LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Biudžeto ir finansų komitetas

 

 

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIO UŽ |APLINKOS TERŠIMĄ ĮSTATYMO NR. VIII-1183 PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-4033

 

2019-12-18  Nr. 109-P-56

Vilnius

 

Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Valius Ąžuolas, Kęstutis Glaveckas, Andrius Palionis, Rasa Budbergytė, Viktoras Rinkevičius, Vida Ačienė, Gintarė Skaistė, Juozas Varžgalys, Mykolas Majauskas, Algirdas Butkevičius. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai Dalia Mudėnienė, Jolanta Žaltkauskienė, vyr. specialistė Agnė Gedraitytė, Jolanta Dzikaitė,  padėjėjos Danguolė Zabulėnienė, Jolanta Matiliauskienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-22

1

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsnyje dėstomos Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo naujos redakcijos (toliau – keičiamo įstatymo) 4 priede vartojamos sąvokos „kombinuota (popierinė) pakuotė“, „kombinuota (kita) pakuotė“, kurios yra svarbios apmokestinant konkrečiu tarifu, tačiau kurių nėra apibrėžtų nei keičiamame įstatyme, nei kituose keičiamo įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje minimuose įstatymuose, siūlytina šias sąvokas apibrėžti keičiamo įstatymo 2 straipsnyje.

Pritarti.

 

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-22

2

15

 

2. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje vartojama sąvoka „nekintamoje buvimo vietoje“, kurios turinys nėra aiškus, tačiau svarbus norint tiksliai apibrėžti stacionarų taršos šaltinį. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina atskleisti šios sąvokos turinį, kaip tai yra padaryta galiojančio Mokesčio už aplinkos teršimą 2 straipsnio 21 dalyje, arba ją apibrėžti.

Pritarti.

 

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-22

2

5

 

3. Siekiant nuoseklumo, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nurodytų leidimų trumpinį siūlytina perkelti į šio straipsnio 5 dalies nuostatas, o šiose projekto nuostatose vietoj formuluotės „taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime ar Taršos leidime“ vartoti trumpinį „leidime“.

Pritarti.

 

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-22

2

18

 

4. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje nurodytų įstatymų pavadinimai turėtų būti dėstomi abėcėlės tvarka. Be to, šiose projekto nuostatose formuluotė „(toliau – Mokesčių administravimo įstatymas)“ brauktina kaip perteklinė, nes, pirmą kartą nurodžius pilną įstatymo pavadinimą, toliau įstatymo tekste gali būti vartojamas sutrumpintas įstatymo pavadinimas ir be nurodyto trumpinio.

Pritarti.

 

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-22

4

9

 

3

1

1

5. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 1 ir 2 prieduose vartojama formuluotė „vandens telkinius“, siūlytina atitinkamai patikslinti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 punktą ir 9 straipsnio 3 dalies 1 punktą.

Pritarti.

 

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-22

6

2

2

1

4

6. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte vartojamos sąvokos „transporto priemonės registracijos laikotarpis“ nevertėtų keisti sąvoka „mokestinės lengvatos laikotarpis“ arba „transporto priemonės naudojimo laikotarpis“. Atitinkama pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 4 dalimi nuo 2028 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 punktui.

Pritarti.

 

7.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-22

6

2

3

 

4

7. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostata, kad mokesčio mokėtojai ,,per trečiuosius asmenis išveža iš Lietuvos Respublikos teritorijos gaminius ir (ar) pripildytas pakuotes“, nėra pakankamai aiški. Neaišku, ar tretieji asmenys turėtų patys išvežti minėtus gaminius ir pakuotes, ar jie galėtų tik organizuoti išvežimą, ar minėta nuostata apimtų abu atvejus. Svarstytina, ar šios nuostatos nereikėtų patikslinti. Atitinkama pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 4 dalimi nuo 2028 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 daliai.

Nepritarti.

Aplinkos ministerijos komentaras:

Tokia formuluotė yra dabartiniame įstatyme, todėl siūlome nekeisti. Ši nuostata nusako prekių išvežimą (čia kalbama apie paties mokesčio mokėtojo prekių išvežimą iš Lietuvos arba kito ūkio subjekto, įsigytų iš mokesčio mokėtojo, prekių išvežimą iš Lietuvos). Šioje dalyje nekalbama apie logistikos paslaugas teikiančias įmones.

8.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-22

6

2

4

 

4

8. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies nuostata ,,mokesčio mokėtojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi turėti dokumentus, patvirtinančius gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties įvykdymą“ nėra pakankamai aiški. Konstitucinis Teismas 1996 m. spalio 6 d. nutarime pažymėjo, kad ,,Vyriausybės nustatyta tvarka“ reiškia tam tikrų procedūrų nustatymą. Tuo atveju, jeigu buvo turimas tikslas nustatyti, kad mokesčio mokėtojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvarka privalėtų gauti ar parengti atitinkamus dokumentus, tai projekto nuostatą reikėtų patikslinti. Atitinkama pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 4 dalimi nuo 2028 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 daliai.

Pritarti.

 

9.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-22

6

 

2

5

6

 

 

4

 

9. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje vartojamą sąvoką ,,dokumentus, įrodančius, kad buvo deginamas biokuras“, nurodant konkrečius dokumentus arba teisės aktus, kuriuose šie dokumentai yra įvardinti. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 daliai bei projekto 2 straipsnio 4 dalimi nuo 2028 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 ir 6 dalims.

Nepritarti.

Aplinkos ministerijos komentaras:

Dokumentai, patvirtinantys biokuro įsigijimą ir naudojimą bus detaliau nurodyti poįstatyminiuose (įgyvendinančiuose) teisės aktuose, dabar tai numatyta mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos apraše. Biokuro įsigijimo dokumentai (PVM sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros, pirkimo pardavimo sutartys), kai biokuras įsigyjamas. Kai naudojamas biokuras, susidarantis gamybos procese, kaip šalutinis produktas, kuris pagal savo kilmę priskiriamas biokurui (medžio atliekos, atraižos, pjuvenos, drožlės ir pan.) medienos granulės, mediniai padėklai, dėžės, ar kitos iš medžio pagamintos ir neapdorotos dažais ar kitomis cheminėmis medžiagomis dalys, pakuotė ir pan. Kaip vienas iš svarstytinų variantų –įvardyti dokumentus įvedant naują sąvoką.

10.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-22

6

9

2

6

3

 

7

4

10. Nėra aiškus, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje vartomos formuluotės „aplinkos ministro nustatytą surinkimo ir daugkartinio naudojimo užduotį“ turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 31 dalį bei Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 12 dalį pakuočių atliekų sutvarkymo, kuris savo turiniu apima ir pakuočių atliekų surinkimą ir naudojimą, užduotis nustato Vyriausybė. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Atitinkama pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 7 punktui bei projekto 2 straipsnio 4 dalimi nuo 2028 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 daliai.

Nepritarti.

Aplinkos ministerijos komentaras:

Kalbama apie surinkimo ir daugkartinio naudojimo užduotis, kurios yra ne tas pats kas pakuočių sutvarkymo užduotys, kurias tvirtina LRV.

11.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-22

6

2

8

4

4

11. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 8 dalies 4 punkte po skaičiaus „2017“ įrašytinas trumpinys „m.“. Atitinkama pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 4 dalimi nuo 2028 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio keičiamo įstatymo 6 straipsnio 8 dalies 4 punktui.

Pritarti.

 

12.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-22

7

4

 

12. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje po žodžio „išskyrus“ įrašytini žodžiai „šio Įstatymo“.

Pritarti.

 

13.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-22

9

 

 

 

3

5

6

13. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 5 ir 6 punktuose kaip perteklinių nevertėtų atsisakyti formuluočių „kuris mažinamas proporcingai įvykdytai gaminių/pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai“, nes apie tai kalbama keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje.

Nepritarti.

Aplinkos ministerijos komentaras:

9 str. kalbama apie mokesčio apskaičiavimą, o 6 str. kalbama apie mokesčio lengvatas.

14.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-22

9

 

 

11

4

5

7

3

 

 

8

 

14. Kadangi keičiamo įstatymo tekste gana dažnai įvardinama Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, siūlytina keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje sukurti šios institucijos trumpinį, kurį atitinkamai vartoti keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje ir 7 dalies 8 punkte bei 11 straipsnio 3 dalyje.

Nepritarti.

Aplinkos ministerijos komentaras:

Valstybinė mokesčių inspekcija projekte minima tik 3 kartus.

15.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-22

9

3

3

15. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 3 punkte prieš žodį „Įstatymo“ įrašytinas žodis „šio“.

Pritarti

 

16.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-22

9

5

 

16. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijų formas ir jų pildymo taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerija ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktą, kuriuo būtų tvirtinamos aukščiau minėtos taisyklės, priimtų ne aukščiau nurodytos institucijos, bet jų vadovai, keičiamo įstatymo nuostatas reikėtų patikslinti. Be to, po žodžio „pildymo“ įrašytina formuluotė „ir pateikimo“.

Nepritarti.

Deklaracijų pateikimas nustatomas kitu VMI teisės aktu

17.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-22

9

7

1

17. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatos yra logiškai pagrįstos, nes apskaičiuojant mokestį už nuslėptą taršą, teršalų kiekį reikėtų dauginti iš dviejų koeficientų - 1,5 ir 2.

Pritarti.

 

18.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-22

10

11

 

1

2

 

 

18. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti keičiamo įstatymo 10 straipsnyje bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse esantį žodį „jos“ keisti atitinkamai formuluote „Vyriausybės/Aplinkos ministerijos“ arba formuluote „šios institucijos“.

Pritarti.

 

19.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-22

10

 

 

19. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 10 straipsnyje numatyta, jog konsultacijas ir informaciją mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir deklaravimo klausimais mokesčio mokėtojui teikia Vyriausybės įgaliota institucija jos nustatyta tvarka. Pastebėtina, kad šio projekto lydinčiajame Mokesčių administravimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad analogiškas konsultacijas teikia tik Aplinkos ministerijos įgaliota institucija. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina suderinti šias projektų nuostatas.

Pritarti.

 

20.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-22

11

1

 

20. Siekiant teisinio aiškumo, tikslintina keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje esanti formuluotė „vadovaudamasi šio Įstatymo ir Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis tiek, kiek nenumatyta šiuo Įstatymu ir kitais įstatymais“, nes ji nėra aiški.

Nepritarti.

Aplinkos ministerijos komentaras:

Mokestinį patikrinimą atlieka Aplinkos ministerijos įgaliota institucija jos nustatyta tvarka vadovaudamasi šio Įstatymo nuostatomis ir Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis tiek, kiek nenumatyta šiuo Įstatymu ir kitais įstatymais.

21.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-22

11

4

 

21. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nevertėtų nurodyti pranešimo dėl mokestinio patikrinimo išsiuntimo būdo (pavyzdžiui, elektroniniu paštu, registruotu laišku ar pan.).

Pritarti.

 

22.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-22

3,4,7

priedai

 

 

22. Siekiant suvienodinti keičiamame įstatyme vartojamas formuluotes, siūlytina keičiamo įstatymo 3, 4 ir 7 priedų pavadinimuose prieš žodį „TARIFAI“ įrašyti žodžius „UŽ APLINKOS TERŠIMĄ“.

Pritarti.

 

23.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-22

5

priedas

 

2

 

 

 

5

 

23. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina keičiamo įstatymo 5 priedo grafoje „Tarifas, Eur/t (už pakilimo ir nusileidimo ciklą)“ formuluotę „už pakilimo ir nusileidimo ciklą“ dėstyti be skliaustų prieš tai įrašant žodį „arba“. Atitinkama pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 5 dalimi nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio keičiamo įstatymo 5 priedui.

Pritarti.

 

24.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-22

5

priedas

 

 

 

24. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina keičiamo įstatymo 5 priedo 6 punkte vartojamą sąvoką „Kitos oro transporto priemonės“ patikslinti. Be to, siekiant įstatyme vartojamų formuluočių suderinamumo, šio priedo 5 punkte vietoj žodžių „gabenti/pervežti“ reikėtų įrašyti žodį „pervežti“ Atitinkama pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 5 dalimi nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio keičiamo įstatymo 5 priedui.

Pritarti.

 

25.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-22

6

priedas

 

 

 

25. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 6 priedo 2 ir 3 punktų turinį, siūlytina juos dėstyti viena dalimi. Be to, svarstytina, ar 2 šio priedo punkte po žodžio „mechanizmai“ nereikėtų įrašyti formuluotės „kuriuose įrengtas vidaus degimo variklis“. Neatsižvelgus į šią pastabą, svarstytina, ar šio priedo 3 punkte neturėtų būti įvardinti ir ne keliais judantys mechanizmai.

Pritarti iš dalies.

Aplinkos ministerijos komentaras:

Dėl dėstymo viena dalimi galima būtų atsižvelgti, jei ne keliais judantiems mechanizmams numatyta išimtis dėl 1,2 koeficiento netaikymo.

Nepritarti siūlymui po „mechanizmai“ įrašyti „kuriuose įrengtas vidaus degimo variklis“, nes tai jau nurodyta „Ne keliais judančio mechanizmo apibrėžime“ Įstatymo 1 str., kuriuo keičiama 2 str. 7 dalis.

26.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-22

2

2

 

26. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 9 straipsnio nuostatas, projekto 2 straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų, kurie priimtų įstatymą įgyvendinančius teisės aktus, sąrašą reikėtų papildyti, nurodant, kad įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus taip pat priima aplinkos ministras, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos vadovas.

Pritarti.

 

27.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-22

2

1

2

 

27. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog projektas įsigaliotų 2020 m. sausio 1 d. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog dalis įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų turi būti priimta iki 2020 m. sausio 1 d., o likusi dalis – iki 2020 m. birželio 30 d. Siekiant teisėkūros sistemiškumo principo įgyvendinimo, projekto 2 straipsnio 2 dalyje nustatytas pavedimas institucijoms priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus turėtų būti įvykdytas ir šie aktai priimti iki projekto 2 straipsnio 1 dalyje nurodytos datos.

Pritarti.

 

28.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-22

2

1

 

28. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2, 4 ir 5 dalis, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 2 straipsnio 4 ir 5 dalyse yra dėstomos keičiamo įstatymo 6 straipsnio ir 5 priedo naujos redakcijos, kurios įsigaliotų atitinkamai 2028 m. sausio 1 d. ir 2025 m. sausio 1 d. Pagal projektu nustatytą įstatymo normų įsigaliojimą, projekto 2 straipsnio 4 ir 5 dalys įsigaliotų nuo jų oficialaus paskelbimo, t. y. anksčiau nei pats nauja redakcija dėstomas įstatymas. Manytina, kad šių normų ankstesnis įsigaliojimas yra netikslingas, atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto 2 straipsnio 1 dalyje išbraukti formuluotę „4 ir 5“ kaip perteklinę.

Pritarti.

 

29.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-22

2

1

 

29. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog projektas įsigaliotų 2020 m. sausio 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog mokestis už aplinkos teršimą sumokamas ir mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijos pateikiamos ne vėliau kaip pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio vasario 15 dienos. Analogiška nuostata yra ir dabar galiojančiame Mokesčio už aplinkos teršimo įstatyme. Atsižvelgiant į tai, projektas pildytinas nuostatomis, kuriose būtų nurodyta kokio mokestinio laikotarpio mokesčiams apskaičiuoti bei deklaruoti būtų taikomas šis įstatymas, bei pereinamojo laikotarpio nuostatomis, kuriose būtų aptarta, kurio įstatymo nuostatos (galiojusio iki 2019 m. gruodžio 31 d. ar galiosiančio nuo 2020 m. sausio 1 d.) turėtų vadovautis mokesčių mokėtojai, kurie 2020 m. vasario 15 d. turės pateikti mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijas bei sumokėti priklausantį mokestį.

Pritarti.

 

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos žemės ūkio taryba, 2019-10-21 Nr. 2019-1021/01

 

 

 

Lietuvos žemės ūkio taryba nepritaria Aplinkos ministerijos parengtam ir pateiktam svarstyti Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo projektui.  Šiame projekte numatoma, kad žemdirbiai privalės mokėti mokestį už aplinkos teršimą iš mobilių šaltinių, kurio tarifas yra 5 eurai už 1 toną dyzelino.  Esame įsitikinę, kad tokio mokesčio įvedimas niekaip neskatins investuoti į mažiau taršią žemės ūkio techniką, nes kuo mažiau traktoriai išmeta kietųjų dalelių ir azoto oksidų, tuo daugiau degalų sunaudoja tam pačiam darbui atlikti.  Kiekvienas ūkininkas gali patvirtinti, kad senieji traktoriai, kuriuose nėra nei SCR (selekcinės katalitinės redukcijos), nei EGR (išmetamųjų dujų recirkuliacijos) sistemų, nei kietųjų dalelių filtrų, kuro naudoja mažiau.  Tuo pačiu mažiau į atmosferą išmetą anglies dvideginio, kuris yra įvardijamas, kaip pagrindinis teršalas skatinantis klimato kaitą.  Akivaizdu, kad tokio mokesčio  įvedimas nieko bendro su aplinkosauga ir taršos mažinimu neturi.  Atvirkščiai – tai bus paskata įsigyti mažiau kuro naudojančius bet taršius senus traktorius.  Iš kitos pusės žemdirbiams, investavusiems į moderniausius ir beveik aplinkos neteršiančius traktorius sunku bus paaiškinti, kodėl jie turi mokėti tokį patį ar net didesnį mokestį, nei tie, kurie dirba senais taršiais traktoriais.

 Pritarti iš dalies.

Aplinkos ministerijos komentaras:

Naujiems ir efektyviems traktoriams, kurie į aplinką išmeta mažiau teršalų dėl variklio konstrukcinių ypatumu numatyta taikyti tarifą mažinantį koeficientą, kuris daugiau nei per pusę sumažina mokamo mokesčio dydį. Atsižvelgus į tai, kad per koeficientą yra jau įvertintas mažesnis išmetamų teršalų kiekis, todėl nepagrįstas teiginys, kad nebus skatinama įsigyti naujus modernius traktorius, o bus įsigyjami seni taršesni mažiau degalų naudojantys traktoriai. Pagal MATĮ projekto 6 priedą žemdirbiai investuojantys į modernius ir mažai teršiančius traktorius mokės per pusę mažesnį mokestį. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad žemės ūkio veikloje naudojamus ne keliais judančius mechanizmus siūloma apmokestinti registruojant ar keičiantis savininkui/valdytojui , kai kiti ne keliais judantys mechanizmai būtų apmokestinami per sunaudojamus degalus taikant 10 Eur/t tarifą

2.

VšĮ Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2019-10-30

 

 

 

Atviras laiškas

Dėl su 2020 m. biudžetu siūlomų mokesčių pakeitimų

Manome, kad skuboti, neišdiskutuoti su visuomene pakeitimai didins gyventojų, šalies verslo ir užsienio investuotojų nepasitikėjimą valstybe. Dėl to raginame:

*Nekeisti galiojančių mokesčių įstatymų su 2020‐ųjų biudžetu, skirti daugiau laiko pasiūlymų analizei, poveikio vertinimui, alternatyvių sprendimų paieškoms ir diskusijai su visuomene, o rengiant mokesčių įstatymų pakeitimus remtis tikslingumo, efektyvumo ir proporcingumo principais.

*Svarstyti atsisakyti išimties, leidžiančios keisti mokesčių įstatymus kartu su biudžetu. Toks žingsnis užtikrins mokestinės politikos tęstinumą, padidins mokestinės aplinkos stabilumą, gerins veiklos sąlygas gyventojams ir verslui, didins teisėkūros kokybę, skatins atsakingiau planuoti viešuosius finansus, laikytis fiskalinės drausmės ir prisiimtų įsipareigojimų.

*Siekiant subalansuoto biudžeto siūlome peržiūrėti valstybės išlaidas, didinti jų efektyvumą įvertinti alternatyvius finansavimo šaltinius. Valstybės valdymo, švietimo, sveikatos apsaugos sektorių reformos, viešųjų pirkimų skaidrumo ir konkurencingumo didinimas, valstybės investicijų išlaidų peržiūra leistų surinkti papildomas biudžeto pajamas nedidinant mokesčių ir nenukrypstant nuo 2019 m. įsigaliojusios mokesčių reformos tikslų.

Nepritarti.

.

MATĮ projektas buvo parengtas ir pateiktas derinimui dar 2018 m. sausio mėnesį. Pastabos ir siūlymai diskutuoti organizuotuose pasitarimuose su suinteresuotomis institucijomis ir į visus pasiūlymus į kuriuos buvo galima atsižvelgti dėl pateiktų argumentų ir pagrindimo buvo atsižvelgta.

Be to, tai prieštarauja išvadai teiktais dėl Seimo nario Jurgio Razmos pasiūlymo nukelti šio Įstatymo įsigaliojimą į 2021 m,, argumentuojant, kad šis Projektas priimamas su biudžetu

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Joniškio rajono savivaldybės meras, 2019-11-21 (g-2019-9536)

 

 

 

2019 m. spalio 17 d. Lietuvos Respublikos Seime užregistruotas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-4033  projektas (toliau – Projektas), kuriuo nustatomi mokesčio už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis tarifai: 2020 m. – 15 eurų / t; 22021 m .– 30 eurų / t; 2022 m. – 50 eurų / t mokestis, t. y.  ženkliai padidintas, palyginti su 2019 metams nustatytu 5 Eur/t mokesčiu.

Pagal Mechaninio biologinio apdorojimo gamyklą (toliau – MBA) eksploatuojančio operatorius pateikus dokumentus dėl įrenginių operavimo paslaugos kainos perskaičiavimo, taip pat  numatoma padidinti įkainį ir yra skaičiuojama, kad MBA įrenginio operavimo kaina didės iki 19,65 Eur/t be PVM. Po mechaninio biologinio apdorojimo likusios atliekos tolimesniam apdorojimui perduodamos į UAB „Fortum Klaipėda“ deginimo įrenginius ir nuo 2020 m. atliekų deginimo, įskaitant transportavimą, įkainis taip pat didinamas – 2020 m. 49 Eur/t komunalinėms atliekoms ir 69 Eur/t gamybinėms atliekoms (šiuo metu 38,5 Eur/t).

Numatyta teikti Seimui svarstyti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo
Nr. VIII-787 pakeitimo įstatymo projektą, kuriame numatyta taikyti nustatytą regioninę kainą, kas taip pat didina atliekų sutvarkymo tarifą.

Įvertinus padidėjusį mokestį už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis bei didėjančius paslaugų įkainius, padidėjęs atliekų priėmimo ir apdorojimo įkainis didina vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuo 25 iki 40 proc.

Informuojame, kad toks žymus ir staigus vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą mokesčio padidėjimas neabejotinai sukels daugumos gyventojų  pasipiktinimą, todėl manome, kad būtų tikslinga šį mokestį didinti palaipsniui, taip gyventojai patirtų mažesnę mokestinę naštą bei palaipsniui būtų pereinama prie  mokesčių už atliekų surinkimą didinimo.

Apsispręsti pagrindiniame komitete.

 

2.

Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2019-10-31 Nr. Nr. 5–589(1.1) (g-2019-8878; g-2019-8932) 

 

 

 

Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Mokestinių ginčų komisija) įvertinusi Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo
Nr. VIII-1183 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4033 (toliau – MATĮ projektas), turi pasiūlymų dėl šiame projekte siūlomo ginčų nagrinėjimo teisinio reguliavimo.

MATĮ projekto 11 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad ginčai dėl mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo nagrinėjami vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka. Taigi, MATĮ projekte nenumatyta ikiteisminė ginčų dėl šio mokesčio nagrinėjimo procedūra, todėl ginčai dėl mokesčio būtų nagrinėjami tiesiogiai tik administraciniuose teismuose.

Pagal esamą teisinį reguliavimą ikiteisminė mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarka yra įteisinta Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 (toliau – MAĮ) IX skyriuje „Mokesčių administratoriaus sprendimų apskundimas. Mokestiniai ginčai“, o ikiteisminė ginčus dėl mokesčių nagrinėjanti institucija yra Mokestinių ginčų komisija.

Pažymėtina, kad ikiteismine tvarka Mokestinių ginčų komisijoje yra nagrinėjami ginčai dėl MAĮ 13 str. nurodytų mokesčių (pridėtinės vertės, pelno, gyventojų pajamų ir kitų mokesčių), tačiau ginčams dėl mokesčio už aplinkos teršimą ikiteisminė tvarka nenustatyta, nors mokestis už aplinkos teršimą yra vienas iš MAĮ 13 straipsnyje nurodytų mokesčių.

      Taigi, ginčams dėl vienų mokesčių ikiteisminė jų nagrinėjimo tvarka įteisinta, o ginčams dėl kitų mokesčių (mokestis už aplinkos teršimą) nebūtų įteisinta. Mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su jam apskaičiuotais, pvz., pelno mokesčiu ir mokesčiu už aplinkos teršimą, savo teises turi ginti skirtinga tvarka, nes ginčas dėl pelno mokesčio būtų nagrinėjamas ikiteismine tvarka Mokestinių ginčų komisijoje, o ginčas dėl mokesčio už aplinkos teršimą Mokestinių ginčų komisijoje nebūtų nagrinėjamas.

      Vadinasi, teisinis reguliavimas, kuriuo nustatyta nuo mokesčio priklausanti skirtinga ginčų nagrinėjimo tvarka, nėra nuoseklus, logiškas ir sistemiškas.

      Atsižvelgdami į tai, kad siūlome nustatyti ginčų dėl mokesčio už aplinkos teršimą privalomą ikiteisminį nagrinėjimą Mokestinių ginčų komisijoje. Tokiu teisiniu reguliavimu būtų nustatyta ta pati, kaip ir kitų MAĮ 13 straipsnyje nurodytų mokesčių, ginčų dėl mokesčio už aplinkos teršimą nagrinėjimo tvarka, būtų mažinamas ir taip šiuo metu didelis administracinių teismų darbo krūvis, nes 59 procentai Mokestinių ginčų komisijos sprendimų nėra skundžiami teismui, be to, asmuo turėtų galimybę greičiau, jau ikiteisminėje ginčus nagrinėjančioje institucijoje, apginti savo teises.

      Remiantis tuo, kas išdėstyta, siūlome pakeisti MATĮ projekto 11 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

      „5. Ginčai dėl mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo privaloma ikiteismine tvarka nagrinėjami Mokestinių ginčų komisijoje prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, o Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimai gali būti skundžiami teismui.“

Nepritarti.

Siūlymui neprieštaraujama, tačiau jo įgyvendinimą reikia apsvarstyti iš esmės, t.y. pirmiausia reikėtų peržiūrėti Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas, įteisinant aplinkosauginių mokesčių ikiteisminį ginčų nagrinėjimą, taip pat įvertinti, ar dėl šio pakeitimo, neatsirastų papildomų kaštų Mokestinių ginčų komisijai.

3.

Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2019-11-21  Nr. 5–633(1.1)  (g-2019-9549)

 

 

 

Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-4033 siūlomo ginčų nagrinėjimo teisinio reguliavimo pasiūlė nustatyti ginčų dėl mokesčio už aplinkos teršimą privalomą ikiteisminį nagrinėjimą Mokestinių ginčų komisijoje prie LRV.

Teikiame Aplinkos ministerijos ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos raštus, kuriuose pritariama teisiniam reguliavimui, pagal kurį įteisinamas ikiteisminis ginčų nagrinėjimas Mokestinių ginčų komisijoje prie LRV.

Nepritarti.

Žr. ankstesnį komentarą.

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo narys Jurgis Razma, 2019-10-23

2

1

2

 

 

Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnio 1 ir 2 dalis ir jas išdėstyti taip:

„1. Šis Įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2, 4 ir 5 dalį, įsigalioja 2020 2021 m. sausio 1 d.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos iki 2020 2021 m. birželio 30 d. priima šio Įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, išskyrus konsultacijų ir informacijos teikimo mokesčio už aplinkos teršimą klausimais tvarkos aprašą, kurį priima iki 2020 2021 sausio 1 d.“

Pritarti iš dalie.

Įstatymas įsigalioja 2021 m. sausio 1 d., išskyrus šio įstatymo nuostatas, susijusias su žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų apmokestinimu, kurios įsigalioja nuo 2020 m. liepos 1 d. (žr. Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymą Nr. 8).

2.

Seimo narė Virginija Vingrienė, 2019-11-21

1

1

 

 Argumentai:

Išbraukiamas mokesčio už dioksinų ir furamų taršą tarifas todėl, kad jis visiškai nėra prasmingas pirmiausiai todėl, kad jų pavojinga tarša yra labai mažais kiekiais, o numatomas siūlomų sankcijų dydis būtų itin mažas, visiškai nedrausminantis. Nepaisant gąsdinančio tarifo dydžio už toną, šių teršalų, jų leistini kiekiai skaičiuojami mikrogramais. Bet to, tikslų metinių dioksinų ir furanų kiekių išmetimą būtų labai sudėtinga tiksliai suskaičiuoti, o suskaičiuotus išmetimų kiekius patikrinti, kadangi dioksinų ir furanų matavimai nėra atliekama nuolatinio monitoringo įranga, matavimus atliekant tik du kartus per metus sutartu laiku atliekant atliekų deginimo jėgainės operatoriaus samdomų užsienio įmonių. Lietuvoje iš viso nėra dioksinų ir furanų išmetimus matuojančių įmonių ar organizacijų.  Vertinant tai, kad šių teršalų sankcijos siejamos su atliekų deginimo jėgainių veiklos drausminimu, dėmesį reikia atkreipti, kad jų drausminimo priemonė yra ne vien taršą, bet ir atliekų deginimo patrauklumo mažinimas, skatinant atliekas panaudoti žaliavos kitų produktų gamybai pavidalu. Todėl sankcijos šiai veiklai turi būti taikomos per mokesčio už aplinkos teršimą nepavojingų atliekų deginimo įrenginiuose degintinomis atliekomis tarifą.

 

Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo 1 priedelio I skyrių ir jį išdėstome taip:

Apsispręsti pagrindiniame komitete.

 

2.

Seimo narė Virginija Vingrienė, 2019-11-21

2

1

 

 Argumentai:

   Išbraukiamas mokesčio už dioksinų ir furamų taršą tarifas todėl, kad jis visiškai nėra prasmingas pirmiausiai todėl, kad jų pavojinga tarša yra labai mažais kiekiais, o numatomas siūlomų sankcijų dydis būtų itin mažas, visiškai nedrausminantis. Nepaisant gąsdinančio tarifo dydžio už toną, šių teršalų, jų leistini kiekiai skaičiuojami mikrogramais. Bet to, tikslų metinių dioksinų ir furanų kiekių išmetimą būtų labai sudėtinga tiksliai suskaičiuoti, o suskaičiuotus išmetimų kiekius patikrinti, kadangi dioksinų ir furanų matavimai nėra atliekama nuolatinio monitoringo įranga, matavimus atliekant tik du kartus per metus sutartu laiku atliekant atliekų deginimo jėgainės operatoriaus samdomų užsienio įmonių. Lietuvoje iš viso nėra dioksinų ir furanų išmetimus matuojančių įmonių ar organizacijų.  Vertinant tai, kad šių teršalų sankcijos siejamos su atliekų deginimo jėgainių veiklos drausminimu, dėmesį reikia atkreipti, kad jų drausminimo priemonė yra ne vien taršą, bet ir atliekų deginimo patrauklumo mažinimas, skatinant atliekas panaudoti žaliavos kitų produktų gamybai pavidalu. Todėl sankcijos šiai veiklai turi būti taikomos per mokesčio už aplinkos teršimą nepavojingų atliekų deginimo įrenginiuose degintinomis atliekomis tarifą.

Pasiūlymas:

Apsispręsti pagrindiniame komitete.

 

3.

Seimo narė Virginija Vingrienė, 2019-11-21

 

 

 

    Argumentacija:

    Šiuo metu teisės aktais nustatytas atliekų tvarkymo finansinis reguliavimas nesudaro prielaidų ir galimybių atliekų tvarkymui taikyti aukštesnius atliekų tvarkymo hierarchijos prioritetus, skatinti įgyvendinti Žiedinės ekonomikos principus. Galiojančiame įstatyme yra nustatytas mokestis už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamoms atliekoms. Tai taikoma tik pačiam žemiausiam atliekų tvarkymo būdui, tačiau toks reguliavimas tiesiogiai skatina sekantį, aplinkosauginiu bei Žiedinės ekonomikos požiūriu nepriimtiną ir neperspektyvų atliekų tvarkymo hierarchijos būdą – atliekų deginimą. Neribojamas atliekų deginimas užkertą kelia aukštesniems, Žiedinės ekonomikos principus atitinkantiems atliekų tvarkymo būdams vystytis.

Keičiamomis šio įstatymo nuostatomis nuo 2020 metų yra nustatomas mokestis nepavojingų atliekų deginimui. Mokesčio tarifas yra diferencijuojamas išskiriant: nekomunalinių atliekų srauto nepavojingų atliekų deginimą nepavojingų atliekų deginimo įrenginiuose; biologinio mechaninio apdorojimo įrenginiuose apdorotų komunalinių atliekų deginimą nepavojingų atliekų deginimo įrenginiuose; biologinio mechaninio apdorojimo įrenginiuose neapdorotų komunalinių atliekų deginimą nepavojingų atliekų deginimo įrenginiuose. Taip pat numatomas šio mokesčio didinimas iki 2030 metų.

Įstatymas yra papildomas nuostata, kad mokestis už aplinkos teršimą gaminių ar pakuotės atliekomis, mokestis už aplinkos teršimą nepavojingų atliekų įrenginiuose deginamomis atliekomis ir mokestis už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis, sumokėti į valstybės biudžetą, būtų naudojami Atliekų tvarkymo įstatyme numatytiems Atliekų tvarkymo programos tikslams įgyvendinti, kryptingai skatinant ir remiant Žiedinės ekonomikos principais grindžiamas veiklas atliekų naudojimo bei atliekų susidarymo prevencijos srityse. Ne komunalinių atliekų srauto atliekų deginimui numatomas didžiausias mokestis todėl, kad būtų nepatrauklus perdirbimui tinkamų antrinių žaliavų, pvz. išrūšiuotų pakuočių, kuomet vietoje sutvarkymo, jos paprasčiausiai pateikiamos sudeginti, deginimas.

Pasiūlymas:

Papildyti Įstatymą 8 priedeliu ir jį išdėstyti taip:

 

Apsispręsti pagrindiniame komitete.

 

4.

Seimo nariai Simonas Gentvilas, Paulius Saudargas, Aistė Gedvilienė, 2019-11-25. 

 

 

 

   Argumentai:

   Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu vis dar neišspręstas atliekų  deginimo kvotų (kiekio) ir kainų santykio klausimas mokesčio už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis tarifas nuo kitų metų neturėtų būti didinamas. Lietuvos regionų atliekų tvarkymo centrų asociacijos duomenimis didesnis mokesti neišvengiamai didintų vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą tiek gyventojams, tiek įmonėms. Dėl šių priežasčių asociacijos skaičiavimais optimaliausias tarifas, kuris turėtų būti taikomas nuo 2020 m. yra 7,00 Eur/t.

 Pasiūlymas parengtas konsultuojantis su Lietuvos regionų atliekų tvarkymo centrų asociacija.

 

   Pasiūlymas:

   Siūloma pakeisti 7 priedo 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

 Atliekų rūšis

Tarifas, Eur/t

2020 m.

2021 m.

Nuo 2022 m.

1. Nepavojingųjų atliekų sąvartyne šalinamos atliekos, išskyrus atskirose sekcijose šalinamas asbesto atliekas

15, 00 7,00

30, 00

50,00

Apsispręsti pagrindiniame komitete.

 

5.

Seimo narė Virginija Vingrienė, 2019-12-05

 

 

 

Argumentai:

Įstatymo Mokesčio už aplinkos teršimą pavadinimas neatspindi jo turinio esmės, nes savo esme tai yra ne mokestis, o ekonominė sankcija verslui už aplinkos taršą ar nesutvarkytus galimus taršos šaltinius.

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo pavadinimą ir jį išdėstyti taip, atitinkamai pakoreguojant ir visas įstatymo nuostatas:

LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ EKOMOMINIŲ SANKCIJŲ VERSLUI UŽ APLINKOS TERŠIMĄ ĮSTATYMAS NR. VIII-1183

Nepritarti.

Įstatymas yra taikomas ne tik verslo subjektams, be to tai yra ne sankcijų įstatymas, o mokestis už leistiną taršą turint institucijų išduotą leidimą vykdyti atitinkamą veiklą, kuri teršia aplinka, todėl už tai turi būti mokamas mokestis.

6.

Seimo narė Virginija Vingrienė, 2019-12-05

2

13

 

Argumentai: Nėra teisės aktais apibrėžta, kas traktuotina kaip sutvarkymu ir perdirbtomis padangomis. Nesant aiškaus įvardijimo, kyla problema, kai padangų sutvarkymą įrodantys dokumentai yra išduodami padangų realiai nesutvarkius, dėl ko didėja pavojingų gaisrų rizika. Būtina apibrėžti perdirbtų padangų ir jų sutvarkymo sąvokas, kad nekiltų abejonių dėl to, kas traktuotina kaip sutvarkytos padangos, o kas – ne. Tai užkirstų kelią piktnaudžiavimui, nusikalstamai veiklai ir žmonių sveikatai ir turtui grėsme keliančioms katastrofoms, analogiškoms gaisrui Alytuje.

Pasiūlymas:

Papildyti įstatymą 13 punktu, ankstesnį 13 ir 14 punktus atitinkamai laikant 14 ir 15 punktais, ir jį išdėstyti taip:

„13. Perdirbtos padangos – pagamintas produktas, gaminys ar žaliava produktui/gaminiui gaminti.“

Apsispręsti pagrindiniame komitete.

 

7.

Seimo narė Virginija Vingrienė, 2019-12-05

2

16

 

Argumentai: žr. 2 pasiūlymą

Pasiūlymas:

Papildyti įstatymą 16 punktu, ankstesnį 15-18 punktus atitinkamai laikant 17 ir 20 punktais, ir jį išdėstyti taip:

„16. Sutvarkytos padangos – perdirbtos padangos arba panaudotos energijai gauti.“

Apsispręsti pagrindiniame komitete

 

8.

Seimo narė Virginija Vingrienė, 2019-12-05

3 priedas

 

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo 3 priedą iš išdėstyti taip:

 

 

 

*Prekių kodai pateikti pagal Kombinuotąją nomenklatūrą, patvirtintą 2016 m. spalio 6 d.

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/1821, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas (OL 2016 L 294, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. spalio 12 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2017/1925, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas (OL 2017 L 282, p. 1

 

Pastaba. Prie kodo nurodomas raidžių junginys „ex“ reiškia, kad apmokestinami tik tie atitinkamam Kombinuotosios nomenklatūros kodui priskiriami gaminiai, kurie atitinka lentelės pirmoje skiltyje pateiktų atitinkamų gaminių aprašymą.

Apsispręsti pagrindiniame komitete

 

9.

Seimo narė Virginija Vingrienė, 2019-12-05

4 priedas

 

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo 4 priedą ir jį išdėstyti taip:

 

Apsispręsti pagrindiniame komitete

 

 

 

 

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: Komitetas pritaria įstatymo projektui Nr. XIIIP-4033 ir siūlo jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Biudžeto ir finansų komiteto siūlymus, kuriems komitetas pritaria.

6.2. Pasiūlymai:      .

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Biudžeto ir finansų komitetas, 2019-12-18

4

4

7

 

4 straipsnio pakeitimas

1.      Pakeisti 4 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) mobilių taršos šaltinių, išskyrus oro transporto priemones, naudojamas keleiviams ir kroviniams pervežti ir žemės ūkio veiklai naudojamus ne keliais judančius mechanizmus, eksploatavimui Lietuvos Respublikoje sunaudoti degalai, nurodyti šio Įstatymo 5 priede;“

2.      Papildyti 4 straipsnį 7 punktu ir jį išdėstyti taip:

„7) žemės ūkio veiklai naudojami ne keliais judantys mechanizmai pirmą kartą registruojami Lietuvoje Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų bei jų priekabų registre (toliau – Registras) ar keičiantis žemės ūkio veikloje naudojamo ne keliais judančio mechanizmo savininkui. “

Pritarti.

 

2.

Biudžeto ir finansų komitetas, 2019-12-18

7

3

 

7 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 7 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių tarifai už degalus, sunaudotus Lietuvos Respublikoje, o oro transporto priemonėms, kurios skirtos krovinių ir keleivių pervežimui – pakilimo ir nusileidimo ciklų skaičių, nurodyti šio Įstatymo 5 priede. Mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių tarifai, atsižvelgiant į transporto priemonių, išskyrus kelių ir oro transporto priemones, technines savybes, yra koreguojami (mažinami ar didinami) taikant Įstatymo 7 priede nustatytus koeficientus.

Žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų mokesčio už aplinkos teršimą tarifai nustatyti Įstatymo 6 priede, kurie atsižvelgiant į technines ne keliais judančių mechanizmų savybes koreguojami taikant Įstatymo 7 priede nustatytus koeficientus.“

Pritarti.

 

3.

Biudžeto ir finansų komitetas, 2019-12-18

8

 

 

8 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„Mokesčio už aplinkos teršimą, išskyrus mokestį už aplinkos teršimą iš žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų, mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai.“

Pritarti.

 

4.

Biudžeto ir finansų komitetas, 2019-12-18

9

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3

4

5

7

3

 

 

4

 

9 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 9 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) mobilių taršos šaltinių, išskyrus oro transporto priemones, skirtas keleivių ir krovinių pervežimui ir žemės ūkio veiklai naudojamus ne keliais judančius mechanizmus, Lietuvos Respublikoje sunaudotą degalų kiekį dauginant iš tarifo, nurodyto šio Įstatymo 5 priede, tarifo koregavimo koeficiento, kai transporto priemonė atitinka bent vieną šio Įstatymo 6 priede nustatytą techninį ypatumą, ir indeksavimo koeficiento;“

2. Pakeisti 9 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Mokestis už aplinkos teršimą, išskyrus mokestį už aplinkos teršimą iš žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų, sumokamas ir mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijos pateikiamos ne vėliau kaip pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, vasario 15 dienos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Laikoma, kad mokestinė prievolė įvykdyta tik pateikus deklaraciją ir sumokėjus mokėtiną mokestį.“

3. Papildyti 9 straipsnį nauja 5 dalimi, atitinkamai buvusias 5-7 dalis laikyti 6-8 dalimis, ir ją išdėstyti taip:

„5. Mokestis už aplinkos teršimą iš žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų apskaičiuojamas ir sumokamas:

1) mokestis už aplinkos teršimą iš žemės ūkio veikloje naudojamų ne keliais judančių mechanizmų apskaičiuojamas šio Įstatymo 6 priede nustatytą tarifą dauginant iš tarifo koregavimo koeficiento, kai ne keliais judantis mechanizmas atitinka bent vieną šio Įstatymo 6 priede nustatytą techninį ypatumą ir iš indeksavimo koeficiento;

2) registruojant žemės ūkio veiklai naudojamus ne keliais judančius mechanizmus mokestis už aplinkos teršimą iš žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų sumokamas prieš jų įregistravimą į Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų bei jų priekabų registrą (toliau – Registras);

3) keičiantis ne keliais judančio mechanizmo valdytojui, išskyrus atvejus, kai keičiamas ne keliais judančio mechanizmo valdytojo, juridinio asmens pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir (ar) pavardė, o po duomenų pakeitimo faktinis ne keliais judančio mechanizmo valdytojas nesikeičia, mokestis už aplinkos teršimą iš žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų sumokamas prieš Registro duomenų pakeitimą;

4) mokestis už aplinkos teršimą iš žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų sumokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą.

5) nesumokėjus mokesčio už aplinkos teršimą iš žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų, jie neregistruojami Registre ir nekeičiami Registro duomenys.

6) Mokesčio už aplinkos teršimą iš žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų apskaičiavimo ir sumokėjimo kontrolę vykdo VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras.

7) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras keičiasi mokesčiui administruoti reikalinga informacija. Keitimosi mokesčio administravimui reikalinga informacija tvarką nustato Žemės ūkio ministras, suderinęs su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.“

4. Pakeisti 9 straipsnio 7 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) mokesčio mokėtojui, nuslėpus degalų kiekį, sunaudotą mobilių taršos šaltinių, išskyrus žemės ūkio veiklai naudojamus ne keliais judančius mechanizmus, eksploatuojamų Lietuvos Respublikoje, nuslėptą degalų kiekį dauginant iš tarifo, nurodyto šio Įstatymo 5 priede, iš indeksavimo koeficiento, iš tarifo koregavimo koeficiento, jei transporto priemonė atitinka bent vieną Įstatymo 6 priede nustatytą techninį ypatumą, ir iš koeficiento 2;“

Pritarti.

 

5.

Biudžeto ir finansų komitetas, 2019-12-18

5 priedas

 

 

Pakeisti Įstatymo projekto priedą Nr. 5 ir jį išdėstyti taip:

Lietuvos Respublikos

mokesčio už aplinkos teršimą

įstatymo

5 priedas

MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ IŠ MOBILIŲ TARŠOS ŠALTINIŲ TARIFAI

Transporto priemonė

Degalų rūšis arba ciklas

Tarifas, Eur/t

(už pakilimo ir nusileidimo ciklą)

1. Kelių transporto priemonės ir ne keliais judantys mechanizmai, išskyrus žemės ūkio veiklai naudojamus

benzinas

8

dyzelinas ir gazolis

10

suskystintos naftos dujos

8

suslėgtos gamtinės dujos

7

2. Ne keliais judantys mechanizmai

Dyzelinas ir gazolis

3

benzinas

2,5

kiti degalai

2,5

3. 2. Vandenų transporto priemonės

benzinas

13

dyzelinas

14

mazutas ir gazolis, kurio sieringumas ≤ 0,5 %

3

mazutas ir gazolis, kurio sieringumas > 0,5 %, bet ≤ 1,5 %

6

mazutas ir gazolis, kurio sieringumas > 1,5 %

8

4. 3. Geležinkelių transporto priemonės

dyzelinas

11

5. 4. Oro transporto priemonės, naudojamos kroviniams ir keleiviams gabenti (pervežti)

už vieną pakilimo ir nusileidimo ciklą

2

6. 5. Kitos oro transporto priemonės

žibalas arba kita

10

Pritarti.

 

6.

Biudžeto ir finansų komitetas, 2019-12-18

6

priedas

 

 

Papildyti įstatymą nauju 6 priedu, atitinkamai buvusius 6-7 priedus laikyti 7-8 priedais, ir jį išdėstyti taip:

 

Lietuvos Respublikos

mokesčio už aplinkos teršimą

įstatymo

6 priedas

 

MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ IŠ ŽEMĖS ŪKIO VEIKLAI NAUDOJAMŲ NE KELIAIS JUDANČIŲ MECHANIZMŲ TARIFAI

 

Ne keliais judančių mechanizmų naudojamų žemės ūkio veiklai vykdyti galia, kW

 

Mokesčio dydžiai, Eur

nuo

iki

0

70

0

71

90

40

91

110

80

111

130

120

131

150

160

151

170

200

171

190

240

191

210

280

211

230

320

231

250

360

251

270

400

271

290

440

291

310

480

311

330

520

331

350

560

351 ir daugiau

600

Pritarti.

 

7.

Biudžeto ir finansų komitetas, 2019-12-18

2

5

 

2 straipsnio pakeitimas

Panaikinti 2 straipsnio 5 dalį

„5. 2025 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 priedo redakcija:

 

„Lietuvos Respublikos

mokesčio už aplinkos teršimą

įstatymo

5 priedas

 

MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ IŠ MOBILIŲ TARŠOS ŠALTINIŲ TARIFAI

 

Transporto priemonė

Degalų rūšis arba ciklas

Tarifas, Eur/t

(už pakilimo ir nusileidimo ciklą)

 

1. Kelių transporto priemonės

benzinas

8

 

dyzelinas ir gazolis

10

 

suskystintos naftos dujos

8

 

suslėgtos gamtinės dujos

7

 

2. Ne keliais judantys mechanizmai

Dyzelinas ir gazolis

5

 

benzinas

4,5

 

kiti degalai

4,5

 

3. Vandenų transporto priemonės

benzinas

13

 

dyzelinas

14

 

mazutas ir gazolis, kurio sieringumas ≤ 0,5 %

3

 

mazutas ir gazolis, kurio sieringumas > 0,5 %, bet ≤ 1,5%

6

 

mazutas ir gazolis, kurio sieringumas > 1,5 %

8

 

4. Geležinkelių transporto priemonės

dyzelinas

11

 

5. Oro transporto priemonės, naudojamos kroviniams ir keleiviams gabenti (pervežti)

už vieną pakilimo ir nusileidimo ciklą

2

 

6. Kitos oro transporto priemonės

žibalas arba kita

10

“

Pritarti.

 

8.

Biudžeto ir finansų komitetas, 2019-12-18

1

 

 

Papildyti įstatymo 2 straipsnį nauja 5 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„5. Šio įstatymo nuostatos, susijusios su žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų apmokestinimu, įsigalioja nuo 2020 m. liepos 1 d.“

Pritarti.

 

 

7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Viktoras Rinkevičius, Kęstutis Glaveckas.

 

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                                         Valius Ąžuolas

           

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Biudžeto ir finansų komiteto biuro vyriausioji specialistė Agnė Gedraitytė