|
Eil.
Nr.
|
Pasiūlymo teikėjas, data
|
Siūloma keisti
|
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė
|
Argumentai,
pagrindžiantys nuomonę
|
|
str.
|
str. d.
|
p.
|
|
1.1
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
(2024-06-12)
|
1
|
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai,
įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame
šias pastabas.
1. Įstatymo projekto 1
straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo (toliau
– keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad šis
įstatymas nustato mokslininkų valstybinių pensijų, skiriamų pagal Lietuvos
Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, dydžio matą.
Darytina išvada, kad Mokslininkų valstybinių pensijų laikinasis įstatymas,
kuris įsigaliojo 1995 m. sausio 1 d., bus įtvirtintas kaip nuolat
galiojantis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Mokslininkų valstybinių pensijų
laikinojo įstatymo preambulėje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Seimas
priima šį laikinąjį įstatymą atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvoje nėra sukurta
papildomo mokslininkų pensinio draudimo sistema, kuri turėtų garantuoti
mokslininkų kvalifikaciją atitinkančias pensijas, ir laikydamas, kad iki šios
sistemos sukūrimo būtina valstybės lėšomis paremti sulaukusius senatvės mokslininkus.
Pažymėtina, kad Lietuvoje priimti Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško
pensijų kaupimo, Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo, Lietuvos
Respublikos pensijų kaupimo ir kiti įstatymai, kurie sudarė visas teisines ir
ekonomines prielaidas mokslininkų ir kitų asmenų papildomam pensiniam
aprūpinimui, todėl tolesnis įtvirtinimas teisinio reguliavimo, kuris buvo
nustatytas kaip laikinas, neatitinka įstatymo projekto aiškinamajame rašte
nurodyto pokyčio, įvardijamo kaip valstybinių pensijų sistemos reforma.
Jeigu aptariamas teisinis
reguliavimas nebūtų keičiamas, siekiant teisinio reguliavimo sistemiškumo,
mokslininkų valstybinių pensijų dydžio matas bei kitos su mokslininkų
valstybinėmis pensijomis susijusios nuostatos turėtų būti dėstomos
Mokslininkų valstybinių pensijų laikinajame įstatyme.
|
Nepritarti.
|
Projektu pateiktais siūlymais nesiūloma nei
plėsti, nei mažinti šiuo metu egzistuojančių valstybinių pensijų rūšių,
įskaitant ir mokslininkų valstybines pensijas. Projektu išlaikomas dabartinis
status quo, kai eilės valstybinių pensijų mato vienetas - valstybinių
pensijų bazinis dydis – nustatomas Valstybinių pensijų įstatyme, o
mokslininkų valstybinių pensijų apskaičiavimo tvarka nustatoma specialiajame
įstatyme.
Kaip nurodoma Projekto aiškinamajame rašte,
antruoju pertvarkos etapu Seimui Vyriausybė pateiks unifikuotą Valstybinių
pensijų, sportininkų rentų ir kompensacinių išmokų įstatymo projektą, kuriuo
bus peržiūrimos ir mokslininkų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo
sąlygos.
|
|
1.2
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
(2024-06-12)
|
3
|
1
|
|
2. Keičiamo įstatymo 3
straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Asmeniui, turinčiam teisę gauti kelias
valstybines pensijas, jo pasirinkimu mokama tik viena iš jų, išskyrus atvejį,
kai asmuo turi teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę našlių, pareigūnų ir
karių valstybinę našlaičių, valstybinę našlių, valstybinę našlaičių,
Prezidento sutuoktinio valstybinę našlaičių, nukentėjusiųjų asmenų valstybinę
našlių, nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlaičių pensiją, – asmeniui gali
būti mokama viena iš šių nurodytų našlių ar našlaičių pensijų kartu su viena
iš valstybinių pensijų (išskyrus šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje
ir 12 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytus atvejus)(čia ir toliau –
išskirta mūsų). Šią nuostatą reikėtų tikslinti keliais aspektais.
Pirma, tekstą reikėtų dėstyti ne skliausteliuose, kaip paaiškinantį, o
formuluoti kaip išimtį. Antra, taisyklė „išskyrus šio įstatymo 9
straipsnio 2 dalyje <...> numatytą atvejį“ nevisiškai
suprantama. Jeigu ši išimtis nustato teisę gauti kelias valstybines pensijas,
tokią taisyklę reikėtų aiškiai nustatyti.
|
Pritarti.
|
Siūlome įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalį
tikslinti ir išdėstyti taip:
„1. Asmeniui, turinčiam Tteisę
gauti kelias valstybines pensijas turinčiam asmeniui , jo paties
pasirinkimu mokama tik viena iš jų, išskyrus atvejį, kai šis asmuo
turi teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę našlių, pareigūnų ir karių
valstybinę našlaičių, valstybinę našlių, valstybinę našlaičių, Prezidento
sutuoktinio valstybinę našlaičių, nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlių,
nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlaičių pensiją, – tada šiam asmeniui
gali būti mokama viena iš šių nurodytų našlių ar našlaičių pensijų kartu su
viena iš valstybinių pensijų, (išskyrus šio įstatymo 9
straipsnio 2 dalyje ir 12 straipsnio 4 5 dalies 2 punkte nustatytus
atvejus).
|
|
1.3
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
(2024-06-12)
|
3
|
1
|
|
3. Keičiamo įstatymo 3
straipsnio 1 dalyje teikiama nuoroda į keičiamo įstatymo 12 straipsnio 4
dalies 2 punktą tikslintina, nes keičiamo įstatymo 12 straipsnio 4 dalis
punktų neturi.
|
Pritarti.
|
Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą.
|
|
1.4
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
(2024-06-12)
|
3
|
3
|
|
4. Keičiamo įstatymo 3
straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės
pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, Respublikos Prezidento
sutuoktinio valstybinės pensijos, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos
(kartu su mokamu pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedu už tarnybą),
mokslininkų valstybinės pensijos, indeksuotos pagal šio įstatymo 2 straipsnio
4–7 dalis, dydis bei šios pensijos (pareigūnų ir karių valstybinės pensijos –
kartu su mokamu pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedu už tarnybą),
indeksuotos pagal šio įstatymo 2 straipsnio 4–7 dalis, dydis ir tam
pačiam asmeniui paskirtų šioje dalyje nurodytų valstybinių pensijų,
socialinio draudimo pensijų ir vienišo asmens išmokos bendra suma vienam
asmeniui negali viršyti Valstybės duomenų agentūros paskelbto užpraeito
ketvirčio, buvusio prieš tą kalendorinį mėnesį, už kurį mokama pirmojo
ir antrojo laipsnių valstybinė pensija, nukentėjusiųjų asmenų valstybinė
pensija, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinė pensija, pareigūnų ir
karių valstybinė pensija (kartu su mokamu pareigūnų ir karių valstybinės
pensijos priedu už tarnybą), mokslininkų valstybinė pensija, šalies ūkio
vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (neįtraukiant
individualių įmonių darbo užmokesčio duomenų) 1,1637 dydžio.
Šių nuostatų tolesnio galiojimo
įtvirtinimas svarstytinas. Atsižvelgiant į tai, kad socialinio draudimo
pensijos yra paremtos draudimo principu, jų dydis nustatomas, be kita ko,
atsižvelgiant į asmens mokėtas įmokas, taip pat atsižvelgiant į tai, kad
valstybinės pensijos (išskyrus pareigūnų ir karių, teisėjų ir mokslininkų)
yra skiriamos už tam tikrus nuopelnus ar patirtas skriaudas, svarstytina, ar
įstatymo projekte siūloma taisyklė, pagal kurią pastarųjų pensijų dydis būtų
saistomas iš esmės skirtingais pagrindais skiriamų pensijų sumos dydžiu, yra
pagrįsta ir socialiai teisinga.
Šiame kontekste atkreiptinas
dėmesys į tai, kad įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog
„Antrame pensinio pobūdžio išmokų iš valstybės biudžeto pertvarkos etape
<...> Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų bei teisėjų valstybinių
pensijų dydžių matų nebūtų siūloma keisti, nes šios išmokos yra skiriamos už
tarnybą einant atitinkamas pareigas ir turi profesinių pensijų bruožų.“
Pažymėtina, kad mokslininkų valstybinės pensijos taip pat turi profesinių
pensijų bruožų, nes jos skiriamos už laiką einant tam tikras pareigas ir
mokamos su sąlyga, kad asmuo neina pareigų, už kurių ėjimą paskirta
valstybinė pensija. Pažymėtina ir tai, kad pareigūnų, karių, teisėjų ir
mokslininkų valstybinės pensijos yra skiriamos už laiką, už kurį yra
skaičiuojamos ir skiriamos valstybinio socialinio draudimo pensijos, todėl
nurodytos valstybinės pensijos laikytinos kaip antra išmoka už ta patį laiką.
Toks teisinis reguliavimas nedera su dvigubo išmokų mokėjimo vengimo
principu. Svarstant šios dalies nuostatas atkreiptinas dėmesys į tai, kad
pareigūnų ir karių, mokslininkų valstybinių pensijų maksimalaus dydžio
ribojimas šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo
užmokesčio (neįtraukiant individualių įmonių darbo užmokesčio duomenų) 1,1637
dydžiu taip pat diskutuotinas, nes toks ribojimas niveliuoja pensijų dydžio
skirtumus tarp asmenų, kurie įgijo teisę į skirtingo dydžio socialinio
draudimo ir valstybines pensijas eidami skirtingai apmokamas ar pagal
hierarchiją skirtingas pareigas, tačiau už tuos skirtumus nebūtų kompensuota. Atsižvelgiant
į tai, kas išdėstyta, manytina, kad nustatant valstybinių pensijų dydžius
turėtų būti vadovaujamasi konstituciniais teisinės valstybės, socialinės
darnos imperatyvais, draudimu teikti privilegijas dėl socialinės padėties,
kurie leistų nustatyti adekvačius valstybinių pensijų dydžius ir išvengti
pensinių išmokų dydžių ribojimo niveliuojant ar paneigiat įgytas teises.
Svarstant šias nuostatas
atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei nuo socialinio draudimo, nei nuo
valstybinių pensijų nėra atskaitomi gyventojų pajamų mokesčiai bei socialinio
draudimo įmokos, todėl šių išmokų dydžio ribojimas vertinant bruto darbo
užmokesčio dydį diskutuotinas.
|
Nepritarti.
|
Pirma, projektu
nesiūloma nustatyti naujos valstybinių pensijų dydžio ribojimo taisyklės – tokia
yra nustatyta ir galiojančiame Valstybinių pensijų įstatyme.
Antra,
teikiamas siūlymas turėtų būti vertinamas visos valstybinių pensijų
pertvarkos kontekste, nes jis yra taikomas ne tik valstybinėms pensijoms,
kurios skiriamos pagal Valstybinių pensijų įstatymą, bet ir pareigūnų ir
karių valstybinėms pensijoms. Be to, pagal siūlymą turėtų būti pereinama prie
individualaus asmens ne tik gaunamų pensijų dydžio vertinimo, bet ir pvz., jo
gauto darbo užmokesčio neto dydžio vertinimo.
|
|
1.5
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
(2024-06-12)
|
5,
17,
23
|
3
|
|
5. Pagal keičiamo įstatymo 5
straipsnio 3 dalį, vienintelei asmenų grupei – asmenims, kuriems paskirta
Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija arba Lietuvos nacionalinė
literatūros, meno ir architektūros premija, teisė į valstybinę pensiją nebūtų
siejama su Lietuvos Respublikos pilietybe. Įstatymo projekto aiškinamajame
rašte nurodyta, kad „Lietuvos nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis
siekiama skatinti kūrėjų kūrybą, įvertinti Lietuvos ir pasaulio lietuvių
bendruomenės kūrėjų sukurtus reikšmingiausius kultūros ir meno kūrinius.
Lietuvos Respublikos pilietybės reikalavimas siekiant gauti Lietuvos
nacionalinę kultūros ir meno premiją arba Lietuvos nacionalinę literatūros,
meno ir architektūros premiją, nėra įtvirtintas nei Lietuvos Respublikos meno
kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatyme, nei Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2006 m. sausio 26 d. nutarime Nr. 83 „Dėl valstybės kultūros ir
meno premijų“. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Įstatymo projektu siūloma
nesieti teisės į pirmojo laipsnio valstybinę pensiją asmenims, kuriems
paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija arba Lietuvos
nacionalinė literatūros, meno ir architektūros premija.“ Pažymėtina, kad su
įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytais argumentais negalima
sutikti, nes apdovanojimas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija
arba Lietuvos nacionaline literatūros, meno ir architektūros premija yra
asmens pasiekimų tam tikroje srityje ir jo nuopelnų įvertinimas, už šiuos
pasiekimus ir nuopelnus išmokama premija. Tuo tarpu valstybinė pensija
skiriama premijos laureato papildomai socialinei apsaugai užtikrinti, todėl
teisė į valstybinę pensiją, kuri mokama iš valstybės biudžeto lėšų, neatsiejama
nuo reikalavimo būti Lietuvos Respublikos piliečiu. Šiame kontekste
atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies
2 punktą, premijos laureatas teisę į valstybinę pensiją įgytų ne tik sukakęs
senatvės pensijos amžių, bet ir pripažintas netekusiu 60 ir daugiau
procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – netekusiu 60 ir daugiau
procentų darbingumo; iki 2005 m. birželio 30 d. – I ar II grupės invalidu),
todėl neaišku, pagal kurios valstybės įstatymus būtų nustatomi šie faktai.
|
Pritarti.
|
Siūlome tikslinti įstatymo projekto 5
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Pirmojo
laipsnio valstybinės pensijos ir antrojo laipsnio valstybinės pensijos
skiriamos ir mokamos teisę į jas turintiems asmenims:,
1) nurodytiems šio straipsnio 1 dalies
1, 3–4 punktuose ir 2 dalyje, jeigu jie yra Lietuvos Respublikos
piliečiai ir yra sukakę Socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytą
senatvės pensijos amžių (toliau – senatvės pensijos amžius) arba pripažinti
netekusiais 60 ir ar daugiau procentų dalyvumo (iki 2023 m.
gruodžio 31 d. – netekusiais 60 ir ar daugiau procentų
darbingumo; iki 2005 m. birželio 30 d. – I ar II grupės invalidais);
2) nurodytiems šio straipsnio 1 dalies 2
punkte, jeigu jie yra sukakę senatvės pensijos amžių arba pripažinti
netekusiais 60 ir daugiau procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. –
netekusiais 60 ir daugiau procentų darbingumo; iki 2005 m. birželio 30 d. – I
ar II grupės invalidais).
Kartu atsižvelgiant į šią Teisės
departamento pastabą tikslintinos ir nuostatos dėl teisės į Respublikos
Prezidento sutuoktinio valstybinę pensiją, nustatant, kad viena iš sąlygų
skirti šią pensiją yra Lietuvos Respublikos pilietybė.
Siūlome tikslinti 17 straipsnį ir jį
išdėstyti taip:
„17 straipsnis.
Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos skyrimo ir mokėjimo
sąlygos
Respublikos Prezidento
sutuoktinio valstybinė pensija skiriama ir mokama Respublikos Prezidento,
kurio įgaliojimai nutrūko pasibaigus jo kadencijai Lietuvos Respublikos Konstitucijos
88 straipsnyje nustatytais pagrindais, sutuoktiniui, jeigu jis yra Lietuvos Respublikos pilietis ir sukakęs
senatvės pensijos amžių arba pripažintas netekusiu 60 procentų ir ar
daugiau dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 60 procentų ir ar
daugiau darbingumo).“
Siūlome patikslinti įstatymo projekto 23
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Asmenims, išskyrus nurodytus šio
įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 16 straipsnyje, netekus
Lietuvos Respublikos pilietybės, jiems paskirtų paskirtos pirmojo
ir ar antrojo laipsniųo valstybiniės pensijųos,
valstybinės našlių pensijos, valstybinės našlaičių pensijos nukentėjusiųjų
asmenų valstybiniųės pensijųos, nukentėjusių asmenų
valstybinės našlių pensijos, nukentėjusių asmenų valstybinės našlaičių
pensijos Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės našlaičių
pensijos valstybinės pensijos, Respublikos Prezidento sutuoktinio
valstybinės našlaičių pensijos mokėjimas nutraukiamas nuo kito mėnesio,
einančio po to kalendorinio mėnesio, kurį asmuo prarado Lietuvos Respublikos
pilietybę, pirmos dienos.“
|
|
1.6
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
(2024-06-12)
|
5
|
|
|
6. Įvertinus keičiamo įstatymo
nuostatas ir Konstitucinio Teismo jurisprudenciją valstybinių pensijų
klausimais galima preziumuoti, kad keičiamame įstatyme konstitucinė doktrina
dėl valstybinių našlių ir našlaičių pensijų skyrimo ir mokėjimo nėra įgyvendinta. Konstitucinis Teismas yra
pažymėjęs, kad „vien tai, kad asmuo yra našlys (našlė) asmens, priklausiusio
tam tikrą socialinį statusą turinčių asmenų grupei, kurios
išskyrimas objektyviai pateisinamas, ir dėl šio statuso įgijusio teisę gauti
socialinę paramą (pensiją), savaime nėra pagrindas objektyviai pateisinti
tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų įtvirtinta teisė tokiam našliui
(našlei) gauti iš esmės kitokią socialinę paramą (pensiją) našlystės atveju,
nei ji užtikrinama kitų asmenų našliams (našlėms); vien mirusio asmens
turėtas socialinis statusas savaime nėra konstituciškai pateisinamas
pagrindas užtikrinti jo našliui (našlei) daug didesnio dydžio socialinę
paramą, nei užtikrinama kitiems našliams (našlėms). Nustatydamas skirtingus
našlystės atveju teikiamos socialinės paramos dydžius įstatymų leidėjas turi
paisyti valstybės ir visuomenės išgalių ir nepažeisti konstitucinių
teisingumo, protingumo, proporcingumo, socialinės darnos imperatyvų.
Atsižvelgiant į Konstitucinio
Teismo doktriną svarstytina, ar asmenų, kuriems skiriama vadinamoji
„nuopelnų“ valstybinė pensija (nurodytų, pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 5
straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose, 5 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose)
sutuoktiniams bei vaikams ir įvaikiams turėtų būti nustatyta teisė į
valstybines našlių ir našlaičių pensijas.
|
Nepritarti.
|
Projekto 3 straipsnio 2 d. 1 punktas
nustato, kad asmeniui, turinčiam teisę gauti pareigūnų
ir karių valstybinę našlių pensiją, valstybinę našlių pensiją ir socialinio
draudimo našlių pensiją, jo pasirinkimu mokama arba pareigūnų ir karių
valstybinė našlių pensija, arba valstybinė našlių pensija, arba socialinio
draudimo našlių pensija.
Projekto 3 straipsnio 2
d. 2 punktas nustato, kad asmeniui, turinčiam teisę
gauti pareigūnų ir karių valstybinę našlaičių pensiją, valstybinę našlaičių
pensiją, nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlaičių pensiją ir socialinio
draudimo našlaičių pensiją (už tą patį mirusį tėvą), jo pasirinkimu mokama
arba pareigūnų ir karių valstybinė našlaičių pensija, arba valstybinė
našlaičių pensija, arba nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlaičių pensija,
arba socialinio draudimo našlaičių pensija.
Už mirusįjį pirmojo laipsnio
pensijos gavėją našliui (našlei) galėtų būti skiriama 57,88 eur dydžio
valstybinė našlių pensija, už mirusįjį antrojo laipsnio pensijos gavėją našliui
(našlei) galėtų būti skiriama 28,94 eur dydžio valstybinė našlių pensija. Atitinkamai,
našlaičiai įgytų teisę gauti 86,82 eur dydžio valstybinę našlaičių pensiją už
mirusįjį pirmojo laipsnio pensijos gavėją ir 43,41 eur dydžio valstybinę
našlaičių pensiją už mirusįjį pirmojo laipsnio pensijos gavėją.
Šiuo metu socialinio
draudimo našlių pensija yra našlių pensijos bazinio dydžio (38,23 eur), o
socialinio draudimo našlaičių pensija – 50 proc. mirusiajam priklausiusios ar
galėjusios priklausyti socialinio draudimo senatvės ar negalios pensijos.
Sodros duomenimis, 2024
m. vidutinė socialinio draudimo našlaičių pensija buvo 222,59 eur.
Kadangi valstybinė
našlaičių ir našlių pensija mokama ne kartu su socialinio draudimo našlių ar
našlaičių pensija, o vietoj jos, Projektu nesiūloma
valstybinių pensijų gavėjų našliams (našlėms) užtikrinti daug didesnio dydžio
socialinę paramą, nei užtikrinama kitiems našliams (našlėms).
|
|
1.7
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
(2024-06-12)
|
9
|
2
|
|
7. Keičiamo įstatymo 9
straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Mirusio (paskelbto mirusiu) antrojo
laipsnio valstybinės pensijos, nurodytos šio įstatymo 5 straipsnio 2
dalies 1 punkte, gavėjo našlei (našliui) valstybinė našlių pensija skiriama
ir mokama tik tuo atveju, jeigu kitas iš daugiavaikių tėvų neatitinka antrojo
laipsnio valstybinės pensijos skyrimo daugiavaikiams motinai arba tėvui
sąlygų.“
Įstatymo projekto aiškinamajame
rašte nurodyta, kad „<...> siūloma nustatyti galimybę skirti antrojo
laipsnio valstybinę pensiją mirus motinai (įmotei) arba tėvui
(įtėviui), išauginusiems (vaikų mirties atveju – ne mažiau kaip iki 8 metų) 5
ir daugiau vaikų (įvaikių) (toliau – daugiavaikiai motina arba tėvas), kuriam
buvo paskirta antrojo laipsnio valstybinė pensija kaip daugiavaikei motinai
arba tėvui, kitam iš daugiavaikių tėvų, jeigu jis atitinka nustatytas
antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo sąlygas. Valstybinė
našlių pensija būtų skiriama tik tais atvejais, kai kitas iš daugiavaikių
tėvų neatitinka sąlygų skirti antrojo laipsnio valstybinę pensiją. Siūlomas
teisinis reguliavimas užtikrins valstybės įvertinimo tęstinumą daugiavaikėms
šeimoms“. Įstatymo projekte nėra apibrėžta kokių sąlygų turi neatitikti
daugiavaikis motina arba tėvas, tačiau galima preziumuoti, kad siūlomu
teisiniu reguliavimu siekiama nustatyti teisę į antrojo laipsnio valstybinę
pensiją daugiavaikiams motinai arba tėvui, kurie: 1) piktnaudžiavimo
alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, yra
priklausomi nuo azartinių lošimų, psichologinės, fizinės ar seksualinės
prievartos prieš savo vaikus (įvaikius) naudojimo arba gaunamos valstybės
paramos panaudojimo ne šeimos interesams bent vienas jos (jo) vaikas
(įvaikis) auga ar augo šeimoje, patirdamas socialinę riziką; 2) bent vienam
iš jos (jo) vaikų (įvaikių) yra ar buvo nustatyta laikinoji ar nuolatinė
globa (rūpyba); 3) ji (jis) buvo nuteista (nuteistas) už nusikaltimo ar
baudžiamojo nusižengimo vaikui (įvaikiui) ir šeimai ar nusikaltimo, susijusio
su jos (jo) vaiko (įvaikio) sveikatos sutrikdymu ar gyvybės atėmimu,
padarymą, nesvarbu, ar teistumas išnykęs arba panaikintas, ar ne.
Įstatymo projekto aiškinamajame
rašte nurodytas argumentas, kad „Siūlomas teisinis reguliavimas užtikrins
valstybės įvertinimo tęstinumą daugiavaikėms šeimoms“ nepriimtinas,
nes, visų pirma, valstybinė pensija skiriama ne šeimai, o asmeniui, antra,
siekis užtikrinti valstybės įvertinimą minėtoms asmenų grupėms reikštų, kad
minėtos veikos yra ne tik toleruojamos, bet ir skatinamos, todėl siūlomas
teisinis reguliavimas iš esmės negalimas.
|
Pritarti iš dalies.
|
Siūlome patikslinti
įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Mirusio (paskelbto mirusiu) antrojo laipsnio valstybinės
pensijos, nurodytos šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte, gavėjo našlei
(našliui) valstybinė našlių pensija skiriama ir mokama tik tuo atveju, jeigu
kitas iš daugiavaikių tėvų neatitinka antrojo laipsnio valstybinės pensijos
skyrimo daugiavaikiams motinai arba tėvui sąlygų. Valstybinė našlių
pensija už mirusį antrojo laipsnio valstybinės pensijos gavėją, kuriam ši
pensija buvo paskirta kaip motinai (įmotei) arba tėvui
(įtėviui), išauginusiam (vaikų mirties atveju – ne mažiau kaip iki 8 metų) 5 ar
daugiau vaikų (įvaikių), neskiriama ir nemokama, jei našlė (-ys) turi teisę
gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją daugiavaikiams motinai arba tėvui
ir atitinka šios pensijos skyrimo sąlygas. „
Įstatymo projektu nėra keičiamos
galiojančios antrojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo sąlygos motinai
(įmotei) arba tėvui (įtėviui), išauginusiam (vaikų mirties atveju – ne mažiau
kaip iki 8 metų) 5 ir daugiau vaikų (įvaikių) (toliau – daugiavaikiai tėvai).
Daugiavaikiams tėvams negalėtų būti paskirta antrojo laipsnio valstybinė
pensija esant bent vienai projekto 6 straipsnio 1 dalyje nurodytai
aplinkybei, iš jų ir šioje pastaboje visais nurodytais atvejais (pvz, jei dėl
piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis,
psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, yra priklausomi nuo azartinių
lošimų, psichologinės, fizinės ar seksualinės prievartos prieš savo vaikus
(įvaikius) naudojimo arba gaunamos valstybės paramos panaudojimo ne šeimos
interesams bent vienas jos (jo) vaikas (įvaikis) auga ar augo šeimoje,
patirdamas socialinę riziką; ir kt.).
Įstatymo projekto 9
straipsnio 2 dalimi siūloma nustatyti taisyklę, kad valstybinė našlių pensija
už mirusį antrojo laipsnio valstybinės pensijos gavėją, kuriam ši pensija
buvo paskirta kaip daugiavaikiui tėvui, nebūtų skiriama, jeigu našlė (našlys) turi teisę gauti antrojo
laipsnio valstybinę pensiją daugiavaikiams motinai arba tėvui ir atitinka
sąlygas šiai pensijai skirti.
Kadangi įstatymo
projektu siūloma nustatyti teisę į antrojo laipsnio valstybinę pensiją kitam
iš daugiavaikių tėvų, mirus antrojo laipsnio valstybinė
pensijos gavėjui, kuriam ši pensija buvo paskirta kaip daugiavaikiui tėvui,
projekto 9 straipsnio 2 dalies nuostata siekiama,
kad tokiu atveju negalėtų būti skiriama ir antrojo laipsnio valstybinė
pensija ir valstybinė našlių pensija.
Už mirusįjį antrojo
laipsnio valstybinės pensijos gavėją našliui (našlei) galėtų būti skiriama
28,94 eur dydžio valstybinė našlių pensija. Šiuo metu socialinio draudimo
našlių pensija sudaro 38,23 eur (tokio paties dydžio ir vienišo asmens
išmoka). Valstybinė našlių pensija nėra mokama kartu su socialinio draudimo
našlių pensija.
|
|
1.8
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
(2024-06-12)
|
20
|
1
|
|
8. Keičiamo įstatymo 20
straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės „įsiteisėjus teismo nuosprendžiui“
reikėtų įrašyti formuluotę „įsiteisėjus išteisinamajam teismo
nuosprendžiui“, o vietoj formuluotės „įsiteisėjus išteisinamajam
nuosprendžiui“ reikėtų įrašyti formuluotę „įsiteisėjus išteisinamajam teismo nuosprendžiui“.
|
Pritarti iš dalies.
|
Atsižvelgiant į tai, kad projekto 20 str. 1
dalies nuostata “Sprendimas dėl šių pensijų skyrimo asmeniui, kuris yra
įtariamasis arba kaltinamasis baudžiamajame procese, taip pat sprendimas dėl
antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo daugiavaikiams motinai arba
tėvui, kurio vaikas (įvaikis) yra įtariamasis arba kaltinamasis baudžiamajame
procese, priimamas nutraukus ikiteisminį tyrimą, baudžiamąją bylą arba
įsiteisėjus teismo nuosprendžiui.“ būtų taikoma visais atvejais, o ne tik
įsigaliojus teismo išteisinamajam nuosprendžiui, t. y. pensijas
skirianti ir mokanti įstaiga turėtų priimti atitinkamą sprendimą (skirti arba
neskirti valstybinę pensiją) įvertinusi, koks įsigaliojo teismo nuosprendis: apkaltinamasis
ar išteisinamasis.
Todėl siūlome patikslinti projekto 20
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Asmenims, Už
nusikaltimų padarymą nuteistiems asmenims nuteistiems už nusikaltimų
padarymą, kol išnyksta ar panaikinamas jų teistumas išnyks ar
bus panaikintas (išskyrus atvejus, nurodytus
šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, šio straipsnio
2 dalyje), pirmojo ir antrojo
laipsnių valstybinės pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos,
Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos neskiriamos.
Sprendimas dėl šių pensijų skyrimo asmeniui, kuris yra įtariamasis arba
kaltinamasis baudžiamajame procese, taip pat sprendimas dėl antrojo laipsnio
valstybinės pensijos skyrimo daugiavaikiams motinai arba tėvui, kurio vaikas
(įvaikis) yra įtariamasis arba kaltinamasis baudžiamajame procese, priimamas
nutraukus ikiteisminį tyrimą, baudžiamąją bylą arba įsiteisėjus teismo
nuosprendžiui. Nutraukus ikiteisminį tyrimą, baudžiamąją bylą arba
įsiteisėjus teismo išteisinamajam nuosprendžiui, pirmojo ir antrojo
laipsnių valstybinės pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos,
Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos skiriamos už visą
laikotarpį nuo teisės į atitinkamą tam tikrą valstybinę pensiją
atsiradimo dienos.“
|
|
1.9
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
(2024-06-12)
|
|
|
|
9. Pastebėtina, kad įstatymo
tekste vartojama daug blanketinių normų, kurios apsunkina įstatymo tekstą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio
2 dalies 6 punktu, pagal kurį teisėkūroje vadovaujamasi aiškumo principu,
reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti
logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir
nedviprasmiškas, siūlytina įstatymo tekste, kur įmanoma, atsisakyti nuorodų į
įstatymo straipsnius, jų dalis ar punktus, o vietoj to naudoti pilnas
formuluotes, pvz., 6 straipsnio 3 dalyje, 7 straipsnyje, 9 straipsnio 2
dalyje, 14 straipsnio 4 dalyje ir kt.
|
Pritarti.
|
Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą.
|
|
1.10
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
(2024-06-12)
|
|
|
|
10. Atsižvelgiant į
Seimo statute nustatytų įstatymų leidybos procedūrų trukmę, taip pat į tai,
kad Seimo priimtas įstatymas pagal Konstituciją turi būti promulguojamas,
svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 1 dalyje numatyta įstatymo įsigaliojimo
data – 2024 m. liepos 1 d. yra reali.
Siūlytume projekte numatyti
vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą, kad būtų galima tinkamai pasirengti jo
taikymui ir iki įstatymo įsigaliojimo priimti įstatymo įgyvendinamuosius
teisės aktus.
|
Įvertinta.
|
Valstybinio socialinio draudimo fondo
valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos jau ruošiasi projekto
įgyvendinimui ir rengia būtiną programinę įrangą.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra
parengusi įgyvendinamųjų teisės aktų projektus ir pasiruošusi juos teikti
derinti, kai tik Projektas bus priimtas Seimo.
|
