LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 357
STENOGRAMA
2019 m. lapkričio 28 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
I. DEGUTIENĖ ir J. LIESYS
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF*). Gerbiami kolegos, pradedame 2019 m. lapkričio 28 d. vakarinį plenarinį posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 50 Seimo narių.
Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos darbotvarkė
14.01 val.
Diskusija „Dėl padėties Lietuvos viešajame sektoriuje“
Gerbiami kolegos, šiandien popietinė darbotvarkė yra skirta opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos darbotvarkei. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija, atsižvelgdama į susidariusią Lietuvos viešajame sektoriuje padėtį ir žmones, kurie mano, kad Seimas jų neišgirsta, dalį savo darbotvarkės, tai yra valandą, skiria tam, tai yra diskusijai „Dėl padėties Lietuvos viešajame sektoriuje“. Dėkui atvykusiems pranešėjams. Dabar į tribūną kviečiu Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesinės sąjungos vadovę, iniciatyvinės grupės „Paskutinis prioritetas“ narę R. Žiliukaitę. Prašom į tribūną.
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesinės sąjungos vadovės, iniciatyvinės grupės „Paskutinis prioritetas“ narės Rūtos Žiliukaitės kalba
R. ŽILIUKAITĖ. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Nuo 2017 metų iki 2018 metų mokslininkų ir dėstytojų atlyginimas didėjo 37 % po beveik dešimtmečio visiškai neindeksuotų atlyginimų. Tiesa tai ar melas? Tiesa. Tai yra faktas, bet ne argumentas. Faktas, bet ne argumentas, kad finansavimo klausimas mokslo sektoriuje yra visiškai neaktualus ir jo nebūtina svarstyti, ir spręsti šiuo metu, kaip toliau sistemingai didinti mokslininkų ir dėstytojų, ir ne tik mokslininkų ir dėstytojų, bet taip pat ir ne akademinio personalo, dirbančio mokslo institucijose ir universitetuose… klausimų.
Mums politikai sako, kad pinigų nėra, nes yra labiau nuskriaustų grupių ir bendruomenių. Be abejo, tikrai yra labiau nuskriaustų grupių ir bendruomenių. Lygiai taip pat yra šitoje valstybėje ir mokestiniu požiūriu daug labiau privilegijuotų grupių ir bendruomenių, nei yra mokslininkai ir visi viešojo sektoriaus darbuotojai. Jeigu išvadą turėčiau daryti tiktai iš viešų Vyriausybės narių pasisakymų, kuriuos teko išgirsti man pastaruoju metu, šiuo metu, aš sakyčiau, kad politikai renkasi tarp mokslo finansavimo ir išlaidų socialinei apsaugai. Būtent tarp šių dviejų sričių, pabrėžiu, sprendžiant iš jų viešai pasakomų žodžių, vyksta didysis apsisprendimas – mokslas ar socialinė apsauga.
Jeigu iš tiesų renkamasi tarp mokslo finansavimo ir pensijų didinimo, tuomet mokslo šiai visuomenei nereikia. Ir netgi šiais metais galime sutaupyti dar daugiau. Palikime finansuojamas tik kelias eilutes, kurios yra reikalingos šiai jūsų rinkėjų grupei. Jeigu šioje valstybėje yra belikęs tiktai vienas pasirinkimas tarp mokslo finansavimo ir vaiko pinigų, tuomet sprendimas tiek pat liūdnas. Iš šitų vaikų šiandien yra vagiama ateities galimybė įgyti išsimokslinimą Lietuvoje ir nelikti socialinėje atskirtyje. Skirtingų viešojo sektoriaus sričių priešinimas – mėgstama politikų taktika, skirta manipuliuoti rinkėjais. Iš tikro reikia finansuoti ir sveikatos apsaugą, ir ugniagesius, ir mokslą. Ne veltui 2017 metais mes inicijavome susitelkimą ir pasirašėme mokytojų, socialinių darbuotojų, medikų ir mokslininkų susitarimą dėl bendradarbiavimo siekdami padėti politikams, jums, suprasti, kuo šiai valstybei yra svarbus viešasis sektorius ir kaip pažeidžiant elementarius socialinio teisingumo, sąžiningumo principus šio sektoriaus darbuotojai yra išnaudojami šioje valstybėje.
Šią savaitę susitikimuose su Vyriausybės nariais girdėjau, kad kiekvieną dieną vyksta įnirtingos grumtynės tarp ministrų rengiant kitų metų valstybės biudžetą. Bet jeigu ribotų valstybės finansų paskirstymas priklauso tik nuo ministrų pajėgumo išlupti kuo daugiau savo kuruojamai sričiai, tai gal mes galėtume vis dėlto patys rinkti ministrus, o ne jie turėtų būti skiriami?
Žurnalistai ir politikai vis kartoja, kad iki rinkimų niekas nebesiims jokių rimtų reformų. Koks tai argumentas? Tai ar mokesčių mokėtojai Seimo nariams ir Vyriausybei mokės visus šiuos metus atlyginimą už pasirengimą rinkimams? Ar už darbą ir siūlomas iniciatyvas? Ar mokės už reformas?
Taigi reformos ir strateginiai susitarimai, sprendimai neturi būti kadencijų ir jų kalendoriuje. Jos turi rastis tada, kada yra didelis jų poreikis. O toks poreikis šiuo metu kaip niekada yra mano veiklos srityje – švietimo ir mokslo srityje. Labiausiai pasigendame šiuo metu politikoje sistemingo požiūrio ir vizijos. Mokslininkų, dėstytojų ir neakademinio personalo atlyginimai vis dar yra problema, nes šiuo metu, nepaisant padidėjimo, jie yra nekonkurencingi viešajame sektoriuje. Kaip pritraukti į mokslininko kelią jauną daktarą, kai po disertacijos apsigynimo jo atlyginimas yra 30 % mažesnis nei doktoranto stipendija. O lyginant su privačiu sektoriumi, ne tik privačiu sektoriumi, taip pat yra juokingai mažas.
PIRMININKĖ. Aš labai atsiprašau pranešėjos. Gerbiami kolegos gale salės, būkite malonūs, netrukdykite ir grįžkite į savo vietas. Ačiū.
R. ŽILIUKAITĖ. Kaip atlikti, leiskite paklausti, tarptautinio lygio mokslinius tyrimus, kai į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą Lietuva investuoja vos 0,89 bendrojo vidaus produkto. Esame Europos Sąjungos pačioje uodegoje. Ir kiek mes atsiliekame? Tris kartus atsiliekame nuo to, ką rekomenduoja Europos Sąjunga. Kaip ugdyti aukščiausios kompetencijos absolventus, kai vieno studento studijų krepšelis yra vienas mažiausių Europoje? Kaip užtikrinti šalyje tarptautinius standartus atitinkančias universitetines studijas su vienu mažiausių finansavimu?
Čia klausimai ne apie optimizaciją, ne apie reformas. Čia klausimai apie viziją, apie sisteminį požiūrį ir elementariausią finansavimą.
Šios savaitės mūsų protestai yra skirti atkreipti dėmesį į kritinę padėtį mokslo sektoriuje. Aukštasis mokslas miršta ir byra į gabalus. O galbūt to ir siekiama. Tuomet būtų labai sąžininga tai atvirai ir deklaruoti.
Mūsų mokslininkai emigruoja ir jų nepakeičia pritraukti talentai iš kitų šalių. Mes neturime už ką juos pritraukti. Išvykę mokslininkai ir dėstytojai uždirba pensijas kitų šalių pensininkams, ne Lietuvos. O galėtų likti čia ir galėtų reikšmingai prisidėti prie orios senatvės šioje valstybėje sąlygų sukūrimo, jeigu protas, sisteminis požiūris ir vizija, o ne atskirų rinkėjų interesų tenkinimas ir pataikavimas, smulkmeniškas pataikavimas, grįžtų į politiką. Jeigu mūsų mokslininkai ir dėstytojai, kitaip nei „Maximos“ kasininkės, nesiplėšytų per keletą darbų, studijų kokybė būtų tokia, kad absolventams liktų mažai priežasčių bakalauro studijas rinktis ne Lietuvoje ir emigruoti visam laikui. Galėtume pritraukti daugiau studentų iš užsienio.
Mokslas ir švietimas yra sritis, į kurią investavę jūs gausite didžiausią grąžą. Taigi labai prašome skirti dėmesį problemoms, kurios yra įvardintos. Labai prašome skirti dėmesį aiškiai įvardintiems mūsų reikalavimams. Reikalavimams, kuriuos mes surašėme taikydami sisteminį požiūrį ir siūlydami jums viziją. Lietuva be mokslo – Lietuva tikrai be ateities. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Tik pranešėjams noriu pasakyti, kad pagal mūsų darbotvarkę skirtas laikas yra septynios minutės.
Dabar aš kviečiu Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos vadovą E. Milešiną.
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos vadovo Egidijaus Milešino kalba
E. MILEŠINAS. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Sveiki. Pirmiausia norėčiau padėkoti už galimybę kalbėti iš šios tribūnos. Kaip pristatė posėdžio pirmininkė, esu Egidijus Milešinas, Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas. Profesinės sąjungos, kuri Lietuvoje yra didžiausia ne tik švietimo srityje, bet ir visuose sektoriuose, yra profesinių sąjungų konfederacijų narė.
Kaip tikriausiai žinote iš žiniasklaidos, šiandien rytą įvyko dviejų valandų įspėjamasis streikas. Noriu pabrėžti, kad tikrai nė vienam nei mokytojui, nei darželio auklėtojai nėra koks nors malonumas eiti streikuoti, bet mes neturėjome kitos išeities ir tai padarėme, nes Vyriausybė nesilaiko savo įsipareigojimų, kuriuos pasižadėjo liepos mėnesį, užbaigdama kartu su mumis, su mūsų profesine sąjunga, ir dar su trimis profesinėmis sąjungomis, atnaujindama kolektyvinę sutartį. Dar antradienį susitikime su Lietuvos Respublikos Prezidentu G. Nausėda Jo Ekscelencija pabrėžė, kad susitarimai turi būti vykdomi.
Kaip jau ne kartą esu sakęs, šiandien mes kovojame ne dėl kokių nors šiek tiek didesnių atlyginimų ir panašiai, šiandien mes kovojame dėl švietimo ateities, nors kitų metų biudžetas nesprendžia švietimo sistemos problemų iš esmės, jame nėra ambicijos ir nėra aiškių tikslų problemoms spręsti. Švietimo sistemos sėkmė priklauso ne nuo pinigų, o nuo aiškių tikslų, kuriems tie pinigai išleidžiami. Todėl mes šiandien turime aiškiai pasakyti, kad mes turime imtis lyderystės ir spausti politikų darbotvarkę. Tiek metų judame atgal ir nematome politikų ambicijos, nematome noro ir lyderystės pakelti švietimo sistemos kreivę aukštyn. Tam padaryti tikrai neužteks metų ar dvejų, tam reikės dešimtmečio, bet tikrai laikas veikti, jei mes norime tai padaryti.
Jeigu norime, kad Lietuvoje švietimas vis dar būtų tinkamas, jei mes turime ambicijų, tai siekime kartu, kad iki 2025 metų… Kai praeitais metais turėjome 100-metį, buvo graži valstybės iniciatyva, kad 2025 metais mokytojų profesija bus prestižinė. 2025 metais turi būti tvari ir pažangi švietimo sistema, kurioje vyktų mokytojų kaita, ateitų motyvuoti mokytojai, jie noriai ir oriai dirbtų savo darbą, jiems nereikėtų kiekvienų metų pabaigoje galvoti, kaip neatlikti savo pareigos, o eiti į gatves streikuoti ir gauti tai, kas jiems priklauso.
Iš tikrųjų nereikia jokių strategijų, jokių planų ar analizių, viską seniai turime. Šiuo metu mūsų profesinė sąjunga vykdo švietėjišką projektą „Aš esu 100 proc. MOKYTOJAS“. Viena iš projekto dalių – šiuo metu visi Lietuvos žmonės gali pasidalinti mūsų svetainėje, nominuoti mokytojo frazę, kuri motyvuoja ar kada nors motyvavo mane, jus arba kiekvieną iš mūsų. Viena frazė man labai įstrigo: jeigu nori padaryti, reikia imti ir daryti. Taip kažkada pasakė mokytojas. Šiandien galiu drąsiai pasakyti: mes norime, mes imamės, mes darome ir mes darysime. O jūs ar darysite?
Mokytojų bendruomenė iškėlė kelis labai aiškius tikslus, kuriuos įgyvendinti reikalausime iš politikų, ir mums tikrai nėra svarbu, kokie politikai bus valdžioje. Nors ir kokie jie būtų, ar vieni, ar kiti, turi būti susitarimas ir visi turi vykdyti savo įsipareigojimus. Mūsų iškeltas tikslas – kad 2030 metais Lietuva pagal PISA tyrimo rezultatus atsidurtų 15 vietoje. Šiuo metu mes esame gerokai žemiau. Mūsų tikslai ambicingi – 2025 metais mokytojo atlyginimas turėtų siekti 2 tūkst. eurų į rankas. Kai imsime visi kartu daryti, siekti ir pasiekti, mes tikrai padarysime, kad Lietuvos mokytojai ir visa sistema būtų panaši, kaip dabar daug kas bando lyginti, į Suomijos.
Pabaigai noriu priminti vieną prieš ketverius metus Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos atliktą tyrimą, kuriame pasakyta, kad, mokinių pasiekimams pakilus iki EBPO šalių vidurkio ir išliekant visoje šalyje bent 10 metų, tos šalies BVP išauga tiek, kad švietimui išlaidos atsiperka.
Manau, viskas yra seniai išsakyta, pasakyta. Reikia priimti politinius sprendimus, kurie reikalingi šiandien. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. (Plojimai)
Kviečiu Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininką V. Banelį.
Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininko Vladimiro Banelio kalba
V. BANEL. Laba diena. Dėkoju pirmininkei. Dėkoju visiems už galimybę šiandien būti čia. Laiko nėra daug, tai aš iškart prie esmės.
Kodėl aš čia? Todėl, kad šiandien statutiniai pareigūnai yra vieni iš nedaugelio, kurie vis dar čia, o ne ten, bet ar tai bus rytoj ir poryt, negaliu garantuoti. Viskas priklauso ir nuo jūsų.
Esminiai teisėsaugos pokyčiai prasidėjo 2014 metais. Mes buvome pirmi ir mes šiandien esame vieninteliai, kurie žengia esminių pokyčių keliu. Šiandien visi jūs turite galimybę, palaikydami šį teisėsaugos pokyčių etapą, paskatinti daryti ir kitus. Priešingai – už lango bus ne tik mokytojai, švietimiečiai, akademinė bendruomenė, bet ir visi kiti likę. Ir tie patys pareigūnai. Ir bus ten pagrįstai. Ir toliau kalbės apie šimtamilijonines sumas, pagrįstai netikėdami, kad palaikymo iš Vyriausybės, iš Seimo jie neturi.
Teisėsauga padarė savo namų darbus. Mes šiuo atveju iš politikų laukiame ne kokių nors pažadų, nes apie juos dažnai kalbame, bet tik įsipareigojimų vykdymo. Įsipareigojimai įtvirtinti Vyriausybės programoje. Vyriausybės programą patvirtinote visi jūs. Tad viso labo reikia ją vykdyti.
Kalbant apie mūsų siūlymus ir požiūrį, mes prieš keletą savaičių arba per paskutines keletą savaičių bendravome su daugeliu iš jūsų. Vienintelis ir toliau nuoseklus buvo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Vienintelis komitetas, kuris supranta ir palaiko. Išreiškė tam tikrą susirūpinimą ir palaikymą SRDK. Nustebino ir iš principo šokiravo, kad labiausiai mus skandino pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Šiuo atveju reikia kaip nors daryti išvadas – arba tam komitetui, arba jums visiems reikėtų padėti ten dirbantiems žmonėms.
Dabar kalbant apie piliečių lūkesčius.
Kartais mes girdime – teisėsaugos reitingai, policijos reitingai. Aš tai vadinčiau labiau žmonių požiūriu į mus, į mūsų darbą, kasdienio darbo įvertinimą. Kartu tai yra mums įsipareigojimas ir atsakomybė. Iki šiol pagrįstai pirmavo ir taip užtikrintai karaliavo (ir taip yra iki šiol) ugniagesiai gelbėtojai, kurie ir Alytaus gaisro metu dar kartą įrodė, kad šitiems žmonėms net ugnis paklūsta. Šalia jų penketuke atsiranda policijos pareigūnai, Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Mes ten nesiprašėme, mes tiesiog dirbome savo darbą. Žmonės taip vertina mūsų kasdienius darbus.
Kalbant apie pagrįstus piliečių lūkesčius, mes kartu girdime reikalavimus, pagrįstus reikalavimus iš politikų, iš Vyriausybės kovoti su šešėliu, su tais, kurie kėsinasi į mūsų iždą, tam, kad mes galėtume ne vien tiktai teisėsaugos klausimus spręsti, bet spręsti ir kitų sričių. Šalia to mes kartais girdime ir iš Seimo narių, kad šešėlio klausimai… arba juokingai atrodo, kai kalbama, kad šešėlio mažinimas tai yra šaltinis. Taip, tai nėra vienintelis šaltinis, bet tai yra pakankamai svarus, taip sakant, įrankis, kada mes galime apsaugoti iždą. Jeigu prisiminsime prieš trejus, ketverius metus profesoriaus F. Šnaiderio pristatytą korupcijos tyrimą, ten buvo 30 %, šiandien susitraukė iki 24 %. Ar padaryti jau visi darbai? Akivaizdu, kad ne. Bet ar yra pažanga? Taip, yra pažanga.
Krašto apsauga, kad ir kiek ginčų būtų dėl to šiandien, bet juk galima, tai yra geras pavyzdys, kai susitelkiame, kai norime. Lygiai taip pat imkime sritį po srities ir tvarkykime, ir mes pabaigsime tas diskusijas dėl medikų, dėl švietimo, dėl teisėsaugos.
Ir pabaigai apie mūsų pasiūlymus. Jūs juos visus turite. Taip, dėl jų mes irgi sulaukėme iš kai kurių užuojautos, iš kai kurių netgi tokių švelnių pasityčiojimų, kad mūsų tie milijonai atrodo juokingai. Taip, jie juokingi, taip, ten nėra šimtų milijonų, taip, mes kalbame viso labo apie nepilnus 30 mln., bet tai yra milijonai, kurie yra pasverti, pamatuoti, kuriuos mes nuosekliai planuojame iš metų į metus, už kuriuos mes atsiskaitome jums komitetuose, už kuriuos jūs matote galų gale atsiskaitant rezultatus pagal kiekvieną iš mūsų tarnybos. Kalbu konkrečiai apie kiekvieną iš jų.
Viešojo saugumo tarnyba persitvarkė iš esmės dar 2015 metais. Mes prašome viso labo skirti papildomą milijoną tikslinių lėšų darbo užmokesčiui. Jis reikalingas tam, kad mes galėtume suvaldyti padėtį, perėmę vieną svarbiausių atominės apsaugos padalinį nuo spalio 1 dienos.
Valstybės sienos apsaugos tarnyba, pasieniečiai. Pažanga akivaizdi. Mes turime vieno juridinio asmens statusą turinčią įstaigą, susitraukė iš 13 įstaigų iki vienos, regioninių – iš 13 iki trijų. Keičiasi viskas – apranga, transportas, didėja atlyginimai, mums reikia tik šiek tiek pagalbos. Mes sutaupėme milijonus per pertvarkas, nukreipėme į žmonių motyvaciją.
Einame toliau. Ugniagesiai gelbėtojai. Jų darbai kalba už juos pačius. 16,3 – reikia padėti šitai tarnybai. Ji stojasi ant kelio – yra naujas vadovas, yra pradėtas pertvarkų kelias. Mes turime pagaliau ištraukti ją iš dugno.
Aplinkos apsauga. Turime dvi įstaigas ten, kur jos pasiekė, šitai Vyriausybei pradėjus darbą, teisėsaugos keliu… mes turime jas palaikyti. Aplinkos apsaugos departamentas, Aplinkos apsaugos agentūra. Iš viso 2,8 mln.
Ir policija. Baigiu. Dėl policijos noriu pasakyti. Dėl kitų institucijų mes prašome, kad būtų papildomai skirta, o iš policijos mes prašome neatimti 3,5 mln.
Baigdamas noriu pasakyti, kad ne pinigai yra esmė. Žodžio ir ne žodžio žmonėms noriu pasakyti: mes daug apie tai girdime, bet to žodžio reikia ir laikytis. Darna turi būti ir čia, ir čia, ir su sąžine nedaryti kompromisų. Jeigu negerbiamos bendruomenės, jeigu jos negirdimos, bent jau gerbkite tuos sprendimus, kuriuos jūs čia ir priimate. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Toliau kviečiu Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos prezidentę J. Tamašauskienę.
Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos prezidentės Jūratės Tamašauskienės kalba
J. TAMAŠAUSKIENĖ. Laba diena, gerbiama pirmininke, laba diena gerbiami Seimo nariai. Labai džiugu kalbėti iš šios tribūnos socialinių darbuotojų, naujos profesijos, atėjusios į Lietuvą su Lietuvos nepriklausomybe, vardu. Esame jauni, bet dirbdami Lietuvoje jau 30 metų problemų turime nemažai.
Iš karto norėčiau pereiti prie šio rudens realijų. Kadangi vyksta aršios diskusijos dėl 2020 metų biudžeto, deja, su liūdesiu ir nusivylimu mes, socialinių paslaugų srities darbuotojai, turime konstatuoti, kad šis biudžetas mūsų sektoriui beveik visomis prasmėmis nieko gero nežada. Daugumos socialinių darbuotojų, socialinių darbuotojų padėjėjų ar kitų mūsų sektoriaus darbuotojų atlyginimai 2020 metais neaugs. Skirtingai nei kitų viešojo sektoriaus darbuotojų, kurie pasisakė prieš mane, Lietuvos socialinių darbuotojų atlyginimai priklauso nuo kiekvienos savivaldybės atskirai. Čia ir prasideda atlyginimų kadrilis.
2019 metų pirmojo pusmečio duomenimis, tarp kai kurių savivaldybių socialinių darbuotojų atlyginimai jau po mokesčių skiriasi net 450 eurų. O štai kaimyninių savivaldybių atlyginimai, jeigu, pavyzdžiui, lygintume Plungę ir Kretingą, socialinių darbuotojų atlyginimai skiriasi 230 eurų. Čia aš kalbu į rankas. Ir labai gaila, kad už vienodai atliekamą darbą atskirose savivaldybėse socialinių darbuotojų atlyginimai drastiškai skiriasi.
Negana to, dar turime 1 tūkst. socialinių darbuotojų, kurie turi išskirtines galimybes gauti didesnį atlyginimą, tai socialiniai darbuotojai, dirbantys su šeimomis, kurioms yra nustatyta socialinė rizika, ir tai labai svarbus darbas. Be abejo, jie atlieka sunkų darbą, užtikrindami mūsų Lietuvos vaikų socialinę gerovę, tačiau yra finansuojami iš valstybės biudžeto nuo 2007 metų ir dėl mums nesuprantamų priežasčių tik jie vieni ir yra finansuojami. Ir jau daug metų šiems darbuotojams atlyginimai auga po 15 %. 2020 metų biudžete jiems taip pat numatytas atlyginimų didėjimas. O štai į visų kitų, kurie dirba su priklausomybėmis, su neįgaliaisiais, su kitomis tikslinėmis grupėmis, atlyginimus, nežinia, kaip bus savivaldybių biudžete pažiūrėta.
Apie atlyginimus mes nuolat kalbamės su mūsų socialinių paslaugų įgyvendintojais – su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, nuolat rašome jiems raštus dėl socialinių darbuotojų problemų. Ir, žinote, jau per daug metų jų atsakymą mes išmokome atmintai: kreipkitės į savo savivaldybes, prašykite darbdavių didesnių atlyginimų. Paskutinis arogantiškas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštas tikrai mus pribloškė: ministerija suskaičiavo, kad socialinis darbuotojas, vadovaujantis visais teisės aktais, į rankas gali gauti net 2 tūkst. 500 eurų. Tarsi supraskite – eikite pas savo savivaldybių merus ir prašykite šitų pinigų. Be abejo, dėl tokio atsakymo neturiu ką ir pasakyti.
Nuoširdžiai tikėjome, kad 2020 metais su biudžetu Darbo apmokėjimo įstatyme bus padidinti socialinių paslaugų srities darbuotojų atlyginimai, nors ir labai nedaug, tačiau suprantame, kad ateinančiais metais atlyginimų nesulauksime. Deja, biudžete nematome ir priemonių socialinės srities darbuotojų saugumui užtikrinti. Šiuo klausimu ministerija irgi turi nuolatinį atsakymą: kreipkitės į darbdavį. Šiandien tikrai nepasakosiu, kokias grėsmes socialiniai darbuotojai patiria socialinio darbo lauke, tik paminėsiu statistiką. Socialinio darbo lauke patirtis: 192 lengvi kūno sužalojimai, 2 – sunkūs, 1 – mirtinas. Ar tai ne argumentas, kad apie šią problemą reikėtų diskutuoti ir valstybės mastu?
Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad mūsų, socialinių darbuotojų, darbo laukas yra tiesioginė komunikacija su socialinių paslaugų gavėju, kuris dėl skurdo, priklausomybių ir kitų socialinių problemų dažnai mūsų atžvilgiu būna ne visiškai draugiškai nusiteikęs. Ir, kaip žinome, vienintelis mūsų savigynos įrankis kol kas dar yra tik rankinė.
Ir paskutinis pastebėjimas. Nors socialinių paslaugų poreikis Lietuvoje akivaizdžiai auga, deja, jeigu ir toliau taip „stiprinsime“ socialinių paslaugų srities darbuotojus ir socialinio darbuotojo profesiją, po 15–20 metų, kai į pensiją išeis dabartinė dauguma socialinių darbuotojų, kuriems yra 40–50 metų, mums, sulaukusiems pensijos, paslaugų teikti nebus kam. Jaunimas, nors ir turi šiam darbui pašaukimą, nesidomi ir nesirenka šios profesijos dėl anksčiau išdėstytų priežasčių. Na, nebent mums senatvėje orumą ir gyvenimo kokybę užtikrins robotai.
Tad nuoširdžiai dėkoju už suteiktą galimybę socialiniams darbuotojams pasisakyti iš šios pačios garbingiausios mūsų šalies tribūnos. Labai ačiū. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Labai jums ačiū už išsakytas savo mintis.
Ir dabar kviečiu Lietuvos medikų sąjūdžio vadovę Ž. Gudlevičienę.
Lietuvos medikų sąjūdžio vadovės Živilės Gudlevičienės kalba
Ž. GUDLEVIČIENĖ. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Lietuvos medikų sąjūdžio vardu pirmiausia dėkoju už šią galimybę kalbėti iš šios tribūnos. Na ir nepasididžiuosiu sakydama, kad šiandien Lietuvos medikų sąjūdis, gimęs lygiai prieš dvejus metus, yra labiausiai girdimas medikų balsas Lietuvoje. Lietuvos medikų sąjūdžio peticijoje, kurią prieš dvejus metus pasirašė daugiau nei 46 tūkst. žmonių, sakėme, kad sveikatos sistemoje tvyro chaosas. Darbuotojai patiria didelį emocinį spaudimą, fizinį nuovargį. Mūsų darbas vertinamas per mažai, krūviai neadekvatūs, per dideli ir nereguliuojami, nesudarytos tinkamos sąlygos tobulintis. Nuolat akcentavome, kad iki šiol neaiški ir Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos tinklo, tiksliau, paslaugų kiekio, kokybės ir prieinamumo vizija ir tai, kokiomis priemonėmis ji bus įgyvendinama. Šiandien, vykstant debatams dėl ateinančių metų valstybės ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų, turime apgailestauti, kad joks kokybinis proveržis sveikatos priežiūros sistemoje nėra pasiektas. Manome, kad vykdoma politika nepateisina sistemos darbuotojų teisėtų lūkesčių, taip pat netenkina ir visų Lietuvos gyventojų poreikio gauti kokybiškas ir prieinamas sveikatos priežiūros paslaugas. Mums nuolat primenama, kad reikia esamas lėšas naudoti efektyviai, tačiau veiksmų, kurie leistų lėšų naudojimą efektyvinti, suvaldyti stambiąją korupciją, neefektyvius viešuosius pirkimus, iš tiesų nematome, todėl drąsiai sakome, kad situacija sveikatos priežiūros sistemoje yra kritinė ne tik dėl nepatenkintų gyventojų lūkesčių, bet ir dėl sistemos darbuotojų lūkesčių. Darbuotojų trūksta, jų pasiskirstymas yra netolygus, atlyginimai per maži, krūviai per dideli ir niekaip valstybiniu mastu nereguliuojami.
Taigi pirma ir viena jau, sakykim, pagrindinių problemų, ne kartą mūsų kalbėta, jau net iki skausmo daugeliui šalies gyventojų girdėta, yra nepakankamas medicinos darbuotojų darbo užmokestis, kas ilgą laiką buvo, vis dar atskirais atvejais ir išlieka, dabar – pagrindinės smulkiosios, sakykim, korupcijos apraiška, taip pat viena pagrindinių priežasčių, dėl ko darbuotojai patiria ir profesinį perdegimą. Dar 2017 metais Lietuvos medikų sąjūdžio atliktas tyrimas dėl perdegimo parodė, kad net 63 % sistemos darbuotojų patiria vidutinį, o 11 % darbuotojų – sunkų perdegimą. Net 82 % atsakiusiųjų tuomet pasakė, kad jie pasiryžę emigruoti, galvojo apie emigraciją, galbūt laiku to nepadarė ir dėl to gailisi. Taigi manome, kad ir dabar visose lentelėse pateikiamas sveikatos įstaigos darbuotojų vidutinis darbo užmokestis yra nepakankamai realią situaciją atspindintis dydis, nes vienos įstaigos savo viduje darbo užmokesčio ribas išplečia smarkiai, o nedidelė dalis didesnį darbo užmokestį gaunančių darbuotojų reikšmingai keičia šią statistiką. Tuo labiau bendras šalies VDU neatspindi realios situacijos atskirose sveikatos priežiūros įstaigose, nes jų galimybės yra nevienodos. Atskirtis tarp sveikatos priežiūros įstaigų dar gilinama galiojančiais teisės aktais, kai ir paslaugų įkainiai, ir diskriminuojanti apmokėjimo už paslaugas tvarka yra irgi nevienoda, kai yra penkios ligonių kasos ir jose įkainiai už tas pačias paslaugas yra skaičiuojami nevienodai. O nuo įkainių priklauso ir įstaigų pajamos, tuo pačiu ir darbuotojų darbo užmokestis.
Antra iš tiesų šiuo metu labai svarbi problema yra ta, kad šiandien sveikatos priežiūros sistema patiria tikrą žmogiškųjų išteklių krizę. Didžiųjų miestų tiek gydymo įstaigos, tiek darbuotojai, galima sakyti, dūsta nuo pacientų pertekliaus ir didelių krūvių, tuo tarpu į periferines įstaigas pritraukti darbuotojų sekasi tikrai labai sunkiai. Pirmiausia jų netenkina darbo užmokestis, bet tuo pačiu ir neaiškios perspektyvos, kas gi bus su rajoninėmis ligoninėmis dėl neaiškios ligoninių pertvarkymo vizijos, taip pat ir glaudžiai siejamų kitų, sakykime, tiek socialinių, tiek kultūrinių poreikių, kaip jaunoms šeimoms kurti ateitį ir kaip planuoti savo tolesnį gyvenimą. Taigi Vyriausybės strateginės analizės centro skaičiavimai rodo, kad ateityje ypač trūks atskirų specialybių gydytojų ir, aišku, ypač trūks slaugytojų, kurių didžiulį trūkumą jau sistemoje matome ir dabar.
Ir svarbiausia, kad visų šių problemų atsiradimo ir gilėjimo priežastis, kuri yra ne vieną kartą įvardinta ir pateikta tarptautinių organizacijų ir institucijų vertinimuose, daugybę kartų skelbta kasmetinėse Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės ataskaitose ir jų išvadose, tai yra nepakankamas sveikatos priežiūros finansavimas, o nepakankamos lėšos dar yra naudojamos ir neefektyviai. Tenka tik dar kartą apgailestauti, kad vis dėlto neatsižvelgiama į šias išvadas ir rekomendacijas. Valdžios skiriamas finansavimas sveikatos sektoriui nuo valstybės BVP gerokai atsilieka nuo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalių vidurkio ir ypač nuo Europos Sąjungos šalių vidurkio.
Primename, kad vis dar už valstybės draudžiamus asmenis, tai yra vaikus, pensininkus, neįgaliuosius, kurie iš tiesų yra pagrindiniai šios sistemos paslaugų vartotojai, valstybė moka beveik 2,5 karto mažiau negu vidutinė dirbančiojo įmoka, todėl beveik 70 % PSDF biudžeto sudaro dirbančiųjų įmokos, tai yra gyventojų sunešti pinigai. Tuo tarpu valstybės indėlis už 1,5 mln. savo, sakykime, draudžiamųjų sudaro tik 28 %. Negana to, daugelį metų penkis kartus mažiau bendro biudžeto lėšų skiriama finansuoti valstybės deleguotoms funkcijoms. Taigi apibendrinant galima drąsiai teigti, kad ateinančių metų PSDF biudžetas prieštarauja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos kartu su Jungtine profesinių sąjungų atstovybe 2017 metais pasirašytai Lietuvos nacionalinės sistemos šakos kolektyvinei sutarčiai ir įsipareigojimui.
Todėl klausiame garsiai: „Gerbiami Seimo nariai, kaip gali medikai vykdyti pacientų teises ginančių įstatymų reikalavimus, kai įstatymai, užtikrinantys paslaugų teikimą, prieštarauja šalies Konstitucijai ir valdžia tai toleruoja?“ Ačiū už dėmesį. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Ačiū, daktare, už pranešimą. Dabar dar kviečiu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūną G. Landsbergį. (Balsai salėje)
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno Gabrieliaus Landsbergio kalba
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Čia pagal kitą sąrašą. Čia pagal diskusijos sąrašą. Aš užimsiu mažai laiko. Aš tik norėjau pasinaudoti šia proga ir padėkoti pirmiausia atėjusiems visuomenės atstovams, visuomenės grupių atstovams, kurie pasinaudojo šia proga ir turėjo galimybę pristatyti savo požiūrį į artėjantį biudžetą. Kartais susidaro įspūdis, kad sudėtinga profesinėms sąjungoms prasimušti iki ministrų, iki premjero, kad jos būtų išgirstos. Vien tik diskusija su opozicija toli nenuves. Aš dėkoju ir taip pat tiems iš valdančiųjų, kurie atėjo. Ne taip daug. Daug šnekančių tarpusavyje, bet vis tiek tai, kad jūs esate čia, aš manau, yra svarbi žinia.
Pora dalykų apie artėjantį biudžetą, kodėl apskritai mes šią diskusiją turime. Turbūt jau reikia šiek tiek sudėlioti taškus ant i.
Vienas dalykas. Aišku, mes kalbame apie tai, kad šis biudžetas yra netesybų biudžetas ir būtų galima išvardinti tuos pinigus, kurie buvo pažadėti ir dėl kurių yra neištesėta: dėstytojams – 16,8 mln. neištesėtų pažadų, kultūros darbuotojams – 16,7 mln., socialiniams darbuotojams – 12 mln., pareigūnams – 37,9 mln., medikams – beveik 80 mln., mokytojams pagal šių dienų skaičiavimus, atrodo, dar trūksta 40 mln. iš to, kas buvo pažadėta. Išties didelės sumos.
Aš suprantu, kad finansų ministrui šiandien yra sudėtinga jas atrasti. Tačiau pagrindinė problema yra ne tiktai netesybos. Pagrindinė problema yra prioritetas. Žinote, vienas įdomesnių aspektų šio biudžeto tvirtinimo laikotarpiu buvo, kai mes pasikvietėme dabar taip juokais vadinamą popierinį ministrą – švietimo ministrą padiskutuoti. Šovė į galvą labai paprastas klausimas: gerbiamas ministre, ar jūs manote, kad švietimas valstybėje yra prioritetas? Turbūt kokias tris sekundes truko pauzė, kuri, man rodos, reikšmingiausiai ir nusakė, kas vyksta ministro galvoje. Jis norėtų pasakyti taip, bet jis neturi kuo tai patvirtinti. Ir jam beliko tylėti. Tą patį klausimą mes uždavėme ir ponui A. Verygai, tą patį klausimą mes uždavėme ir vidaus reikalų ministrei, ir visiems ministrams, kurie šiandien netesi savo pažadų.
Viešasis sektorius nėra šios valdžios prioritetas. Deja! Milijardas milijonui yra jau išleistas, yra patvirtintas, įskaičiuotas, yra išleistas. Tai yra viešojo sektoriaus pinigai. Tai yra pinigai, kuriuos mes kiekvienas, gaudami atlyginimą, sutaupėme po keletą eurų iš savo algos, gavome dovanų iš pono S. Skvernelio. Bet tai yra milijardas, paimtas iš viešojo sektoriaus, kuris galėtų garantuoti tikrai gerovę, gerą startą, gerą švietimą, gerą sveikatos apsaugą, socialinę apsaugą visiems Lietuvos žmonėms. Deja, tie sprendimai buvo priimti kitokie. Netesybos ateina iš prioritetų neturėjimo. Deja.
Mes su kolegomis per paskutines kelias savaites rinkome parašus visoje Lietuvoje. Kreipimąsi į valstybės vadovus pasirašė daugiau kaip 50 įstaigų ir organizacijų, kurios vienija daugiau kaip 45 tūkst. žmonių. Su šiais parašais mes kreipsimės į premjerą S. Skvernelį, į Prezidentą G. Nausėdą prašydami išgirsti šių žmonių balsą. Jeigu ponas S. Skvernelis nesiims veiksmų, kad šių organizacijų ir joms atstovaujančių žmonių balsas (…) išgirstas, mes lygiai taip pat kreipiamės ir į poną G. Nausėdą prašydami vetuoti biudžetą, kad jis būtų pataisytas, milijardas milijonui būtų atšauktas ir viešasis sektorius būtų išgelbėtas. Dėkoju. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Ačiū gerbiamam pranešėjui.
Gerbiami kolegos, mums liko 15 minučių. Pagal Statutą pirmiausia tie, kas frakcijos vardu, o paskui, jeigu bus laiko, iš kiekvienos frakcijos po vieną žmogų. (Balsas salėje) Kaip sakote? (Balsas salėje) Čia ne tas žanras. Čia ne Vyriausybės valanda. Frakcijos vardu pirmiausia matau tik vieną žmogų T. Tomiliną.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš tikrai labai norėčiau padėkoti visų pirma opozicijai už tai, kad drąsiai pakvietė profsąjungų atstovus, Sąjūdžio atstovus, visuomenės atstovus ir mes kalbame apie jų problemas. Iš šios tribūnos mes ne vieną kartą diskutavome apie jas, ir aš esu tas žmogus, kuris iš tiesų ne vieną kilogramą druskos su daugeliu iš tų žmonių suvalgiau. Pažįstų beveik visus ir žinau, kad kai jie kalba apie streikus, jie kalba labai rimtai.
Aš nekalbėsiu apie skaičius, nekalbėsiu apie gerėjančius rodiklius, aš nekalbėsiu apie milijonus. Jūs… Mes visi esame sąžiningi žmonės ir puikiai žinome, kiek yra skiriama, kiek yra žadama, kas yra pasirašoma. Derybos dėl pinigų visada yra… Tose derybose visada yra psichologijos elementų, yra spaudimo elementas, yra gąsdinimo elementas ir yra susitarimo momentas. Dabar vyksta derybos, tai yra normalus procesas.
Aišku, mes turime pratintis prie tos situacijos, kad pavasarį vyksta derybos dėl bazinės algos dydžio, ji yra keliama tam tikru procentu, ir visiems viešojo sektoriaus žmonėms kyla atlyginimai. Tai, aš tikiuosi, atsitiks Lietuvoje anksčiau ar vėliau, bet kol tai bus pagrindinis mūsų derybų dėl viešojo sektoriaus finansavimo įrankis, kol juo taps, praeis skausmingų reformų įvairiose srityse procesai.
Aš labai dėkingas visiems kalbėjusiems žmonėms, kad jie yra ne tik stebėtojai, bet aktyvūs tų reformų dalyviai. Bet aš taip pat noriu kreiptis į atėjusius ir atkreipti dėmesį į vieną labai svarbų dalyką. Opozicija labai nenori kalbėti apie biudžeto šaltinius. Iš šios tribūnos pristatant bankų mokesčius, prekybos tinklų mokesčius, bendraujant apie kaitinamojo tabako akcizus, kuriuos mes vakar pakėlėme 6 ar 8 mln., jūs neįsivaizduojate, kiek yra isterijos, kiek yra pastangų dedama, kad jūs negautumėte tų pinigų, kad jų nebūtų biudžete. Jūs atkreipkite į tai dėmesį ir padėkite šiuo atveju Seimui (aš nekalbu, tikrai yra tarp opozicijos žmonių, kurie ir balsuoja, ir palaiko), kad kai kalbame apie išlaidas, niekada nepamirštume pajamų, o pajamos, patikėkite, aš čia perfrazuosiu Prezidentą, galima taukšti apie efektyvumą, bet pajamos visada yra iš mokesčių. Nėra jokių kitų stebuklų.
Valstybėje, kuri turi mažiausią perskirstymą Europoje, turi vykti sąžininga diskusija apie pajamas. Ir aš žinau, kad profsąjungos turi nuomonę, ir aš kviečiu reikšti tą nuomonę. Reiškite gruodžio mėnesį, gal nepavyko pakankamai jos išreikšti lapkritį, teks reikšti gruodžio mėnesį. Ir stebėkite, ką opozicijos atstovai daro, kai Seime vyksta diskusijos apie pajamas, o ne apie išlaidas. Krokodilo ašaras dėl to, kaip visiems blogai, lieti labai lengva, o paimti pinigų iš tų, kurie turi, yra labai sunku. (Balsai salėje)
Gerbiami kolegos, jūs galite tyčiotis, jūs galite replikuoti, bet realybė yra tokia. Ši valstybė nuo bendrojo vidaus produkto skiria mažiausiai pinigų viešajam sektoriui, ir dėl to labiausiai esate kalti jūs dešinėje, na ir mes kairėje taip pat esame kalti. Todėl diskursas turi pasikeisti, mes turime kalbėti sąžiningai apie pajamas. Gruodį bus labai karšta Seime, mes priimsime nepopuliarius tarp opozicijos sprendimus, bet populiarius tarp žmonių, ir aš kviečiu visuomenininkų atstovus stebėti, ką kalba opozicija. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu opozicijos lyderį J. Sabatauską.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, gerbiami diskusijos dalyviai, iš tiesų kalba apie tai, kad šiandien… (Balsai salėje) Kas čia per triukšmas?
PIRMININKĖ. Gerbiamas Petrai Gražuli, jūs netriukšmaukite. (Balsai, triukšmas salėje) Aš dar kartą jums sakau: opozicijos lyderis, kaip ir Seimo Pirmininkas, kaip ir Ministras Pirmininkas, jokiame sąraše gali nebūti, bet jam priklauso kalbėti be eilės. Ir taip, aš suklydau, nepamačiusi J. Sabatausko ir pirmą žodį suteikusi T. Tomilinui, o ne opozicijos lyderiui. Tad nerėkite.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamieji, aš, atrodo, nepertraukiau nė vieno, kolega Petrai, prašau rimties, nes kalbame iš tikrųjų apie rimtus dalykus. Svarbiausia, mes kalbėjome… (Balsai salėje) Prašau netrukdyti man kalbėti. Kalbame apie šių metų biudžetą, apie padėtį viešajame sektoriuje, ir noriu tik pasakyti viena – niekas jūsų už liežuvio netraukė, niekas netempė jūsų rankos prievarta pasirašyti susitarimų. Bet jeigu jau buvo duoti pažadai, ne šiaip pažadai – leptelėjote nepagalvoję, kaip dabar Petras čiauška, bet pasirašyti susitarimai tiek švietimo darbuotojams, mokslo darbuotojams, tiek statutiniams, pažadus reikia vykdyti, sutartis privalu vykdyti.
Šiandien mes buvome susitikę su būtent paskutinio prioriteto atstovėmis L. Leparskiene, čia kalbėjo kita kolegė. Iš tiesų jos pasakyti žodžiai sukrėtė. Iš bendruomenės yra tyčiojamasi, sukuriamas vilčių ratas, iš kurio negalime ištrūkti. Buvo derybos dėl 20 %, buvo pažadėta, kad ne, 20 % negalime, įgyvendinsime 10 %. Deja, dabar to nėra.
Švietimo darbuotojams, mokytojams taip pat buvo pažadėta, bet biudžeto projekte vėl tai neatsispindi. Dėl to, ką pasakė ponas V. Banelis iš šios tribūnos, man gėda ir skaudu, kad tų tradicijų, kurios visada buvo Teisės ir teisėtvarkos komitete, nebuvo laikomasi. Dar gerai, pone Baneli, kad šiemet nebuvo kalbama apie Kultūros komiteto reikmes Teisės ir teisėtvarkos komitete, kaip buvo daroma pernai, bet tai, kad Švietimo ir mokslo komitetas pritarė ten, kur numatyta įstatymu – privalomi asignavimai, nebuvo atsižvelgta… Komitete yra visiškas diktatas, ir gaila, kad kolegos, esantys dauguma, tarsi vaško prisipylė į ausis – neklauso, ką žmonės šneka. Nes jeigu yra argumentuotų pasisakymų, į juos reikia atsižvelgti.
Taigi visas viešasis sektorius, jeigu buvo Vyriausybės sudaryta darbo grupė, kurioje buvo kalbama, kaip pagerinti situaciją, – visi turėjo viltį, kad bus numatyta dar šioje kadencijoje. Kas atsitiko? Viskas nukelta į 2025 metus. Tai nenormalu. Aš tikiuosi, kad bent jau švietimo ministras, per Vyriausybės valandą paklaustas, pažadėjo, kad tikrai suras tų lėšų švietimo sektoriui. O tai, kas vyko šiemet Alytuje, kai buvo tokia ekstremali situacija… ir jeigu nebus surasta statutiniams, ypač ugniagesiams, tai aš iš viso nežinau, ką daro Vidaus reikalų ministerija. O Finansų ministerija vis dėlto turėtų atsižvelgti į visus tuos dalykus, juo labiau nesiūlyti antiįstatyminių dalykų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Paskutinis pagal laiką – M. Puidokas Mišrios grupės vardu.
M. PUIDOKAS (MSNG). Gerbiami profsąjungų atstovai, kolegos, ekspertų vertinimu, Lietuvos viešasis sektorius yra marinimo badu strategijos auka ir dešimtmečius metai iš metų Lietuvos valstybės biudžetas, pasak mūsų vadovaujančių ekonomistų profesorių R. Kuodžio, R. Lazutkos ir kitų, iš tikrųjų turi visiškai ne tokį dėmesį, kokį turėtų turėti, biudžeto padalinimas yra vykdomas ne taip, kaip yra daroma tose valstybėse, kurios turi tvarią valstybių valdymo sistemą.
Kalbant apie tą sektorių, kurį išmanau geriausiai, nes 12 metų teko dirbti dėstytoju, tai vien lyginant dėstytojų vidutinį darbo užmokestį mes matome, kad Lietuvoje jis yra 804 eurai, o tokiose šalyse, net egzotiškose, kaip Etiopija, tai yra 1204 eurai, Turkijoje – 2,5 tūkst. eurų, Kazachstane – beveik dvigubai didesnis, kaimyninėje Lenkijoje ir Latvijoje taip pat daugiau negu dvigubai didesnis dėstytojų vidutinis darbo užmokestis.
Ką mes matome iš tokių skaičių? Matome, kad iš tiesų ta krepšelizacijos reforma, G. Steponavičiaus reforma, kurios išdava – mūsų aukštasis mokslas buvo paverstas tam tikra verslo šaka, uabizuotas, tai yra to pasekmės, kurias mes dabar semiame. Bet taip pat man labai stipriai skauda širdį dėl to, kad tokie ministrai kaip J. Petrauskienė neatliko tų ambicingų užduočių, kurias buvo užsibrėžę valdantieji, ir šito išdava – mes turime žmonių nepasitenkinimą, mes turime netęsimus pažadus, nes tai, kas buvo išsakyta Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijoje, ir tai, kas atkeliavo iš Vyriausybės, yra aiškiai skirtingi dalykai. Ir jeigu yra duodamas pažadas, aš pritariu šiuo atveju Prezidentui G. Nausėdai ir kitiems pasisakiusiems šiuo klausimu, valstybė privalo savo pažadus vykdyti, nes tai yra žmonių teisėtas lūkestis pasitikėti savo valstybe. O jeigu valstybė savo duoto pažado nevykdo, akivaizdu, kad kyla žmonių nepasitenkinimas ir pasipiktinimas.
Be abejonės, aš privalau būti objektyvus ir sakyti faktus. Tikrai, anksčiau tie atlyginimai buvo įšaldyti, dabar jie yra didinami. Bet didinami tikrai nepakankamai, nes daugybė pinigų, kuriuos būtų galima sutaupyti ir panaudoti viešajame sektoriuje, skiriama visai ne ten, kur turėtų būti skiriama. Tai yra ir valstybės turtas, kuris yra valdomas ypač neefektyviai, tai yra ir europinė parama, kuri keliauja ne žmonėms, bet dažnu atveju tuštiems pastatams ir infrastruktūrai, tai yra ir už milijardines sumas per keletą kadencijų pradėti ir neužbaigti vipiniai projektai. Pinigai galėjo nukeliauti ten, kur labiausiai reikia valstybei, bet jie yra paprasčiausiai iššvaistyti, o kai kuriuos pastatus dėl apverktinos būklės vėliau tiesiog teks nugriauti.
Kalbėkime apie tai, kad mūsų valstybė tikrai privalo keistis. Neverta ieškoti kaltų, kas yra įvykę ankstesnėse kadencijose, bet reikėtų visiems susitelkti ir priimti tuos sprendimus, kurie mums leistų tuos pinigus valstybės biudžete paskirstyti taip, kaip daugybę metų tą siūlo daryti ekspertai. Ir jeigu tas susitelkimas atsirastų, manau, ir pinigai būtų paskirstyti taip, kad atitiktų pagrindinius žmonių lūkesčius. Šiandien mes tikrai tą susitelkimą esame parodę tik vienintelėje srityje, tai yra krašto apsaugoje.
Mielieji, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos prioritetas rinkimuose buvo švietimo sektorius, kultūros sektorius, tai yra tie sektoriai, kurie yra valstybės pamatas, be kurių negalima yra sėkminga valstybė. Akivaizdu, kad tiek šie sektoriai, tiek visas viešasis sektorius turi gauti reikiamą dėmesį. Jeigu to reikiamo dėmesio nebus… Natūralu, kad marinimo badu strategija visas šalis, kurios tą strategiją taikė, atvedė prie apverktinų rezultatų. Jeigu žmonės neturi pakankamai pajamų, jie negali pirkti pakankamai produktų. Tada susidaro uždaras ratas ir valstybės ekonomika, kadangi viešasis sektorius sudaro labai svarbią valstybės ekonomikos dalį, paprasčiausiai buksuoja ir negali turėti pakankamo augimo rezultatų.
Tai, ką siūlo opozicija, tai yra vetuoti biudžetą, jeigu jis neatitiks lūkesčių, būtų dar blogesnis sprendimas, nes, jeigu pinigai didėja nepakankamai…
PIRMININKĖ. Laikas.
M. PUIDOKAS (MSNG). …vetavus biudžetą, tektų gyventi iš vienos dvyliktosios, ir tokiu atveju net ir to mažo padidėjimo nebūtų. Tad vienintelis galimas variantas yra ne vetuoti, bet visiems kalbėtis ir susitarti, rasti galimus sprendimus, kad pinigai būtų paskirstyti taip, kaip jie turėtų būti paskirstyti, kad atitiktų pagrindinius pažadus, kurie buvo duoti profesinėms sąjungoms atstovaujantiems žmonėms…
PIRMININKĖ. Kolega, laikas!
M. PUIDOKAS (MSNG). …ir jų lūkesčius. Šiuo atveju baigdamas kviečiu visus priimti realius sprendimus, kad pažadai būtų vykdomi, o pinigai nebūtų švaistomi. Ir jeigu finansų ministras to socialinio jautrumo neturi, kviečiu jį parodyti valdančiuosius. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Noriu padėkoti atvykusiems svečiams, tai yra valstybinio sektoriaus profsąjungų atstovams. Tikrai labai gerai, kad mes galėjome tiesiogiai išgirsti jūsų išsakytas mintis, jūsų pasisakymus. Man atrodo, visi Seimo nariai išgirdo, ir galima daryti išvadas tiek priimant valstybės ir savivaldybių biudžetą, tiek „Sodros“ biudžetą, tiek privalomojo sveikatos draudimo biudžetą. Visų sferų ir sričių profesinių sąjungų atstovai tikrai išsakė tiek aukštojo mokslo žmonių lūkesčius, tiek švietimo, mokslo žmonių lūkesčius, mūsų pareigūnų profesinių sąjungų atstovas irgi labai aiškiai išsakė, kokie yra lūkesčiai, lygiai taip pat socialinių darbuotojų ir medikų sąjūdžio atstovai išsakė lūkesčius tų žmonių, kurie tiesiogiai dirba su sunkiausiais žmonėmis, tai yra sergančiais, neįgaliaisiais ir ligotais. Tai dar kartą jums labai ačiū.
Toliau tęsiame opozicinę darbotvarkę.
15.02 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 67 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3996 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Švietimo įstatymo 67 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu D. Kreivį. (Balsai salėje) Replika po balsavimo gali būti.
P. GRAŽULIS (MSNG). Ne, dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKĖ. Tik ramiai, nerėkite.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš noriu pasakyti, kad jūs tame slaptame sąraše nebuvote užsirašiusi kalbėti, bet jūs kalbėjote. Todėl aš prašau pratęsti šią diskusiją bent pusvalandį, kad šitiems susirinkusiems žmonėms atvertume akis, kas privedė Lietuvą iki tokios krizės. Ar ne konservatoriai, kurie pasikvietė čia ir įtraukė šią diskusiją į darbotvarkę? Pažiūrėkite, kaip jie gyveno jūsų laikais, konservatorių laikais. Kas bankams…
PIRMININKĖ. Replika po balsavimo baigėsi. Gerai, gerbiamas Kreivy, prašom. (Balsai salėje) Prašau pateikti Švietimo įstatymo 67 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projektą.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, šis įstatymo pakeitimo projektas siekia spręsti išvykusių mūsų tautiečių vaikų lietuvių kalbos mokymąsi užsienyje. Kaip draugystės grupės su Airija pirmininkui man tenka lankytis Airijoje ir trumpai noriu papasakoti, kokia yra susidariusi padėtis būtent šioje šalyje. Kaip žinote, Airija – viena populiariausių mūsų tautiečių išvykimo krypčių.
Taigi Airijoje gyvena apie 80 tūkst. mūsų tautiečių, iš kurių 14 tūkst. yra vaikai ir jaunuoliai. Kitaip tariant, Airijoje lietuvių gyvena beveik tiek pat, kiek Panevėžio mieste. Noriu taip pat pasakyti, kad, deja, mūsų Statistikos departamentas nerenka statistikos, kiek mūsų mokyklinio amžiaus vaikų gyvena užsienyje. Turime bendrą skaičių, o kiek konkrečiai ir kokių vaikų turime, mes nežinome.
Lituanistinių mokyklų Airijoje mes teturime 14, o jose mokosi vos 700 lietuvių vaikų. Statistika negailestinga – tik 5 % lietuvių vaikų Airijoje gali sistemingai mokytis lietuvių kalbos. Panaši ar blogesnė situacija vyrauja ir kitose šalyse, kur emigracijoje gyvena mūsų tautiečių bendruomenės.
Bėda yra ta, kad šiandien mūsų valstybė neskatina lietuviškų mokyklų kūrimosi ir traktuoja jas kaip privatų, o ne valstybės reikalą. Jeigu ir yra įkuriama viena kita mokykla, tai jos kasdienis gyvenimas paliekamas vietos bendruomenės rūpesčiui. Visos pagrindinės išlaidos, patalpų nuoma, mokytojų atlyginimai, tenka tėvams. Dažniausiai mokyklos išlaikomos ir gyvuoja tik bendruomenės entuziazmo ir mokytojų pasišventimo dėka. Su mūsų, sakykim, tokiu savotišku apsileidimu akivaizdžiai kontrastuoja Lenkijos strateginis veikimas šioje srityje. Toje pačioje Airijoje veikia daugiau kaip 50 lenkiškų mokyklų, iš kurių penkios yra visiškai išlaikomos Lenkijos švietimo ministerijos, o kitos gauna gana didelę paramą. Taigi mes prarandame didelę mūsų jaunų piliečių ir tautiečių dalį ir paraleliai liudijame antrinę emigraciją – lietuviškos tapatybės praradimą. Lituanistinės mokyklos nėra tik formalų edukacinį pagrindą užtikrinančios įstaigos. Tai yra mūsų šalies kultūros puoselėjimo funkciją vietos bendruomenėse atliekantys židiniai. Valstybė į jas, kaip ir Lenkijoje, turėtų pasižiūrėti strategiškai, investuoti, kad emigracijoje augančių lietuvių vaikų švietimas nebūtų paliktas likimo valiai. Turime parodyti, jog nesvarbu, kur mūsų pilietis gyvena, – Vilniuje, Zarasuose, Dubline, Piterbore ar Trondheime, mums svarbus jo santykis su Lietuva. Todėl siūlome, kad lituanistinio švietimo programos užsienyje būtų finansuojamos Lietuvos valstybės. Finansavimo principas būtų toks, kad vienam mokiniui, besimokančiam lituanistinėje mokykloje užsienyje, būtų skiriama 25 % tos sumos, kuri yra skiriama vienam Lietuvos Respublikos mokyklose besimokančiam mokiniui. Tai vadinamasis krepšelis. Nors dabar ta sąvoka nėra visai tiksli, nes yra klasės krepšeliai, bet jeigu skaičiuotume, kiek turime mokinių ir kiek skiriama visiems krepšeliams pinigų, mes galėtume gauti, kiek vienam mokiniui yra skiriama pinigų.
Taigi toks pakeitimas padėtų spręsti mano išvardintą prastą padėtį ir prisidėtų prie lietuvių kalbos išsaugojimo tarp išvykusių tautiečių. Tai tiek.
PIRMININKĖ. Dėkui. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas pranešėjau, jūs čia daugiau remiatės Airijos pavyzdžiu. Aš galiu 200 tokių lituanistinių židinių pasaulyje pavyzdžiais remtis, bet tas įstatymo projekto rengimas man lyg ir truputį kvepia, kad nėra jam pasirengta konkrečiais skaičiais. Ar jūs bendravote su Užsienio lietuvių skyriumi Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje, ar bendravote su Užsienio lietuvių departamentu URMʼe ir panašiai? Susidaro toks įspūdis. Kas jums trukdė tartis su Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija? Apie tuos dalykus ne kartą rezoliucijas net priėmėme. Ar jūs numatėte tokį konkretesnį institucijų bendradarbiavimą?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Labai ačiū. Geri klausimai. Tikrai teko bendrauti, ir kaip tik vyko pasaulio lietuvių ir… susitikimai praėjusią savaitę. Teko bendrauti ir su V. Bandis, valdybos nare, ir su pirmininke konkrečiai. Taip pat turiu ne tik Airijos, bet turiu ir kreipimąsi. Turbūt kiekvienas iš jūsų yra gavęs kreipimąsi Didžiosios Britanijos lietuvių, kurie palaiko, ir bendruomenės, ir mokyklos, ir panašiai. Noriu pasakyti, kad tas palaikymas yra horizontalus ir platus. Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovai yra išsakę tam tikrų pastabų, kurias mes planuojame integruoti, kad lėšas galėtų gauti ne tik piliečiai, bet ir tie vaikai, kurių tėvai ar seneliai turėjo pilietybę. Tą tikrai mes taip pat rengiamės pataisyti. Tiek gal.
PIRMININKĖ. Klausia G. Vasiliauskas.
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Projekto 2 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 67 straipsnio 11 dalyje siekiama taip pat nustatyti, kad lituanistinio švietimo užsienyje veikla, programos būtų finansuojamos tik lituanistinėse švietimo įstaigose besimokantiems Lietuvos Respublikos piliečiams. Tad natūraliai kyla klausimas, kaip bus sureguliuotas finansavimas tokiose mokyklose besimokantiems lietuviškos kilmės vaikams, neturintiems pilietybės? Ar tai nereikštų, kad finansavimas būtų skirstomas diskriminaciniu atžvilgiu?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Aš į pono S. Tumėno klausimą atsakydamas pasakiau, kad ir diskutuodami su Pasaulio lietuvių bendruomene mes sutarėme, kad pateiksime pataisą dėl šitos mano pateikiamos pataisos ir atsižvelgsime į šitas pastabas.
PIRMININKĖ. Klausia Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai malonu, aš tikrai labai sveikinu šį jūsų pateiktą teisės aktą, nes manau, kad ne tik Airijos ar Jungtinės Karalystės, bet ir viso pasaulio lietuvių tėvai ir vaikai būtų labai dėkingai dėl to. Bet tai nėra tik pagalba jiems, tai yra pagalba mums patiems, nes, žiūrint į statistiką, maždaug apie 7 % vaikų mokosi užsienyje. Maždaug toks pat procentas dalyvauja ir mūsų rinkimuose, vadinasi, mes iš esmės investuojame į mūsų būsimus piliečius, o gal net mūsų būsimus verslo kūrėjus, kurie galbūt grįš į Lietuvą. Tai tikrai ta investicija, aš manau, sugrįš ir labai sveikinu, ir siūlau visų partijų atstovams vieningai pasiųsti signalą visiems pasaulio lietuviams, kad mes rūpinamės ateitimi ir mumis pačiais.
PIRMININKĖ. Jūs neatsakote nieko? Čia kaip pasisakymas buvo?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Ačiū Ž. Pavilioniui, tikrai įstatymas, kaip minėjote, skirtas viso pasaulio lietuviams. Taip pat dar kartą priminsiu, kad Lenkija aktyviai rūpinasi savo tautiečiais ir nori ateityje juos susigrąžinti. Aš manau, kad tai geriausia priemonė ateityje tuos žmones, įgijusius patirties ir kompetencijų, ir jų vaikus susigrąžinti atgal. Šiandien dažnai būtų sunku grįžti mūsų piliečiams atgal į tėvynę, nes vaikai nekalba, nemoka lietuvių kalbos ir jau nebegali integruotis į mūsų visuomenę, tuomet tėvai priima sprendimą pasilikti tose šalyse, kuriose gyvena.
PIRMININKĖ. Klausia P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Kartais ir konservatoriai pateikia gerą idėją, bet aš norėjau paklausti. Jūs buvote ministru, valdžioje, galėjote jau tikrai įgyvendinti šitą idėją, o kiek pareikalaus biudžeto lėšų, jeigu šitas projektas būtų priimtas ir įgyvendintas?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Aš pateiksiu daug statistikos ir skaičių. Pirmiausia didžiausia bėda yra ta, kad mes tiksliai šiandien nežinome, kiek mūsų vaikų gyvena emigracijoje, arba yra išvykę. Jeigu pažvelgsime į Airiją, tai, kaip minėjau, yra apie 14 tūkst., vaikų, iš kurių šiandien mokosi lietuvių kalbos apie 5 %. Krepšelis šiandien Lietuvoje besimokančio moksleivio yra apie 1 tūkst. 700 eurų, jeigu skaičiuotume vienam moksleiviui. 25 % sudarytų per metus apie 400 eurų. Jeigu skaičiuosime, kad Airijoje vidutiniškai dar papildomai 15 % vaikų galėtų mokytis, tai susidarytų, skaičiuokime, apie 0,5 mln., šiek tiek daugiau, eurų. Ir taip galima padauginti iš kitų šalių. Čia yra tokia tiktai apytiksli suma, nes, sakau, nėra tikslios statistikos, ir tai yra gėda mums patiems.
PIRMININKĖ. Klausia A. Stančikas.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Dėkoju. Iš tikrųjų galbūt idėja kaip ir gera būtų, bet mano įdomus klausimas būtų formuojamas. Žiūrėkite, mes kalbame apie Airiją, aišku, kalbame apie šios kartos emigrantus. Pirmiausia Lietuva investavo į juos, būtent mokslo atžvilgiu gana didžiules investicijas įdėjo. Išvažiavo, Airijoje dirba, kuria šeimas. Kur yra mokami mokesčiai? Tikriausiai Airijoje. Mes šiandien siūlome, kad iš mūsų mokesčių mokėtojų dalis pinigų važiuotų į Airiją ir remtų būtent Airijos švietimą. Klausimas, ar nėra minčių, kad dalis mokesčių, kuriuos sumoka mūsų išvykę emigrantai į Airiją, grįžtų į Lietuvą socialinėms problemoms spręsti? Ar nekyla tokių klausimų?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Matot, turbūt sudėtinga būtų susitarti su Airijos Vyriausybe, kad dalį mūsų mokamų tautiečių lėšų pervestų į Lietuvą, tačiau turėkime omenyje, jūs labai teisingai pastebėjote, kad Lietuva daug investavo į šiuos žmones, todėl mes visi turime dėti pastangas, kad kuo didesnę dalį jų susigrąžintume, kad galėtume susigrąžinti ne tik juos, bet ir jų vaikus. Tai yra mūsų investicija tam, kad pabandytume mūsų diasporą grąžinti atgal.
Mes, kaip lietuviai, visą laiką tirpstame, tirpstame ir tirpstame. Jeigu grįžtume į viduramžius, į šiek tiek vėlesnius laikus, ankstesnius laikus, pamatytume, kad Lietuvos teritorijoje gyveno mažiau žmonių negu Lenkijoje turbūt du ar tris kartus. Šiandien skirtumas yra gal dešimt kartų. Mūsų visos emigracijos bangos – mes tirpdome, tirpdome ir tirpdome. Prarandame ir prarandame tapatybę. Mano manymu, tokie dalykai rodo, kad mes nepakankamai rūpinamės savo tapatybe.
PIRMININKĖ. Klausia G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Kadangi tenka dirbti Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijoje, tikrai skiriame šitam klausimui nemažai dėmesio. Aš noriu įsitikinti, kad gerbiamas Seimo narys tikrai žino, kiek „Globali Lietuva“ skiria šitam reikalui, kiek jau dabar mokytojų apmokama už Lietuvos mokėtojų pinigus? Kaip manote, ar neturėtų ir vietinės bendruomenės prisidėti, nes dabar iš jūsų pateikimo supratau, kad čia viskas eitų iš Lietuvos?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Šiandien Lietuvos biudžetas yra, 1,78 mln. skiriame „Globalios Lietuvos“ projektui. Tai yra nemažos lėšos, išlaikome, rodos, 11 mokyklų. Jūsų pastaba dėl prisidėjimo. Tai šiandien tėvai ir išlaiko visas lituanistines mokyklas. Ir tas prisidėjimas jau dabar yra.
Kalbant apie lėšas, skiriamas iš biudžeto, pirmiausia noriu pasakyti, kad tikrai jos neturėtų būti skiriamos bet kam. Vyriausybės nutarimu turėtų būti labai aiškiai apibrėžtas tų mokyklų statusas, jų programos ir dėl tų programų gaunamas rezultatas, mokinių žinių lygis. Mes taip pat turėtume ir kontroliuoti, manau, ir būti atsakingi už tų mokyklų rezultatus.
PIRMININKĖ. Dėkui, jūs atsakėte į visus klausimus. Gerbiami kolegos, visi užsirašę nori kalbėti už. Pirmasis yra gerbiamas profesorius A. Gumuliauskas. Prašom.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Labai ačiū. Iš tikrųjų idėja nebloga, svarstytina, nors pačiame pateikime tikrai pasigedau profesionalumo. Aš manau, kad jeigu šitas projektas nukeliaus į Švietimo ir mokslo komitetą, ten tikrai dirba profesionalūs žmonės, iš to dokumento galės kas nors išeiti. Bet tik norėčiau priminti, kad toms lituanistinėms mokykloms ir dabar skiriama pagalba. Taip, ji yra nepakankama, bet aš siūlyčiau pritarti po pateikimo tam, kad paskui jau profesionalai tikrai su tuo dokumentu gerai padirbėtų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gal galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame? Gerai, balsuojame.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 60, prieš nėra, susilaikė 29. Pritarta po pateikimo.
Kaip pagrindinis komitetas – Švietimo ir mokslo komitetas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Galima?
PIRMININKĖ. Palaukite, baigsiu. Svarstymas numatomas pavasario sesijoje. Prašom, ką jūs norėjote pasiūlyti.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Norėčiau pasiūlyti, kad tas svarstymas pasiektų Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisiją.
PIRMININKĖ. O kada ji bus?
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Mes renkamės…
PIRMININKĖ. Tik balandžio mėnesį.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Bet mūsų pusė dažniau renkasi, mūsų pusė bet kada susirenka.
PIRMININKĖ. Matote, yra bendra Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių komisija. Skelti ją į dvi dalis… tada jūs esate nestatutinis vienetas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Bet mūsų posėdžiai vyksta daug dažniau, o ne taip, kaip jūs sakote.
PIRMININKĖ. Tai kada dabar bus jūsų artimiausias posėdis? Kiek žinau, pavasarį.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Kada reikės prieš posėdį, tada ir susirinksime.
PIRMININKĖ. Taip. Gerbiamas V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiamas Stasy, iš tikrųjų aš primenu, ir visi mes žinome, kad mūsų komisija yra specifinė, sudaryta iš Seimo narių ir ne Seimo narių, kurie neturi konstitucinės teisės dalyvauti oficialiai svarstyme, todėl nereikėtų dabar to įtraukti, galbūt informuoti arba paklausti nuomonės, bet iš tikrųjų tai būtų didelė problema, aš manyčiau, statutinė, ir paskui susilauktume didesnių problemų negu naudos. Gal atsiimkite tą siūlymą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Aš puikiai suprantu gerus norus ir tą galima turbūt įvertinti, bet aš pritariu gerbiamojo V. Juozapaičio siūlymui, kad jūs tiesiog informuokite, kai susirinks komisija, kad toks klausimas buvo svarstomas. O galbūt iki to laiko jau bus ir ši įstatymo pataisa priimta. Galime bendru su… Jau turbūt perskaičiau, kad pagrindinis – Švietimo ir mokslo komitetas, numatomas svarstymas pavasario sesijoje.
Gerbiami kolegos, mūsų gerbiamas E. Zingeris mane informavo, kad su mumis yra Suomijos Respublikos ambasadorius Kristeris Mikelsonas ir kaip tik rytoj bus 80 metų, kai Suomija laiku parodė ryžtą kovodama už Suomijos laisvę, nepriklausomybę ir demokratiją. Tai tapo palaikančiu ir įkvepiančiu pavyzdžiu ir Lietuvai, Latvijai, Estijai kovojant už savo išsilaisvinimą, prieš Molotovo–Ribentropo pakto pasekmes. Dar gerbiamas E. Zingeris prašo perduoti, kad rytoj 11 val. 30 min. Seime bus tarptautinė komisija, paminės Šiaurės karo 80-ąsias metines. Pagerbiant Suomijos ambasadorių ir 27 tūkst. didvyrių, žuvusių už Suomijos laisvę ir nepriklausomybę, leiskite pagerbti tylos minute.
Tylos minutė
15.21 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. XIII-2426 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos darbų programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4234 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dėkoju. O toliau pagal darbotvarkę kviečiu į tribūną A. Anušauską pateikti Seimo nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. XIII-2426 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos darbų programos patvirtinimo“ pakeitimo“. Prašau.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, siūlau įtraukti į rudens programos… sesijos programą Valstybės gynybos tarybos 5 straipsnio pakeitimo įstatymą, nes, mano supratimu, kiekviename įstatyme turi būti daug… kuo daugiau teisinės precizikos, tuo geriau. Šis klausimas yra nesvarstomas jau maždaug dešimtmetį. Aš pristatydamas atkreipsiu į tai dėmesį.
PIRMININKĖ. Dėkui. Klausti nėra norinčių. Ar galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? Pritarta. Svarstymas. Nėra norinčių kalbėti. Ar galime po svarstymo pritarti? Pritarta. Priėmimas. Vienas straipsnis. Nėra. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 81 Seimo narys: už – 63, prieš 1, susilaikė 17. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
15.25 val.
Valstybės gynimo tarybos įstatymo Nr. VIII-209 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4013 (pateikimas)
Taigi dabar A. Anušauskas turi galimybę pateikti Valstybės gynybos tarybos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Pristatymas trumpas, pataisymas elementarus. Atkreipsiu dėmesį, kad kai mes keičiame komitetų pavadinimus, ministerijų pavadinimus, įstatymuose viskas preciziškai taip pat pakeičiama, lydimuosiuose teisės aktuose taip pat. Šiuo atveju atkreipiu dėmesį, kad Lietuvos valstybės Gynybos taryboje, kurią kviečia prezidentai, du dešimtmečius egzistuoja tokia problema. Prieš tai Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas vadinosi tiesiog Nacionalinio saugumo. Tos pareigos ir yra įrašytos kviečiamiems asmenims į Gynybos tarybą, jos neištaisomos. Išties, jeigu mes norime teisinės precizikos, jeigu teisės aktai, kurie priimami atskirų institucijų, gula, pavyzdžiui, į Konstitucinį Teismą ir jis svarsto, tai neturi likti jokių teisinių niuansų, dėl kurių svarbiems nutarimams būtų galima prieštarauti. Todėl aš siūlau tiesiog įrašyti esamas pareigas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas.
PIRMININKĖ. Dėkui. Nėra norinčių paklausti. Dėkoju. Ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Balsuojame. Prašau.
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 61, prieš nėra, susilaikė 15. Po pateikimo pritarta.
Pagrindinis komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Numatomas svarstymas Seimo VIII (pavasario) sesijoje.
15.28 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 60 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4081 (pateikimas)
Toliau kviečiu E. Pupinį pateikti Švietimo įstatymo 60 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, idėja papildyti Švietimo įstatymą kilo Lietuvos moksleivių sąjungai. Jie informavo raštu ir kreipėsi į Švietimo ir mokslo komitetą, nežinau, gal ir kiti gavo, kad vis dėlto ne visose mokyklose yra moksleivių savivalda. Jeigu pažiūrėtume į Švietimo įstatymą, tai iš tikrųjų 46 straipsnyje, kur yra mokinio teisės ir pareigos, yra sakoma – dalyvauti mokyklos savivaldoje. Iš tikrųjų ne tik teisė, bet ir pareiga. Taip pat ir tėvų teisės ir pareigos taip pat dalyvauti mokyklos savivaldoje ir mokyklos bendruomenės susirinkimuose. Toliau – mokytojo teisės ir pareigos dalyvauti mokyklos savivaldoje. Jeigu pažiūrėsime toliau, savivaldybės švietimo savivaldos institucijos taip pat. 61 straipsnio 2 punktas – savivaldybės švietimo taryboje atstovaujami mokiniai, mokytojai, tėvai, socialiniai partneriai, švietimo tiekėjai ir jų asociacijos. Iš tikrųjų jeigu pažiūrėtume, tai suponuoja, kad moksleivių tarybos turėtų būti visur įtraukiamos į mokyklų valdymą.
Ką tai duoda? Kaip ir pati Lietuvos moksleivių sąjunga sako, tai tobulina moksleivių minkštąsias galias, be to, 2009 metais buvo išleistas savivaldos gidas, jame taip pat sakoma, jog mokinių savivaldos institucijose skatinamas pilietinis aktyvumas, ugdoma kolektyvinė atsakomybė ir taip toliau. Iš tikrųjų būtų galima pasakyti, kad galėtų savarankiškai kurtis mokyklose savivaldos, bet turbūt suprantame, ypač pedagogai, kad reikia turbūt paskatinti tą daryti, padėti moksleiviams, nemanyti, kad tai gali trukdyti kokiam nors procesui. Kuo mažiau nuomonių, tuo geriau valdyti. Iš tikrųjų dėl to ir kilo įstatymo projektas.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pateikimą. Klausia G. Vasiliauskas.
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Įstatymu siekiama įvesti privalomas mokytojų, mokinių ir tėvų tarybas. Gerbiamas kolega, kaip manote, ar tai nesikerta su kiekvienos mokyklos savanoriško pagrindo formuoti tokias institucijas idėjomis? Taip pat ar galite trumpai apibendrinti, koks būtų privalomų papildomų mokyklos savivaldos institucijų veiklos tikslas ir funkcijos?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Jeigu mes kalbėtume apskritai apie švietimo instituciją, jos valdymą, ten yra taip, kad mokyklų tarybose, kuriose dalyvauja moksleiviai, mokytojai, netgi yra direktorių atsiskaitymai. Jeigu nėra tos moksleivių tarybos arba tėvų tarybos struktūros, tai nežinau, kaip jie gali būti deleguojami. Aš bijau, kad, pavyzdžiui, logiška, kai moksleivių tarybos pirmininku tampa moksleivis, kuris ir atstovauja mokyklos taryboje, arba jeigu tėvų atstovas tampa tarybos pirmininku, tai logiška, ne parenkamas, o jis paprasčiausiai užima tam tikrą poziciją ir eina atstovauti mokyklos taryboje. Tikrai nemanau, kad dėl to kiltų problemų.
Be to, sakau, kuo anksčiau ypač jaunus žmones įtraukiame į valdymą, tai jie suformuoja tam tikrus įgūdžius, supranta daugiau apie vadybą. Tai kartu ir tokia mokymo, pilietiškumo priemonė.
PIRMININKĖ. S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas pranešėjau, akivaizdu, kad jūs siekiate, kad švietimo institucijose būtų lyg ir daugiau demokratijos, tačiau tų tarybų ir taip yra daug: mokinių, mokytojų, tėvų, rūpintojų. Ar, jūsų nuomone, būtinai turi būti ta tokia būtinąja tvarka, ar ji turės kokį nors skirtumą nuo tų, kurios neturės tų visų jūsų išvardintų tarybų?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Manau, kad turėtų būti ganėtinai vienodos struktūros. Kaip ir minėjau, jeigu yra atstovaujama mokyklos taryboje, tai kas nors turi atstovauti. Dažniausiai būdavo taip: gal tu nueik, gal tu nueik – parenkamas žmogus. Manyčiau, kad kiekviena struktūra turi deleguoti savo atstovą, kuriuo pasitiki, kuris tampa tos struktūros vadovu ir atstovauti. Nemanau. Manau, kad vis dėlto demokratija niekada netrukdo, ypač jeigu dabar yra direktorių atsiskaitymai, kadencijos, tai ta struktūra tik padės.
PIRMININKĖ. Ir R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Sveiki. Man atrodo, kad ši esama tvarka tikrai yra labai teisinga ir einanti teisingu keliu. Noriu pasakyti kodėl. Jau trečia diena viena gimnazija kariauja su keliais mokytojais ir mokyklos direktore dėl laisvės suvaržymų, tam tikros tvarkos ir panašiai, nes jie kovoja už vieną mokytoją, kuris apgynė vienuoliktokus ir dvyliktokus. Greičiausiai šią savaitę ir sužinosime viešojoje erdvėje. Šis įvykis vyksta dideliame miestelyje.
Norėjau paklausti, ar tai paskui nebus tam tikras suvaržymas, jeigu bus visi deleguojami į vieną, nes šiuo atveju jų rankos atrištos nebijoti drąsiai tai sakyti?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ne, iš tikrųjų daugeliu atvejų mokytojų tarybos veikia, kiek tenka… nes kai kurie dokumentai mokyklose turi būti priimami. Galima sakyti, ji nėra privaloma, bet beveik visur yra. Jau toliau žiūrint į tėvų tarybas, tai vėlgi čia daugiau priklauso nuo mokyklos, o dėl moksleivių tarybų turbūt dar vyrauja kai kurių nuomonė, kad trukdo, per daug nuomonių, žinote, čia vaikai, nežinia, ko jie nori, ir panašiai. Manyčiau, čia yra atskiros trys struktūros, bet jos vis dėlto normaliai turi būti. Tuo labiau kad įstatyme yra įvardinta kiekviena atskirai, kad yra teisės ir pareigos, pareigos dalyvauti mokyklos savivaldoje. Per tas struktūras tik ir galima dalyvauti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū pranešėjui.
Gerbiami kolegos, po pateikimo nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Sako, balsuojame, vadinasi, balsuojame.
Balsavo 68 Seimo nariai: už – 39, prieš nėra, susilaikė 29. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Švietimo ir mokslo komitetas. Numatomas svarstymas Seimo VIII (pavasario) sesijoje.
Toliau pirmininkauja… (Balsai salėje) Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Galime.“) Pritarta.
Toliau pirmininkauja Seimo Pirmininko pavaduotojas J. Liesys.
PIRMININKAS (J. LIESYS, LSF). Laba diena, gerbiami kolegos, tęsiame posėdį.
15.35 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 papildymo 271 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-365(3) (svarstymas)
Siūlomas projektas Nr. XIIIP-365 – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo papildymo 271 straipsniu įstatymo projektas. Prašom gerbiamą V. Ačienę, taip?
V. AČIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas šių metų spalio 17 dieną svarstė jūsų minėtą teisės aktą ir komiteto sprendimas yra toks – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-365, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktas pastabas bei Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pateiktus komiteto pasiūlymus ir išvadas. Balsavimo rezultatai: pritarta vienbalsiai.
PIRMININKAS. Ačiū. (Balsai salėje) Dabar pataisų aptarimas. Komiteto prašom paskelbti. (Balsai salėje) Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymą gerbiama R. Šalaševičiūtė gal paskelbs? Gerbiama Šalaševičiūte, gal paskelbtumėte Socialinių reikalų ir darbo komiteto įstatymo papildymą? (Balsai salėje) Įstatymo pataisą. Prašom. (Balsai salėje) Iš vietos galite, jeigu turite…
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Iš vietos, bet aš neturiu kažkodėl…
PIRMININKAS. Tiek ne, bet… Tai gal gerbiamos V. Ačienės paprašysime, kad jums girdint…
V. AČIENĖ (LVŽSF). Oi, aš atsinešiu kitą. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Prašom, išsiaiškinome.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė iš dalies. Mūsų komiteto argumentai buvo – komitetas pasiūlė patobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Socialinių reikalų ir darbo komiteto, Vyriausybės, Teisės departamento pateiktas pastabas bei Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymus.
Mes esame pateikę, būtent mūsų redakcija, kurią siūlėme, dėl metinės pajamų mokesčio deklaracijos duomenų viešinimo, kur nurodėme, kad nereikėtų tų asmenų, kurių duomenys įstatymo nustatyta tvarka yra įslaptinti, ir jų šeimos narių deklaracijų duomenų viešinti be šių gyventojų rašytinio sutikimo, taip pat kalbėjome dėl metinės pajamų mokesčio deklaracijos duomenų išrašo formos ir numatėme, kad duomenis skelbti turėtų Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija.
PIRMININKAS. Dėkojame. Bet mes dabar prašysime komiteto nuomonės. Prašom. (Balsai salėje) Nepabėkite, dabar nepabėkite, pataisą… (Balsai salėje) Dabar komiteto nuomonė. Prašom.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Dėkoju gerbiamai kolegei. Komiteto nuomonė yra pritarti iš dalies. Komiteto argumentai: komitetas siūlo patobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Socialinių reikalų ir darbo komiteto, Vyriausybės bei Teisės departamento pateiktas pastabas ir į Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymus. Taigi komiteto pasiūlymams yra pritarta iš dalies.
PIRMININKAS. Ar pritariate iš dalies?
V. AČIENĖ (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Gerai. Pritaria. Nesipriešina, taip? Ačiū. Ir antra pataisa. Pateikite antrą pataisą. (Balsas salėje)
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Taip, mūsų komiteto. Dėl 2 straipsnio 3 dalies pritarta iš dalies. Mes pasiūlėme taip pat patobulinti įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dabar gerbiama V. Ačienė. Pagrindinio komiteto nuomonė.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra pritarti iš dalies ir tai atsispindi komiteto išvadose.
PIRMININKAS. Ačiū. Pritarėte. Sakė, kad pritarė. Sutinkate, taip? Gerai, dėkojame.
Motyvai dėl viso. Tai dėkojame gerbiamai V. Ačienei. Nėra norinčių. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Kadangi dar yra ir Vyriausybės pritarta iš dalies, gerbiami kolegos, balsuojame.
Užsiregistravo 70, balsavo 69 Seimo nariai: už – 65, prieš nėra, susilaikė 4. Po svarstymo pritarta.
15.42 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 314 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4086 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 314 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4086. Pranešėjas – K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, noriu trumpai pristatyti jums klausimą, idėją, kuri kilo bendraujant su kultūros visuomene, kultūros bendruomene, kultūros srityje dirbančiais žmonėmis, ir dėl to jiems kylančio nepasitenkinimo stebint, kaip vienas po kito Lietuvoje yra sunaikinami labai svarbūs kultūrai pastatai, objektai. Už tokį sunaikinimą naikintojas sumoka, tarkime, 300 eurų baudą. Galvojant apie baudas, kurios egzistuoja, ir jos yra neišvengiamos, norint kovoti ar užkardyti kai kuriuos nusižengimus reikia galvoti, ar tos baudos yra adekvačios. Aišku, kad bet kokios baudos filosofija gali būti tokia: visai nebausti, na, tarkim, už kultūros naikinimą galime visai nebausti; galima bausti bauda, kuri baudžiamajam atrodo juokinga, na, sunaikini pastatą, vertą kelių šimtų tūkstančių, nugriauni jį, o sumoki 300 eurų baudą. Ji palyginti yra juokinga. Čia tikrai neužkardo. Galima bausti baudomis, kurios atrodytų rimtos ir užkardytų nusižengimą. Štai aš noriu priminti, kad panašiai buvo pasielgta dešimt kartų padidinant baudas žvejybos srityje. Buvo masiniai pažeidimai žvejybos srityje. Gerbiamo V. Mazuronio siūlymu tos baudos buvo dešimt kartų padidintos ir nusižengimai ženkliai sumažėjo toje srityje. Vadinasi, veikia toks ženklus padidinimas. Tai aš siūlau eiti tuo pačiu keliu.
Nežinau, ar čia pakankamas toks didinimas, ar per didelis, bet siūlau – lygiai taip pat už kultūros vertybių naikinimą padidinti baudas dešimčia kartų: maksimali, pati didžiausia bauda, kada veikia institucija, organizacija, juridinis asmuo, o ne fizinis asmuo, galėtų siekti ir 15 tūkst. už kultūros vertybių sunaikinimą.
Aš nevardinsiu čia pastaraisiais mėnesiais skambėjusių atvejų, jūs patys ne mažiau už mane žinote tuos atvejus ir būtent tie atvejai mane paskatino kažką siūlyti pakeisti toje srityje. Štai tiek.
PIRMININKAS. …gerbiamam Kęstučiui, bet nepabėkite iš tribūnos, jūsų nori klausti gerbiamas R. Šarknickas. Robertai, prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ką tik jūs pats ir paminėjote, prieš kelis mėnesius… Dėl vieno atvejo, ar yra adekvatu kelti tokį klausimą ir prilyginti, kad yra daug kultūros pastatų naikinama, kai apie tai niekas negirdėjo, tik vienas šiuo atveju girdėjosi prieš kelis mėnesius? Ar adekvatu iš esmės yra taip teikti šitą įstatymo projektą ir didinti sumas? Aš iš dalies jums pritariu, bet iš esmės, ar adekvatu yra taip elgtis dėl vieno įvykio, kuris prilyginamas, kad vyksta labai daug kur? Dirbu paveldosaugoje ir Kultūros komitete, nieko panašaus neteko girdėti, tik šį jūsų minimą atvejį.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš nežinau, kurį jūs turite omeny – Klaipėdoje ar Kaune? Klaipėdoje nugriautas pastatas. Čia per du mėnesius Klaipėdoje, Kaune, o praeityje tokių atvejų labai daug buvo. Lygiai taip pat, kolegos, mes girdime, kaip labai plinta dabar pasaulyje apskritai mada kasinėti ir ieškoti įvairių lobių ir panašiai. Irgi yra sunaikinami įvairūs palaidojimai, archeologiniai dalykai ir panašiai. Neretai sunku įvertinti kokio nors neolito dalykus, jų vertę, bet, ieškodami kokios nors monetos, sunaikina labai svarbų kultūrinį sluoksnį. Lietuvoje irgi tai plinta. Čia išvardinta visa tai.
Čia ne vienas dalykas, gerbiamas kolega. Jeigu jūs gerai pagalvosite, pamatysite, kad yra visas horizontas tokių veikų, nusižengimų, kuriuos reikėtų vis dėlto adekvačiau tose srityse įvertinti ir už juos bausti. Už tokius kasinėjimus aš siūlau padidinti baudą nuo… kad maksimali būtų 1 tūkst. 500, sakykim. Aišku, yra ribos, bet nuo 500 iki 1 tūkst. 500. Ar adekvatu 50 eurų nubausti? Neadekvatu. Mano supratimu, tikrai neadekvatu. Čia atsakydamas, ar adekvatu už pastato sunaikinimą bausti 300? Man tai net keista.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamas J. Baublys.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš suprantu, kada yra naikinama sąmoningai, specialiai naikinami kultūros objektai. Bet būna netyčiniai pažeidimai atliekant, kaip čia rašoma, atliekant tvarkybos, statybos darbus. Ar jūs nemanote, kad tada savininkai tiesiog nenorės kai kurių objektų remontuoti, restauruoti, nes jie gali labai stipriai nukentėti, ypač tų bendro naudojimo pastatų, sakykime, ir bažnyčių, ir kitų labai reikalingų objektų, ir tiesiog atsisakys tą tvarkyti? Ir kaip tada Kultūros departamentas ar kas saugos, saugos, kol sugrius? Kaip tokiu atveju, manote, kaip bus?
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Aš nemanau, kad čia yra kokių nors tvarkingai dirbančių žmonių baimes keliančių aspektų. Tvarkingai dirbantis žmogus nenaikina. Dažniausiai naikina tie asmenys, kurie nori pakeisti pastatą, nes mano, kad jis nefunkcionalus ar kitoks.
Kitas dalykas, atsakydamas į jūsų klausimą, noriu pasakyti, taigi čia specialistai vertins, yra teisinės procedūros, kur ir įvertins, tyčia, netyčia, kaip čia viskas buvo daroma. Bet už tyčią juk baudžiame dabar 500. Ar tai gerai? Aš tada norėčiau jūsų klausti, o gerai, kai už tyčią mes 500 eurų baudą duodame, o pastatas nuverstas? Sako, nugriuvo betvarkant. Mes puikiai suprantame, kad niekas ten nenugriuvo, ten buvo nugriauta.
Mano požiūris labai paprastas. Kaip žvejybos srityje tos baudos pasiteisino ir apsitvarkė, taip ir šioje srityje reikia padidinti baudas ir apsitvarkys. Specialistai sugebės padaryti taip, kad netyčia pastatai negriūtų.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui, dėkojame klaususiems. Motyvai. A. Gumuliauskas. Prašom.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Labai ačiū. Visiškai sutinku su kolega J. Baubliu. Matyti, kad visiškai neprofesionaliai pristatytas dokumentas. Aš manau, kad reikia kalbėti su paveldosaugininkais daug rimčiau, o ne kalbėti, čia lyginti su žuvininkyste paveldo reikalus. Todėl aš negaliu balsuoti už tokį neprofesionalų projektą ir aš susilaikysiu.
PIRMININKAS. Dėkojame. S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Na, labiausiai nustebino gerbiamas kolega A. Gumuliauskas. Atrodo, kad jis turėtų kaip tik labiausiai ginti tuos šaltinius, iš kurių semiasi medžiagos savo moksliniams darbas, būtent paveldosaugą, istorinius dalykus. Tai iš tikrųjų tas, kas kaip pajuokai gali sumokėti 300 ar 500 už vertingą pastatą, už jo nugriovimą, pagalvos, prieš darydamas ir naikindamas tuos istorinius šaltinius, kuriuos mes turime išsaugoti ne tik moksliniams tyrinėjimams, bet ir ateities kartoms. Todėl aš pasisakysiu už.
PIRMININKAS. Dėkojame. Nuomonės išsiskyrė. Kolegos, balsuojame.
Užsiregistravo 68, balsavo 66: už – 22, prieš – 6, susilaikė 38. Po pateikimo nepritarta.
Yra siūlymas projektą tobulinti ar atmesti. Prašom, pasiūlymą gal ir duosi, Kęstuti.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, aš siūlau nebegaišinti laiko ir nieko man čia negrąžinti. A. Gumuliauskas čia didžiausias profesionalas, tegul pristato. Čia iš kultūros žmonių atėjusi idėja, gerbiamas Gumuliauskai. Jeigu jums priimtina ir jums, gerbiami valdantieji, priimtina, čia jūs V. Matijošaitį, matyt, remiate, ar ne, tai verskite tuos pastatus, tegul jie griūna.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, kas balsuoja už – tai yra už tobulinimą projekto, kas balsuoja prieš ar kitaip – už atmetimą. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 63, balsavo 58: už – 32, prieš – 26. Projektas grąžintas iniciatoriams tobulinti.
Gerbiamas A. Gumuliauskas norėjo.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Aš tikrai Kęstučiui noriu atsakyti. Aš tikrai ne prieš tą idėją, lygiai taip pat kaip ir Sergejus. Idėja yra gera, bet reikia profesionaliai daryti visus darbus.
PIRMININKAS. Dėkojame už nuomones.
15.54 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. XIII-2426 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos darbų programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Gerbiami kolegos, kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. XIII-2426 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos darbų programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4201. Pranešėja – R. Petrauskienė. Prašom. Ar yra pranešėja?
R. PETRAUSKIENĖ (TS-LKDF). Dėkui. Gerbiami kolegos, prašau į rudens sesijos darbų programą įtraukti papildomą įstatymo projektą dėl Transporto lengvatų įstatymo pakeitimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Atsisakau.
PIRMININKAS. Atsisako. Ačiū. Dėkojame. Gerbiami kolegos, ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Svarstymas.
R. PETRAUSKIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėl motyvų nėra užsirašiusių. Galime pritarti bendru sutarimu? Po svarstymo pritarta. Dėkojame.
Priėmimas. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 70, balsavo 69: už – 40, prieš nėra, 29 susilaikė. Įstatymo projektas dėl programos pakeitimo yra priimtas. (Gongas)
15.56 val.
Transporto lengvatų įstatymo Nr. VIII-1605 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4083(2) (pateikimas)
Gerbiama pranešėja, liekate tribūnoje. Skelbiamas darbotvarkės klausimas – Transporto lengvatų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4083. Prašom, gerbiama pranešėja.
R. PETRAUSKIENĖ (TS-LKDF). Pagal bendrojo ugdymo programas besimokantys mokiniai, nepriklausomai nuo jų amžiaus, turi teisę įsigyti lengvatinius bilietus važiuoti tik vietinio miesto reguliaraus susisiekimo autobusais, tačiau, skirtingai nei mieste, važiuoti priemiestyje lengvatos mokiniams įstatymu nėra nustatytos, o dažnai vaikams į mokyklas tenka važiuoti iš priemiesčio. Dabar teisę įsigyti vienkartinį arba terminuotą vardinį važiavimo tolimojo ir vietinio priemiestinio reguliaraus susisiekimo autobusais bilietą su 50 % lengvata turi: vaikai nuo septynerių iki dešimties metų, aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys pagal nuolatinę arba dieninę studijų formą, mokiniai, kurie mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programas, mokiniai, kurie mokosi mokyklose, vykdančiose specializuoto ugdymo krypties programas. Kadangi vyresniems mokiniams važiuoti priemiestyje lengvata nepriklauso, todėl naudotis viešojo transporto paslaugomis priemiestyje jie turi įsigyti visos kainos bilietą. Dabar galiojantis teisinis reguliavimas yra sudėtingas ir galimai diskriminuojantis vyresnius mokinius, nesuteikiantis jiems teisės į transporto lengvatą, kuri priklauso važiuoti priemiestyje mokiniams iki dešimties metų, studentams ar profesinių mokyklų mokiniams, nepriklausomai nuo jų amžiaus. Šiuo įstatymo projektu siekiame sudaryti vienodas sąlygas visiems pagal bendrojo ugdymo programas besimokantiems mokiniams važiuoti tiek miesto, tiek priemiesčio maršrutu autobusais suteikiant jiems vienodas lengvatas.
PIRMININKAS. Dėkojame. Jūsų nori klausti A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama kolege, ar pasidomėjote prieš tai siūlytomis šio straipsnio pataisomis, nes per mano ilgą patirtį Seime Transporto lengvatų įstatymas dabar jau turbūt keičiamas trisšimtąjį kartą: pradžioje didiname didiname lengvatas, po to vienu brūkšniu visas nupjauname, po to vėl didiname. Kas inicijavo tą siūlymą ir ar jūs susipažinusi su prieš tai buvusiais siūlymais, įvairiomis šio įstatymo variacijomis? Ačiū.
R. PETRAUSKIENĖ (TS-LKDF). Inicijavo… kreipėsi gyventojai, nes dabar yra labai didelė problema važiuojant tarpmiestiniu transportu iš priemiesčių į didmiesčius, ir diskriminuoja tiktai vieną amžiaus grupę – mokinius, daugiausia nuo 10 iki 19 metų.
Visi kiti vaikai, ir profesinių mokyklų mokiniai, ir aukštųjų mokyklų, turi lengvatas, čia yra tik vienas tarpsnis, amžiaus tarpsnis – būtent mokiniai negauna tos lengvatos.
PIRMININKAS. Dėkojame. V. Ačienė.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama kolege, jūsų teikiamas teisės aktas faktiškai yra teikiamas biudžeto priėmimo išvakarėse ir, kaip žinote, savivaldybių biudžetai, šiaip ar taip, jau yra suplanuoti. Mano klausimas, ar jūs skaičiavote, kiek tai kainuotų papildomai savivaldybių biudžetams? Kadangi jūs teigiate, kad tai bus tarpmiestiniam susisiekimui, kaip savivaldybės turėtų pasidalinti šitą finansinę naštą? Ačiū.
R. PETRAUSKIENĖ (TS-LKDF). Šis įstatymas galėtų įsigalioti nuo 2021 metų ir kiekviena savivaldybė turėtų skirtingą naštą, nes vienos savivaldybės yra priemiestinės, kitos ne, tai čia labai skirtingas atvejis.
PIRMININKAS. Dėkoju. M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama pranešėja, iš tiesų šaunus pavyzdys, kai biudžeto priėmimo išvakarėse teikiate projektą, kuris neįsigaliotų nuo kitų metų sausio 1 dienos, bet būtų atidėtas įsigaliojimas, kad nepareikalautų staiga iš kur nors surasti lėšų ir nereikalautų savivaldybių keisti tvarką tą pačią naktį. Aš tik norėjau paklausti, ar apskritai esate svarsčiusi apie galimybes ir poreikį jau pačiuose miestuose numatyti lengvatą visiems važinėti nemokamai? Man atrodo, kad dabar, tarkime, kaip Vilniuje matome, kai tokie didžiuliai kamščiai, ar nebūtų tikslinga tiesiog numatyti galimybę paskatinti visus gyventojus nemokamai naudotis viešuoju transportu ir tokiu būdu mes ir su klimato kaita kovotume, ir taršą mažintume, ir kamščių mažiau būtų.
R. PETRAUSKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Aš manau, kad kiekviena savivaldybė galėtų apsispręsti dėl nemokamo transporto.
PIRMININKAS. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamoji kolege, kiek pareikalautų lėšų šis jūsų siūlymas? Tai turbūt esminis dalykas, ar būtų pajėgios savivaldybės, ar valstybės biudžetas mokėti tokias kompensacijų sumas?
O antro klausimo dalis, ar šis projektas jums gimė apsilankius Smiglių kaime, ar iki tol, vadovaujant patyrusiam politikos vilkui J. Razmai?
R. PETRAUSKIENĖ (TS-LKDF). Aš kaip ir minėjau, kad kiekvienai savivaldybei būtų skirtinga našta. Jos tikrai galėtų tą naštą nešti. Čia yra ne visų savivaldybių problema. Tiktai priemiestinių.
O į antrą klausimo dalį atsakyčiau, kad įstatymas rengtas labai seniai ir yra apgalvotas ir apskaičiuotas.
PIRMININKAS. Dėkojame. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiama kolege, man sako sąmokslo teorija, kad jūs, būdama Klaipėdos rajono gyventoja, norite, kad Gargždų ir kitų rajonų gyventojų vaikus Klaipėdos autobusų parkas vežiotų lengvatiškai, norite sužlugdyti Klaipėdos autobusų parką. (Balsai salėje) Taigi mano klausimas, ar jūs nebijote, kad supykęs Klaipėdos meras V. Grubliauskas imsis tokių sankcijų prieš rajono vaikučius, kaip ėmėsi V. Matijošaitis prieš Kauno rajono vaikučius? Kitaip sakant, veiksmas sukelia atoveiksmį ir ar neatsisuks prieš jūsų minimus vaikus, kurių interesus čia ginate, neatsisuks kitu galu, kai V. Grubliauskas ant jūsų supyks?
R. PETRAUSKIENĖ (TS-LKDF). Ne, tikrai su gerbiamu meru V. Grubliausku Klaipėdos rajoną sieja puiki kaimynystė ir tokie kaimyniški klausimai yra derinami, būtent čia palengvintų tiek Klaipėdai, tiek Klaipėdos rajonui.
PIRMININKAS. Dėkojame. R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Norėjau jūsų paklausti, nes aiškinamajame rašte nelabai užfiksavau, koks yra viso bilieto kainos santykis su kaina su mokinio pažymėjimu važiuoti viešuoju transportu? Ačiū.
R. PETRAUSKIENĖ (TS-LKDF). Dabar gauna 50 % ir 80 % lengvatą miesto autobusuose. Tarpmiestiniuose, priemiestiniuose tos lengvatos nėra.
PIRMININKAS. Ir S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama pranešėja, pirmiausia noriu pasveikinti su debiutu stovint šitoje tribūnoje ir turiu vilties, kad valdantieji džentelmeniškai pasielgs ir bent jau pritars po pateikimo, o tada komitetas ištaršys ir bus teigiama nuomonė arba ne. Bet pirmą laiptelį linkiu jums įveikti. Ar jūs bent jau pasisakėte visiems, kad tai yra jūsų pirmasis pasirodymas?
R. PETRAUSKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, Sergejau. Mana atrodo, kad visi tai pastebėjo.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai. Gerbiami kolegos, dėl motyvų. A. Kupčinskas. Ačiū pranešėjai.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš siūlyčiau palaikyti šį įstatymo projektą. Išties skirtingai negu viena moksleivių grupė, tai yra pradinių klasių moksleiviai, turi tokią lengvatos galimybę ir jie priemiestiniais autobusais gali važinėti, nes priemiestiniai troleibusai paprastai nevažinėja. Jie gali važiuoti ir turi tą lengvatą. Tačiau pradinių klasių vaikus dažnai tėvai patys paveža iki pradinių mokyklų, o vyresniems kaip tik ir iškyla ta būtinybė turėti analogiškas lengvatas. Tikrai siūlyčiau pritarti, nes šita mokinių grupė nuo 10 iki 18–19 metų dabar yra iš dalies diskriminuojama, jie turi sumokėti visą kainą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiami kolegos, kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate kitaip.
Užsiregistravo 69 Seimo nariai, balsavo 69 Seimo nariai: už – 36, prieš – 1, susilaikė 32. Po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinis siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Siūloma svarstyti Seimo VIII (pavasario) sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Gerbiama G. Burokienė. Prašom.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Labai ačiū. Kadangi tai susiję su finansais, prašome Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkojame, pritarta.
16.08 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. XIII-2426 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4236 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – projektas Nr. XIIIP-1118. Atsiprašau, projekto Nr. XIIIP-4236 – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas.
Gerbiamas A. Matulas kviečiamas į tribūną.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos, labai prašome jūsų pritarti ir papildyti rudens sesijos darbų programą. Septyni Seimo nariai nori pateikti porą įstatymų projektų – Farmacijos įstatymą ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausimų nėra. Bendru sutarimu galime pritarti po pateikimo? Balsuojame.
Užsiregistravo lygiai… Balsavo po lygiai. Gerbiami kolegos, siūlau perbalsuoti. Susikaupkime.
Užsiregistravo 68, balsavo 68: už – 30, prieš – 3, susilaikė 35. Projektui nepritarta.
Dabar arba grąžinsime, arba atmesime. Gerbiami kolegos, siūlau balsuoti, kas už – grąžiname, kas turi kitą nuomonę – balsuoja už atmetimą.
Užsiregistravo 62, balsavo 61: už – 24, prieš – 37. Projektas yra atmestas.
16.11 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. XIII-2426 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos darbų programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4230 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. XIII-2426 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos darbų programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4230. Pranešėja – A. Gedvilienė. Prašom. Ir mes tuos projektus, kai priimsime, sujungsime į vieną. Prašom.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš irgi prašau Lietuvos Respublikos Seimo rudens sesijos darbų programos IV skyrių papildyti naujais projektais: Medžioklės įstatymo pataisa ir Valstybės bei savivaldybių įmonių įstatymo pataisa. Prašau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Nepabėkite, gal bus klausimų, dar nepabėkite. Ne, dėkojame, nėra klausimų. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame. Gerbiami kolegos, kas pritaria, balsuoja taip, kas nepritaria, balsuoja kitaip.
Užsiregistravo 66, balsavo 65: už – 27, prieš – 16, susilaikė 22. Įstatymo projektui nepritarta.
Gerbiami kolegos, yra pasiūlymas. Prašom. Dėl motyvų – gerbiamas Eugenijus.
E. GENTVILAS (LSF). Nežinau, ar dėl motyvų, ar dėl tvarkos, kreipiuosi pirmiausia į valdančiuosius. Tai yra opozicijos projektai, opozicijos darbotvarkės Statute numatytu laiku, ir jūs neleidžiate jau ne pirmą kartą ir ne kelioliktą kartą draudžiate net pateikti tuos projektus. Jūs turite galimybę atmesti vėliau, bet leiskite svarstyti, leiskite pristatyti. Dabar neleidžiama net pateikti idėją, kad Seimo nario mintys, galbūt ir kvailos, pažiūrėkime paskui, bet kad jos būtų išgirstos ir pateiktos. Kitaip sakant, spėju, kad jūs, valdantieji, eisite toli ir taip toli, kad jūsų nebesimatys ir net niekas nebeprisimins.
PIRMININKAS. Dėkojame už nuomonę. B. Bradauskas. Prašom.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Iš tikrųjų kam gaišti laiką tokiems projektams, kurie prasilenkia ne tik su logika, bet ir prieštarauja Konstitucijai. Išskirti vieną klubą, vieną klubų rūšį, kad jie visuomenei skelbtų, ar jie susirinko. Aš žmonai niekada nesakau, kada aš kur važiuoju. O dabar jūs norite, kad… (Juokiasi)
PIRMININKAS. Dėkojame už nuomonę. (Balsai salėje)
B. BRADAUSKAS (LSDPF). …kad skelbtume čia visus, tai tada visiems klubams reikėtų, ne tik vieną rūšį išskirti. Labai gerai, kad nepritarėme ir negaištame laiko tuštiems darbams.
PIRMININKAS. Kažką T. Tomilinas?
T. TOMILINAS (LVŽSF). Aš noriu atsakyti gerbiamam E. Gentvilui: negirk dienos be vakaro. Mes tikrai esame numatę pritarti protingiems pasiūlymams ir dar šios dienos darbotvarkėje jų yra.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, balsuojame alternatyviai. Kas pritaria, balsuoja už – tobulinti, kas už atmetimą, balsuoja kitaip. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 58, balsavo 57: už – 22, prieš – 35. Projektas yra atmestas. Atsiprašau, 36 nėra. Grąžintas tobulinti.
16.16 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. XIII-2426 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos darbų programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4120(3) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos darbų programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4120(3). Pranešėja – G. Skaistė. Prašom. Arba L. Kasčiūnas. Prašom, Laurynai.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Laba diena, labai malonu. Na, pabandysiu aš dabar. Norėčiau sesijos darbų programą papildyti Šalpos pensijų įstatymo ir Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo projektų pataisomis.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausimų nėra. Ačiū. Galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Galime. Dėkojame, pritarta.
Svarstymas. Užsirašiusių nėra. Galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Ačiū, pritarta.
Priėmimas. Dėl motyvų nėra. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 62, balsavo 62: už – 57, prieš – 1, susilaikė 4. Priimtas. (Gongas)
Dabar visus priimtus darbų programos dokumentus paprašysime sujungti į vieną. Ir jeigu ateityje dar bus, taip pat.
16.18 val.
Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 2, 3, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 221, 222, 223, 224, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4088, Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. XII-2512 6, 36 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4089 (pateikimas)
Skelbiu kitą darbotvarkės klausimą – Šalpos pensijų įstatymo 2, 3, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 221, 222, 223, 224, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4088. Prašom, gerbiamas pranešėjau.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Aš stoviu prieš jus todėl, kad noriu pristatyti savo ir mano kolegės G. Skaistės idėją pasiūlyti Lietuvai turėti universalią vienišų pensinio amžiaus žmonių paramos sistemą.
PIRMININKAS. Mes kalbėsime dėl abiejų? Ir dėl Socialinio draudimo pensijų įstatymo projekto, taip?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Taip. Mes apie viską kalbame iš esmės dabar.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Kaip mes priėjome prie šios idėjos? Kartą Alytuje viena mūsų senjorė papasakojo man savo gyvenimišką istoriją. Ji daugiau kaip 30 metų gyveno su vyru, užaugino tris vaikus. Gyvenimo pabaigoje vyras nusprendė ją palikti, susituokė su kita moterimi, na, ir po poros metų mirė. Pagal dabartinę mūsų įstatymų bazę, pagal dabartinę galiojančią našlių pensijų sistemą, našlės pensiją gauna ta paskutinioji žmona. Ta senjorė, kuri su tuo vyru užaugino tris vaikus, augindama tuos vaikus turbūt nedarė karjeros, liko be nieko. Todėl, surinkęs panašių istorijų, jų yra ir daug, ir įvairių, aš kreipiausi į socialinės apsaugos ir darbo ministrą poną L. Kukuraitį (tai buvo prieš gerus pusantrų metų) ir aprašiau šitą situaciją. Gavau tokį, sakyčiau, labai įkvepiantį atsakymą, kad šiais metais jau turėjo įsigalioti… Siekdama lygiateisiškumo ir geresnio vienišų senyvo amžiaus asmenų finansinio aprūpinimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybė planuoja sukurti paramos vienišiems pensinio amžiaus žmonėms sistemą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane nustatytą darbą – vienišo pensinio amžiaus asmens paramos sistemos sukūrimą numatyta įgyvendinti 2019 metų antrą ketvirtį.
Praėjo tie metai, aš vėl kreipiausi į ministrą paragindamas, kurgi ta sistema, kuri užkamšytų šitas skyles, kitaip tariant, įtvirtintų nediskriminavimo principą ir pasiūlytų visiems vienišiems pensinio amžiaus žmonėms adekvačią paramos sistemą. Deja, ministras atsakė, pripažino, kad tos paramos sistemos nėra ir artimiausiu metu nebus.
Todėl mes su kolege Gintare, panagrinėję situaciją ir suvokdami, kad mūsų senjorai, be jokios abejonės, yra pati pažeidžiamiausia socialinė grupė, nes net 42 % senatvės pensininkų yra žemiau santykinio skurdo ribos (ir, deja, per pastaruosius metus tas skaičius, procentas vis auga); įvertindami tai, kad beveik 28 % visų savo pajamų žemiau skurdo gyvenantys asmenys skiria būstui išlaikyti; įvertinę ir Statistikos departamento rodiklį, kad vidutinis išlaidų būstui dydis vienam žmogui yra 42 eurai, paskaičiavę pagal demografines studijas kitų šalių, nes Socialinės apsaugos ir darbo ministerija mums negalėjo pasakyti, kiek būtų tų visų vienišų žmonių, kurie būtų arba išsiskyrę arba nesusituokę, kad tokių žmonių Lietuvoje galėtų būti apie 90 tūkst. ir jie tiesiog prisijungtų prie tų 215 tūkst. našlių, galėtume jiems visiems pasiūlyti universalią, nediskriminuojančią vienišų pensinio amžiaus žmonių paramos sistemą. Mes būtent atitinkamas pataisas ir registruojame, ir, be abejo, prašome jūsų palaikymo bent jau pateikimo stadijoje.
Mūsų pasiūlymo esmė, kad vienišų asmenų parama siektų 0,3 šalpos pensijos bazės dydžio, kas šiandien sudarytų 42 eurus žmogui. Tai būtų tikrai paskata keliant tuos žmones iš skurdo, juos saugant ir netgi atiduodant pagarbą tiems kartais likimo nuskriaustiems žmonėms. Suprasdami biudžeto peripetijas, suprasdami, kad yra prioritetų klausimas, suprasdami daug kitų niuansų, mes siūlome, kad įstatymas įsigaliotų nuo liepos 1 dienos. Tai yra mes dar turėtume pusę metų rimtiems svarstymams, apmąstymams, to projekto tobulinimui, sistemos tobulinimui ir panašiai. Mes tikime, kad šitas projektas tikrai susilauks ir jūsų daugumos, kuri kartais turi taisyti neištesėtus pažadus Vyriausybės, atskirų ministrų, palaikymo. Labai ačiū ir pasirengęs atsakyti į klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori klausti A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, dėkoju už iniciatyvą. Matau, kad jūs šiek tiek paskaičiavote, kiek reikia pinigėlių, bet mano klausimas būtų, kodėl… Našlių pensijos pas mus yra pasimetusios daugelyje įstatymų, o jūs siūlote tik dviejų įstatymų keitimą ir nesiūlote keisti kitų įstatymų, kuriuose tai yra reglamentuota, nes tai yra tik pradžia, nes jeigu netaisysime kitų įstatymų, atsiras labai didelių dviprasmybių. Jūsų žiniai, jūs gal to ir nežinote, pas mus našlių pensija yra kaip draudiminė, bet tokio draudimo nuo našlystės nėra. Gal reikėtų apskritai peržiūrėti, nes tai yra nonsensas mūsų įstatymų leidyboje?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas Algirdai, labai ačiū už tokį net ir pozityvų žodį pradžioje ir klausimą. Be jokios abejonės, mes suprantame, kad greito sprendimo čia nebus, ir siūlome netgi savotišką reformą. Todėl šitą pateikimą siūlyčiau traktuoti kaip tam tikrą startą, kur tikrai ir jūsų komitetas, be jokios abejonės, būtų kertinis ir turėtų įvertinti visą dabar galiojančią sistemą, visas vadinamąsias landas, diskriminacinius atvejus, kad jų neliktų. Jeigu valstybės galimybės leidžia, valstybės prioritetai yra mažinti socialinę atskirtį, aš manau, mes tikrai rasime tuos sprendimus.
PIRMININKAS. Klausia T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamas kolega, labai dėkoju už jūsų iniciatyvą. Neslėpsiu, kad aš jai pritarsiu po pateikimo, ir manau, kad tai yra kaip tik tas pavyzdys situacijos, kad ponas E. Gentvilas neteisus. Mes galime bendradarbiauti, galime girdėti opoziciją, čia yra labai racionalus pasiūlymas. Aš esu tikras, kad ir Vyriausybė būtų pateikusi tą pasiūlymą, bet jeigu tai pateikė L. Kasčiūnas, koks skirtumas, mes galime toliau svarstyti. Nėra jokių išankstinių nuostatų.
Noriu tik paklausti jūsų. Vis dėlto jūs šiandien ryte priėjote, paklausėte, ar paremčiau, tai taip, remiu. Tai aš vakare prie jūsų prieinu viešai ir klausiu, gal jūs paremtumėte tada ir papildomus šaltinius biudžeto, nes kai jūs siūlote 40 mln. išlaidas, tai, žinote, normalu yra siūlyti ir pajamas, siūlyti ir šaltinius to dalyko. Aš suprantu, kad mes apie tai dar diskutuosime daug mėnesių, bet tiesiog toks kontraklausimas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Tomai, aš gerbiu patį, nors mes skirtingų pažiūrų, bet, matote, galime ir mes sutarti dėl kai kurių dalykų. Iš tikrųjų dėl to mes ir neskubame, ir galiojimo laiką mes numatome pusmečiui į priekį, galbūt netgi ir situacija lems tai, kad jeigu priimsime spendimą daryti tą sistemą, galima bus netgi pradėti dar nuo kitų metų sausio 1 dienos. Pažiūrėkime, koks ekonominis augimas, pažiūrėkime, gal pavyks suvaldyti šiek tiek šešėlį ir iš ten ištraukti tam tikrus pinigus. Mes žinome, kad apie milijardas eurų yra šešėlyje. Ir tai yra irgi Vyriausybės prioritetas.
PVM surinkimo problema egzistuoja Lietuvoje, lyginant su kitomis šalimis, nesurinkimas yra pernelyg didelis, kai kur jis netgi dvigubai viršija kitų šalių nesurinkimo rodiklius. Yra ilgalaikių sprendimų, aš tikrai kol kas nesiūlau kokių nors labai aiškių šaltinių, galvokime, svarstykime, bet tai yra valstybės prioriteto klausimas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis J. Baublys.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Tikrai aš irgi, kaip visi čia kalbėję prieš tai, pritariu šiam projektui, tačiau kyla man truputį klausimų, neaiškumų. Gal aš klystu, bet, kiek aš prisimenu, našlių pensijos buvo labai skirtingos ir vien tik dėl to reikėtų panaikinti, bet, kiek prisimenu, litais, rodos, ir 34 litus, ir 70, ir 100 litų kai kurie gaudavo, priklausė nuo to, kada sutuoktinis išeidavo iš šio pasaulio.
Sakykite, ar aš teisus, kad jos skirtingos? Tada ar nereikėtų nesieti su tuo 2019 metų 24 eurų panaikinimu, o tiesiog peržiūrėti visus teisės aktus, kas čia buvo ir prieš tai paminėta? Ačiū.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Aš tik pakartosiu, ką A. Sysas sakė. Iš tikrųjų įvertinkime visą situaciją, viską, kaip dabar egzistuoja, pamatykime visas tas landas, atvejus, kai žmonės yra tiesiog diskriminuojami gyvenimiškose situacijose. Taip, našlių pensijų yra aspektas, kad tai priklauso nuo sutuoktinio ir darbo stažo, ir viso kito, bet mes kalbame dabar, mes žinome, kad yra 24 eurų suma, ir tokių atvejų yra, na, žinote, žmonės klausia, ką reiškia 24 eurai. Viena vertus, tai yra kaip valstybė… tai reiškia valstybės požiūrį į tuos našlius, ar tai yra pakankama parama, ar tai yra simbolinė parama, ir į visus tuos klausimus reikia atsakyti. Aš manau, kad mes rasime atsakymą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Mano klausimas iš esmės irgi panašus į kolegos J. Baublio. Aš norėjau paklausti. Mes, ko gero, su tomis pačiomis moterimis susitikome kaip ir jūs. Minėjote žodį „Alytus“, nežinau, gal jūs Alytaus rajone, bet prieš pusantrų metų ir L. Kukuraitis (tą patį žino ir panašiai) ruošė. Aišku, tas ruošimasis šiek tiek užsitęsė ilgokai, bet iš esmės aš sveikinu dėl to, kad pats principas yra geras. Taip pat palaikysiu. Ačiū.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui, dėkojame klaususiems. Dabar dėl motyvų G. Skaistė. Prašom.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Kadangi tai mudviejų drauge su kolega L. Kasčiūnu parengtas projektas, norėčiau trumpai irgi paremti ir pasakyti, kodėl gimė. Iš tiesų, ką ir minėjo Laurynas, 41,7 % skurstančių pensininkų tikrai kelia klausimų, kaip mes tas problemas spręsime. Kaip matome, labiausiai skursta ne dviese gyvenantys, bet būtent pensininkai, kurie gyvena vieni. Ir šioje situacijoje matome, kad našliams yra tam tikra parama 24 eurai, o tiems, kuriems galbūt net sunkiau, nes jie neturi vaikų, kurie galėtų jiems padėti, parama nesuteikiama, ir jokios papildomos paspirties jie neturi. Todėl apsisprendėme taikyti paramą universaliai – ir našliams, ir išsiskyrusiems, ir vienišiems. Ir tai, ko gero, yra teisingiau, nes dabartinė našlių pensija nėra socialinio draudimo dalykas, nes nepriklauso nuo sumokėtų įmokų sumos, kadangi visiems taikoma universali 24 eurų išmoka, tai yra labiau valstybės parama. Ir jeigu tai yra valstybės parama, turėtų būti mokama ne iš „Sodros“ biudžeto, bet iš valstybės biudžeto. Tai mes taip pat pasiūlėme. Ir taip pat siūlome diskutuoti apie paramos dydį, nes išties didžiausia našta pensinio amžiaus žmonėms yra būsto išlaikymas. Kaip matome, gyvenant dviem žmonėms būstą išlaikyti natūraliai yra lengviau, todėl siūloma paramos dydį susieti su būsto išlaikymo kaštais vienam žmogui, tai yra 42 eurai, Statistikos departamento duomenimis. Siūlau pritarti po pateikimo, diskutuoti ir bandyti atrasti bendrą modelį.
PIRMININKAS. Ar galime, gerbiami kolegos, abiem projektams pritarti bendru sutarimu? Galime. Pritarta. Dėkojame. Ir… Sekundėlę, tuoj. Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Dėl abiejų projektų tas pats. Siūloma svarstyti VIII (pavasario) sesijoje. Prašom, gerbiamas A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Gerbiamas pirmininke, kadangi tai vis tiek finansai, tai gal reikėtų Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, bendru sutarimu pritarta Vyriausybės išvadai gauti.
16.32 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 papildymo 261 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3783(2) (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Vietos savivaldos įstatymo papildymo 261 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3783(2). A. Kupčinskas. Prašom.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, grįžtu čia po kurio laiko. Prieš turbūt gerą mėnesį ar daugiau teikiau Vietos savivaldos įstatymo pataisą, kad galėtų ir vietos savivaldoje atsirasti opozicijos lyderio pareigybė, bet kitaip įvardijama – kaip mero pavaduotojo pareigybė, kas būdinga ypač Skandinavijos vietos savivaldoms. Kadangi tuomet pritrūko keleto balsų, ženklia dauguma buvau pasiųstas tobulinti projektą. Be to, pasisakymų metu ir klausdami jūs pasiūlėte, kad būtų geriau ne mero pavaduotojo pareigybė, o opozicijos lyderio pareigybė, analogiška, kaip yra įtvirtinta Seimo statute ir Seime. Taigi teikiu patobulintą įstatymo projektą ir laukiu jūsų klausimų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Jūsų klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, išties sveikintina tokia jūsų iniciatyva ir pozicija, bet aš norėčiau paklausti, kadangi jūs ir meru dirbote, ir jau patyręs politikas, ar to opozicijos lyderio neištiks savivaldybės kontrolieriaus likimas, sėdės mero kišenėje, ir tiek žinių.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Nemanau. Savivaldybės kontrolierius tikrai nesėdi savivaldybės kišenėje, kaip sakyti, jam yra nustatytas fiksuotas atlyginimas, be to, yra Kontrolės komitetas, kuris pirmiausia svarsto visas audituotas ataskaitas. Aišku, Kontrolės komiteto pirmininkas nesudaro daugumos ir dažnai vertindamas kontrolieriaus audituotas ataskaitas negali nulemti galutinio sprendimo dėl jų, bet tikrai nemanau, juo labiau kad būtų mokamas atlyginimas ne iš asmeninės mero kišenės, o iš savivaldybės biudžeto.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Jaunystėje teko daug dirbti savivaldoje su Andriumi. Kai aš baigiau savivaldoje, Andrius pradėjo. Iš tikrųjų daug darbų yra padaryta, tačiau žinant, yra tekę dirbti ir pozicijoje, ir opozicijoje, tai iš tikrųjų norisi to skandinaviško varianto, kad vis dėlto opozicija taip pat turėtų savo tribūną, turėtų tam tikrus resursus ir tikrai palaikykime šią iniciatyvą, nebijokime, nes laikas keičiasi. Šiandien – pozicijoje, rytoj – opozicijoje, o tai demokratijai tikrai, aš manau, padėtų. Taigi ir klausimas, ir paraginimas bent leisti svarstyti šį klausimą.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū už nuomonę.
PIRMININKAS. Dėkojame. Čia tiesiog buvo palaikymas. R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Paprastai opozicijos lyderiai savivaldybėse linkę garsiai kalbėti ir pirštais mosikuoti merams – taupykite savivaldybės lėšas. O dabar jūs čia atvirkščiai tą darote. Iš esmės iš dalies gal ir esate taip pat teisus. Norėjau jūsų paklausti, kaip, kokia būtų alga to opozicijos lyderio, pagal ką būtų nustatoma? Ačiū.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Robertai. Mano pasiūlymas yra, kadangi pirmiau, prieš keletą mėnesių, teikiau įstatymo projektą, kad vienas iš mero pavaduotojų kaip ir opozicijos lyderiui tektų, tai būtų jam prilyginta alga pagal koeficientus kaip mero pavaduotojui. Ten skirtųsi dviem, trimis šimtais eurų, jeigu sumine išraiška. Dabar siūloma, kad tai būtų 1/2 mero atlyginimo.
Aišku, aš matau ir Teisės departamento pastabas, išvadas, kad reiktų šią pareigybę įvesti į Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymą, o ne vien tik į Vietos savivaldos įstatymą. Tai pritariu. Bet iš esmės kai jūs sakote, kad opozicija baksnoja, bet dažnai ir patys valdantieji mato, kad ne visada valdantieji atitinkamai sutaupo tose vietose skirdami ir patarėjus, ir, sakykime, nesusimažindami administracijos struktūros, nes ne kiekviena savivaldybė, jeigu taip palyginsime gyventojų skaičių, yra adekvačiai nusistačiusi didžiausią leistinų pareigybių skaičių.
PIRMININKAS. Dėkojame. J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū. Kolega Andriau, pats tikrai žinote, kad 90 %, dar net daugiau savivaldybių Lietuvoje, yra tik dvi pareigybės – mero ir vicemero. O opozicijos lyderis, opozicinės frakcijos seniūnas… Niekas jam neriboja reikšti savo mintis ir kontroliuoti pozicijos veiklą. Kaip jūs įsivaizduojate, kaip reiktų turbūt keisti savivaldos įstatymus, statutus, kad galimai atsirastų? Kaip tas atrodytų visuomenėje, kai visuomenė į tuos biurokratus žiūri ganėtinai skeptiškai.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas Jonai, mes tikrai tos duonos vietos savivaldoje krimtę nemažai, ne vieną kepalą sukrimtę, tai žinome, kad per tuos 30 metų vietos savivaldos ir modelis, ir pareigybių pavadinimai keitėsi ne vieną kartą. Aš manau, kad laikas. Tikrai per 30 metų bendras demokratijos lygis išaugo nacionaliniu lygmeniu ir laikas, kad tas demokratijos lygis augtų ir vietos savivaldoje. Aš manau, kad imkime, jeigu pateikimo metu jūs pritartumėte, ir svarstykime. O galima koreguoti, tobulinti variantą. Aš manau, kad atėjo pats laikas, manau, kad galima įvesti tokią pareigybę. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Gerbiami kolegos, motyvai. K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš iš tikrųjų pritariu šiam įstatymo projektui, pasiūlymui, nes pagalvokime apie ateitį ir pagalvokime apie demokratiją. Čia buvo daug pasakyta, kad žmonės neigiamai žiūri į naujus etatus, tačiau kai šiandien matome, kai negirdi opozicijos balso, nes įvairiais būdais jis yra užgožiamas, tai vicemero pozicija leistų išsakyti savo nuomonę ir būti girdimam, turėti tam tikrus administracinius resursus, be kurių dabar esant opozicijoje yra sunku ir žmonės iš tikrųjų kartais nežino, ką ta opozicija daro. Yra ir priemonių, kur galima viešintis, tačiau ar jos pasiekia tikslą. Tai būtų savotiškas indėlis į demokratijos plėtrą ir kartu stabilumą. Aš tikrai įsitikinau tai matydamas Skandinavijos šalyse. Visose savivaldybėse vyksta rinkimai, keičiasi ir merai, ir kartais nuvyksi po kelerių metų – tas, kas buvo meru, dabar yra vicemeras. Tai tik padeda demokratijos procesui. Taigi nestabdykime šio proceso, pagalvokime kiekvienas apie ateitį, apie savivaldą ir jos stiprinimą.
PIRMININKAS. Dėkojame. P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Tikrai aš esu už demokratijos procesą savivaldoje. Bet man asmeniškai nelabai aiški ta situacija. Sakykime, savivaldos taryboje yra trys frakcijos, kurios pasiskelbia opozicija, nes būtent opozicija pasiskelbia tos frakcijos, kurios nepritaria programai ir nedeleguoja savo asmenų į vadovaujančias pareigybes. Iš tų trijų frakcijų dvi, sakykime, nori pasiskelbti opozicija, o kita, ta trečioji, kuri iš tikrųjų irgi pasiskelbia opozicija, nenori eiti po vienu skėčiu, nes tai yra susiję su politine tapatybe, gal tam tikru ir programų skirtumu. Tai kaip dabar yra? Dabar yra taip, kad opozicija… tarsi dauguma automatiškai primeta savo valią kitai opozicijos daliai ir tas atstovas tampa tos opozicijos lyderiu. Tai man atrodo, ar tai yra teisinga?
Jeigu mes kalbame apie atlyginimus, tai, sakykime, kaip Seimo nariai mes esame, tai mūsų atlyginimai, mūsų atstovavimas yra apibrėžtas Seimo nario atlyginimu. Savivaldos tarybos nario atstovavimas yra apibrėžtas pagal posėdžius, bet esmė yra ta, kad jis bus opozicijos lyderis ir jam bus mokama 1/2, bet jis gi savo etatinio darbo neapleis, ar jis dirbs valstybinėje įstaigoje, ar dar kur nors, bet jis vis vien dirbs. Išeina taip, kad jam bus apmokama kažkokiu padidintu tarifu. Na, nežinau, ar čia yra gerai.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, nuomonės išsiskyrė. Balsuojame.
Užsiregistravo 60 Seimo narių, balsavo 60: už – 26, prieš – 6, susilaikė 28. Po pateikimo nepritarta.
Ar grąžiname iniciatoriui tobulinti, ar atmetame? Balsavimas alternatyvus. Kas už grąžinimą – „pliusas“, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 58 Seimo nariai, balsavo 57: už – 31, prieš – 26. Grąžintas iniciatoriui tobulinti.
16.44 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarimo Nr. XIII-2435 „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl Lietuvos Respublikos Seimo narės Irinos Rozovos veiklos ir ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui ir iš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento gautos informacijos netinkamo panaudojimo“ 2 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4233 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarimo „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl Lietuvos Respublikos Seimo narės Irinos Rozovos veiklos ir ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui ir iš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento gautos informacijos netinkamo panaudojimo“ 2 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4233. Prašome. Pranešėjas – V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, mes šiandien balsavome už tai, kad pratęstume tyrimą šešiems mėnesiams. Akivaizdu, kad dauguma iš jūsų čia esančių viduje sutiktumėte, kad prašymas pratęsti tyrimą pusei metų, kad persekiotų vieną žmogų, tai yra ponią I. Rozovą, yra tiesiog neadekvatus. Tai rodo, kad, ko gero, yra pasiklysta pačiame tyrime ir bandoma laimėti laiko. Aišku, tokie tyrimai, kaip sakė, papkių ten pririnko, tikrai ir apkrauna teisėsaugos institucijas darbu, ir supriešina Seimą, komitetą. Juo labiau kai žmonės, kurie vadovauja, iš anksto kaltina kolegas visokiais nebūtais dalykais.
Štai ši pataisa, kurią šiandien mes teikiame kartu su kolegomis, sudarytų sąlygas šiam tyrimui iš esmės suteikti turinio, nes tikrai to turinio reikia, ir poveikis, su kuriuo susiduria mūsų šalis, turėtų būti išryškintas ir užkirstas tam kelias. Rusijos ir šios šalies saugumo politikos satelitės – Baltarusijos – politiniams lyderiams, politiniam elitui nepriimtinos mūsų idėjos didinti ekonominę, energetinę integraciją į Vakarų Europą.
Patikėkite manimi, mano kolegomis, kad nacionalinio saugumo srityje šiuo metu vyksta žymiai rimtesni procesai, nei tie, kuriuos mes šiandien nagrinėjame, nors, aišku, jie irgi yra svarbūs. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas privalo į juos reaguoti. Deja, komitete nepavyko įtikinti daugumos. Į tai turi reaguoti Seimas, nes mes po to susidursime su pasekmėmis, dėl kurių gali tekti stipriai gailėtis.
Visi puikiai prisimenate atliktą vadinamąjį pono M. Basčio tyrimą, taip pat interesų grupių tyrimą. Aš noriu pasakyti, kad mūsų partneriai Rytuose tęsia tradiciją veikti mūsų energetinę, politinę sistemas nepriklausomai nuo to, kad mes bandome apsisaugoti nuo tokių interesų. Mes patikime įgyvendinti savo strateginius projektus ir dabar abejotinos reputacijos interesų grupėms. Negi, rodos, nepasimokėme iš to, ką turėjome iš savo istorijos, tai yra Ignalinos uždarymo, Visagino projekto, „Lietuvos geležinkelių“, kai Lietuva buvo paversta arba šios įmonės buvo paverstos tam tikrų mūsų Rytų partnerių interesų įgyvendinimo platforma. Ir dėl to mes šiandien turime ir visiškai nemažą technologinę priklausomybę, mums taip pat padaryta didelė žala dėl reputacijos.
Pavyzdžiui, dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo projektas pabrango 1 mlrd. eurų, jis užtruko dešimt metų. Dabar mes vystome vadinamąjį sinchronizacijos projektą – bandome sujungti savo elektros tinklus, bandome sujungti savo dujotiekio sistemas su Vakarais, bet patikėkite manimi, kad tikrai kelia nerimą tai, kas vyksta ten. Mes privalome, turime progą į tai reaguoti.
Kaip minėjau, NSGK vadovui ir daugumai yra neįdomu. NSGK taip pat neįdomu tai, kad, pavyzdžiui, Turkija blokuoja mūsų gynybos planus, užuot kartu su Baltijos šalių, Lenkijos lyderiais sėstų tartis, ką daryti, galbūt susitikti su Turkijos politikais, kalbėtis. Tuo labiau kad ir NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas yra turkas. Man teko su juo kalbėtis. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui svarbu leistis į visišką politikos dugną ir skaldyti valstybę, terorizuoti, šantažuoti, kad čia medžiaga renkama, papkės renkamos. Absurdas!
Aš siūlyčiau grįžti ir vis dėlto Seimui įpareigoti komitetą grąžinti jį į tą vagą, prie tų darbų, dėl kurių jis yra sukurtas. Štai mes siūlome NSGK atliekamą tyrimą papildyti dar vienu klausimu, kuris skamba taip: išsiaiškinti, kokį poveikį valdančiajai koalicijai daro interesų grupės, kurios turėdamos akivaizdžių ryšių su trečiųjų valstybių šalių politikais, verslininkais bei interesų Lietuvos strateginiuose sektoriuose, kurie nesuderinami su nacionalinio saugumo interesais, finansuoja kai kurias Lietuvos valdančiąją daugumą sudarančias politines partijas ir (arba) joms priklausančius ir (arba) su jomis siejamus politikus. Kitaip tariant, visi puikiai prisimenate, kad per savivaldybių tarybų rinkimus iš tiesų interesų grupės, kurios čia atstovauja Rytų interesams, ir tikrai tai nėra vien tiktai deklaracija, jos įgyvendina mūsų strateginius projektus, veikia mūsų strateginėse įmonėse ir kartu finansuoja valdančiosios daugumos stambiausią partiją. Aš tik noriu… šiaip, įsivaizduokite, kas atsitiktų… Mes išsiaiškinome, kad poniai I. Rozovai buvo apmokėta kažkokia kelionė, 30 eurų, iš Klaipėdos į Vilnių, 30 eurų, tai Valstiečių partijai buvo keliasdešimt tūkstančių eurų pervesta į rinkimų sąskaitą, ir mes įspėjome apie tai. Jūs galite įsivaizduoti, kai paaiškėtų, kad, pavyzdžiui, Lenkų rinkimų akcija arba liberalų, konservatorių, socialdemokratų, šiandien paaiškėtų, kad keliasdešimt tūkstančių eurų būtų pervesta į rinkimų sąskaitą veikti politinį procesą iš asmenų, kurie kelia didelių rūpesčių mūsų nacionalinio saugumo interesams? Matyt, atsakymo nereikia. Aš manyčiau, kolegos, jūs patys, ir į valstiečius kreipiuosi, turėtumėte būti suinteresuoti, kad jūsų lyderiai, kurie buvo įspėti apie tai, nelaikytų jūsų įkaitais ir neskandintų jūsų politinės karjeros, neskandintų valstybės nacionalinių interesų. Todėl aš siūlau pritarti bendru sutarimu šiai pataisai, nes tai yra klausimas, kuris grįstas mūsų Nacionaliniu susitarimu, ir visos partijos, pasirašiusios Nacionalinį susitarimą, įsipareigojo veikti mūsų šalies nacionalinio saugumo interesams.
Mielai atsakyčiau į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas Vytautai, iš tikrųjų aktualus dalykas, nes čia yra siūlymas pažiūrėti kompleksiškai į Rusijos įtaką. Daugelis šalių tai yra padariusios, Vakarų šalys, net Jungtinės Amerikos Valstijos. Ir šiais metais įvyko porą dalykų, kurie turi atkreipti žmonių dėmesį į tokių specialiųjų komisijų darbą. Pirmiausia, kaip jūs manote, ar normalu tai, kad prieš dvejus metus investuotojas, kuris yra pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų, gauna leidimą plėstis Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste? Ar normalu, kad mes per 30 nepriklausomybės metų, statydami strateginę dujų jungtį su mūsų strategine partnere Lenkija, konkurse duodame pirmą vietą įmonei, kuri yra įvairiais kampais susijusi su Rusijos ir Baltarusijos valstybinėmis institucijomis politiniais režimais? Ar mes atsparūs šioms grėsmėms, ar mes dar ne taip toli pabėgę nuo 1990 metų? Ačiū.
PIRMININKAS. Noriu priminti, klausti – minutė, atsakyti – dvi. Pasistenkite per šį laiką.
V. BAKAS (MSNG). Mano nuomone, klausimas yra ne ar normalu, klausimas yra, kodėl mes taip elgiamės? Atsakytume, kodėl mes taip elgiamės, jeigu NSGK būtų pavesta atsakyti į šį klausimą. Mes atsakytume. Nuo 1990 metų iš tiesų yra keista tendencija, kai mūsų strateginiuose sektoriuose karaliauja rusiškos įmonės – „Gazprom“, „Rosatom“, „Nukem“. Jos ne tik karaliauja, jos siekia, jos naudojasi Europos Sąjungos parama, laimi konkursus, mūsų biudžeto lėšomis… ir už mūsų biudžeto lėšas finansuoja savo veiklą, kuria siekiama pakirsti demokratinę sistemą Lietuvoje. Čia yra toks pavyzdys. Kodėl dabar taip vyksta? Kodėl dabar taip vyksta, mes galime tik kelti klausimus, nes šiandien reikia turėti smegenų ir proto priimti dešimttūkstantinę paramą iš žmonių, kurių mes apskritai neturėtume prileisti prie savo strateginių sektorių.
PIRMININKAS. Dėkojame. Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū pranešėjui. Pritariu daugumai jo ir Lauryno minčių, tačiau, kaip žinoma, nuo ponios I. Rozovos dalyvavimo, aišku, ne tik dėl to, bet prasidėjo labai nemaži neramumai Sakartvele, kurio grupės pirmininku aš esu, ir jie šiuo metu tęsiasi. Nemažai draugų iš Sakartvelo tikrai man perdavė ne vieną kartą žinią, kad jiems labai rūpi, kad šis tyrimas kuo greičiau būtų sėkmingai įvykdytas, kadangi jie tų bėdų turi dar daugiau. Tie iššūkiai yra dar didesni, jie sukelia vis didesnį nerimą Briuselyje, kai mes čia remiame tas šalis. Tai kaip jūs manote, ar tas tyrimas vis dėlto, jeigu jis būtų įvykdytas sėkmingai, nepadėtų net ir mūsų strateginiams partneriams Sakartvele panašius procesus inicijuoti ir tuos blogus procesus sustabdyti?
V. BAKAS (MSNG). Ačiū už klausimą. Gerbiamas kolega, kiek aš matau tą tyrimą, jis yra jau užbaigtas, surinkta medžiaga. Kodėl jis yra vilkinamas, aš neturiu atsakymo. Aš manau, kad tai, kas šiuo metu vyksta, iš esmės yra kažkodėl bandoma nukelti tolyn. Ir jeigu netgi paaiškėtų, kad buvo sulaužyta Konstitucija ir pažeista priesaika, pagal terminus mes rizikuojame nespėti sureaguoti tinkamai. Jeigu tai paaiškėtų. Aš manau, kad mes šiandien daromi tiesiog tam tikros… galbūt užkulisinių susitarimų, derybų ir nekompetencijos įkaitais, bet turime laiko apsaugoti savo valstybės interesus ir kartu kitų valstybių interesus. Ir turime tikrai progą truputį įstatyti į vėžes NSGK, ir suformuluoti tokius klausimus, kurie rūpi ne tik ponui R. Karbauskiui, D. Gaižauskui, bet kurie rūpi visai Lietuvos visuomenei.
PIRMININKAS. Dėkojame. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Vytautai, jūsų vykdytas tyrimas jau šiek tiek buvo pakabinęs tuos dalykus, aišku, jūs apsidžiaugėte, kai baigėte su L. Kasčiūnu formuluoti išvadas apie Liberalų sąjūdį, ir tada nustojote tirti. Tačiau klausimas tikrai liko aktualus, aš jį kėliau ne kartą, buvo atmetinėjamas ir štai šiandien jūs, mano manymu, taip naiviai pasakėte, kad bendru sutarimu, nėra čia ką net diskutuoti, siūlote pritarti. Kadangi jūs esate išeivis iš anos pusės, jūs aną pusę gerai žinote ir pastebėjote, kad jie nė velnio nenori tirti Rusijos ir kitų trečiųjų šalių įtakos. Kaip jūs įsivaizduojate ir kaip jūs elgtumėtės, jeigu anai pusei pavyktų atmesti? Yra variantas siekti sudaryti atskirą tyrimo komisiją šitiems dalykams tirti, galbūt išplėstai, sukonkretinant iki konkrečių klausimų. Ar sutiktumėte, jeigu nebūtų bendro sutarimo, būtų atmestas jūsų siūlymas, sudaryti atskirą tyrimo komisiją?
V. BAKAS (MSNG). Aš gal pasakysiu taip – labai nuoširdžiai linkiu, atsakydamas į pirmą klausimo dalį, kad Lietuvoje atsirastų liberaliosios jėgos, už kurių stovėtų liberalūs žmonės, o ne koncernai. Tai aš to linkiu. Aš linkiu jums tikrai gerai pasirodyti šiuose rinkimuose ir pasakyti, pasiųsti velniop visus tuos, kurie jus daro tam tikrais politiniais avatarais. Matyt, jūs irgi to norėtumėte. Dabar dėl to, kas bus, jeigu atmesime, aš manyčiau, vis dėlto reikės opozicinėms jėgoms sėstis ir tartis, ką daryti toliau, bet mes privalome užkirsti keliai tai neteisėtai įtakai, kuri deformuoja mūsų valstybę ir kelia grėsmę energetiniams projektams. Čia ne V. Bako noras.
PIRMININKAS. Dėkojame. D. Gaižauskas.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Labai ačiū už suteiktą žodį. Seimo nary Vytautai Bakai, jūs čia kalbate apie avatarus, gal kreipsiuosi, buvęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, kandidato į Prezidentus štabo vadove, čia dėl avataro. Jūsų kuo daugiau klausai, tai net nejauku klausyti. Ar jūs tikrai suprantate, ką šnekate? Kalbėdamas apie šį tyrimą, jūs minite tik I. Rozovą. Aš jūsų paklausiu, ar jūs suvokiate, kad šiame tyrime esate tyrimo objektas, ir suformuluota taip, kad galimai manipuliavote žvalgybine informacija būdamas NSGK vadovu? Ar etiška, būnant tyrimo objektu, formuluoti prie to paties tyrimo dar kažkokį klausimą, kuris nukreiptų visiškai nuo esmės tyrimo, kuriame esate irgi tyrimo objektas? Kodėl taip darote?
V. BAKAS (MSNG). Jo, ponas Gaižauskai, aš esu tyrimo objektas, nes šiandien taip yra patogu. Aš kažkada buvau valstiečių kampanijos štabo vadovas, nes taip buvo patogu rinkimų kampanijos pradžioje. Tikrai tikėjau, kad ši jėga yra ta, kuri kilstels Lietuvos politikos standartą šiek tiek aukščiau. Deja, po dvejų su puse metų kažkas nutiko ir šiandien ši jėga yra ta, kurią maitina abejotinos reputacijos pinigai. Todėl man tas nepriimtina, aš išėjau iš tenai. Pasakiau, kad man tas netinka, ir taškas.
Dabar dėl to, kad aš esu kažkoks jūsų tyrimo objektas. Aš tikrai laukiau porą mėnesių, laukiu toliau, kvieskite ir klauskite, o ne tęskite po pusę metų. Tikrai galiu ateiti ir atsakyti į visus klausimus.
PIRMININKAS. Dėkojame.
V. BAKAS (MSNG). Bet dabar mes kalbame apie pataisą, kuri vis dėlto susijusi ne su mūsų su jumis asmeniniais santykiais ar požiūriu, bet su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Pone Bakai, jūs turbūt matėte „Energizer“ reklamą, kur kiškučiai muša būgnus, visi nutilo, o vienas dar tuos būgnus visą laiką muša. Tai mano klausimas yra, kada kiškučiai jūsų galvoje baigs mušti būgnus?
PIRMININKAS. Nežinau, ar čia klausimas, ar atsakymas pavyks.
V. BAKAS (MSNG). Žinot, jūsų galvoje kiškučiai pradeda mušti būgnus, kai jūs gaunate kokį nors eilinį Baltarusijos valdžios užsakymą. (Šurmulys salėje) Tai…
PIRMININKAS. Dėkojame.
V. BAKAS (MSNG). Geriau tegul muša būgnus dėl mūsų visuomenės užsakymo, o ne dėl A. Lukašenkos užsakymo.
PIRMININKAS. S. Jovaiša nori klausti. Prašom.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų iš jūsų lūpų nuskambėjo ganėtinai rimti kaltinimai. Ar jūs tikrai turite medžiagą, kurią protingai panaudojus būtų galima nacionaliniam saugumui padaryti valstybinę paslaugą? Aš, paklausęs dabartinio NSGK pirmininko, suprantu, kad šansų Seime rezultatyviai ištirti tai, ką jūs kalbate, nėra. Ar yra kitokių galimybių už Seimo ribų, kad toks tyrimas būtų pradėtas ir objektyviai baigtas?
V. BAKAS (MSNG). Iš tiesų čia daug labai išmintingų žmonių ir patyrusių politikoje, bet aš supratau iš patirties, kurią turiu, vieną dalyką, kad yra dalykų, kurių negali ištirti teisėsauga. Jokie teismai, jokie prokurorai. Tai yra klausimas, ar išrinkti politikai yra atsparūs baltarusiškiems, rusiškiems interesams ir pinigams, ar nėra. Tai į šį klausimą gali atsakyti tik politikai ir, aš esu tikras, gali užkirsti kelią tik Seimas. Kaip mes tą darome su Astravo elektrine ir panašiai. Joks prokuroras neužkirs Astravo, jokia teisėsauga. Aš siūlau klausimą, kurio negali išspręsti niekas kitas. Gali išspręsti arba Valstiečių partija, atsisakiusi tokių pinigų, arba vis dėlto visas Seimas, pasakydamas, kas yra kas.
PIRMININKAS. Dėkojame. Paskutinis klausia B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Aš labai trumpai. Gerbiamasis pranešėjau, kiek atsimenu, trejus metus buvote Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, būtent anos pusės atstovas. Būdamas komiteto pirmininku jūs leidote daryti tai, ką dabar čia mums pasakojate. Tai ar jūs negalvojate prisiimti asmeninės atsakomybės už visą tą jovalą, kurį, apart jūsų, ten ėmė iš visų šnipų ir visa kita pinigus ir panašiai. Kur jūs buvote tada?
V. BAKAS (MSNG). Ačiū už klausimą. Gerbiami kolegos, iš tiesų, kai aš buvau Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, mano darbas buvo, aš stengiausi nedaryti skirties tarp pozicijos, opozicijos, aš komitete neturėjau priešų. Buvo laikai, kai tikrai reikėjo kalbėtis su Konservatorių partija, įtariai žiūrėjo į mus, mes sėdėdavome su R. Juknevičiene, išgerdavome kartais arbatos ir susitardavome dėl esminių interesų. Taip pat su Socialdemokratų partija, ponu J. Oleku. Buvo visai kita tradicija, nes mes supratome, kad NSGK veikla grindžiama nacionaliniu susitarimu, čia nėra opozicijų, tai yra valstybės interesai.
Dabar dėl mano… Ką aš padariau? Jūs šiek tiek vėliau atėjote į Seimą, aš jums galiu pasakyti ir tą viešai esu sakęs, kai man tapo žinoma, kas remia poną R. Karbauskį šiuo atveju, nes tikrai aš visos partijos nesiečiau, aš nuėjau pas jį ir jį įspėjau ir rekomendavau grąžinti pinigus. Taip pat atlikau kitus veiksmus, apie kuriuos galėčiau pasakyti parlamentinio tyrimo metu.
PIRMININKAS. Dėkojame už projekto pristatymą. Gerbiami kolegos, dėl motyvų. P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Taip, iš tikro mes galime turėti įvairius požiūrius, jie čia skiriasi, nes prisidėjau prie kai kurių čia esančių Seimo narių tapimo Seimo nariais vien tik todėl, kad aš tikėjau, kad ta politinė jėga demonstruos tą skaidrumą. Ir tie kalbėjimai, kad Agrokoncernas veikia skaidriai, iš tikrųjų yra tiesa. Bet jūs paklusote tam frakcijos seniūno spaudimui, Agrokoncerno savininkui, nesudaryti komisijos tam, kad įsitikintume, ar ten viskas skaidru. Ir aš tokiu būdu supratau, kad jis turi, įgavo tam tikrą stogą būtent Lietuvos Respublikos Seime. Šių metų sausį žiniasklaida paskelbė, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkimų kampanijai 44 tūkst. eurų paaukojo su verslo santykiais susiję asmenys, tarp jų baltarusiškų trąšų karaliumi pramintas klaipėdietis verslininkas I. Udovickis su sutuoktine, be to, kampaniją maksimaliomis beveik 8,8 tūkst. eurų sumomis parėmė su uostu susiję verslininkai V. Dambrauskas ir A. Tuma. Susisiekimo ministras pasiūlė tuometiniam Klaipėdos uosto vadovui A. Vaitkui, valstiečių kandidatui į miesto merus, Klaipėdos miesto, grąžinti lėšas rėmėjui. Tas pats tuometinis štabo vadovas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas V. Bakas irgi pasiūlė tai padaryti. Bet būtent partijos vadovo valia tai nebuvo padaryta ir akivaizdžiai buvo pademonstruota, kad jis yra susijęs su tais pinigais ir su ta parama ir jam svarbu turėti ją. Ar tai nėra tyrimo objektas?
PIRMININKAS. Dėkojame. Ir D. Gaižauskas.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, išties išklausius V. Baką, dabar P. Urbšį, na, neina suprasti, ko jie nori. Iš tiesų visiškai nieko bendro neturi su tyrimu, kurį mums pavedė Seimas, tai yra atlikti tyrimą dėl galimos Rusijos įtakos per Rusijos ambasados darbuotojus. Kitas uždavinys buvo dėl prevencinės sistemos ir trečias – dėl manipuliavimo, kur vieni iš objektų bus V. Bakas ir L. Kasčiūnas, kurie ir pasirašė dabar tą patį nutarimą. Kadangi nesugebėjo net paaiškinti, ko jie nori, o aš įtariu, kad nori tik nukreipti dėmesį ir dar tyrimą pratęsti, siūlau visiškai nepalaikyti. O kolegoms patarsiu, jeigu turite tokių iniciatyvų, registruokite, rinkite parašus ir bandykite kokį nors tyrimą atlikti, bet čia tam nemaišykite.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kadangi nuomonės išsiskyrė, gerbiami kolegos, balsuojame dėl pateikimo.
Užsiregistravo 55, balsavo 55: už – 24, prieš – 15, susilaikė 16. Po pateikimo nepritarta.
Alternatyvus balsavimas. Arba projektą tobuliname, arba atmetame. Kas už tobulinimą, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.
Užsiregistravo 55, balsavo 54: už – 22, prieš – 32. Projektas grąžintas tobulinti. (Balsai salėje) Reikia 36, kad būtų atmesta. Nėra. Projektas grąžintas tobulinti. (Balsai salėje)
17.11 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. XIII-2426 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos darbų programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4217 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos darbų programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4217. Prašom, gerbiama pranešėja Abramikiene.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš prašyčiau jūsų leisti patvirtinti sesijos darbų programą, nes norėčiau pateikti Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausiančių nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Balsuojame.
Užsiregistravo 52, balsavo 52: už – 47, prieš nėra, susilaikė 5. Po pateikimo pritarta.
Svarstymas. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Priėmimas. Balsuojame. Dėl motyvų nėra užsirašiusių. Iš karto balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 52, balsavo 51: už – 48, prieš nėra, susilaikė 3. Sesijos darbų programos pakeitimas yra priimtas. (Gongas)
17.13 val.
Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4216 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4216. Pranešėja – V. Aleknaitė-Abramikienė. Prašom.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, turiu atvirai prisipažinti, kad šio projekto atsiradimą paskatino opozicijos lyderio iniciatyva, aš turiu omeny J. Sabatauską, dėl įstatymo, kuris vieno balso persvara po pateikimo buvo mūsų priimtas ir jame buvo numatyta įteisinti visišką privalomumą skiepyti vaikus ir nepilnamečius. Aš suprantu kolegos geras intencijas ir suprantu, jog tai yra visuomenės interesas, kad imunoprofilaktika vyktų sklandžiai, tačiau pagal Biomedicinos konvenciją pacientas privalo duoti sutikimą visais atvejais, jeigu ketinama vykdyti kokią nors medicininę intervenciją.
Taigi sumaniau pateikti projektą, kuriame būtų galima rasti kompromisą tarp paciento teisės arba paciento atstovo teisės šiuo atveju atsisakyti ir viešojo intereso, nes įstatymas vis dėlto neturėtų įteisinti neatsakingų poelgių, ypač jeigu mes kalbame apie vaikus ir nepilnamečius. Mes visi žinome, kad viešojoje erdvėje esama labai daug mokslu nepagrįstos informacijos, įvairių gąsdinimų, gandų, internetas įvairiems gandams yra atviras, todėl dalis tėvų arba globėjų visai be pagrindo atsisako skiepyti nepilnamečius, tai yra asmenis iki 16 metų. Įstatymo projektu aš siūlau atskirti tuos atvejus, kai dėl visuomenės interesų apsaugos, tai yra ligų protrūkių atvejais, epidemijų atvejais, na, negalima atsisakyti skiepyti, ir tai jau yra galiojančiame įstatyme, nuo tų individualių atvejų, kai žmonės vadovaujasi nepagrįstomis baimėmis ir neskiepija savo vaikų arba globotinių.
Taigi, šio įstatymo esmė yra nepilnamečio paciento atstovo sutikimą arba atsisakymą grįsti tinkama informacija. Mano įstatymo projekte pabrėžiama, jog paciento atstovas, tėvai arba globėjai privalo bendrauti su gydytoju, išklausyti jo argumentus. Savo ruožtu gydytojas, peržiūrėjęs vaiko ar paauglio ligos istoriją, objektyviai turi įsitikinti, kad kontraindikacijų nėra, ir apie tai informuoti tėvus arba globėjus, tačiau jeigu ir šitie argumentai neįtikina, tada gydytojų konsiliumas turi teisę spręsti, atsižvelgdamas į nepilnamečio interesus.
Kitas dalykas, kurį aš norėčiau pabrėžti, kad yra Vyriausybės priimta 2019–2023 metų nacionalinė imunoprofilaktikos programa. Joje yra pabrėžiama, kad būtina užtikrinti skiepijimo programos saugumą. Tai yra labai teisinga pozicija. Kita vertus, toje programoje numatyta laipsniškai pereiti nuo centralizuotų vakcinų pirkimo prie kitos skiepų ir vakcinų įsigijimo tvarkos, o būtent pagal kompensuojamųjų vaistų analogiją.
Kodėl man tai yra svarbu? Todėl, kad projekte aš siūlau Vyriausybei numatyti galimybę įsigyti ne vien penkiavalenčių ar trivalenčių vakcinų, kaip yra dabar, bet taip pat ir vienvalenčių, nes kartais tėvai etikos sumetimais ar dėl kontraindikacijų baimės norėtų skiepyti vaikus vienvalente vakcina nuo vienos ligos. Žinoma, tai gali būti brangu ir todėl visiškai neatmesčiau, kad tokiu atveju asmeniui būtų siūloma susimokėti už tą vakciną, tačiau suteikti tokią galimybę turbūt būtų verta, galbūt ne iš karto, bet laipsniškai vadovaujantis Vyriausybės priimta programa.
Taigi, aš manau, jog būtų galima ir prašyčiau pritarti šitam įstatymui po pateikimo, o paskui tikiuosi bendradarbiauti su Sveikatos reikalų komitetu ir atsižvelgti į tas technines pastabas, kurias jau išreiškė Teisės departamentas. Tačiau pabrėžiu, Teisės departamentas neprieštarauja tokio įstatymo pateikimui, o aš savo ruožtu neprieštaraučiau, jeigu būtų prašoma ir Vyriausybės išvados, nes tai yra rimtas klausimas, susijęs su viešuoju interesu, su visuomenės interesu dėl imunoprofilaktikos. Tai tiek. Aš galėčiau atsakyti į klausimus.
PIRMININKAS. Prašyčiau nepabėgti iš tribūnos. Nori jūsų klausti A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū. Gerbiamoji kolege, neseniai (šiandien) esu paskirtas į Sveikatos reikalų komitetą kaip daktaro A. Vinkaus pakaitinis, tad mane labai domina ši sritis ir aš norėčiau jūsų paklausti. Na, farmacija, turbūt visi suprantame, yra gana stambus biznis, o žmogaus gyvenime, jo poreikių piramidėje – pačioje aukščiausioje vietoje, turbūt lenkianti ir maistą, ir visa kita. Todėl natūralu, kad susidomėjimas šia sritimi ir iš verslo pusės yra didelis. Mano klausimas būtų toks. Gal jūs turite statistiką? Vis dėlto kokia rezistencija dėl skiepų yra medikų, tarp pačių medikų, nes jie formuoja politiką, ypač šeimos gydytojai ir taip toliau. Gal galėtumėte pasidalinti šio įstatymo svarstymo kontekste.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Aš negalėčiau disponuoti tokiais skaičiais, nes oficialios statistikos nėra. Yra tik tam tikrų atgarsių spaudoje, viešojoje erdvėje. Jūsų įtarimai dėl kokių nors mano interesų tikrai nėra pagrįsti, aš tik galiu pasakyti, kad esu labai dėkinga savo tėvams, kad neprieštaravo įvairiems planiniams skiepams, kai aš buvau vaikas. Ypač džiaugiuosi, kad mokykloje man davė praryti tokį žirniuką, kuris buvo nuo poliomielito. Ir, ačiū Dievui, aš stoviu tiesiai prieš jus. Todėl manau, kad toks leidimas lengvabūdiškai, nepagrįstai atsisakyti skiepyti vaiką nėra naudingas nei tam vaikui, visų pirma, nei visai visuomenei. Kita vertus, aš suprantu, jog prievartinis skiepijimas galimas tik išimtiniais atvejais. Taigi aš bandau ieškoti kompromiso ir remiuosi Vyriausybės patvirtinta imunoprofilaktikos programa.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dėkojame gerbiamai pranešėjai, dėkojame ir jums. Kolegos, galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Siūloma svarstyti VIII (pavasario) sesijoje. Dabar visi pateikimai tokia data eina. Pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų komitetas. Ar dar norite kokio nors papildomo komiteto? Prašom.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Siūlome paprašyti Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Vyriausybės išvados? Ar čia reikalinga Vyriausybės išvada? Galime pritarti dėl išvados bendru sutarimu? Ačiū, pritarta ir Vyriausybės išvadai.
Gerbiami kolegos, Seimo narių pareiškimai. Pranešimų nėra. Registruojamės.
Užsiregistravo 49 Seimo nariai.
Šios dienos darbotvarkės vakarinį posėdį išsėmėme ir baigėme. Ačiū. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LGF – frakcija „Lietuvos gerovei“; LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.