LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NOTARIATO ĮSTATYMO NR. I-2882

7 IR 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO  NR. XIVP-775

2022-11-23    Nr. 102-P-49

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, komiteto nariai: Aušrinė Armonaitė, Irena Haase, Dainių Kreivį pavaduojantis Linas Slušnys, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Navickas, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.

Teisingumo viceministrė Gabija Grigaitė-Daugirdė, Teisingumo ministerijos l. e. p. Teisinių paslaugų grupės vadovė Aurelija Giedraitytė, Teisingumo ministerijos Teisinių paslaugų grupės patarėja Božena Rus, Notarų rūmų administracijos konsultantė Eglė Čaplinskienė, Notarų rūmų administracijos teisininkė Sima Sakalauskaitė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-09-06

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projektu siūloma papildyti Notariato įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 7 straipsnį 5 dalimi, joje numatant, kad notariato veiklos vertinimą gali atlikti Valstybės kontrolė Valstybės kontrolės įstatymo nustatyta tvarka. Keičiamo įstatymo 1 ir 2 straipsniuose yra įtvirtintos notariato bei notaro sąvokos, pagal kurias notariatas – tai visuma notarų, kuriems pagal šį įstatymą suteikiama teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų ar kitų organizacijų ir jų padalinių subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą, o notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Pastebėtina, jog Valstybės kontrolės įstatymo 2 straipsnyje yra numatyta, kad veiklos auditas yra valstybinio audito tipas, kai vertinama audituojamo subjekto veikla ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu. Atitinkamai valstybinis auditas yra apibrėžtas kaip nepriklausomas ir objektyvus vertinimas, atliekamas aukščiausiosios audito institucijos audituojamuose subjektuose, t. y. viešojo sektoriaus subjektuose arba kituose juridiniuose asmenyse, kuriems suteiktas ar perduotas valstybės turtas ir (ar) kuriems viešojo sektoriaus subjektas daro lemiamą poveikį, kuriuose Valstybės kontrolė atlieka valstybinį auditą, biudžeto politikos kontrolę ir kitą veiklą, įgyvendindama šiame įstatyme nustatytus uždavinius. Atsižvelgiant į tai, pastebėtina, jog nei notariatas, nei notarai nepatenka į Valstybės kontrolės audituojamų subjektų ratą, tad projekto nuostatos prieštarauja Valstybės kontrolės įstatymo nuostatoms.

Pritarti

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-09-06

2. Projekto 2 straipsniu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 14 straipsnį 4 dalimi, joje numatant, kad valstybinių auditorių prašymu pateikiama informacija ir duomenys, reikalingi valstybiniam auditui atlikti. Projekto 1 straipsnyje yra numatyta, jog būtų atliekamas notariato veiklos auditas, atsižvelgiant į tai, siūlytina suvienodinti projekte vartojamas sąvokas.

Pritarti

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-09-06

3. Vadovaujantis teisingumo ministro 2011 m. vasario 3 d.  įsakymu Nr. 1R-44 patvirtintu Notarinių veiksmų ir notaro pajamų bei išlaidų ataskaitos pateikimo tvarkos aprašu, kiekvienas notaras privalo pateikti Teisingumo ministerijai ataskaitą už ataskaitinį laikotarpį, apie notaro atliktus notarinius veiksmus ir gautas pajamas už atliktus notarinius veiksmus, parengtus sandorių projektus, konsultacijas ir technines paslaugas bei atliekant notaro funkcijas patirtas išlaidas. Taigi, Teisingumo ministerija, kaip tarnybinę notarų veiklos priežiūrą atliekantis subjektas, kasmet gauna išsamius duomenis apie sudarytų sandorių skaičių, rūšį, gautas pajamas. Pastebėtina, kad vadovaujantis keičiamo įstatymo 14 straipsniu, notarai privalo užtikrinti notarinių veiksmų slaptumą, tuo tarpu iš projektu siūlomo teisinio reglamentavimo nėra aišku, kaip šis reikalavimas būtų įgyvendinamas, nes projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje kalbama apie valstybinių auditorių teisę iš notarų gauti ne nuasmenintą, o visą „informaciją ir duomenis, reikalingus valstybiniam auditui atlikti“. Be to, pastebėtina ir tai, kad valstybė notarų veiklos kontrolę vykdo ir kitais būdais – nustatant notaro pareigą prisiekti, skiriant/atleidžiant notarus, nustatant notarų skaičių, veiklos teritorijas, reikalavimus darbo vietai, atlyginimo dydžius, taikant drausminę atsakomybę. Atsižvelgiant į tai, svarstytinas projektu teikiamo teisinio reguliavimo tikslingumas ir proporcingumas.

Pritarti

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-09-06

4. Projekto 3 straipsnyje numatyta, kad įstatymo nuostatos įsigaliotų 2022 m. sausio 1 d. Siekiant teisinio aiškumo bei norint išvengti galimų taikymo problemų, projektas pildytinas jo taikymo nuostatomis.

Nepritarti

Tobulinant projektą atsisakyta notariato audito.

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-09-06

5. Atsižvelgiant į keičiamame įstatyme įtvirtintas teisingumo ministro funkcijas bei pareigas, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo gautina Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuomonė.

Pritarti

6.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė

2021-09-21

Įvertinę Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 7 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-775 pažymime, kad Europos Sąjungos teisė nereguliuoja valstybių narių aukščiausių audito institucijų dalyvavimo vykdant notarų veiklos priežiūrą. Visgi atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 1 straipsnyje vartojama sąvoka „notariato veiklos vertinimas“ yra neapibrėžta, nėra aišku, koks yra siūlomo Valstybės kontrolės atliekamo notariato veiklos vertinimo dalykas, turinys ir apimtis. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos notariato įstatyme yra nustatytos dvi notarų veiklos priežiūros formos, t. y. (i) notarų veiklos tarnybinė priežiūra, kurią atlieka Teisingumo ministerija bei Lietuvos notarų rūmai (Notariato įstatymo 7 str. ir 10 str. 1 d. 1, 8  ir 9 p.) ir (ii) notarų atliekamų notarinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti teisėtumo priežiūra, kurią vykdo teismai (Notariato įstatymo 41 str., Civilinio proceso kodekso 511 str.). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad Teisingumo ministerijai, kaip valstybės institucijai, formuojančiai valstybės politiką notariato srityje ir reguliuojančiai notarų veiklą, šioje srityje funkcijos priskirtos pagal nustatytus įvairius (skirtingus) notarų veiklos kontrolės mechanizmus, pvz., notarų skaičiaus, jų buveinės ir veiklos teritorijos nustatymas, notarų įkainių reguliavimas, drausminės atsakomybės inicijavimas, reikalavimų, keliamų notarų biurams ir notarų darbo laikui, nustatymas ir kt. Taigi, šiuo metu įtvirtinta notarų veiklos priežiūra apima tiek notarų veiklos organizavimo, tiek notarinių veiksmų teisėtumo (teisinės kokybės) kontrolę. Tuo tarpu iš keičiamo įstatymo nėra aišku koks yra Valstybės kontrolės atliekamo vertinimo santykis su Teisingumo ministerijos ir Lietuvos notarų rūmų atliekama tarnybine priežiūra bei teismų vykdoma notarinių veiksmų teisėtumo priežiūra.

Pritarti

7.

Biuro vedėja Dalia Komparskienė

            Valstybės kontrolei atlikus valstybinį veiklos auditą „Antstoliams ir notarams pavestos valstybės funkcijos“ bei pateikus valstybinio audito ataskaitą Nr. VAE-14 „Ar užtikrinama, kad antstoliams ir notarams pavestos valstybės funkcijos būtų vykdomos efektyviai“, Teisingumo ministerija sudarė ataskaitoje nurodytų rekomendacijų detalų įgyvendinimo planą, kuriame pateikiami priemonių įgyvendinimo veiksmai ir šių veiksmų atlikimo terminai:

5. Vertinimas, ar antstolio vykdymo išlaidų dydžiai, notaro atlyginimo įkainiai ir šių dydžių bei įkainių nustatymo tvarkos atsižvelgiant į įstatymuose nustatytus kriterijus, turėtų būti tvirtinami Lietuvos Respublikos Vyriausybės.	1. Kreiptis į FM ir SADM dėl nuomonės apie institucijas, kurios turėtų būti atsakingos už vykdymo išlaidų ir įkainių tvirtinimą bei jų tvarkos nustatymą (2021 m. I ketv.) 2. Pateikti siūlymus LRV su galimomis sprendimų alternatyvomis (2021 m. II ketv.)	2021 IV ketv.
6. Patvirtinti  antstolio vykdymo išlaidų dydžių ir notaro atlyginimo įkainių nustatymo tvarkas, kuriose būtų numatytas įstatymuose nustatytų kriterijų taikymas.	1. Imtis veiksmų atlikti tyrimus dėl galimų vykdymo išlaidų dydžių ir įkainių kriterijų, jų tarpusavio santykio (svertų)  nustatymo bei šių kriterijų taikymo tvirtinant vykdymo išlaidų ir įkainių dydžius (2022 IV ketv.) 2. Parengti teisės aktų projektus (2023 IV ketv.)	2023 IV ketv.
7. Patvirtinti antstolio vykdymo išlaidų dydžius ir notaro atlyginimo įkainius, apskaičiuotus atsižvelgiant į įstatymuose nustatytus kriterijus.	Parengti teisės aktų projektus	2024 IV ketv.

Šių priemonių įgyvendinimas prisidėtų prie notarų tarnybinės priežiūros pagerinimo ir padėtų siekti įstatymo projekto tikslo - tobulinti notarų veiklos priežiūrą.

Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos notarų rūmai 2021-10-15				Lietuvos notarų rūmai, susipažinę su Notariato įstatymo Nr. I-2882 7 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-775 (toliau – Projektas), pateikia savo pastabas ir pasiūlymus. Projektu siūloma nustatyti naują teisinį reguliavimą, suteikiant kompetenciją Valstybės kontrolei atlikti notariato veiklos vertinimą Valstybės kontrolės įstatymo nustatyta tvarka. Projekto Aiškinamajame rašte nurodoma, kad Projektu siekiama sudaryti galimybes Valstybės kontrolei įvertinti, ar notariato veikla ir notarams pavestos funkcijos vykdomos efektyviai ir tinkamai. Tokio Projekto parengimo priežastimi/motyvu yra nurodomas 2020 m. Valstybės kontrolės atliktas auditas „Ar užtikrinama, kad antstoliams ir notarams pavestos valstybės funkcijos būtų vykdomos efektyviai“ (toliau – Auditas), kuris, kaip teigiama Aiškinamajame rašte, parodė, kad valstybė perdavė funkcijų vykdymą notarams, bet nesiima pakankamai priemonių, kad šios funkcijos būtų vykdomos efektyviai. Taip pat minimi kiti aspektai, kuriuos turėtų įvertinti Teisingumo ministerija, bei tai, kad auditoriams nebuvo sudaryta galimybė rinkti audito įrodymus notarų biuruose. Pažymėtina, kad siūlomam naujam teisiniam reguliavimui trūksta pagrindimo, jis neatitinka pagrindinių teisėkūros principų, kuriais vadovaujantis turi būti rengiamas teisės akto projektas (Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnis, 9 straipsnio 1 dalis): 1. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas iš esmės prieštarauja  pačiai Valstybės kontrolės esmei/kompetencijai ir veiklos uždaviniams: - Lietuvos Respublikos Konstitucijos 134 straipsnyje nurodyta, kad Valstybės kontrolė prižiūri, ar teisėtai valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas. Pagal Valstybės kontrolės įstatymo 4 straipsnio, reglamentuojančio Valstybės kontrolės veiklos teisinius pagrindus ir principus, 1 dalį Valstybės kontrolė savo veikloje pirmiausiai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija; - Projekto Aiškinamajame rašte minimoje Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės institucijų organizacijos priimtoje Limos deklaracijoje dėl audito principų gairių kalbama apie valdžios sektoriaus auditą. Pagrindinis Limos deklaracijos tikslas - valdžios sektoriaus audito nepriklausomumas. Joje kalbama apie tvarkingą ir efektyvų valstybės lėšų naudojimą, tinkamą valstybės finansų valdymą, rezultatyvius valdžios institucijų sprendimus; - Valstybės kontrolės įstatymo 7 straipsnyje numatyti Valstybės kontrolės uždaviniai yra: 1) prižiūrėti, ar teisėtai ir efektyviai valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas; 2) skatinti teigiamą ir veiksmingą valstybinio audito poveikį valstybės finansų valdymo ir kontrolės sistemai bei į rezultatus ir visuomenės poreikius orientuotam viešajam valdymui; 3) stebėti, kaip laikomasi Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytų taisyklių ir kaip vykdomos užduotys, užtikrinti viešųjų finansų skaidrumą ir atskaitomybę. Taigi, Valstybės kontrolės paskirtis yra dalyvauti viešosios atskaitomybės procese, ir jos kompetencija yra tikrinti, ar valstybės viešieji finansai naudojami efektyviai, skaidriai ir ekonomiškai, ar atitinka teisės aktų reikalavimus. Valstybės kontrolė prižiūri, ar teisėtai ir efektyviai valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas, audituoja ES finansinės paramos lėšų panaudojimą, audituojamo subjekto viešąjį ir vidaus administravimą ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu. Atitinkamai Valstybės kontrolė gali atlikti audituojamuose subjektuose valstybinį auditą, biudžeto politikos kontrolę ir kitą veiklą, tik įgyvendindama Valstybės kontrolės įstatyme nustatytus uždavinius (Valstybės kontrolės įstatymo 2 straipsnio 5 dalis).  Pažymėtina, kad notarai verčiasi savarankiška profesine veikla ir nevaldo, nenaudoja ir nedisponuoja valstybės turtu, negauna asignavimų iš valstybės biudžeto, negauna iš valstybės ar ES institucijų jokios finansinės paramos, nerenka mokesčių:  - Kaip ir nurodyta Projekto Aiškinamajame rašte, notariatas nėra valstybės institucija, o notarai nėra valstybės tarnautojai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime yra pažymėjęs, kad valstybė savo funkcijas tam tikra apimtimi taip pat gali vykdyti per kitas (ne valstybės) institucijas, kurioms pagal įstatymus yra pavesta (patikėta) vykdyti tam tikras valstybės funkcijas arba kurios tam tikromis įstatymuose apibrėžtomis formomis ir būdais dalyvauja vykdant valstybės funkcijas. 2010 m. kovo 22 d. nutarime Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nurodė, kad Lietuvoje notarai vykdo viešo pobūdžio funkcijas, tačiau nėra valstybės (ar savivaldybės) tarnautojai – jie verčiasi savarankiška profesine veikla, o jų funkcijas, kitą veiklą bei įgaliojimus apibrėžia įstatymai. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo bylose dėl pilietybės, kaip tapimo notaru sąlygos, teisėtumo taip pat yra išaiškinta, kad notarų veikla nereiškia teisioginio ir konkretaus viešosios valdžios funkcijų vykdymo; - Nors, vadovaujantis Notariato įstatymo 2 straipsniu, notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis valstybės deleguotas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų, pagal Notariato įstatymo 21 straipsnį notaras dirba savarankiškai ir yra ekonomiškai nepriklausomas. Notaras savo nuožiūra priima į darbą jam reikalingus biuro darbuotojus bei moka jiems atlyginimą, taip pat įsigyja biuro patalpas ar jas nuomoja, perka reikiamą inventorių ar kitus reikmenis; - Notaras yra laisvosios profesijos atstovas. Laisvoji profesija – profesija, kuria reikiamą profesinę kvalifikaciją turintys asmenys verčiasi asmeniškai, atsakingai ir profesiniu atžvilgiu nepriklausomai/savarankiškai teikia intelektines paslaugas klientams ir visuomenei, įskaitant teisinę (advokato, notaro, antstolio, kt.) ir kitą veiklą. Vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi, notarai vykdo savarankišką profesinę individualią veiklą. Kaip ir kiti individualia veikla besiverčiantys asmenys, notarai deklaruoja pajamas, moka mokesčius, vykdo kitas mokestines prievoles. Taigi, notaro profesine veikla yra verčiamasi savarankiškai, nepriklausomai nuo kitų asmenų: notaras pats organizuoja savo veiklą ir sprendžia su savo veikla visus susijusius klausimus, prisiima veiklos riziką ir asmeniškai atsako, moka nustatytus mokesčius bei dengia savo veiklos kaštus; - Valstybė nustato notarų veiklos vykdymo sąlygas, reikalavimus bei apribojimus, ir tik šioje apimtyje gali kontroliuoti notarų veiklą. Notarų ir jų savivaldos institucijų veiklos tarnybinę priežiūrą atlieka Teisingumo ministerija (Notariato įstatymo 7, 11 straipsniai) ir notarų savivaldos institucija – Lietuvos notarų rūmai (Notariato įstatymo 9, 10 straipsniai). Notarinių veiksmų teisėtumo priežiūrą atlikti gali tik teismai (Notariato įstatymo 41 straipsnis). Pavyzdžiui, Teisingumo ministerija kontroliuoja, kaip notarai laikosi notarų biurams ir notarų darbo laikui keliamų reikalavimų, organizuoja asmenų priėmimą, laikosi notarinio registro, tvirtinamųjų įrašų ir notarinių liudijimų formų pildymo taisyklių, parengia, tvarko, saugo ir naudoja savo veikloje sudarytus dokumentus, laikosi kitų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintais teisės aktais nustatytų notaro profesinės veiklos reikalavimų. Atitinkamai notarų, kaip ir kitų individualia veikla besiverčiančių asmenų, mokesčių įstatymų reikalavimų vykdymą, mokesčių apskaičiavimą, deklaravimą, sumokėjimą turi teisę tikrinti/atlikti mokestinį patikrinimą mokesčių administratorius. Kaip notarai laikosi darbuotojų saugą ir sveikatą darbe reglamentuojančių teisės aktų tikrinti gali Valstybinė darbo inspekcija ir pan. Taigi, valstybės vykdoma kontrolė iš esmės apima priežiūrą, kaip notarai laikosi valstybės nustatytų jiems taikomų profesinės veiklos reikalavimų, t. y., tik tokia apimtimi; Lietuvos notarų rūmų turimais duomenimis, nei vienoje Europos Sąjungos valstybėje, kurioje yra įtvirtintas lotyniškojo notariato modelis, valstybės audito institucija neatlieka notarų veiklos priežiūros/vertinimo. Didžiojoje dalyje Europos valstybių notariatų veiklos priežiūrą vykdo teisingumo ministerija ir notarų savivaldos organizacijos (Ispanija, Serbija, Čekija, Liuksemburgas, Prancūzija, Estija, Latvija, Italija, Vokietija), dalyje valstybių notarų profesinės veiklos priežiūros funkcijas vykdo teismai (Malta, Latvija). Taip pat, atitinkamus įgaliojimus notarų atžvilgiu turi mokestinės institucijos (Serbija, Čekija, Latvija, Italija).	Pritarti
2.	Lietuvos notarų rūmai 2021-10-15				Projekto Aiškinamajame rašte nėra nurodoma, kokias konkrečiai problemas ketinama išspręsti Projektu, nėra aišku, ką konkrečiai notariate vertintų Valstybės kontrolė, ir koks tokio vertinimo santykis su kitų institucijų vykdoma notarų tarnybine bei notarinių veiksmų teisėtumo priežiūra, nevertinama administracinė našta notarams, notarų veiklos vertinimą suteikiant dar vienam subjektui, neanalizuojamos galimos papildomos išlaidos valstybei.	Pritarti
3.	Lietuvos notarų rūmai 2021-10-15				Valstybės kontrolės atlikto Audito audituojamas subjektas buvo Teisingumo ministerija, kuri formuoja valstybės politiką notariato srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, taigi, ir vykdo notarų ir jų savivaldos institucijų tarnybinę priežiūrą. Audito metu buvo nustatyti tam tikri Teisingumo ministerijos veiklos trūkumai šioje srityje ir pateiktos rekomendacijos, nurodant, kad jas įgyvendinus, bus užtikrintas efektyvus notarams pavestų valstybės funkcijų vykdymas. Rekomendacijos yra įgyvendinamos, vadovaujantis Valstybės kontrolės nustatytu rekomendacijų įgyvendinimo planu ir terminais. Pažymėtina, kad Audito metu nebuvo nustatytas poreikis ir nebuvo pateiktos rekomendacijos svarstyti klausimą dėl dar vieno subjekto, galinčio tikrinti notarų veiklą, reikalingumo/tikslingumo, arba plėsti notarų tarnybinės veiklos priežiūros apimtį. Paminėtina ir tai, kad Valstybės kontrolė yra nutraukusi susijusį auditą „Notarų taikomi įkainiai“, Teisingumo ministerijai skiriant deramą dėmesį Audito rekomendacijų įgyvendinimui, pagrįstų notaro atlyginimo įkainių nustatymui bei praktinio įkainių taikymo analizei. Taigi, Valstybės kontrolė, atlikdama Teisingumo ministerijos valstybinį auditą, esant galiojančiam teisiniam reguliavimui, turėjo galimybę ir Valstybės kontrolės įstatymo nustatyta tvarka įvertino notarams pavestų valstybės funkcijų vykdymo efektyvumą bei pateikė konkrečias rekomendacijas Teisingumo ministerijai dėl notariato veiklos tobulinimo. Todėl, vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, Valstybės kontrolės atliktas Auditas nepagrindžia Projekto reikalingumo/būtinumo.	Pritarti
4.	Lietuvos notarų rūmai 2021-10-15				Projekto Aiškinamajame rašte nurodoma, kad, vadovaujantis Audito ataskaita, auditoriams nebuvo sudaryta galimybė rinkti audito įrodymus notarų biuruose. Pažymėtina, kad tokia informacija yra neteisinga ir neobjektyvi. Pirmiausia, Audito metu audituojamas subjektas buvo Teisingumo ministerija. Veiklos audito metu įvertinama būtent audituojamo subjekto viešojo ir vidaus administravimo veikla ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu. Taigi, nei Lietuvos notarų rūmai, nei notarai nebuvo audituojamais subjektais ir neturėjo jokių audituojamo subjekto teisių ir pareigų, numatytų Valstybės kontrolės įstatymo 14 straipsnyje. Tačiau suprantant Valstybės kontrolės vykdomų uždavinių svarbą visuomenei, atsižvelgiant į viešąjį interesą, Lietuvos notarų rūmai/notarai kaip tretieji asmenys geranoriškai bendradarbiavo su Valstybės kontrole pagal teisės aktų nustatytą kompetenciją ir teikė informaciją bei dokumentus, susijusius su jiems pavestų viešojo pobūdžio funkcijų vykdymu. Institucijų bendradarbiavimas vyko pagal kompetenciją, vadovaujantis teisės aktais ir nustatytais veiklos principais, iš kurių vienas svarbiausių yra teisėtumo principas, ir kuriuo grindžiama tiek Lietuvos notarų rūmų/notarų, tiek ir Valstybės kontrolės veikla. Be to, notarai privalo vadovautis nepriklausomumo bei profesinės paslapties principais.           Taigi, šiame kontekste pažymėtina, kad viena svarbiausių pamatinių, esminių notarų veiklos taisyklių/nuostatų yra nepriklausomumo principas. Notarų nepriklausomumo principo esmė yra apibrėžta Notariato įstatymo 12 straipsnyje, kuriame numatyta, jog notarai savo įgaliojimus vykdo, nepaisydami valstybinės valdžios bei valdymo institucijų įtakos, ir paklūsta tik įstatymams. Būti nepriklausomu notarą įpareigoja ir priesaika, kurią jis duoda prieš pradėdamas eiti notaro pareigas. Be abejo, toks notaro, kuris vykdo valstybės deleguotas viešojo pobūdžio funkcijas, nepriklausomumas nėra notaro ir valstybės interesų supriešinimas. Notaras privalo būti ištikimu Lietuvos Respublikai, būti lojalus valstybės atžvilgiu ir nepažeisti valstybės interesų. Nepriklausomumas nuo valstybės reiškia, kad, panašiai, kaip teisėjas, notaras pirmiausiai yra nepriklausomas nuo valstybės subjektyvių norų. Valstybės pareigūnai teisės aktuose nustatyta apimtimi gali atlikti notarų tarnybinę priežiūrą, tačiau negali atlikti notarinių veiksmų teisėtumo priežiūros, daryti kokį nors poveikį ar duoti kokių nors profesinio pobūdžio nurodymų dėl notarinių veiksmų atlikimo. Gali būti tikrinimas tik notaro veiklos teisėtumas, kiek tai nesusiję su notarinių veiksmų teisėtumo tikrinimu. Notarinių veiksmų (ar atsisakymo juos atlikti ) teisėtumo priežiūrą vykdyti turi teisę tik teismas.           Kaip minėta, notarams taikytinas ir profesinės paslapties principas. Vadovaujantis Civilinio kodekso 1.116 straipsnio 4 dalimi, Notariato įstatymo 14 straipsniu, notarai privalo saugoti profesinę paslaptį ir užtikrinti notarinių veiksmų slaptumą. Notaras profesinę paslaptį saugo ne savo naudai, o gindamas klientų interesus. Išimtys, kam ir kada notaras gali atskleisti jam klientų patikėtą informaciją, taip pat įtvirtintos įstatyme, numatant specialų subjektų ratą, kurie turi teisę gauti pažymas apie notarinius veiksmus bei dokumentus. Pavyzdžiui, ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai, teisėjai turi teisę gauti informaciją apie notarinius veiksmus ir dokumentus, tačiau ne visais atvejais, o tik tais, kai ši informacija ir dokumentai reikalingi jų žinioje esančioms baudžiamosioms, civilinėms byloms tirti. Paminėtina, kad notarai, vadovaudamiesi įstatymais, tam tikrą informaciją teikia mokesčių administratoriui, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, privalo pranešti teisėsaugos įstaigai arba teismui apie daromus ar padarytus nusikaltimus, apie kuriuos sužino vykdydami savo pareigas ir kt.           Projektu siūloma išimtis iš notarų profesinės paslapties principo, numatant, kad valstybinių auditorių prašymu notarai pateiktų informaciją ir duomenis, reikalingus valstybiniam auditui atlikti. Pažymėtina, kad, pirmiausia, šią Projekto nuostatą reikėtų svarstyti tik priėjus prie išvados, kad Valstybės kontrolė apskritai turi kompetenciją atlikti notarų veiklos auditą. Tokiu atveju, Projekto Aiškinamajame rašte turėtų būti aiškiai pateikiamas tokios išimties (įskaitant jos apimtį) būtinumo/reikalingumo pagrindimas. Atkreiptinas dėmesys, kad notarų profesinės paslapties principo išimtys galimos tik esant aiškiai išreikštam viešajam interesui, kurio buvimą ar nebuvimą turi apibrėžti įstatymas. Todėl tai turėtų būti deramai įvertinama. Atsižvelgiant į tai, kad Projekte nėra detalizuojama, kokiais atvejais ir kokia konkrečiai informacija bei duomenys galėtų būti pateikiami auditoriams, taip pat reikėtų spręsti ir dėl galimų pateikti informacijos ir dokumentų apimties/turinio ir jų būtinumo/proporcingumo.           Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, į Valstybės kontrolės kompetenciją negali įeiti notariato veiklos vertinimas. Priimtas Projektas galimai suteiktų Valstybės kontrolei daugiau teisių nei numato Konstitucija. Manytume, kad dabartinis teisinis reguliavimas yra tinkamas ir nustato pakankamai priemonių, leidžiančių tikrinti/stebėti/prižiūrėti notarų veiklą ir užtikrinti notarų veiklos gerinimą bei naudos visuomenei didinimą. Taip pat atkreiptinas dėmesys į Projekto diskriminacinį pobūdį ta prasme, kad notarai nėra vieninteliai subjektai, kuriems valstybė suteikė teisę vykdyti viešojo pobūdžio funkcijas. Pavyzdžiui, vadovaujantis Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, antstoliai taip pat yra valstybės įgalioti asmenys, kuriems valstybė suteikė įgaliojimus vykdyti tam tikras viešojo pobūdžio funkcijas. Be to, tikslinga paminėti ir tokias viešojo administravimo funkcijas atliekančias profesinės savivaldos organizacijas kaip Lietuvos antstolių rūmai, Lietuvos advokatūra, Lietuvos auditorių rūmai, Lietuvos architektų rūmai, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai bei kt. Atsižvelgiant į tai, Projektas turėtų būti svarstomas sistemiškai ir nuosekliai platesniame kontekste.	Pritarti
5.	Lietuvos notarų rūmai				Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė 2020 m. atliko valstybinį auditą „Ar užtikrinama, kad antstoliams ir notarams pavestos valstybės funkcijos būtų vykdomos efektyviai“ (toliau – Auditas). Vienas iš šio Audito tikslų buvo įvertinti, ar užtikrinama, kad būtų efektyviai vykdomos notarams pavestos valstybės funkcijos. Atliekant Auditą ir siekiant surinkti tinkamus ir pakankamus įrodymus, kaip notarai, taikydami Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatytus notarų atlyginimo įkainius, apskaičiuoja notarinio veiksmo kainą, buvo susidurta su audito apribojimais. Tai lėmė galiojantis teisinis reguliavimas, pagal kurį Valstybės kontrolė neturi kompetencijos atlikti nei Lietuvos notarų rūmų, nei individualių notarų veiklos vertinimo/audito. Tai iš esmės atitinka Europos Sąjungos valstybių narių, kuriose veikia lotyniškasis notariatas, teisinį reguliavimą, pagal kurį, kaip nurodoma 2021 m. gruodžio 28 d. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus analitinėje apžvalgoje „Dėl notariato valstybinio audito Europos Sąjungos valstybėse narėse“, notarai nėra priskiriami aukščiausiųjų audito institucijų reguliarios kontrolės ir audito sričiai. Aukščiausiųjų audito institucijų kompetencijai, visų pirma, priskiriami iš viešųjų lėšų finansuojami ar valstybei bent dalinai nuosavybės teise priklausantys subjektai. Lotyniškojo notariato šalyse notarams, nors jie ir vykdo tam tikrus valstybės įgaliojimus, būdingas finansinis nepriklausomumas. Didžiojoje dalyje Europos valstybių notariatų veiklos priežiūrą vykdo teisingumo ministerija ir notarų savivaldos organizacijos (pavyzdžiui, Ispanijoje, Serbijoje, Čekijoje, Liuksemburge, Prancūzijoje, Estijoje, Latvijoje, Italijoje, Vokietijoje), dalyje valstybių notarų profesinės veiklos priežiūros funkcijas vykdo teismai (pavyzdžiui, Maltoje, Latvijoje). Taip pat atitinkamus įgaliojimus notarų atžvilgiu turi mokestinės institucijos (pavyzdžiui, Serbijoje, Čekijoje, Latvijoje, Italijoje). Tik tais atvejais, kai notariato funkcionavimas tam tikrais aspektais yra susiejamas su viešųjų lėšų panaudojimu, jis gali atsidurti aukščiausiųjų audito institucijų dėmesyje. Pavyzdžiui, Austrijos aukščiausioji audito institucija turi teisę audituoti įstatymuose numatytų profesinių asociacijų, įskaitant notarų asociacijas, lėšų administravimą (finansinį teisingumą, atitiktį galiojančiam reguliavimui ir pan.), išskyrus kompetentingų organų nutarimus, kurie nustato lėšų, skirtų profesinės asociacijos organų veiklai vykdyti, administravimą. Estijoje aukščiausioji audito institucija turi teisę atlikti asmenų, vykdančių viešąsias funkcijas, susijusias su valstybės turto naudojimu ir išsaugojimu, auditą. Šiuo aspektu į aukščiausiųjų valstybės audito institucijų kontrolės sritį patenka ir notarų profesinės asociacijos, kurios inter alia kontroliuoja notarus ir taip užtikrina viešąjį interesą.           Lietuvoje, kaip ir kitose lotyniškojo notariato valstybėse, notaro profesija pasižymi savireguliacija, vykdoma per nustatytą profesinės savivaldos sistemą, kuri apima visus notaro veikla besiverčiančius asmenis. Pagal Notariato įstatymo 8 straipsnį visi Lietuvos Respublikos notarai vienijasi į Lietuvos notarų rūmus. Kiekvienas notaras ex lege yra Lietuvos notarų rūmų narys. Lietuvos notarų rūmai yra viešasis juridinis asmuo, kurio teisinė forma – asociacija.           Notariato įstatymo 10 straipsnyje „Notarų rūmų funkcijos“ nustatyta, kad Lietuvos notarų rūmai, vykdydami savo uždavinius, kontroliuoja, kad notarai sąžiningai atliktų savo pareigas; organizuoja kursus ir seminarus notarų kvalifikacijai kelti; teikia pasiūlymus aukštesnėms instancijoms notarų veiklos klausimais; skiria lėšų notarų kvalifikacijos kėlimo reikmėms; nustatyta tvarka draudžia notarus profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu; gali reikalauti iš notarų informacijos apie atliktus notarinius veiksmus; imasi priemonių notarinei praktikai suvienodinti; kontroliuoja, kaip notarai organizuoja notarų biurų darbą, laikosi profesinės etikos reikalavimų; kontroliuoja, kaip notarai tvarko ir saugo savo profesinės veiklos metu sudaromus dokumentus; organizuoja notaro praktikos atlikimą; atlieka kitas kituose įstatymuose ir Lietuvos notarų rūmų statute numatytas funkcijas.           Lietuvos notarų rūmų uždaviniai – prižiūrėti, kaip notarai atlieka savo funkcijas, laikosi profesinės etikos reikalavimų, yra įgyvendinami per Lietuvos notarų rūmų organus. Pavyzdžiui, Notarų garbės teismas gali skirti notarui drausminę nuobaudą už Notariato įstatymo, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintų ir kitų notarų veiklą reglamentuojančių teisės aktų bei Lietuvos Respublikos notarų etikos kodekso pažeidimus. Siekiant patikrinti notarų kvalifikaciją ir jų profesines žinias, notarai yra periodiškai atestuojami. Notarų atestavimą organizuoja ir vykdo Notarų atestacijos komisija, kuri, įvykdžiusi notarų atestaciją, priima nutarimą dėl notaro tinkamumo eiti notaro pareigas. Notarų veiklos priežiūros funkcijos Lietuvos notarų rūmams yra deleguotos ne tik Notariato įstatymu, tačiau ir specialiais įstatymais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 30 straipsniu, Lietuvos notarų rūmai atlieka šiame įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo priežiūrą, t. y. prižiūri, ar notarai įgyvendina šiame įstatyme nustatytas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones.           Taigi, įstatymų nustatytas notarų savivaldos institucijų tikslas yra reguliuoti, remti ir kontroliuoti notarus, vykdančius svarbias viešojo pobūdžio funkcijas, visuomenės apsaugos tikslais, ir taip užtikrinti viešąjį interesą. Atsižvelgiant į Lietuvos notarų rūmams suteiktų įgaliojimų pobūdį, jų vykdoma veikla, susijusi su notarų profesinės veiklos priežiūra, yra priskirtina viešojo administravimo sričiai. Pagal Valstybės kontrolės įstatymo 7 straipsnio, reglamentuojančio Valstybės kontrolės uždavinius, 2 punktą Valstybės kontrolės vienas iš uždavinių yra skatinti teigiamą ir veiksmingą valstybinio audito poveikį į rezultatus ir visuomenės poreikius orientuotam viešajam valdymui.  Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ir atsižvelgiant į užsienio valstybių teisinį reguliavimą, Lietuvos notarų rūmams suteiktų įgaliojimų pobūdį bei Valstybės kontrolės vykdomus uždavinius, parengtas Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas), kuriuo siūloma numatyti, jog Valstybės kontrolė, jai įstatymu suteiktų įgaliojimų ribose, turi teisę atlikti notarų savivaldos institucijos  - Lietuvos notarų rūmų valstybinį auditą. 1 straipsnis. 7straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 7 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „Notarų ir jų savivaldos institucijų veiklos tarnybinė priežiūra“ 2. Pakeisti 7 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija Nnotarų savivaldos institucijų priežiūraą atliekama šio įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka.“ 3. Papildyti 7 straipsnį nauja 5 dalimi ir ją išdėstyti taip: „Valstybės kontrolė notarų savivaldos institucijų valstybinį auditą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka.“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas           Šis įstatymas įsigalioja 2022 m. __ d.	Pritarti iš dalies	Įstatymo projektą siūloma išdėstyti taip: 1 straipsnis. 7straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. Notarų ir jų savivaldos institucijų veiklos tarnybinė priežiūra Notarų ir jų savivaldos institucijų veiklos tarnybinę priežiūrą atlieka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro paskirti asmenys. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija analizuoja notarinių veiksmų ir notarų pajamų už atliktus notarinius veiksmus statistiką bei atlieka šiame straipsnyje šio straipsnio 2 dalyje  numatytą notarų veiklos priežiūrą. Notarų veiklos priežiūra atliekama Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro paskirti asmenys kontroliuoja, kaip Kaip notarai laikosi notarų biurams ir notarų darbo laikui keliamų reikalavimų, organizuoja asmenų priėmimą, laikosi notarinio registro, tvirtinamųjų įrašų ir notarinių liudijimų formų pildymo taisyklių, parengia, tvarko, saugo ir naudoja savo veikloje sudarytus dokumentus, laikosi kitų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintais teisės aktais nustatytų notaro profesinės veiklos reikalavimų pagal kompetenciją Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka kontroliuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir Notarų rūmai. Į notarų veiklos priežiūrą neįeina notarų atliekamų notarinių veiksmų teisėtumo priežiūra. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro paskirti asmenys Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir Notarų rūmai, atlikdami notarų veiklos tarnybinę priežiūrą, turi teisę reikalauti iš notarų pasiaiškinti dėl pažeidimų ir trūkumų, susijusių su šio straipsnio 2 dalyje nurodyta notaro profesine veikla. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija Nnotarų savivaldos institucijų priežiūra priežiūrą atliekama šio įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka. Valstybės kontrolė notarų savivaldos institucijų valstybinį auditą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka.“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. sausio 1 d.“ Atsižvelgiant į Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintą sistemiškumo principą, taip pat į tai, kad Valstybės kontrolės įstatymo 14 straipsnyje yra nustatyta audituojamo subjekto pareiga teikti visus reikiamus duomenis ir atlikti kitus auditavimui būtinus veiksmus, Notariato įstatymo papildymas dėl duomenų teikimo auditoriams yra perteklinis.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolė 2021-10-15				Valstybės kontrolė, gavusi Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto prašymą pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 7 ir 14 str. pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-775, teikia savo nuomonę dėl nurodyto projekto. Valstybės kontrolė – aukščiausioji audito institucija – vykdydama veiklą jai suteiktos kompetencijos ir nustatytų uždavinių ribose, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Valstybės kontrolės įstatyme įtvirtintais veiklos teisiniais pagrindais ir principais. Pagal Konstitucijos 133 str. Valstybės kontrolės sistemą ir įgaliojimus nustato įstatymas. Vadovaujantis Valstybės kontrolės įstatymo 7 str., vienas institucijos uždavinių yra skatinti teigiamą ir veiksmingą valstybinio audito poveikį valstybės finansų valdymo ir kontrolės sistemai bei į rezultatus ir visuomenės poreikius orientuotam viešajam valdymui. Įgyvendindama įstatyme nustatytus uždavinius Valstybės kontrolė atlieka valstybinį auditą, biudžeto politikos kontrolę ir kitą veiklą (8 str.). Valstybės kontrolė, kaip aukščiausioji audito institucija, atlieka finansinį, atitikties ir veiklos auditą. Valstybinis auditas atliekamas vadovaujantis tarptautiniais audito standartais ir tarptautiniais aukščiausiųjų audito institucijų standartais (TAAIS) 12 str. 1 ir 2 d.). Veiklos auditas apibrėžiamas kaip valstybinio audito tipas, kai vertinama audituojamo subjekto veikla ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu (2 str. 12 p.). Valstybiniai auditoriai ir Valstybės kontrolės darbuotojai, atliekantys kitus vertinimus, turi teisę savarankiškai pasirinkti darbo procedūras; gauti prašomus pateikti dokumentus ir informaciją, reikalingus veiklai vykdyti (11 str. 1 d. 1 ir 2 p.). TAAIS tikslas – skatinti nepriklausomą ir veiksmingą INTOSAI (Tarptautinė aukščiausiųjų audito institucijų organizacija, angl. International Organisation of Supreme Audit Institutions) narių atliekamą auditą ir padėti INTOSAI nariams rengti savo profesines metodikas, vadovaujantis jiems suteiktais įgaliojimais, nacionaliniais įstatymais ir teisės aktais. 100 TAAIS „Pagrindiniai viešojo sektoriaus audito principai“ nustatyti bendrieji pagrindiniai viešojo sektoriaus audito principai ir apibrėžti aukščiausiųjų audito institucijų) įgaliojimai. 300 TAAIS „Pagrindiniai veiklos audito principai“ pagrindą sudaro pagrindiniai principai, nustatyti 100 TAAIS, pritaikant juos konkrečiam veiklos audito kontekstui. 300 TAAIS turėtų būti skaitomas ir aiškinamas kartu su 100 TAAIS, kuris taikomas ir veiklos auditui (300 TAAIS 2 p.). Visų rūšių viešojo sektoriaus audito sudedamosios dalys yra tos pačios – auditorius, atsakingoji šalis, numatomi vartotojai (t. y., trys audito šalys), audito srities įvertinimo kriterijai ir audito srities informacija (100 TAAIS 24 p.). Atsakingoji šalis – atliekant viešojo sektoriaus auditą, atitinkamos atsakomybės ribos nustatomos konstitucinėje arba įstatyminėje sąrangoje. Atsakingosios šalys gali būti atsakingos už audito srities informaciją, už audito srities valdymą arba už rekomendacijų nagrinėjimą, o jomis būti gali tiek asmenys, tiek institucijos (100 TAAIS 25 p.). Atsakingosiomis šalimis gali būti įvairūs fiziniai ar juridiniai asmenys, kurių kiekvienas yra atsakingas už skirtingus audito srities aspektus. Kai kurios šalys gali būti atsakingos už tam tikras problemas sukėlusius veiksmus. Kitos šalys gali sugebėti pradėti vykdyti pakeitimus, atsižvelgdamos į veiklos audito metu pateiktas rekomendacijas. Dar kitos šalys gali būti atsakingos už tai, kad auditoriui būtų teikiama informacija ar įrodymai (300 TAAIS 17 p.). Veiklos audito sritį nebūtinai turi sudaryti vien konkrečios programos, subjektai ar fondai – ji gali apimti ir skirtingas veiklas (su jų produktais / paslaugomis, rezultatais ir poveikiu) arba esamas situacijas (įskaitant jų priežastis ir pasekmes). Tokių sričių pavyzdžiai gali būti atsakingųjų šalių teikiamos paslaugos arba vyriausybės politikos ir teisės aktų poveikis valdymui, suinteresuotosioms šalims, įmonėms, gyventojams ir visuomenei. Audito sritis priklauso nuo audito tikslų ir yra apibrėžiama audito klausimuose (300 TAAIS 19 p.). Vadovaujantis Limos deklaracija (1 INTOSAI-P), veiklos auditas apima ne tik specifines finansines operacijas, bet ir visą valdymo veiklą, įskaitant organizacinę ir administravimo sistemas (Limos deklaracijos 4 str. 1 d.). Taigi, veiklos audito kontekste Teisingumo ministerijos (valstybės institucija, formuojanti valstybės politiką notariato srityje ir organizuojanti, koordinuojanti bei kontroliuojanti šios valstybės politikos įgyvendinimą), atskirų notarų (valstybės įgalioti asmenys, atliekantys valstybės perduotą funkciją) ir Notarų rūmų (notarus vienijantis juridinis asmuo, įgyvendinantis Notariato įstatyme nustatytus uždavinius ir vykdantis funkcijas) santykis aiškinamas remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Valstybės kontrolės, Notariato, Vyriausybės ir kitais įstatymais bei teisės aktais. Notariatas yra valstybės teisinių institucijų sistemos dalis. Notarų veiklos prasmė yra valstybės deleguotų viešųjų funkcijų vykdymas. Užtikrinti šių funkcijų vykdymą – viešasis interesas ir valstybės priedermė. Šias funkcijas vykdyti perdavusi valstybė kontroliuoja, kaip jos yra vykdomos. Todėl informacijos ir duomenų, reikalingų valstybiniam auditui atlikti, gavimo užtikrinimas yra proporcinga priemonė nepriklausomam, objektyviam ir veiksmingam valstybės valdymo sistemų veiklos įvertinimui (valstybiniam auditui).	Nepritarti	Įvertinus Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatyme nustatytus Valstybės kontrolės uždavinius ir kompetencijas, Teisės departamento pastabas, Vyriausybės išvadą ir pateiktą komitetui užsienio šalių praktikos apžvalgą, notaras neturi patekti į Valstybės kontrolės audituojamų subjektų ratą.
2.	Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolė				Informuojame, kad Valstybės kontrolė nuosekliai laikosi savo pozicijos, kuri keletą kartų buvo išreikšta: 2021 m. spalio 15 d. rašte Nr. SD-(70-1.8 Mr)-894 Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui ,,Dėl įstatymo projekto Nr. XIVP-775“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės tarpinstituciniame pasitarime, vykusiame 2021 m. lapkričio 9 d., taip pat 2021 m. gruodžio 3 d. rašte Nr. SD-(60-1.8 Mr)-1043 ,,Dėl nuomonės pateikimo“, teiktame Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai. Valstybės kontrolė – aukščiausioji audito institucija – vykdydama veiklą jai suteiktos kompetencijos ir nustatytų uždavinių ribose, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Valstybės kontrolės įstatyme, taip pat kituose teisės aktuose įtvirtintais veiklos teisiniais pagrindais ir principais. Valstybinis auditas, be kita ko, atliekamas tiesiogiai vadovaujantis tarptautiniais audito standartais ir tarptautiniais aukščiausiųjų audito institucijų standartais (TAAIS), kaip tai nustatyta Valstybės kontrolės įstatymo 12 str. 1 ir 2 d. Mūsų nuomone notariatas yra valstybės teisinių institucijų sistemos dalis, kurios  prasmė yra tinkamas, efektyvus ir rezultatyvus valstybės deleguotų viešųjų funkcijų vykdymas. Šias funkcijas vykdyti perdavusi valstybė neabejotinai turi kompetenciją kontroliuoti, kaip jos yra vykdomos. Todėl šiuo aspektu informacijos ir duomenų, reikalingų suplanuotam valstybiniam auditui atlikti, netrikdomo gavimo užtikrinimas būtų proporcinga priemonė nepriklausomam, objektyviam ir veiksmingam valstybės valdymo sistemų veiklos įvertinimui (valstybiniam auditui). PRIDEDAMA. Apklausos rezultatai, 5 lapai. – priedų į lentelę nededu – jie pridėti atskiru dokumentu.	Nepritarti	Įvertinus Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatyme nustatytus Valstybės kontrolės uždavinius ir kompetencijas, Teisės departamento pastabas, Vyriausybės išvadą ir pateiktą komitetui užsienio šalių praktikos apžvalgą, notaras neturi patekti į Valstybės kontrolės audituojamų subjektų ratą.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto  nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-12-01					Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Seimo valdybos 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimo Nr. SV-S-197 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.10 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Pritarti Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 7 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-775 (toliau – Įstatymo projektas) tikslui tobulinti notarų veiklos priežiūrą taip, kad valstybei būtų suteikta galimybė tinkamai įvertinti, ar notarams pavestos valstybės funkcijos vykdomos efektyviai, tačiau nepritarti Įstatymo projektu siūlomoms teisinio reguliavimo priemonėms dėl toliau nurodytų priežasčių:	Pritarti
2.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-12-01					1.         Notaro statuso išskirtinumo ir negalėjimo būti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės subjektu: 1.1. Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį, notariatas yra notarų visuma. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išaiškino, kad notaro profesija yra valstybės kontroliuojama profesija, t. y. toks viešąjį interesą užtikrinančių funkcijų vykdymas, kai tai daro savarankiška profesine veikla besiverčiantys asmenys, o jiems šias funkcijas vykdyti perdavusi valstybė kontroliuoja, kaip jos vykdomos. Lietuvoje notarai vykdo viešo pobūdžio funkcijas, tačiau nėra valstybės (ar savivaldybės) tarnautojai – jie verčiasi savarankiška profesine veikla, o jų funkcijas, kitą veiklą ir įgaliojimus apibrėžia įstatymai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. kovo 22 d. nutarimas byloje Nr. 16/08). Taigi, pagrindinė funkcija – valstybės civilinės apyvartos teisėtumo užtikrinimas – yra siejama su valstybės viešojo pobūdžio funkcijų įgyvendinimu, tačiau notaras negali būti laikomas valstybės institucija, nes notaras nevykdo valdžios funkcijų tiesiogiai. Pagal Notariato įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, notaras dirba savarankiškai ir yra ekonomiškai nepriklausomas. Už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas notaras ima atlyginimą, kurio dydį (įkainius) nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos Respublikos finansų ministru. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą notarai nevaldo, nenaudoja valstybės turto ir nedisponuoja juo, negauna asignavimų iš valstybės biudžeto, taip pat teisės aktai nenustato notarams teisės rinkti mokesčius. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje išvardyti subjektai, kuriuose Valstybės kontrolė, kaip aukščiausioji audito institucija, atlieka valstybinį auditą, biudžeto politikos kontrolę ir kitą veiklą, įgyvendindama šiame įstatyme nustatytus uždavinius. Atsižvelgiant į notarų statusą, jie negali būti vertinami kaip viešojo sektoriaus subjektai arba kiti juridiniai asmenys, kuriems suteiktas ar perduotas valstybės turtas ir (ar) kuriems viešojo sektoriaus subjektas daro lemiamą poveikį bei kuriuose Valstybės kontrolė atlieka valstybinį auditą pagal Valstybės kontrolės įstatymo nuostatas. 1.2. Abejotina, ar siūlymas įtvirtinti Valstybės kontrolei teisę atlikti notariato valstybinį auditą pagal tokio audito mastą atitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 134 straipsnio pirmosios dalies nuostatas ir Valstybės kontrolės įstatymo 7 straipsnyje nustatytus uždavinius. Taip pat svarstytina, ar, atsižvelgiant į Valstybės kontrolės, kaip aukščiausiosios audito institucijos, teisinį statusą, notariato veiklos vertinimas galėtų būti priskiriamas prie auditą atliekančioms organizacijoms būdingų funkcijų. Pažymėtina, kad daugelyje Europos valstybių notariatų veiklos priežiūrą vykdo teisingumo ministerijos ir notarų savivaldos organizacijos (pvz., Ispanija, Serbija, Čekija, Liuksemburgas, Prancūzija, Estija, Latvija, Italija, Vokietija), dalyje valstybių notarų profesinės veiklos priežiūros funkcijas vykdo teismai (pvz., Malta, Latvija). Tam tikrus įgaliojimus notarų veiklos priežiūros kontekste taip pat turi mokestinės institucijos (pvz., Serbija, Čekija, Latvija, Italija). Tačiau Europos Sąjungos valstybių aukščiausiojo audito institucijos neatlieka notarų veiklos priežiūros, todėl Įstatymo projektu siūlomas reguliavimas būtų unikalus Europos Sąjungos mastu.	Pritarti
3.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-12-01					2.         Esamos notaro veiklos kontrolės pakankamumo: 2.1. Valstybės vykdoma kontrolė notariato srityje yra tikslinga, nukreipta į tinkamų valstybės pavestų funkcijų atlikimo priežiūrą ir vykdoma taikant sistemines kontrolės mechanizmo priemones: įtvirtinant griežtą veiklos organizavimo reguliavimą, nustatant tarnybinės veiklos priežiūrą, pareigą teikti notarinių veiksmų ir notarų pajamų už atliktus notarinius veiksmus metines ataskaitas, įtvirtinant notarų atestavimo bei drausminės atsakomybės institutus, teismų vykdomą notarinių veiksmų teisėtumo priežiūrą ir kt. Pagal šiuo metu nustatytą teisinį reguliavimą notarų veiklos kontrolę pagal kompetenciją atlieka Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos notarų rūmai (tarnybinė priežiūra), teismai (notarinių veiksmų arba atsisakymo juos atlikti teisėtumo kontrolė), Finansinių nusikaltimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos srityje), Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (teikiant duomenis apie juridinius faktus, dėl kurių asmenims gali atsirasti prievolė mokėti mokestį, taip pat kitokią informaciją, reikalingą mokesčių administratoriaus funkcijoms atlikti pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatas ir atliekant notaro kaip asmens, kuris vykdo individualią veiklą, mokestinį patikrinimą). 2.2. Siūlant nustatyti galimybę Valstybės kontrolei vertinti notariato veiklą, nėra aišku, kokią konkrečią problemą siūloma spręsti ir kokias rizikas suvaldyti. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad siekiama sudaryti galimybes Valstybės kontrolei įvertinti, ar notariato veikla ir notarams pavestos valstybės funkcijos vykdomos efektyviai ir tinkamai, taip pat minima Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2020 m. gruodžio 14 d. valstybinio audito ataskaita Nr. VAE-14 „Ar užtikrinama, kad antstoliams ir notarams pavestos valstybės funkcijos būtų vykdomos efektyviai“ (toliau – valstybinio audito ataskaita), kurioje nustatyta, jog nesiimama pakankamai priemonių, kad notarų funkcijos būtų vykdomos efektyviai: visiems Lietuvos gyventojams būtų vienodai prieinamos notarų teikiamos paslaugos ir užtikrinta, kad už jas būtų mokama pagrįsta kaina. Pažymėtina, kad siekis sudaryti valstybei galimybes tinkamai įvertinti, ar notarams pavestos valstybės funkcijos vykdomos efektyviai, gali būti užtikrinamas tinkamesnėmis priemonėmis – tobulinant jau egzistuojančią notarų veiklos priežiūrą poįstatyminių teisės aktų keitimu ir įgyvendinant minėtoje valstybinio audito ataskaitoje pateiktas rekomendacijas, – kurios leis pasiekti efektyvesnę notariato kontrolę neįvedant į kontrolės sistemą naujo kontrolės subjekto. Siekiant rezultatyvesnės notarų veiklos tarnybinės priežiūros, numatytos priemonės, skirtos,  be kita ko, notarų veiklos patikrinimų tvarkai tobulinti, įtvirtinant patikrinimų metu nustatytų trūkumų pašalinimo kontrolės mechanizmą; notarinių veiksmų ir notarų pajamų už atliktus notarinius veiksmus metinių ataskaitų teikimo tvarkai tikslinti, nustatant struktūrizuotas ir išsamesnes ataskaitų formas, suteikiant galimybę ataskaitas pildyti ir Teisingumo ministerijai pateikti elektronine forma, o ataskaitų turinį, naudojant informacinių technologijų priemones, Teisingumo ministerijoje apdoroti automatiniu būdu. Taigi, valstybinio audito ataskaitoje pateiktas rekomendacijų įgyvendinimo planas nustato konkrečias, sistemines notariato veiklos priežiūros tobulinimo priemones ir šių priemonių įgyvendinimo terminus. Tačiau audito metu nebuvo nustatytas poreikis spręsti dėl papildomo notarų veiklos priežiūros subjekto nustatymo ar tarnybinės veiklos priežiūros objekto (dalyko) praplėtimo, atitinkamai nebuvo nustatytos ir tokio pobūdžio rekomendacijos. 2.3. Iš Įstatymo projekto nuostatų nėra aišku, koks būtų Valstybės kontrolės notariato veiklos vertinimo turinys, dalykas ir apimtis ir kaip toks vertinimas koreliuotų su šiuo metu notariato srityje galiojančiomis ir taikomomis kontrolės priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą sudarytos visapusiškos galimybės tinkamai tikrinti notarų veiklą, taikant sistemines kontrolės priemones, projektu teikiamas siūlymas įvesti dar vieną kontrolės formą, neatskleidžiant jos turinio, bei šios kontrolės, kaip naujos funkcijos, priskyrimas Valstybės kontrolei nebūtų pagrįstas – vertintinas kaip neatitinkantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme nustatytų tikslingumo, proporcingumo, efektyvumo ir aiškumo principų. 2.4. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytas tikslas suteikti teisę valstybinių auditorių prašymu gauti informaciją ir duomenis, reikalingus valstybiniam auditui atlikti, gali būti įgyvendinamas tinkamesnėmis priemonėmis. Teisingumo ministerijai įgyvendinus valstybinio audito ataskaitoje pateiktas rekomendacijas ir sukūrus galimybę apdoroti informacinių technologijų priemonėmis išsamesnę statistinę informaciją apie notarų atliktus notarinius veiksmus, gautas pajamas už atliktus notarinius veiksmus ir išlaidas, visus būtinus, tikslesnius ir susistemintus duomenis Valstybės kontrolei galėtų teikti Teisingumo ministerija kaip subjektas, kuriame Valstybės kontrolė turi teisę atlikti valstybinį auditą. Susistemintų duomenų gavimas iš Teisingumo ministerijos užtikrintų tinkamą notarinių veiksmų slaptumo užtikrinimo įgyvendinimą, nesudarytų nereikalingos administracinės naštos valstybiniams auditoriams ir notarams renkant, teikiant, sisteminant ir apdorojant duomenis, kartu užtikrintų savalaikį duomenų gavimą.	Pritarti
4.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-12-01					3.         Notariato įstatymo 14 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių notarų veiklos principų – notarinių veiksmų slaptumo užtikrinimas. Pažymėtina, kad notarinių veiksmų slaptumo principo išimtys galimos tik dėl aiškiai išreikšto viešojo intereso buvimo. Ar yra tam tikras viešas interesas, dėl kurio gali būti netaikomas notarinių veiksmų slaptumo užtikinimas, nustato įstatymai. Šiame kontekste pastebėtina, kad įstatyme nustatomos išimtys negali paneigti bendro notarinių veiksmų slaptumo principo (siekiant nepažeisti notarinius veiksmus atlikusių asmenų teisių ir interesų), todėl išimtys turi būti proporcingos ir pagrįstos. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą notarinių veiksmų slaptumo principo išimtys aiškiai nustatytos Notariato įstatyme, konkrečiai įvardijant subjektų ratą, kuriam notaras gali išduoti pažymas ar dokumentus. Atkreiptinas dėmesys, kad šie subjektai informaciją apie notarinius veiksmus turi teisę gauti ne visais, bet išskirtiniais, įstatyme įtvirtintais atvejais ir dėl konkretaus asmens atžvilgiu atliekamo tyrimo. Kaip ir buvo minėta, iš Įstatymo projekto nuostatų nėra aišku, koks būtų Valstybės kontrolės notariato veiklos vertinimo turinys, dalykas ir apimtis, todėl nėra aišku ir kokiais atvejais kokie duomenys (neapibrėžiant duomenų rūšies) bei kokia apimtimi turėtų būti teikiami valstybiniams auditoriams, kas kelia abejonių dėl siūlomo reguliavimo proporcingumo, pagrįstumo ir tikslingumo. Tai taip pat nebūtų suderinama su asmenų privataus gyvenimo neliečiamumo reikalavimais, galėtų sudaryti sąlygas nepagrįstai atskleisti įstatymų saugomas komercines ar kitas paslaptis bei pažeisti notarinius veiksmus atlikusių asmenų bei trečiųjų asmenų teises ir interesus.	Pritarti

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Biudžeto ir finansų komitetas 2021-12-08	1				Iš esmės pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal komiteto pasiūlymus.	Nepritarti	Įvertinus Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatyme nustatytus Valstybės kontrolės uždavinius ir kompetencijas, Teisės departamento pastabas, Vyriausybės išvadą ir pateiktą komitetui užsienio šalių praktikos apžvalgą, notaras neturi patekti į Valstybės kontrolės audituojamų subjektų ratą.
2.	Biudžeto ir finansų komitetas 2021-12-08	1				Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento Nr. 2 pateiktą pasiūlymą bei siekiant teisinio aiškumo, siūloma įstatymo projekto 1 straipsnį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Papildyti 7 straipsnį 5 dalimi: „5. Notariato valstybinį veiklos auditą gali atlikti Valstybės kontrolė Valstybės kontrolės įstatymo nustatyta tvarka.“	Nepritarti	Įvertinus Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatyme nustatytus Valstybės kontrolės uždavinius ir kompetencijas, Teisės departamento pastabas, Vyriausybės išvadą ir pateiktą komitetui užsienio šalių praktikos apžvalgą, notaras neturi patekti į Valstybės kontrolės audituojamų subjektų ratą.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.

8. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – nėra, susilaikė – nėra.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė, I. Haase, J. Sabatauskas.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkas                                                                         (Parašas)                                                                                  Stasys Šedbaras

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė