LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
Audito komitetas
PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮMONIŲ IR ĮMONIŲ GRUPIŲ ATSKAITOMYBĖS įstatymo projektO nR. XIVP-3675
2024-06-05 Nr. 141-P-12
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis, komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Budbergytė, komiteto nariai: Asta Kubilienė, Jurgis Razma, Artūras Skardžius.
Komiteto biuras: vedėja Laura Pranaitytė, patarėjos: Diana Andriūnaitė, Aurita Buragienė, Eglė Šukytė, Rūta Petrukaitė, padėjėja Ginta Andrijauskienė.
Kviestieji asmenys: Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Finansų ministerijos direktorius Audrius Linartas, Finansų ministerijos Atskaitomybės, audito, turto vertinimo ir nemokumo politikos departamento direktorė Ingrida Muckutė, Finansų ministerijos Atskaitomybės, audito, turto vertinimo ir nemokumo politikos departamento vyresnioji patarėja Paulė Svorobovičienė, Finansų ministerijos Atskaitomybės, audito, turto vertinimo ir nemokumo politikos departamento Audito turto vertinimo ir nemokumo valdymo skyriaus patarėja Rasa Stanislovaitienė, Lietuvos auditorių rūmų prezidiumo narė Ingrida Pūrienė, Lietuvos auditorių rūmų teisininkas Danielius Urbonas, Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė, VĮ Registrų centro Verslo informacinių sistemų valdymo skyriaus veiklos analitikė Eglė Braževičienė.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
str. |
str. d. |
p. |
|||||
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-05-09 |
2 |
7
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas . 1. Projekto 2 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad kai įmonė savo nuožiūra pasirenka rengti šiame įstatyme nustatytas finansines ataskaitas, vadovybės ataskaitą, informaciją tvarumo klausimais, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitą, pelno mokesčio informacijos ataskaitą, įmonių grupė – konsoliduotąsias finansines ataskaitas, konsoliduotąją vadovybės ataskaitą, kurioje gali būti pateikiama ir informacija tvarumo klausimais, konsoliduotąją mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitą, šiame įstatyme nustatytus šioms (konsoliduotosioms) ataskaitoms keliamus reikalavimus dėl (konsoliduotųjų) ataskaitų parengimo, pateikimo Juridinių asmenų registrui, paskelbimo įmonės interneto svetainėje, (konsoliduotųjų) finansinių ataskaitų audito ir (konsoliduotosios) tvarumo atskaitomybės užtikrinimo jos taiko savo nuožiūra. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aiškus nuostatos „savo nuožiūra taiko ataskaitų parengimo reikalavimus“ turinys, t. y. ar minėtu atveju įmonė, savo nuožiūra pasirinkusi rengti tam tikras ataskaitas, savo nuožiūra galės rinktis ir ataskaitos turinį. |
Pritarti |
Argumentai: Siekiant nuostatų aiškumo ir pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1 pastabai, siūlytina atitinkamai patikslinti įstatymo projekto 2 straipsnio 7 dalį.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Kai įmonė savo nuožiūra
pasirenka rengti šiame įstatyme nustatytas finansines ataskaitas, vadovybės
ataskaitą, informaciją tvarumo klausimais, mokėjimų valdžios institucijoms
ataskaitą, pelno mokesčio informacijos ataskaitą, įmonių grupė – konsoliduotąsias finansines ataskaitas,
konsoliduotąją vadovybės ataskaitą, kurioje gali būti pateikiama ir
informacija tvarumo klausimais, konsoliduotąją mokėjimų
valdžios institucijoms ataskaitą, kurių šis įstatymas
neįpareigoja jų rengti, šiame įstatyme nustatytus šioms
(konsoliduotosioms) ataskaitoms keliamus reikalavimus dėl (konsoliduotųjų)
ataskaitų parengimo, pateikimo Juridinių asmenų |
2. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-05-09 |
41 |
1
|
|
2. Projekto 41 straipsnio 1 dalyje esanti nuoroda „šio straipsnio 2–5 dalis“ keistina nuoroda „šio straipsnio 2 dalį“. |
Pritarti |
Žr. patobulintą įstatymo projektą Nr. XIVP-3675(2). |
3. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-05-09 |
41 |
3
|
|
3. Projekto 41 straipsnio 3 dalyje esanti formuluotė „Nustatyti, kad“ brauktina kaip perteklinė. |
Pritarti |
Žr. patobulintą įstatymo projektą Nr. XIVP-3675(2). |
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
str. |
str. d. |
p. |
|||||
1. |
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija 2024-05-06
|
35 |
2, 3 |
|
Dėl įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo ir susijusių teisės aktų pakeitimo pagal LR teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatas teikiame pastabas dėl teisės aktų paketo. <...> 3. Dėl AVNT neribotos apimties teisės gauti visus visų įmonių duomenis. Nepritariame projektuose neapibrėžtai AVNT teisei gauti visus duomenis, kokius tik jinai paprašys. Siūlome patikslinti projektą nustatant aiškiai apibrėžtas ribas: per kiek laiko, kokius duomenis turėtų būti pasirengusios pateikti įmonės ir kokiame formate šie duomenys turi būti teikiami, kad nebūtų sukurta perteklinė našta. Siūlome nustatyti tvarką ir procedūras kaip AVNT atliks kokybės stebėseną, Manytume turėtų būti skaidri sistema ir metodika tokio AVNT darbo atlikimui.
|
Nepritarti
|
Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo projekte (toliau – ĮĮGAĮ projektas) taip pat ir jo atitinkamuose lydimuosiose projektuose (Viešųjų įstaigų įstatymo projekte Nr. XIVP-3681 (toliau – VšĮĮ), Asociacijų įstatymo projekte Nr. XIVP-3682 (toliau – AĮ), Labdaros ir paramos fondų įstatymo projekte Nr. XIVP-3683 (toliau – LPFĮ)) numatyta, kad finansų ministras nustato Juridinių asmenų registro (toliau – JAR) tvarkytojui pateiktų subjektų finansinių ataskaitų ir vadovybės ar veiklos ataskaitų kokybės stebėsenos tvarką, vadovaujantis kuria Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo tarnyba (toliau – AVNT) kaip stebėsenos institucija vertina, ar šios ataskaitos atitinka jų rengimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Minėtuose projektuose taip pat nustatyta, kad šiai funkcijai vykdyti AVNT turi teisę kreiptis į subjektą dėl papildomos informacijos pateikimo. Pažymėtina, kad daugeliu atvejų tokių ataskaitų kokybės stebėsenai atlikti, t. y. įvertinti, ar pagal tam tikrus kriterijus stebėsenai atrinktos subjektų parengtos ataskaitos atitinka jų rengimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, papildoma informacija iš šias ataskaitas parengusių subjektų nebūtų reikalinga. Komiteto siūlymu, AVNT informuos JAR tik apie stebėsenos metu nustatytus reikšmingus tokių ataskaitų kokybės trūkumus, kurių reikšmingumo kriterijus nustatys pati stebėseną atliekanti insitucija. Todėl darytina išvada, jog papildomos informacijos iš subjektų, siekiant įvertinimo objektyvumo, būtų prašoma tik esant tam tikriems atvejams, kuomet, pvz., galutiniam tokių trūkumų reikšmingumo įvertinimui nustatyti bei pagrįsti būtų reikalingi papildomi duomenys. |
2. |
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija 2024-05-06
|
35 |
|
|
4. Dėl AVNT stebėsenos ataskaitose klaidos rizikos sumažinimo. Siūlome įstatyme nustatyti stebėsenos ataskaitos sudarymo, ginčijimo ir skelbimo privalomas procedūras. Stebėsenos ataskaitos juodraštį pirmiausiai turėtų gauti ta įmonė, kurios finansinių ataskaitų stebėsenos ataskaita yra sudaryta, suteikiant teisę ginčyti stebėsenos ataskaitą, taip būtų eliminuotos žmogiškojo faktoriaus klaidos. Net ir paskelbus stebėsenos ataskaitas, turėtų būti palikta galimybė jas ginčyti. Įstatyme turėtų būti numatytos procedūros, kaip keičiasi stebėsenos ataskaitos skelbimas, kai vyksta ginčas arba kai buvo nustatyta, kad stebėsenos ataskaitoje yra netikslumų.
|
Nepritarti |
Finansų ministro įsakymo dėl stebėsenos tvarkos projekte yra numatyta, kad tais atvejais, kai stebėsenos metu buvo nustatyta finansinių, vadovybės ar veiklos ataskaitų kokybės trūkumų, AVNT parengtas stebėsenos ataskaitos projektas būtų pateiktas subjektui pastebėjimams pateikti. Gavusi šiuos pastebėjimus ir juos įvertinusi, AVNT parengtų galutinę stebėsenos ataskaitą. Pažymėtina, jog šiomis nuostatomis siekiama subjektui suteikti teisę pateikti savo pastebėjimus, kuriuos stebėsenos institucija turės įvertinti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad aukščiau aptartos nuostatos yra pakankamos ir tikslinti jų nereikėtų. |
3. |
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija 2024-05-06
|
35 |
4 |
|
5. Dėl neteisingų finansinių ataskaitų ir neatitinkančių teisės aktų reikalavimų audito išvadų prekybos ir skelbimo RC. Nepritariame nuostatai, kad informacija apie netinkamai atliktą auditą ar tai, kad ataskaitos yra klaidingos būtų viešinama vienerius metus, kai tas ataskaitas bet kas galės įsigyti kad ir už 10 metų atgal. Finansų ministerijos pasiūlymas gina nekvalifikuotų auditorių blogai atliktą darbą ir sukuria sistema slėpti informaciją, apie tai, kad įmonė turėjo problemų su finansinių ataskaitų kokybe. Ypač tai svarbu, kai sekančiais metais auditas nėra atliekamas, o klaidos finansinių ataskaitų palyginamuosiuose duomenyse liko tokie patys. Bet kokia istorinė informacija yra svarbi, pvz. ES lėšų finansavimo gavimui, kai reikalingi kelių metų duomenys ar kai planuojama investuoti į įmonę ir įmonės potencialo įvertinimui neužtenka vienerių metų istorinių duomenų. Kuo daugiau istorinių duomenų, tuo aiškesnę įmonės finansinė kryptis ir priimti sprendimai bus tikslesni. Jei klaida kartojasi eilę metų, tai pirmų metų, kai buvo nustatyta klaidą fakto panaikinimas sudaro sąlygas toliau tokias klaidas daryti. Siūlome nustatyti mažiausiai 10 metų terminą, kuriam suėjus juridinis asmuo gali kreiptis į RC, kad šis panaikintų žymą apie netinkamai atliktą finansinių ataskaitų auditą ir galimas klaidas finansinėse ataskaitose. Kadangi RC prekiauja ir senomis audito išvadomis bei ataskaitomis, tai pirkėjas turi turėti teisę žinoti, kad perka teisės aktus neatitinkančius duomenis. RC privalo įspėti pirkėjus, kad prekiauja netinkamos kokybės prekėmis. <...> |
Nepritarti |
ĮĮGAĮ projekte taip pat ir jo atitinkamuose lydimuosiose projektuose (VšĮĮ, AĮ, LPFĮ) numatyta, kad atlikus stebėseną ir nustačius reikšmingų finansinių, vadovybės ar veiklos ataskaitų kokybės trūkumų, faktas apie tokius nustatytus reikšmingus trūkumus skelbiamas JAR kartu su atitinkamomis ataskaitomis ir neturi būti išregistruotas iš JAR, kol atitinkamos ataskaitos tvarkomos šiame registre. Tai reiškia, kad informacija, jog ataskaitos turi reikšmingų trūkumų viešinama kartu su ataskaitomis tiek laiko, kiek viešinamos pačios ataskaitos. Šiomis nuostatomis siekiama užtikrinti ataskaitų vartotojų teisę gauti pilną informaciją apie JAR viešinamas ataskaitas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad aukščiau aptartos nuostatos yra pakankamos ir tikslinti jų nereikėtų. |
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
str. |
str. d. |
p. |
|||||
1. |
Valstybės įmonė Registrų centras, 2024-05-21 |
* |
|
|
Valstybės įmonė Registrų centras (toliau – Registrų centras), pagal kompetenciją išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos Seimui pateiktus Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo (toliau – ĮĮGAĮ projektas), Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo Nr. VIII-1227 pakeitimo įstatymo (toliau – FAAĮ projektas) ir su jais susijusių įstatymų pakeitimo įstatymų projektus (Nr. XIVP-3675–XIVP-3690; toliau – Įstatymų projektai), teikia pastabas ir pasiūlymus. 1. ĮĮGAĮ projekto 36 straipsnio 9 dalyje, pagal ĮĮGAĮ projekto 41 straipsnio 5 dalį įsigaliosiančioje 2026 m. sausio 1 d., nustatoma, kad Juridinių asmenų registro (toliau – JAR) tvarkytojas nepriima įmonės (įmonių grupės) pateikto metinio (konsoliduotųjų) finansinių ataskaitų rinkinio be auditoriaus išvados, jeigu auditas privalomas pagal įstatymus. Atitinkama nuostata įtvirtinama ir Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 1, 12, 20, 22, 23, 25 ir 28 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 231 straipsniu pakeitimo įstatymo projektu (toliau – VšĮĮ projektas) keičiamo 23 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo Nr. IX-1969 1, 8, 9, 10, 101 ir 17 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 102 straipsniu įstatymo projektu (toliau – AĮ projektas) keičiamo 101 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondų įstatymo Nr. I-1232 1, 8, 9, 11, 12 ir 25 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 122 straipsniu įstatymo projektu (toliau – LPFĮ projektas) keičiamo 12 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo Nr. XI-2159 13, 23, 26, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu keičiamo 23 straipsnio 4 dalyje. FAAĮ projekto 3 straipsnyje nustatyti atvejai, kada juridiniai asmenys privalo atlikti metinių finansinių ataskaitų auditą. <...> |
Nepritarti |
Nepritariant Registrų centro siūlymui, paaiškintina, kad: Dėl poreikio atitinkamuose įstatymuose įtvirtinti nuostatą, kad Registrų centras nepriima įmonės finansinių ataskaitų be auditoriaus išvados. ĮĮGAĮ, VšĮĮ, AĮ ir LPFĮ projektų nuostatos, kad nuo 2026 m. sausio 1 d. JAR tvarkytojas nepriima subjekto pateikto metinių finansinių ataskaitų rinkinio be auditoriaus išvados, jeigu auditas privalomas pagal įstatymus, siūlomos sprendžiant Finansų ministerijos 2022 m. atliktoje finansinių ataskaitų neteikimo ir kokybės problemų analizės apžvalgoje[1] nustatytas finansinių ataskaitų kokybės ir neteikimo JAR tvarkytojui problemas. Minėtoje apžvalgoje nurodoma, kad pagal JAR tvarkytojo 2021 m. pateiktus duomenis: a) kasmet apie 20 proc. subjektų, kurie privalo pateikti auditoriaus išvadą, jos neteikia. Už 2021 m. auditoriaus išvados nepateikė 18 proc. subjektų (iš 3575 turėjusių pateikti subjektų pateikė 2933 subjektai); b) apie 1500 subjektų yra nepateikę auditoriaus išvadų už 2012–2020 m. ataskaitinius laikotarpius, ir didelė jų dalis nėra pateikusi auditoriaus išvadų už ne vieną ataskaitinį laikotarpį. Apžvalgoje, be kita ko, siūloma priemonė nurodytai problemai spręsti – JAR tvarkytojui įsidiegti priemones, užtikrinančias, kad subjektas, kuriam finansinių ataskaitų auditas yra privalomas, negalėtų pateikti JAR tvarkytojui savo finansinių ataskaitų, jeigu jas teikia be auditoriaus išvados. Kaip paaiškino Finansų ministerija, rengiant ĮĮGAĮ ir jo lydimuosius įstatymų projektus, vyko diskusijos su Teisingumo ministerija ir JAR tvarkytoju. Buvo nutarta, kad reikalinga įstatyme įtvirtinti nuostatą dėl finansinių ataskaitų nepriėmimo, kai jos teikiamos be privalomos auditoriaus išvados. Taigi, įvertinus tai, kas išdėstyta, manytina, kad minėta nuostata įstatymuose turi būti nustatyta. |
2. |
Valstybės įmonė Registrų centras, 2024-05-21 |
* |
|
|
2. Pažymėtina ir tai, kad Įstatymų projektuose nėra reglamentuojami veiksmai, kuriuos juridinis asmuo turės atlikti tuo atveju, kai JAR tvarkytojas nepriims metinio (konsoliduotųjų) finansinių ataskaitų rinkinio be auditoriaus išvados, kai auditas privalomas pagal įstatymus. Dėl šio aspekto Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2023 m. liepos 17 d. rašto Nr. (1.6 Mr) 2T-827 „Dėl įstatymų projektų derinimo“[2] 4 pastaboje nurodė, kad: „Atskiras juridinių asmenų teisines formas reglamentuojantys įstatymai numato, kad, jeigu juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditas pagal įstatymus yra privalomas ar yra numatytas įstatuose, tvirtinamas tik audituotas metinių finansinių ataskaitų rinkinys. Įvertinus tai, svarstytina, kokios pasekmės turėtų kilti juridiniam asmeniui ir kokių veiksmų jis turėtų imtis, jeigu visuotinis dalyvių susirinkimas patvirtintų neaudituotą metinių finansinių ataskaitų rinkinį (kai auditas yra privalomas pagal įstatymus ar subjekto įstatus), kurį juridinis asmuo vėliau pateiktų JAR tvarkytojui, o pastarasis turėtų atsisakyti jį priimti. Siūlytina visuose atskiras teisines formas reguliuojančiuose įstatymuose aiškiai apibrėžti šiuos aspektus.“ Taip pat ir Registrų centras 2023 m. liepos 24 d. rašto Nr. S-27525 (1.4 E) „Dėl įstatymų projektų derinimo“[3] 1.3 pastaboje nurodė, kad: „Įstatymų projektuose nenustatyta, kokius veiksmus turėtų atlikti juridiniai asmenys, kurių metinės finansinės ataskaitos būtų nepriimtos dėl to, kad neatliktas privalomas auditas. Pažymėtina, kad JAR tvarkytojui yra teikiami įstatymų ir juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka (išskyrus tam tikras įstatymuose nustatytas išimtis) eiliniuose (metiniuose) juridinių asmenų dalyvių susirinkimuose patvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkiniai. Eilinis dalyvių susirinkimas vyksta vieną kartą metuose ir nei galiojantys įstatymai, nei Įstatymų projektai nenumato, kad tais pačiais metais galėtų būti šaukiamas dar vienas dalyvių susirinkimas, kurio metu būtų iš naujo tvirtinamos jau audituotos metinės finansinės ataskaitos (jei eiliniame susirinkime buvo patvirtintos neaudituotos, nors auditas buvo privalomas). Be to, teisės aktai nenumato nei patvirtintų metinių finansinių ataskaitų vėlesnio tikslinimo ar keitimo galimybės, nei galimybės pateikti JAR tvarkytojui auditoriaus išvadą tuo atveju, kai finansinių ataskaitų auditas atliktas jau po audituotų finansinių ataskaitų patvirtinimo juridinio asmens dalyvių susirinkime. Atsižvelgdami į šias aplinkybes ir siekdami teisinio aiškumo siūlome atskirų teisinių formų juridinius asmenis reglamentuojančiuose įstatymuose reglamentuoti visus paminėtus aspektus, susijusius su juridinio asmens veiksmais tuo atveju, kai finansinės ataskaitos buvo patvirtintos neatlikus privalomo audito.“ <...> |
Nepritarti |
Paaiškintina, kad atskiras juridinių asmenų teisines formas reglamentuojantys įstatymai (pvz., Akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 2 dalis) jau dabar numato, kad, jeigu juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditas pagal įstatymus yra privalomas ar yra numatytas įstatuose, tvirtinamas tik audituotas metinių finansinių ataskaitų rinkinys. Atsižvelgiant į ne vienerius metus galiojančią minėtą nuostatą, nėra aišku, dėl kokių priežasčių (ar tai yra praktikoje dažnai pasikartojantys atvejai, ar numanomos situacijos), Registrų centras nurodo poreikį visuose atskiras teisines formas reguliuojančiuose įstatymuose aiškiai apibrėžti, kokios pasekmės kiltų juridiniam asmeniui ir kokių veiksmų jis turėtų imtis, jeigu visuotinis dalyvių susirinkimas patvirtintų neaudituotą metinių finansinių ataskaitų rinkinį (kai auditas yra privalomas pagal įstatymus ar subjekto įstatus). Atkreiptinas dėmesys, kad Administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnis numato atsakomybę už Registrų centro minimų dokumentų nepateikimą laiku JAR tvarkytojui. Minimas kodekso straipsnio projektas, be kita ko, yra vienas iš ĮĮGAĮ lydimųjų įstatymų projektų (Nr. XIVP-3679). Paminėtina, kad minėtais klausimais, taip pat klausimu dėl eilinio dalyvių susirinkimo, kuriame turi būti tvirtinami metinių finansinių ataskaitų rinkiniai, bei klausimu dėl veiksmų reglamentavimo, kuriuos juridinis asmuo turės atlikti tuo atveju, kai JAR tvarkytojas nepriims metinio (konsoliduotųjų) finansinių ataskaitų rinkinio be auditoriaus išvados, kai auditas privalomas pagal įstatymus, buvo detaliai diskutuota ĮĮGAĮ projekto svarstymo metu susitikimuose su Finansų ministerijos ir Registrų centro atstovais. Abi institucijos po diskusijų sutarė, kad Registrų centro minimų klausimų įstatymuose papildomai reglamentuoti nereikia. |
3. |
Finansų ministerija, 2024-05-27 |
23 |
6N |
|
2024 m. gegužės 17 d. Finansų ministerija gavo Europos Komisijos Finansinio stabilumo, finansinių paslaugų ir kapitalo rinkų sąjungos generalinio direktorato (toliau – FISMA DG) elektroninį laišką, skirtą valstybėms narėms dėl Bendrovių tvarumo atskaitomybės direktyvos 2022/2464 (toliau – Direktyva) nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę. Laiške FISMA DG pateikė Direktyvos 19a straipsnio 9 dalies ir 29a straipsnio 8 dalių paaiškinimą siekdamas užtikrinti, kad perkeliant minėtų Direktyvos straipsnių nuostatas kuo daugiau įmonių turėtų galimybę pasinaudoti išimtimi nerengti informacijos tvarumo klausimais tuo atveju, jeigu jos ir jos patronuojamųjų įmonių informacija yra pateikta patronuojančiosios įmonės konsoliduotojoje vadovybės ataskaitoje (kai patronuojančioji įmonė yra ES įmonė) arba konsoliduotojoje tvarumo ataskaitoje (kai patronuojančioji įmonė yra ne ES įmonė) (toliau – įmonės, besinaudojančios išimtimi). Laiške atkreipiamas valstybių narių dėmesys, kad, perkeliant Direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę, turėtų būti leidžiama įmonei pasinaudoti galimybe nerengti informacijos tvarumo klausimais net ir tais atvejais, kai jos patronuojančiosios įmonės konsoliduotoji vadovybės ataskaita arba konsoliduotoji tvarumo ataskaita parengiama vėliau, nei išimtimi ketinančios ataskaita. Pagal Įmonių ir įmonių grupių įstatymo projekto Nr. XIVP-3675 (toliau – Įstatymo projektas), kuris parengtas perkeliant Direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę, 23 straipsnio nuostatas[4], patronuojamoji įmonė gali pasinaudoti išimtimi nerengti informacijos tvarumo klausimais tik tais atvejais, kai jos patronuojančioji įmonė savo konsoliduotąją vadovybės ataskaitą arba konsoliduotąją tvarumo ataskaitą (toliau kartu – konsoliduotoji ataskaita) pateikia tokiais terminais, kad išimtimi besinaudojanti įmonė savo vadovybės ataskaitoje galėtų pateikti nuorodas į patronuojančiosios įmonės interneto svetainėje skelbiamą konsoliduotąją ataskaitą. Dažnu atveju patronuojančiosios įmonės savo konsoliduotąsias ataskaitas pateikia vėlesniais terminais (Apskaitos direktyvos 2013/34/ES 30 straipsnyje nustatyta, kad įmonės savo finansines ataskaitas ir vadovybės ataskaitą turi pateikti ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo finansinių metų, už kuriuos parengtos ataskaitos, paskutinės dienos) negu Lietuvoje veikiančios įmonės, privalančios savo ataskaitas pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui (toliau – JAR tvarkytojas) per 30 dienų nuo finansinių ataskaitų patvirtinimo (patvirtinimo terminas – 4 mėnesiai nuo finansinių metų pabaigos). Tokiu atveju išimtimi ketinanti pasinaudoti įmonė neturi galimybės pateikti nuorodos į konsoliduotąją ataskaitą ir pasinaudoti Įstatymo projekto 23 straipsnio nurodyta galimybe nerengti informacijos tvarumo klausimais. Siekiant suteikti įmonei teisę pasinaudoti išimtimi, siūlome Įstatymo projekto 23 straipsnį papildyti nauja 6 dalimi joje nustatant, kokią informaciją minimu atveju savo vadovybės ataskaitoje turi pateikti patronuojančioji įmonė ir kad kartu su šia ataskaita turi būti paskelbta patronuojančiosios įmonės deklaracija, kurioje ši nurodo, iki kokios konkrečios datos pateiks konsoliduotąją ataskaitą, bet ne vėliau, kaip per 12 mėnesių nuo įmonės, besinaudojančios išimtimi, finansinių metų pabaigos: „6. Kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytos (patronuojančiosios) įmonės patronuojančioji įmonė konsoliduotąją vadovybės ataskaitą arba konsoliduotąją tvarumo ataskaitą parengia ir paskelbia vėliau, nei (konsoliduotąją) vadovybės ataskaitą turi parengti ir pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui šio straipsnio 1 dalyje nurodyta (patronuojančioji) įmonė, šio straipsnio 1 dalyje nurodyta (patronuojančioji) įmonė: 1) savo (konsoliduotojoje) vadovybės ataskaitoje šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą informaciją papildo informacija, kad jos patronuojančioji įmonė paskelbs informaciją, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo finansinių metų, už kuriuos parengta (konsoliduotoji) vadovybės ataskaita, paskutinės dienos nurodant konkrečią paskelbimo datą ir 2) prie (konsoliduotosios) vadovybės ataskaitos prideda patronuojančiosios įmonės deklaraciją, kad konsoliduotoji vadovybės ataskaita arba konsoliduotoji tvarumo ataskaita bus paskelbta ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo finansinių metų, už kuriuos parengta (konsoliduotoji) vadovybės ataskaita, paskutinės dienos nurodant konkrečią paskelbimo datą.“ |
Pritarti |
Žr. patobulintą įstatymo projektą Nr. XIVP-3675(2). |
4. |
Finansų ministerija, 2024-05-27 |
36
|
1 |
|
Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo 23 straipsnis papildomas 6 dalimi, Įstatymo projekto 36 straipsnio 1 dalies nuostatos turi būti papildytos reikalavimu išimtimi besinaudojančioms įmonėms pateikti nurodytą deklaraciją JAR tvarkytojui: „1. (Konsoliduotosios) finansinės ataskaitos ir (konsoliduotoji) vadovybės ataskaita ir, kai taikytina, deklaracija, nurodyta šio įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje, kartu su auditoriaus išvada, kai auditas privalomas pagal įstatymus, ir tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvada, kai įmonės (konsoliduotojoje) vadovybės ataskaitoje privaloma pateikti (konsoliduotąją) informaciją tvarumo klausimais, teikiamos Juridinių asmenų registro tvarkytojui įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių šių ataskaitų teikimo tvarką, nustatytais atvejais Vyriausybės nustatyta tvarka.“ |
Pritarti |
Žr. patobulintą įstatymo projektą Nr. XIVP-3675(2). |
5. |
Finansų ministerija, 2024-05-27 |
37 |
1 |
|
Kartu turi būti papildytos Įstatymo projekto 37 straipsnio 1 dalies nuostatos reikalavimu išimtimi besinaudojančioms įmonėms paskelbti nurodytą deklaraciją savo interneto svetainėje: „1. Viešojo intereso įmonių, valstybės ir savivaldybės įmonių, įmonių, kurių (konsoliduotojoje) vadovybės ataskaitoje pagal šį įstatymą privaloma pateikti (konsoliduotąją) informaciją tvarumo klausimais, (konsoliduotosios) finansinės ataskaitos ir (konsoliduotoji) vadovybės ataskaita ir, kai taikytina, deklaracija, nurodyta šio įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje, kartu su auditoriaus išvada ir tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvada skelbiamos jų interneto svetainėse.“ <...> |
Pritarti |
Žr. patobulintą įstatymo projektą Nr. XIVP-3675(2). |
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta
6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: nepaskirta.
7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas: pritarti Seimo Audito komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo projektui Nr. XIVP-3675(2) ir Seimo Audito komiteto išvadai.
7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
str. |
str. d. |
p. |
||||||
1. |
Seimo Audito komitetas, 2024-06-05 |
3 |
15 |
|
|
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad pagal įstatymo projekto nuostatas subjektų vadovybės ataskaitoje, kai taikytina, teiktina informacija apie bendrovių valdyseną ir vadovybės atlygį nėra konsoliduojama, siūlytina atitinkamai patikslinti įstatymo projekto 3 straipsnio 15 dalyje pateiktą „konsoliduotosios vadovybės ataskaitos“ sąvoką.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 15 dalį ją išdėstyti taip: „15. Konsoliduotoji vadovybės ataskaita –
įmonių grupės metinių ataskaitų rinkinio sudėtinė
dalis – ataskaita, kurioje pateikiami
duomenys apie įmonių grupę ir jos įmonių veiklą ir,
kai taikytina, įmonių grupės |
Pritarti |
|
2. |
Seimo Audito komitetas, 2024-06-05 |
13
|
2 |
|
|
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2024 m. liepos 1 d. įsigaliosiantis 15 straipsnis turi 2 dalis, tuo tarpu pagal įstatymo projekto 41 straipsnio 3 dalies nuostatas nauja šio straipsnio redakcija, patikslinant jo 2 dalį bei papildant jį naujomis 3–5 dalimis, įsigalios 2025 m. liepos 1 d., siūlytina atitinkamai patikslinti nuo 2024 m. liepos 1 d. įsigaliosiančioje įstatymo projekto 13 straipsnio 2 dalyje esančią nuorodą į įstatymo projekto 15 straipsnio 2 ir 3 dalis, pastarąją išbraukiant (taip pat žr. Audito komiteto 10 pasiūlymą).
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 13 straipsnio 2 dalį ją išdėstyti taip: „2. Metines
(konsoliduotąsias) finansines ataskaitas įmonės (įmonių grupės) parengia
pasibaigus jų finansiniams metams pagal finansinių metų ir jų paskutinės
dienos duomenis, išskyrus šio įstatymo 15 straipsnio 2 |
Pritarti |
|
3. |
Seimo Audito komitetas, 2024-06-05 |
26 |
5 |
|
|
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 26 straipsnio 1 dalyje nurodyta trečiosios valstybės patronuojančiosios įmonės konsoliduotoji tvarumo ataskaita, o jo 3 dalyje –trečiosios valstybės atskiros įmonės tvarumo ataskaita, siekiant nuosekumo, siūlytina atitinkamai patikslinti šio straipsnio 5 dalį, sukeičiant nurodytų subjektų tvarumo ataskaitas vietomis.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 26 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Šio
straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyta trečiosios valstybės patronuojančiosios įmonės konsoliduotoji tvarumo ataskaita ir trečiosios
valstybės atskiros įmonės tvarumo
ataskaita |
Pritarti |
|
4. |
Seimo Audito komitetas, 2024-06-05 |
30T |
|
|
|
Argumentai: Atsižvelgiant į įstatymo projekto 26 straipsnio „Trečiosios valstybės įmonių tvarumo ataskaitų prieinamumo visuomenei užtikrinimo sąlygos“, taip pat įstatymo projekto 27 straipsnio „(Konsoliduotosios) mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos rengimo sąlygos“ ir kitų atitinkamų straipsnių pavadinimų sudarymo pobūdį, siekiant nuostatų aiškumo, siūlytina atitinkamai patikslinti įstatymo projekto 30 straipsnio pavadinimą „Pelno mokesčio informacijos ataskaitos rengimo pareiga ir išimtys“.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 30 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „30 straipsnis. Pelno
mokesčio informacijos ataskaitos rengimo |
Pritarti |
|
5. |
Seimo Audito komitetas, 2024-06-05 |
30 |
1
|
|
|
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto IX skyriaus „Pelno mokesčio informacijos ataskaita“ nuostatos taikytinos tiek tam tikras sąlygas atitinkančios pagrindinės patronuojančiosios įmonės, tiek ir atskiros įmonės, kurios sąvoka pateikta įstatymo projekto 3 straipsnio 5 dalyje, atžvilgiu, siūlytina atitinkamai patikslinti įstatymo projekto 30 straipsnio 1 dalį.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 30 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Metinę pelno mokesčio informacijos ataskaitą privalo parengti šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nurodytos atskiros įmonės ir pagrindinės patronuojančiosios įmonės, kurių pajamos, nurodytos jų metinėse (konsoliduotosiose) finansinėse ataskaitose, kiekvienais iš 2 finansinių metų iš eilės paskutinę finansinių metų dieną viršija 750 000 000 eurų, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas įmones.“ |
Pritarti |
|
6. |
Seimo Audito komitetas, 2024-06-05 |
31 |
1
|
|
|
Argumentai: Siekiant suvienodinti visose atitinkamose įstatymo projekto 30 ir 31 straipsnių, reglamentuojančių pelno mokesčio informacijos ataskaitos rengimą ir jos prieinamumo visuomenei užtikrinimą, dalyse vartojamą formuluotę dėl pagrindinės patronuojančiosios įmonės pajamų, nurodytų jos metinėse konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose, siūlytina atitinkamai patikslinti įstatymo projekto 31 straipsnio 1 dalį.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 31 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pareiga
užtikrinti trečiosios valstybės pagrindinės patronuojančiosios įmonės ir
atskiros įmonės pelno mokesčio ataskaitos prieinamumą visuomenei yra, kai
pagrindinės patronuojančiosios įmonės metinėse konsoliduotosiose finansinėse
ataskaitose nurodytos |
Pritarti |
|
7. |
Seimo Audito komitetas, 2024-06-05 |
33 |
|
|
|
Argumentai: Atsižvelgiant į įstatymo projekto 13 straipsnio 3 dalies nuostatas, kurios nurodo, kada rengiamos subjekto tarpinės finansinės ataskaitos arba subjektų grupės tarpinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos, siūlytina atitinkamai patikslinti įstatymo projekto 33 straipsnio 1 dalį.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 33 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „33 straipsnis. (Konsoliduotųjų) finansinių ataskaitų auditas Įmonės (įmonių grupės) metinių (konsoliduotųjų) finansinių ataskaitų auditą, tarpinių (konsoliduotųjų) finansinių ataskaitų auditą atlieka ir auditoriaus išvadą parengia auditoriai, audito įmonės pagal Finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatymo reikalavimus.“ |
Pritarti |
|
8. |
Seimo Audito komitetas, 2024-06-05 |
35 |
4 |
|
|
Argumentai: Įstatymo projekto 35 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu stebėsenos institucija, atlikdama subjekto finansinių ataskaitų ir (arba) veiklos ataskaitos kokybės stebėseną, nustato šių ataskaitų trūkumų, JAR tvarkytojui pateikia pranešimą apie tai. Šio pranešimo pagrindu JAR įregistruojamas faktas dėl tokių trūkumų nustatymo. Visgi manytina, kad, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, stebėsenos institucija pranešimus JAR tvarkytojui turėtų teikti ne dėl visų, bet tik dėl nustatytų reikšmingų trūkumų. Atsižvelgiant į tai, kad minėtos stebėsenos vykdymas ir nurodytų dokumentų kokybės priežiūra priskirta AVNT, ši institucija ir turėtų turėti įgaliojimus nusistatyti tokių trūkumų reikšmingumo vertinimo kriterijus savo tvarkoje. Be kita, ko, pritarus šiam pasiūlymui, nebus sukeliamos neigiamos pasekmės subjektams, taip pat nebus didinama administracinė našta stebėsenos institucijai. Pažymėtina, jog reikšmingumas kaip vertinamoji sąvoka įvairiais atžvilgiais įtvirtinta ir kituose atitinkamuose įstatymo projekto straipsniuose (pvz., įstatymo projekto 2 straipsnio 23 dalis apibrėžia, kad „reikšminga informacija“ – informacija, kurios nepateikimas arba klaidingas pateikimas gali iškreipti ataskaitas, konsoliduotąsias ataskaitas ir paveikti šių ataskaitų vartotojų priimamus sprendimus). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina atitinkamai patikslinti įstatymo projekto 35 straipsnio 4 dalį.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 35 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Jeigu stebėsenos institucija, atlikdama ataskaitų kokybės stebėseną, nustato reikšmingų trūkumų, Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikia pranešimą apie tai. Šio pranešimo pagrindu Juridinių asmenų registre įregistruojamas faktas, kad atliktos ataskaitų kokybės stebėsenos metu buvo nustatyta reikšmingų trūkumų. Šis faktas neturi būti išregistruotas iš Juridinių asmenų registro tol, kol Juridinių asmenų registre tvarkomos atitinkamos ataskaitos. Reikšmingų trūkumų kriterijus nustato stebėsenos institucija.“ |
Pritarti |
|
9. |
Seimo Audito komitetas, 2024-06-05 |
40 |
4, 5 |
|
|
Argumentai: Atsižvelgiant į įstatymo projekto 36 straipsnio 5 dalies nuostatas, pagal kurias įstatymo projekto 26 straipsnyje nurodyta (konsoliduotoji) tvarumo ataskaita ir, kai taikytina, pareiškimas, kartu su tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvada pateikiami JAR tvarkytojui per 12 mėnesių nuo finansinių metų, už kuriuos parengta (konsoliduotoji) tvarumo ataskaita, paskutinės dienos, siekiant nuostatų aiškumo, siūlytina atitinkamai patikslinti įstatymo projekto 40 straipsnio 4 ir 5 dalis, įrašant tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvadą.
Pasiūlymas: 1. Pakeisti įstatymo projekto 40 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Šio įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje nurodytos patronuojamosios įmonės vadovas, valdymo ir priežiūros organų nariai, kiek leidžia asmens (asmenų) turimos žinios ir gebėjimai, atsakingi už trečiosios valstybės įmonės tvarumo ataskaitos ir, kai taikytina, pareiškimo, nurodyto šio įstatymo 26 straipsnio 6 dalyje, parengimą pagal šio įstatymo 26 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir (arba) šių dokumentų kartu su tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvada prieinamumo visuomenei užtikrinimą pagal įstatymuose priskirtą kompetenciją.“ 2. Pakeisti įstatymo projekto 40 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Šio įstatymo 26 straipsnio 4
dalyje nurodyto filialo paskirtas (paskirti) vykdyti reikalavimus asmuo
(asmenys), kiek leidžia asmens (asmenų) turimos žinios ir gebėjimai,
užtikrina, kad trečiosios valstybės įmonės tvarumo ataskaita ir, kai
taikytina, pareiškimas, nurodytas šio įstatymo 26 straipsnio 6 dalyje,
būtų parengti pagal šio įstatymo 26 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir
(arba) užtikrintas |
Pritarti |
|
10. |
Seimo Audito komitetas, 2024-06-05 |
41 |
3N
|
|
|
Argumentai: Įstatymo projekto 41 straipsnio 3 dalimi įstatymo 15 straipsnis nuo 2025 m. liepos 1 d. dėstomas nauja redakcija, todėl nuo 2025 m. liepos 1 d. taip pat turėtų įsigalioti nauja įstatymo projekto 13 straipnio 2 dalies (kurioje pateikiama nuoroda į įstatymo projekto 15 straipsnio 2 ir 3 dalis) redakcija. Atsižvelgiant į tai, siūlytina patikslinti įstatymo projekto 41 straipsnį, papildant jį nauja 3 dalimi.
Pasiūlymas: 1. Papildyti įstatymo projekto 41 straipsnį nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „3. 2025 m. liepos 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalies redakcija: „2. Metines (konsoliduotąsias) finansines ataskaitas įmonės (įmonių grupės) parengia pasibaigus jų finansiniams metams pagal finansinių metų ir jų paskutinės dienos duomenis, išskyrus šio įstatymo 15 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus atvejus.“ 2. Įstatymo projekto 41 straipsnio 3-21 dalis atitinkamai laikyti 4-22 dalimis. 3. Suderinti įstatymo projekto 41 straipsnyje esančias nuorodas. |
Pritarti |
|
8. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 0.
9. Komiteto paskirti pranešėjai: Z. Balčytis.
10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.
PRIDEDAMA. Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo projektas Nr. XIVP-3675(2).
Komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis
(Komiteto biuro patarėja D. Andriūnaitė)
[2] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/e2d7bde1247411eea0b6cad9848a9596?jfwid=12eg568rw0.
[3] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/61d4ebf12a2311eea0b6cad9848a9596?jfwid=-2bm46aj2h.
[4] Įstatymo projektu perkeliamos Direktyvos 19a straipsnio 9 d. ir 29a straipsnio 8 d. nuostatos.