LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TRANSPORTO PRIEMONIŲ VALDYTOJŲ CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS PRIVALOMOJO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-378 12 IR 15 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

2024-10-03 Nr. XIVP-4190

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad policija užfiksuotos įvykio vietos duomenis draudikui ar Biurui pateikia šio įstatymo 15 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka ar kitais būdais. Pastebėtina, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas būtų taikomas tuo atveju, kai eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių valdytojai nesutaria dėl to, kuris yra eismo įvykio kaltininkas, todėl nėra aiškus transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudikas, turėsiantis atlyginti žalą. Atsižvelgiant į tai projekto nuostatos tikslintinos, nurodant, kad policija užfiksuotos įvykio vietos duomenis pateiktų ne draudikui, o visų eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių draudikams.

2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad kai eismo įvykyje, kuriame nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, dalyvavusių transporto priemonių valdytojai nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir jų nefiksuoja šiame punkte nurodyta tvarka, policija Lietuvos policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka užfiksuoja eismo įvykio vietą ir užfiksuotos vietos duomenis draudikui ar Biurui pateikia šio įstatymo 15 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka ar kitais būdais. Iš projekto nuostatų nėra iki galo aišku, ką konkrečiai reiškia „užfiksuoja eismo įvykio vietą“ ir kas būtų laikoma „užfiksuotos vietos duomenimis“. Pastebėtina, jog tik iš projekto aiškinamojo rašto („policija užfiksuotų eismo įvykio vietą ir užfiksuotus duomenis (nuotraukas, schemą ir kt.) perduotų <...>“) ir Policijos pareigūnų veiksmų įforminant neįskaitinį eismo įvykį tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2023 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. 5-V-120 „Dėl Policijos pareigūnų veiksmų įforminant neįskaitinį eismo įvykį tvarkos aprašo patvirtinimo“, nuostatų galima suprasti, kad aptariamu atveju policija sudarytų ir eismo įvykio vietos schemą. Šiame kontekste pažymėtina, jog ne aiškinamasis raštas ar įstatymo įgyvendinamasis teisės aktas nustato įstatymo turinį ir būtent iš įstatymo teksto turi būti aiškus nustatomas teisinis reguliavimas. Atsižvelgus į tai, projektas tobulintinas, aiškiai reglamentuojant, ką konkrečiai reiškia eismo įvykio vietos fiksavimas ir kokie konkretūs duomenys pateikiami.  

3. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad turtui padarytos žalos dydį, kaltininką (kai nesutariama dėl eismo įvykio aplinkybių ir kompetentingos institucijos neatlieka tyrimo dėl eismo įvykio) nustato atsakingas draudikas arba šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytais atvejais – Biuras. Projekto nuostatos diskutuotinos šiais aspektais.

Pirma, iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kuris transporto priemonės draudikas būtų laikomas „atsakingu draudiku“ tuo atveju, kai nesutariama dėl eismo įvykio aplinkybių ir kompetentingos institucijos neatlieka tyrimo dėl eismo įvykio. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu siūloma formuluotė stokoja logikos, nes tik nustačius dėl eismo įvykio kaltą asmenį tampa aišku, kuris iš eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių draudikų yra „atsakingas“, tuo tarpu pagal projektu siūlomą nuostatą, „atsakingas draudikas“ (t. y. kaltininko draudikas) turės nustatyti „kaltininką“. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos aiškiai nurodant, kuris draudikas ir kokia tvarka (pavyzdžiui, bendru eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių draudikų sutarimu ar pan.) turėtų nustatyti „kaltininką“.

Antra, atkreiptinas dėmesys, kad dėl eismo įvykio aplinkybių gali skirtis ne tik jame dalyvavusių transporto priemonių valdytojų, bet ir pačių draudikų nuomonės. Pastebėtina, kad projekte nėra nustatoma jokio teisinio reguliavimo, reglamentuojančio atvejus, kai eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių draudikai nesutaria dėl kaltininko. Projekto nuostatos atitinkamai pildytinos, ne tik detalizuojant eismo įvykio kaltininko nustatymą ir ginčų tarp draudikų sprendimą, bet ir terminą, per kurį draudikai turi susitarti dėl kaltininko nustatymo, nes kaltininko nustatymas yra tiesiogiai susijęs su asmenų galimybe reikšti pretenzijas dėl žalos atlyginimo, kurį, vadovaujantis keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, atsakingas draudikas, jo atstovas pretenzijoms dėl padarytos žalos nagrinėti ar Biuras privalo išmokėti per 30 dienų nuo pretenzijos dėl padarytos žalos pateikimo dienos.

4. Projekto 3 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Lietuvos policijos generalinis komisaras iki 2025 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Atsižvelgus į tai, kad draudikams gali būti reikalinga pasirengti ne tik įstatymo, bet ir įstatymą įgyvendinančių teisės aktų įgyvendinimui ir taikymui, manytina, kad projekto 3 straipsnio 2 dalyje turėtų būti nustatytas ankstesnis terminas.

5. Atsižvelgiant į keičiamame įstatyme nustatytą Vyriausybės kompetenciją, manytina, kad dėl projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada.

Departamento direktorius                                                                                      Dainius Zebleckis

A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (0 5)  209 6164, el. p. [email protected]

M. Masteikienė, tel. (0 5)  209 6843, el. p. milda.masteikiene@lrs.lt