|
1
|
|
|
Argumentai:
Lietuvoje
neįgalūs asmenys sudaro apie 7 % visų gyventojų. Tuo tarpu klausos negalią
turintys asmenys sudaro 4 – 6% visų neįgaliųjų. Klausos
sutrikimas yra viena dažniausiai pasitaikančių negalių.
Šiandien
klausos negalią turintys asmenys Lietuvoje susiduria su įvairaus pobūdžio
kliūtimis apie kurias visuomenė turi žinoti ir padėti kartu jas spręsti.
Lietuvoje yra
apie 6000 kurčiųjų, o lietuvių gestų kalbos vertėjų 112. Vienam vertėjui
tenka apie 54 kurčiuosius. Tai didelis krūvis. Klausos negalę turintis žmogus
gali bendrauti, mokytis, dalyvauti įvairiose veiklose tik savo gimtąja gestų
kalba. Kurtieji turi teisę studijuoti, auklėdami savo vaikus bendrauti su
darželių ir mokyklų auklėtojais, darbdaviu, valdžios atstovais, paslaugas
teikiančiais specialistais, policija, notarais ir kt. Jaunimui ypač
reikalingos gestų kalbos vertėjų paslaugos studijuojant. Siekiant užtikrinti
informacijos ir paslaugų prieinamumą, reikalinga didinti gestų kalbos
vertėjų, teikiančių vertimo paslaugas kurtiesiems ir girdintiesiems. Klausos
negalę turintys žmonės neturėdami galimybės gauti vertimo paslaugą jaučia
didelę socialinę atskirtį. Net darbe jis apribojamas galimybe dirbti norimą
darbą, kadangi dėl klausos problemų negali dirbti daugelio darbų. Bet visos
problemos sprendžiasi, jei aplinka pritaikoma negalę turinčiam žmogui.
Kurtiesiems turi būti prieinama gestų kalbos vertimo paslauga.
Pasiūlymas:.
Siūloma padidinti asignavimus, tvirtinamus įstatymo 1 straipsniu, priedas Nr.
2, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai 99 911 Eurų, skiriant papildomą
finansavimą darbo užmokesčiui 7 gestų kalbos vertėjų etatams (po 2 etatus
Vilniaus ir Kauno apskričių gestų kalbos vertėjų centrams, po 1 etatą
Šiaulių, Panevėžio, Klaipėdos apskričių gestų kalbos vertėjų centrams). Vieno gestų kalbos vertėjo darbo užmokesčio metinė suma su
Sodros mokesčiais sudaro 14 273 eurai.
Lėšų šaltiniai: Iš gautų viršplaninių biudžeto
pajamų arba iš Valstybės valdymui ir Valstybės skolos
aptarnavimui numatomų skirti lėšų.
|