|
Argumentai:
Būtina išplėsti nutarimo projekte numatyto tyrimo
apimtį įtraukiant ir iš užsienio šalių (visų pirma Rusijos) kylančių grėsmių
tyrimą. Rusija yra strateginė grėsmė Lietuvos geopolitiniam saugumui, todėl
negalima apsiriboti vien vidaus grėsmių tyrimo analize, o būtina į tyrimo objektą
įtraukti ir realias iš užsienio šalių kylančias įtakas esmingiausiems Lietuvos
politikos procesams.
Užsienio šalių įtaka Lietuvos politinei sistemai yra grėsmingas reiškinys,
galintis pakeisti šalies geopolitinę kryptį, todėl siūlome patikslinti nutarimo projekto 4 straipsnyje suformuluotus uždavinius
ir nutarimo projekto 4 straipsnį išdėstyti taip:
4 straipsnis.
,,1. Įpareigoti Komisiją ištirti
2008 – 2016 metų laikotarpiu:
1) suinteresuotų asmenų
ir/ar jų grupių (toliau – suinteresuotų asmenų) galimai darytą neteisėtą
įtaką ir (ar) poveikį šalies politiniams procesams, inter alia rinkimų
eigai, parlamentinių koalicijų formavimui, parlamentinių frakcijų, atskirų
politikų darbui, partijų ir visuomeninių judėjimų veiklai ir finansavimui;
2) suinteresuotų
asmenų galimai darytą neteisėtą įtaką ir (ar) poveikį teisėkūros
procesui (teisės aktų inicijavimui, rengimui, svarstymui ir priėmimui);
3) suinteresuotų
asmenų galimai darytą neteisėtą įtaką ir (ar) poveikį valstybės institucijų
vadovų, valstybės tarnautojų rinkimui ar skyrimui ir (ar) jų veiklai;
4) suinteresuotų asmenų galimai
darytą neteisėtą įtaką ir (ar) poveikį valstybės valdomų įmonių (jų
dukterinių bendrovių), viešųjų įstaigų vadovų, valdymo ar priežiūros organų
narių rinkimui ar skyrimui ir (ar) jų veiklai;
5)
Kokią įtaką Rusijos verslo ir
politinės struktūros darė Lietuvos verslui ir politikai, siekiant apeiti
Rusijai taikomas ekonomines sankcijas;
6)
Kaip ir kokiu mastu Rusijos verslo ir
politinės struktūros įtakojo politinės partijos Lietuvos Lenkų Rinkimų akcijos
veiklą, apie ką savo metinėje ataskaitoje 2015 metais rašė Valstybės saugumo
departamentas;
7)
Nustatyti, kokią įtaką Lietuvos
politikams, visuomeninėms organizacijoms ir žiniasklaidai 2013-2014 metais
darė Gazprom, siekiant sustabdyti skalūninių dujų paieškas Lietuvoje ir
nutraukiant kontaktus su JAV energetikos gigantu Chevron;
8)
Išanalizuoti, kaip Rusijos energetikos
ir politinės struktūros veikė Lietuvos politines partijas bei politikus
inicijuojant 2012 m. referendumą dėl Visagino AE statybos;
9)
Ištirti, ar organizuojant 2014 m.
referendumą dėl žemės nepardavimo užsieniečiams, siekiant pažeisti Lietuvos
stojimo į ES sutartį, referendumo iniciatoriai nebuvo įtakojami užsienio
verslo ir politinių struktūrų.
5) 10) teisėsaugos ir žvalgybos institucijų vykdytą
turimos informacijos teikimą kompetentingoms institucijoms, be kita ko
nurodant, kaip, kokio pobūdžio, kokia tvarka teisėsaugos ir žvalgybos
institucijos teikė informaciją šios dalies 1-4 punktuose apibrėžtais
klausimais kompetentingoms institucijoms bei Lietuvos Respublikos Seimo
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui; kokios pateiktos informacijos
pagrindu buvo daromos išvados, kokie teisės aktai inicijuojami, kokių
kitų priemonių buvo imtasi;“
|