LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 145
STENOGRAMA
2018 m. kovo 15 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
G. KIRKILAS ir I. ŠIAULIENĖ
PIRMININKAS (KIRKILAS, LSDDF*). Pradedame vakarinį posėdį. (Gongas) Registracija.
Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 74 Seimo nariai.
15.03 val.
Seimo nutarimo „Dėl Vigilijaus Sadausko atleidimo iš akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus pareigų dėl nepasitikėjimo“ projektas Nr. XIIIP-1768 (priėmimo tęsinys)
Gerbiamieji kolegos, leiskite perskaityti balsų skaičiavimo protokolą dėl Seimo nutarimo „Dėl Vigilijaus Sadausko atleidimo iš akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus pareigų dėl nepasitikėjimo“ projekto Nr. XIIIP-1768 priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso išduoda 110 biuletenių, rasta 110 biuletenių, galiojančių – 107, negaliojančių – 3. Už – 77, prieš – 17, susilaikė 13. Seimo nutarimui pritarta. (Gongas)
15.04 val.
Seimo nutarimo „Dėl Vytauto Piesliako atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIIIP-1738 (priėmimo tęsinys)
Kitas balsų skaičiavimo protokolas dėl Seimo nutarimo „Dėl Vytauto Piesliako atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ projekto Nr. XIIIP-1738 priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso išduota 110 biuletenių, rasta 110 biuletenių, galiojančių – 109, negaliojančių – 1. Už – 102, prieš – 5, susilaikė 2. Nutarimas priimtas. (Gongas)
15.05 val.
Įstatymo „Dėl Daugiašalės konvencijos, kuria įgyvendinamos su mokesčių sutartimis susijusios priemonės, skirtos užkirsti kelią mokesčių bazės erozijai ir pelno perkėlimui, ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-1649 (pateikimas)
Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 2-1 klausimas – Įstatymo „Dėl Daugiašalės konvencijos, kuria įgyvendinamos su mokesčių sutartimis susijusios priemonės, skirtos užkirsti kelią mokesčių bazės erozijai ir pelno perkėlimui, ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-1649. Kviečiu pranešėją viceministrą D. Sadecką. Pateikimas. Prašom, viceministre.
D. SADECKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, pristatau Daugiašalės konvencijos, kuria įgyvendinamos su mokesčių sutartimis susijusios priemonės, skirtos užkirsti kelią mokesčių bazės erozijai ir pelno perkėlimui, ratifikavimo projektą. 2017 m. birželio 7 d. Paryžiuje buvo pasirašyta Daugiašalė konvencija, kuria įgyvendinamos su mokesčių sutartimis susijusios priemonės, skirtos užkirsti kelią mokesčių bazės erozijai ir pelno perkėlimui, kuri, vadovaujantis Konstitucijos 138 straipsnio 1 dalies 6 punktu, turi būti ratifikuota būtent Seime priimant įstatymą.
Šios konvencijos su Lietuvos išlygomis ir pranešimais ratifikavimas suteiktų galimybę Lietuvos Respublikai efektyviausiu būdu, ne dvišalių derybų būdu, o būtent ratifikuojant šią konvenciją, sinchronizuotai įgyvendinti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos paskelbtose mokesčių bazės erozijos ir pelno paskirstymo projekto galutinėse ataskaitose numatytas priemones, susijusias su dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartimis. Iš esmės tai yra priemonės, kurios yra nukreiptos prieš piktnaudžiavimą šiomis sutartimis ir gerinančios ginčų, kylančių iš sutarčių, sprendimo mechanizmą.
Ratifikavus šią konvenciją Lietuva atliktų vidaus procedūras dėl konvencijos nuostatų įsigaliojimo bei taikymo Lietuvos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių atžvilgiu, tačiau šie dvigubo apmokestinimo sutarčių pakeitimai įsigalios tik tuomet, kai kita Lietuvos dvigubo apmokestinimo sutarčių šalis atliks vidaus procedūras, ratifikuodama konvencijos nuostatas, tai yra taikomas simetriškumo principas. Į ką norėčiau atkreipti dėmesį, kad pati konvencija neįsigalios… tiktai tuomet, kai penkios šalys atliks vidaus procedūras ratifikuodamos konvenciją. Šiuo metu yra tiktai keturios šalys, ratifikavusios šią konvenciją. Taigi turime galimybę tapti ta penktąja šalimi, kuri duos kaip ir startą tai konvencijai pradėti galioti. Tiek būtų trumpai.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti Seimo narys K. Glaveckas. Prašom, kolega.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis pranešėjau, aš turiu tokį klausimą. Kadangi čia esame ir Valstiečių partija, ir Liberalų, tai visi žinome, kas tai yra žemės erozija, kad griaužia kirminai, griūna ta žemė. Dabar ta pelno bazės erozija. Paaiškinkite visiems paprastai, kas yra pelno bazės erozija, iš kurios vietos griaužiama ta bazė ir kiek ji gali būti sugriaužta. Labai ačiū.
D. SADECKAS. Įvairios šalys turi įvairų reglamentavimą, ir kai kurios įmonės naudojasi tam tikromis lengvatomis registruodamos, pavyzdžiui, įmones vienoje šalyje ir naudodamosi galbūt tam tikromis lengvatomis, galiojančiomis kitoje šalyje. Tas bendras susitarimas įvairių šalių, siekiant artinti tą reguliavimą, yra tam ir skirtas, kad artintų tą reguliavimą arba susitartų dėl tam tikrų išimčių netaikymo, arba kaip išvengti bendrai šalims, kad įmonės nesinaudotų ir nepiktnaudžiautų mokesčių tikslais būtent tomis išimtimis.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Nėra norinčių kalbėti už ir prieš. Kolegos, balsuojame po pateikimo dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-1649. Kas pasisako už įstatymą, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 92 Seimo nariai, už – 92. Vienbalsiai, nėra susilaikiusių ir balsavusių prieš.
Pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Užsienio reikalų komitetas. Galime pritarti? Pritarta. Papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Galime pritarti? Pritarta. Nėra daugiau norinčių ką pasiūlyti? Nėra. Siūloma svarstyti šių metų balandžio 19 dieną.
15.10 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Japonijos sutarties dėl pajamų dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo ir vengimo prevencijos ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-1551 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-2 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Japonijos sutarties dėl pajamų dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo ir vengimo prevencijos ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-1551. Pranešėjas – viceministras D. Sadeckas. Prašom, kolega. Pateikimas.
D. SADECKAS. Pristatau įstatymą „Dėl Lietuvos Respublikos ir Japonijos sutarties dėl pajamų dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo ir vengimo prevencijos ratifikavimo“. 2017 m. liepos 13 d. Vilniuje buvo pasirašyta Lietuvos Respublikos ir Japonijos sutartis dėl pajamų dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo ir vengimo prevencijos, ji, kaip ilgalaikė tarptautinė ekonominė sutartis, taip pat turi būti ratifikuota Seime priimant įstatymą.
Ratifikavus sutartį ir jai įsigaliojus bus sudarytos sąlygos išvengti dvigubo tų pačių pajamų apmokestinimo Lietuvoje ir Japonijoje, nes šiuo metu negaliojant sutarčiai nėra užtikrinamas teisinis tikrumas dėl sutarties šalių gyventojų ir įmonių kitoje sutarties šalyje gaunamų pajamų apmokestinimo tvarkos, taikomos mažiau palankios pajamų dvigubo apmokestinimo panaikinimo sąlygos ir nėra nustatytų dvišalių administracinio bendradarbiavimo gairių. Taigi, priėmus, ratifikavus šią sutartį, atsirastų didesnis teisinis tikrumas tiek Lietuvos gyventojams, tiek Lietuvos įmonėms sprendžiant įvairius ginčus, susijusius su mokesčiais. Tiek būtų trumpai.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti A. Baura. Prašom, kolega.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiamasis viceministre, su Japonija mūsų šalis gal daugiau kaip du dešimtmečius palaiko ir diplomatinius, ir kultūrinius, ir verslo ryšius, o sutartis dėl to, ką jūs pristatote, pasirašyta praeitais metais. Klausimas būtų toks: ar dar turime panašių atvejų su tokiomis tikrai pažangiomis, stipriomis šalimis, kurių santykiai yra užmegzti, tačiau dėl šito dvigubo apmokestinimo sutarčių nėra pasirašyta?
D. SADECKAS. Dabar atsakyti tiesiog įvertinęs, ar yra dar tokių pažangių arba tokio masto šalių, su kuriomis neturime sutarčių, negalėčiau, bet tiesiog apibendrindamas galėčiau pasakyti, kad Lietuva šiuo metu yra ratifikavusi arba turi, atrodo, 55 sutartis būtent dėl dvigubo pajamų apmokestinimo išvengimo. Šiuo atveju, kadangi suprantate mastą, tai yra apie ketvirtadalį pasaulio šalių, su kuriomis turime tokius, ar dar tokių pažangių yra likusių, šiuo metu negalėčiau atsakyti, reikėtų turbūt atskiro vertinimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Ar yra norinčių dėl motyvų?
Už – M. Puidokas. Prašom, kolega.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Kaip Tarpparlamentinių ryšių su Japonija grupės pirmininkas iš tikrųjų norėčiau pasidžiaugti stipriai aktyvėjančiu Lietuvos ir Japonijos tarpusavio bendradarbiavimu. Vos prieš kelis mėnesius pas mus šalyje lankėsi jų premjeras Š. Abė, turime ypatingą ryšį per jų diplomatą Č. Sugiharą. Jis gelbėjo tūkstančius žydų tautybės žmonių per karo baisumus. Manau, kad ši sutartis su Japonija mums tikrai yra labai svarbi, nes tai yra stiprus žingsnis į Pietryčių Azijos regioną, ir tas suaktyvinimas tikrai mums yra reikalingas. Tuo pačiu keliu žengia Lenkija, kitos mūsų regiono šalys ir, kaip jau buvo minėta atsakant į klausimą, ko gero, geriau vėliau negu niekada. Ko gero, tikrai būtų buvę ypač gerai, jei ši sutartis būtų buvusi pasirašyta daug anksčiau. Taigi kviečiu kolegas palaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Nėra norinčių kalbėti prieš. Gal galime bendru sutarimu pritarti? Balsuojame. Kas pritaria įstatymo projektui Nr. XIIIP-1551, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 91 Seimo narys, vienbalsiai, 91 – už. Pritarta po pateikimo. Kaip pagrindinis komitetas siūlomas Užsienio reikalų, papildomu komitetu – vėl Biudžeto ir finansų komitetas. Galime pritarti? Ačiū. Pritarta. Siūloma svarstyti balandžio 19 dieną.
15.15 val.
Fizinių asmenų bankroto įstatymo Nr. XI-2000 1, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 12, 27, 29, 31 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1668ES (pateikimas)
Gerbiami kolegos, mes praleisime 2-3 klausimą ir paprašysime iš karto viceministrą pristatyti 2-4 klausimą – Fizinių asmenų bankroto įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1668. Pateikimas. Prašau.
D. SADECKAS. Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, pristatau Fizinių asmenų bankroto įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektą. Projektu yra siekiama trijų pagrindinių tikslų.
Pirmasis tikslas yra įgyvendinti 2017 m. gegužės 19 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimą, kuriuo Konstitucinis Teismas pripažino, kad iki šiol galiojančios įstatymo nuostatos, pagal kurias fiziniam asmeniui bankrutavus nurašomi neįvykdyti reikalavimai atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą žalą, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 2 daliai, numatančiai, kad asmeniui padarytos moralinės ir materialinės žalos atlyginimą nustato įstatymas, taip pat konstituciniams teisingumo ir teisinės valstybės principams. Šiuo tikslu projekte yra nustatoma, kad reikalavimai atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą žalą nebus nurašomi dėl fizinio asmens bankroto.
Antrasis tikslas yra įgyvendinti 2015 metais Ūkio ministerijos atliktos įstatymo stebėsenos rekomendacijas, pašalinant per penkerius įstatymo taikymo metus praktikoje išryškėjusius teisinio reguliavimo trūkumus. Šiuo tikslu įstatymo projekte siūloma įtvirtinti teismų praktikoje jau pripažįstamą galimybę viename procese bankrutuoti keliems bendro turto ir prievolių siejamiems fiziniams asmenims. Taip bendrų turto ir prievolių siejamiems asmenims lengviau paruošti bendro mokumo atkūrimo planą, o ir tokių asmenų procesą yra ekonomiškiau vykdyti vienoje byloje.
Kitas dalykas, kuris yra siūlomas projekte, yra sureguliuojama galimybė keliems asmenims priklausantį turtą parduoti kaip vieną objektą tais atvejais, kai bent vienas iš bendraturčių bankrutuoja, o iš kitų išieškojimą vykdo antstoliai. Tai tokiu būdu nebereikės turto dalinti ir parduoti dalimis, dėl ko gaunama mažesnė kaina.
Trečia priemone, kuri yra skirta mano minėtam tikslui įgyvendinti, yra nustatomi turinio reikalavimai bankroto administratoriaus išvadai dėl mokumo atkūrimo plano ir kreditoriams teikiamoms ataskaitoms dėl mokumo atkūrimo plano vykdymo. Taip bus užtikrinama, kad administratoriaus išvadoje ir ataskaitose būtų pateikti visi teismams, kreditoriams ir pačiam fiziniam asmeniui reikalingi duomenys.
Ir ketvirta priemonė tikslui įgyvendinti – yra tikslinami procesinių veiksmų atlikimo terminai, nustatant objektyviai pagrįstą jų trukmę. Manome, kad iki šiol terminai buvo, sakyčiau, nerealūs, todėl jų buvo nesilaikoma. Dėl terminų koregavimo procesas neturėtų pailgėti.
Trečiasis šio įstatymo projekto tikslas yra sudaryti sąlygas tinkamai įgyvendinti 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl nemokumo bylų. Tai būtent šiuo tikslu yra siūlomos kelios priemonės. Yra tikslinamas apie fizinio asmens bankrotą kaupiamų duomenų sąrašas. Šiuo metu yra kaupiami ne visi duomenys, kuriuos kaupti reikalauja reglamentas. Ir antra priemonė – yra numatoma, kad įstatymas bus taikomas visoms Lietuvos Respublikoje nagrinėjamoms fizinių asmenų bankroto byloms. Tai pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą jis negalėtų būti taikomas vadinamosioms teritorinėms bankroto byloms, t. y. šiuo metu įstatymo negalėtume taikyti byloms, skirtoms skolininko turtui, kuris yra kitose valstybėse nei Lietuva, realizuoti. Šis įstatymas leistų būtent taikyti įstatymą ir mano minėtoms teritorinėms byloms.
Į ką norėčiau atkreipti dėmesį. Kadangi šis įstatymas įgyvendina vieną iš reglamentų, tai reglamento nuostatos dėl informacijos apie fizinių asmenų bankroto procesus įsigalioja šių metų birželio 26 dieną, todėl labai svarbus šio įstatymo priėmimas būtent pavasario sesijoje. Tai tiek trumpai apie įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Viceministre, jūsų nori paklausti keletas Seimo narių. Pirmasis – M. Majauskas. Prašau, kolega.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Dėkoju gerbiamam viceministrui už pristatymą. Na, yra sakoma, kad šalyse, kur auga alyvuogės, bankrutavimo terminai yra du kartus ilgesni. Tai alyvuogės neauga, bet panašu, kad mes einame link ilgesnių terminų. Ilgesni terminai reiškia, kad brangiau ir sunkiau yra pačiam žmogui, ilgesnis terminas – sunkiau atsigauti, sunkiau atsikelti, sunkiau iš naujo vėl pradėti procedūras ir procesą gyvenimo kurti, ir imtis veiklos. Ir teismams yra sunku, ir valstybei sunku, ir bankams yra mažiau motyvacijos skolinti.
Šiandien jūs pasakėte, kad terminai yra nerealūs, todėl jie nėra vykdomi. Man atrodo, kad terminai yra realūs ir jie netgi turėtų būti trumpinami, bet tam, jog jie galėtų būti vykdomi, reikėtų stiprinti teismų administracijos kompetencijas. Finansines kompetencijas, specifines bankroto administravimo kompetencijas, kad teismai galėtų objektyviai, greitai ir efektyviai spręsti tas bylas. Užuot stiprinę teismus, mes šiuo atveju ilginame terminus. Taip, čia yra gerų dalykų dėl nusikalstamos veikos padarytos, kad…
PIRMININKAS. Laikas, kolega.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). …bet, man atrodo, terminų ilginimas nėra geras dalykas. Mano klausimas būtų toks. Ar jūs nesvarstytumėte trumpinti konkrečiai terminus, nustatant laiptelius, kad, pavyzdžiui, iki tam tikros sumos bankrotas truktų tiktai metus, kaip Latvijoje, o virš tam tikros sumos jau būtų treji metai, kaip dabar?
PIRMININKAS. Prašau.
D. SADECKAS. Ačiū, gerbiamas Seimo nary. Atsakau į jūsų klausimą dėl termino. Kaip aš ir minėjau, tikslinami tam tikrų procesinių veiksmų atlikimo terminai, tačiau dėl terminų koregavimo visas procesas neturėtų pailgėti.
Į klausimą apie palyginimą terminų, kaip yra kai kuriose kitose šalyse. Kaip pavyzdys, jūs paminėjote Latviją. Latvijoje bankroto trukmė priklauso nuo to, kokią dalį kreditorių reikalavimų patenkina bankrutuojantis asmuo, ir varijuoja nuo pusantrų iki trejų metų. Lietuvoje šiuo metu yra treji metai. Jeigu žiūrėtume kai kurias kitas šalis, tai jūs minėjote labiau turbūt Pietų Europos šalis, tačiau atkreipčiau dėmesį, kad Vengrijoje, Čekijoje yra penkeri metai, Airijoje turime netgi šešerių metų proceso trukmę. Lietuvoje turime trejus metus. Jis yra sutrumpėjęs. Kažkada buvo penkeri metai. Šiuo metu turime trejus metus, tą trukmę. Manau, kad ateity svarstytina galimybė taip pat tą terminą peržiūrėti.
PIRMININKAS. Kolega A. Baura.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiamas viceministre, čia mano klausimas sietųsi su gerbiamo Mykolo tiek paminėtu Latvijos atveju, tiek jūs iš dalies ir atsakėte. Bet būtų labai įdomu, o kokią vis dėlto dalį sudaro, kas būtent naudojasi Latvijos paslaugomis, kam reikia skelbti bankroto procedūras, jei renkasi tokią šalį kaip Latvija? Koks čia galėtų būti procentine išraiška skaičius Lietuvos piliečių?
D. SADECKAS. Iš tikrųjų taip, tiek Jungtinėje Karalystėje, kuri irgi minėta buvo, tiek Latvijoje fizinių asmenų bankroto procesas yra trumpesnis, todėl tam tikra prasme yra palankesnis bankrutuojančiam asmeniui. Dėl to pasitaiko, kad fiziniai asmenys siekia bankrutuoti tose šalyse. Tikslių duomenų mes neturime, tačiau manome, kad tai yra jau kur kas retesnis reiškinys galbūt, negu buvo pačioje pradžioje. Duomenų, kiek iš tikrųjų tiek Latvijoje, tiek Jungtinėje Karalystėje bankrutuoja žmonių, mes šiuo metu neturime, tačiau vykdant mano minėtą reglamentą ir sujungus valstybių narių informacines sistemas apie fizinių asmenų bankrotą tokia informacija taps prieinama ir tada jau galėsime matyti, kiek Lietuvos piliečių bankrutuoja kitose šalyse.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, norėčiau pasiteirauti. Vis dėlto mūsų Bankroto įstatymas ir kitų aplinkinių šalių bankroto įstatymai. Kiek teko girdėti, iš tikrųjų bent jau anksčiau bankroto procedūros buvo vykdomos per Latviją, nes, ko gero, ten procedūros kur kas paprastesnės.
Dar kitas klausimas. Ar iš tikrųjų tas parduodamas bendras turtas fizinių asmenų, nors nebankrutuojančių, nėra deklaratyvus, nes atvirkščiai, kai kada galbūt daugiau būna fizinių asmenų vienoje vietoje bendraturčių su sąlyga, kad nebūtų apskritai parduodamas tas turtas, siekiant apsaugoti turtą? Ar iš tikrųjų tai praktikos patikrinta? Kodėl toks punktas atsiranda apskritai?
D. SADECKAS. Atsakant į klausimą dėl palyginimo su kitomis šalimis. Kaip ir minėjau, taip, tiek Latvijoje, tiek Jungtinėje Karalystėje tie terminai šiek tiek trumpesni. Tikrai žinome, kad pasitaiko atvejų, kai fiziniai asmenys naudojasi būtent tomis šalimis vykdydami bankroto procesą, tačiau tikslių duomenų… Turime tam tikros informacijos, kad tų žmonių nėra reikšmingai daug arba auga skaičius, tačiau tikslesnius duomenis turėsime įsigaliojus reglamentui, kai matysime visų šalių informaciją, nes jos keisis tokia informacija.
Dabar dėl keliems asmenims priklausančio turto realizavimo, tai iš tikrųjų pasiūlymas būtent yra kilęs iš iki šiol galiojančio teisinio reguliavimo taikymo problematikos, kai bandoma dirbtinai tą turtą skaidyti ir tada parduodant jį dalimis gaunama mažesnė kaina, dėl ko nukenčia pats bankrutuojantis asmuo.
Ar nėra rizikos, sakykime, piktnaudžiauti būtent šituo, kad kažkaip kėsintumės į savininkų nuosavybę? Manau, kad ne, nes yra numatyta, kad pardavimo teisėtumą užtikrins teismo kontrolė, tai yra keliems asmenims priklausantį turtą kaip visumą bus galima parduoti tik jiems (savininkams) sutinkant ir tik gavus teismo leidimą. Šiuo atveju bus užtikrinama tam tikra kontrolė, kad nebūtų piktnaudžiaujama šia teise.
PIRMININKAS. Klausia A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas viceministre, mano klausimas susijęs su tuo pačiu 27 straipsniu dėl bendro turto pardavimo, kai tik vienas iš bendraturčių bankrutuoja. Ar vis dėlto tose siūlomose nuostatose nėra tokių perteklinių dalykų, dėl kurių galbūt turėtų nuspręsti teismas, pavyzdžiui, vienas bankrutuoja, o savo kokių nors su turtu susijusių teisėtų lūkesčių turi atsisakyti kiti, nes yra tokia nuostata pabaigoje, kad už turtą gautos lėšos paskirstomos proporcingai pagal bendraturčiams priklausančias turto dalis, problemų turi vienas, o atsako ir faktiškai prisiima nuostolius ir visi kiti? Kaip šiuo atveju, ar nėra perteklinis dalykas taip reguliuoti?
D. SADECKAS. Ačiū už klausimą. Iš esmės dėl to, kas dabar įtraukta į įstatymo projektą, šiuo metu jau yra formuojama tam tikra teismų praktika. Būtent yra bandoma pasimokyti iš tam tikrų klaidų ar tam tikros jau suformuotos praktikos ir ją įteisinti šiuo atveju jau įstatymu, kad yra tikslinga parduoti visą turtą. Taip pat projektu siekiama nepažeisti savininkų teisių ir bankroto administratorius arba antstolis keliems asmenims priklausančio turto negalėtų parduoti nesutinkant bent vienam iš savininkų, ir dar kaip ir papildomas saugiklis, kad būtent to pardavimo teisėtumo kontrolė, kaip ir minėjau, bus teisminė. Vadinasi, bus reikalingas teismo leidimas tam, kad tai būtų atlikta. Manome, kad keli tie lygiai, keli tie saugikliai turėtų veikti ir užtikrinti, kad nebūtų pažeistos kokių nors paskirų asmenų teisės.
PIRMININKAS. Kolega V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Nors aiškinamajame rašte yra parašyta, kad kitų įstatymų keisti nereikės, šito lydimųjų nėra, ar iš tikrųjų neiškils problemų, prieštaravimų ateityje, priėmus tas pataisas, vykdant tą įstatymą, su kitais teisės aktais, kodeksais? Ar tikrai čia viskas taip gerai yra ir ar nebus problemų?
D. SADECKAS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų įstatymo projektą vertino tiek Teisingumo ministerija, tiek Vyriausybės kanceliarijos teisininkai, tiek, mano žiniomis, turbūt ir Seimo teisininkai ir tokių pastabų bent jau aš asmeniškai nežinau, kad būtų kokių nors prieštaravimų kitiems teisės aktams ar nesuderinamumo. Mano žiniomis, tokių kaip ir nėra.
PIRMININKAS. Klausia J. Liesys.
J. LIESYS (LSF). Ačiū, pirmininke. Labai trumpas klausimas. Jūs sakėte apie laikotarpį. Norėčiau sužinoti, kiek tai laiko truktų: savaitę, trejus metus ar kiek? Jeigu galima, įvardykite.
Antra klausimo dalis. Jeigu to turto, kurį pardavinės, aš taip suprantu, administratoriai ar bankai, neparduos, ką tada darysite su tuo turtu? Jis bus konfiskuotas, paimtas ir bus tiesiog tada sunaikintas, kaip kažkada pradinės mokyklos, kur dabar stovi kiti dalykai?
D. SADECKAS. Jeigu teisingai supratau klausimą, visas fizinio asmens bankroto procesas trunka vidutiniškai apie trejus su puse metų Lietuvoje, t. y. apie pusę metų yra tam tikri procesiniai veiksmai, iki kol yra parengiamas mokumo atkūrimo planas, o mokumo atkūrimo planas yra rengiamas trejiems metams. Tai iš esmės visas procesas Lietuvoje vidutiniškai trunka apie trejus su puse metų.
Dabar dėl turto pardavimo. Iš esmės nežinau turbūt tokių atvejų, kad to turto apskritai nebūtų įmanoma parduoti. Tik turbūt klausimas, kokią kainą gauname už tą turtą. Tam tikros priemonės, kurias numatėme šiuo metu įstatymo projekte, orientuotos kaip tik į tai, kad ta kaina būtų kuo didesnė, tai yra būtent parduodant keliems asmenims priklausantį turtą siekiama neskaidyti jo ir gauti kuo didesnę kainą už visą turtinį vienetą.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl balsavimo motyvų. Už – M. Majauskas. Nėra. Kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu? Balsuojame. Kas po pateikimo pritaria įstatymo projektui Nr. XIIIP-1668, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Po pateikimo.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 85, prieš nėra, susilaikė 8. Pritarta po pateikimo. Kaip pagrindinis siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Pirmininkas nori kažką pasakyti. Prašom, pirmininke. S. Jakeliūnas. Prašom.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėkui, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kadangi yra daug teisinių klausimų, tai aš siūlau, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas būtų bent jau kaip papildomas komitetas, su komiteto pirmininke esu sutaręs, ji neprieštarauja ir siūlau jį skirti papildomu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kaip papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Taip. Ačiū, kolegos. Siūloma svarstyti balandžio 24 dieną.
15.31 val.
Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 2, 3, 6, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1465 (pateikimas)
Dar vienas klausimas, kurį pristatys viceministras D. Sadeckas, tai 2-5 – Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1465. Prašom, viceministre. Pateikimas.
D. SADECKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, pristatau Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Pagrindinis šio įstatymo pakeitimo tikslas yra įgyvendinant Valstybės kontrolės, valstybinio audito, ar sudarytos sąlygos viešojo sektoriaus vidaus kontrolės sistemai efektyviai veikti, ataskaitoje pateiktas rekomendacijas, tobulinti vidaus kontrolės ir vidaus audito teisinį reglamentavimą, nustatyti pagrindinius vidaus kontrolės sukūrimo, jos įgyvendinimo, veikimo, priežiūros ir tobulinimo principus. Pagrindinės įstatyme siūlomos nuostatos – tai įstatymo pakeitimai. Siūloma reglamentuoti svarbius vidaus kontrolės sistemos elementus, tai kontrolės aplinką, rizikos vertinimą, informavimą, komunikaciją ir stebėseną. Šie elementai yra siūlomi pagal tarptautinius vidaus ir kontrolės standartus. Minėtos nuostatos sudarytų pagrindą viešiesiems juridiniams asmenims kurti, palaikyti ir tobulinti efektyvias vidaus kontrolės sistemas, atitinkančias geriausią tarptautinę praktiką.
Antra priemonė, kuri yra siūloma įstatymo projekte, tai numatyti, kad viešojo juridinio asmens vadovas nustatytų vidaus kontrolės politiką ir kiekvienais metais Vyriausybės nustatyta tvarka pateiktų metinę vidaus kontrolės būklės viešajame juridiniame asmenyje ataskaitą. Tokiu būdu viešųjų juridinių asmenų vadovai būtų įpareigoti viešai atsiskaityti už visą vidaus kontrolės sistemą.
Ir trečia priemonė, kuri yra siūloma įstatymo projekte, tai atsižvelgiant, kad šiuo metu Finansų ministerijai priskirta metodiškai vadovauti tik daliai vidaus kontrolės, tai yra būtent finansų kontrolės ir vidaus audito klausimais, o institucijos, kuri būtų atsakinga už visos vidaus kontrolės sistemos reikalavimų kūrimą, metodologinį vadovavimą, priežiūrą, nėra numatyta, tai įstatymo pakeitimais siūlome šia institucija paskirti Finansų ministeriją, kuri būtų atsakinga už visos vidaus kontrolės sistemos metodinį vadovavimą. Kartu Finansų ministerijai būtų pavesta funkcija analizuoti, kaip veikia vidaus kontrolė viešuosiuose juridiniuose asmenyse, ir kiekvienais metais teikti tiek Vyriausybei, tiek Seimo Audito komitetui metinę viešųjų juridinių asmenų vidaus kontrolės būklės ir vidaus audito tarnybų veiklos ataskaitą. Taip pat Finansų ministerija koordinuotų viešųjų juridinių asmenų vadovų ir vidaus kontrolės priežiūrą įstaigose atliekančių tarnautojų mokymą ir kvalifikacijos tobulinimą vidaus kontrolės klausimais.
Priėmus įstatymą, būtų sudarytos sąlygos viešuosiuose juridiniuose asmenyse kurti ir tobulinti vidaus kontrolės sistemas, kurios užtikrintų, kad veiklos ir finansinė informacija būtų patikima, turtas apsaugotas, veikla vykdoma laikantis teisės aktų, o priimami sprendimai pagrįsti ir padėsiantys siekti geriausio rezultato, panaudojant turimus išteklius. Tikimės, kad efektyvi vidaus kontrolė padės didinti ir visuomenės pasitikėjimą viešuoju sektoriumi. Tai tiek būtų trumpai.
PIRMININKAS. Ačiū. Norinčių paklausti nėra. Ar yra norinčių kalbėti dėl motyvų? Nėra. Kolegos, gal galime po pateikimo bendru sutarimu pritarti? Ačiū, pritarta. Ačiū viceministrui.
Grįžtame prie darbotvarkės klausimo… Atsiprašau, dar komitetai. Pagrindiniu, aišku, siūlomas Audito komitetas. Galime pritarti? Papildomu – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ačiū, pritarta. Siūloma svarstyti gegužės 31 dieną.
15.35 val.
Seimo nutarimo „Dėl vidutinio laikotarpio tikslo nustatymo“ projektas Nr. XIIIP-1779 (pateikimas)
Grįžtame prie darbotvarkės 2-3 klausimo – Seimo nutarimo „Dėl vidutinio laikotarpio tikslo nustatymo“ projekto Nr. XIIIP-1779. Kviečiu viceministrę L. Maskaliovienę į tribūną. Prašom, viceministre.
L. MASKALIOVIENĖ. Laba diena, Seimo nariai. Teikiame svarstyti Seimo nutarimą „Dėl vidutinio laikotarpio tikslo nustatymo“. Nutarimas įgyvendina Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 5 straipsnį, kuriame sakoma, kad vidutinio laikotarpio tikslas nustatomas iki einamųjų metų kovo 15 dienos Seimo teisės aktu ne ilgesniam nei trejų metų laikotarpiui.
Nutarime nustatomas 2019–2021 metų vidutinio laikotarpio tikslas ir siūlomas ne didesnis kaip 1 % bendrojo vidaus produkto to meto kainomis struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas. Vidutinio laikotarpio dydis nustatytas remiantis Europos Sąjungos fiskalinės sutarties nuostatomis dėl valstybės finansų valdymo, Europos Sąjungos stabilumo ir augimo paktu ir Europos Komisijos ir Valstybės kontrolės vertinimu. Tas dydis ir skaičius, įvertinant trejų metų prognozes, manome, yra tinkamas. Ilgalaikio valdžios sektoriaus finansų tvarumo rizika taip pat buvo įvertinta. Siūlome pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. M. Majauskas pirmasis. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Ačiū, viceministre, už pristatymą. Gerbiamieji kolegos įstatymų leidėjai, aš atkreipsiu dėmesį, kad mes turime tam tikrą koliziją ir poreikį suderinti tam tikrus aspektus čia. Tai, ką pristatė viceministrė, iš esmės yra Briuselio nustatytas reikalavimas dėl vykdomos fiskalinės drausmės Lietuvoje, kad deficitas nebūtų didesnis kaip 1 %. Tuo tarpu mūsų nacionaliniai fiskalinės drausmės įsipareigojimai yra griežtesni, jie reikalauja, kad esant galimybėms mes kauptume perteklių. Dabar aš norėčiau paklausti gerbiamos viceministrės. Ar pasitvirtindami tą minus 1 % mes planuojame laikytis mūsų nacionalinių prisiimtų įsipareigojimų, ar mes vis dėlto planuojame jų atsisakyti ir laikytis dabar to, ką siūlote, tai yra Briuselio mums nuleistų, kurie yra šiek tiek laisvesni?
PIRMININKAS. Prašom.
L. MASKALIOVIENĖ. Ačiū už klausimą. Priminsiu, kad tas rodiklis nustatomas trejų metų laikotarpiui, yra ne trumpalaikis, ilgalaikiškesnis. Jeigu žiūrėtume į nacionalinę teisę, taip, ji yra griežtesnė. Ir jeigu žiūrėtume 2018–2021 metų laikotarpį, artimą struktūriniam balansui, tai reiškia nuliui, ir tai artimiausius bent jau metus ar dvejus mums tikrai negresia. Manau, kad tas vienetas, minus vienetas nustatomas tam, kad trejų metų laikotarpiu, atsižvelgiant į struktūrines reformas, mes turėtume šiokio tokio lankstumo. Bet jis įsijungs tik tada, kai mes jau turėsime tikrai sulėtėjusią ekonomiką.
PIRMININKAS. K. Glavecko nematau. Klausia A. Anušauskas. Prašom, kolega.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Iš esmės norėjau paklausti to paties kaip ir M. Majauskas, bet man šiek tiek nerimo sukėlė jūsų atsakymas – „šiokio tokio lankstumo“. Aš suprantu, kad tie rodikliai yra iš esmės… Jeigu tai Europos Sąjungos, tai orientuojamasi į didesnes Europos Sąjungos valstybes, kurios turi didesnių problemų, ir deficito problemos jų yra didesnės, bet šiuo atveju, vaizdžiai tariant, ar nebus paleistos vadžios?
L. MASKALIOVIENĖ. Ne. Ačiū už klausimą. Dar kartą patikinu, kad mes neatsisakome griežtesnės fiskalinės drausmės taisyklės. Trejų metų laikotarpiu… Turime prognozuoti ne metus, ne dvejus, o trejus. Tas tikslas yra vidutinis trejų metų laikotarpiui ir įsijungia tik tada, jei tikrai yra ekonomikos lėtėjimas. Kitaip jis neveikia.
PIRMININKAS. S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju už žodį. Norėčiau pasiteirauti jūsų, ar šis sprendimo projektas yra suderintas su valdančiosios frakcijos pirmininku R. Karbauskiu? Pernai rudenį jis apkaltino Konservatorių partiją dėl Fiskalinės drausmės įstatymo, kad anas įstatymas išvarė dešimtis tūkstančių Lietuvos gyventojų emigruoti. Iš tikrųjų norėtųsi paklausti, ar tai yra suderinta su valdančiąja partija, ar šitas įstatymas neišvarys dešimčių tūkstančių gyventojų ir bus galima vykdyti valdančiųjų suplanuotą politinę programą? Dėkui.
L. MASKALIOVIENĖ. Šis įstatymo projektas yra suderintas su mūsų įsipareigojimu euro zonai, yra suderintas su Europos teisės departamentu, su Valstybės kontrolės prognozėmis, Lietuvos banko prognozėmis. Manau, kad ir valdančiųjų partijai yra svarbu laikytis tos fiskalinės drausmės, ką mes turime.
PIRMININKAS. Nėra norinčių kalbėti dėl motyvų. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Komitetai. Biudžeto ir finansų komitetas, taip, pirmininke? Ir kaip papildomas siūlomas Audito komitetas. Tinka? Tinka. Svarstysime kovo 22 dieną.
15.41 val.
Statistikos įstatymo Nr. I-270 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1582ES, Administracinių nusižengimų kodekso Nr. XII-1869 XV skyriaus pavadinimo, 221, 222, 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1583ES, Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1584ES, Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1585ES (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas, tiksliau, klausimai – 2-6a, 2-6b, 2-6c, 2-6d. Gal, viceministre, galėtumėte visus kartu pristatyti? Projektai Nr. XIIIP-1582, Nr. XIIIP-1583, Nr. XIIIP-1584 ir Nr. XIIIP-1585. Prašom, viceministre.
L. MASKALIOVIENĖ. Ačiū. Ačiū už galimybę pristatyti iš karto keturis. Kadangi vienas yra pagrindinis, Vyriausybė teikia svarstyti Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo Nr. I-270 pakeitimo įstatymo projektą ir lydimuosius teisės aktus, t. y. Administracinių nusižengimų kodekso, Alkoholio kontrolės įstatymo, Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo tam tikras straipsnių nuostatas, suderintas su anksčiau mano minėtu pagrindiniu įstatymu. Šiuo projektu siekiama suderinti Statistikos įstatymo nuostatas su Europos Sąjungos statistikos reglamentu ir Europos Centrinio Banko renkamos statistinės informacijos reglamento nuostatomis.
Iš esmės pagrindiniai pasikeitimai ar nuostatos, kas keičiasi oficialioje statistikoje – pats organizavimas, sustiprinamas vadovų vaidmuo, mažinama statistinės atsakomybės našta renkant oficialią statistiką, nustatomi tvarkaraščiai, numatoma teisė visoms oficialią statistiką tvarkančioms įstaigoms neatlygintinai gauti administracinius duomenis, taip pat struktūruojama oficialios statistikos programa. Ją sudarys dvi dalys. Viena iš jų yra Lietuvos statistikos departamento, kita dalis yra Lietuvos banko atliekami tyrimai. Šios dvi dalys struktūruojamos pačiame įstatyme. Taip pat įtvirtinama Statistikos departamento ir Europos Sąjungos valstybių narių statistikos tarnybos statistinių duomenų ir statistinės informacijos mainų galimybė. Na, ir aiškiai reglamentuojamos statistinių duomenų teikimo mokslo tikslais sąlygos.
Šis projektas yra suderintas ir su Lietuvos banku, ir su Europos Centriniu Banku. Buvo diskusijų daug apie tai, kaip pasidalinti informacija ir užtikrinti jos konfidencialumą. Seimo kanceliarijos Teisės departamento tam tikras pastabas bus galima svarstyti, įvertinti ir atsižvelgti paskirtuose komitetuose svarstymo metu.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ką gi, viename iš lydimųjų (aš labai sveikinu nuostatą, pagaliau atsirado labai svarbi nuostata) alkoholio vartojimo, jo daromos ekonominės žalos sveikatai ir ūkiui statistinių tyrimų organizavimo teisinius pagrindus nustato Lietuvos Respublikos (įrašytas žodis „oficialios“) statistikos įstatymas. Mes iki šiol girdėdavome įvairių vertinimų, įvairių duomenų, kurie dažniausiai neatitikdavo oficialios statistikos nuostatų. Aš norėjau tik pasveikinti, kad pagaliau įrašytas šis žodis.
L. MASKALIOVIENĖ. Ačiū už sveikinimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Ar yra dėl motyvų? Nėra. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti visiems keturiems bendru sutarimu? Pritariam. Balsuojame? Gerai, balsuojame. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl 2-6a, 2-6b, 2-6c, 2-6d įstatymų projektų. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Gerbiami kolegos, balsavo 81 Seimo narys: už – 73, prieš nėra, susilaikė 8. Taigi pritarta.
Dabar dėl komitetų. Dėl 2-6 projekto Nr. XIIIP-1582 siūlomas kaip pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas. Pirmininke, taip? Papildomo reikia? Ne. Dėl Administracinių nusižengimų Nr. XIIIP-1583 – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar reikia papildomų? Nereikia. Dėl Nr. XIIIP-1584 siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Ar reikia papildomų? Ne. Ir dėl Nr. XIIIP-1585 pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas ir papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Ar reikia? Nereikia daugiau. Ir visi keturi įstatymų projektai siūlomi svarstyti balandžio 17 dieną. Galime pritarti? Ačiū, pritarta.
Darbotvarkės 2-7 klausimas – projektas Nr. XIIIP-1543. Sveikatos draudimo įstatymo… Deja, kol kas neturime ministro. Taip?
15.47 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Sveikos gyvensenos komisijos sudarymo“ projektas Nr. XIIIP-1761(2) (priėmimas)
Turime rezervinį klausimą. Kolegos, pirmas rezervinis. Kviečiu Seimo Pirmininko pavaduotoją R. Baškienę į tribūną. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Sveikos gyvensenos komisijos sudarymo“ projektas. Priėmimas. Prašom, pirmininke.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Labai ačiū, gerbiamasis pirmininke. Iš tiesų pasiūlymas Seimui yra… Mes praėjusį kartą pritarėme, kad tokią komisiją reikia sudaryti. Buvo siūlymas ją sudaryti iš aštuonių narių ir frakcijos pateikė pavardes. Toliau yra pasiūlymas dar papildyti sudėtį, kad būtų devyni nariai. Tada atstovavimas bus visoms frakcijoms labai tikslingas. Kadangi praėjusį kartą mes jau akcentavome ir išsakėme viską papildomai, ką ji veiks, ką darys ir kokius turi tikslus, ir kokią misiją, tai dabar aš labai prašau pritarti šios komisijos narių skaičiui ir pavardėms, kurios yra pateiktos frakcijų.
PIRMININKAS. Gal pirma skaičių? Dėl skaičiaus.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėl skaičiaus.
PIRMININKAS. Devyni nariai.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Siūloma…
PIRMININKAS. 1 straipsnis. Taip?
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Taip, 1 straipsnis. Aštuoni, bet dėl 1 straipsnio yra pasiūlymas, kad devyni būtų.
PIRMININKAS. Ar galime grįžti prie 1 straipsnio, kolegos? Pritarti pasiūlymui dėl devynių narių. Bendru sutarimu. Ačiū. Prašau.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). 2 straipsnis jau yra konkrečiai pavardės žmonių, mūsų Seimo narių, kurie nusiteikę labai aktyviai dirbti toje komisijoje. Garsinu: S. Gentvilas, D. Kepenis, A. Kirkutis, A. Kupčinskas, K. Masiulis, A. Skardžius, Z. Streikus, G. Vasiliauskas ir K. Bartkevičius. Tai yra pagal proporcijas, atitenkančias visoms frakcijoms.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, yra norinčių kalbėti dėl motyvų? Už nėra. Atsiprašau, dėl 2 straipsnio J. Liesys nori prieš pasisakyti. Taip?
J. LIESYS (LSF). Ačiū, pirmininke.
PIRMININKAS. Prašau, Jonai.
J. LIESYS (LSF). Gal nekalbėsiu prieš vien todėl, kad ta komisija sukurta, bet kas ją aptarnaus. Mes kaip ir šnekėjom tada, kad tas aptarnavimas… sekretoriatui yra neskiriama nei etatų, nei nieko. Kaip dabar bus tas komisijos darbas? Ar patys komisijos nariai save aptarnaus ir dirbs, ar čia reikės dar kokių nors administracinių resursų? Mes to atsakymo nesulaukėme. Todėl aš manau, kad komisija gali būti nedarbinga ir neefektyvi. Reikėtų apsispręsti šiuo klausimu.
PIRMININKAS. Kolegos, aš manau, kad Seimo valdyba tikrai suras sprendimą.
Dabar balsuojame dėl 2 straipsnio, nes neturime bendro sutarimo. Kas palaiko 2 straipsnį dėl sudėties, kurią perskaitė R. Baškienė, balsuoja už, kas palaiko, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas. (Balsai salėje) Galiu perskaityti: S. Gentvilas, D. Kepenis, A. Kirkutis, A. Kupčinskas, K. Masiulis, A. Skardžius, Z. Streikus, G. Vasiliauskas.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 85 Seimo nariai: už – 57, prieš – 2, susilaikė 26. Pritarta.
Galime pritarti 3 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū.
Dėl viso yra norinčių dėl motyvų? Dėl viso nutarimo projekto prieš – E. Pupinis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, jau praeitą kartą svarstydami šį nutarimą daug kas išsakėme savo pozicijas. Tikrai dauguma pasisakiusių ir tuo metu nematė tikslo įsteigti tą komisiją. Iš tikrųjų jos veikimo galimybės ribotos, nes, kaip ir buvo minėta, daugiausia sveikatingumui reikia finansų, o ne kokių nors atskirų programų. Jeigu yra atskiros programos, jas galima įgyvendinti per Švietimo ir mokslo ministeriją. Čia kai kurie kolegos taip pat dalyvauja, nes iš tikrųjų turbūt daugiau čia švietimo reikalas ir žmogaus supratimo reikalas, o ne komisijų kokių nors reikalas, nes tokių direktyvų rašančių buvo daug kartų. Deja, tos direktyvos niekada nebuvo vykdomos, nes paprastai žmonės turi įsisąmoninti, kad sveikas gyvenimas yra būtinybė žmogui.
Taip pat norėčiau pasakyti, kad ir Valstiečių ir žaliųjų partija sakė, kad taupys lėšas. Buvo pasisakymų: per daug komisijų, per daug struktūrų, daugiau lėšų reikia skirti tam tikroms idėjoms įgyvendinti, o dabar matome atvirkščią dalyką, kad iš tikrųjų vos ne kiekvienam frakcijos nariui reikalinga komisija. Manau, reikėtų baigti tuos išsidirbinėjimus, švelniai tariant, ir turbūt daugiau dirbti, kas mums suteikta, su įstatymų leidyba, o ne stengtis užimti tam tikras pozicijas. Aš tikrai nepritarsiu šiai komisijai.
PIRMININKAS. Ačiū. Už – D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamieji, mes puikiai žinome, kad Lietuvos sveikatos finansavimas nuosekliai auga, o kartu su juo nuosekliai auga ir mūsų visuomenės ligotumas, ypač sergama tomis ligomis, kurios vadinasi lėtinės neinfekcinės ligos – tai širdies ligos, vėžys, kvėpavimo ligos, diabetas. Tos ligos pagal Pasaulio sveikatos organizaciją yra įveikiamos, 80 % įveikiamos sveiku gyvenimu. Tačiau Lietuvoje mes daug metų tik šnekėjome apie sveiką gyvenimą, o realiai netgi mokykloje šiandien nėra sąvokos „sveika gyvensena“. Sveikatos taryba atsiskaitė, vadinasi, kalbant apie politiką, sveikatą visose politikose, pažiūrėkite, visiška disharmonija, nėra jokio susižaidimo, susigrojimo toje vietoje.
Aš manau, atėjo metas iš tikrųjų žengti realius žingsnius ta linkme, kad Lietuvoje atsirastų ne 200 mokytojų, rengiančių sveikai gyvensenai, bet bent 3,5 tūkst. mokytojų, kiekvienoje mokykloje bent po tris. Jie galėtų rūpintis vaikų sveika gyvensena, jų mityba, pasiruošimu šeimai, lytiškumo ugdymu. Šiandien visiškai nėra kam tuo užsiimti. Sveikatos komitetas, kaip žinome, labai daug dėmesio skiria eilėms prie daktarų, vaistų atpiginimui ir neturi laiko tiems klausimams spręsti.
Šiandien kalbėti apie tai, kam reikalinga ta komisija… Jinai reikalinga tam, kad prasidėtų perversmas toje srityje. Eurokomisaras V. P. Andriukaitis pasakė, kad Lietuvoje nėra sveikatos sistemos, ir tą tvirtino ne kartą iš tribūnos. Tai padarykime tą sistemą. Ši komisija turi realius žingsnius tvarkyti įstatymus ta linkme, koordinuoti veiksmus, sutelkti ministerijas ir padaryti tikrai rimtą virsmą. Tai yra visiškai realu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš – R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Prašau, kolege.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis D. Kepenis kalba apie perversmą valstybėje. Skamba išties dramatiškai. Bet jeigu rimčiau, man atrodo, jūsų deleguotas sveikatos ministras tikrai fantastiškai dirba ir sveikatingumo prasme, ir pasisako, ir, matyt, dar ne vienos iniciatyvos iš jo sulauksime, ir maratonus bėga, ir visa kita – kuo puikiausias pavyzdys. Tikrai nesuprantu, kam reikalinga dar viena komisija? Juolab kad mes visą laiką visi kalbame apie tai, kad sunku užtikrinti narių dalyvavimą. Visą laiką komisijose susiduriame su kvorumo problema. Šiandien per Seniūnų sueigą Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė irgi išreiškė tą patį nuogąstavimą dėl savo komisijos, kai nariai turi bėgti iš vienos komisijos į kitą, kad suspėtų visur dalyvauti. Ministras Pirmininkas yra pasakęs, kad Vyriausybės narių dalyvavimas trečiadieniais yra labai pasunkintas. Iš tikrųjų man atrodo, kad Seimo nariai gali telktis pagal savo interesų sritis, dirbti neformaliai, teikti pasiūlymus dėl įstatymų. Šis atvejis kvepia labiau ne nuoširdžiu rūpesčiu, bet kažkokiu regalijų suteikimu savo asmeniui. Aš galvoju, jeigu kiekvienas turime interesų, tai dabar labai svarbi tokia pasaulinė tema, kai žmonės diskutuoja, ar žemė yra plokščia, ar apvali. Linkiu kitą komisiją įsteigti būtent šitiems klausimams nagrinėti.
PIRMININKAS. Ačiū. Už – A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, pirmiausia dėkoju R. Morkūnaitei-Mikulėnienei, kuri pasiūlė mane į šią komisiją. Nesu vertas, prisipažinsiu pirmiausia, bet kolegos, deleguodami mane į Seimą prieš gerą savaitę, sakė perduoti Seimo kolegoms pagrindinę žinią, kad alus gerti sveika. Pritardamas tai nuostatai, ir einu aš į šią komisiją, jeigu frakcija palaikys, tai stengsiuosi uoliai dalyvauti ir palaikyti tą poziciją. (Balsai salėje: „Bravo!“)
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, man atrodo, pagal komisijų skaičių šis Seimas jau yra rekordininkas. Nereikia dar vienos kurti, kad tą rekordą užvirtintume. Kita vertus, tas sprendimas yra vis dėlto labai neteisingas. Juk be D. Kepenio Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijoje yra dar keletas Seimo narių, kurie yra eiliniai Seimo nariai ir neturi jokio vadovo posto. Kodėl mes socialiai jautriai iš karto nenusprendžiame dėl jų likimo, kad iš karto gautų tuos postus, priedus? Pažiūrėkime, kuriam kokia sritis artimesnė, ir padarykime darbą iš karto, kam atskirais atvejais spręsti?
PIRMININKAS. Ačiū. Už – M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų liūdna, kai mes pradedame, kalbėdami apie sveiką gyvenseną, skirstytis į frakcijas, nes kai kalbėjome apie kitą opią problemą, savižudybių prevenciją, ir buvo gerbiamo M. Majausko iniciatyva, tai iš tikrųjų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija, kaip ir kitos frakcijos, pritarė ir neskirstė frakcijomis. Kalbant apie sveiką gyvenseną, akivaizdu, kad ši tematika Lietuvai tikrai yra labai svarbi ir reikalinga, nes prevencinė medicina Lietuvoje neegzistuoja, kai kitose pažangiose Vakarų šalyse, ar kalbėtume apie Skandinavijos valstybes, ar apie Vokietiją, ji padeda sutaupyti šimtus milijonų, milijardų eurų. Manau, kad ir Lietuvoje turėtume judėti ta linkme. Komisija tą ir dirbs, ji stengsis koordinuoti įvairių ministerijų veiklą būtent sveikos gyvensenos linkme, nes šiandien kol kas ir Sveikatos apsaugos ministerijos, ir Sveikatos reikalų komiteto veiklos esmė vis dėlto koncentruojama į ligų gydymą ir į tiesioginę sveikatos apsaugos sistemą, bet prevencijai ir būtent sveikai gyvensenai, kaip visa apimančiai koncepcijai, tikrai tenka nepakankamas dėmesys. Kviečiu visus palaikyti.
PIRMININKAS. Prieš – I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš tikrai esu už sveiką gyvenseną, ne veltui priklausau pakomitečiui, kuris taip ir vadinamas, bet aš nelabai suprantu, kam dar reikalinga lygiai tokia pati komisija. Pakomitečiui vadovauja garbingas profesorius A. Kirkutis, kuris puikai šią sritį išmano, tikrai yra programa ir aišku, ką reikia daryti. Bet aš noriu labai konkrečiai pasakyti, kad ši komisija bus absoliučiai popierinė. Jeigu mes pažiūrėsime, šios valdančiosios daugumos jau yra priimti du biudžetai, o visuomenės sveikatai, kai irgi iš dalies propaguojama sveika gyvensena, pinigų tik mažėja. VIP lėšos, visuomenės sveikatos centrams ir biurams lėšos mažėja. Europos Sąjungos lėšos – 95 mln.: iš jų 55 mln. – Kauno klinikoms, 25 mln. – Santaros klinikoms, tik likusieji trupiniai yra rajoninėms ligoninėms.
Dabar pažiūrėkite toliau. Kas yra Seime? Priklausomybių ligų komisija, Savižudybių prevencijos komisija ir, kaip minėjau, Sveikos gyvensenos pakomitetis, aišku, prie Sveikatos reikalų komiteto. Ką mes dar galime veikti šioje komisijoje, kada visas spektras problemų yra per dvi komisijas ir pakomitetį jau užprogramuotas, tik, duok Dieve, kantrybės, noro tas problemas spręsti.
Ir dar kaip pavyzdį galiu priminti. Atsimenate, pernai buvo tokia Emigracijos komisija. Ar ji davė apčiuopiamų rezultatų? Visiškai jokių. Emigracija nuo to, kad buvo sukurta Seime tokia komisija, tikrai nesumažėjo. Tai būkime protingi, būkime vieningi ir šitos komisijos nesukurkime. O visa pagarba D. Kepeniui, čia taip ir įvyko. Kol jis buvo Sveikatos reikalų komitete…
PIRMININKAS. Laikas, kolege!
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). (Tuoj pabaigsiu.) …ir priklausė pakomitečiui, tai komisijos poreikio sukurti nebuvo. Bet kai jis dabar atsidūrė Švietimo ir mokslo komitete, atsirado poreikis sukurti tokią komisiją.
PIRMININKAS. Kolege, laikas!
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Tai būkime teisingi.
PIRMININKAS. Ačiū. Už – A. Kirkutis kaip tik. Prašom, kolega.
A. KIRKUTIS (LVŽSF). Kovo 22 dieną švęsime Lietuvos šauklio į skaidresnę ir šviesesnę būtį V. Storostos-Vydūno 150 metų gimtadienį. O šiandien švenčiame kaip tik 120 metų K. Dineikai. Tai šie žmonės aiškiai parodė, kad kur kas svarbiau sveikatą tausoti ir stiprinti, negu ligas gydyti. Ligos šaknys visada yra žmogaus gyvensenoje, kaip jisai gyvena, kaip jisai naudoja sveikatą. Čia labai svarbu sąmoningumas, ne vien tik gydymo elementai, bet labai svarbūs mąstymo, edukacijos ir švietimo elementai. Komisijos pagrindinis tikslas yra paveikti žmogaus mąstymą ir suformuoti sąmonę, kuri būtų nukreipta į sveiką gyvenseną. Ji skiriasi nuo pakomitečio ir komiteto veiklos, kurios daugiau orientuotos į ligų diagnostiką ir gydymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, nėra bendro sutarimo. Balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Sveikos gyvensenos komisijos sudarymo“. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 58, prieš – 18, susilaikė 19. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
Toliau Seimo posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja I. Šiaulienė.
PIRMININKĖ (I. ŠIAULIENĖ, LSDDF). Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Replika dėl balsavimo motyvų. A. Salamakinas per centrinį mikrofoną. Prašom.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Tikrai, pirmininke, replika. Komisijos vis tiek sudaromos, kaip ir numato Statuto 71 straipsnis, pagal proporcinio atstovavimo principą. Dabar komisijoje yra pasiūlyta aštuoni nariai, keturi iš jų valstiečiai, vienas plius A. Skardžius ir trys – opozicija. Jūs man paaiškinkite, ar tai yra proporcinis, ar ne?
PIRMININKĖ. Minutėlę, kolegos. Per šoninį mikrofoną I. Degutienė. Prašom.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, man atrodo, aš aiškiai pasakiau, kokia šiandien yra situacija, ir aš nustebau, kai profesorius A. Kirkutis palaiko dar ir komisijos sudarymą. Tai ką tas mūsų pakomitetis veikia? Kadangi Seimas apsisprendžia, kad geriau reikalinga komisija, tai aš viešai pasakau ir parašysiu šiandien pareiškimą – aš iš pakomitečio išeinu.
PIRMININKĖ. Replikuoja R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, meilės eliksyras ir dietologija naujausiuose amžiuose buvo geriausia biznio rūšis. Todėl ir komisijų mes čia labai daug sukuriame. Turėsime ką veikti. Anksčiau grūdai buvo panacėja, dabar jau jie tampa ne panacėja, tai jau genetiškai pasmerktas dalykas. Dabar jau lašiniai reanimuoti, turėsime apie lašinius padiskutuoti. Kolega galės alaus problemą iškelti ir t. t. Bet neužmirškime dviejų pagrindinių taisyklių, ir visa dietologija bus, kad visi, kurie valgė agurkus, mirė ir viename sumuštinyje kalorijų yra dvigubai daugiau negu pusėje, ir to užteks.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolegos, už išsakytas nuomones. Grįžtame prie pagrindinės darbotvarkės.
16.05 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 9, 15, 21 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1543ES (pateikimas)
Darbotvarkės 2-7 klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo 2, 9, 15, 21 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1543ES.
Kviečiame į tribūną pateikti projektą sveikatos ministrą A. Verygą. Prašome, ministre.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, leiskite pristatyti Sveikatos draudimo įstatymo 2, 9, 15, 21 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projektą.
Šio projekto tikslas yra reglamentuoti, kad ortopedijos techninėms priemonėms būtų taikomas kompensavimas pagal bazines kainas. Tai yra analogiškas modelis, kuris taikomas ir sveikatos priežiūros paslaugoms, ir kompensuojamiesiems vaistams bei medicinos pagalbos priemonėms. Taip pat šis projektas yra svarbus ir tuo, kad projekte įstatyminiu lygmeniu nustatomi kriterijai, kuriais vadovaujantis ortopedijos techninė priemonė būtų įtraukiama į kompensuojamųjų ortopedijos techninių priemonių sąrašą.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismo priimtame sprendime byloje „Falk Pharma“ nustatytos sąlygos dėl viešųjų pirkimų reguliavimo netaikymo. Šios sutarčių sudarymo sąlygos perkeliamos ir į Sveikatos draudimo įstatymą, nustatant, kad sutartys yra sudaromos tarpvalstybinės ligonių kasos ir Lietuvos Respublikoje įsteigtų juridinių asmenų, užsienio valstybėje įsteigtų juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, su visais pageidaujančiais jas sudaryti suinteresuotais asmenimis. Suinteresuoti asmenys sutartį dėl ortopedijos techninių priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo einamiesiems ar kitiems metams gali sudaryti bet kuriuo metu einamaisiais metais. Informacija apie šių sutarčių sudarymo tvarką skelbiama viešai Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų interneto svetainėse.
Perkėlus į nacionalinę teisę Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendime minimas sąlygas, kompensavimo sutartys nebūtų laikomos viešojo pirkimo–pardavimo sutartimis. Įstatymo projekte yra įtvirtinti objektyvūs kriterijai, kuriais vadovaujantis ortopedijos techninė priemonė būtų įtraukiama į kompensuojamųjų ortopedijos techninių priemonių sąrašus. Ortopedijos techninė priemonė į kompensuojamųjų ortopedijos techninių priemonių ir jų bazinių kainų sąrašus bus įrašoma, jei palengvintų apdraustajam ligos, sužeidimo padarinius ir sumažintų apdraustojo neįgalumą arba neleistų neįgalumui didėti ir jei būtų numatoma galimybė skirti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas ortopedijos techninės priemonės įsigijimo išlaidoms kompensuoti. Šių priemonių kompensavimo galimybės būtų nustatomos atsižvelgiant į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą.
Sveikatos ministerijos nuomone, valstybė yra pasirinkusi kompensavimo pagal bazines kainas modelį, kuris yra įtvirtintas ir Sveikatos draudimo įstatyme, ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendime. Įvardintų sutarčių sudarymo sąlygų nustatymas įstatyme suteiktų teisinio aiškumo, nes šiuo metu Sveikatos draudimo įstatyme trūksta ortopedijos techninių priemonių kompensavimo sutarčių sudarymo teisinio reglamentavimo. Taigi kviesčiau kolegas pritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatymą. Jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. Pirmasis klausia kolega R. Martinėlis. Prašome.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Norėčiau ministro paklausti. Ortopedinių techninių priemonių kompensavimo modelis pasirenkamas pagal bazines kainas. Nereikės konkursų, sutarys bus sudaromos su visais tiekėjais. Ar visų tiekėjų priemonėms bus vienodos bazinės kainos, priemonėms, kurios atlieka tą pačią funkciją? Ir dar rašoma, kad padidės prieinamumas. Kokios sąlygos tą prieinamumą pagerins, nes lėšos PSDF biudžete turbūt yra vis tiek limituotos?
A. VERYGA (LVŽSF). Sąlygos nustatant bazinę kainą tikrai būtų visiems vienodos – tokios, kokios ir galioja kitoms medicinos priemonėms ar medikamentams.
Dabar vėlgi, kokios yra prielaidos didėti prieinamumui? Šiuo atveju nebuvo tokios aiškios reglamentacijos, kokiu būdu yra pati priemonė kompensuojama, ir įstatyme būtų labai aiškiai apibrėžta, kad tokiu atveju, jeigu priemonė palengvintų apdraustajam ligos, sužeidimo padarinius ar sumažintų apdraustojo neįgalumą, ar neleistų tam neįgalumui didėti.
Dabar realios galimybės turėti tų ortopedijos priemonių maksimaliai daug, vėlgi kaip ir bet kurių kitų priemonių, priklauso nuo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Tiek, kiek leidžia biudžetas, tiek tų priemonių ir būtų įtraukta, ir kainos būtų patvirtintos.
PIRMININKĖ. Klausia A. Vinkus. Prašom.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamas ministre, pritardamas šiam pasiūlymui, noriu geranoriškai jūsų paklausti. Jeigu aš teisingai supratau, jūs siūlote, kad sutartys su ortopedijos įmonėmis būtų sudaromos bet kuriuo einamuoju metų laiku? Drįsiu paklausti, ar nebus čia kokių komplikacijų suplanuotiems metams numatant pinigų administravimui, kiek jų bus, galima paskirti metų pradžioje. Kaip numatyti, kiek tokių sutarčių reikės metų eigoje?
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Dėl konkretaus skaičiaus tikrai nepasakysiu, kiek tų sutarčių reikėtų. Matyt, priklausytų nuo galimų tiekėjų skaičiaus. Jeigu vienas, sakykim, tiekėjas turėtų keletą priemonių, tų sutarčių, matyt, reikėtų mažiau, bet aš ką noriu pasakyti: kad ir dabar galioja medicinos priemonių tvarka ir tikrai kokių nors sudėtingų sunkumų nekilo. Atvirkščiai – dabar, iki šiol, kai nebuvo nustatyta įstatymu ir nebuvo perkelta Europos teisingumo teismui sprendimai dėl mūsų įstatyminių nuostatų, kildavo labai daug ginčų. Patys tų ortopedinių priemonių tiekėjai labai dažnai ginčydavosi, į tuos ginčus įveldavo ir ministeriją, ir atsakingas institucijas.
Tikimasi, kad šitas sprendimas kaip tik išskaidrintų sistemą, ją pakeltų į įstatymų lygį ir, vadovaujantis ta praktika, kuri yra su kitomis priemonėmis, kliūčių neturėtų kilti.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, lietuvių patarlė sako, kad šykštus du kartus moka, ir ne visada kaina yra pagrindinis argumentas prekei įsigyti. Ko gero, taip pat ir šioje sveikatos sistemoje turėtų būti esmė ir kokybė, nes dažnai turbūt šiuo metu pasigirsta, kad ir protezai nelaiko, nes jie padaryti iš nekokybiškų medžiagų.
Dabar klausimas, kaip užtikrinti esant mažiausiai kainai didžiausią kokybę. Vėlgi ar bus kaip nors sertifikuojama, ar tikrinama, kad iš tikrųjų kaina nebūtų pagrindinis argumentas įsigyjant kokybišką prekę? Ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų jūs labai teisingai pastebėjote – medicinoje ne viskas yra vertinama pagal mažiausią kainą. Kaip tik manome, kad šitas mechanizmas ir leistų to maksimaliai išvengti, protingai nustačius bazinę kainą ir įvertinus ekspertų vėlgi pateiktus pasiūlymus, nes mes turime įvairiausių situacijų, kada iš tikrųjų yra permokama galimai be reikalo už tą patį gaminį, kuris iš esmės atlieka tą pačią funkciją, jis tikrai nėra niekuo blogesnis. Ir, atvirkščiai, kai kas yra neįsigyjama vien dėl to, kad mes negalime sau leisti dėl finansinių galimybių.
Aš manau, kad kaip tik šitas reglamentavimas ir leistų nustatyti protingą bazinę kainą tikrai nesivadovaujant mažiausios kainos principu. Čia mes nekalbame apie mažiausią kainą. Būtent šito principo čia ir yra išvengiama.
PIRMININKĖ. Klausia A. Matulas. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, turime jau dabar karčios patirties, kurios dar jūs negirdit, dėl vaistų skyrimo, kai skiriamas ne vaistas, bet pigiausia veiklioji medžiaga. Ar čia, kiek suprantu, irgi yra jūsų noras persodinti žmones ant pigiausių ortopedijos technikos priemonių, nes tas kriterijus, kurį jūs paminėjote, kad bus protingai nustatoma bazinė kaina, yra pakankamai subjektyvus ir priklauso tikriausiai nuo jūsų norų? O jūsų noras, ryžtas, įvertinus vaistų praktiką, atrodo, kad yra tik pigiausia kaina, nesvarbu, ar tai kokybiška prekė, ar ne. Ar jūs galite patvirtinti, kad siekiama žmonėms įpiršti pigiausias ortopedinės technikos priemones?
A. VERYGA (LVŽSF). Ne, tikrai jokiais būdais negaliu to patvirtinti todėl, kad ir dėl kitų medicinos priemonių tikrai ne visada ir nebūtinai vadovaujamasi mažiausia kaina. Jūs prisimenate, kiek čia vyko įvairiausių diskusijų dėl insulino, cukriniam diabetui gydyti priemonių kompensavimo ir panašiai, tai ten tikrai yra vadovaujamasi ne pigiausia kaina. O tuo atveju, kai mes kalbame apie generinius vaistus, tai yra apie tą patį iš esmės vaistą, nėra jokios logikos už tą patį dalyką, bet pagamintą kito gamintojo, mokėti dvigubai arba trigubai brangiau. Nereikėtų šitų dviejų dalykų sudėti į vieną gretą ir jų sulyginti, nes ir negereniniai vaistai yra perkami tikrai ir derantis, ir nustatant tam tikrą kainą, ypač ten, kur yra vienas gamintojas. Tikrai jūsų nuogąstavimai, manau, šiuo atveju yra nepagrįsti.
PIRMININKĖ. Klausia D. Kaminskas. Prašome.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Iš tikrųjų čia paliestas tas klausimas, kad kokybės ir kainos santykis būtų geriausias. O šiaip ar yra misterijos apskaičiuota, kokie tai bus kaštai? Jie kažkiek didėja, mažėja, bent jau apytiksliai kiek tai būtų?
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Šiuo atveju kiek galėtų kaštai keistis priklausomai nuo šitos naujos tvarkos, tikrai nėra skaičiuota, čia keičiasi pati pirkimo finansavimo tvarka. Bet kiek tai gali būti susiję su kaštais… Teoriškai tikėtina, kad vienose grupėse tie kaštai gali augti, nes vėlgi dėl pasikeitusios tvarkos dalis tų tiekėjų gali iškristi, o kai kur jie kaip tik gali sumažėti dėl to, kad mes pakeičiame tvarką ir ateis daugiau, ir atsiras didesnė pasiūla.
PIRMININKĖ. Dėkojame, ministre, jūs atsakėte į visų norinčių paklausti Seimo narių klausimus.
Motyvai dėl teikiamo įstatymo projekto. Motyvus už nori išsakyti R. Martinėlis. Prašau, kolega.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Aš kviečiu kolegas pritarti įstatymo pakeitimo projektui, nes padidės priemonių asortimentas ir atsiras daugiau tiekėjų, todėl ligoniams bus didesnė galimybė pasirinkti. Todėl siūlau pritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – A. Matulas. Prašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, girdėjome iš ministro pasisakymo, ką jis minėjo, kad nebus kompensuojama maksimaliai daug ortopedinių priemonių, o šiuo metu būtent tų ortopedinių priemonių ir kompensuojama pakankamai daug, kad bus atsižvelgiama į turimas lėšas PSDF biudžete, kad bus tam tikri subjektyvūs kriterijai, kad protingai būtų nustatyta kaina ir panašiai, bet akivaizdu, kas buvo ir pasakyta, kad bus perkamos pigiausios priemonės. Pigiausios, tikriausiai visi sutinkame, kad toli gražu ne kokybiškiausios. Manau, kad priėmus šitą projektą taip pat sumažės galimybė konkuruoti mažoms įmonėms, todėl aš labai atsargiai žiūriu į šitą įstatymo projektą ir dėl jo susilaikysiu, ir rekomenduoju visiems. Kolegos, toliau taikyti praktiką sveikatos sistemoje gydant žmones pirkti tik pigiausią vaistą ar veikliąsias medžiagas yra… Manau, toliau tokios politikos tęsti tikrai negalima.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, motyvai išsakyti. Prašome apsispręsti dėl teikiamo įstatymo projekto po pateikimo. Balsavimas pradėtas.
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 63, prieš – 1, susilaikė 12. Įstatymo projektui Nr. XIIIP-1543 yra pritarta po pateikimo. Kaip pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas, papildomo nenumatoma. Siūloma svarstyti balandžio 19 dieną.
16.21 val.
Seimo savaitės (2018-03-19–2018-03-23) – 2018 m. kovo 20 d. (antradienio) ir 22 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Kolegos, grįžtame prie rezervinių klausimų darbotvarkės. Kviečiu Seimo Pirmininką mums pristatyti kitos savaitės posėdžių darbotvarkę. Prašom, gerbiamasis Seimo Pirmininke.
V. PRANCKIETIS. Gerbiamieji Seimo nariai, kita savaitė intensyvių posėdžių prasidės nuo Vietos savivaldos įstatymo pakeitimų su labai didele grupe lydimųjų įstatymų. Toliau – Seimo nutarimas dėl specialiosios komisijos, yra surinkti parašai dėl Seimo nario A. Skardžiaus. Toliau – Seimo nutarimo „Dėl pirmalaikių Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų“ projektas, Seimo nutarimas dėl S. Urbanavičiaus atleidimo ir Ž. Bartkaus paskyrimo į Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pareigas.
Per Vyriausybės pusvalandį kalbės ministras L. Kukuraitis apie Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, kaip buvo planuota sesijos darbų programoje. Toliau – dėl žemės sklypų perleidimo užsienio valstybių diplomatinėms tarnyboms ir lydimieji įstatymai. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų sudarymo“ pakeitimo projektas.
O 22 dieną daug dėmesio skirsime energetikai, Šilumos ūkio įstatymo pakeitimui. Ministrė L. Ruokytė-Jonsson padarys Mecenavimo įstatymo pateikimą. Toliau – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo įstatymai, Atliekų tvarkymo įstatymai su lydimaisiais. Tuo savaitę ir baigsime. Žuvininkystės įstatymo pataisos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti G. Burokienė. Prašom, gerbiamoji Guoda.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Seimo Pirmininke, norėčiau pasiteirauti, ar yra įtrauktas į kitos savaitės darbotvarkę Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas? Čia yra prašymas Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto. Projektas Nr. XIIIP-1408.
V. PRANCKIETIS. Pasitikrinsime. Dar bus galima papildyti per Seniūnų sueigą.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Ir…
V. PRANCKIETIS. S. Jakeliūnas.
PIRMININKĖ. …S. Jakeliūnas. Prašom, jūsų klausimas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėkui. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, mes čia šįryt aptarinėjome darbų programą šitos sesijos ir tarp Biudžeto ir finansų komiteto siūlymų buvo dar kovo mėnesį aptarti, apsispręsti prieš tai svarstyti dėl dar praeitais metais įvykusio pateikimo – laikinosios komisijos įgaliojimų suteikimo Biudžeto ir finansų komitetui dėl parlamentinio tyrimo dėl galimai padarytos didelio masto žalos 2009–2012 metais skolinantis iš komercinių bankų. Išplėstas tyrimas – viena iš alternatyvų, gali būti kiti siūlymai, jie yra pateikti. Jeigu būtų galimybė, prašyčiau idealiu atveju ketvirtadienį įtraukti į darbotvarkę projektą Nr. XIIIP-1262 tam, kad būtų galima pasiruošti tam tyrimui ir laiku jį atlikti. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Kolegos, be replikų iš salės. Prašom, Pirmininke.
V. PRANCKIETIS. Išgirdome jūsų pasiūlymą ir galime į jį atsižvelgti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. (Balsai salėje) Kolegos, kitos savaitės darbotvarkė mums yra pristatyta.
16.24 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 25 straipsnio pakeitimo ir Statuto papildymo 803 straipsniu“ projektas Nr. XIIIP-1763 (pateikimas)
Imsimės rezervinio 2 klausimo – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 25 straipsnio pakeitimo ir Statuto papildymo 803 straipsniu“ projekto Nr. XIIIP-1763.
Pirmininko pirmoji pavaduotoja jau tribūnoje. Prašom, gerbiama Rima.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Kolege ir mieli kolegos, išties labai svarbu, kad 2004 metais buvo priimtas sprendimas ir buvo įsteigta Istorijos tyrimo ir atmintinų dienų paminėjimo komisija. Bėgant laikui ši komisija keitė savo pavadinimą, aš labai džiaugiuosi, kad šiai komisijai aktyviai vadovavo dar 2009–2012 metais I. Degutienė, prieš tai daugelis kitų kolegų. Ir štai atsitinka taip, kad politinės valios stoka – ir 2012 metais komisija nebuvo sudaroma.
Džiaugiuosi, kad mūsų Seimas, mūsų kadencijos Seimas, 2017 m. balandžio 21 d. vėlgi atnaujino ir sudarė komisiją, kuri svarbi, reikšminga. Ją vadiname Valstybės istorinės atminties komisija ir keliame patį pagrindinį tikslą – komisijos veiklos tęstinumas… kad vykdytų efektyvų valstybės istorinės atminties išsaugojimą ir įprasminimą, telktų valstybės, savivaldybės, mokslo institucijų veiklą, kad išsaugotų istorinę atmintį ir pasaulyje gyvenančių žmonių susitelkimą tai idėjai įgyvendinti. Yra siūlymas mūsų paprastai veikiančią komisiją pripažinti nuolatine komisija, kad ji turėtų tęstinumą ir kitų kadencijų seimuose ir sėkmingai galėtų dirbti. Džiaugiuosi, kad šios sudėties komisijoje, dabar jai vadovauja A. Gumuliauskas, puikiai dirba R. Juška, A. Anušauskas, J. Imbrasas, E. Jovaiša, V. Juozapaitis, J. Narkevičius, I. Šiaulienė, S. Tumėnas, P. Urbšys ir E. Zingeris. Noriu, kad jų didžiulis įdirbis (begalė puikių renginių surengta) ir didžiuliai ateities planai turėtų tęstinumą. Trumpas pristatymas toks. Labai prašau palaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Gumuliauskas. Prašom.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Aš gal nelabai paklausti, bet šiek tiek papildyti norėčiau. Ta komisija dabar dirba, o statusas, manau, lyg ir nėra labai svarbu, bet vis dėlto reikia žiūrėti į perspektyvą, kad iš tikrųjų nepasikartotų tokie dalykai, kokie buvo praeitoje kadencijoje, kai iš tikrųjų labai svarbi komisija paprasčiausiai neveikė. To tikrai labai nesinorėtų.
Kita vertus, ši komisija iš tikrųjų sprendžia labai rimtus klausimus. Prisiminkime vien tik problemą dėl knygos ir dėl požiūrio į mūsų partizanų vadą A. Ramanauską-Vanagą. Mums teko spręsti tą klausimą ir priimti mūsų nedraugus net iš užsienio. Ir apskritai dabar mūsų inicijuotas Biržiškų perlaidojimas, daug daug projektų yra. Taigi aš prašyčiau, kad pirmosios pavaduotojos teikimą palaikytumėte.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Taip, tai būtų tikrai užtikrintas tęstinumas.
PIRMININKĖ. Klausia J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gal galėtumėte pasakyti, koks priedas prie atlyginimo mokamas komisijos pirmininkui?
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Šiuo atveju, kai ji taps nuolatinė, priedo nepadaugės. Iš viso – 105 eurai popieriuje, 80 eurų – į rankas.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl motyvų nėra norinčių pareikšti nuomonių. Prašom balsuoti po pateikimo dėl siūlymo keisti Seimo statutą.
Balsavo 69 Seimo nariai: už – 61, prieš nėra ir susilaikė 8 Seimo nariai. Po pateikimo yra pritarta.
Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas nenumatomas, ir siūloma svarstyti balandžio 12 dieną.
16.30 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 8, 19, 33, 35, 351, 591, 681 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo aštuntuoju1 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1744, Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 8, 19, 24, 25, 26, 27, 29, 33, 61, 62, 64, 65 straipsnių ir priedo pakeitimo ir ketvirtojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIII-738 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1745 (pateikimas)
Kolegos, grįžtame prie pagrindinės darbotvarkės ir toliau būtų Farmacijos įstatymo 2, 8, 19, 33, 35, 351, 591, 681 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo aštuntuoju1 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1744. Įstatymo projektą pateikia sveikatos ministras A. Veryga. Kviečiu, ministre, į tribūną. Ir taip pat lydimasis – Farmacijos įstatymo 2, 8, 19, 24, 25, 26, 27, 29, 33, 61, 62, 64, 65 straipsnių ir priedo pakeitimo ir ketvirtojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1745. Prašom, ministre, pristatyti.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, Sveikatos apsaugos ministerija teikia išvardintų Farmacijos įstatymų straipsnių pakeitimo ir papildymo projektus, kurių tikslas yra mažinti leistiną vaistų prekybos koncentraciją vaistinėse, skatinti alternatyvių prekybos tam tikrais vaistais kanalų atsiradimą ir gerinti vaistų prieinamumą gyventojams. Šiuo projektu būtų įgyvendinamas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos vienas iš punktų, t. y. mažinti leistiną koncentraciją mažmeninės prekybos rinkoje ir skatinti alternatyvių prekybos vaistais kanalų atsiradimą, bei įgyvendinamos vaistų politikos gairės, kurios yra patvirtintos praeitų metų rugpjūčio 28 dienos įsakymu. Šiais pakeitimais būtų sprendžiamos tokios problemos.
Pirmoji iš jų, nors Lietuvos rinkoje egzistuoja santykinai didelis vaistinių tinklas, gyventojai, kaip yra nurodoma Europos ekonominės plėtros ir bendradarbiavimo organizacijos, Europos Komisijos ataskaitose, patiria pakankamai dideles išlaidas įsigydami vaistus. Taip pat vis daugiau pacientų sveikatos problemų stengiamasi išspręsti ambulatoriškai, t. y. be reikalo neguldant jų į stacionarą, ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų, neteikiančių stacionaro paslaugų, teikiamos paslaugos ir jų apimtys nuolat plečiasi, t. y. yra plėtojamos slaugos ir paliatyviosios slaugos paslaugos, chirurgijos paslaugos dienos stacionare ir kitos. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios minėtas paslaugas, šioms paslaugoms teikti įsigyja didelius kiekius vaistų, tačiau negali įsisteigti joms reikalingo struktūrinio padalinio – ligoninės vaistinės. Šiuo metu dienos stacionare gydomiems pacientams yra išrašomi receptai kompensuojamiems vaistams, kuriuos jie turi įsigyti visuomenės vaistinėse, ir dėl to pacientams kyla sunkumų gauti dienos stacionare teikiamą paslaugą. Taip pat dėl mažėjančio kaime gyvenančių gyventojų skaičiaus kai kuriose vietose nelieka pirminės sveikatos priežiūros įstaigų, per kurias vaistinės aprūpindavo gyventojus vaistais, atitinkamai blogėja vaistų prieinamumas gyventojams, taip pat gyventojams kyla sunkumų įsigyti vaistų nakties metu. Ir nuo šių metų kovo 1 dienos įsigaliojus reikalavimui vaistus išrašyti elektroniniu būdu, atsirado poreikis ir tikslas leisti vaistinėms siūlyti parduoti gyventojams medikamentus nuotoliniu būdu, tai yra receptinius vaistus.
Kokie yra siūlomi esminiai pakeitimai šiais įstatymų pakeitimais? Pirmasis iš jų leisti vaistinių preparatų, leidžiamų parduoti mažmeninės prekybos įmonėse, sąrašą, toliau, vaistinių preparatų sąrašą įrašyti vaistinius preparatus parduoti gyventojams mažmeninės prekybos įmonėse, kurios nėra vaistinėse… Tai čia tas plačiai aptarinėjamas principas, kad kai kurie vaistiniai preparatai atsirastų ir bendrai mažmeninės prekybos įmonėse, tiek parduotuvėse, tiek kartais įvardijamose degalinėse. Taip pat nustatyti kriterijus, kuriais vadovaujantis bus sudaromas vaistinių preparatų sąrašas. Kriterijus siūloma nustatyti atsižvelgiant į Lenkijos patirtį, kur panaši praktika jau galioja ne vienus metus. Taip pat licencijuoti juridinius asmenis, kurie nori parduoti vaistinius preparatus, įrašytus į vaistinių preparatų sąrašą, taikant licencijų išdavimo modelį „D“, tai yra deklaravimas. Minėtą veiklą licencijuotų Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba. Taip pat nustatyti baigtinį būti įrašytam į Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašą reikalavimų sąrašą, t. y. turėti galiojantį maisto tvarkymo pažymėjimą, per pastaruosius penkerius metus nebūti baustam už neteisėtą vertimąsi su vaistiniais preparatais susijusia veikla ir t. t. Įtvirtinti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių veiklos sąlygas, taip pat ir pareigas.
Taip pat leisti visuomenės vaistinėms nuotoliniu būdu siūlyti parduoti receptinius vaistinius preparatus, išskyrus vaistinius preparatus, kurių sudėtyje yra narkotinių ar psichotropinių medžiagų, įrašytų į sveikatos apsaugos ministro tvirtinamus kontrolinių narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Šiuo metu galima nuotoliniu būdu įsigyti tiktai nereceptinius vaistus, ir tokia prekyba jau vyksta. Šiais pakeitimais būtų įtvirtinamas leidimas nuotoliniu būdu leisti parduoti ir receptinius medikamentus. Atsižvelgiant į tai, kad tam reikia pritaikyti vaistinių informacines sistemas ir pritaikyti centrinę e. sveikatos, ESPBI duomenų bazę ir e. recepto posistemę, šios nuostatos įsigaliojimą siūloma taikyti nuo ateinančių metų gegužės 1 dienos. Taip pat leisti ligoninės vaistinei pacientams parduoti kompensuojamuosius vaistinius preparatus, kurie jiems skirti gydytis šios įstaigos dienos stacionare suteikiant sveikatos priežiūros paslaugą. Šį punktą siūlo ir jam pritaria net 34 pacientų organizacijos.
Ko vis dėlto tikėtumės, jeigu šios įstatymo nuostatos įsigaliotų? Gerėtų vaistų prieinamumas pirmiausia kaimo vietovėse, kur nėra vaistinių, arba nakties metu, gerėtų receptinių vaistų prieinamumas įteisinus jų nuotolinę prekybą, gerėtų asmens sveikatos priežiūros įstaigų dienos stacionare teikiamų paslaugų prieinamumas ir būtų sudarytos sąlygos ir teisinės prielaidos efektyviau jas planuoti.
Kviesčiau kolegas pritarti šiam įstatymo pakeitimui.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Jūsų nori klausti nemažai Seimo narių. Pirmasis klausia R. Martinėlis. Prašom, kolega.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Norėčiau paklausti ministro. Gal galėtumėt nurodyti kriterijus, kuriais vadovaujantis bus sudaromas sąrašas medikamentų, kuriais bus galima prekiauti mažmeninės prekybos įstaigose? Toks klausimas būtų.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Iš tikrųjų, kaip ir minėjau, tie kriterijai bus žiūrimi tų šalių pirmiausia, kur ta praktika yra pasiteisinusi, naudojama. Aš paminėjau Lenkijos patirtį.
Pirmiausia į tokį sąrašą bus įtraukiami medikamentai, kurie yra santykinai saugūs vartoti. Tai yra, dar kartą akcentuoju, nereceptiniai preparatai, kuriuos ir dabar žmonės perka be recepto, ir tokie, kurių žmonėms gali prireikti skubiai, – temperatūrą mažinantys, skausmą mažinantys, tam tikriems skrandžio sutrikimams gydyti skirti vaistiniai preparatai. Tai yra, kaip ir minėjau, tie, kurių pardavimas mažmeninėje prekyboje yra pasiteisinęs kaip tinkama praktika kitose šalyse. Bet kiekvienu atveju dėl kiekvieno konkretaus preparato bus vertinama individualiai. Dėl jų pasisakys farmacijos specialistai, vertindami to medikamento saugą, ar būtų saugu, ar nebūtų saugu jį parduoti mažmeninėje prekyboje, t. y. ne vaistinėje.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, norėčiau pasiteirauti. Čia kalbama apie tai, kad galima bus neleisti prekiauti, užsiimti mažmenine prekyba vaistais, jei vaistinių preparatų įmonė nesumokėjo valstybei rinkliavos. Apie kokią rinkliavą čia kalbama, kokia suminė galėtų būti išraiška? Kas čia per rinkliava? Ar į savivaldybės biudžetą eis, ar kažkokia ypatinga bus? Ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Ne, yra kalbama apie licencijavimo rinkliavą. Kaip ir minėjau, yra siūloma nustatyti „D“ vadinamąją licencijavimo tvarką, t. y. deklaravimą, ir yra tam tikra rinkliava. Aš tikslios sumos dabar nepasakysiu, bet jeigu įmonė nesumokėjusi tos rinkliavos, tai ir nebūtų galima verstis.
PIRMININKĖ. Klausia M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, ministre. Man atrodo, labai teisinga iniciatyva. Daugumoje Europos Sąjungos šalių tam tikrus nereceptinius vaistus galima įsigyti ne tik vaistinėse, tai Airijoje, Danijoje, Jungtinėje Karalystėje, Lenkijoje, Slovėnijoje, Švedijoje, Vengrijoje, Vokietijoje, Suomijoje. Absoliučiai visus nereceptinius vaistus, atrodo, galima įsigyti Nyderlanduose, Italijoje, Portugalijoje. Man atrodo, einame teisinga kryptimi. Jeigu teisingai suprantu, mes nekalbame apie visus nereceptinius vaistus, mes kalbame apie tam tikrą dalį, tarkime, nuo galvos, dantų, gerklės skausmo, ir tikrai mes dabar atėję į vaistinę neiname su milijonu klausimų konsultuotis dėl tų vaistų, kuriuos mes žinome. Ir čia būtų paprastesnis įsigijimas ir apėjimas, kuris didintų konkurenciją ir galimai mažintų kainą.
Mano, ministre, klausimas, ar negalvojate tada apie vaidmenį vaistininkų? Jų aukštas išsilavinimas, jie turi daug patirties, ar nebūtų galimybės išplėsti jų atsakomybės, t. y. įtraukti juos… sudaryti galimybes jiems dalyvauti tam tikrose sveikatingumo programose, galbūt skiepyti, galbūt konsultuoti tam tikrais klausimais?
PIRMININKĖ. Laikas, kolega!
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Galbūt išplėsti šiek tiek jų galimybes prisidėti prie visuomenės sveikatos.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Iš tikrųjų, kaip jūs ir paminėjote, šalių labai skirtinga praktika, ir kai kuriose yra leidžiama visus nereceptinius medikamentus parduoti taip, kaip mes siūlome Lietuvoje. Vis dėlto mes renkamės šiek tiek konservatyvesnį sprendimą, nes Lietuvoje apie racionalų vaistų vartojimą mes daug metų daugiau kalbame, negu iš tikrųjų yra įgyvendinta. Ir, deja, mes vaistų vartojame labai daug ir labai neatsakingai, tai kalbame kol kas tik apie labai siaurą medikamentų grupę, kad tai nekeltų kokios nors grėsmės.
Dabar dėl jūsų paminėtos vaistininkų veiklos išplėtimo – labai teisinga pastaba, ir tikrai ne kartą teko bendrauti su vaistininkais, t. y. farmacijos specialistais, jie yra labai nusivylę tuo, ką jiems dabar tenka dirbti. Jie iš esmės dirba pardavėjo darbą, jie labai menkai gali realizuoti savo profesines kompetencijas, ir dar kadencijos pradžioje aš prašiau specialistų, kad jie pateiktų siūlymų. Deja, aš jų iki šiol nesu sulaukęs, nes ministras negali pats sugalvoti, ką galėtų jie daryti.
Visiškai neseniai buvome renginyje, jis buvo organizuotas pačių vaistininkų, farmacininkų, buvome susitikę ir su universitetų atstovais, kurie rengia farmacijos specialistus, ir sutarėme, kad jie vis dėlto tuos siūlymus pateiks, nes tai yra susiję ir su kvalifikacijos kėlimu, su tam tikromis studijomis, nes norint, kaip jūs sakote, ar skiepyti, ar ką nors daryti, specialistas turi būti parengtas tą daryti. Mes esame nusiteikę tas kompetencijų ribas tikrai plėsti, kai tik gausime konkrečių siūlymų.
PIRMININKĖ. Klausia R. J. Dagys. Prašau.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, jūs puikiai žinote, kad visi vaistai iš esmės yra nuodingi, tam tikri nuodai, ir nėra universalių vaistų. Praktika visą laiką keičiasi, šiuo atveju ji taip dažnai keičiasi, medicina taip vystosi, tie pokyčiai… Tikrai kiekviena pardavėja prie kasos nespės pasižiūrėti. Mano klausimas kitas, kodėl jūs?.. Ar nemanote, kad tokiais savo pasiūlymais tiesiog didinsite vaistų kainas, nes, atidavus į rinką tokius populiarius vaistus prekybos tinklams, šalia tų vaistinių tinklų atsiras kitų stambių tinklų ir nukentės smulkios vaistinės, kurios iš esmės ir mažina kainą, tai yra aksioma ekonominė. Smulkieji kaip tik mažina kainą.
Prisimenu Antikorupcijos komisijos tyrimą, pačios ministerijos organizuotą tyrimą, kai išaiškėjo, kad kuo daugiau nupirkta sveikatos sistemoje, tuo kaina didesnė. Šiuo atveju mes, išstūmę smulkiuosius, tiesiog pabranginsime vaistus. Jau nekalbant apie tai, kaip galima patikėti prekiauti jais, kai jie neišmano, kas tai yra.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Iš tikrųjų aš todėl ir minėjau, kad mes nenorime į Lietuvą iš karto perkelti to modelio, kur visi nereceptiniai vaistai būtų siūlomi parduoti mažmeninėje rinkoje. Labai atsakingai jie būtų parenkami ir absoliučią daugumą tų vaistų žmonės ir dabar vartoja patys, jie patys juos perka, patys įsigyja, jiems nereikia recepto.
Tikrai pačiam tenka lankytis vaistinėse, yra gerokai perdėtas pasakymas, kad yra paaiškinama, pasirūpinama. Manęs nė karto nėra paklausę perkant paracetamolį, ar aš geriu dar greta tuos sudėtinius vaistus, kurie yra?.. (Balsai salėje) Ne, pažįsta mane tik metus, o vaistus man yra tekę pirkti, žinot, ir gerokai prieš mane kam nors pažįstant. Manau, kad nereikėtų per daug sureikšminti, juo labiau kad šalių praktika rodo, kad ta rizika tikrai jeigu ir išauga, tai labai minimaliai.
Dabar dėl kainos. Vėlgi čia yra du principai. Vienas – tai konkurencijos didinimo principas. Pagal visą teoriją, kaip jūs sakote, išplėtus tų galinčių dalyvauti ir parduoti skaičių, iš tikrųjų kaina turėtų mažėti, bet šiuo atveju, ką aš norėčiau akcentuoti, ne tik kaina yra svarbi. Tikrai yra vietų, kur vaistinės arba nėra, arba ji dirba, vis tiek ji dirba ne visą parą. Visai neseniai teko klausyti pačių vaistininkų pranešimą ir jie rodė labai gražią nuotrauką Klaipėdoje esančios vaistinės, o jūs žinote, kad turi būti nurodyta, kur yra artimiausia budinti vaistinė, tai Klaipėdoje ant vaistinių yra parašyta, kad artimiausia budinti vaistinė yra Kaune, Savanorių prospekte, toks ir toks numeris. Vienas dalykas, aišku, yra, kaip jūs sakote, konkurencijos sąlygos, kiek jos bus įvykdytos, bet čia ne mažiau svarbu yra ir tų pagrindinių kelių medikamentų tiesiog fizinis prieinamumas, ypač vietose, kur net ir vaistinės nėra.
PIRMININKĖ. Klausia J. Olekas. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, iš tikrųjų abejotinas jūsų pasirinkimo kelias, todėl tiek daug ir klausinėjama. Mes kalbame apie kokybę, kurią, ir jūs sakote, galėtų padidinti dar geresnis vaistininkų, farmacininkų pasirengimas ir suteikimas tam tikrų galimybių, ir vaistų, nereceptinių vaistų atidavimas, dalies jų atidavimas į prekybos įstaigas. Mes turėjome kitą pavyzdį su automobilių vaistinėlėm. Jūs galbūt neprisimenate, o gal ir prisimenate, kad automobilio vaistinėlėje buvo pilna įvairių ir tablečių, ir skysčių. Vis dėlto buvo priimtas sprendimas, kad dėl žmogaus saugumo geriau turėti tvarsliavą, kurios reikia staigiai pirmai pagalbai, o kitus medikamentus įsigyti (…). Šiuo atveju mes vis tiek atiduodame didesnį vartojimą, prieinamumą, tikrai, man atrodo, nelabai… Ar tikrai negalime išspręsti didindami vaistininkų galimybes ar reikalaudami iš jų daugiau, jeigu jums nepaaiškino, kad paaiškintų, bet nepaleisdami taip laisvai vaistų? Ačiū už atsakymą.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Iš tikrųjų niekas neabejoja vaistininkų kompetencija ar galimybėmis. Kolega M. Majauskas ką klausė, jis labiau klausė ne tiek apie vaistus, ką aš bandžiau komentuoti, bet apie kitas funkcijas, kurių šiandien jie nevykdo, tokių kaip skiepijimas, sveikatos kai kurie patikrinimai. Vaistininkai yra kompetentingi suteikti konsultaciją apie vaistą, jo vartojimą ir panašiai, problema, kad jie to dažniausiai nedaro, nes žmonės tų kelių bazinių preparatų naudojimą pakankamai gerai žino. Iš tikrųjų tai yra plačiai naudojami vaistai, kuriuos… Teisingai, bet kurį medikamentą galima perdozuoti, galima pavartoti tiek, kad apsinuodysi, bet jeigu žmogus turės piktybinę nuostatą tą padaryti, ir šiandien jo joks vaistininkas nesustabdys nuo to, nes galima pereiti per keletą vaistinių, galima ateiti kelis kartus ir panašiai. Dėl to ir sakau, kad labai atidžiai bus žiūrima į patį sąrašą ir bus žiūrima į šalių praktikas, kur tai pasiteisino ir nesukėlė rizikos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Laikas, skirtas klausimams, baigėsi. Dabar dėl motyvų. Pirmas kalba M. Majauskas. (Balsai salėje) Vienas. Komitete galėsite aiškintis. Gerbiamasis Antanai, eisite su savo į tribūną… (Balsai salėje) Labai mirtinai norite? Prašom, grąžinsime, galėsite klausti. Taigi A. Matulas. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke, pasitaisėte, nes reikia perspėti. Gerbiamasis ministre, išties kai kuriems dalykams aš pritariu, pavyzdžiui, kad nakties metu įsigyti vaistus nuo rūgštingumo ar nuo skausmo, ypač gal moterims, yra problema. Bet, kolega, jeigu imtume visą komplektą, kai jūs leidžiate steigti iš esmės visuomenines vaistines ligoninėse, poliklinikose, mažmeninės prekybos įmonėse, degalinėse, nuotoliniu būdu leisti įsigyti vaistus, kai e. sistema ir taip stringa po tris dienas… Dabar klinikos neišduoda receptų ir netgi nerašo kompensuojamųjų, nes atimti lipdukai. Žmonės perka popierinius ir į apskaitą jums neina, o jūs rodote kaip rodiklį. Mano manymu, aš pritariu R. J. Dagiui, kad bus sunaikintos paskutinės mažosios vaistinės rajonuose ir tinklinės mažosios vaistinės.
Noriu paklausti, kodėl jūs toliau taikote priemones vaistinėms, kurių rentabilumas, pelningumas yra gal 4–5 %, o didmenininkų – 20–30 %, atlyginimai skiriasi kartais? Kodėl jūs nieko netaikote siekiant sumažinti vaistų kainą didmenininkams? Gal galite paaiškinti? Dėl ko jūs užpykę ant tų vaistinių ir vaistininkų?
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Nesutikčiau, kad mes nieko netaikome didmenininkams, tik tai nėra šių projektų objektas. Čia mes kalbame apie prieinamumą tam tikrų vaistų, ne apie didmenininkų kainas. Tam yra skirti visiškai kiti teisės aktai.
Dabar kalbant apie išrašymą, elektroninę prekybą ir panašiai, tai nėra prievolė, tai yra teisė. Jeigu vaistinė nenorės nuotoliniu būdu prekiauti ir tokių vaistų išduoti, tai jos reikalas bus.
Dabar elektroninis receptas. Žinoma, būna įvairiausių sutrikimų, bet aš kolegoms Seimo nariams galiu pasakyti, koks yra progresas padarytas. Iki 2017 metų buvo išrašyta 156 tūkst. elektroninių receptų, o pernai buvo išrašyta apie 3 mln. elektroninių receptų. Ir sistema nelūžo. Taip, buvo problemų su Registrų centru dėl vieno vaistinių tinklo taikyto vaistų suderinamumo posistemės įdiegimo, ji labai apkraudavo sistemą. Dabar tai yra išspręsta ir sistema funkcionuoja. Aš nelabai matau kliūčių.
PIRMININKĖ. Klausia kolega J. Liesys.
J. LIESYS (LSF). Ačiū pirmininkei. Aš labai džiaugiuosi, kad dabar ministras pristato buvusį liberalų projektą toje kadencijoje, ir tada valstiečiai labai prieštaravo. Pavyzdžiui, aš turiu išrašus iš pasisakymų, gerbiamas A. Kirkutis kalbėjo, kad nakties metu bus parduodama visokių nesąmonių, kaip jūs sakote, iki nelaimingų atsitikimų. Gerbiama A. Širinskienė šnekėjo, kad reikalingi pažymėjimai, negalima bus patikrinti, kaip toliau ir t. t., maisto parduotuvėse ir kur jos galės būti.
Aš noriu klausti, kas inspiravo tokį gerą jūsų sumanymą, ar visos tos problemos, kurios buvo išsakytos toje kadencijoje, jau yra panaikintos ir neturime mes jokių kliūčių? Patvirtinus A. Matulo sakymą, kiek nukentės vaistinių ir ar atsiras specialistų, kurie galės pakonsultuoti, kaip jūs ir sakėte, ar paracetamolis dera su kitais vaistais? Ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Aš gal pradėsiu nuo paskutinio punkto, ar dera, ar nedera. Ten tikrai nebus parduodami tokie vaistai, kuriuos tarpusavyje sumaišius būtų galima gauti kokį nors labai mirtiną mišinį. Juo labiau kad yra numatyta, jog nebus parduodami sudėtiniai vaistai, kurie gali suklaidinti žmogų.
Dabar dėl visų kitų sąlygų, kurias jūs minėjote ir dėl kurių nuogąstavimus buvo išsakę Seimo nariai, man sudėtinga būtų komentuoti kitų pasisakymus. Aš bandžiau atsakyti, kokie mechanizmai yra numatyti, kad tos rizikos būtų išvengta. Juo labiau kad Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba turi ir nemokamą telefono liniją, žmonės gali pasikonsultuoti, pasiskambinti. Aš manau, jeigu mes matysime bent minimaliausių rizikų, tikrai galėsime pagalvoti, kas galėtų žmogų konsultuoti visą parą. Pavyzdžiui, yra Apsinuodijimų centras, kur galima tikrai skambinti, klausti ir konsultuotis. Jeigu matysime, kad žmonėms kyla problemų ar klausimų, tikrai pasistengsime sudaryti visas sąlygas, kad jie galėtų pasitarti dėl galimos rizikos.
PIRMININKĖ. Klausia J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, kaip suprantu, teikiate projektą, bet kaštų naudos analizės nesate padarę, nors darote intervenciją į tam tikrą ekonominės veiklos sritį. Tokiais atvejais tai turėtų būti atlikta.
Ar jūs sutinkate, kad bent keletą mano išvardintų neigiamų pasekmių jūsų projektas sukels? Kai pirkėjas pamatys tuos nereceptinius vaistus šalia saldainių, jam bus dar didesnis psichologinis nusiteikimas juos ramiai vartoti, nors ir dabar sakome, kad per daug vartojama visokių paracetamolių ir nuskausminamųjų vaistų. Ar jūs sutinkate, kad mažosios vaistinės patirs stiprų smūgį, nes dalies apyvartos neteks, o kokiems „Maximos“ savininkams nedidelis skirtumas, ar ta apyvarta bus jų pačių „Eurovaistinėje“, ar jų pačių prekybos centro salėje?
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Pirmas, kaip suprantu, ar tai nepaskatins dar didesnio vaistų pirkimo. To, ar ne, jūs turbūt klausėte? Ir šiandien vaistinių yra prisėta iš tikrųjų labai daug, kaip tik vaistai reklamuojami ir visokiais kitais būdais skatinami pirkti. Aš abejoju, kad tokia priemonė, kai šalia, kaip jūs sakote, saldainių atsiras vaistai, žmonės staiga ir be jokios priežasties juos puls pirkti, nes tai nėra tokia prekė, dėl kurios žmogus paprastai spontaniškai priima sprendimus, dėl kokio medikamento įsigijimo.
Kalbant apie poveikį vaistinėms, be abejo, kad poveikis bus. Aš manau, kad didžiausias poveikis turbūt bus ne todėl, kad dalis medikamentų iškeliaus į mažmeninės prekybos rinką, bet didžiausias poveikis, ko yra bijoma, kad žmonės, atėję, sakykime, į vaistinę pirkti vaistų, paprastai prisipirks to, ko visiškai nereikia, įvairiausių maisto papildų ir visų kitų dalykų, nes tam yra sukurta ir tam tikra rinkodaros strategija. Be abejo, šitie dalykai bus eliminuoti ir vaistinėms poveikis bus, bet klausimas yra, ko mes siekiame šiuo projektu, ar padėti vaistinėms gauti didesnį pelną, ar suteikti didesnę galimybę ir patogumą mūsų pacientams įsigyti medikamentus tada, kada jiems reikia.
PIRMININKĖ. Klausia D. Kaminskas. Prašom.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Iš tikrųjų norėjau, gerbiamas ministre, paklausti. Čia numatoma, kad vaistinės galės nuotoliniu būdu parduoti vaistus, bet žinome, kad didžioji dalis yra senjorai, kurie iš tikrųjų neturi interneto ir tos galimybės pasinaudoti kaip ir neturės. Ar numatote tokią galimybę, kad, sakysime, būnant pas gydytoją apžiūros, vizito metu, ar slaugytoja, ar pats gydytojas galėtų suteikti galimybę šia procedūra pasinaudoti?
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Tikrai apie tokį variantą negalvojome. Aš manau, kad čia yra toks labiau žmogiškumo dalykas negu kokia nors labai išskirtinė paslauga, nes tai nėra prievolė naudotis ta nuotoline prekyba, kaip jūs sakote, senjorams. Ko gero, didžioji dalis jų ir nemokės naudotis tokiu dalyku, bet mes kalbame apie galimybę, kalbame apie tai, kad, augant technologijų naudojimui, tai yra tiesiog patogumo klausimas, kad tie žmonės, kurie nori, moka, gali, galėtų užsisakyti. O jeigu atėjus pas gydytoją, kaip jūs sakote, galbūt kaimiškoje vietovėje slaugytoja padės jam užsisakyti tuos vaistus, tai, aš manau, tiesiog žmogišku kriterijumi vadovaudamasi tikriausiai padės.
PIRMININKĖ. Kolega J. Baublys. Prašom.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū. Gerbiamas ministre, gal iš tiesų jūsų projektas neblogas, ypač tai palies kaimo vietoves, kur nėra vaistinių, atsiras galimybė įsigyti parduotuvėse, prekybos centruose, bet čia buvo minėta, kad tai, žinoma, neigiamai paveiks vaistines, kurių rajonuose tikrai yra nedaug, sumažės jų apyvarta. Įdomu, kaip tai atsilieps likusių vaistų kainoms, tų, kuriais ir toliau prekiaus vaistinės, receptiniams ir kitiems vaistams, kurių nebus galima įsigyti prekybos centruose. Ar nepadidės kainos, kai ta paslauga atsisuks vėlgi prieš pacientus? Ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Galiu tik pakartoti, kad vienas iš principų, kuriuo yra vadovaujamasi siūlant šį sprendimą, yra būtent konkurencijos didinimas ir koncentracijos mažinimas. Tai yra siekis didinant konkurenciją pasiekti mažesnių kainų, bet tai nėra pagrindinis siekis. Jeigu mes kalbame apie visus kitus vaistus, apie receptinius, kompensuojamuosius ir panašius, kuriuos žmonės įsigyja, ir mums labai rūpi kainos, tai ten yra numatyti kiti mechanizmai, tai ir maksimalios priemokos ribojimas, ir panašūs dalykai, kurie leis valdyti šį procesą. Bet kokiu atveju mes kalbame apie labai nedidelę dalį medikamentų, jų tikrai labai nedaug ir jie reikšmingos įtakos rinkai tikrai neturėtų turėti. Nebent mes tą sietume su tuo, kad žmonės, kaip ir sakiau, atėję pirkti vieno, prisipirktų dešimtį kitų, kurių jiems nelabai reikia, ir mes vėl Europoj pirmaujam pagal tai, kiek mes išleidžiam pinigų medikamentams. Tai, deja, bet padaro žmonės, kurie tikrai neturi labai daug pinigų.
PIRMININKĖ. Klausia V. Ačienė. Prašom.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamas ministre, įstatymo projekte atsiranda naujas dalykas – ligoninės vaistinė. Tai tikrai sveikintinas dalykas, išsprendžiantis šiuo metu susidariusius nepatogumus. Man iki galo nėra aišku, ar tose ligoninių vaistinėse vaistus galės įsigyti tiktai stacionare besigydantys pacientai, ar ir visi kiti?
A. VERYGA (LVŽSF). Pagal šį siūlymą tai bus dienos stacionaro pacientai ir tuos vaistus, kurie jiems yra paskiriami dienos stacionare.
PIRMININKĖ. Klausia V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Atsisakau.
PIRMININKĖ. Ir baigia klausimus K. Masiulis, kurio nėra, deja. Dėkoju, ministre. Visi norintys paklausė.
Prašau. Dabar motyvai. Pirmasis už kalba M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Dėkoju ministrui už pristatymą. Iš tikrųjų laikas pradėti tikėti mūsų visuomenės sąmoningumu. Daugelyje Europos Sąjungos šalių yra taikoma tokia praktika, kai tam tikrus nereceptinius vaistus kaip nuo gerklės, nuo galvos skausmo galima įsigyti ir ne vaistinėse. Taip yra ir Airijoje, ir Danijoje, ir Anglijoje, ir Lenkijoje, ir Slovėnijoje, ir Švedijoje, ir Vengrijoje, ir Vokietijoje, Suomijoje, Italijoje, Portugalijoje, Olandijoje – iš tikrųjų daugelyje Europos Sąjungos šalių tai galima padaryti. Aš tikiu, kad galima ir Lietuvoje tai padaryti. Tai būtų paprasčiau žmonėms, tai padarytų vaistus labiau prieinamus, tai padidintų konkurenciją ir tai galimai taip pat ir sumažintų kainas. Taigi iš tikrųjų kviečiu pritarti, bet taip pat kviečiu ir pagalvoti apie tai, kaip mes galėtume labiau išnaudoti vaistininkus, kurie yra tikrai labai kompetentingi, pasiruošę vykdyti daugiau sveikatingumo programų – galbūt skiepyti, galbūt konsultuoti, galbūt tikrinti sveikatą. Man atrodo, kad mes turime juos labiau įtraukti į sveikatos apsaugos sistemą. Kviečiu pritarti šiam projektui.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš nepretenduoju aplenkti argumentais ką tik kalbėjusio kolegos, bet kaip dirbęs šitoj srity prie vaistų kūrimo norėčiau savo nuogąstavimais pasidalinti. Ministras pateikė daug argumentų, teisingų argumentų, bet išvados, mano nuomone, padarytos priešingos. Iš tikrųjų nėra nė vieno saugaus vaisto. Kaip rodo dabartinė praktika, anksčiau ar vėliau išaiškėja kokios nors kontraindikacijos. Tie saugūs vaistai, kuriuos tiria dešimt metų ten, atlieka testus, išaiškėja, kad kitoje – trečioje, ketvirtoje kartoje gal išlenda kur nors įvairūs defektai, todėl juos vartoti reikia labai saikingai ir mažinti jų vartojimą. Mes šiandien ką tiktai komisiją norėjome sukurti sveikatingumo, kuri kaip tik eina… turėtų siūlyti kitokį sprendimo būdą, bet mes einam kitu keliu – mes didinam vartojimą, nes prekybos tinklams reikalingas biznis, o tikrai ne vaistų paklausos mažinimas.
Dabar ar mažės kainos? Kainos didės. Ir vienintelis didelis skirtumas Lietuvos prekybos sektoriaus, palyginti su mūsų kaimynais, net lenkais, pas mus absoliučiai dominuoja didieji prekybos tinklai. Jų yra superkoncentracija, todėl mūsų ir kainos daug daugiau kyla. Smulkusis sektorius yra pas mus, palyginti su visomis Europos Sąjungos valstybėmis, nykstamai mažas. Visiškai. Ir ką mes dabar darom? Einame į tą monopolizuotą tinklą galvodami, kad jie mums atpigins vaistus. Naivumo įsikūnijimas. Jie susitars ir ką nori padarys. Žiūrėkim į mūsų realybę, ne į fantazijas kokias nors. Tai mes einam priešingu keliu. Jau negana, kad sveikata mums nerūpi, norim parduoti kuo daugiau vaistų, iš kitos pusės, mes dar tuos mažiukus spaudžiam. Naikinam tas smulkias vaistinėles. Sureguliuoti, kad jie galėtų į tinklą, galima kitomis priemonėmis: ir budinčios vaistinės, ir ilginamas pardavimas, ir suteikiamos licencijos, kad jos imtųsi ilgesnio budėjimo įvairiuose rajonuose pakaitomis ar panašiai. Galima ką nori sugalvoti. Įvairiausių būdų.
PIRMININKĖ. Kolega, laikas!
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Bet prekybininkai tai yra pelno siekėjai. Suraskite man tokį prekybininką, kuris norės atpiginti vaistus. Na, parodykite, kaip jis atrodo. Tai būtų kažkokia kontraindikacija su jo sveikata.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti, prašome apsispręsti dėl teikiamų įstatymų projektų. Balsuojame.
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 59, prieš – 2, susilaikė 11. Po pateikimo įstatymų projektams pritarta. Komitetai. Pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas, papildomi nenumatomi. Ir svarstymo data – gegužės 10 diena.
Kitas darbotvarkės… (Balsai salėje) Prašome, Antanai, jūs labai entuziastingas šiandien.
A. MATULAS (TS-LKDF). Iš tiesų, kolegos, noriu replikuoti, bet prieš tai pasiūlyti, kad tai apsvarstytų ir naujai įkurta Sveikos gyvensenos komisija. Čia akivaizdus pavyzdys, kada šnekame apie sveiką gyvenseną, bet didiname vaistų prieinamumą.
Replikuoti noriu. Gerbiamas Aurelijau, tikrai noriu jūsų paprašyti, kad vis dėlto pakontroliuotumėte savo sprendimus, kaip jie veikia. Jūs jau kelintą kartą minite, kad ženkliai padidėjo elektroninių receptų išrašymų skaičius. Aš jums dabar pasakysiu, kokia sąskaita.
Praeitą savaitę žmogus kreipėsi į vieną kliniką. Man atpasakojo situaciją. Elektroninė sistema užstrigo, sako, trims dienoms. Padavė kompensuojamųjų vaistų knygelę. Sako, ne, mes negalime, nes iš mūsų atimti lipdukai. (Balsai salėje) Jeigu galite, netrukdykite. Noriu, kad ministras išgirstų. Sako, atimti iš mūsų lipdukai ir kompensuojamų receptų išrašyti negalime. Gydytoja sako: jeigu galite, nesiskųskite, mes išrašysime popierinį receptą, nusipirkite, po trijų dienų ateikite, sistema veiks, mes jums išrašysime tada elektroninį receptą. Sakau, man paskambink, kaip baigsis. Pirmadienį, po trijų dienų, atėjo, toliau klinikoje neveikė elektroninė sistema, vėlgi atsiprašinėjo. Krūva tokių ligos istorijų, visiems žmonėms išrašinėjo popierinį, o lipdukai atimti.
Štai kokiu būdu jūs auginate tą skaičių. Ar tai atspindi sistemos efektyvumą? Tai atspindi, kad jūs terorizuojate žmones ir jūs jau tapote keiksmažodžiu kai kurių žmonių. Dėl to valstiečių reitingai ir krenta, nes jūs tiesiog priimate sprendimą ir nepakontroliuojate, kaip ta sistema veikia.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Nori atsakyti ministras. Prašau per šoninį mikrofoną. Atsiprašau, įjungiau ne tą mikrofoną.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju. Iš tikrųjų, gerbiamas kolega, pirmiausia aš siūlyčiau, jeigu tikrai labai norite padėti, nekelti sąmyšio sveikatos sistemoje ir tokiu būdu dar kartą nekompromituoti šitos sistemos. Ne sveikatos ministras tvarko konkrečios įstaigos elektroninę sistemą. Jeigu kam nors jinai užstringa, reikia ne Seimo salėje sveikatos ministrui priekaištus sakyti, o konkrečiam diegėjui, kad pasirūpintų, kad sistema veiktų. Ten, kur yra centrinė sistema, ja yra pasirūpinta.
17.08 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-325(2) (pateikimas)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Baigiame replikas ir keliaujame prie kito darbotvarkės klausimo – Farmacijos įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-325(2). Į tribūną kviečiu pranešėją A. Matulą. Prašome, pateikite.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji kolegos, antrą kartą teikiu šitą įstatymo projektą. Praeitais metais tą dariau, bet buvo atmestas. Dabar šiek tiek pataisiau, atsižvelgdamas į Teisės departamento siūlymą. Esmė, kad būtų leidžiama ligoninėms įsigyti vaistus ne lietuvių kalba, tai yra su anotacijomis ir pakuotėmis kitomis Europos Sąjungos kalbomis. Tai, mano manymu, atpigintų vaistus.
Analogišką įstatymo projektą šiandien teikė ir Sveikatos apsaugos ministerija, todėl prašyčiau pritarti ir šiam, ir anam įstatymo projektui, sujungti ir bandyti priimti tą įstatymo projektą, nes išties Europos Sąjungoje ta praktika yra taikoma.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia R. Martinėlis. Prašom, kolega.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Ar medikamentai, ženklinti ne lietuvių kalba, gali būti neregistruoti Lietuvoje? Visi vaistai šiuo metu, sveikatos apsaugos ministro įsakymu nustatyta, kad… Būtinieji ir vardiniai tik yra neregistruoti. Ar jūs siūlote atsisakyti šito reglamentavimo ir leisti įvežti visus neregistruotus vaistus, tiekiant asmens sveikatos priežiūros įstaigoms?
A. MATULAS (TS-LKDF). Ne, jeigu yra vaistas registruotas bet kurioje Europos Sąjungos valstybėje, tai iš esmės nėra jokių kliūčių leisti tokius vaistus įvežti ir naudoti li-go-ni-nėse! Ne vaistinėse, bet tik ligoninėse, vidaus naudojimui.
PIRMININKĖ. Klausia J. Oleka. Prašom. Atsiprašau, J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau pasitikslinti. Labai panašų projektą mes matome teikiamą. Kas dabar autorius iš tikrųjų yra šitos geros idėjos, gal galėtumėte pakomentuoti?
A. MATULAS (TS-LKDF). Ta idėja kilo man, ir įstatymo projektą pateikiau praeitais metais. Buvo atmesta daugumos, bet po to staiga buvo registruotas ministerijos įstatymo projektas. Tai įsivaizduoju, kad idėja buvo nukopijuota, bet šiandien tikrai džiaugiuosi, nes kalbėjau ryte ir komitete, kad pirmas atvejis iš mano keturių nuplagijuotų idėjų – įstatymų projektų ir kai kurių jūsų, dėl kitų, kai svarstomas ne daugumos pateiktas įstatymo projektas, bet kartu. Nes, pavyzdžiui, dėl vaistų PVM, nekompensuojamų receptinių vaistų, aš jau buvau registravęs gerokai anksčiau negu Vyriausybė. Bet mano įstatymo projektą komitetas grąžino Sveikatos apsaugos ministerijai apskaičiuoti, kiek tai kainuos valstybei. Ir iki šiol kokie šeši mėnesiai skaičiuoja. Bet tuo metu su biudžetu buvo pritarta idėjai taikyti mažesnę PVM lengvatą. Čia tokie nesusipratimai, jie daugiau būdingi naujokams.
Šiuo atveju nesvarbu, kieno čia idėja, svarbu, kad galbūt ir tobulesnis įstatymo projektas pateiktas Sveikatos apsaugos ministerijos. Jeigu pritarsite šitam ar kitam, korektiškiau būtų abiem iš karto ir sujungti. Tada vėlgi būtų tam tikras žingsnis, galbūt vaistai, kuriuos įsigyja ligoninės, būtų šiek tiek pigesni.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau klausiančių neturime. Motyvus už nori išsakyti J. Olekas. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai siūlyčiau pritarti. Susidaro tokių situacijų, kai nedidelis kiekis vaistų reikalingas gydymo įstaigose ir ne visada jie tiekiami vien dėl to kliuvinio, kad tokiam nedideliam kiekiui nereikia papildomos informacijos lietuvių kalba, o gydymo įstaigos… Iš tikrųjų mes turime kvalifikuotų specialistų, gydytojų, farmacijos specialistų, kurie gali suprasti, paaiškinti pacientui ir apie vaistus, kurių informacija pateikta kita kalba. Todėl kviečiu pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolegos. Niekas nekalbėjo prieš, gal galime bendru sutarimu pritarti? Dėkoju. Pateikimo stadijoje pritarta. Pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų komitetas, papildomas – nenumatomas. Svarstymo data – gegužės 10 diena. (Balsai salėje) Taip pat siūlote, kad imtųsi kaip papildoma Sveikos gyvensenos komisija. Ir dėl ano, ir dėl šito. Supratome. Taip ir užfiksuosime dėl stenogramos.
17.14 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 50 ir 55 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1137 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Farmacijos įstatymo 50 ir 55 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1137. Kviečiame ministrą A. Verygą pateikti įstatymo projektą.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiami kolegos, mano ir kelių kitų Seimo narių pateikto įstatymo projekto tikslai yra du. Vienas iš tikslų yra labai aiškiai atskirti vaistų ir maisto papildų reklamą, nes dabar yra susiklosčiusi tokia situacija, kad vaistai neretai yra reklamuojami kartu su maisto papildais, ir žmonėms, kurie neturi tinkamo išsilavinimo ir kompetencijos, neretai susidaro vaizdas, kad tie maisto papildai, kurie yra bendroje reklamoje su vaistais, taip pat yra vaistai. Yra manoma, kad tai vaistiniai preparatai. Nors teisės aktais ir yra nustatytos privalomos nuorodos, kurios turėtų būti pateiktos vaistinio preparato reklamoje ir maisto papildo reklamoje, tačiau pasitaiko iš tikrųjų atvejų, kai privaloma nuoroda pateikiama reklamos, kurioje buvo reklamuojami maisto papildai, pabaigoje, todėl neretai tai klaidina gyventojus. Be sveikatai žalingų padarinių, pasekmių, tai turi ir neigiamų finansinių pasekmių, nes maisto papildų kainos yra ganėtinai didelės ir, klaidingai laikant juos vaistiniais preparatais, kyla nepasitenkinimas, kad Lietuvoje vaistiniai preparatai yra labai brangūs. Todėl šio įstatymo vienas iš tikslų yra labai aiškiai atskirti vaistinių preparatų reklamą nuo maisto papildų reklamos, kad visuomenei nesusidarytų klaidingas įspūdis, kad reklamuojamas maisto papildas yra vaistinis preparatas.
Kitas šių pataisų tikslas yra apriboti vaistų reklamuotojų vizitus į asmens sveikatos priežiūros įstaigas, o jų tikslas yra asmeniškai susitikti su sveikatos priežiūros specialistu, turinčiu teisę skirti vaistinius preparatus, ir sudaro vėlgi prielaidas neskaidriam tam tikram bendradarbiavimui. Todėl, siekiant didinti farmacijos kompanijų ir asmens sveikatos priežiūros specialistų bendradarbiavimo skaidrumą ir išvengti galimų susitarimų dėl vaistinių preparatų skyrimo, siūloma uždrausti tokius asmeninius vizitus ir vaistinių preparatų reklamą arba jų pristatymą vykdyti tik per tam skirtus renginius, suderinus prieš tai su gydymo įstaigos vadovais ir administracija. Tokie būtų siūlymai ir kviečiu kolegas juos palaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti R. Martinėlis. Prašom, kolega.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau paklausti dėl reklaminių renginių. Vadovams įstaigose pavedus nustatyti reklaminių renginių reglamentą, jis gali įvairiose įstaigose skirtis. Ar nemanoma, kad galėtų Sveikatos apsaugos ministerija nustatyti bendrus reikalavimus ir tai būtų bendras reglamentavimas visoms įstaigoms?
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Kodėl gi ne? Galima, svarstant komitete, pasiūlyti tokią nuostatą, kad tą reglamentą galėtų nustatyti Sveikatos apsaugos ministerija, o derinimas vis tiek vyksta su konkrečios įstaigos vadovu ir jam pritarus. Bet tvarka galėtų būti bendra.
PIRMININKĖ. Klausia M. Majauskas. Prašom. Atsisakote. Tuomet A. Matulas. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, vėlgi iš esmės siūlote kai kuriuos gerus dalykus, bet ar nemanote, kad, sakykime… Kadangi vaistų reklama Lietuvoje uždrausta, tai yra tik maisto papildų reklama, bet išties ji yra kartais klaidinama, nes pristatoma, kad dėl vaistų vartojimo pasitarkite su gydytoju, o yra kalbama apie maisto papildą. Ar nepakaktų vis dėlto to, kad reklamuotojas turėtų pasakyti, kad dėl maisto papildų vartojimo? Jūs kėsinatės į labai didelę reklamos rinką. O dabar neseniai buvau kai kuriose Europos Sąjungos šalyse, tai ištisai yra reklamuojami maisto papildai ir tokiu būdu žmogus įgyja tam tikrą teisę.
Kitas klausimas. Kaip jūs sukontroliuosite, kad vaistų tiekėjas nesusitiks su tuo gydytoju, mediku, kuris išrašinėja? Dabar lyg ir pakako to reglamentavimo, kad darbo metu jis negali susitikti, nes iš esmės jūs siūlote modelį, kuris yra sunkiai kontroliuojamas.
PIRMININKĖ. Kolega, laikas!
A. MATULAS (TS-LKDF). Arba jis bus nuvarytas, tie susitikimai bus pogrindyje, kur nors kavinėse ir panašiai. Ar nemanote?
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju už klausimus. Pirmiausia dėl vaistų reklamos. Lietuvoje yra draudžiama receptinių vaistų reklama, nereceptinių nėra draudžiama. Čia ir kyla didžioji problema, kad jie yra suplakami į vieną vietą, t. y. nereceptinis vaistas ir maisto papildas yra sudedamas į vieną klipą. Mes nesikėsiname į reklamos dalį. Tiesiog yra nustatomas reikalavimas, kad šita reklama turėtų būti fiziškai atskirta. Teoriškai tai gali net išauginti reklamos rinkos dalį, kadangi kai teks tuos klipus atskirti fiziškai tarpusavyje, jau bus du klipai, jie nebus sudėti į vieną vietą. Tai čia tokios rizikos nematyčiau.
Dėl antros jūsų pastabos, kad gydytojas gali susitikti kur nors privačioje aplinkoje. Na, privačių susitikimų mes turbūt jokiais įstatymais nesureguliuosime ir nereglamentuosime. Mes kalbame apie darbo vietą, kur lankytojai paprastai ateina, nes ten gydytoją fiziškai galima rasti. Su gydytoju susitarti kur nors privačiai susitikti pakalbėti, žinoma, galimybė liks. Aš manau, tai yra labiau kazuistika, nes dabar įprasta praktika yra lankytis ir atsiranda tam tikrų neskaidrumo dalykų. Žinoma, nė viena norma neveikia šimtu procentų, bet aš manau, kad ta rizika šiuo atveju yra minimali.
PIRMININKĖ. Klausia D. Kaminskas.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Iš tikrųjų mes su R. Žemaitaičiu buvome panašų projektą teikę, bet gavome neigiamą Teisės departamento… komiteto atsaką. Todėl iš tikrųjų sveikinčiau šitą esamą projektą, kadangi čia mes išskiriame, kad nebūtų apgaulingos reklamos vaisto ir papildo. Turime nemažą patirtį, kai žmonės prisiperka papildų prisižiūrėję reklamos ir įsivaizduoja, kad jie gydosi. Didelės sumos yra išleidžiamos vaistams. Gal jūs turite kokius nors duomenis, kiek yra išleidžiama papildams?
A. VERYGA (LVŽSF). Manau, būtų galima tokią statistiką rasti. Aš šiandien negalėčiau pateikti, kiek konkrečiai yra išleidžiama papildams, bet, manau, tikrai yra vertinama ir ją būtų galima surasti. Bet paradoksalu tai, kad man teko susitikti su maisto papildų gamintojais ir tiekėjais, kurie aiškino, kad Lietuvoje papildų yra vartojama dar vis per mažai, nes kitos šalys vartoja jų dar daugiau. Aš manau, kad tai neturi būti koks nors savitikslis reikalas, čia nėra sportas ir maisto papildas yra ne vaistas. Jeigu jo nereikia, jo nereikėtų vartoti. Aš manau, kad tuos duomenis bus galima rasti ir svarstymo metu Seimo nariams pateikti, nes tokia informacija, manau, tikrai bus aktuali.
PIRMININKĖ. Ir klausimus užbaigia J. Olekas. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas ministre, aš noriu pasitikslinti, kaip toks draudimas galios privačiose įstaigose? Ar turite mechanizmą, kaip patikrinti, kad negalės ateiti į privačią kliniką, ambulatoriją, sakykime, tas pats vaistų reklamuotojas ar tiekėjas susitikti su savininku ten, vietoje?
A. VERYGA (LVŽSF). Įstatymas paprastai nenustato atskirų tvarkų privačioms arba viešosioms įstaigoms, jis galios visoms vienodai. Susitikti su vadovu, žinoma, galės ateiti ir tikrai ateis, nes jeigu norės derinti kokį nors reklaminį renginį, tai su vadovu atstovai ir susitiks. Bet dabar mes kalbame apie tuos vizitus, kurie paprastai vyksta darbo metu. Aš manau, kad geriausi kontrolieriai yra net ir patys pacientai, kurie mato, kad kažkas panašaus vyksta, neretai ir kreipiasi, ir praneša, ir priekaištauja dėl tokių dalykų. Žinoma, prie kiekvieno gydytojo įstaigoje niekas nepastatys po policininką, bet ne toks yra ir tikslas. Manau, tiek pati bendruomenė, žinodama, kad yra tokia tvarka, tiek vadovai stengsis maksimaliai užtikrinti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ministre, jūs atsakėte į visų, norinčių klausti, klausimus. Dabar motyvai. Už kalba R. Martinėlis.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Siūlyčiau kolegoms pritarti įstatymo pakeitimo projektui, kadangi reklaminių renginių reglamentavimas yra labai teigiamas dalykas, nebus trukdoma dirbti gydytojams, visiems vienoje vietoje bus aiškiai išdėstomi medikamentų skyrimo ir visi kiti argumentai. Kadangi vaistų ir papildų reklama bus atskirta, bus daug aiškiau gyventojams, kas yra papildai, kas medikamentai, jie tikrai galės pasirinkti, daug išsamiau susipažinę su medikamentais ar papildais. Siūlyčiau pritarti įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Ir motyvai prieš – ponas A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, nebūsiu gal šį kartą prieš, buvau išsitrynęs, bet kadangi noriu pasakyti keletą minčių, tai naudojuosi proga, kad niekas neužsirašė. Išties, gerbiamas ministre, noriu pasakyti, kad Lietuvoje tiek kompensuojamųjų receptinių, tiek receptinių vaistų reklama uždrausta, galima tiktai nereceptinių vaistų ir maisto papildų reklama. Mano manymu, komitete galėtume priimti sprendimą, kad nereikia atskirti ten su dviem klipais, bet tiesiog įvardinti, neleisti maisto papildų įvardinti vaistais, tada žmonės nebus klaidinami.
O dėl susitikimo čia yra išties daug abejonių, ar tai reikia daryti, nors tokia praktika yra. Man teko prieš keletą metų būti Taivane. Mes lankėmės universitetinėje ligoninėje, ir būtent didžiulėje salėje tie didmenininkai, kurie tiekia vaistus ir Lietuvai, organizavo didžiulę konferenciją. Jos metu dalyvavo medikai ir tokiu būdu išties reklamavo, pristatė naujus vaistus. Tas bendravimas, be abejo, turi būti ir racijos yra, kad tai būtų daroma viešai konferencijų metu, bet abejonių, kad su privatininkais apskritai susitikimai tokie vyks ir jie vyks daugiau pogrindyje, yra. Bet šį kartą pritarsiu projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai jau išsakyti. Prašom apsispręsti dėl teikiamo Farmacijos įstatymo 50 ir 55 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Balsuojame.
Balsavo 70 Seimo narių: už – 60, prieš nėra ir susilaikė 10. Po pateikimo įstatymo projektui yra pritarta. Pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų komitetas. Ar komisiją skirsime, Antanai? Nepageidaujate. Dėkoju. Svarstymo data – gegužės 10 diena.
17.28 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1769 (pateikimas)
Ir paskutinis šiandienos darbotvarkės klausimas – Farmacijos įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1769. Prašom, ministre, dar kartą į tribūną. A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Ačiū, kolegos, už kantrybę. Tikrai šiandien daug su farmacija susijusių klausimų.
Noriu pristatyti dar vieną, kurio tikslas yra supaprastinti ir pagreitinti leidimų laikinai tiekti Lietuvos Respublikos rinkai įregistruotus vaistinius preparatus pakuotėmis užsienio kalba ir su pakuotės lapeliais, parengtais užsienio kalba, išdavimo tvarką. Kad būtų išvengta vaistinių preparatų tiekimo sutrikimų, siūloma atsisakyti kai kurių perteklinių administracinių procedūrų. Šiuo metu leidimą išduodant dalyvauja dvi institucijos, t. y. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, kuri vertina paraiškas pagal nustatytus kriterijus, ir Sveikatos apsaugos ministerija, kuri pasirašo leidimą, todėl pasitaiko, kad leidimo išdavimo periodas užtrunka, sprendimai priimami nepakankamai greitai.
Kitas įstatymo projekto tikslas yra išvengti kompensuojamųjų vaistinių preparatų tiekimo sutrikimų dėl lietuviškų pakuočių trūkumo. Vienas iš dabar galiojančių leidimų išdavimo kriterijų – tai neturi būti galimybės vaistinio preparato pakeisti kitais registruotais vaistiniais preparatais lietuviškomis pakuotėmis, kurių yra pakankamai rinkoje. Pagal galiojančius reikalavimus, kai sutrinka kompensuojamojo vaistinio preparato tiekimas dėl lietuviškų pakuočių nebuvimo, tačiau rinkoje yra analogiškų kompensuojamųjų vaistinių preparatų, leidimo tiekti kompensuojamuosius vaistinius preparatus užsienio pakuotėmis išduoti negalima, todėl pacientas vietoj kompensuojamojo vaistinio preparato turi įsigyti nekompensuojamąjį vaistinį preparatą ir mokėti visą kainą. Taip yra pažeidžiamos paciento teisės gauti jam reikalingą vaistinį preparatą, kurio bazinė kaina kompensuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Siūloma iš tikrųjų leidimus leisti išduoti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai. Ir siūloma sutrumpinti leidimo išdavimo terminą nuo dešimties iki septynių darbo dienų.
Atsižvelgiant į tai, kad kompensuojamųjų vaistinių preparatų rinka yra atskiras rinkos segmentas, kuriame galioja kitokios prekybos taisyklės, t. y. pacientai vaistinius preparatus įsigyja sumokėdami tik nustatytą priemoką, jeigu tokia yra, yra siūloma projektu patikslinti leidimo tiekti registruotus vaistinius preparatus užsienio pakuotėmis kriterijus atskiriant kompensuojamųjų ir nekompensuojamųjų vaistinių preparatų rinkos segmentus. Siūloma atsisakyti vaistinio preparato pakeičiamumo kriterijaus dėl kompensuojamųjų preparatų. Kokia galėtų būti nauda? Tai sutrikus, jeigu taip atsitiktų, kompensuojamojo vaistinio preparato tiekimui dėl lietuviškų pakuočių trūkumo į Lietuvos Respublikos rinką būtų pagreitintas leidimų tiekti kompensuojamąjį vaistinį preparatą užsienio kalba paženklintomis pakuotėmis išdavimas ir pacientų aprūpinimas jiems reikalingais kompensuojamaisiais vaistiniais preparatais. Tokiu būdu būtų sprendžiamos tiekimo sutrikimo problemos ir pacientams nereikėtų pirkti jiems reikalingų kitų vaistinių preparatų mokant visą kainą. Toks būtų siūlymas. Kviesčiau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti R. Martinėlis. Prašom.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Leidimo išdavimo termino sutrumpinimas nuo dešimties iki septynių dienų yra teigiamas aspektas, perduodant sprendimo teisę Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai, bet leidimas tiekti kompensuojamąjį vaistą užsienio kalba paženklintose pakuotėse išduodamas ne ilgesniam kaip kompensuojamųjų vaistų kainyno galiojimo laikotarpiui. Taip yra reglamentuota. Norėčiau paklausti, kaip dažnai kainynai yra keičiami? Ar tie patys medikamentai gali būti perrašomi į kitą kainyną ar naujo leidimo reikia medikamentui, nes dažnai keičiami kainynai?
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkui už klausimą. Šiuo metu vaistų kainynai yra tvirtinami keturis kartus per metus, todėl ir šitas apribojimas yra nustatytas, nes ir vaisto tiekimas teoriškai gali būti susiję su kainynais, su kainomis, kurios ten yra nustatytos, todėl yra vis dėlto siūloma susieti su kompensuojamųjų vaistų kainyno tvirtinimu, nes tvirtinant naują kainyną problemos gali ir nelikti. Nebebus aktualu tiesiog tiekti vaistą arba medikamentą užsienio kalba.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Motyvus už nori išsakyti A. Matulas. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Pritariu, pritariu.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Apsispręskime dėl teikiamo įstatymo projekto. Prašau balsuoti. (Šurmulys salėje)
Balsavo 69 Seimo nariai: už – 68, prieš nėra, susilaikė 1. Po pateikimo yra pritarta. Pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas. Svarstymo data – gegužės 10 diena.
17.34 val.
Seimo narių pareiškimai
Liko, kolegos, Seimo narių pareiškimai. Ir į tribūną kviečiu A. Maldeikienę. Prašome.
A. MALDEIKIENĖ (MSNG). Man turi įjungti skaidres, aš perdaviau.
Aš noriu iš tikrųjų pakalbėti apie problemą, kuri virsta absurdo teatru. Dar pernai rugsėjo 8 ir 17 dienomis aš siunčiau užklausas ministerijai, Santaros klinikoms, tuometiniam jų vadovui, ponui A. Verygai ir iš pradžių poniai A. Širinskienei, po to poniai A. Kubilienei, kaip žmonėms, kurie yra atsakingi už tai, kad mes biudžeto pinigus skirstytume taip, kad visi gyventojai turėtų vienodas prieigas prie medicininių paslaugų.
Man atrodo, kad kai kurie žmonės turi tokį keistą suvokimą apie moralę. Pavyzdžiui, Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė net neskiria etikos ir procedūrų. Vakarykštė patirtis rodo, kad iš tikrųjų bet koks sudėtingesnis moralinis sprendinys daugumai šitoje salėje sėdinčių žmonių… Ir tie atsakymai, kurių aš dabar turiu apie 60 įvairiais klausimais, rodo, kad žmonės tiesiog gyvena kosmose. Vakar ponia A. Kubilienė „Info TV“ laidoje (yra nuoroda, aš visa tai, ką dabar kalbu, visiems įdėsiu į jūsų Seimo puslapį) pasakė: „Ne, aš tikrai nesumaišiau dienų, dėl to, kad aš dar kartą jums kartoju, medicinine prasme šitie vaistai yra geriami penkias dienas ir eiti pas gydytoją antrą kartą…“ Ir taip toliau, galite paskaityti.
Pirmiausia akivaizdus logikos stygius. Pirmas klausimas, ar gali rimtas politikas neturėti loginio mąstymo? Klausia, kada jūs užsirašėte? Aiškina apie penkias dienas. Niekas neklausė, kuo sirgo ir kiek reikia gerti vaistus. Čia yra išrašas. Ir aš informuoju jus, mieli kolegos, kad jauni medikai ir Medikų sąjūdis pradės visiškai viešinti jūsų duomenis, jeigu ir toliau nesilaikysite jokių padorumo normų. Jūs galite matyti, 11.30 val. ponia A. Kubilienė išsirašė. (Balsai salėje) Galite dabar šaukti, kiek tik norite, tai, ką aš dabar kalbu, bus platinama visiems medikams. Aš tiesiog konstatuoju faktą. Mūsų su jumis darbas yra padaryti, kad šitos šalies medicininė sistema būtų lygi ir visiems vienoda. Paklausykite, prašom, jeigu nenorite, galite išeiti, čia neprivaloma dalis.
Taigi Ponia A. Kubilienė 5 dieną ateina pas savo šeimos gydytoją, kovo 8 dieną iš jos vyro telefono (tik neaišku, kas kalba) buvo skambinama, laikas parašytas, ji teigė užsirašiusi pirmadienį, bet užsirašė… Sako, kad nori pirmadienį eiti, kada ji ir atėjo, užsirašė 12 dieną. Va čia išrašas, kuris jai yra išsiųstas iš sistemos. Dabar kas ypatingai ciniška, kai vis dėlto ji atėjo 12 dieną neturėdama vietos, padarė ten skandalą (jaunimas turi įrašą), iš tikrųjų reikalavo sau privilegijų. Bet ypatingas cinizmas buvo, kada jai galų gale leido be eilės, jai nepatiko rezidentas. Matote, rezidentai medikei nepatinka. Mes turime rezidentų pareiškimą, jis yra viešas, jie jį jau platina.
Žodžiu, čia yra detalės, kada kas dirbo. Jai padarė prieigas. Dabar V. Kasiulevičius sako, žinokite, medikams (aš visiems sakau) nusibodo lietuviškas gyvulių ūkis. Ponas V. Kasiulevičius žurnalistei iš „Sveikatos žinių“ pasakė, kad praktika būdavo 5–6 vizitai visokių (…) per dieną. Po to, kai aš pradėjau čia pastaruosius… gal pusmetį kovoti, liko 2–3 per savaitę. Šituos 2–3 per savaitę medikai pradės filmuoti.
Dabar jūs čia perskaitėte, na, kreipėsi į administraciją, išsireikalavo sau priėmimą tą dieną, kai tikrai nebuvo užrašyta. Žodžiu, su ja stengėsi gražiuoju, tai tada dar jai nepatiko gydytojas. Rezidentas yra gydytojas, net aš šitą suprantu. Vadinasi, jokių diskusijų būti negalėjo, tuo labiau kad jos šeimos gydytoja atostogavo.
Kaip tai vertina Medikų sąjūdis? Jie sako, mes abejojame politikų viešomis deklaracijomis ir realia politine valia bei politikų sąmoningumu. Aš nenoriu priklausyti tiems politikams, kurių padorumu, viešomis deklaracijomis ir politine valia abejojama. Aš iš tikrųjų nenoriu būti su poniom kubilienėm. Ir čia jų vardas yra legionas, aš turiu ir daugiau vardų.
Dabar viešoje erdvėje pasirodė žinia, čia yra rezidentų pasakymas, kad vis dėlto jie… Štai medikams užtenka, ne politikams, jauniems medikams užtenka proto suvokti, kad visuomenė turi turėti normalią medicininę sistemą ir ji galima tik tada, kada remiasi padorumo, dorumo ir viešųjų pinigų sąžiningo dalinimo kriterijais.
Mes turime keletą žmonių, aš suprantu, kad šiuo metu mes turime tris: ponią D. Grybauskaitę, poną V. Adamkų ir poną V. Landsbergį, kurie turi specialias privilegijas, ir tai yra normalu, tai yra prezidentiniame įstatyme įteisinta. Niekas daugiau jokių privilegijų neturi.
Kitas dalykas yra ypatingai ciniškas, kad gydytoja A. Kubilienė vis dėlto leidžia sau niekinti rezidentus.
Dabar tai, ką aš sužinojau. Aš turiu didelę krūvą popierių ir moku analizuoti. Ir aš kažkada labai rimtai mokiausi matematikos, mano logika gera. Žiūrėkite, pernai lapkričio 17 dieną (aš paklausimų turiu daug, ir jų analizė bus viešai skelbiama), pernai lapkričio 17 dieną aš paklausiau pono A. Verygos, pono K. Strupo ir ponios A. Širinskienės, ji tuo metu buvo komiteto pirmininkė, prašiau pateikti sąrašą politikų, kurie per pastaruosius penkerius metus Santarų klinikų sveikatos priežiūros paslaugomis pasinaudojo be eilės.
Aš gavau nepaprastai ciniškus atsakymus. Ponas A. Veryga man parašė. Na, ponas A. Veryga šiaip keistų dalykų yra parašęs, turime tuos popierius, bet iš tikrųjų tai įdomu, kaip profesoriui – kažkas neįtikimo. Žodžiu, ponas A. Veryga man tada parašė: „Paciento privatus gyvenimas yra neliečiamas.“ Aš klausiau, ar naudojasi politikai privilegijomis. Dengiamasi konfidencialumu. Tiesa, ponas A. Veryga šį trečiadienį keičia kalbėjimo toną ir paskutinis atsakymas į mano paskutinę užklausą dėl moralinių privilegijų… Galų gale ministerijoje pradedama suvokti, kad negražu vogti 30 metų po Sąjūdžio. Viena pirmųjų Sąjūdžio deklaracijų buvo dėl to, kad šita panaikinta. Taigi ponui A. Verygai dedame pliusiuką – vis dėlto suprato.
Ponia A. Širinskienė vaidina nesuprantanti, ko klausia, ir pradeda man pasakoti apie paciento teisių ir žalos sveikatai atlyginimo straipsnius. Niekas nesidomi paciento teisėmis ir kokia nors žala. Klausiama, ar yra speciali sistema aptarnauti politikus.
Galų gale ponas K. Strupas teigia savo rašte, man oficialiai atsako, tai yra mes matome, kad ponas A. Veryga ir ponas K. Strupas Seimo nariui meluoja. Ponas K. Strupas sako: „Politikams galioja teisės aktuose nustatyta (čia citatos visur) sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarka, kurios Vilniaus universitetinės Santarų klinikos laikosi.“ Ponas V. Kasiulevičius liudija: „Kas liečia tą jų globojimą ir vedžiojimą (čia kai iš paskos slanko minios, taip?), tai aš esu tą pats daręs ir vedęs, reiškia, ir padėjęs kažkaip taip, kaip man tuo metu atrodė…
PIRMININKĖ. Gerbiamoji, jūs viršijote laiką dviem minutėmis.
A. MALDEIKIENĖ (MSNG). …bet manau, kad mes po truputį keičiamės.“ Viskas.
Aš manau, čia yra viskas. Ir, man atrodo, visiems yra viskas aišku. Aš manau, mes šiame Seime neturime Etikos ir procedūrų komisijos. Mes turime žmonių, kurie net nesugeba tvarkingai surašyti dokumentų. (Balsai salėje) Jūs kreipkitės, kur norite, aš turiu teisę šnekėti. Suprantate, aš esu šitos tautos atstovė, lygiai tokia kaip jūs. Taigi Etikos ir procedūrų komisijos neturime. Yra meluojama. Bet yra visuomenė, ir visi faktai, kuriuos aš čia sakau, turi pagrindimą, turi duomenis ir jų yra daug daugiau. Nuoširdžiai siūlau pradėti galvoti.
PIRMININKĖ. Dėkojame. (Balsai salėje) Gal išklausykime kito, o paskui pasikeisime replikomis. Prašau A. Skardžių. Prašom. Ar užleisite? Užleisite. Prašom, ponia Kubiliene, per centrinį mikrofoną.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Iš tikrųjų šie pasisakymai, pasisakymai spaudoje rodo, kad užkabinome labai giliai – pradedant kaulų čiulpų transplantacijos monopolio naikinimu ir kitais dalykais. Šiandien kreipiausi į Etikos ir procedūrų komisiją, manau, kad ji išaiškins ir pateiks visuomenei tikrą situaciją. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Į tribūną kviečiu A. Skardžių. Prašom.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš taip pat užkabinau labai stipriai, užkabinau, suradau Bermudus, kad pinigai važiuoja į Bermudus, kad permokame už įvairius energetinius išteklius. „Nukem“ konservatoriai sugebėjo net 80 mln. pervesti, o dabar sako, M. Bastys kaltas, kad neva jis su „Nukem“ draugavo. 80 mln. buvo pasirašyta už nieką. Eurų! Aš tiesiog… Čia prie A. Sekmoko.
Bet aš noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys V. Gailius, 2018 m. sausio 24 d. parengęs teikimą pradėti apkaltą Seimo nariui A. Skardžiui, savo rengtame teikime dėsto žinomai nepagrįstus samprotavimus, kad A. Skardžius tariamai pažeidė Konstituciją, neva sulaužęs Seimo nario priesaiką. Jį grindžia tikrovės neatitinkančiais teiginiais, teisinio reguliavimo netinkančiomis interpretacijomis ir akivaizdžiai manipuliuoja faktais.
Gerbiami kolegos, aš jums visiems išsiuntinėjau kiekvieną šito teiginio paneigimą ir parodžiau, kad tai yra absoliutus melas. Seimas metus laiko pagal V. Gailiaus užsakymą, liberalų užsakymą, aiškiai terorizuoja mane ir mano šeimą. Etikos ir procedūrų komisija nerado etikos pažeidimų, laiku buvo viskas deklaruota.
Toliau. Antikorupcijos komisija taip pat nieko nerado, jokių korupcijos apraiškų, tačiau V. Gailius vis tiek teigia, kad neva yra kažkokie interesai. Tuo metu, kai A. Skardžius nebuvo Seimo nariu, 2007–2012 metais, kad jis atstovavo Atsinaujinančių išteklių asociacijai, ją, tendencingai manipuliuodamas, painioja su Vėjo elektrinių asociacija, kurios nariu aš niekada nebuvau, bando man prikaišioti, kad aš dalyvavau nuo asociacijos deleguotas 2009 metais rengiant Atsinaujinančių išteklių įstatymą, kai aš nebuvau Seimo nariu. Tą įstatymą priėmė konservatoriai pakeitę po pusantrų metų, kai komisija 2010 metais baigė darbą. Bet kas įdomiausia, kad viskas siejama su tuo, kad A. Skardžius pateikė išvadą, paskirtas išvados rengėjas 2017 m. balandžio 19 d., kur pateikė išskirtinai viešąjį interesą ginančias dvi pataisas. Vienintelė yra mano pataisa, dėl kurios inicijuojama apkalta, nes kitų pataisų aš nesu teikęs, bet šios pataisos buvo ginančios viešąjį interesą, kad jūros teritorija suteikiama tik konkurso būdu.
Antras dalykas, kad už pajungimą ir balansavimą, tai maždaug 400 mln. eurų, susimoka investuotojas. Tai kuriam naudinga gali būti, išskyrus valstybę ir mokesčių mokėtoją? Tai štai visomis tomis manipuliacijomis galų gale jis teigia, kad A. Skardžius turi interesą ir gauna valstybės remiamą iš saulės tarifą. Niekada neturėjau jokios saulės energetikos, jokio tarifo negaunu, nei mano šeima, nei giminės neturi jokių saulės elektrinių! Tai tokiais manipuliatyviais teiginiais teigdamas, aš manau, V. Gailius elgiasi kaip didelis manipuliatorius.
Kai mes matėme spaudoje daug parašyta apie ūkininkus, iš kurių buvo atiminėjami verslai, dabar reikalaujame 40 mln. eurų iš valstybės, pasirodo, pono V. Gailiaus parašai po 14 kreipimųsi į banką buvo. Aš nežinau, ar šiandien jo turtas areštuotas, ar ne, bet turbūt vienintelis parlamentas, kuriame Antikorupcijos komisijai vadovauja teisiamos už korupciją partijos lyderis. Man įdomu, kad po apkalta pasirašė, na, tokie žmonės kaip G. Steponavičius, kuriam pareikšti įtarimai, ką tik dėl e. sveikatos iš Seimo pabėgęs T. Langaitis ir, be abejo, pleibojus M. Majauskas.
Tad, gerbiamieji kolegos, aš norėčiau vis dėlto labai atsakingai jūsų paprašyti, būkite mieli, perskaitykite tą komentarą, ir tikrai negalime valstybės nepriklausomybės 28 metais mes elgtis kaip kažkoks Burkina Fasas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Kolegos, visi, norintieji padaryti pareiškimus, juos perskaitė. Tuo šios dienos popietinį posėdį baigiame. Prašau registruotis. Paskutinė registracija šią dieną.
Užsiregistravo 60 Seimo narių.
Skelbiu posėdį baigtą. (Gongas) Gero vakaro.
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.