LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Socialinių reikalų ir darbo komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO 1, 2, 25, 26, 30, 36, 40, 44, 46, 51, 52, 55, 56, 57, 59, 72¹, 75, 79, 107, 113, 117, 126, 133, 134, 137, 138, 169, 171 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-1438

2022-04-20  Nr. 103-P-18

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Mindaugas Lingė – komiteto pirmininkas, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Justas Džiugelis, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Algirdas Sysas, Audrius Petrošius (pavaduojantis Gintarę Skaistę), Jonas Varkalys; komiteto biuras: Evelina Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Ieva Kuodienė, padėjėjos Renata Liekienė, Indrė Žukauskaitė; kviestieji asmenys: Vytautas Šilinskas – socialinės apsaugos ir darbo viceministras, Rūta Juršaitė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės grupės vyresnioji patarėja, Henrika Varnienė – Lietuvos negalios organizacijų forumo administracijos direktorė, Žana Majorova-Jakienė – pilietė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-03-25	3 (25)	(2)		Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus. 1. Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo Darbo kodekso (toliau – DK) 25 straipsnio 2 dalies paskutiniame sakinyje reikėtų atsisakyti žodžio „abiejų“ arba nurodyti čia turimas omenyje sąlygas, nes šioje dalyje yra apibrėžta daugiau nei dvi sąlygos, tad neaišku dėl kurių dviejų sąlygų įrodyti, kad jos buvo sudarytos, privalėtų darbdavys.	Pritarti.	Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo Įstatymo 25 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: ,,2. Darbo sutarties šalies kitai darbo sutarties šaliai šio kodekso, kitų darbo teisės normų ar sutarčių nustatytais atvejais perduodami dokumentai (pranešimai, prašymai, sutikimai, prieštaravimai ir kita) ir kita informacija turi būti pateikiami raštu. Dokumentų ir informacijos tinkamu pateikimu raštu laikomi tie atvejai, kai duomenys perduodami įprastai naudojamomis informacinių technologijų priemonėmis (elektroniniu paštu, mobiliaisiais įrenginiais ir kita) su sąlyga, kad įmanoma nustatyti informacijos turinį, jos pateikėją, pateikimo faktą ir laiką, taip pat sudarytos protingos galimybės ją išsaugoti ir atsispausdinti. Jeigu darbo sutarties šalis nurodo pagrįstas abejones dėl šių abiejų sąlygų buvimo, įrodyti, kad jos buvo sudarytos, privalo darbdavys.“
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-03-25	3 (25)	(3)		2. Keičiamo DK 25 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad darbo sutartis ir darbo teisės normos turi būti išdėstytos lietuvių kalba, o  jei darbuotojas yra užsienietis – lietuvių kalba ir kita darbuotojui suprantama kalba. (Čia ir toliau – išskirta mūsų). Šios dalies nuostata, pagal kurią užsieniečiui darbuotojui jam suprantama kalba turi būti išdėstytos ir darbo teisės normos svarstytina ir tikslintina. Pažymėtina, kad formuluotė „darbo teisės normos“ apima Konstituciją, kodeksus, įstatymus, įgyvendinamuosius ir kitus teisės norminius aktus, kuriuose reguliuojami darbo teisiniai santykiai. Svarstytina, ar aptariamu teisiniu reguliavimu nustatoma proporcinga pareiga darbdaviui išdėstyti darbo teisės normas darbuotojui suprantama kalba. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal DK 44 straipsnio 1 dalį, joje nustatytą informaciją iki darbo pradžios darbdavys privalo pateikti darbuotojui. Svarstytina, ar nepakaktų būtent čia nustatytos informacijos pateikti darbuotojui užsieniečiui jam suprantama kalba.	Pritarti.	Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo Įstatymo 25 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Darbo sutartis ir darbo teisės normos šio kodekso 42 straipsnio 4 dalyje nurodyta informacija turi būti išdėstytos lietuvių kalba, o jei darbuotojas yra užsienietis – lietuvių kalba ir kita darbuotojui suprantama kalba“.
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-03-25	4 (26) 15 (59)	1 (1)		3. Keičiamo DK 26 straipsnio 1 dalies formuluotę reikėtų tikslinti. Pirma, formuluotėje „ketinimo turėti vaiką, pagrindu“ nėra aiški žodžio „pagrindu“ sąsaja tiek su cituojama formuluote, tiek su aptariamos dalies formuluote, todėl jo reikėtų atsisakyti arba formuluotę tikslinti (pvz., atsisakyti po formuluotės „ketinimo turėti vaiką“ kablelio arba naudoti panašią formuluotę kaip DK 59 straipsnio 2 dalyje). Antra, formuluotėje „naudojosi šiame kodekse numatytomis garantijomis“ vietoj žodžio „garantijomis“ siūlytina įrašyti žodį „teisėmis“, nes garantijomis gali būti suprantamos tik tos teisės, kurios expressis verbis nurodytos kaip garantijos. Atitinkamai tikslintina ir keičiamo DK 59 straipsnio 2 dalies formuluotė. Trečia, DK 26 straipsnio 1 dalies formuluotėje reikėtų atsisakyti žodžio „religijos“, nes šioje dalyje yra teikiamas nediskriminavimo reikalavimas dėl „religijos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas dirba religinėse bendruomenėse, bendrijose ar centruose, jeigu reikalavimas darbuotojui dėl išpažįstamos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų, atsižvelgiant į religinės bendruomenės, bendrijos ar centro etosą, yra įprastas, teisėtas ir pateisinamas“.	Pritarti.	Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalimi keičiamo Įstatymo 26 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Darbdavys privalo įgyvendinti lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus. Tai reiškia, kad, esant bet kokių darbdavio santykių su darbuotojais, tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, seksualinis priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos, sveikatos būklės, santuokinės ir šeiminės padėties, narystės politinėje partijoje, profesinėje sąjungoje ar asociacijoje, religijos (išskyrus atvejus, kai darbuotojas dirba  religinėse bendruomenėse, bendrijose ar centruose, jeigu reikalavimas darbuotojui dėl išpažįstamos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų, atsižvelgiant į religinės bendruomenės, bendrijos ar centro etosą, yra įprastas, teisėtas ir pateisinamas), ketinimo turėti vaiką, pagrindu, taip pat dėl to, kad darbuotojas naudojasi ar naudojosi šiame kodekse numatytomis teisėmis garantijomis, bei dėl aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis, ar kitais įstatymuose nustatytais pagrindais yra draudžiami.“ Siūlome tikslinti Įstatymo projekto 15 straipsniu keičiamo Įstatymo 59  straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Darbo sutartis šio straipsnio pagrindu negali būti nutraukta dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo Pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, dalyvavimo byloje prieš darbdavį, kaltinamą teisės pažeidimais, taip pat dėl kreipimosi į administracinius organus dėl lyties,  rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos, santuokinės ir šeiminės padėties, ketinimo turėti vaiką, priklausymo politinėms partijoms, profesinėms sąjungoms  ir asociacijoms,  dėl to, kad darbuotojas naudojasi ar  naudojosi šiame kodekse numatytomis garantijomis teisėmis, ar kitų diskriminacinių motyvų.“
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-03-25	4 (26)	2 (2)		4. Keičiamo DK 26 straipsnio 2 dalies nuostatas reikėtų tikslinti ir jas tarpusavyje derinti su DK 26 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Pirma, reikėtų tikslinti ir tarpusavyje derinti nediskriminavimo dėl narystės politinėje partijoje ar asociacijoje nuostatas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo DK 2 straipsnio 1 dalyje, 75 straipsnio 1 dalies 2 punkte, be kita ko, numatytas draudimas diskriminuoti dėl priklausymo profesinėms sąjungoms. Atsižvelgiant į tai, kad pagal DK 75 straipsnį, laikinojo darbo naudotojas privalo užtikrinti, kad šiame straipsnyje nurodytos nuostatos laikinajam darbuotojui būtų taikomos tokios pačios kaip ir laikinojo darbo naudotojo darbuotojams, galima preziumuoti, kad draudimas diskriminuoti dėl priklausymo profesinėms sąjungoms turėtų būti nustatytas ir DK 26 straipsnyje bei 59 straipsnio 2 dalyje. Antra, DK 26 straipsnio 2 dalyje nurodyta išimtis („išskyrus atvejus, kai darbuotojas dirba religinėse bendruomenėse, bendrijose ar centruose, jeigu reikalavimas darbuotojui dėl išpažįstamos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų, atsižvelgiant į religinės bendruomenės, bendrijos ar centro etosą, yra įprastas, teisėtas ir pateisinamas“) sietina su nediskriminavimu dėl religijos, o ne dėl sveikatos būklės, santuokinės ir šeiminės padėties.	Pritarti.	Įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalimi keičiamo Įstatymo 26 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Įgyvendindamas lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus, darbdavys, neatsižvelgdamas į darbuotojo lytį, rasę, tautybę, pilietybę, kalbą, kilmę, socialinę padėtį, tikėjimą, įsitikinimus ar pažiūras, amžių, lytinę orientaciją, negalią, sveikatos būklę, santuokinę ir šeiminę padėtį,  etninę priklausomybę, priklausymą politinėms partijoms, profesinėms sąjungoms  ar asociacijoms,  religiją, sveikatos būklę, santuokinę ir šeiminę padėtį, (išskyrus atvejus, kai darbuotojas dirba religinėse bendruomenėse, bendrijose ar centruose, jeigu reikalavimas darbuotojui dėl išpažįstamos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų, atsižvelgiant į religinės bendruomenės, bendrijos ar centro etosą, yra įprastas, teisėtas ir pateisinamas), ketinimą turėti vaiką, taip pat į tai, kad darbuotojas naudojasi ar naudojosi šiame kodekse numatytomis garantijomis teisėmis, ar kitus įstatymuose numatytus pagrindus, privalo:“
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-03-25	4 (26)	3 (2)	(6)	5. Keičiamo DK 26 straipsnio 2 dalies 6 punkto pakeitimą reikėtų tikslinti, nes reikalavimas tinkamai pritaikyti darbo sąlygas nevisiškai suprantamas. Jeigu čia siekta nustatyti tinkamą darbo sąlygų sudarymą, ar darbo vietos pritaikymą, nuostatą reikėtų atitinkamai tikslinti.	Pritarti.	Įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalimi keičiamo Įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 6 punktą išdėstyti taip: „6) imtis tinkamų priemonių, kad neįgaliesiems būtų sudarytos sąlygos gauti darbą, dirbti, siekti karjeros arba mokytis, įskaitant tinkamą darbo sąlygų pritaikymą sudarymą, jeigu dėl tokių priemonių nebus neproporcingai apsunkinamos darbdavio pareigos.“
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-04-	6 (36)	(2)		6. Keičiamo DK 36 straipsnio 2 dalį siūloma papildyti ir nustatyti, kad „Jei terminuota darbo sutartis sudaroma trumpesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui, išbandymo terminas turi būti proporcingas šios sutarties terminui (atitinkamai trumpesnis negu trys mėnesiai).“ Šią nuostatą reikėtų tikslinti, nes iš teikiamos formuluotės nėra aišku kaip turėtų būti apskaičiuojamas proporcingas išbandymo terminas. Svarstytina, ar sudarant terminuotą darbo sutartį trumpesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui nereikėtų atsisakyti šalių susitarimo dėl išbandymo.	Nepritarti.	Manome paaiškinimas, kad išbandymo terminas turi būti proporcingas šios sutarties terminui – ir yra atskaitos taškas, kaip turėtų būti skaičiuojama. Proporcingai vertinant pvz. jei sutarties terminas 6 mėn., išbandymo laikotarpis  – 3 mėn. sutarties terminas 3 mėn. – išbandymo laikotarpis 1,5 mėn. ir t.t. Tai Direktyvinė (2019/1152)  nuostata, socialinių partnerių suderinta bendru sutarimu ir manome, kad  neturėtų būti keičiama.
7.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-03-25	8 (44)	(1) (3)		7. Keičiamo DK 44 straipsnio 1 ir 3 dalių pakeitimas diskutuotinas ir tikslintinas. Keičiamo DK 44 straipsnio 1 dalyje numatyta informacija, kurią darbdavys iki darbo pradžios privalo pateikti darbuotojui. Pažymėtina, kad visa eilė DK 44 straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos yra prievolinės darbo sutarties sąlygos, kurios nustatomos darbo sutartyje šalių susitarimu. Atsižvelgiant į tai, kad DK 43 straipsnyje nustatyta rašytinė darbo sutarties sudarymo ir jos pakeitimų forma, svarstytina, ar DK 44 straipsnio 1 dalyje neturėtų būti išeliminuotos nuostatos, kurios savo esme yra ne informacija, o darbo sutarties šalių sutartos darbo sąlygos ir yra apibrėžtos darbo sutartyje.	Nepritarti.	Toks reikalavimas yra Direktyvoje (2019/1152). Taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad Darbo kodekso (toliau – DK) nuostatos taikomos ir tiems, su kuriais nėra sudaromos darbo sutartys. DK 44 straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos pateikimas nepaneigia pareigos pateikti darbuotojui informaciją apie būtinąsias darbo sutarties sąlygas pagal šio kodekso 34 straipsnį (DK 44 str. 6 d.).  Nuostatos socialinių partnerių buvo suderintos bendru sutarimu.
8.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-03-25	8 (44)	1 (1)	(12)	8. Keičiamo DK 44 straipsnio 1 dalies 12 punkto formuluotę reikėtų tikslinti ir vietoj žodelio „ją“ aiškiai nurodyti kas čia turėta omeny (teisė ar paslauga).	Pritarti.	Įstatymo projekto 8 straipsnio 1 dalimi keičiamo Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip: „12) teisė į mokymo paslaugas, jei darbdavys ją šią teisę suteikia;“
9.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-03-25	14 (57)	3 (7)		9. Keičiamo DK 57 straipsnio 7 dalyje numatyti ilgesni įspėjimo terminai darbuotojams, kurie augina vaiką iki keturiolikos metų, ir darbuotojams, kurie augina neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad DK 52, 57 straipsnio 3 dalies 2 punkte, 126 straipsnio 3 dalyje ir kitur papildomos garantijos nustatytos darbuotojams, kurie vieni augina vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų.	Įvertinta.	Išvardintuose straipsniuose nurodytos skirtingos garantijos darbuotojui. DK 57 str. 7 d. nurodyti ilgesni įspėjimo terminai tėvams, auginantiems vaikus, siekiant sudaryti geresnes sąlygas (ilgesnį laiką) ieškantis naujo darbo.
10.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-03-25	16 (72^1)	(1)	(7)	10. Keičiamo DK  72^1 straipsnio 1 dalies 7 punkto formuluotę reikėtų tikslinti, nes DK 79 straipsnio 6 dalyje nustatyta ne tik informacijos teikimo tvarka, bet ir informacija, kurią turi pateikti laikinojo įdarbinimo įmonė.	Pritarti.	Įstatymo projekto 16 straipsniu tikslinamą 72^1 straipsnio 1 dalies 7 punkto formuluotę išdėstyti taip: „7) ji nustatyta tvarka pateikė Valstybinei darbo inspekcijai informaciją šio kodekso 79 straipsnio 6 dalyje nurodytą informaciją nustatyta tvarka;“.
11.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-03-25	20 (113)	1 (1)		11. Keičiamo DK 113 straipsnio 1 dalį siūloma papildyti nuostata „Jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti jo pageidaujamu darbo laiko režimu, to pareikalavus nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai darbuotojai, darbuotojui, auginančiam vaiką iki aštuonerių metų, ir darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką, darbuotojui pateikus prašymą, pagrįstą sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jo sveikatos būklę arba būtinybe slaugyti šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį.“ Šios dalies nuostatas reikėtų tikslinti. Pirma, formuluotė „Jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą <...>“ suponuoja išvadą, kad net nesant ginčo dėl darbo laiko režimo nustatymo, darbdavys turėtų pareigą įrodyti (neaišku kam), kad tokio režimo nustatymas dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų sukeltų per dideles sąnaudas. Manytina, kad įrodinėjimo našta darbdaviui turėtų kilti tik ginčo atveju. Antra, iš teikiamos formuluotės neaišku, kokiam asmenų ratui būtų taikoma šios dalies norma. Formuluotė „jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti jo pageidaujamu darbo laiko režimu“ suponuoja išvadą, kad norma taikytina bet kuriam darbuotojui, tačiau toliau teikiama formuluotė „<...> to pareikalavus nėščiai <...>“ leidžia preziumuoti, kad norma taikytina tik šioje dalyje nurodytiems darbuotojams, kuriems suteikta teisė reikalauti tam tikro darbo laiko režimo nustatymo. Trečia, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, keičiamo DK 113 straipsnio 1 dalyje po žodžių „neįgalų vaiką“ siūlytina įrašyti žodžius „iki aštuoniolikos metų“. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pakeitimo formuluotė dėstytina, pavyzdžiui, taip: „Darbdavys privalo tenkinti prašymą dirbti darbuotojo pageidaujamu darbo laiko režimu to pareikalavus nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai darbuotojai, darbuotojui, auginančiam vaiką iki aštuonerių metų, ir darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, darbuotojui pateikus prašymą, pagrįstą sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jo sveikatos būklę arba būtinybe slaugyti šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį, jeigu dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai nesukeltų darbdaviui per didelių sąnaudų.“	Pritarti iš dalies.	Nuostata panaši kaip nuotolinio darbo reglamentavime, t. y. ne visais atvejais taikoma, o tik tada, kai galima pagal darbdavio nustatytas darbo sąlygas. DK 28 str. numatyta, kad darbdavys privalo imtis priemonių padėti darbuotojui vykdyti jo šeiminius įsipareigojimus. Šiame kodekse nustatytais atvejais pateikti darbuotojų prašymai, susiję su šeiminių įsipareigojimų vykdymu, turi būti darbdavio apsvarstyti ir į juos motyvuotai atsakyta raštu. Kai atsakys motyvuotai raštu ir darbuotojas nuspręs, kad nepakankamai pagrįsta, darbuotojas galės kreiptis į Darbo ginčų komisiją. Įstatymo projekto 20 straipsnio 1 dalimi tikslinamą  Įstatymo 113 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Darbo laiko režimas – darbo laiko normos paskirstymas per darbo dieną (pamainą), savaitę, mėnesį ar kitą apskaitinį laikotarpį, kuris negali viršyti trijų paeiliui einančių mėnesių. Jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis Darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti jo darbuotojo pageidaujamu darbo laiko režimu, to pareikalavus nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai darbuotojai, darbuotojui, auginančiam vaiką iki aštuonerių metų, ir darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, darbuotojui pateikus prašymą, pagrįstą sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jo sveikatos būklę arba būtinybe slaugyti (prižiūrėti) šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį, jeigu dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai nesudarytų darbdaviui per didelių sąnaudų “
12.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-03-25	24 (134)	(1)		12. Keičiamo DK 134 straipsnio 1 dalies dviejų paskutinių sakinių pakeitimo siūlytina atsisakyti, nes teisė imti visas atostogas iš karto ar dalimis nėra tapati teisei jas imti pakaitomis, todėl alternatyvos tarp šių teisių negali būti nustatytos. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo DK 134 straipsnio 2 dalies analogiška norma (Darbuotojai, turintys teisę gauti šias atostogas, gali jas imti pakaitomis) nėra keičiama.	Nepritarti.	Manome, kad šios teisės turi išlikti. Atostogas nurodyti asmenys gali imti visas iš karto, dalimis ar pakaitomis.
13.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-03-25	24 (134)	(3)		13. Keičiamo DK 134 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Kiekvienas iš tėvų (įtėvių, globėjų), imdamas atostogas vaikui prižiūrėti, iki vaikui sukaks aštuoniolika ar dvidešimt keturi mėnesiai, pirmiausia turi teisę pasinaudoti dviejų mėnesių trukmės dalimi, kuri niekam negali būti perleista. Neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalį kiekvienas iš tėvų (įtėvių, globėjų) gali imti visą iš karto arba dalimis, pakaitomis su kitu iš tėvų (įtėvių, globėjų).  Neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalį abu tėvai (įtėviai, globėjai) negali imti tuo pačiu metu.“ Iš teikiamų nuostatų nėra aišku, ar šioje dalyje nurodytos (dviejų mėnesių trukmės, neperleidžiamos dviejų mėnesių trukmės) atostogos yra vaiko priežiūros atostogų dalis, ar atskiros tikslinės atostogos. Be to, šioje dalyje, kaip atostogų vaikui prižiūrėti dalis nurodyta, kad dviejų mėnesių trukmės, neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės atostogos dar gali būti suteikiamos dalimis, todėl gali kilti šių normų praktinio taikymo neaiškumų, pavyzdžiui, suteikiant šias atostogas ar jų dalį, apskaitant jų suteikimo faktą ir trukmę duomenų bazėse. Pažymėtina, kad gali kilti ir neaiškumų nustatant šių atostogų bendrą dviejų mėnesių trukmę, kai jos bus suteikiamos dalimis, nes neaišku, koks bendras suteiktų atostogų dienų skaičius būtų laikomas dviejų mėnesių laikotarpiu, todėl svarstytina, ar šių dviejų mėnesių trukmės atostogų dalies nereikėtų apibrėžti kalendorinėmis dienomis. Nurodytais aspektais nuostatas reikėtų tikslinti	Pritarti.	Tai yra Direktyvinė (2019/1158) nuostata, tai nėra atskira atostogų rūšis, o tos pačios atostogos vaikui prižiūrėti, tik du mėnesiai yra neperleidžiami. Jos yra taikomos kartu su Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatytomis nuostatomis.  Du mėnesiai nurodyti pagal Direktyvą, mėnesį sudaro kalendorinės dienos. Įstatymo projekto 24 straipsniu keičiamo Įstatymo 134 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Kiekvienas iš tėvų (įtėvių, globėjų), imdamas atostogas vaikui prižiūrėti, bet kuriuo metu iki vaikui sukaks aštuoniolika ar dvidešimt keturi mėnesiai, pirmiausia turi teisę pasinaudoti dviejų mėnesių trukmės dalimi, kuri niekam negali būti perleista. Neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalį kiekvienas iš tėvų (įtėvių, globėjų) gali imti visą iš karto arba dalimis, pakaitomis su kitu iš tėvų (įtėvių, globėjų). Neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalį abu tėvai (įtėviai, globėjai) negali imti tuo pačiu metu. „
14.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-03-25	24 (134)	(3)		14. Keičiamo DK 134 straipsnio 3 dalyje reikėtų atsisakyti formuluotės „pakaitomis su kitu iš tėvų (įtėvių, globėjų)“, nes dviejų mėnesių trukmės atostogų dalis niekam negali būti perleista.	Nepritarti.	Ši nuostata yra Direktyvinė (2019/1158), pagal kurią galima keistis tėvams vienas su kitu (tik negalima perleisti vienas kitam). Neperleidžiamumas nereiškia, kad negali imti dalimis ir keistis vienas su kitu.
15.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-03-25	24 (134)	(5)		15. Keičiamo DK 134 straipsnio 5 dalyje reikėtų atsisakyti žodžio „trukme“, nes išmokos mokėjimo trukmė yra viena iš Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatytų sąlygų. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad DK 133 straipsnio 3 dalyje išmokos mokėjimo trukmė nėra išskiriama.	Pritarti.	Įstatymo projekto 24 straipsniu keičiamo Įstatymo 134 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: „5. Už atostogų vaikui prižiūrėti laiką mokamos išmokos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatytomis sąlygomis, trukme ir tvarka.“
16.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-03-25	25 (137)	(3)		16. Keičiamo DK 137 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad darbdavys privalo suteikti nemokamą laisvą laiką darbuotojui, jei darbuotojo prašymas susijęs su skubiomis šeiminėmis priežastimis ligos ar nelaimingo atsitikimo atveju, kai darbuotojas privalo tiesiogiai dalyvauti. Šios dalies nuostata svarstytina. Pagal teikiamą formuluotę, darbdavys privalėtų suteikti darbuotojui nemokamą laisvą laiką, jeigu būtų priežasčių visetas, t. y., kad priežastis yra: 1) skubi, 2) šeiminė; 3) liga ar nelaimingas atsitikimas; 4) darbuotojas privalo tiesiogiai dalyvauti. Tokia reikalavimų apimtis kelia abejonių, svarstytina, ar vadovaujantis DK 2 straipsnyje įtvirtintais principais, nepakaktų nustatyti, kad nemokamas laisvas laikas privalo būti suteiktas esant svarbiai priežasčiai. Aptariamoje dalyje reikėtų tikslinti formuluotę „darbuotojas privalo tiesiogiai dalyvauti“, nes neaišku, kur darbuotojas turi dalyvauti ir kas yra tiesioginis dalyvavimas.	Nepritarti.	Ši nuostata yra Direktyvinė (2019/1158) ir siūlome jos nekeisti, manome , kad pasiūlyta formuluotė yra aiškesnė nei nustatant, kad  nemokamas laisvas laikas privalo būti tiesiog suteiktas esant svarbiai priežasčiai.
17.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-03-25	27 (169)	(2)		17.  Keičiamo DK 169 straipsnio 2 dalyje formuluotė „struktūriniai organizaciniai dariniai“ tikslintina atsižvelgiant į DK 21 straipsnio 3 dalyje apibrėžtą darbdavio sampratą bei Lietuvos Respublikos įstatymuose, reguliuojančiuose įmonių teisę, vartojamą terminiją. Keičiamo DK 169 straipsnyje ar kitur reikėtų apibrėžti jungtinės darbo tarybos sudarymo pagrindines taisykles ir kompetenciją, nes neaišku, kokios kompetencijos nustatytos struktūrinio organizacinio darinio darbo tarybai ir kokios jungtinei darbo tarybai.	Pritarti iš dalies.	DK 21 str. 3 dalis nustato atvejus, kai padaliniai, filialai yra laikomi darbdaviais. Šiuo įstatymo pakeitimu siekiama reglamentuoti atvejus, kurie nustatyti DK 21 str. 4 dalyje, kai padaliniai, filialai yra laikomi darbovietėmis, kurios priklauso vienam darbdaviui, todėl ir formuluotė „struktūriniai organizaciniai dariniai“ yra suderinta su  DK  21 str. 4 dalyje vartojama sąvoka, o ne su DK 21 str. 3 dalimi. Taip pat įmonių teisė reglamentuoja labai skirtingus įmonių tipus ir sąvoka ,,struktūriniai organizaciniai dariniai“ nurodo, kad įmonių padaliniai gali būti skirtingi ir visų tipų išvardinti DK nėra galimybių. Įstatymo projekto 27 straipsniu keičiamo Įstatymo 169 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: ,,2. Jei įmonė veikia šalyje ir (ar) jei įmonėje yra darbdavio veiklą vykdančių struktūrinių organizacinių darinių, vykdančių darbdavio funkcijas (filialų, atstovybių ar kitų struktūrinių gamybos, prekybos padalinių), kuriuose vidutinis darbuotojų skaičius yra dvidešimt ir daugiau, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytą atvejį, darbovietės lygmeniu gali būti renkama struktūrinio organizacinio darinio darbo taryba, o darbdavio lygmeniu gali būti sudaroma jungtinė darbo taryba“. Tačiau išskirti darbo tarybų funkcijų ir kompetencijų būdingų tik darbovietės lygmens darbo tarybai, ir tik jungtinei darbo tarybai nėra tikslinga. Pirma, vadovaujantis DK 161 str. 2 dalimi, socialinė partnerystė grindžiama šalių savarankiškumo, priimant šalis susaistančius įsipareigojimus, principu. Antra, vadovaujantis DK 175 str. 1 dalimi, darbdavys ir darbo taryba gali sudaryti rašytinį susitarimą, kuriame būtų aptarti svarbiausi darbo tarybos kompetencijos įgyvendinimo, veiklos organizavimo, finansavimo ir kiti klausimai skatinantys darbo tarybos ir darbdavio bendradarbiavimą. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad tikslinga palikti šalims galimybę susitarti tarpusavyje nustatant  darbo tarybų kompetencijas pagal savo poreikius ir įmonės veiklos pobūdį.
18.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-03-25	30	2		18. Įstatymo projekto 30 straipsnio 2 dalyje vietoj formuluočių „iki šio įstatymo įsigaliojimo“ siūlytina įrašyti konkrečią datą, nes šio straipsnio 1 dalyje nurodytos skirtingos įstatymo normų įsigaliojimo datos.	Pritarti.	Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 2.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Žana Majorova - Jakienė 2022-04-06	26 (138)	(3)		Pagal galiojančią 138 straipsnio formuluotę „3. Darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų, – dvi dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę)...“, darbuotojams, auginantiems du vaikus iki dvylikos metų, kai vienas arba abu vaikai yra neįgalūs, suteikiama tik viena papildoma poilsio diena per mėnesį, lygiai kaip ir visiems darbuotojams, auginantiems du vaikus iki dvylikos metų. Tai reiškia, kad darbuotojams auginantiems du vaikus, suteikiant papildomas poilsio dienas, neatsižvelgta į galimą vaikų neįgalumą. Todėl nesuteikiama dar viena papildoma poilsio diena, kaip darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką. Tuo metu darbuotojams, auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų suteikiama dvigubai daugiau poilsio dienų, nei darbuotojams, auginantiems du vaikus, kai vienas arba abu vaikai neįgalūs. Tai prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams. Suprantama, kad dirbantiems tėvams auginti 3 ir daugiau vaikų yra labai nelengva, tačiau tai nepalyginama su rūpesčiais ir nervine įtampa auginant du mažus vaikus, kai vienas arba abu vaikai yra neįgalūs. Todėl būtent tokia darbuotojų kategorija turi būti labiau socialiai apsaugota arba bent ne mažiau. Todėl vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo principais ir siekiant išvengti absurdiškų situacijų, siūlau pakeisti 138 straipsnį, įvedant nedidelį patikslinimą: „3. Darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų arba auginantiems du vaikus iki dvylikos metų, kai vienas arba abu vaikai yra neįgalūs, – dvi dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę), mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Darbuotojų, dirbančių ilgesnėmis negu aštuonios darbo valandos pamainomis, prašymu šis papildomas poilsio laikas gali būti sumuojamas kas trys mėnesiai...“. Kitas patikslinimo variantas galėtų būti tiesiog papildomas punktas, kuriame pabrėžta, kad poilsio diena auginantiems neįgalų vaiką suteikiama papildomai neatimant kitų poilsio dienų.	Pritarti.	Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 1.
2.	Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos pirmininkė V. Vasiliauskienė, 2022-04-06				Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 1, 5, 11^1, 19, 22, 23, 24 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo priedu įstatymo projektui ir susijusiems teisės aktams 2022 m. pavasario Seimo sesijoje svarstymui teikiamas įstatymų projektų paketas, kuris skirtas 2019 m. birželio 20 d. priimtos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) Nr. 2019/1158 dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros (toliau - Direktyva) įgyvendinimui. Išanalizavus šj projektą, akivaizdu, kad siūlomu Direktyvos įgyvendinimo modeliu bloginama šeimų, auginančių vaikus, situacija Lietuvoje. Kaip įvardina ES Tarybos pranešimas spaudai, Direktyvos tikslas - padidinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje ir paskatinti imti atostogas dėl šeimyninių priežasčių bei naudotis lanksčiomis darbo sąlygomis. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvoje moterų dalyvavimas darbo rinkoje yra vienas aukščiausių visoje Europos Sąjungoje. Esant tokioms aplinkybėms ir siekiant užtikrinti efektyvų šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimą, prioritetinių sprendimų reikalauja ne moterų įtraukimas ar grąžinimas į darbo rinką. Mūsų šalyje veikiančiomis darbo rinkos sąlygomis svarbiau ieškoti priemonių, kurios sudarytų galimybes derinant šeimos ir darbo įsipareigojimus dirbant mažiau, daugiau dėmesio skiriant vaikų poreikiams ir kartu neprarandant šeimai taip svarbių pajamų, kai tik dviejų (persi)dirbančių asmenų dėka yra užtikrinama vaikų gerovė. 2021 m. vasario 5 dieną Ministerija organizavo nuotolinę ekspertų diskusiją tema „Tėčių įtraukimas į šeimos gyvenimą: kaip keisis vaiko priežiūros atostogos?". Ministerija kvietime ekspertams deklaravo, kad diskusijos tikslas yra su ekspertais išanalizuoti Ministerijos pasiūlytas alternatyvas ir visuomenės siūlymus, gautus įgyvendinant pirmąjį viešosios konsultacijos etapą - surengus visuomenės apklausą ir sulaukus visuomenės siūlymų, kaip mūsų šalyje įgyvendinti Europos Sąjungos direktyvą dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros. Diskusijos (viešos konsultacijos) metu tėvų ir šeimų organizacijos išsakė lūkesčius, kad sistemoje atsirastų kuo daugiau lankstumo, svarstyta galimybė papildomus neperleidžiamus tėvui (bet ne motinai) skirtus mėnesius suteikti po moters gaunamų vaiko priežiūros mėnesių pabaigos, „neatimant" jų iš mamų, ir nebloginant motinų padėties, palyginti su iki šiol esančia. Sveikintina, kad dabar siūlomame projekte atsirado alternatyva, kai šeimos gali rinktis vaiko priežiūros atostogų trukmę iš dviejų variantų - 18 ir 24 mėnesių. Taip pat galima pasidžiaugti, kad įtraukiama platesnė galimybė vaiko priežiūros atostogas suteikti seneliams. Tačiau matome, kad į kitus šeimų organizacijų pasiūlymus atsižvelgta nebuvo. Direktyvos 16 straipsnis leidžia valstybėms nustatyti palankesnes sąlygas, nei numatyta Direktyvos nuostatose, taip pat Direktyvos įžangos 46 punkte nurodoma, jog „Įgyvendinant šią direktyvą, neturėtų būti mažinamos esamos teisės pagal Sąjungos teisę ir jos įgyvendinimas neturėtų būti teisėtas pagrindas mažinti bendrą apsaugos, suteikiamos darbuotojams šios direktyvos taikymo srityje, lygį“, todėl reikalaujame nebloginti dabar šeimoms suteikiamų garantijų, ir siūlome toliau nurodytus pakeitimus: 1. Ministerijos pasiūlyme nurodoma, kad dviem mamos ar tėčio neperleidžiamais apmokamais mėnesiais turi būti pasinaudota šeimos pasirinktos trukmės vaiko priežiūros atostogų išmokos mokėjimo metu (iki vaikui sukaks 18 arba 24 mėn.). Siūlome šiuos du neperleidžiamus mėnesius tėvams ar mamoms apmokėti papildomai prie pagrindinės vaiko priežiūros atostogų išmokos (18 ar 24 mėn. trukmės), netrumpinant šios pagrindinės išmokos mokėjimo trukmės, o suteikiant galimybę šią išmoką gauti pasibaigus 18 ar 24 mėnesių išmokos mokėjimui. Pabrėžtina, kad Direktyvoje nurodyta, jog šie neperleidžiami mėnesiai gali būti panaudoti iki vaikui sukaks aštuoneri metai (5 str.), todėl toks teisės gauti išmoką ir atostogas sutrumpinimas iki 18 ar 24 mėnesių laikytinas neproporcingu. 2. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje vaiko priežiūros atostogos gali būti suteikiamos iki 3 metų, neperleidžiamų vaiko priežiūros atostogų metu, kuomet jas pasirenka tėtis, mamos statusas lieka neaiškus. Tuo atveju, jei vaiko priežiūros atostogos trunka iki 3 (trijų) metų ir neperleidžiamomis atostogomis naudojasi tėtis (įtėvis, globėjas), siūlome įtvirtinti, kad mama (įmotė, globėja) turi teisę išlaikyti savo darbo vietą ir įgyja teise naudotis neapmokamomis atostogomis. 3. Dėl išmokos dydžio Direktyva nenustato konkrečių nuostatų, taigi Ministerijos siūlomame projekte siekis keisti dabartinę išmokos skaičiavimo sistemą vaiko priežiūros atostogų metu nėra tiesiogiai susijęs su Direktyvos įgyvendinimu. Tiek pirmaisiais, tiek antraisiais metais vaiko priežiūros atostogų metu išmoka 24 mėn. variante mažinama: pirmaisiais metais dabar mokama 54,31 proc. buvusio atlyginimo, pasiūlyme nurodoma mokėti 45 proc., antraisiais metais atitinkamai dabar numatyta 31,03 proc., siūloma 25 proc. Nepriklausimai nuo to, jog neperleidžiamų mėnesių metu mokama visas į rankas gautas atlyginimas, vis tiek didžiąja dalimi atvejų šeimos situacija toks siūlymas pablogins, ypač tuo atveju, jei vienas iš tėvų pasirinks nepasinaudoti savo neperleidžiamomis atostogomis. Tai itin svarbu. Ypač atsižvelgiant faktą, kad Lietuvoje neliko pajamų mokesčių lengvatų, kurios priklausytų nuo išlaikomų asmenų šeimoje skaičiaus. Jas panaikinus, tėvai visą likusį dalyvavimo darbo rinkoje laikotarpį mokės mokesčius, nepaisant augančių poreikių didesnėms pajamoms dėl vaikų poreikių. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad mokesčių našta auginant vaikus yra viena didžiausių Europos Sąjungoje. Esant tokiai mokesčių sistemai ir mažinant išmokas yra netesimi duoti rinkėjams įsipareigojimai mažinti mokestinę naštą dirbantiems (šeimoms) ir prioretizuoti šeimos gerovę didinančias sritis. Demografinė situacija Lietuvoje taip pat yra labai sudėtinga, o išmokų auginant vaikus mažinimas neskatina šeimų apsispręsti turėti daugiau vaikų. Todėl siūlome nemažinti šeimų gaunamų išmokų, o svarstyti, kaip garantuoti šeimų poreikius atitinkančių pajamų stabilumą pagal išlaikomų asmenų skaičių šeimoje, kompleksiškai derinant pajamų, mokesčių joms ir išmokų santykį. 4. Taip pat įstatymo projekte keičiasi galimybė dirbti ir gauti darbo užmokestį vaiko priežiūros atostogų metu. Tokia galimybė atsiranda anksčiau - kai pasibaigia neperleidžiami mamos ar tėčio atostogų mėnesiai, tačiau pagal Ministerijos siūlymą, darbo užmokesčio ir gaunamos pašalpos suma negalės būti didesnė nei vaiką prižiūrinčio asmens buvęs darbo užmokestis. Tokia nuostata, šį raštą pasirašiusių organizacijų nuomone, kaip tik siaurina ir blogina galimybes moterims sugrįžti į darbo rinką, nes jos gali dirbti tik mažesne apimtimi, dalimi etato, negali ieškoti pelningesnio darbo ar veiklos. Siūlome palikti dabar galiojančią tvarką ir leisti kitais, ne neperleidžiamų atostogų mėnesiais motinai dirbti ir užsidirbti, neribojant šios galimybės ankstesnio darbo užmokesčio suma. 5. Siūlome papildyti egzistuojančią vaiko priežiūros išmokos skaičiavimo tvarką ir leisti tėvams rinktis išmokos skaičiavimą pagal abiejų tėvų darbo užmokesčio vidurkį, kaip papildomą alternatyvą prie dabartinio skaičiavimo, kai skaičiuojama pagal vieno iš tėvų, kuris naudojasi vaiko priežiūros atostogomis. Toks valstybės požiūris į šeimą, kaip 2 tėvų visumą, leis lengviau susikeisti tėvams rolėmis, prižiūrint vaikus. Tai stiprins šeimą ir padės lengviau pasiekti direktyvos tikslus: dalintis šeimos naštą bei derinti darbo-kaijeros interesus abiems tėvams. Taip pat tokia galimybė tėvams nuims šeimos narių darbo interesų konfrontaciją bei padės turėti pastovų valstybės paramos lygį, nepriklausomai nuo tuo metu vaiką prižiūrinčioj o vieno iš tėvų. Vaiko priežiūros atostogų apmokėjimo ir tvarkos klausimai yra labai svarbūs jaunoms šeimoms, siekiančioms karjeros ir kartu ketinančioms susilaukti vaikų. Atsižvelgdami į tai, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, taip pat į kritinę demografinę padėtį Lietuvoje, manome, kad sąlygos prižiūrėti vaikus negali būti bloginamos, jeigu siekiame palankios šeimai aplinkos. Vaiko priežiūros atostogų išmokos nėra parama šeimoms. Tai netekto darbingumo pajamų kompensavimo išmoka, mokama viso darbinio stažo trukmės dviejų tėvų mokesčių dėka (draudimo įmokų pagrindu). Taip pat tai yra gimstamumo skatinimo ir skurdo mažinimo priemonė. Kadangi šios išmokos mechanizme tampriai sąveikauja valstybės ir piliečių interesai, atsakomybė už šios priemonės sėkmę bei finansavimą turi būti dalinama proporcingai abiems šalims t.y. antraisiais metais finansinės paramos šeimai mokėjimas galėtų būti vykdomas ir iš valstybės biudžeto.	Nepritarti.	Su svarstomu Įstatymo projektu susijęs 2 pasiūlymas (kiti pasiūlymai svarstyti prie Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo projekto pataisų (projekto Nr. XIVP-1439). Direktyvos (ES) 2019/1158 tikslas – užtikrinti vyrų ir moterų lygybės dėl galimybių darbo rinkoje ir požiūrio darbe principo įgyvendinimą, pritaikant ir modernizuojant Europos Sąjungos teisinę sistemą, tėvams ir priežiūros pareigų turintiems asmenims sudaryti sąlygas geriau derinti darbo ir priežiūros pareigas. Tad įgyvendinant Direktyvą (ES) 2019/1158 siekiama, kad mamos, kol tėvai naudojasi neperleidžiamomis vaiko priežiūros atostogomis, integruotųsi į darbo rinką, o ne kartu su vaiko tėvu būtų faktiškai namie ir prižiūrėtų vaiką. Europos Komisija susitikimų, vykusių 2019 m. gruodžio 10–11[1] ir 2021 m. gegužės 20 d.[2], metu rekomendavo, kad vienas iš tėvų pasinaudojus neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais, kitas iš tėvų turėtų sugrįžti į darbo rinką – nes būtent toks yra neperleidžiamųjų mėnesių tikslas – kad kitas iš tėvų būtų su vaiku, o kitas iš tėvų grįžtų į darbo rinką. Abu tėvai vaiko priežiūros atostogose (nors vienas ir negauna išmokos) būti negali. Tad Lietuvoje mama turėtų grįžti į darbą. Tačiau ir dabar Darbo kodeksas numato galimybę darbdaviui suteikti nemokamas atostogas, kai pageidauja tėvas vaiko motinos vaiko priežiūros atostogų metu (motina - tėvo atostogų vaikui prižiūrėti metu), šių atostogų bendra trukmė negali viršyti trijų mėnesių (Darbo kodekso 137 str. 1 d. 3 p.), tad mama galėtų pasinaudoti neapmokamomis atostogomis. Remiantis kitų šalių praktika, dažniausiai tėčiai neperleidžiamais mėnesiais pasinaudoja antraisiais metais, t. y., atostogų pabaigoje, taip suteikdamas galimybę mamai lengviau sugrįžti į darbą.
3.	Lietuvos negalios organizacijų forumas 2022-04-15	3 (25)			1.Lyginamajame teisės aktų variante tikslinti DK 3 straipsnį (25 straipsnio pakeitimą) – ir papildyti 4-tą punktą papildoma sąlyga dėl negalios – t.y. : “Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais informacija turi būti perduota lietuvių kalba, o jei darbuotojas yra užsienietis arba asmuo su negalia – lietuvių kalba ir kita darbuotojui suprantama kalba. Prie jos gali būti pridedami vertimai į vieną ar kelias kalbas.” Reikia pažymėti, kad kai kuriems darbuotojams su negalia būtini alternatyvūs komunikavimo būdai, pav.: lengvai suprantama kalba (žmonėms su intelekto, psichosocialine ar kompleksine negalia) ar gestų (kurtiesiems) kalba ar kiti alternatyvūs komunikacijos būdai (pav. akliems-kurtiems asmenims su negalia ir pan.)	Pritarti.	Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą.
4.	Lietuvos negalios organizacijų forumas 2022-04-15	7 (40) 11 (52) 20 (113)			2. DK projekto 7 straipsnyje, kuriuo keičiamas Darbo kodekso (toliau – DK) 40 straipsnio 5 dalis, 11 straipsnyje, kuriuo keičiamas DK 52 straipsnio 2 dalis, 20 straipsnyje, kuriuo keičiama DK 113 straipsnio 1 dalis, numatyta: „<...slaugyti šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį..>“. Atsižvelgiant į tai, kad nuostatos užtikrina tik dalies gyvenančių su žmonėmis su negalia „prižiūrinčiais“ laikomų darbuotojų garantijas į lanksčias darbo sąlygas, nes slauga pagal galiojančius teisės aktus apima tik dalį sergančių ar sunkią negalią turinčių asmenų, bet neapima asmenų, kuriems dėl fizinės, psichinės, intelekto ar kitos negalios nustatytas nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, siūlome pirmiau minėtą nuostatą po žodžio „slaugyti“ papildyti žodžiais „ar prižiūrėti“. Būtina ir todėl siūlome, kad analogiška nuostata būtų papildytas ir Lygių galimybių įstatymo projekto 2 straipsnis, kuriuo 7 straipsnis būtų papildomas 10 punktu: „10) imtis priemonių, kad darbuotojas ar valstybės tarnautojas darbo vietoje nebūtų diskriminuojamas dėl tėvystės atostogų, atostogų vaikui prižiūrėti, ir neapmokamų atostogų, skirtų sergančiam šeimos nariui ar kartu su darbuotoju ar valstybės tarnautoju gyvenančiam asmeniui slaugyti ar prižiūrėti, suteikimo ir lankstaus darbo grafiko nustatymo.“	Pritarti.	Žr. Komiteto patobulintą Įstatymo projektą.
5.	Lietuvos negalios organizacijų forumas 2022-04-15				3.Būtina reglamentuoti prailgintų darbdavio apmokamų atostogų suteikimą darbuotojams, slaugantiems ir prižiūrintiems suaugusius asmenis su negalia, t.y. gyvenantiems kartu su sunkios negalios asmenimis. Šio rašto 2-ame punkte minėtomis nuostatomis apibrėžiamas teisinis reglamentavimas susijęs tik dėl susitarimo dėl ne viso darbo laiko (DK 40), nuotolinio darbo (DK 52) bei papildoma DK 113 straipsnyje numatyta darbo laiko režimo sąvoka. Tuo tarpu DK 137 ir 138 straipsniai numato ir kitas lengvatas (sąlygas, kuriomis suteikiamos nemokamos atostogos, pailgintos atostogos, kurias Projektu siūloma reglamentuoti 126 str., papildomas poilsio laikas auginantiems vaikus ir kt.) tam tikriems darbuotojams. Lietuvos negalios organizacijų forumo nuomone, asmenims slaugantiems ar prižiūrintiems šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį taip pat tikslinga numatyti galimybę pasinaudoti pailgintomis atostogomis, papildant DK projekto 22 str., kuriuo papildomas 126 straipsnis 3 dalimi), papildomomis poilsio dienomis, įtvirtintomis DK 138 str. 3 d., papildant DK projekto 26 str.	Įvertinta.	Teikiamas DK projektas įgyvendina direktyvos 2019/1158 nuostatas. Siūlymas nėra susijęs su direktyvos nuostatomis, tai naujų garantijų siūlymas, be to, jis yra susijęs su finansine našta darbdaviams. Tokie siūlymai gali būti nagrinėjami socialinių partnerių, tik kreipiantis į Trišalę tarybą.
6.	Lietuvos negalios organizacijų forumas 2022-04-15	4 (26)			5. Lyginamajame teisės aktų variante tikslinti DK 4 straipsnį (26 straipsnio pakeitimą) – ir koreguoti 26 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) imtis tinkamų priemonių, kad asmenims su negalia ir asmenims, gyvenantiems su asmenimis su negalia (kuriems nustatyta slauga ar priežiūra) būtų sudarytos sąlygos gauti darbą, dirbti, siekti karjeros arba mokytis, įskaitant tinkamą patalpų darbo sąlygų pritaikymą, jeigu dėl tokių priemonių nebus neproporcingai apsunkinamos darbdavio pareigos.“	Įvertinta.	Teikiamas DK projektas įgyvendina direktyvos 2019/1158 nuostatas. Siūlymas nėra susijęs su direktyvos nuostatomis, tai naujų garantijų siūlymas, be to, jis yra susijęs su finansine našta darbdaviams. Tokie siūlymai gali būti nagrinėjami socialinių partnerių, tik kreipiantis į Trišalę tarybą.
7.	Lietuvos negalios organizacijų forumas 2022-04-15	11 (52)			6. Lyginamajame teisės aktų variante tikslinti DK 11 straipsnį (52 straipsnio pakeitimą) – ir koreguoti 26 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti taip: „2. Dirbti nuotoliniu būdu skiriama darbuotojo prašymu arba šalių susitarimu. Darbuotojo atsisakymas dirbti nuotoliniu būdu negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo sutartį ar pakeisti darbo sąlygas. Jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu ne mažiau kaip penktadalį visos darbo laiko normos, to pareikalavus nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai darbuotojai, darbuotojui, auginančiam vaiką iki trejų aštuonerių metų, ir darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba darbuotojui, auginančiam neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, arba darbuotojui pateikus prašymą, pagrįstą pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvada išvadą pateikus prašymą, pagrįstą apie jo sveikatos būklę sveikatos būkle, neįgalumu arba būtinybe slaugyti (ar prižiūrėti) šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį.“	Pritarti.	Žr. Komiteto patobulintą Įstatymo projektą.
8.	Lietuvos negalios organizacijų forumas 2022-04-15	22 (126)			7. Lyginamajame teisės aktų variante tikslinti DK 22 straipsnį (126 straipsnio pakeitimą) – ir papildyti 126 straipsnį nauja 3 dalimi: „3. Darbuotojams iki aštuoniolikos metų, darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos, darbuotojams, auginantiems vaiką su negalia iki aštuoniolikos metų bei darbuotojams, prižiūrintiems ar slaugantiems kartu gyvenantį asmenį su negalia ir neįgaliems darbuotojams suteikiamos dvidešimt penkių darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba trisdešimt darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę). Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, šioje dalyje nurodytiems darbuotojams turi būti suteiktos penkių savaičių trukmės atostogos.	Įvertinta.	Teikiamas DK projektas įgyvendina direktyvos 2019/1158 nuostatas. Siūlymas nėra susijęs su direktyvos nuostatomis, tai naujų garantijų siūlymas, be to, jis yra susijęs su finansine našta darbdaviams. Tokie siūlymai gali būti nagrinėjami socialinių partnerių, tik kreipiantis į Trišalę tarybą
9.	Lietuvos negalios organizacijų forumas 2022-04-15	26 (138)			8. Lyginamajame teisės aktų variante tikslinti DK 26 straipsnį (138 straipsnio pakeitimą) – ir pakeisti 138 straipsnį ir ir papildyti 4-tą punktą dėl vaikų su negalia: “4. Teisės į šio straipsnio 3 dalyje nustatytas papildomas poilsio dienas neturintiems darbuotojams, auginantiems vaiką iki keturiolikos metų, arba vaiką su negalia iki 23 metų, kuris mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo ar pagrindinio ar bendrojo ugdymo programas, suteikiama ne mažiau kaip pusė darbuotojų darbo dienos laisvo nuo darbo laiko per metus pirmąją mokslo metų dieną, mokant darbuotojui jiems jo vidutinį jų darbo užmokestį.”	Įvertinta.	Teikiamas DK projektas įgyvendina direktyvos 2019/1158 nuostatas. Siūlymas nėra susijęs su direktyvos nuostatomis, tai naujų garantijų siūlymas, be to, jis yra susijęs su finansine našta darbdaviams. Tokie siūlymai gali būti nagrinėjami socialinių partnerių, tik kreipiantis į Trišalę tarybą

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba 2022-04-13	7 (40) 11 (52) 20 (113)			Susipažinusi su Lietuvos Respublikos darbo kodekso 1, 2, 25, 26, 30, 36, 40, 44, 46, 51, 52, 55, 56, 57, 59, 72(1), 75, 79, 107, 113, 117, 126, 133, 134, 137, 138, 169, 171 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektu (reg. Nr. XIVP-1438; toliau – DK projektas), Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 2, 7 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektu (reg. Nr. 21-27603(4); toliau – LGĮ projektas) bei kitais susijusiais teisės aktų projektais, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (toliau – Tarnyba) teikia šias pastabas ir pasiūlymus:               1. DK projekto 7 straipsnyje, kuriuo keičiamas Darbo kodekso (toliau – DK) 40 straipsnio 5 dalis, 11 straipsnyje, kuriuo keičiamas DK 52 straipsnio 2 dalis, 20 straipsnyje, kuriuo keičiama DK 113 straipsnio 1 dalis, numatyta: „<...slaugyti šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį..>“. Atsižvelgiant į tai, kad nuostatos užtikrina tik dalies Direktyvos prasme „prižiūrinčiaisiais“ laikomų darbuotojų garantijas į lanksčias darbo sąlygas, nes slauga pagal galiojančius teisės aktus apima tik dalį sergančių ar sunkią negalią turinčių asmenų, bet neapima asmenų, kuriems dėl fizinės, psichinės, intelekto ar kitos negalios nustatytas nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, siūlome pirmiau minėtą nuostatą po žodžio „slaugyti“ papildyti žodžiais „ar prižiūrėti“.               Pabrėžtina, jog analogiška nuostata siūlytina papildyti ir LGĮ projekto 2 straipsnį, kuriuo 7 straipsnis pildomas 10 punktu: „10) imtis priemonių, kad darbuotojas ar valstybės tarnautojas darbo vietoje nebūtų diskriminuojamas dėl tėvystės atostogų, atostogų vaikui prižiūrėti, nemokamų atostogų, skirtų sergančiam šeimos nariui ar kartu su darbuotoju ar valstybės tarnautoju gyvenančiam asmeniui slaugyti ar prižiūrėti, suteikimo ir lankstaus darbo grafiko nustatymo.“	Pritarti.	Žr. Komiteto patobulintą Įstatymo projektą.
2.	Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba 2022-04-13				2. Pastebėtina, jog minėtomis nuostatomis apibrėžiamas teisinis reglamentavimas susijęs tik dėl susitarimo dėl ne viso darbo laiko (DK 40), nuotolinio darbo (DK 52) bei papildoma DK 113 straipsnyje numatyta darbo laiko režimo sąvoka. Tuo tarpu DK 137 ir 138 straipsniai numato ir kitas lengvatas (sąlygas, kuriomis suteikiamos nemokamos atostogos, pailgintos atostogos, kurias Projektu siūloma reglamentuoti 126 str., papildomas poilsio laikas auginantiems vaikus ir kt.) tam tikriems darbuotojams. Tarnybos nuomone, asmenims slaugantiems ar prižiūrintiems šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį taip pat tikslinga numatyti galimybę pasinaudoti pailgintomis atostogomis, papildant DK projekto 22 str., kuriuo papildomas 126 straipsnis 3 dalimi), papildomomis poilsio dienomis, įtvirtintomis DK 138 str. 3 d., papildant DK projekto 26 str.). Taip pat siūlytina užtikrinti galimybę šeimos narius ir artimuosius prižiūrintiems (ne tik slaugantiems asmenims) pasinaudoti nemokamomis atostogomis (papildant DK projekto 25 straipsnį, keičiant 137 str. 1 d. 4 punktą).	Įvertinta.	Teikiamas DK projektas įgyvendina direktyvos 2019/1158 nuostatas. Siūlymas nėra susijęs su direktyvos nuostatomis, tai naujų garantijų siūlymas, be to, jis yra susijęs su finansine našta darbdaviams. Tokie siūlymai gali būti nagrinėjami socialinių partnerių, tik kreipiantis į Trišalę tarybą. Šie siūlymai nebuvo aptarti su socialiniais partneriais. Tai gali būti  teikiama svarstyti Trišalėje taryboje.
3.	Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba 2022-04-13	23 (133)	(2)		4. Siūlome apsvarstyti galimybę pakeisti DK 133 str. 2 dalį, numatant galimybę pasinaudoti tėvystės atostogomis ne tik įtėviams, bet ir įmotėms, tuo atveju, kai vaiko priežiūros atostogų išeina įtėvis, atitinkamai pakeičiant Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą (pakeičiant ir išmokos pavadinimą). Atkreiptinas dėmesys, kad vaiko priežiūros atostogų įtėviai gali išeiti tiek vienas, tiek kitas nepriklausomai nuo įtėvio lyties, vaiko priežiūros atostogos įtėviams suteikiamos nepriklausomai nuo įsivaikinamo asmens amžiaus iki vaikui sukaks 18 metų. Į Tarnybą kreipėsi įmotė, kuri norėjo išeiti tėvystės atostogų, vaiko priežiūros atostogų išėjus įtėviui, tačiau gavo atsakymą, kad tokios atostogos jai nepriklauso.	Įvertinta.	Teikiamas DK projektas įgyvendina direktyvos 2019/1158 nuostatas. Siūlymas nėra susijęs su direktyvos nuostatomis, tai naujų garantijų siūlymas, be to, jis yra susijęs su finansine našta darbdaviams. Tokie siūlymai gali būti nagrinėjami socialinių partnerių, tik kreipiantis į Trišalę tarybą.
4.	Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba 2022-04-13				5. Keičiamu teisiniu reguliavimo darbuotojams siekiama sudaryti sąlygas rinktis vieną iš dviejų vaiko priežiūros atostogų būdų (18 arba 24 mėnesių trukmės su neperleidžiamuoju laikotarpiu vienam iš tėvų). Siūlome apsvarstyti trečiąjį vaiko priežiūros atostogų modelį, leidžiantį vienam iš tėvų pasirinkti 12 mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogas, įskaitant neperleidžiamą laikotarpį, nustatant proporcingai didesnę išmoką, jei pasirenkamos trumpesnės vaiko priežiūros atostogos. Pažymėtina, kad ypatinga svarba tenka vaikų priežiūros ir kitų būtinų paslaugų vystymui, nepriklausomai nuo tėvų pasirenkamo laikotarpio. Valstybės neužtikrinamas pakankamas paslaugų prieinamumas negali būti priežastimi negalėti pasirinkti trumpesnio vaiko priežiūros atostogų laikotarpio, sudarant galimybes gauti ir proporcingai didesnę išmoką. Atkreiptinas dėmesys, kad Direktyva skatinama motinų reintegracija į darbo rinką joms pasinaudojus motinystės ir vaiko priežiūros atostogomis ir tam sudaromos palankesnės sąlygos. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad „kadangi dauguma tėvų vyrų nesinaudoja teise į vaiko priežiūros atostogas arba didelę jiems priklausančių atostogų dalį perduoda motinoms, šia direktyva nuo vieno iki dviejų mėnesių pailginamas minimalus vaiko priežiūros atostogų laikotarpis, kurio tėvai negali perduoti vienas kitam, siekiant paskatinti tėvus vyrus imti vaiko priežiūros atostogas, kartu išsaugant kiekvieno iš tėvų teisę į ne trumpesnes kaip keturių mėnesių vaiko priežiūros atostogas, kaip numatyta Direktyvoje 2010/18/ES. Užtikrinant, kad kiekvienas iš tėvų atskirai galėtų gauti bent dviejų mėnesių vaiko priežiūros atostogas ir kad jų nebūtų galima perduoti kitam iš tėvų, siekiama paskatinti tėvus vyrus naudotis savo teise į tokias atostogas.“               Pastebėtina, kad kompensuojamas vaiko priežiūros atostogų laikotarpis Lietuvoje yra vienas ilgiausių Europos Sąjungos valstybėse.	Įvertinta.
5.	Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba 2022-04-13				6. Remiantis Direktyvos 20 str. 1 dalimi, valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip 2022 m, rugpjūčio 2 d. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisės aktų pakeitimus atliekant skubos tvarka, nebūtų pilnai atsižvelgiama į teisėtų lūkesčių principą, šeimų, kurios šiuo metu laukiasi vaikų, negalėdami aiškiai planuoti vaiko priežiūros atostogų, besikeičiant jų kompensuojamam ilgiui bei kompensacijos dydžiui.	Pritarti.	Įstatymo projekto nuostatos, susijusios su tėvystės atostogomis bei atostogomis vaikui prižiūrėti (Įstatymo projekto 23 ir 24 straipsniai), įsigalios nuo 2023 m. sausio 1 d.
6.	Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba 2022-04-13	26 (138)	(3)		7. Tarnyba taip pat siūlo dar kartą apsvarstyti jau teiktą pasiūlymą sudaryti galimybę suteikti laisvą dieną darbuotojams turintiems ne du vaikus, o vieną (DK 138 str. 3 dalis).	Pritarti.	Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 1.

5.Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo narė Monika Ošmianskienė 2022-04-22	7 (40)	(5)		Argumentai: Darbo kodekso pakeitimo įstatymo projekto 7 straipsnyje, kuriuo keičiama Darbo kodekso 40 straipsnio 5 dalis, numatyta: „<...slaugyti šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį..>“. Atsižvelgiant į tai, kad nuostatos užtikrina tik dalies gyvenančių su žmonėmis su negalia „prižiūrinčiais“ laikomų darbuotojų garantijas į lanksčias darbo sąlygas, nes slauga pagal galiojančius teisės aktus apima tik dalį sergančių ar sunkią negalią turinčių asmenų, bet neapima asmenų, kuriems dėl fizinės, psichinės, intelekto ar kitos negalios nustatytas nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, siūlome pirmiau minėtą nuostatą po žodžio „slaugyti“ papildyti žodžiais „ar prižiūrėti“. Pasiūlymas: Papildyti Darbo kodekso pakeitimo įstatymo projekto 7 straipsnį, kuriuo keičiama Darbo kodekso 40 straipsnio 5 dalis ir šią straipsnio dalį išdėstyti taip: „5. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyti ribojimai dėl ne viso darbo laiko trukmės ir jo nustatymo negalioja, jei darbdavys sutinka su kitokiomis darbuotojo pasiūlytomis ne viso darbo laiko sąlygomis arba jei darbuotojo prašymas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą pagrįstas darbuotojo sveikatos būkle, neįgalumu arba būtinybe slaugyti ar prižiūrėti šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį, taip pat jei to reikalauja nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, darbuotojas, auginantis vaiką iki aštuonerių metų, ir darbuotojas, vienas auginantis vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų. Šie asmenys grįžti dirbti viso darbo laiko sąlygomis gali raštu įspėję darbdavį prieš dvi savaites, išskyrus atvejus, kai darbdavys sutinka nesilaikyti šio termino.“	Pritarti.	Siūlome papildyti žodžiu skliausteliuose „(prižiūrėti)“. Žr. Komiteto patobulintą Įstatymo projektą.
2.	Seimo narė Monika Ošmianskienė 2022-04-22	11 (52)	(2)		Argumentai: Darbo kodekso pakeitimo įstatymo projekto 11 straipsnyje, kuriuo keičiama Darbo kodekso 52 straipsnio 2 dalis, numatyta: „<...slaugyti šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį..>“. Atsižvelgiant į tai, kad nuostatos užtikrina tik dalies gyvenančių su žmonėmis su negalia „prižiūrinčiais“ laikomų darbuotojų garantijas į lanksčias darbo sąlygas, nes slauga pagal galiojančius teisės aktus apima tik dalį sergančių ar sunkią negalią turinčių asmenų, bet neapima asmenų, kuriems dėl fizinės, psichinės, intelekto ar kitos negalios nustatytas nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, siūlome pirmiau minėtą nuostatą po žodžio „slaugyti“ papildyti žodžiais „ar prižiūrėti“. Pasiūlymas: Papildyti Darbo kodekso pakeitimo įstatymo projekto 11 straipsnį, kuriuo keičiama Darbo kodekso 52 straipsnio 2 dalis ir šią straipsnio dalį išdėstyti taip: „2. Dirbti nuotoliniu būdu skiriama darbuotojo prašymu arba šalių susitarimu. Darbuotojo atsisakymas dirbti nuotoliniu būdu negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo sutartį ar pakeisti darbo sąlygas. Jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu to pareikalavus nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai darbuotojai, darbuotojui, auginančiam vaiką iki aštuonerių metų, ir darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba darbuotojui, auginančiam neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, arba darbuotojui pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą pateikus prašymą, pagrįstą sveikatos būkle, neįgalumu arba būtinybe slaugyti (ar prižiūrėti) šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį.“	Pritarti.	Siūlome papildyti žodžiu skliausteliuose „(prižiūrėti)“. Žr. Komiteto patobulintą Įstatymo projektą.
3.	Seimo narė Monika Ošmianskienė 2022-04-22	20 (113)	(1)		Argumentai: Darbo kodekso pakeitimo įstatymo projekto 20 straipsnyje, kuriuo keičiama Darbo kodekso 113 straipsnio 1 dalis, numatyta: „<...slaugyti šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį..>“. Atsižvelgiant į tai, kad nuostatos užtikrina tik dalies gyvenančių su žmonėmis su negalia „prižiūrinčiais“ laikomų darbuotojų garantijas į lanksčias darbo sąlygas, nes slauga pagal galiojančius teisės aktus apima tik dalį sergančių ar sunkią negalią turinčių asmenų, bet neapima asmenų, kuriems dėl fizinės, psichinės, intelekto ar kitos negalios nustatytas nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, siūlome pirmiau minėtą nuostatą po žodžio „slaugyti“ papildyti žodžiais „ar prižiūrėti“. Pasiūlymas: Papildyti Darbo kodekso pakeitimo įstatymo projekto 20 straipsnį, kuriuo keičiama Darbo kodekso 113 straipsnio 1 dalis ir šią straipsnio dalį išdėstyti taip: „1. Darbo laiko režimas – darbo laiko normos paskirstymas per darbo dieną (pamainą), savaitę, mėnesį ar kitą apskaitinį laikotarpį, kuris negali viršyti trijų paeiliui einančių mėnesių. Jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti jo pageidaujamu darbo laiko režimu, to pareikalavus nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai darbuotojai, darbuotojui, auginančiam vaiką iki aštuonerių metų, ir darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką, darbuotojui pateikus prašymą, pagrįstą sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jo sveikatos būklę arba būtinybe slaugyti ar prižiūrėti šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį.“	Pritarti.	Siūlome papildyti žodžiu skliausteliuose „(prižiūrėti)“. Žr. Komiteto patobulintą Įstatymo projektą.
4.	Seimo narė Monika Ošmianskienė 2022-04-22	22 (126)	2 (3)		Argumentai: Manytina, kad yra būtina reglamentuoti prailgintų darbdavio apmokamų atostogų suteikimą darbuotojams, slaugantiems ir prižiūrintiems suaugusius asmenis su negalia, t.y. gyvenantiems kartu su sunkios negalios asmenimis. Pasiūlymas: Papildyti Darbo kodekso pakeitimo įstatymo projekto 22 straipsnio 2 dalį, kurioje Darbo kodekso 126 straipsnis papildomas nauja 3 dalimi ir šią straipsnio dalį išdėstyti taip: „3. Darbuotojams iki aštuoniolikos metų, darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, darbuotojams, slaugantiems ar prižiūrintiems šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį, ir neįgaliems darbuotojams suteikiamos dvidešimt penkių darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba trisdešimt darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę). Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, šioje dalyje nurodytiems darbuotojams turi būti suteiktos penkių savaičių trukmės atostogos.“	Nesvarstyta. (Pasiūlymas atsiimtas posėdžio  metu)	Teikiamas DK projektas įgyvendina direktyvos 2019/1158 nuostatas. Siūlymas nėra susijęs su direktyvos nuostatomis, tai naujų garantijų siūlymas, be to, jis yra susijęs su finansine našta darbdaviams. Tokie siūlymai gali būti nagrinėjami socialinių partnerių, tik kreipiantis į Trišalę tarybą.
5.	Seimo narė Monika Ošmianskienė 2022-04-22	26 (138)	(3)		Argumentai: Manytina, kad yra būtina reglamentuoti papildomų darbdavio apmokamų poilsio dienų suteikimą darbuotojams, slaugantiems ir prižiūrintiems suaugusius asmenis su negalia, t.y. gyvenantiems kartu su sunkios negalios asmenimis. Pasiūlymas: Papildyti Darbo kodekso pakeitimo įstatymo projekto 26 straipsnį, kuriuo keičiamas Darbo kodekso 138 straipsnis, 3 dalį ir išdėstyti šią straipsnio dalį taip: ,,3. Darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų arba slaugantiems ar prižiūrintiems šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), o darbuotojams, auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų, – dvi dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę), mokant jiems vidutinį jų darbo užmokestį. Darbuotojų, dirbančių ilgesnėmis negu aštuonių darbo valandų pamainomis, prašymu šis papildomas poilsio laikas gali būti sumuojamas kas trys mėnesiai“.	Nesvarstyta. (Pasiūlymas atsiimtas posėdžio  metu)	Teikiamas DK projektas įgyvendina direktyvos 2019/1158 nuostatas. Siūlymas nėra susijęs su direktyvos nuostatomis, tai naujų garantijų siūlymas, be to, jis yra susijęs su finansine našta darbdaviams. Tokie siūlymai gali būti nagrinėjami socialinių partnerių, tik kreipiantis į Trišalę tarybą.
6.	Seimo narė Monika Ošmianskienė 2022-04-22	26 (138)	(4)		Pasiūlymas: Papildyti Darbo kodekso pakeitimo įstatymo projekto 26 straipsnį, kuriuo keičiamas Darbo kodekso 138 straipsnis, 4 dalį ir išdėstyti šią straipsnio dalį taip: ,,4. Teisės į šio straipsnio 3 dalyje nustatytas papildomas poilsio dienas neturintiems darbuotojams, auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba vaiką su negalia iki 23 metų, kuris mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo ar pagrindinio ar bendrojo ugdymo programas, suteikiama ne mažiau kaip pusė darbuotojų darbo dienos laisvo nuo darbo laiko per metus pirmąją mokslo metų dieną, mokant jiems vidutinį jų darbo užmokestį.”	Nesvarstyta. (Pasiūlymas atsiimtas posėdžio  metu)	Teikiamas DK projektas įgyvendina direktyvos 2019/1158 nuostatas. Siūlymas nėra susijęs su direktyvos nuostatomis, tai naujų garantijų siūlymas, be to, jis yra susijęs su finansine našta darbdaviams. Tokie siūlymai gali būti nagrinėjami socialinių partnerių, tik kreipiantis į Trišalę tarybą.
7.	Seimo narė Monika Ošmianskienė 2022-04-22	4 (26)	(2)	(6)	Pasiūlymas: Papildyti Darbo kodekso pakeitimo įstatymo projekto 4 straipsnį, kuriuo keičiamas Darbo kodekso 26 straipsnio 2 dalies 6 punktas ir šį straipsnio punktą išdėstyti taip: „6) imtis tinkamų priemonių, kad asmenims su negalia ir asmenims, gyvenantiems su asmenimis su negalia (kuriems nustatyta slauga ar priežiūra) būtų sudarytos sąlygos gauti darbą, dirbti, siekti karjeros arba mokytis, įskaitant tinkamą patalpų darbo sąlygų pritaikymą, jeigu dėl tokių priemonių nebus neproporcingai apsunkinamos darbdavio pareigos.“	Nesvarstyta. (Pasiūlymas atsiimtas posėdžio  metu)	Teikiamas DK projektas įgyvendina direktyvos 2019/1158 nuostatas. Siūlymas nėra susijęs su direktyvos nuostatomis, tai naujų garantijų siūlymas, be to, jis yra susijęs su finansine našta darbdaviams. Tokie siūlymai gali būti nagrinėjami socialinių partnerių, tik kreipiantis į Trišalę tarybą.
8.	Seimo narė Monika Ošmianskienė 2022-04-22	3 (25)	(4)		Argumentai: Reikia pažymėti, kad kai kuriems darbuotojams su negalia būtini alternatyvūs komunikavimo būdai, pav.: lengvai suprantama kalba (žmonėms su intelekto, psichosocialine ar kompleksine negalia) ar gestų (kurtiesiems) kalba ar kiti alternatyvūs komunikacijos būdai (pav. akliems-kurtiems asmenims su negalia ir pan.) Pasiūlymas: Papildyti Darbo kodekso pakeitimo įstatymo projekto 3 straipsnį, kuriuo keičiamas Darbo kodekso 25 straipsnis, 4 dalį, ir šią straipsnio dalį išdėstyti taip: “4. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais informacija turi būti perduota lietuvių kalba, o jei darbuotojas yra užsienietis arba asmuo su negalia – lietuvių kalba ir kita darbuotojui suprantama kalba. Prie jos gali būti pridedami vertimai į vieną ar kelias kalbas.”	Pritarti.	Žr. Komiteto patobulintą Įstatymo projektą.

6. Papildomais paskirtų Komitetų išvados ir pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Biudžeto ir finansų komitetas 2022-04-13	30			Sprendimas: siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Biudžeto ir finansų komiteto ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktus pasiūlymus. Pasiūlymai: Atsižvelgiant į teisėtų lūkesčių apsaugos principą, jog šiuo metu kūdikio besilaukiančioms šeimoms būtų taikomos šiuo metu galiojančios įstatymo nuostatos, siūloma nuostatoms, susijusioms su vaiko priežiūros atostogų sistemos pakeitimu, nustatyti vėlesnę įsigaliojimo datą – 2023 m. kovo 1 d.	Pritarti iš dalies.	Komitetas pritarė vėlesnės įsigaliojimo datos (Įstatymo projekto straipsniams, susijusiems su Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 1, 5, 11(1), 16, 19, 20, 22, 23, 24 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo priedu įstatymo projektu Nr. XIVP-1439) nustatymui, tačiau nustatant įsigaliojimą ne 2023 m. kovo 1 d., o 2023 m. sausio 1 d. (Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 2).

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui, Komiteto pasiūlymams ir išvadai.

7.2. Pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2022-04-20	26 (138)	(3)		Argumentai: Lietuvos Respublikos Vyriausybė, teikdama išvadas dėl Seimo narių parengtų Darbo kodekso pakeitimo projektų,  pasiūlė (2021 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1118 ,,Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso 138 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-784“) pagerinti darbo sąlygas neįgalius vaikus auginantiems darbuotojams ir pagerinti darbo sąlygas darbuotojams, auginantiems tik vieną vaiką. Atsižvelgiant į šią minėtą Vyriausybės išvadą, bet ir pritardami pilietės Ž.Majorovos-Jakienės pasiūlymui siūlome tikslinti Įstatymo projekto 26 straipsnį, numatant pakeitimus auginant vieną vaiką bei neįgalius vaikus. Pasiūlymas: Siūlome tikslinti Įstatymo projekto 26 straipsniu keičiamo Įstatymo 138 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:  „3. Darbuotojams, auginantiems vieną vaiką iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per tris mėnesius (arba sutrumpinamas aštuoniomis valandomis darbo laikas per tris mėnesius), auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, – viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), o darbuotojams auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų arba auginantiems du vaikus iki dvylikos metų, kai vienas arba abu vaikai yra neįgalūs – dvi dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę), mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Darbuotojų, dirbančių ilgesnėmis negu aštuonios darbo valandos pamainomis, prašymu šis papildomas poilsio laikas gali būti sumuojamas kas trys mėnesiai arba kas šeši mėnesiai, jei priklauso viena papildoma poilsio diena per tris mėnesius.“	Pritarti.
2.	Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2022-04-20	30			Argumentai: Komitetui pritarus vėlesnės įsigaliojimo datos nustatymui Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 1, 5, 11(1), 16, 19, 20, 22, 23, 24 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo priedu įstatymo projekte Nr. XIVP-1439, atitinkamai turi būti tikslinamas su juo susijusių ir šio Įstatymo projekto tam tikrų straipsnių įsigaliojimas. Pasiūlymas: Patikslinti Įstatymo projekto 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „30 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 23, 24 straipsnius ir šio straipsnio 7 8 dalį, įsigalioja 2022 m. rugpjūčio 1 d. 2. Šio įstatymo 23 ir 24 straipsniai įsigalioja 2023 m. sausio 1 d . 2 3. Jei vaikas gimė ar buvo įvaikintas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, tėvystės atostogos ir (ar) atostogos vaikui prižiūrėti suteikiamos pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo 2022 m. gruodžio 31 d, 3 4. Šio įstatymo 6 straipsnyje išdėstytos Darbo kodekso 36 straipsnio 2 dalies nuostata dėl išbandymo termino, sudarant terminuotą darbo sutartį trumpesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui, taikoma terminuotoms darbo sutartims, sudarytoms po 2022 m. rugpjūčio 1 d. 4. 5 Šio įstatymo 8 straipsnyje išdėstytuose Darbo kodekso 44 straipsnio 1 dalies 3, 8, 9, 10, 12, 13 punktuose nurodyta informacija dėl išbandymo termino trukmės ir sąlygų, darbo sutarties pasibaigimo tvarkos, darbo užmokesčio sudedamųjų dalių, viršvalandžių, teisės į mokymo paslaugas, darbdavio teikiamos su socialiniu draudimu susijusios apsaugos ir šio įstatymo 19 straipsnyje išdėstytuose Darbo kodekso 107 straipsnio 6 dalies 1 punkte bei 7 dalyje nurodyta informacija (valstybės (valstybių) pavadinimas (pavadinimai), darbo užmokestis, dienpinigiai ir išmokos, priimančiosios valstybės oficiali nacionalinė interneto svetainė) apie komandiruojamus darbuotojus pateikiama darbuotojui, įdarbintam iki 2022 m. liepos 31 rugpjūčio 1 d., jo prašymu. 5. 6. Šio įstatymo 16 straipsnyje išdėstytos Darbo kodekso 72^1 straipsnio 3 dalies nuostata dėl darbdavio išbraukimo iš laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašo taikoma, jei informacija pagal Darbo kodekso 79 straipsnio 6 dalį nepateikta už 2022 m. rugpjūčio mėnesį ir vėlesnius mėnesius. 6. 7. Šio įstatymo 16 straipsnyje išdėstytuose Darbo kodekso 72^1 straipsnio 1 dalies 8 punkte ir 3 dalyje nustatytas laikotarpis turėti laikinųjų darbuotojų skaičiuojamas nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. 7. 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2022 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo  įgyvendinamuosius teisės aktus.	Pritarti.

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Mindaugas Lingė.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta.

PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                             Mindaugas Lingė

Komiteto biuro patarėja Ieva Kuodienė

---

[1] Informal meeting with Member States on the implementation of the Work-Life Balance Directive

[2] Informal meeting with Member States on the implementation of the Work-Life Balance Directive