kreipimasis į Konstitucinį Teismą jau yra tarp įtartinų veikų, vos ne nusikalstama veika. Seimo nariai, kreipdamiesi į Konstitucinį Teismą, surašo argumentus, jie patys surašo, gali pasitelkti ekspertus, gali paieškoti bet kur internete informacijos ir tą informaciją įrašyti. Čia nėra mokslinis darbas. Šiam dokumentui netaikomos autorinės teisės, dėl šio dokumento nėra reikalavimo atsiklausti viešai pateiktų argumentų autorių, ar juos galima panaudoti, ar negalima, mes norime įpareigoti tirti, bet, svarbiausia, mes norime iš esmės persekioti Seimo narius už jų parlamentinę veiklą, nes Seimo narys, be kitų tame skirsnyje, kur Seimo… atsiprašau, Konstitucijos skirsnyje, kur kalbama apie Seimą, turi taip pat ir kreipimosi į Konstitucinį Teismą funkciją.
Kas yra kreipimasis į Konstitucinį Teismą? Tai yra būtent abejonė dėl priimto įstatymo ar Vyriausybės nutarimo, ar Prezidento dekreto, ar jis neprieštarauja Konstitucijai. Tai yra visapusiškai teigiamas dalykas, nesvarbu, kaip ir kam patinka ar nepatinka, nes jeigu Konstitucinis Teismas pasakė, kad tas teisės aktas prieštarauja Konstitucijai, nesvarbu, iš kur jis gavo tuos argumentus, svarbu, kad buvo užkirstas kelias antikonstituciniam įstatymui veikti. Štai kas svarbu.
Negali būti nė vieno įstatymo, kuris prieštarautų Konstitucijai. Pačioje Konstitucijoje sakoma, kad neveikia nė vienas įstatymas, kuris priešingas Konstitucijai. Ir šiandien Seimo narių kreipimasis į Konstitucinį Teismą, mano įsitikinimu, turi būti vertinamas tik kaip teigiamas dalykas ir skatintinas dalykas. Aš sakyčiau, netgi Seimas galėtų kuo dažniau kreiptis į Konstitucinį Teismą in corpore ir kartu išvengti klaidos. (Balsai salėje) Kai kurie Seimo nariai dabar šūkauja iš vietos, demonstruodami savo išsiauklėjimą ir kultūringumą. Nesvarbu, turi mokslo daktaro laipsnį ar neturi. Šiuo atveju, mano manymu, čia to nedaro net tie, kurie pradinės mokyklos nebaigę.
Kitas dalykas. Pats kreipimasis, tai yra pats tyrimas, turi būti užbaigtas iki galo. Dabar, mano įsitikinimu ir mūsų frakcijos nuomone, jokių papildymų būti negali, nes jie prieštarauja laikinosios komisijos paskirčiai, tyrimo esmei ir taip gali apskritai diskredituoti tokį instrumentą Seimo rankose. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti kviečiu P. Urbšį.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, iš tikrųjų simboliška, šiandien dveji metai, kai šios kadencijos Seimas vykdo rinkėjų pavestą istorinę misiją. Šio nutarimo projekto svarstymas akivaizdžiai parodo, kaip kiekvienas, esantis šioje salėje, suvokia šią misiją. Taip, būtina išsiaiškinti neteisėtą verslo grupių įtaką politikams, bet vėl dar kartą mes kilnų tikslą buitiname, banaliname iki siaurų politinių, asmeninių santykių aiškinimosi. Buvau ir likau tos pačios nuomonės, kad šios komisijos sudarymas, remiantis aptakiais klausimais, įstumia Seimą į nesibaigiantį politinį šou, kur visada bus norima atsakyti į klausimus tik tiek, kiek politiškai bus naudinga. Tačiau šio nutarimo aptakiame žanre atsirado A. Širinskienės siūloma pastraipa, kuri labai sukonkretina aplinkybes. Akivaizdu, kad tokiu būdu A. Širinskienė dar kartą pademonstruoja, kad šita komisija yra reikalinga ne kam kitam, bet norint suvesti politines sąskaitas. Niekam ne paslaptis, kad būtent vėl atkartojami tie patys atakos klausimai. Kadangi liko neatsakyti klausimai dėl konservatorių galimų ryšių su Rusijos verslo interesais, bet per tą laiką žiniasklaidoje dar atsirado informacijos apie pensijų fondus, apie jų galimą įtaką, na ir apie galimai P. Urbšio neteisėtą poveikį Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, tada R. Karbauskis paskubėjo pranešti visai Lietuvai – P. Urbšiui bus apkalta. Kažkaip suprato, kad frakcijoje tos paramos negaus, bet A. Širinskienė nebūtų A. Širinskienė, paėmė ir sukergė du klausimus – pensijų fondus ir galimai neteisėtą poveikį Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai. Šiuo atveju valstiečiai, kurie tuo abejojo, ar čia reikia tapti keršto bendrininkais P. Urbšio atžvilgiu, suprato, kad nėra kur dėtis, nes jeigu tu nebalsuoji už šitą punktą, tarsi esi ir už tai, kad nereikia tirti galimos pensijų fondų įtakos konservatoriams. Kas iš to? Ištirsite, padarysite politinį cirką, bet negana to, jūs tikrai diskredituosite patį Seimą ir pačią komisiją.
Jeigu A. Širinskienė su R. Karbauskiu iš tikrųjų nori man išgaląsti apkaltos kirvį, linkiu sėkmės. Darykite tai, ir darykite kuo greičiau, nes gali atsitikti taip, kad kovo pradžioje įvyks rinkimai Panevėžio mieste, o aš balotiruojuosi į merus, tai A. Širinskienės ir R. Karbauskio pagalba bus padaryta tokia reklama, kad mane gali išrinkti pirmame ture. Todėl aš noriu paprašyti, jeigu tiriate, dirbkite greituoju būdu, nes kai išrinks, aš jau nebebūsiu Seimo narys. Linkiu sėkmės.
PIRMININKAS. Diskutuoti kviečiu K. Masiulį.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, linksma čia, tiesą sakant. Kalba J. Sabatauskas, J. Bernatonis šaiposi, P. Urbšys aiškinasi apie savo merystę, išrinkimus, teisinasi dėl to, kad jį A. Širinskienė atakuoja. Tiesiog smagu dirbti valstybėje. Skiedros lekia, valstybės orumas nuo to auga. A. Širinskienės eilinė komisija, ne paskutinė, aš manau. Tikslas, aišku, vienas – apkaltinti buvusiuosius, parodyti, kad kai buvo krizė, tai per krizę ne taip buvo dirbama. Vienintelis tikslas yra. P. Gražulis jums gali tai pasakyti dešimt kartų, nereikia jokių komisijų. P. Gražulis apie konservatorius jums išdėstys absoliučiai viską, kokie teroristai. Dar P. Urbšys gali pridėti, nors jis paputoja ant A. Širinskienės, bet kai reikia balsuoti išlaikant koaliciją, palaikant korupcinį sandėrį, apie kurį šnekėjo, jis balsuoja už, turiu omeny partijų finansavimą, lyg niekur nieko. Ir nė kiek neraudonuoja. Štai tokia moralė.
O aš labiau norėčiau, kad valstiečiai, kurie pasižadėjo dirbti Lietuvai, ir dirbtų Lietuvai. Iš tikro yra kas veikti pozityviai dirbant. Kapstantis kažkokiose skiedrose, praeities šiukšlyne nieko gero ateičiai nebus sukurta, visiškai nieko nesukurta.
Jeigu mes kalbėtume apie asmenį, sakyčiau, yra neuroze sergantis žmogus, kuris visą laiką išgyvena, kad kažkur ne taip pasielgė. Tai tu neišgyvenk dėl to, kad ne taip pasielgei, tu pasielk dabar teisingai ir eik į priekį, pradėk daryti teisingus darbus dabar. Bet ne, jis išgyvena dėl to, kad praeityje neteisingai pasielgta. Čia dabar neurotiška psichologija yra perkeliama į Seimą – kapstymasis praeityje bandant atrasti klaidą. Tai padarykite teigiamus, teisingus žingsnius, kad iš jų būtų galima mokytis ir ateityje, o ne kapstytis praeityje ieškant kažkokių padarytų klaidų.
Ir dar tie tyrėjai. Tyrėjai yra tie patys asmenys, kurių partijos yra teisiamos, kuriems yra daugybė abejonių pareikšta, pasėta. Na, puiku. A. Širinskienė iš tikro yra darbšti moteris, ne tiek daug Seimo narių turime, kurie tiek darbuotųsi, bet jeigu jinai nukreiptų savo darbštumą pozityvia linkme, tai gal būtų nauda.
PIRMININKAS. Diskutuoti kviečiu E. Gentvilą.
E. GENTVILAS (LSF). Pratęsdamas K. Masiulio paskutinį sakinį pasakyčiau: kartais geriau, kad nesidarbuotų, nes kiek bando darbuotis, tiek kyla kontroversijų visame Seime ir visuomenėje.
Gerbiamieji, buvo pradinė komisijos užduotis 2006–2016 metai. Niekaip nenorėjo kalbėti apie 2017 ar 2018 metus, nes suprato, kad reikėtų kalbėti apie galimus valdančiosios daugumos veiksmus ir nesklandumus. Tačiau tik atsirado nauja situacija, kai P. Urbšys išstojo iš frakcijos, buvo prisimintas metų senumo paviešintų pokalbių įrašų įvykis, ir dabar keršysime P. Urbšiui. Na, pakeliui dar, atrodo, ir G. Skaistė, ir tie, kurie drįso kreiptis į Konstitucinį Teismą. Man, žinote, tai labai siejasi ir su kitu šios dienos darbotvarkės klausimu. Kolega Mykolas drįso kreiptis į prokuratūrą ir tai yra pateikiama kaip akivaizdus nusižengimas, dėl kurio reikia apkaltos. Čiagi drįso kreiptis į Konstitucinį Teismą, dėl jo taip pat akivaizdu, kad reikia galvoti apie specialiąją tyrimų komisiją ir apkaltą.
Kalbant apie klausimų turinį, kai buvo priimamas pagrindinis sprendimas dėl tokios komisijos sudarymo, mes sakėme – visiškai abstraktūs klausimai. Pavyzdžiui, cituoju: „Interesų grupės galimai daryta neteisėta įtaka ir (ar) poveikis teisėkūros procesui – teisės aktų inicijavimui, rengimui, svarstymui ir (ar) priėmimui.“ Ką nori, tą tirk. Tiesą sakant, galėtum tirti tada ir kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, bet ne, greta jau figūruojančių komisijai skirtoje užduotyje visiškai abstrakčių klausimų įrašomi du visiškai konkretūs klausimai, kurie akivaizdžiai disonuoja su komisijai jau priskirtomis užduotimis, kurių sprendimas, vykdymas, noriu pasakyti, dar kol kas nė kiek nepajudėjo į priekį.
Aš sakyčiau taip, gerbiamieji, jei jau siūlote tokius konkrečius dalykus, tai aš siūlau irgi. Mano penki siūlymai buvo atmesti rugsėjo mėnesį, šiandien aš juos susiaurinu iki dviejų, tai yra galimos Rusijos įtakos Lietuvos politiniams procesams, ir tuos du siūlymus arba du klausimus formuluoju šitaip: „Kokią įtaką Rusijos verslo ir politinės struktūros darė Lietuvos verslui ir politikai siekiant apeiti Rusijai taikomas ekonomines sankcijas?“ Savaitės senumo įdomus atvejis. Tiesą sakant, tą pačią formuluotę aš siūliau rugsėjo mėnesį, dabar dar labiau siūlau.
Ir kitas: „Išanalizuoti, kaip Rusijos verslo ir politinės struktūros veikė Lietuvos politines partijas bei politikus, inicijuojant 2012 metų referendumą dėl Visagino atominės elektrinės statybos.“ Lygiai tą pačią formuluotę siūliau ir rugsėjo mėnesį, atmetėte, dauguma atmetė. Neturiu iliuzijų – man atrodo, kad atmesite ir šiandien, bet priimsite P. Urbšio ir kreipimosi į Konstitucinį Teismą atvejį. Liberalai iš viso nebalsavo už šios komisijos sudarymą, nebalsuosime ir šiandien, jeigu taip selektyviai bus pritempiama. Tačiau aš šioje komisijoje dirbsiu ir dar labiau sėdėsiu išpūtęs akis ir pastatęs ausis, ar nenorima politizuoti specialiųjų tyrimų tarnybų veiklos, ar įvairūs dokumentai nėra naudojami susidoroti su politiniais oponentais, nes tai, ką mes matėme iki šiol, ir tai, ką matome šiandien, liudija, kad yra tokie tikslai. Sėdėsiu kaip opozicijos sarginis šuva šioje komisijoje, netylėsiu, urgsiu, o gal kartais ir losiu, ir pasakysiu savo nuomonę, kokie A. Širinskienės tyrimo objektyvūs dalykai.
Sėdėjau A. Skardžiaus apkaltos komisijoje, mačiau vieną konkretų rezultatą: tyrimo metu iš komisijos buvo pašalintas A. Kubilius. Štai ko ir buvo siekiama, o ne nustatyti tikrąją tiesą dėl A. Skardžiaus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Norėčiau informuoti Seimo narius, kad artėja Vyriausybės valanda. Norėčiau atsiklausti, gal galėtume daryti Vyriausybės pusvalandį, o klausimus užduotų tik opozicija. Kviečiu P. Gražulį.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, buvo išsakyta nemažai kritikos dėl to, kad yra sudaryta komisija, ir ji papildyta konkrečiais klausimais. Bet šitą klausimą svarstė Teisės ir teisėtvarkos komitetas, taip pat Teisės departamentas ir nepareiškė jokių pastabų. Vadinasi, atitinka ir konstitucinę nuostatą, ir įstatymą. Manau, kad buvo ne vienas toks atvejis, kai sudarant komisiją iškyla naujų aplinkybių, todėl komisija papildoma, o ne sudaroma dar viena komisija.
Kalbėkime apie asmenį. Aš P. Urbšio atveju turiu kitą nuomonę, mes galėsime dėl išvadų balsuoti arba teikti kokias nors pataisas, bet esminis dalykas, kad priimamas įstatymas, Pensijų fondų įstatymas, kuris labai neparankus privatiems fondams. Štai kreipimąsi į Konstitucinį Teismą surenka pensiniuose fonduose dirbanti advokatė, pateikia Seimo nariams, jie pasirašo, nusiunčia Konstituciniam Teismui ir pavedama Konstitucinio Teismo teisėjai, kuri yra tos advokatės sesuo, kad parengtų medžiagą ir išvadas Konstituciniam Teismui. Negana to, pono G. Landsbergio žmona gauna 11 mln. eurų verslui kaip investicijas.
Palaukite, ar tai nėra korupcija, ar tai yra kokie nors kaltinimai nebūtais dalykais S. Skverneliui, ar jis pažįsta kažkokį Rusijos oligarchą, ar nepažįsta? Čia labai rimti dalykai. Rimti yra kaltinimai. Jeigu taip pasielgtų kitos politinės partijos asmuo ar asmenys, aš manau, kad jie šiandien sulauktų apkaltos. Apkaltos sulauktų ir ta teisėja, kuri prisiėmė, ne atsisakė, o prisiėmė atsakomybę rengti išvadą Konstituciniam Teismui. Tai yra skandalas, didelis skandalas visoje Lietuvoje.
Konservatoriai kitus sugeba apkaltinti lygioje vietoje, kur nėra jokios problemos. Pažiūrėkite, vyksta Vyriausybės pasitarimas, net ne posėdis, kur nėra priimami jokie sprendimai, vien tik kalbamasi, ir koks šiandien išvystytas skandalas – vos ne interpeliuoti reikia visą Vyriausybę, kad jie neišgirdo, ką kalbėjo Vyriausybės pasitarime, kad konservatoriai neišgirdo, ką kalbėjo.
Pažiūrėkite, kaip sugebėjo iš tokio menkniekio išpūsti tokį milžinišką burbulą! Ir dar šioje istorijoje, susijusioje su konservatorių visa istorija su privačiais fondais, apkaltina gerbiamą S. Jakeliūną, kuris paviešino šitą dalyką, ir siūlo jam organizuoti apkaltą. Dievulėliau mano, na, Dievulėliau mano – aš sakau šituos žodžius, kaip taip sugebėta?! Aš sutinku, kad būtina sudaryti šitą komisiją, išaiškinti… Tai konkretus, nesenas atvejis. Juk akivaizdu, kad konservatoriai užvaldę verslą, kad konservatoriai užvaldę žiniasklaidą. Aš dar svarstymo stadijoje, kaip ir pasiūlė E. Gentvilas, pasiūlysiu dar vieną klausimą. Aš pritarčiau E. Gentvilo siūlymams, kad reikia pritarti ir konkretiems kitiems klausimams dėl Rusijos įtakos. Pažiūrėkite, aš paklausiu, kadangi kreipiausi dėl prezidento B. Obamos… D. Trampo… 2 tūkst. 600 straipsnių Lietuvos žiniasklaidoje prieš B. Obamą nuo metų pradžios! Prieš D. Trampą, atsiprašau. 2 tūkst. 600 straipsnių! Aš nežinau, ar prieš V. Putiną yra tiek parašyta straipsnių Lietuvos žiniasklaidoje, nežiūrėjau tos statistikos, kiek prieš strateginį NATO partnerį mūsų prezidentą… Amerikos prezidentą.
Gerbiamieji, aš taip pat norėčiau paklausti komisijos, kad atsakytų, iš kur žiniasklaida gauna finansavimą, ar ne iš Rusijos, kad nėra dienos, kad nebūtų straipsnio prieš tikrai įtakingiausios NATO šalies prezidentą? Žinant, kad Amerika yra prezidentinė valstybė ir pagrindinius sprendimus priima prezidentas, gerbiamieji, tai yra veikimas prieš Lietuvą, kenkimas Lietuvai. Manau, kad neatsisakys, kad būtų papildytas šituo klausimu šios komisijos darbas. Ačiū už dėmesį. Balsuosiu už. O supratau iš konservatorių pasisakymo, kad ir jie balsuos už šitą komisiją.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijos laikas baigėsi. Pirmasis atsistojo A. Skardžius. Prašau.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš dėl prieš tai kalbėjusio E. Gentvilo skleidžiamo melo. Gerbiamas Eugenijau, A. Skardžių ištyrė visos komisijos ir visos Lietuvos institucijos nerado, prie ko prisikabinti, nors jūs, bandydamas nukreipti nuo jūsų partijos korupcinės bylos, kaip partijos pirmininkas bandėte inicijuoti visokiausių procesų. Štai jus dabar užstoja įtariamasis G. Steponavičius. Neužstokite, gerbiamas Steponavičiau, aš nematau pašnekovo. Atsisėskite, mielas, arba jus pasodins anksčiau ar vėliau vis tiek. (Balsai salėje)
Tad, gerbiamas Gentvilai, neskleiskite melo. Esate š… ir netapšnokite.
PIRMININKAS. Ir J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mes čia labai daug replikuojame ir visa darbotvarkė čia, matyt, sudėtingai sprendžiama. Bet aš vis dėlto prašyčiau jūsų, kaip posėdžio pirmininko, laikytis patvirtintos darbotvarkės, tuo labiau kad ji susijusi su Seimo statutu. 13 valandą turėjo prasidėti Vyriausybės valanda. Prašom tą užtikrinti, kad taip būtų ir dirbama.
PIRMININKAS. Diskusijos pradžioje mes apribojome laiką ir tas laikas šiek tiek viršijo laiką, numatytą darbotvarkėje, keletu minučių. Aš apie tai informavau.
Dabar norėčiau, kad Seimas apsispręstų balsuodamas, ar pritaria, kad Vyriausybės valanda būtų Vyriausybės pusvalandis ir klaustų tiktai opozicija? (Triukšmas salėje) Teikiu balsuoti. Prašau. (Balsai salėje)
Balsavo 108 Seimo nariai: už – 64, prieš – 41, susilaikė 3. Vyriausybės pusvalandis. Klausinėja tiktai opozicija. Prašau nereaguoti…
P. Urbšys anksčiausiai atsistojo.
P. URBŠYS (MSNG). K. Masiulis paminėjo mano pavardę ir paminėjo vienas aplinkybes dėl komisijų sudarymo. Jis yra labai nustebęs, kaip čia yra, kad komisijos tiria tokį platų laikotarpį. Gal vis dėlto reikėtų tiesai pažiūrėti į akis ir prisiminti, kas gi tokius precedentus sukurdavo. Tuo metu, kai premjeras buvo A. Kubilius ir kai žiniasklaida paskelbė apie premjero A. Kubiliaus patarėjo V. Valentinavičiaus bei kitų Vyriausybės darbuotojų vizitą Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyboje siekiant susipažinti su dar nebaigta byla dėl mėginimo gauti 22,5 mln. litų Europos Sąjungos paramos žuvų mailiui auginti, tada opozicija inicijavo komisiją, kurios laikas buvo 2008–2010 metai. Tuo metu valdantieji kaip tik pasiūlė išplėsti klausimyną ir išplėsti metus – nuo 2005 iki 2010 metų. Gal kam įdomu, kuo baigėsi šita komisija? Niekuo nesibaigė. (Balsai salėje) Ir ten buvo tiriamas politikų galimas neteisėtas poveikis teisėsaugai, todėl apie tas ydingas tradicijas, kurias formavote, geriau patylėkite.
O dabar asmeniškai K. Masiuliui. Jūs esate daug didesnis Prezidentės gerbėjas negu aš, todėl jūs turėtumėte prieiti prie mikrofono (…) ir pasakyti, kad Prezidentė pasiūlė pataisas dėl politinių partijų finansavimo, palaimindama korupcinį sandorį. Norėčiau tą išgirsti.
PIRMININKAS. Dėkoju. G. Landsbergis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, mes žiūrime dabar Statutą ir norėtume jūsų patikslinimo. Kokiu Statuto straipsniu remdamasis jūs teikėte balsuoti dėl Vyriausybės valandos sutrumpinimo, nes tai yra darbotvarkės keitimas posėdžio metu? (Balsai salėje) Prašom, žodžiu.
PIRMININKAS. Yra 261 straipsnis, kuriuo galime vadovautis, ir tikrai…
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Kokios aplinkybės yra tada numatytos?..
PIRMININKAS. Tai yra be galo svarbus klausimas, kurį reikia baigti, ir likus keletui minučių iki kito posėdžio klausimo…
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Kuris klausimas? Kodėl tai nebuvo pristatyta?
PIRMININKAS. Prašau nešaukti, ramiai! (Balsai salėje) Kadangi svarbus klausimas, Seimas apsisprendė, kad mes turime jį pabaigti…
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ne, ne.
PIRMININKAS. …ir Vyriausybės valandą sutrumpinti iki pusvalandžio, ir suteikti teisę klausti tik opozicinėms frakcijoms.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, kodėl to nebuvo padaryta tuo metu, kaip yra numatyta Statute: per Seniūnų sueigą arba rytinio posėdžio pirmu klausimu? Kodėl nebuvo pristatyti motyvai balsavimo ir kodėl jūs juos pristatėte tik dabar, pateikus klausimą?
PIRMININKAS. Aš jums atsakiau į klausimą.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Neatsakėte į klausimą.
PIRMININKAS. Jeigu jūs turite kokių nors kitų papildomų pamąstymų, prašau kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją. Dėkoju.
Ir paskutinis – E. Gentvilas. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Apeliuoju į A. Skardžių. Man atrodo, vis tiek, kolega, mano pasakytos frazės nebuvo suasmenintos jums, buvo kalbama apie komisijos darbą. (Balsai salėje) Pasiskaitysite. Paskui išvadinti Seimo bendradarbį š, na, man atrodo, neadekvatu ir šiek tiek, Artūrai, rodo tavo išsilavinimą. Aš nežinau, aš esu linkęs ir toliau spausti rankas kolegoms, nepaisant to, koks jų lygis.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu A. Širinskienę į tribūną. (Šurmulys salėje) Dėl vedimo tvarkos. Prašau, Gabrieliau.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, dar kartą, aš pacituosiu jums, gal nespėjote perskaityti, 261 straipsnį: „Visus Seimo veiklos procedūrinius klausimus, kurie nenumatyti šiame Statute ir Lietuvos Respublikos įstatymuose, siūlo spręsti Seimo posėdžio pirmininkas.“ Ar dabar galite pasakyti Seimui, atskleisti, kurie klausimai buvo pateikti balsuoti, kurie nėra numatyti šiame Statute? (Balsai salėje) Darbotvarkės keitimo klausimas, gerbiamasis pirmininke, yra labai aiškiai numatytas Statute.
PIRMININKAS. Svarstomas klausimas šiek tiek, kaip minėjau, užsitęsė, todėl dengiami keli klausimai, dėl to ir pasiūliau šį balsavimą, kad Seimas apsispręstų.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Dar kartelį.
PIRMININKAS. Seimas apsisprendė. Kviečiu A. Širinskienę, kuri… (Balsai salėje) Taip, Seimo narių siūlymai. Pirmas ir vienintelis J. Razmos siūlymas dėl 1 straipsnio. Prašau pristatyti.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, jeigu jau mes rašome preambulėje, dėl ko formuluojami naujieji uždaviniai komisijai, plečiant tyrimo laikotarpį, aš kviesčiau tuos motyvus rašyti sąžiningai. Nereikėtų rašyti, kad čia reaguojama į neva kokią nors žiniasklaidoje atsiradusią informaciją, nes yra aišku, jog dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą tą visą informaciją paskleidė pačių Valstiečių ir žaliųjų frakcijos Seime atstovai, konkrečiai ponas S. Jakeliūnas. Tą reikėtų tiesiai šviesiai ir pasakyti, kad neatrodytų, kad čia mes remiamės kokiu nors žurnalistiniu tyrimu.
Toliau. Reikėtų sąžiningai pasakyti, kad tikslas yra plėtoti įdirbį kovojant prieš politinius konkurentus, pasinaudojant laikinosios tyrimo komisijos instrumentu, ir siekti, kad opozicijos Seime atstovai ateityje ne taip norėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą, stabdydami žalingus antikonstitucinio Seimo valdančiosios daugumos priimtus teisės aktus, ar mėgintų priekaištauti dėl valdančiųjų politikų neteisėto poveikio Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, kaip kad buvo tie grasinimai dėl galimo narių atleidimo.
Štai yra tie tikrieji motyvai, o aš siūlau savo pataisą, kad juos tiesiai šviesiai ir įrašytume.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas nepritarė tokiems motyvams, mes labai daug diskutavome dėl to. Šiuo atveju komiteto atsakymas buvo neigiamas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai dėl siūlymo. Nuomonė už – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš manau, man visai neaišku, kodėl Teisės ir teisėtvarkos komitetas nepritarė tam, ką J. Razma įvardino, nes tai yra tiesos suformulavimas šiame nutarime. Galų gale turėtų būti visiškai aišku, kokius veiksmus daro valdančioji koalicija, nes pagal S. Jakeliūno suformuluotą logiką valdantieji bando šantažuoti Seimo narius už jų teisėtus veiksmus ir kada nors, galbūt kokiame nors Seime, štai tokie valdančiųjų veiksmai galėtų būti įvertinami kaip pagrindas apkaltai.
Tikrai raginu pritarti J. Razmos siūlymui, kad žmonės žinotų, kokių tikslų siekia valdantieji. Tie tikslai turi būti aiškiai įvardijami, nesislepiant po kažkokiais barokiniais pasiaiškinimais. Todėl kviečiu balsuoti ir įvesti, Seime grąžinti tam tikrą demokratinį standartą, kad jeigu valdantieji sugalvoja persekioti opoziciją, tai turi būti įrašyta tiesiai šviesiai į svarstomą nutarimą.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – V. Bakas.
V. BAKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš tik primenu, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nepritarė šitai nuostatai ne dėl to, kad nereikia tirti, bet dėl to, kad ši komisija tapo tokia budinti – pirma sudarome, o po to žiūrime, ką ištirsime, palaukime, pažiūrėsime. Taip negalima, tai diskredituoja laikinąsias tyrimo komisijas. Antras dalykas, tai sukelia grėsmę ne tik dėl valstybės paslapčių, apie kurias aš kalbėjau, bet sukelia grėsmę dėl Valstybės saugumo departamento, AOTD, žvalgybos institucijų, teisėsaugos politizavimo. Jūs tik prisiminkite, kas atsitikdavo, kai politikai kišdavosi arba peržengdavo parlamentinės kontrolės ribas ir kišdavosi į teisėsaugos institucijų veiklą, kokie skandalai purtydavo valstybę. To daryti negalima, reikia iš to pasimokyti. Mano pasiūlymas, jeigu mes tiriame, darykime tai civilizuotai. Ši priemonė tiesiog griauna tai, ką valstybei per tiek metų pavyko sukurti.
PIRMININKAS. Visi motyvai išsakyti, kviečiu balsuoti dėl J. Razmos pasiūlymo.
Balsavo 101 Seimo narys: už – 43, prieš – 47, susilaikė 11. Siūlymui nepritarta.
Norėčiau priminti, kad E. Gentvilo ir J. Džiugelio siūlymai keliauja į priėmimo stadiją, kadangi jūs nespėjote pateikti savo siūlymų.
Dabar motyvai dėl viso projekto. Nuomonė už – P. Gražulis. Nėra. Nuomonė prieš. Atsirado P. Gražulis, prašom. Nuomonė už.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, aš išsakiau savo poziciją ir tikiuosi, kad konservatoriai bus nuoseklūs, irgi balsuos už, nes tiesa yra aukščiau visko, reikia išsiaiškinti visas aplinkybes dėl tų 11 mln. eurų, kaip jie atsidūrė, kodėl atsidūrė. Ar čia, kaip sako, nenaudingas projektas privačioms verslo struktūroms, tai yra fondams, nes taip finansuojamas, kad Konstitucinis Teismas… O gal galima giliau pažiūrėti, ar nebuvo daroma įtaka pačiam Konstituciniam Teismui, nors nušalinta Konstitucinio Teismo teisėja, paskirta kita. Ir vis dėlto 11 mln. eurų – tai didelė suma. Tikrai galbūt bus duotas atsakymas į visus klausimus ir galbūt ir A. Kubiliui pasidarys aiškiau.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Kai kolegos kalbėjo, kad tokiais pasiūlymais gali būti diskredituota Seimo parlamentinių komisijų veikla, tai aš manau, kad ji negali būti diskredituota, ji jau seniai diskredituota ir, tiesą sakant, žmonės juokiasi iš visų šitų komisijų. Užuot sprendę realias problemas, realius klausimus, kurie kyla žmonėms dėl mažų atlyginimų ir panašių dalykų, mes kalbame apie tai, kaip persekioti oponentus, galvojančius truputėlį kitaip. Mano nuomone, parlamentinės komisijos yra skirtos tam, kad būtų atrastos sisteminės problemos, kurios yra reglamentuojamos įstatymais, kaip buvo siūloma daryti tyrimą dėl žemės ūkio sektoriuje susidariusių problemų, dėl žemės koncentravimo ir panašiai. O šiuo siūlymu išplėsdami tyrimo objektą į dabar dirbančius politikus mes tiesiog nustatome, kad bus tyrinėjami politiniai oponentai, kai valdantieji gali tirti savo politinių oponentų veiklą, juos pasmerkti ar panašiai. Mano nuomone, tokiu būdu politikai imasi tarnybų vaidmens. Ne savo parlamentinių tyrimų vaidmens, kai nustatoma įstatymų kokybė ir jų veikimo principai, bet oponentų persekiojimo ir nustatymo, kas yra kaltas, kas yra nekaltas, neturint tam jokių įrodymų, o tik savo asmeninę politinę nuomonę. Mano nuomone, tokiu būdu Seimas tiesiog suka į Rytus ir demokratijos supratimas, mano nuomone, tokiu būdu keliauja visai ne į Vakarų demokratijos pusę, bet į supratimą, kaip demokratija suprantama Rytuose. Tai yra valdoma demokratija, kai valdančiųjų nuomone yra nustatoma, kas yra kaltas, kas yra nekaltas. Todėl, sakyčiau, reikia ne tik nepritarti šitam pasiūlymui, bet labai gerai pagalvokite, ar šie tyrimai apskritai yra kam nors įdomūs, piliečiams ir ar jie atneša apskritai kokią nors pridėtinę vertę.
PIRMININKAS. Motyvai visi išsakyti. Kviečiu balsuoti dėl viso projekto.
Balsavo 110 Seimo narių: už – 56, prieš – 49, susilaikė 9. Pritarta po svarstymo.
13.25 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pagal Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės teikimą pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Mykolui Majauskui pagrįstumui ištirti ir išvados dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą pateikimo sudarymo“ projektas Nr. XIIIP-2860 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas – projektas Nr. XIIIP-2860. Pateikimo tęsinys.
Replika po balsavimo – A. Kubilius. Prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, čia visą rytą turime komisijų festivalį, aš taip pavadinčiau. Noriu priminti, kad Seimo biudžetas, kurį mes planuojame svarstyti, kitais metais bus 30 mln. eurų. Viena diena Seimo posėdžių yra maždaug 80 tūkst. eurų, pusė dienos yra 40 tūkst. eurų. (Balsai salėje) O rezultatas mūsų šių pusdienių, gerbiami valdantieji, yra 40 tūkst. eurų, paleistų vėjais. Tik jūsų asmeninių baimių ar kažkokių prarandamų reitingų verčiami svarstome tokius reikalus. O mokytojai streikuoja, ugniagesiai kitą savaitę žada streikuoti, kitų metų biudžete savivaldybes žadate uždusinti, gerbiamieji valstiečiai, regionų atstovai. Štai jūsų darbo rezultatas – 40 tūkst. eurų švyst sudeginta ant jūsų čia visokių baimių, festivalių. O žmonės turi gyventi tokį gyvenimą, kuris juos verčia eiti į gatves. Tai ir toliau šitaip tęskite tokį darbą.
PIRMININKAS. Dėkoju, kad A. Kubilius įvardino, kiek prieš porą savaičių kainavo mums nenumatytas posėdis. S. Jakeliūną kviečiu į tribūną. Kol ateina Stasys, P. Gražulis – replika.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas Kubiliau, vis dėlto 40 tūkst. eurų – tai ne 11 mln. Jūs suskaičiuokite, kiek yra dienų 11 mln., pagal savo skaičiavimą. Bet ši valdančioji dauguma didina atlyginimus mokytojams, didina pensijas, minimalų atlyginimą. Jie neatiminėja, kaip jūs atiminėjote viską būdami valdžioje ir viską krovėte bankams, skolindamiesi po 10 % metinių palūkanų 8 mlrd. eurų. Žiūrėkite į save! Jūs pavydite šitai Vyriausybei, kad tvarkosi kitaip, nei tvarkėtės jūs, dirba žmonėms, o ne bankams. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Stasy, pristatykite projektą.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, per praėjusį posėdį, kuriame buvo pateikimas dėl specialiosios komisijos, buvo išsakyta informacija, kuri sudarė papildomas aplinkybes, esmines aplinkybes, kad frakcijos nariai, o galbūt ir visa Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija darė įtaką ir spaudė M. Majauską kreiptis į prokuratūrą. Tai reiškia, kad M. Majauskas piktnaudžiavo ne tik teise, ne tik savo Seimo nario pareigomis, ne tik Smurto ir savižudybių komisijos pirmininko, o vėliau ir dabar nario pareigomis piliečių, jaunų moterų atžvilgiu, bet ir partijos, ir frakcijos įtaka visuomenėje. Tai yra populiariausia partija, jos kandidatė dabar į Prezidentus taip pat turi realius šansus, ir vardai A. Kubiliaus, I. Šimonytės, G. Landsbergio ir galimai V. Landsbergio yra už M. Majauską.
Tai yra naujos aplinkybės, kurios sukuria prielaidas šitą teikimą dar kartą teikti. Nenorėdamas gaišinti laiko, atsakysiu į klausimus, jeigu tokių bus, ir pabandysiu argumentuoti atsakydamas, jeigu kas nors ryšis užduoti papildomų klausimų, nes jie jau buvo užduoti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl vedimo tvarkos – J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (MSNG). Gerbiamas posėdžio pirmininke, labai gaila, kad manęs nepastebėjote anksčiau, kai pranešėjas dar nebuvo pradėjęs kalbėti. Tačiau yra likusios kelios minutės iki Vyriausybės valandos, ir jūs pradedate tokį klausimą, kuris tikrai truks mažiausiai pusvalandį. Aš siūlau šitą klausimą perkelti į vakarinę darbotvarkę ir galbūt joje svarstyti.
PIRMININKAS. Na, darbotvarkėje jis yra įrašytas, aš jį spėjau dar paskelbti, tai tęsime pateikimą.
Prašau. Pirmoji klausia G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš jau praeitą kartą sakiau, kad man jūsų rūpestis atrodo nenuoširdus ir tai labiau panašu į politinį susidorojimą, kaip ir kitų komisijų atveju, na, bet jūs čia pasižymėję, tai turbūt nuoseklus veikimas irgi yra tam tikra vertybė. Šiuo atveju man kyla klausimas, kodėl pasirinktas terminas analizės keturi su puse mėnesio, kad komisija analizuos Mykolo veiklą keturis su puse mėnesio, nors, kai, jūsų nuomone, buvo analogiška situacija, tai yra K. Pūko atveju, buvo nustatyta, kad komisija veiks pusantro mėnesio, ir ji sėkmingai išsprendė tą klausimą nustatydama, kad apkalta turi būti organizuojama. Tuo tarpu šiuo atveju panašiau, kad tyrimas specialiai nustatomas ilgą laikotarpį tam, kad iki pat rinkimų būtų galima eskaluoti šitą temą. Tai koks būtų jūsų argumentas, kad pasirinkta, kad keturis su puse mėnesio bus analizuojama vieno Seimo nario veikla?
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Atsakymas toks. Dėl K. Pūko aš mačiau, kad yra konsensusas, šiuo atveju jūsų frakcija ir dar keturios frakcijos turi kitą nuomonę. Mes visas jas kviečiame į komisiją. Diskusijos gali užtrukti ilgiau negu K. Pūko atveju, kai, atrodė, visiems viskas aišku. Šiuo atveju yra rimtesnis procesas, todėl manau, kad laiko reikia daugiau.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, ar nemanote, kad Seimas pamažu virsta sąskaitų suvedinėjimo vieta? Vakar jūs komisijoje, galima sakyti, priekabiavote prie vieno iš kandidatų į prezidentus G. Nausėdos vien todėl, kad jūsų nepriėmė kažkada į darbą. Šiandien jau jūs suvedate sąskaitas su kitu Seimo nariu, kuris jums neduoda ramybės ir užduoda nepatogius klausimus. Tai iš tiesų ar manote, kad Seimas toks turėtų būti?
Ir antras klausimas. Anot ir Konstitucinio Teismo aiškintojų, vis dėlto norint teikti interpeliaciją, asmeniui galėtų būti pateikta interpeliacija tik tada, kai jis tą kadenciją po priesaikos pažeidė kai kuriuos dalykus. Jūs dabar vartote klausimus, kurie yra vos ne dešimties metų senumo.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Jūsų pateikti vertinimai ir argumentai dėl G. Nausėdos yra tokie absurdiški, kad aš net nesiimsiu atsakyti į tai, nes tai yra juokinga ir beviltiška. Tokie demagoginiai argumentai tik įrodo, kad jūs esate desperacijoje dėl daugelio problemų, taip pat ir dėl M. Majausko. Aš tuo net neabejoju, nes jūsų frakcijos vadovas žino apie tuos įvykius ir galimai visa frakcija ir jisai galbūt yra nusikaltimo bendrininkai. (Šūksniai salėje)
Dėl dešimties metų senumo ar kelių metų senumo įvykių, apkaltos pagrindas ne tai, kas vyko anksčiau, o tai, kas vyksta dabar, – piktnaudžiavimas teise, piktnaudžiavimas politinės partijos įtaka, savo Seimo nario statusu. Jūs puikiai suprantate, bet paprasčiausiai užsiimate demagogija. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. G. Landsbergis – per šoninį mikrofoną.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Taip. Aš kviečiu pasinaudoti pirmininko teise stabdyti šitą melo festivalį. Aš nežinau, arba ponas S. Jakeliūnas turi dabar dėti visą informaciją, kurią jis turi, ant stalo dėl to, kad jis ką tik apkaltino tuo, kas yra nesuvokiama, neįsivaizduojama.
Gerbiamas Stasy Jakeliūnai, iš tikrųjų jums turėtų būti apkalta šiuo atveju dėl to, kad jūs iš esmės įžūliai meluojate, bandydamas patvirtinti savo kažkokią turimą informaciją. Tučtuojau, nedelsiant aš kviečiu jus pasakyti visą informaciją, ką aš žinau… dėl to, kad man nėra žinoma jokia informacija, kurią jūs insinuojate, juo labiau visa frakcija. Jūs dabar darote visiškai politinį festivalį, kuris iš tikrųjų yra skirtas pridengti jūsų paties nesėkmingą biudžeto priėmimą.
PIRMININKAS. Gerbiamas Gabrieliau, norėčiau reaguoti į jūsų prašymą. Neturėdamas faktų, kad tai yra netiesa, aš negaliu imtis kokių nors sprendimų, tiesiog pats pristatantis žmogus turėtų į tai reaguoti.
Paskutiniam leidžiu paklausti A. Kubiliui, ir pradėsime Vyriausybės pusvalandį. Prašau.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš, tiesą sakant, matydamas šitą liūdną sceną, visų pirma, jaučiu tokį… Jeigu galiu aš klausti? Iš tikrųjų jaučiu labai stiprų svetimos gėdos jausmą. Man gėda ir už tai, kad ponas S. Jakeliūnas (nežinau, ar turi kokių nors asmeninių problemų, ar sveikatos, ar kažko) elgiasi taip. Man gėda už visą Valstiečių frakciją, kad stato tokį žmogų visiškai pajuokai. Aš negaliu suprasti, kodėl šita visiškai sveiku protu nesuprantama iniciatyva antrą kartą kartojama dėl kažkokių desperacijų… Nežinau, net kokį čia žodį pasakyti apie S. Jakeliūno veiksmus. Pasirašo ir Seimo Pirmininkas, pasirašo Ministras Pirmininkas. Aš iš tikrųjų jau apie S. Jakeliūną nenoriu kalbėti. Man nerimą kelia, kas darosi šitoje valstybėje, jeigu šitokiais kliedesiais, visiško logiškumo konstitucinio… dėl to, kad Seimo narys kreipėsi į prokurorą dėl šmeižto galvodamas, kad jį apšmeižė kažkas, dabar stovi čia pilietis, kurį aš kažkada…
PIRMININKAS. Laikas! Klauskite.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). …vertinau kaip finansų ekspertą, ir visas tas nesąmones pasirašo Seimo Pirmininkas ir Ministras Pirmininkas!
Aš noriu paklausti paprasto klausimo. Gerbiamas Jakeliūnai, kokių jūs turite instrumentų šantažuoti Ministrą Pirmininką ir Seimo Pirmininką, kad jie pasirašytų tokias nesąmones?
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Peradresuoju klausimą Ministrui Pirmininkui ir Seimo Pirmininkui. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar, kaip ir žadėjau, šį klausimą tęsime vakariniame posėdyje pirmuoju klausimu.
13.33 val.
Vyriausybės valanda
Dabar pradedame Vyriausybės pusvalandį. Ministrus kviečiu užimti savo vietas. Pirmasis frakcijos vardu klausia G. Landsbergis. Prašau klausti.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Mano klausimas premjerui. Iš visai kitų diskusijų, negu šiandien buvo Seime, bet aš manau, kad jos ne mažiau aktualios. Neturiu daug lūkesčio, kad pasikeis jūsų nuostatos apie tai, ar reikia susitikti su nepatenkintais mokytojais. Žinau, kad nerandate laiko, žinau, kad ministrė neranda laiko susitikti su tais, kurie kelia klausimus. Visada yra smagiau susitikti su tais, kurie pritaria, kurie paploja, pasidžiaugia jumis. Aš tai suprantu.
Premjere, aš pasinaudosiu proga ir aš tiesiog perskaitysiu vieną žinutę, kurių gaunu tikrai daug, vieno logopedo, pedagogo, kuris prašo padėti. Jo visos darbo dienos – mėnuo yra apmokamas šiandien 430 eurų. Jokių pažadų didinti atlyginimą, keisti jo situaciją nėra ir jis kreipėsi į opoziciją šiandien prašydamas pagalbos. Žinau, kad jums tai neaktualu tikriausiai ir esate pasakęs ne vieną sykį, kad tiesiog mokytojai turi per daug laisvo laiko, dėl to kelia klausimus. Bet, premjere, ar vis dėlto turėsite širdies tiesiog kartą atsiprašyti tų, kurie neturi laisvo laiko, tų, kurie iš tikrųjų labai sunkiai dirba ir labai mažai uždirba, ir jūs nieko dėl to nepadarote? Ar būsite garbingas pareigūnas, kuris atsiprašys tų, kuriuos įskaudino?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Man tikrai džiugu, kad į jus kreipėsi, būtent tai tas adresas, kuris demonstravo socialinį jautrumą, kai mažino atlyginimus valstybės tarnautojams, jūs, jūsų valdančioji dauguma, jūsų Vyriausybė tą darė, mažino pensijas, darė kitus antikonstitucinius sprendimus, ir kažkaip negirdėjau, kad būtų nors vienas atsiprašau už tai, ką padarė, kas yra pripažinta, kas padaryta pažeidžiant Konstituciją. Mes nežadame, mes tiesiog darome sprendimus, kurie didina mūsų dirbančių žmonių pajamas, taip pat ir tai kategorijai, kurią jūs išvardijote.
Siūlau nepasiduoti propagandai ir kalbant tiesiog cituoti visą citatą, o ne iškarpyti, kai aš kalbu apie laisvą laiką. Yra galimybė LRT radijuje paklausyti įrašą, jo niekas neištrynė, tada būsite visiškai tikslus, pagal citatą. Aišku, labai ačiū už rūpestį, kad rūpinatės tais labiausiai pažeidžiamais mūsų visuomenės nariais. Man irgi tai rūpi, manau, kad bendrai, mūsų kartu priimti sprendimai priimant kitų metų biudžetą išspręs tuos klausimus, kuriuos jūs šiandien keliate. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Klausia V. Gailius.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke, norėčiau adresuoti klausimą ūkio ministrui, aplinkos ministro nematau, Ministrui Pirmininkui. Seime nemažai iniciatyvų, pateiktų dėl Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatų pakeitimo. Šiose nuostatose numatomi įvairūs pereinamieji laikotarpiai, nuo kada bus uždrausta vykdyti tam tikros rūšies verslą, auginti žvėrelius. Ką mes siunčiame, kokią žinią verslui, ar jie jau šiandien turėtų nebeinvestuoti į šitą verslo sritį, ar jau šiandien atsisakyti to verslo, sugrąžinti Europos Sąjungos struktūrinių fondų skirtas lėšas šitam verslui vystyti, ar vis dėlto toliau mokėti mokesčius, kurti darbo vietas, grįžti iš užsienio, vystyti tą verslą, nes versle, kaip ir mokesčių sistemoje, labai svarbu stabilumas, aiškumas ir žinia dėl rytdienos? Jeigu mes pasakome, kad bus toks griežtas reglamentavimas, verslas turi žinoti, kad jis bus, o nepalikti vilkinančio… klausimo nežinioje. Ačiū.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Aš visiškai sutinku ir manau, kad ši Vyriausybė deda visas pastangas verslo aplinkai šalyje gerinti. Seime, be jokios abejonės, pasitaiko įvairių iniciatyvų, bet aš vis dėlto siūlyčiau jas nukreipti dėl išvados į Vyriausybę. Per 74 % šalies gyventojų yra pasisakę, kad jie norėtų užsiimti verslu, ir aš manau, kad Vyriausybė, Seimas turėtų būti tos institucijos, kurios atrištų rankas žmonėms užsiimti verslu šalyje, taip mes galėtume kovoti su nedarbu, su emigracija. Veiksmingesnio vaisto tikrai nebus. Todėl aš tikrai kviečiu labai atsakingai teikti įstatymus ir sutinku su jumis, kad jie negali varžyti verslo, ypač to, kuris ilgus metus veikė, tik todėl, kad kažkam taip atrodo, ypač kai mes išsiskirsime ir būsime išskirtinė šalis Europos Sąjungoje.
PIRMININKAS. Klausia J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Nematau socialinės apsaugos ir darbo ministro, kurio norėjau klausti, tai paklausiu premjero. Ir turiu klausimą susisiekimo ministrui. Mano trumpi klausimai. Ministras L. Kukuraitis teigia, kad kitiems metams tai socialinės apsaugos sričiai, kuri susijusi su vaiko teisių apsauga, reikėjo daugiau negu 300 mln., deja, numatyta tik truputis daugiau negu 30 mln. Praktiškai tai reiškia, kad nebus teikiamos paslaugos šeimoms, nebus teikiama pagalba, ką rašo ministras savo straipsnyje, kai atseit pirmos rizikos atveju teikiama pagalba, o antros rizikos atveju – intensyvi pagalba. Kokia pagalba buvo teikiama tai šeimai, iš kurios buvo mėnesį atimti vaikai? Jokios pagalbos. Susisiekimo ministras dėl mobilaus parašo…
PIRMININKAS. Laikas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …informacijos atidavimo estų bendrovėms… Jūs sakote, kad buvo priimtas sprendimas ankstesnės vadovybės, bet jūs sudarėte valdybą, o ne ankstesnė vadovybė, gerbiamas ministre. Ir ši valdyba priėmė tokį sprendimą. Kaip jūs tai paaiškinsite?
R. MASIULIS. Pirmiausia veiksmų seka yra tokia, kad dėl mobilaus parašo dabar yra daromas auditas, nes yra matoma buvusios vadovybės aplaidaus darbo rezultatų. Taip pat dalies buvusių darbuotojų, dalies dabar dirbančių aplaidžių pareigų vykdymas. Ir kita, reikia suprasti, kad tiesiogiai bendrovė valdybai nedirba, darbus atlieka įmonės darbuotojai. Auditas, kuris yra daromas šiuo metu, turi atsakyti į tuos klausimus, ir kas padarė žalą, už tai turi atsakyti. Kai bus baigtas auditas, mes viską matysime.
PIRMININKAS. Klausia R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Klausimas gerbiamam premjerui. Kadangi gauname tikrai nemažai laiškų, tai vienas iš jų susijęs su jumis.
„Premjerui bent vieną dieną reikia pabūti mokytojo kailyje, tada jis žinos, kiek mokytojas turi laisvo laiko. Daugumos mokytojų darbo diena tęsiasi 12–14 valandų – tiek tikrai nedirbama nei valstybės tarnyboje, nei kur kitur. Buvome susitikę su Alytaus ir Biržų mokyklomis – nuotaikos klaikios, rajonai neturi pinigų kelti algoms. Jau galvoju bėgti iš mokyklos, bet sulaiko pareiga vaikams. Mūsų atlyginimas – apie 500 eurų. Organizuojame po 50 koncertų per metus, ruošiame vaikus konkursams, festivaliams. Trūko kantrybė, negalime tylėti, neįmanoma, o dar tyčiojasi, kad nedirbame. Tokios nesąmonės nesugalvotų niekas kaip šioji ministerija, kuri sukūrė tokį beprotiškumo modelį, apkaltino vadovus, užkrovė popierizmu, o išvada tokia – mokytojas nevertas net valytojos atlyginimo, jau nekalbu apie pažeminimą ir patyčias.“
Tai yra muzikos mokytojos laiškas iš Rokiškio.
PIRMININKAS. Klauskite.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Premjere, ką nors išmintingo ir viltingo, jeigu galima, be tos lengvos šypsenėlės, kurią jūs kartais mėgstate naudoti.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Jūs irgi šypsotės, labai gražiai. Matyt, trūksta šioje šalyje šypsenų. Taip, gauname visokių laiškų, jūs gaunate, ir aš galiu cituoti daugybę laiškų. Dar kartą norėčiau, kad jeigu jūs cituojate ar sakote, kad aš ką nors pasakiau, tai būkite tikslūs, nes, kalbant apie laisvą laiką, jūs tiesiog nukirpote pirmąją sakinio dalį, kurioje buvo pasakyta, kad jeigu mokytojas turi šešias arba aštuonias kontaktines valandas, ir toliau jau yra pagal tekstą. Tai vienas dalykas.
Antras dalykas. Įvedus naują apmokėjimo sistemą, pirminiai duomenys rodo, kad daugiau negu 70 % mokytojų yra atlyginimų augimas, ir pakankamai ženklus augimas, iki 300 eurų. Taip, yra apie 9 % mokytojų, kuriems nei augo, nei mažėjo, ir apie 20 %, kuriems atlyginimas sumažėjo. Tačiau yra ir kitas labai svarbus aspektas: jeigu vidutinis etatas šiandien miesto mokyklose yra 0,8 etato, kaimo yra dar mažesnis, 0,6–0,7, tai čia yra problema. Jeigu kiekvienas mokytojas dirbtų visu etatu, įgyvendinus šitą darbo apmokėjimo sistemą, atlyginimas būtų virš 1 tūkst. 200 eurų.
Matyt, mes turime ir kitų problemų, kurias galbūt nepatogu įvardinti arba nesinori kai kam įvardinti, čia kalbu jau be šypsenos, kai vieno mokytojo etatas dalinamas dviem arba trims mokytojams, kai mes matome mokyklas, rajonus, kuriuose nėra efektyvus tinklas, ir turime gana dideles administravimo išlaidas, ir taip toliau. Tiesiog dabartinė sistema, kuri įvesta, kaip tik leidžia sumokėti už tuos darbus, kuriuos turi dirbti ir kuriuos dirba. 20… 18+3 kontaktinės valandos turbūt nėra nepakeliamas krūvis mokytojui, plius, kaip jau minėjau, dar apmokami ir kiti darbai, kurie labai svarbūs yra atliekami. 36 savaitinės valandos vieno etato tikrai įvertina tos profesijos sudėtingumą ir svarbumą.
PIRMININKAS. Klausia G. Vaičekauskas.
G. VAIČEKAUSKAS (LSF). Gerbiamas premjere, dveji metai valdžioje yra proga priminti kai kuriuos pažadus iš valdančiųjų rinkimų programos: valstybinis bankas, valstybinės vaistinės, specializuotos alkoholio prekybos parduotuvės. Kaip bus su šiais pažadais? Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Kai pabaigsime kadenciją, tai pamatysime, kiek pažadų įvykdėme, kiek ne. Kol kas aš manau, kad Vyriausybė bent jau tuos visus pažadus, kurie jos programoje užsibrėžti ir priemonių plane numatyti, nuosekliai vykdo.
PIRMININKAS. Klausia K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena. Aš norėčiau paklausti vidaus reikalų ministro, nors klausimas šiek tiek bus susijęs ir su žemės ūkiu. Vakar buvo komiteto išvažiuojamasis posėdis Kuršėnuose. Buvo į susitikimą atvažiavę ūkininkai iš visos Lietuvos ir kėlė labai paprastą ir aiškų klausimą, kodėl jie negali įvažiuoti į „Via Baltica“ kelią, nes tas kelias dalina jų laukus, nors taisyklės leidžia. Sustabdo juos pareigūnai ir tiesiog baudžia, jei nepateikia dokumentų, kad to ūkininko daugiau kaip 50 % veiklos susijusi su žemės ūkiu. Mano manymu, tikrai dabar ir policijos pareigūnai modernūs, gali atsiversti, pasižiūrėti, kokiame ūkyje įregistruotas tas traktorius, ir tikrai jų nebausti.
PIRMININKAS. Laikas!
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). O po to, sako, eik į teismą, jei nori kitaip problemas spręsti. Galiu pasakyti, kad ne visi policininkai taip traktuoja. Tai gal surenkite kokius nors mokymus ir paprasčiausiai ta problema bus išspręsta?
E. MISIŪNAS. Ačiū jums už klausimą. Tikrai paskutinė klausimo dalis rodo pareigūnų žmogiškąjį veidą. Jie pasiūlo, pasako galimybes. O rimtai atsakant, matote, ir Kelių eismo taisyklėse, ir kituose įstatymuose yra apribojimai tam tikroms transporto priemonėms įvažiuoti į kelius. Jūs puikiai žinote, tai ir vikšrinėms transporto priemonėms, ir lėtaeigėms transporto priemonėms, ypač didelių gabaritų transporto priemonėms yra tam tikri ribojimai. Ir jie yra tam, kad būtų užtikrintas eismo saugumas. Jūs puikiai žinote, jei su vikšriniu traktoriumi pervažiuotų per asfaltą ir ten jį apgadintų, maža to, kad jis 50 eurų uždirba, bet jis žalą padarytų galbūt ar valstybei, ar net pačiam milijoninę. Čia tie apribojimai padaryti dėl to, kad būtų užtikrintas eismo saugumas.
O dėl konkrečios situacijos, jei jūs norite, prašom, galite pateikti informaciją, tiksliai išnagrinėsime. Jeigu jūs matote galimybę keisti teisės aktus, jeigu tai yra racionalu ir protinga, tikrai galima bus tai inicijuoti ir pasižiūrėti.
PIRMININKAS. Klausia K. Glaveckas. Ruošiasi E. Pupinis. (Balsai salėje)
K. GLAVECKAS (LSF). Būkite geras, leiskite man pasisakyti, kolega.
Turiu baisų klausimą Ministrui Pirmininkui. Klausimo baisumas tas, kad, kaip žinote, Prezidento rinkimų kandidatas turi iki kovo 8 dienos pareikšti, kad bus kandidatu. Aš tikrai labai neabejoju, kad jūs dalyvausite rinkimuose ir sėkmingai, bet norėčiau paklausti esminio klausimo. Sakykite, kam jūs galvojate patikėti Vyriausybę iš tų sėdinčiųjų čia ar kur nors kitur, nes kad atiduotumėte tokias pareigas, vis dėlto reikia labai daug savybių turėti? Ką jūs matote savo įpėdiniu, jeigu jūs eisite į Prezidentus? Labai ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas profesoriau. Jūs visą laiką užduodate labai gerus klausimus. Nežinau, jeigu jūs rasite argumentų ir padėsite man apsispręsti, tai aš tikrai būsiu dėkingas. O noriu paminėti, kad liko dar gražūs pora metų mūsų bendradarbiavimo čia ir bet kokiu atveju tiek ministrų, tiek Ministro Pirmininko yra tokios pareigybės, kad gali tekti pakeisti darbus dėl įvairių priežasčių, bet bet kokiu atveju džiaugiuosi, kad, kaip galbūt skirtingose partijose, Ministro Pirmininko pozicija nėra paveldima ir Seimas apsispręstų bet kokiu atveju ir spręs, kada bus kitas Ministras Pirmininkas, o ne kas nors nuspręs, kad savo kokį nors artimą giminaitį reikia paskirti į vieną ar kitą poziciją. Kol kas tikrai šis klausimas nėra aktualus, kaip jūs sakote, yra gana daug kandidatų. Manau, kad ir valdančioji dauguma keletą jų turės. Tada ir bus tie sprendimai, kai ateis tam laikas.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi J. Baublys.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Klausimas švietimo ir mokslo ministrei, galbūt ir Ministrui Pirmininkui. Kadangi tai, ką klausiu, susiję su Vyriausybės programa, kurioje buvo numatyta paankstinti pradinį mokymą, buvo daug kalbama, diskutuojama, skaičiuojama ir iš to nieko neišėjo, viskas palikta savieigai, norėčiau paklausti, ar faktiškai tos idėjos atsisakoma ir eis savieiga, kiek kas nori, tiek ir atveda savo vaikučių, ar iš tikrųjų bus skiriamas dėmesys, kaip ir numatyta programoje, tą įgyvendinti? Ačiū.
J. PETRAUSKIENĖ. Dėkoju už klausimą. Švietimo ir mokslo komitete, kuriame ir jūs dirbate, diskutavome ir yra priimti įstatymo pakeitimai siekiant įvesti pirmus žingsnius ankstinant mūsų mažiesiems galimybę ateiti į mokyklą. Tie pakeitimai, kurie jau dabar yra įvesti, sietini su tuo, kad nėra privalomas patikrinimas vaikų pasirengimo eiti į mokyklą, tai yra tėvų pasirinkimas. Šiais metais, taip pat sekame statistiką, yra padaugėję vaikų, pradedančių anksčiau rinktis priešmokyklinio ugdymo grupes. Taip pat yra parengti modeliavimai, kokių valstybės investicijų reikėtų įvedant šią naujovę, taip pat yra peržiūrimos bendrojo ugdymo programos, nes, kaip ir kalbėjome su švietimo bendruomene, turi būti ir pritaikytos programos, ir pritaikyta infrastruktūra, ir suteikta visa pagalba mokytojams, kurie būtų pasirengę dirbti su jaunesniais vaikais. Visi šitie darbai yra vykdomi.
PIRMININKAS. Klausia J. Baublys. Ruošiasi V. Juozapaitis.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Noriu kreiptis į žemės ūkio ministrą. Gerbiamas ministre, visų pirma sveikinu su Žemės ūkio ministerijos šimtmečiu. Noriu paklausti. Jums paskelbus, kad ministerija bus perkelta į Kauną, masiškai išeina iš darbo darbuotojai tiek iš Žemės ūkio ministerijos, tiek iš pavaldžių institucijų. Ar galite pasakyti, per tą laiką, kiek jūs esate ministru, kiek būtent išėjo, ar procentais, ar skaičių, darbuotojų?
Ir kitas klausimas. Aš klausiau ministerijos vadovybės, kiek papildomai kainuos ministerijos išlaikymas, tiek ministro, tiek darbuotojų važinėjimas į Vilnių, man atsakė, kad dar nėra apskaičiuota, o nuo to, kiek papildomai gali kainuoti, priklausys sprendimas dėl ministerijos iškėlimo į Kauną. Ar čia yra galutinis iškėlimo sprendimas, ar dar vis dėlto bus analizuojama ir skaičiuojamos tos papildomos išlaidos, nuo kurių priklausys sprendimas? Ačiū.
G. SURPLYS. Dėkoju, pone Juozai, ir už sveikinimus, ir už klausimus. Iš tiesų ministerijoje žmonių sumažėjo nuo 340 iki 290, bet tai niekaip nesusiję su Kaunu, nes ministerija tiesiog vykdė reformą ir toks buvo tikslas – sumažinti žmonių, darbuotojų skaičių, padidinti žmonėms atlyginimą. Atlyginimai tikrai padidėjo visiems darbuotojams. Na, taip, ryšium su Kaunu žmonės ieško galimybių, žiūri, kur jiems geriau, tačiau į visas pareigybes, kurias mes turime neužimtas, mes stengiamės, kad būtų priimta. Dabar planas yra toks, kad 2019 metų pradžioje mes atidarome padalinį Kaune tuo tikslu, kad kurtume tokią kaip ir šešėlinę ministeriją, kad nebūtų pertrūkio tada, kai 2020 metų pradžioje mes pervažiuosime į Kauną visi. Procesas yra negrįžtamas. Taip, mes analizuojame kaštus ir naudą. Šiurkščiai tariant, kol kas tie skaičiai rodo tai, kad mes pardavę pastatą, kurį dabar ministerija turi Gedimino prospekte, tikrai uždirbsime tiek, kad dešimt metų galėsime ramiai Kaune dirbti. Tačiau kol kas galutinių skaičių neturiu. Kaip ir žadėta, tie skaičiai bus metų pabaigoje. Taigi procesas tikrai yra pajudėjęs, įsivažiavęs ir jis yra negrįžtamas. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia V. Juozapaitis. Ruošiasi S. Gentvilas.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju. Gal tą ministerijos pastatą Operos ir baleto teatrui atiduotumėte, tikrai rastų, ką ten daryti, nes labai trūksta patalpų. Bet aš ne apie tai.
Aš noriu padėkoti Ministrui Pirmininkui, kuris reagavo į mano rašytinį klausimą dėl Profesionaliojo scenos meno įstatymo pakeitimo, dėl kompensacijų išmokų žmonėms, kuriems nepadidėjo tos išmokos. Jūs persiuntėte į ministeriją, ministerija atsiuntė teigiamą vertinimą ir aš labai tikiuosi, kad Vyriausybės išvada neužtruks ir dar nuo sausio 1 dienos tie žmonės tikrai pajus jūsų gerumą ir mūsų rūpinimąsi. Turbūt finansų ministras jau informuotas. Iš anksto dėkoju.
Bet aš noriu paklausti dar vieno dalyko. Baltijos Asamblėja, kurioje man teko garbė taip pat dirbti, inicijavo Baltijos fondo sukūrimą ir nuo sausio 1 dienos tas fondas jau turi pradėti veikti. Kiekviena valstybė – Lietuva, Latvija, Estija turi atseikėti nuo savęs po 100 tūkst. eurų.
Gerbiamas finansų ministre, ar jūs žinote, kad taip yra, ir iš kokių resursų tai bus padaryta? Ar bus biudžete atskira eilutė, ar vis dėlto iš vidinių Kultūros ministerijos resursų, kas būtų tikrai labai skaudu? Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Pradėsiu. Ačiū, gerbiamas profesoriau, maestro, už klausimą ir rūpestį. Šiaip būtų džiugu žinoti iš anksto mums apie priimamus sprendimus tokius, kurie susiję su papildomomis išlaidomis. Šiaip tai įprasta yra, jeigu kas nors suformuoja vieną ar kitą fondą tokiu būdu (bent aš tikrai nežinau detalių, kaip tai yra padaryta), tai sprendžiama iš asignavimų valdytojo turimų resursų. Bet gal ministrė galėtų patikslinti, nes aš tikrai tai pirmą kartą iš jūsų išgirdau. Gal nepasidomėjau, atsiprašau, bet tikiuosi kitą kartą būti atidesnis. Nėra 100 tūkst. labai tokie kosminiai pinigai, bet tai ir nemaža suma, nemaža.
PIRMININKAS. Gal ministrai pakomentuos?
L. RUOKYTĖ-JONSSON. Dėkoju už priminimą, klausimą. Taip, iš vidinių resursų yra numatyta 100 tūkst. eurų. Yra pasirašytas susitarimas tarp ministerijų ir šios lėšos tiesiog jau ir numatytos mūsų biudžete.
PIRMININKAS. Klausia S. Gentvilas. Ruošiasi A. Kupčinskas.
S. GENTVILAS (LSF). Ačiū už galimybę paklausti. Klausimą norėčiau adresuoti tiek vidaus reikalų ministrui, tiek finansų ministrui. Ar jums žinoma, kad Lietuvos savivaldybės planuoja galbūt net ir kolektyvinį skundą Konstituciniam Teismui dėl savivaldybių biudžeto sandaros? Vien šiais metais 168 mln. eurų bus nekompensuota savivaldybėms ir, žvelgiant į kitų metų biudžetus, iš 60 savivaldybių 48 savivaldybėms bus mažesnės biudžeto pajamos, nors ekonomika auga, biudžetai auga. Čia kaip tame anekdote – Vyriausybė ir Seimas yra kaip dvigalvis slibinas, kuris geria ir priima sprendimus, bet kitą rytą galvą skauda savivaldai, nes ji negauna pajamų. Ar jums žinoma situacija ir ar tai yra pateisinama situacija? Iš esmės Baltoji knyga, davusi gerą intonaciją regioniniam savarankiškumui, šiuo atveju paneigiama ir savivaldybės vienareikšmiškai signalizuoja raudona šviesa, kad, klausykit, einama visai kita linkme…
PIRMININKAS. Laikas!
S. GENTVILAS (LSF). …ir savivaldos finansavimas stipriai mažinamas.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Jūsų paminėta aktualija yra žinoma, bet bet kokie teisiniai veiksmai bus galimi tuomet, kai bus priimtas biudžetas. Mes manome, jog šiuo atveju Konstitucijos nuostatos nėra pažeidžiamos, bet tikrai gerbiame tą teisę, kad galima kreiptis ir tuos santykius aiškintis teisme. Manau, kad vis dėlto geriau sprendimus rasti diskusijose, bet niekas tokios teisės iš savivaldybių tikrai neatima.
PIRMININKAS. Kadangi laikas į pabaigą, tai gal leiskime Andriui užduoti klausimą, o paskui suteiksime žodį K. Glaveckui. A. Kupčinskas. Prašau.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas premjere arba energetikos ministre, Valstybinės kainų ir energetikos komisijos savininko teises įgyvendina Vyriausybė. Elektros ar dujų sektoriuose, žinome, kad jeigu vartotojai sumoka permokas ir Valstybinė kainų komisija nustato, tai tos permokos paprastai grąžinamos su palūkanomis. Tuo tarpu jeigu savivaldos ūkyje permokos nustatomos, grąžinamos be palūkanų. Tai yra nesuprantama, diskriminuojami vartotojai. Šiuo atveju ar nemanote, kad reikia keisti metodiką ir suvienodinti su elektros ir dujų ūkiais, nes vartotojai, permokėję ir patyrę papildomų išlaidų, realiai savo pinigus atgauna ar atgaus po šešerių septynerių metų pertraukos?
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkui už klausimą. Siūlymas tikrai racionalus. Aišku, reikia pripažinti, kad skirtingi laikotarpiai būna tų permokų pripažinimo. Klausimą dėl metodikos pakeitimo, manau, įvertinsime. Iki šiol buvo taikoma ta praktika, kad be palūkanų buvo mokama.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos – K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, aš iš tikrųjų esu dideliame liūdesy dėl to, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos beveik nėra, tik keturi, penki žmonės yra, nors jūsų Vyriausybė atsakinėja. Reikėtų gerbiant savo Vyriausybę bent paklausyti jos atsakymų. (Balsai salėje) Žinokite, keturi liberalai likę, o valstiečių tik šeši, net sarmata žiūrėti. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Replikuodamas galėčiau pasakyti, kad ir iš kitų frakcijų ne kažin kas. Iš konservatorių tris matau, iš liberalų – tris ir taip toliau.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Noriu padėkoti ir pritarti profesoriui. Tai tikrai yra Seimo nariai, kuriems rūpi Vyriausybės darbas, rūpi gyvenime aktualūs klausimai. Ir labai dėkoju, nesvarbu, kiek jūsų čia būtų, mums visada yra labai svarbu su jumis bendrauti. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ta gražia gaida baigiame Vyriausybės pusvalandį. Dėkoju visiems dalyvavusiems ir skelbiu rytinį posėdį baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.