LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas

 

PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA (2)

DĖL GAUTŲ NAUJŲ PASTABŲ IR PASIŪLYMŲ DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LIETUVOS GYVENTOJŲ GENOCIDO IR REZISTENCIJOS TYRIMO CENTRO ĮSTATYMO NR. VIII-238 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-2343(2)

 

 

2024-07-17  Nr. 104-P-46

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Arvydas Pocius, Komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Arvydas Anušauskas, Jonas Jarutis, Raimundas Lopata, Andrius Mazuronis, Vytautas Mitalas, Valdas Rakutis.

Komiteto biuras: vedėjas Evaldas Sinkevičius, patarėjas Gediminas Kazėnas.

Kviestieji asmenys:

2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto

sprendimas

Argumentai,

pagrindžiantys sprendimą

str.

str. d.

p.

1

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-17 Nr. XIVP-2343(3)

1 (3)

 

 

 

1.    Projektu nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 3 straipsnio vienintelė dalis nenumeruotina.

 

Pritarti

Pritarta bendru sutarimu

 

 

 

 

2

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-17 Nr. XIVP-2343(3)

1 (4)

 

(1)

 

Tikslintinas keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 punkto c papunktis, nes iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl skliausteliuose yra atskirai išskiriamas „1939–1990 m.“ laikotarpis, kai tuo tarpu jis patenka į minėtame c papunktyje nurodytą „1918–1990 m.“ laikotarpį.

Pritarti

Pasiūlymas:

4 straipsnio 1 punkto c papunktį išdėstyti taip:

c) 1918–1990 m. totalitarinių režimų okupacijų laikotarpio (1939–1990 m.), kuriuo Lietuvoje vykdyti karo, fizinio ir kultūrinio genocido ir kiti nusikaltimai žmoniškumui, vyko ginkluotas ir neginkluotas pasipriešinimas (rezistencija) šioms okupacijoms;

 

Pritarta bendru sutarimu

 

3

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-17 Nr. XIVP-2343(3)

1 (4)

 

(2)

 

Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 punkto a papunktyje vietoj žodžių „teisinį nusikaltimų įvertinimą“ neturėtų būti įrašyti žodžiai „teisinį įvykdytų veikų įvertinimą“, nes ar vykdyta veika laikoma nusikaltimu bei tokios nusikalstamos veikos kvalifikavimo funkcija priskirtina baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms.

 

 

Pritarti

Pasiūlymas:

a) bendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis, inicijuoja teisinį nusikaltimų įvykdytų veikų įvertinimą;

 

Pritarta bendru sutarimu

 

4

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-17 Nr. XIVP-2343(3)

1 (4)

 

(3)

 

Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 punkto nuostatoje iki dvitaškio bei c papunktyje reikėtų aiškiai nurodyti, kieno (kokio objekto, dalyko, reiškinio) memorializaciją (įamžinimą) vykdytų ir organizuotų Centras.

Nepritarti

Argumentai:

Nėra tikslinga vardinti, tai yra aišku iš Centro atliekamos veiklos ir tikslų.

 

Nepritarta bendru sutarimu

 

5

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-17 Nr. XIVP-2343(3)

1 (6)

(2)

 

 

Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Centro generaliniu direktoriumi skiriamas asmuo taip pat nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis yra slapta bendradarbiavęs su buvusios SSRS slaptosiomis tarnybomis ar priklausė Komunistų partijai. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, asmenys Komisijos pripažinti slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis iš viso negali eiti pareigų, į kurias skiria Seimas. Be to, pažymėtina, kad pareigos nurodyti buvusią narystę komunistų partijoje nei keičiamas įstatymas, nei kiti įstatymai nenumato. Atsižvelgiant į tai, siūlytina šios nuostatos atsisakyti. Jeigu į šią pastabą nebūtų atsižvelgta, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje vietoj formuluotės „priklausė Komunistų partijai“ reikėtų įrašyti teisiškai tikslesnę formuluotę „yra buvęs komunistų partijos nariu“. Pritarus šiai pastabai, analogiškai tikslintina keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalis.

 

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Pritariama tai daliai, kur siūloma tikslinti dėl priklausymo komunistų partijai.

 

Pasiūlymas:

6 str. 2 d. paskutinį sakinį išdėstyti taip:

„Centro generaliniu direktoriumi skiriamas asmuo taip pat nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis yra slapta bendradarbiavęs su buvusios SSRS slaptosiomis tarnybomis ar priklausė Komunistų partijai yra buvęs komunistų partijos nariu“.

6

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-17 Nr. XIVP-2343(3)

1 (6)

(7)

 

 

Tikslintinos keičiamo įstatymo 6 straipsnio 7 dalyje pateiktos nuorodos, kadangi išeitinė išmoka Centro generaliniam direktoriui, kaip ir visiems valstybės pareigūnams, galėtų būti mokama tik pasibaigus jo kadencijai arba kai jis dėl sveikatos būklės nebegali eiti savo pareigų (vietoj nuorodos į šio straipsnio 4 dalies 1 punkte ir 5 dalyje nustatytus pagrindus teikti nuorodą į šio straipsnio 3 dalies 1 punkte ir 4 dalies 2 punkte nustatytus pagrindus).

 

Pritarti

Pasiūlymas:

7. Centro generalinį direktorių atleidžiant iš pareigų šio straipsnio 4 dalies 1 punkte ir 5 dalyje 3 dalies 1 punkte ir 4 dalies 2 punkte nustatytais pagrindais, jam išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Centro generaliniam direktoriui mirus, jo šeimai išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka.

 

Pritarta bendru sutarimu

7

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-17 Nr. XIVP-2343(3)

 

 

 

 

Siekiant teisinio aiškumo bei keičiamo įstatymo nuostatų suderinamumo ir nuoseklumo, keičiamo įstatymo turėtų būti papildytas straipsniu, įtvirtinančiu Centro generalinio direktoriaus kompetenciją ir atskaitomybę (analogiškai kaip dėstomos nuostatos, susijusios su kitu Centro valdymo organu – Tarybos kompetencija).

 

 

 

Nepritarti

Argumentai:

Direktoriaus kompetencijos apibrėžtos Biudžetinių įstaigų įstatyme. Tuo tarpu Tarybos kompetencijos nėra apibrėžtos. Dėl to papildomai apibrėžti direktoriaus kompetencijų nereikia.

 

Balsavimo rezultatai:

5 – UŽ

0 – PRIEŠ

1 – SUSILAIKĖ

8

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-17 Nr. XIVP-2343(3)

1 (7)

(4)

 

 

Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalies formuluotę dėl Tarybos nariui taikomų politinės veiklos apribojimų siūlome performuluoti, pavyzdžiui taip: „Tarybos nariu paskirtas asmuo, kuris yra politinės organizacijos narys, privalo per 10 darbo dienų nuo jo paskyrimo į šias pareigas sustabdyti savo narystę šioje organizacijoje ir negali dalyvauti jos veikloje kol eina Tarybos nario pareigas.“ ar pan. Taip pat svarstytina, ar keičiamo įstatymo nereikėtų papildyti nustatant ir terminą, per kurį turėtų būti sustabdyta narystė politinėje organizacijoje.

 

 

Pritarti

Pasiūlymas:

7 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:

4. Jeigu Tarybos nariu paskirtas asmuo yra ir politinės organizacijos narys, jis privalo sustabdyti savo narystę šioje organizacijoje buvimo Tarybos nariu laikotarpiui. Tarybos nariais negali būti Seimo, Vyriausybės nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.

 

„4. Tarybos nariu paskirtas asmuo, kuris yra politinės organizacijos narys, privalo per 10 darbo dienų nuo jo paskyrimo į šias pareigas sustabdyti savo narystę šioje organizacijoje ir negali dalyvauti jos veikloje kol eina Tarybos nario pareigas.“

 

Pritarta bendru sutarimu

9

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-17 Nr. XIVP-2343(3)

1 (7)

(5)

 

 

Siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 7 straipsnio 5 dalies nuostatą iki dvitaškio nurodant, kad Tarybos narys ne atšaukiamas iš pareigų, o atleidžiamas.

 

 

Pritarti

Redakcinė pastaba.

Pritarta bendru sutarimu

10

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-17 Nr. XIVP-2343(3)

1 (8)

(1)

(2)

 

Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame numatyta, kad Taryba tvirtina Centro ilgalaikį strateginį veiklos planą ir metinį veiklos planą tarpusavyje nedera su Strateginio valdymo įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad strateginius veiklos planus tvirtina valstybės biudžeto asignavimų valdytojai. Be to, kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal šio įstatymo 9 straipsnyje nustatytus veiklos lygmens planavimo dokumentų tipus, yra tvirtinamas strateginis veiklos planas, bet ne ilgalaikis strateginis veiklos planas.

 

 

Pritarti

Pasiūlymas:

8 straipsnio 1 dalies 2 punktą išdėstyti taip:

„2) Centro generalinio direktoriaus teikimu tvirtina Siūlo Centro generaliniam direktoriui ilgalaikį strateginį veiklos planą ir metinį veiklos planą, atlieka jų įgyvendinimo kontrolę;

 

Balsavimo rezultatai:

5 – UŽ

0 – PRIEŠ

1 - SUSILAIKĖ

 

 

11

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-17 Nr. XIVP-2343(3)

1 (11)

(1)

 

 

Argumentai:

Projekto 11 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybės įgaliotos viešosios įstaigos savininkė yra valstybė, o savininko teises ir pareigas įgyvendina Centras, t. y. biudžetinė įstaiga, atskaitinga ne Vyriausybei, o Seimui. Pažymėtina, kad toks projektu siūlomas teisinis reguliavimas sistemiškai nedera su viešųjų ir biudžetinių įstaigų steigimo ir valdymo principais ir prieštarauja Viešųjų įstaigų įstatymo 5 straipsnio 2 daliai, kurioje nustatyta, kad valstybė viešosios įstaigos steigėjos, savininkės ar dalininkės teises ir pareigas įgyvendina per vieną Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotą valstybės įstaigą (ministeriją, Vyriausybės įstaigą ar Vyriausybei atskaitingą biudžetinę įstaigą). Atsižvelgiant į tai, projekto 11 straipsnio 1 dalies antrojo sakinio turėtų būti atsisakyta kaip perteklinio arba jis turėtų būti tikslinamas nurodant, kad minėtos viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybės įgaliota įstaiga.

 

 

Pasiūlymas:

 

Pritarti

Pasiūlymas:

11 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:

1. Totalitarinių režimų Lietuvoje okupacijų, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms procesų Lietuvoje ir memorializacijos (įamžinimo) funkcijas atlieka Vyriausybės įgaliota įstaiga, kurios teisinė forma yra viešoji įstaiga. Šios įstaigos savininkė yra valstybė, o savininko teises ir pareigas įgyvendina Centras.

 

Pritarta bendru sutarimu

12

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-17 Nr. XIVP-2343(3)

2

1

 

 

Projekto 2 straipsnio 1 dalyje turėtų būti teikiama nuoroda ir į šio straipsnio 3 ir 6 dalį, kadangi ji taip pat turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas.

 

 

Pritarti

Pasiūlymas:

2 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:

„1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2-3 ir 6 dalį, dalis įsigalioja 2024 m. spalio 1 d.“

 

Pritarta bendru sutarimu

13

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-17 Nr. XIVP-2343(3)

2

2, 6

 

 

Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina, tikslintinos projekto 2 straipsnio 2 ir 6 dalys, numatant jose ankstesnę negu įstatymo įsigaliojimas įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo datą (t. y. vietoj datos „2024 m. spalio 1 d.“ įrašyti datą „2024 m. rugsėjo 30 d.“)

 

 

Pritarti

Pasiūlymas:

2 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:

„2. Lietuvos Respublikos Seimas iki 2024 m. spalio 1 rugsėjo 30 d. patvirtina Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau – Centras) nuostatus.“

 

Pritarta bendru sutarimu

14

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-17 Nr. XIVP-2343(3)

2

3

 

 

Atsižvelgiant į Biudžetinių įstaigų įstatymo 23 straipsnyje nustatytas biudžetinės įstaigos pertvarkymo procedūras ir terminus, ir įvertinus tai, kad pertvarkymas laikomas baigtu ir biudžetinė įstaiga netenka pertvarkomos biudžetinės įstaigos statuso nuo viešosios įstaigos, kuri veiks po pertvarkymo, įstatų įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos, siūlytume projekto 2 straipsnio 3 dalyje nenurodyti konkrečios datos (2024 m. spalio 1 d.), iki kurios Vyriausybė turėtų pertvarkyti biudžetinę įstaigą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo, aukų rėmimo ir įamžinimo fondą į viešąją įstaigą.

 

 

 

Pritarti

Pasiūlymas:

2 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:

„3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2024 m. spalio 1 d. pertvarko Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo, aukų rėmimo ir įamžinimo fondą iš biudžetinės įstaigos į viešąją įstaigą.“

Pritarta bendru sutarimu

15

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-17 Nr. XIVP-2343(3)

2

5

 

 

Projekto 2 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžių „Centro direktoriaus“ įrašytini žodžiai „Centro generalinio direktoriaus“, kadangi būtent tokia pareigybė yra nurodyta galiojančioje keičiamo įstatymo redakcijoje.

 

 

 

Pritarti

Redakcinė pastaba.

Pritarta bendru sutarimu

16

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-17 Nr. XIVP-2343(3)

2

4

 

 

Tikslintina projekto 2 straipsnio 4 dalis, kadangi pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, Centro valdymo organas nurodytas kaip Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro taryba, bet ne Totalitarinių režimų tyrimų centro taryba.

 

 

Pritarti

Redakcinė pastaba.

Pritarta bendru sutarimu

17

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-17 Nr. XIVP-2343(3)

2

 

 

 

Siekiant teisinio aiškumo, projekto 2 straipsnyje reikėtų aiškiai nurodyti, kaip būtų taikomos nuostatos dėl keičiamame įstatyme nustatytų Centro generalinio direktoriaus nepriekaištingos reputacijos reikalavimų iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas paskirtam Centro generaliniam direktoriui, jeigu sąlygos dėl kurių Centro generalinis direktorius nebūtų laikomas nepriekaištingos reputacijos jau buvo atsiradusios iki šio įstatymo įsigaliojimo arba atsirado jau po įstatymo įsigaliojimo.

 

 

Nepritarti

Argumentai:

Tiek šiuo metu galiojantis įstatymas, tiek nauja įstatymo redakcija numato nepriekaištingos reputacijos reikalavimą. Jeigu atsirastų sąlygos dėl kurių Centro direktorius nebūtų laikomas nepriekaištingos reputacijos, tai būtų sprendžiama pagal galiojančius teisės aktus.

 

Nepritarta bendru sutarimu

 

3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto

Argumentai,

pagrindžiantys sprendimą

str.

str. d.

p.

1

Seimo narys Audronius Ažubalis, 2024-07-17

1

 

 

 

Argumentai

 

Vilniaus kraštas buvo aneksuotas 1922 metais, remiantis taip vadinamu referendumu. Šis politinis aktas tebuvo esamos krašto okupacijos rezultatų formalizavimas. Pati Vilniaus krašto okupacija įvyko 1920 metų spalio – lapkričio mėnesiais, kada Liucijano Želigovskio vadovaujami daliniai okupavo Vilniaus kraštą. Šie daliniai, vykdydami tuo metinio valstybės viršininko nurodymus tęsė puolimą abipus Neries upės, užimdami Trakus, Rykantus, Širvintas ir Giedraičius, Želvą, atskirą kavalerijos brigadą pasiuntė užimti Jonavos geležinkelio tilto ir geležinkelio, jungiančio Kėdainius ir Šiaulius, sukeldami pavojų vidiniams Lietuvos regionams ir laikinajai sostinei Kaunui. Lietuvos valstybė buvo priversta organizuoti Kauno gynybą ir mobilizuoti Kauno tvirtovę, sukuriant tvirtovės štabą ir skubiai formuojant tvirtovės artilerijos baterijas. Tik didvyriškų Lietuvos kariuomenės pastangų dėka pavyko apginti Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, pasižymint Lietuvos kariuomenės 2, 4, 6, 7 pulkams, aktyviai kaunantis Lietuvos šaulių sąjungos nariams Lietuvos kaimuose ir miesteliuose, patekusiems į minėtos Butkevičiaus brigados veikimo maršrutą. Kaune buvo pradėti skubiai organizuoti nauji pėstininkų pulkai (X, XI ir XII), visoje valstybėje kilo patriotinis ūpas. Šiose kovose žuvo nemažai Lietuvos karių, taip pat, taip vadinamos Vidurinės Lietuvos kariuomenės karių, kurie yra palaidoti šeimos ir viešuose kapuose, kuriuos galima aplankyti Širvintose, Trakuose, Giedraičiuose ir Musninkuose, Vilniuje ir kitose vietovėse.

 

Negalima neigti Lietuvos nepriklausomybę gynusių kovų ir Vilniaus krašto okupacijos buvimo faktą, tokiu būdu įžeidžiant Lietuvos kariuomenę, Giedraičių didvyrę Vyčio kryžiaus kavalierę Malviną Valeikienę, visus Lietuvos žmones, kurie aukojosi Tėvynės gynimui nuo lenkų puolimo. Jeigu ne šių didvyrių pasiaukojimas, nebūtų Lietuvos valstybės.

Vengimas žodžio Vilniaus krašto „okupacija“ padeda Kremliaus ideologams kurstyti ir palaikyti įtampas tarp istoriškai draugiškų Lietuvos ir Lenkijos tautų.

 

Pasiūlymas

Pakeisti įstatymo projekto preambulę ir ją išdėstyti taip:

 

„LIETUVOS RESPUBLIKOS

LIETUVOS GYVENTOJŲ GENOCIDO IR REZISTENCIJOS TYRIMO CENTRO

ĮSTATYMAS

 

Lietuvos Respublikos Seimas,

vadovaudamasis tarptautinės bendrijos visuotinai pripažintomis nuostatomis ir smerkdamas nusikaltimus taikai, agresiją, genocidą, karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui;

konstatuodamas, kad Lietuvos Respublikos nepriklausomybės kovų ir pasipriešinimo istorija apima laikotarpį nuo 1918 m. vasario 16 d. ir tęsiasi iki 1990 kovo 11 d.;

pažymėdamas, kad 1920–1939 m. Vilniaus kraštas buvo Lenkijos okupuotas ir 1922–1939 m. aneksuotas;

konstatuodamas, kad 1939–1945 m. Lietuvos Respublika (įskaitant Klaipėdos kraštą) ir jos teritorijos dalys buvo okupuotos ir aneksuotos nacionalsocialistinės Vokietijos;

primindamas, kad Lietuvos Respublika 1940–1941 m., 1944–1990 m. buvo okupuota ir aneksuota SSRS ir kad okupacinė kariuomenė iš Lietuvos buvo išvesta 1993 m. rugpjūčio 31 d.;

konstatuodamas, kad Lietuvos gyventojų holokaustas, genocidas, tremtys ir kiti nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai, politinės ir kitos represijos buvo vykdomos totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu;

pabrėždamas, kad totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu Lietuvoje įvairiomis formomis vyko ginkluotas ir neginkluotas pasipriešinimas (rezistencija), organizuotas ir neorganizuotas civilių pasipriešinimas, disidentų ir visuomeniniai judėjimai, kuriais buvo siekiama atkurti Lietuvos nepriklausomybę, ir kova už žmogaus teises ir laisves, taip pat kad atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1990–1993 m., kol buvo neišvesta okupacinė kariuomenė, įvairiomis formomis vyko organizuotas ir neorganizuotas civilių pasipriešinimas ir kova už žmogaus teises ir laisves;

pripažindamas, kad totalitarinių režimų ir okupacijų laikotarpiu Lietuvoje buvo kolaboruojama ir kitaip įvairiu lygmeniu bendradarbiaujama su okupaciniais režimais ir kad reikalinga išsami istorinė šio bendradarbiavimo ir poveikio Lietuvos visuomenei analizė;

pabrėždamas, kad daug Lietuvos gyventojų žuvo kovodami už laisvę arba tapo holokausto, genocido, tremčių ar kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų aukomis ir jie turi būti deramai pagerbti, o jų atminimas – tinkamai įamžintas ir užtikrintas istorinės atminties perimamumas, praeities pavyzdžiais paremtas pilietiškumo ir visuomenės atsparumo ugdymas;

siekdamas sudaryti sąlygas tirti totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu įvykdytus nusikaltimus, Lietuvos gyventojų pasipriešinimo (rezistencijos) okupaciniams režimams, kolaboravimo ir kitokio įvairaus lygio bendradarbiavimo su okupaciniais režimais procesus ir juos įvertinti, taip pat patraukti baudžiamojon atsakomybėn Lietuvos gyventojų holokausto ir genocido organizatorius ir vykdytojus bei kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų organizatorius ir vykdytojus;

siekdamas išsaugoti, įamžinti Lietuvos gyventojų tremčių, kalinimo, holokausto, genocido, žudynių ir pasipriešinimo (rezistencijos) laikotarpį reprezentuojančias vietas, skirtas supažindinti su 1918–1953 m. ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) ir Lietuvos gyventojų tremčių ir kalinimo istorija, ir užtikrinti aktyvią ir veiksmingą istorinės atminties sklaidą, taip pat tinkamą visuomenės, ypač jaunimo, supažindinimą su vertinga istorine medžiaga;

pripažindamas, kad mokslinių tyrimų laisvė yra visuotinė teisė ir bendrasis gėris ir kad būtina tirti, kaupti, sisteminti, saugoti ir atverti visuomenei su totalitarinių režimų okupacijomis susijusius dokumentus, šaltinius, liudijimus, prisiminimus ir sakytinę istoriją;

pabrėždamas, kad Lietuvos gyventojų genocido ir persekiojimo atvejai turi būti tiriami renkant ir analizuojant visą Lietuvoje ir už jos ribų esančią archyvinę ir istorinę medžiagą, dokumentus, liudytojų, dalyvių ir aukų parodymus, prisiminimus ir kad moksliniai, taikomieji tyrimai ir istorinės tiesos nustatymas negali būti stabdomi jokia dingstimi,

priima šį įstatymą.

 

Pritarti

Pasiūlymas:

 

Balsavimo rezultatai:

3 – UŽ

1 – PRIEŠ

2 – SUSILAIKĖ

 

Lėmė Komiteto pirmininko balsas

2

Seimo narys Audronius Ažubalis, 2024-07-17

1 (4)

(1)

(1)

 

Argumentai

 

Neigdami 1920 metų Vilniaus krašto okupaciją jokiu būdu nepagerinsime santykių su Lenkija, tačiau tik parodysime, kokie silpni esame, nes negerbiame savo istorijos, savo tautos didvyrių, kurie narsiai kovojo už Lietuvos nepriklausomybę, Vilnių – istorinę Lietuvos sostinę. Toks kelias vestų į mūsų statuso ir garbės praradimą.

 

Pasiūlymas

 

Pakeisti Įstatymo projekto 4 str. 1 dalies b punktą ir jį išdėstyti taip:

 

“4 straipsnis. Centro veiklos uždaviniai

Centro uždavinys – Lietuvos istorijos tyrimai ir istorinio teisingumo atkūrimas okupacinių režimų ir Lietuvos rezistencijos laikotarpiais. Įgyvendindamas šį uždavinį, Centras:

1) vykdo mokslinius tyrimus ir jų sklaidą:

b) 1920–1939 m. Vilniaus krašto okupacijos ir 1922-1939 m. aneksijos ir pasipriešinimo jai laikotarpio;“

Pritarti

Balsavimo rezultatai:

3 – UŽ

1 – PRIEŠ

2 – SUSILAIKĖ

 

Lėmė Komiteto pirmininko balsas

3

Seimo narys Audronius Ažubalis, 2024-07-17

1 (4)

 

 

(1)

(2)

 

Argumentai

 

Pagal iki 2003 m. galiojusias Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymą (toliau – Įstatymas), Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau – LGGRTC) buvo įpareigotas inicijuoti genocido nusikaltimų tyrimus, t. y. savo iniciatyva teikti surinktą medžiagą apie genocido nusikaltimus. Tam tikslui buvo įkurtas LGGRTC Specialiųjų tyrimų skyrius.

2003 m. buvo priimti minėto Įstatymo pakeitimai, kurie galioja iki šiol, kuriais, be kita ko, buvo išbrauktos LGGRTC funkcijos, jog LGGRTC nustato genocido organizatorius bei vykdytojus ir pateikia medžiagą apie juos; inicijuoja baudžiamųjų bylų iškėlimą, taip pat kontroliuoja, kad šis tyrimas nebūtų vilkinamas. Pažymėtina, kad 2003 m. priimtų Įstatymo pataisų tikslas – suderinti teikiamus šį ir kitus įstatymus su tuo metu įsigaliojusiomis naujųjų Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis. 2003 m. naujasis Baudžiamasis kodeksas įsigaliojo kartu ir tik suderintas su naujais Baudžiamojo proceso kodeksu ir Bausmių vykdymo kodeksu. Todėl įgyvendinant tuo metu naujuosius Baudžiamąjį kodeksą ir Baudžiamojo proceso kodeksą buvo parengti šio ir kitų įstatymų pakeitimai, ir įsigaliojo kartu su jais.

Tačiau išbraukus minėtas LGGRTC funkcijas, šio centro Specialiųjų tyrimų skyrius nėra įpareigotas savo iniciatyva rinkti medžiagą apie genocido nusikaltimus ir teikti medžiagą prokuratūrai. Nuo 2003 m. LGGRTC Specialiųjų tyrimų skyrius savo iniciatyva nebeteikė jokios medžiagos prokuratūrai. Todėl siūloma grąžinti minėtas dvi funkcijas į naująjį LGGRTC įstatymo projektą.

 

Pasiūlymas

 

Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalies a punktą ir jį išdėstyti taip:

 

“4 straipsnis. Centro veiklos uždaviniai

Centro uždavinys – Lietuvos istorijos tyrimai ir istorinio teisingumo atkūrimas okupacinių režimų ir Lietuvos rezistencijos laikotarpiais. Įgyvendindamas šį uždavinį, Centras:

2) vykdo taikomuosius tyrimus ir jų sklaidą:

a) bendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis, inicijuoja teisinį nusikaltimų įvertinimą; renka, kaupia, sistemina ir apibendrina medžiagą apie okupacinių režimų įvykdytus nusikaltimus, taip pat apie SSRS vykdytą agresiją po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo ir jos padarinius, atskleidžia nusikalstamą totalitarinių režimų esmę, genocido bei kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų vykdymo sistemas, nustato genocido organizatorius bei vykdytojus ir pateikia medžiagą apie juos; inicijuoja baudžiamųjų bylų iškėlimą; fiksuoja genocido ir Lietuvos gyventojų persekiojimo faktus ir teikia medžiagą apie konkrečius genocido vykdytojus valstybės teisėsaugos institucijoms; bendradarbiauja su šiomis institucijomis, deleguoja savo atstovus į darbo grupes, vykdančias tyrimą ir turinčias ikiteisminio tyrimo teisę; kontroliuoja, kad šis tyrimas nebūtų vilkinamas; Centras gali būti pareiškėju teismuose dėl genocido bei kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų.“

Nepritarti

Argumentai:

Papildymas perteklinis, atkartojantis nuostatas, esančias kitose įstatymo vietose.

 

Balsavimo rezultatai:

Bendru sutarimu.

4

Seimo narys Audronius Ažubalis, 2024-07-17

1 (5)

 

 

(2)

 

 

Argumentai:

 

Siūloma neatsisakyti ankstesnio teisinio reglamentavimo ir nepritarti Centro valdymo decentralizacijos siekiui. Reikalingas valstybinis-sisteminis požiūris į Lietuvos istoriją ir istorijos politiką, todėl Seimas negali šalintis atsakomybės, kas eis Centro generalinio direktoriaus pareigas ir bus atsakingas už Centro planus ir veiklos kryptis.

Įstatymo projekte siūlomas Tarybos organizacinis pobūdis, veiklos ribos ir sudarymo tvarka lemia, kad Taryba de facto tampa Centrui vadovaujančia struktūra, perimančia Seimo atsakomybes.

Pagal šio įstatymo projekto 6 str. 1 dalį, Centrui vadovauja generalinis direktorius – valstybės pareigūnas. Šiais pasiūlymais siekiama, kad Centro generalinis direktorius, kaip įstaigos vadovas ir tiesiogiai Seimui atskaitingas valstybės pareigūnas, prisiimtų atsakomybę vadovauti Centro veiklai, o Centro Taryba atitinkamai būtų kolegialus Centro valdymo patariamasis organas.

Siūlau išbraukti Projekto 5 str. 2 dalį kaip perteklinę ir neapibrėžtumą dėl Centro valdymo keliančią formuluotę. Atitinkamai turėtų būti keičiamas visas Įstatymo projektas, kad įgalinti Tarybą Centro veiklai kaip patariamąjį Centro valdymo organą.

 

Pasiūlymas: išbraukti įstatymo projekto 5 str. 2 dalį:

 

 „5 straipsnis. Centro struktūra ir valdymas

 

2. Centro valdymo organai yra generalinis direktorius ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro taryba (toliau – Taryba).“

Nepritarti

Argumentai:

 

Šio punkto siūlyti neišbraukti, kadangi dėl Centro Tarybos statuso apsispręsta, kad tai valdymo organas.

3 – UŽ

5 – PRIEŠ

0 – SUSILAIKĖ

 

5

Seimo narys Audronius Ažubalis, 2024-07-17

1 (7)

(1)

 

 

Argumentai

 

Nors Seimas tvirtina Centro Tarybos sudėtį, Seimui už Centro veiklą tiesiogiai iki šiol yra atskaitingas Centro vadovas, generalinis direktorius. Centro generaliniam direktoriui, kaip įstaigos vadovui, patikėta atsakomybė vadovauti Centro veiklai.

 

Pagal siūlymą, Centro Tarybos atsakomybės yra ekspertinio-patariamojo pobūdžio, bet ne Centro priežiūros ir jo veiklos organizavimo ir planavimo. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinga ir efektyvu Centro generalinio direktoriaus atsakomybės sritis perleisti Centro Tarybai, todėl siūlau šias pataisas. Šiuo pasiūlymu siekiame, kad Centrui vadovautų generalinis direktorius, o Taryba būtų kolegialus Centro valdymo patariamasis organas, nes Centro valdymo decentralizacija, Tarybos kaip dar vieno šalia direktoriaus valdymo organo atsiradimas keltų problemų su Centro veiklos atsakomybe Seimui ir Lietuvos valstybei ir Tautai.

 

Dar daugiau, projekto iniciatoriai siūlo Centro veiklą valdyti per Tarybą, kurios sudarymo tvarka, jos narių šališkumas per tiesioginius darbo santykius su kitomis institucijomis gali kelti viešų-privačių interesų konfliktą arba atstovavimą ne Centro ir valstybės politiniams tikslams, bet atskirų institucijų, kurių atstovai yra Centro Tarybos nariai, interesams. Pavyzdžiui, Įstatymo projekte numatyta, kad 4 Tarybos nariai bus skiriami Lietuvos universitetų rektorių konferencijos. Tačiau šie 4 nariai būtų ir savo universitetų darbuotojai, kurie, pavyzdžiui, potencialiai galėtų turėti interesą laimėti atskirus istorinių tyrimų konkursus ir neleisti Gyventojų genocido centrui imtis vienų ar kitų tyrimų, kurie gyvybiškai svarbūs Lietuvos valstybingumui išsaugoti ir Tautos istorijos politikos kūrimui ir Tautos istorinės atminties išsaugojimui palaikymui.

 

Pasiūlymas:

 

Pakeisti Įstatymo pakeitimo projekto 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7 straipsnis. Taryba, jos sudarymo tvarka, įgaliojimų pasibaigimo pagrindai

1. Taryba yra kolegialus Centro valdymo patariamasis organas.“

Nepritarti

Argumentai:

Komitetas nepritarė pasiūlymui ir balsavimu apsisprendė, kad Taryba turi būti kolegialus valdymo organas.

 

Jeigu Seimas pritartų pasiūlymui reiktų atitinkamai keisti 8 straipsnio 1 dalį, kuriame išdėstyta Tarybos kompetencija ir ją išdėstyti taip:

 „1. Taryba:

1) Rengia Centro mokslinių tyrimų krypčių sąrašą ir teikia Centro generaliniam direktoriui, kuris jį tvirtina Centro generalinio direktoriaus siūlymu tvirtina Centro mokslinių tyrimų krypčių sąrašą;

2) Centro generalinio direktoriaus teikimu tvirtina rengia rekomendacijas Centro ilgalaikiusams strateginiusams veiklos planusams ir teikia pasiūlymus metinįiam veiklos planąui;

3) teikia siūlymus Centro generaliniam direktoriui ir Seimui dėl Centro veiklos ir valdymo, dėl mokslinių ir taikomųjų tyrimų krypčių įgyvendinimo;

4) svarsto pateikia nuomonę dėl Centro generalinio direktoriaus teikiamąos Seimui Centro veiklos metinęės ataskaitąos. Nepritarus Centro veiklos metinei ataskaitai, teikia Seimui Centro generaliniam direktoriui siūlymus dėl Centro valdymo ir veiklos gerinimo;

5) teikia siūlymus Centro generalinioam direktoriausui dėl teikimu tvirtina Centro padalinių vadovų konkursų reikalavimų aprašąo ir teikia pastabas ir siūlymus dėl šių reikalavimų įgyvendinimo;

6) teikia siūlymus Centro generalinioam direktoriausui dėl siūlymu tvirtina Centro biudžeto paskirstymo aprašąo. Tarybos prašymu Centro generalinis direktorius privalo gali pateikti Centro finansines ataskaitas;

7) tvirtina teikia siūlymus dėl atrankos į laisvas Centro generalinio direktoriaus pareigas skelbimo ir organizavimo tvarkos aprašąo;

8) skelbia ir organizuoja pretendentų atranką į laisvas Centro generalinio direktoriaus pareigas;

9) teikia siūlymus Centro generalinioam direktoriausui dėl teikimu tvirtina Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos sudėtįies ir jos nuostatusų;

10) teikia siūlymus Centro generalinioam direktoriausui dėl teikimu tvirtina Centro Mokslo krypties komisijos sudėtįies ir jos nuostatusų.“

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                             Arvydas Pocius

 

 

 

 

NSGK biuro patarėjas Gediminas Kazėnas