LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

EKONOMIKOS KOMITETAS

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ELEKTROS ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. VIII-1881 2, 6, 9, 16, 17, 20, 21¹, 22, 22², 23, 31, 39, 41, 48², 48³, 48⁴, 49, 58, 59, 67, 71¹, 72 IR 74 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 20¹ STRAIPSNIU

ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIVP-1570

2022-05-18  Nr. 108-P-24

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Gintautas Paluckas,  Komiteto nariai: Andrius Bagdonas, Viktoras Fiodorovas, Andrius Kupčinskas, Deividas Labanavičius, Laima Mogenienė, Arvydas Nekrošius, Ieva Pakarklytė, Jonas Pinskus, Paulius Saudargas, Mindaugas Skritulskas.

Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė,  Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė,  Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė.

Kviestieji asmenys: Energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė, Energetikos ministerijos Tvarios energetikos politikos grupės vadovė Jūratė Pravalackaitė, Energetikos ministerijos Tvarios energetikos politikos grupės vyresn. patarėja Lina Sveklaitė, Energetikos ministerijos Tvarios energetikos politikos grupės patarėja Jevgenija Jankevič, Energetikos ministerijos Tvarios energetikos politikos grupės patarėjas Aurimas Salapėta, Energetikos ministerijos Tvarios energetikos politikos grupės vyr. specialistas Sergej Garbar, Energetikos ministerijos Energetikos konkurencingumo grupės vadovas Karolis Švaikauskas, Energetikos Energetikos konkurencingumo grupės vyresn. patarėja Elena Mačiulaitytė, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos narė Jelena Dilienė, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos Dujų ir elektros departamento direktorė Jurga Grudzinskaitė-Gainovskė, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos Dujų ir elektros departamento Elektros skyriaus vedėja  Anastasija Skunčikaitė, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patarėja Laima Kasparavičiūtė, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos Techninės priežiūros departamento direktorius Andrius Daščioras, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos Leidimų skyriaus vedėja Ramunė Laukevičienė, AB „Energijos skirstymo operatorius“ Tinklų plėtros skyriaus vadovas Donatas Kiltinavičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Martynas Nagevičius,  Lietuvos saulės energetikos asociacijos prezidentas Vitas Mačiulis, Elektrą iš saulės gaminančių vartotojų asociacijos EISGVA valdybos pirmininkas Vytautas Milėnas, asociacijos Investors’ Forum vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė ir advokatas Audrius Petkevičius, VšĮ "Žiedinė ekonomika" direktorius Domantas Tracevičius.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-04-25	1			Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį ir nustatyti, kad atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalimi gali būti ne vienas, o keli asmenys, t. y. gali būti sutarties šalių daugetas. Pastebėtina, kad sutarties šalių daugetas gali būti sudarant ir kitas civilines sutartis, tačiau sutarties apibrėžtyje tai nėra nurodoma, nes tai nėra sutarties ypatybė. Siūlytina šio pakeitimo atsisakyti.	Pritarti	Atsisakyti Projekto 1 straipsnio 1 dalies pakeitimo. Atitinkamai, buvusias 2–4 dalis laikyti 1–3 dalimis.
2,	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-04-25	1	2		2. Projekto 1 straipsnio 2 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 2 straipsnio 55 dalyje, siekiant aiškumo, siūlytina vietoje žodžių „šis asmuo“ įrašyti žodžius „tinklų naudotojas“. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad galiojančio įstatymo 2 straipsnio 59 dalyje yra pateikta elektros tinklų naudotojo sąvoka: „Elektros tinklų naudotojas (toliau – tinklų naudotojas) – asmuo, kurio įrenginiai yra prijungti prie elektros energijos perdavimo ar skirstomųjų tinklų ir kuris naudojasi ar gali naudotis persiuntimo paslauga.“ (pabraukta mūsų). Manytume, kad siūloma 2 straipsnio 55 dalies nuostata „elektros tinklų operatoriaus ir tinklų naudotojo, kuris ketina statyti ar įrengti elektros energijos gamybos įrenginį ir (arba) energijos kaupimo įrenginį, susitarimas“ (pabraukta mūsų) nedera su 2 straipsnio 59 dalimi, todėl tobulinant projektą reikėtų suderinti nurodytas 2 straipsnio dalis tarpusavyje.	Pritarti	Komiteto pasiūlymai: 1.Siūlome pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: 2. Pakeisti 2 straipsnio 54 ir 55 dalis dalį ir jas ją išdėstyti taip: „54. Elektros energijos vartotojas (toliau – vartotojas) – asmuo, kuris elektros energiją perka įsigyja ir vartoja savo tiesioginiam elektros energijos poreikiui patenkinti ar tai planuoja siekdamas prisijungti prie elektros tinklų.“ 2. Siūlome papildyti įstatymo projekto 1 straipsnį nauja 3 dalimi: 3. Pakeisti 2 straipsnio 55 dalį ir ją išdėstyti taip: „55. Elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolas (toliau – ketinimų protokolas) – elektros tinklų operatoriaus ir gamintojo tinklų naudotojo, kuris ketina statyti ar įrengti elektros energijos gamybos įrenginį ir (arba) energijos kaupimo įrenginį, susitarimas, kuriuo gamintojas šis asmuo tinklų naudotojas įsipareigoja per nustatytą laikotarpį parengti savo elektros įrenginius prijungti prie elektros tinklų, o elektros tinklų operatorius – per nustatytą laikotarpį prijungti gamintojo šio asmens elektros įrenginius prie savo valdomų elektros tinklų.“ 3. Siūlome papildyti įstatymo projekto 1 straipsnį nauja 4 dalimi: 4. Pakeisti 2 straipsnio 59 dalį ir ją išdėstyti taip: „59. Elektros tinklų naudotojas (toliau – tinklų naudotojas) – asmuo, kurio įrenginiai yra prijungti prie elektros energijos perdavimo ar skirstomųjų tinklų ar ketina juos prijunti prie šių tinklų ir kuris naudojasi ar gali naudotis persiuntimo paslauga.“ 5.Atitinkamai pakeisti 1 straipsnio 3-4 dalių numerius.
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-04-25	4	5		3. Projekto 4 straipsnio 5 dalimi siūloma nustatyti, jog leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir tiesti tiesioginę liniją galiojimo terminas pratęsiamas „vieną kartą 6 mėnesių laikotarpiui, o pratęsiant leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant vėjo elektrinę ar hibridinę elektrinę, kurioje elektros energijai gaminti naudojama vėjo energija, – vieną kartą 12 mėnesių laikotarpiui“. Neaišku, kuo galėtų būti pateisinamas toks diferencijuotas teisinis reguliavimas. Projekto aiškinamajame rašte diferencijuotas reguliavimas pagrįstas tik saulės šviesos elektrinių atžvilgiu. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo oficialiąją doktriną, pagal kurią „konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d., 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimai)“; „diferencijuotas teisinis reguliavimas turi būti grindžiamas tik atitinkamais teisės aktais reguliuojamų visuomeninių santykių subjektų padėties objektyviais skirtumais“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Be to, neaišku, kodėl nustatoma, jog gali būti pratęsiamas tik leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir tiesti tiesioginę liniją galiojimo terminas. Pastebėtina, kad leidimas plėtoti energijos kaupimo pajėgumus taip pat terminuotas – galioja 36 mėnesius (16 straipsnį 41 dalis), o projekto 15 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 482 straipsnio 16 dalyje nustatoma: „Jeigu energijos kaupimo įrenginį planuojantis įrengti ar statyti asmuo per leidimo plėtoti elektros energijos kaupimo pajėgumus galiojimo laikotarpį, įskaitant galimus jo pratęsimus, pastato ar įrengia mažesnės generuojančios galios kaupimo įrenginį, negu buvo įsipareigojęs pagal ketinimų protokolą, tinklų operatorius pasinaudoja pateikto prievolių įvykdymo užtikrinimo dalimi proporcingai neįvykdytiems įsipareigojimams.“ (pabraukta mūsų). Nurodytos projekto nuostatos derintinos tarpusavyje.	Pritarti	Atkreiptinas dėmesys, kad leidimų pratęsimo terminai nustatyti atsižvelgiant į trumpesnius saulės elektrinių statybos terminus, lyginant su kitų atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių statybos terminais. Komiteto pasiūlymas: Atsižvelgiant į pastabos antrąją pastraipą siūlome įstatymo projekto 4 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: 5.   Pakeisti 16 straipsnio 6 dalį dalies 2 punktą ir jį ir ją išdėstyti taip: „6. Išduotų leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, leidimų tiesti tiesioginę liniją, leidimų plėtoti energijos kaupimo pajėgumus ir leidimų modernizuoti iš atsinaujinančių išteklių elektros energiją gaminančią elektrinę ar elektros energijos gamybos įrenginį galiojimo terminas pratęsiamas tokia tvarka: 1) neribotą kartų skaičių valstybės, kitų asmenų veiksmų ir (ar) neveikimo ar nenugalimos jėgos aplinkybių buvimo laikotarpiui, jeigu asmuo, kreipdamasis dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, pateikia įrodymus, kad atlikti suplanuotus darbus vėluojama dėl valstybės, kitų asmenų veiksmų ir (ar) neveikimo ar nenugalimos jėgos aplinkybių; 2) vieną kartą 6 mėnesių laikotarpiui, o pratęsiant leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant vėjo elektrinę ar hibridinę elektrinę, kurioje elektros energijai gaminti naudojama vėjo energija, – vieną kartą 12 mėnesių laikotarpiui, jeigu asmuo, kreipdamasis dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, pateikia statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus teisės aktų nustatytus atvejus, kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, ir dokumentus, įrodančius, kad atlikta ne mažiau kaip 50 procentų projekto įgyvendinimo darbų.“
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-04-25	4	8		4. Projekto 4 straipsnio 8 dalimi siūloma keičiamo įstatymo 16 straipsnio 10 dalies 1 punkte nustatyti, jog leidimas gaminti elektros energiją nereikalingas „gaminantiems vartotojams ir asmenims, siekiantiems tapti gaminančiais vartotojais“ (pabraukta mūsų), o to paties straipsnio 9 dalimi keičiamo įstatymo 16 straipsnio 14 dalies 1 punkte - leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nereikalingas „gaminantiems vartotojams, kaip jie apibrėžti šio įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje, ir asmenims, siekiantiems tapti gaminančiais vartotojais“ (pabraukta mūsų). Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina nurodytų straipsnių formuluotes, kiek tai susiję su gaminančiais vartotojais, suvienodinti. Kitu atveju būtų neaišku, kokie kiti gaminantys vartotojai nei apibrėžti įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje turimi omenyje 16 straipsnio 10 dalies 1 punkte. Be to, šios dalies 2 punkte kalbant apie leistiną generuoti galią vartojamas skaitmuo „0“, kai tuo tarpu kitur įstatymo projekte šis skaitmuo užrašomas žodžiu „nulis“. Atsižvelgiant į teisės akto sistemiškumo reikalavimą, siūlytina pasirinkti vientisą skaičiaus žymėjimo būdą visame įstatymo projekte. Taip pat manytina, kad, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, vartojant šį skaičių analizuojamoje nuostatoje ir kitur įstatymo projekte, greta jo turėtų būti naudojamas žymuo, nurodantis apie kokio pobūdžio dydį kalbama, pavyzdžiui, „kW“ ar kitą, nurodantį šio skaičiaus prasmę.	Pritarti	Komiteto pasiūlymas: Siūlome įstatymo projekto 4 straipsnio 9 dalį išdėstyti taip: „9. Pakeisti 16 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip: „14. Leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nereikalingas,: 1) gaminantiems vartotojams, kaip jie apibrėžti šio įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje, ir asmenims, siekiantiems tapti gaminančiais vartotojais; 2) jeigu asmuo asmenims, numato numatantiems statyti ar įrengti elektros energijos gamybos įrenginius, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 100 kW, ir juose gaminti elektros energiją tik savo reikmėms ir ūkio poreikiams, nepatiekiant elektros energijos į elektros tinklus o leistina generuoti galia lygi nuliui,; 3) taip pat jeigu asmuo asmenims, numato numatantiems statyti ar įrengti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginius, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 100 kW, o leistina generuoti galia didesnė už nulį, išskyrus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20^1 straipsnio 8 dalyje nurodytą atvejį. Asmuo, numatantis statyti ar įrengti ne didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios elektros energijos gamybos įrenginius ir juose gaminti elektros energiją tik savo reikmėms ir ūkio poreikiams, nepatiekiant elektros energijos į elektros tinklus, taip pat asmuo, numatantis statyti ar įrengti ne didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginius, išskyrus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20^1 straipsnio 8 dalyje nurodytą atvejį, Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse nustatyta tvarka apie tai privalo informuoti tinklų operatorių.“
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-04-25	4	11		5. Projekto 4 straipsnio 11 dalyje vietoje nuostatos „Papildyti 16 straipsnį 15^2 dalimi:” įrašytina nuostata „Pakeisti 16 straipsnio 15^2 dalį ir ją išdėstyti taip:“. Be to, siūlytina 16 straipsnio 15^2 dalyje, siekiant teisės normos glaustumo, vietoje nuostatos „gamybos įrenginį valdantis asmuo atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 30 dalies nuostatas“ įrašyti nuostatą „gamybos įrenginį valdo gaminantis vartotojas“.	Pritarti	Komiteto pasiūlymas: Siūlome įstatymo projekto 4 straipsnio 11 dalį išdėstyti taip: „11. Papildyti 16 straipsnį 15^2 dalimi Pakeisti 16 straipsnio 15^2 dalį ir ją išdėstyti taip: „15^2. Leidimas modernizuoti iš atsinaujinančių išteklių elektros energiją gaminančią elektrinę ar elektros energijos gamybos įrenginį nereikalingas, kai didinamas elektrinės, kurios įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 100 kW, o leistina generuoti galia lygi nuliui, naudingumas ir joje elektros energija gaminama tik savo reikmėms ir ūkio poreikiams, nepatiekiant elektros energijos į elektros tinklus, taip pat jeigu iš atsinaujinančių išteklių elektros energiją gaminančią elektrinę ar elektros energijos gamybos įrenginį valdantis asmuo atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 30 dalies nuostatas gamybos įrenginį valdo gaminantis vartotojas ir iš atsinaujinančių išteklių elektros energiją gaminančios elektrinės ar elektros energijos gamybos įrenginio įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW.“
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-04-25				6. Projektu papildomai turėtų būti keičiamos galiojančio įstatymo 16 straipsnio 25 dalies nuostata „Jeigu pateikti ne visi šio straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytiems leidimams išduoti reikalingi dokumentai“ ir 17 straipsnio 4 dalies nuostata „Leidimų, nurodytų šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1–5 ir 8 punktuose“ (atitinkamai, kaip projekto 4 straipsniu siūloma pakeisti 16 straipsnio 19^1 dalį).	Pritarti	Komiteto pasiūlymai: 1. Siūlome įstatymo projekto 4 straipsnį papildyti nauja 13 dalimi ir ją išdėstyti taip: „13. Pakeisti 16 straipsnio 25 dalį ir ją išdėstyti taip: „25. Jeigu pateikti ne visi šio straipsnio 1 dalies 1–5 ir 8–10 punktuose nurodytiems leidimams išduoti reikalingi dokumentai arba pateikti duomenys yra neteisingi, taip pat jeigu jų nepakanka nustatyti, ar dokumentai atitinka nustatytus reikalavimus, Taryba ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo registravimo leidimus išduodančioje institucijoje dienos praneša asmeniui, kad būtina pateikti trūkstamus dokumentus ar informaciją. Asmuo trūkstamus dokumentus ar informaciją pateikia ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Jeigu asmuo per nustatytą terminą pateikia trūkstamus dokumentus ar informaciją, taip pašalindamas aplinkybes, trukdančias išduoti leidimą, leidimas išduodamas per šio įstatymo 17 straipsnyje nustatytą terminą.“ 2. Atitinkamai pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio dalių numeraciją.
7.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-04-25	5			7. Svarstytina, ar atsižvelgiant į 4 straipsniu siūlomus keičiamo įstatymo 16 straipsnio pakeitimus (papildyti straipsnį nuostatomis dėl leidimų plėtoti energijos kaupimo pajėgumus ir generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių) nereikėtų atitinkamai patikslinti galiojančio įstatymo 17 straipsnio nuostatų, kiek tai susiję su veiklos vykdymo teritorija.	Pritarti	Komiteto pasiūlymai: 1. Siūlome įstatymo projekto 5 straipsnį papildyti naujomis 1 ir 2 dalimis: „1. Pakeisti 17 straipsnio 4^1 dalį ir ją išdėstyti taip: „4^1. Veiklos vykdymo teritorija, nurodyta leidime gaminti elektros energiją, leidime generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių ir leidime tiesti tiesioginę liniją, negali būti keičiama.“ 2. Pakeisti 17 straipsnio 4^2 dalį ir ją išdėstyti taip: „4^2. Leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, leidimai gaminti elektros energiją, leidimai plėtoti energijos kaupimo pajėgumus, leidimai generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių, leidimai tiesti tiesioginę liniją ir leidimai modernizuoti iš atsinaujinančių išteklių elektros energiją gaminančią elektrinę ar elektros energijos gamybos įrenginį  keičiami pasikeitus teritorijos, kurioje vykdoma leidimu reguliuojama veikla, duomenims šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.“ 2. Atitinkamai pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnio dalių numeraciją.
8.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-04-25	7			8. Projekto 7 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 20^1 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti: „Tinklų naudotojai, viršiję leistiną generuoti galią ilgiau ir (ar) didesniu galios dydžiu, nei nustatyta tinklų operatoriaus, moka tinklų operatoriui įkainį už leistinos generuoti galios viršijimą, apskaičiuotą operatoriaus su Taryba suderinta tvarka.“ Svarstytina, ar šiuo atveju tinkamai parinktas terminas „įkainis“. Pastebėtina, kad įprastinė termino „įkainis“ reikšmė - nustatyta paslaugos, prekės ar darbo mato vieneto kaina. Tuo tarpu projektu siūloma įkainiu vadinti pinigų sumą, kurią turi sumokėti asmuo, viršijęs leistiną generuoti galią. Pagal projekto 2 straipsnio 82^1 dalį, leistina generuoti galia yra nurodoma perdavimo sistemos operatoriaus ar skirstomųjų tinklų operatoriaus ir tinklų naudotojo sudarytoje elektros įrenginių prijungimo sutartyje, nuosavybės ribų akte ir (ar) kituose su tinklų naudotojo elektros įrenginiais susijusiuose dokumentuose. Tinklų naudotojui dėl leistinos generuoti galios viršijimo gali būti nutrauktas elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimas ir iš jo gali būti pareikalauta atlyginti perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatoriaus patirtas išlaidas (keičiamo įstatymo 31 straipsnio 2 dalis, 39 straipsnio 2 dalis, 72 straipsnio 1 ir 4 dalys). Taigi įkainis nėra skirtas perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatoriaus patirtoms išlaidoms atlyginti ir galėtų būti laikomas bauda (netesybomis). Pagal Civilinio kodekso 6.71 straipsnį, netesybos – „tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai).“ Atsižvelgiant į tai, siūlytina atsisakyti termino „įkainis“ ir vietoje jo vartoti terminą „bauda“ ar „netesybos“.	Pritarti	Komiteto pasiūlymas: Siūlome pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7        straipsnis. Įstatymo papildymas 20^1 straipsniu Papildyti Įstatymą 20^1 straipsniu: „Papildyti Įstatymą 20^1 straipsniu: „20^1 straipsnis. Leistinos generuoti galios apribojimai 1. Tinklų naudotojai, eksploatuodami prie elektros tinklų prijungtus elektros įrenginius, privalo neviršyti leistinos generuoti galios. 2. Elektrinės, įskaitant hibridinę elektrinę, ar energijos kaupimo įrenginio įrengtoji galia gali būti didesnė už leistiną generuoti galią, nustatytą prijungimo taške, tačiau leistina generuoti galia negali viršyti elektrinės ar tinklų naudotojo įrenginių įrengtosios galios sumos. 3. Tinklų naudotojai, viršiję leistiną generuoti galią ilgiau ir (ar) didesniu galios dydžiu, nei nustatyta tinklų operatoriaus, moka tinklų operatoriui įkainį baudą už leistinos generuoti galios viršijimą, apskaičiuotą operatoriaus su Taryba suderinta tvarka.“
9.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-04-25	8			9. Projekto 8 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 21^1 straipsnio 5 dalies nuostatos tikslintinos, nurodant, kokiame dokumente „turi būti nustatyta mažesnė leistina generuoti galia“.	Pritarti	Komiteto pasiūlymas: Siūlome pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 21^1 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Jeigu gamintojas per leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo laikotarpį, įskaitant galimus jo pratęsimus, arba per 6 metus nuo leidimo plėtrai ir eksploatacijai gavimo dienos, įskaitant galimus jo pratęsimus, pastato ar įrengia mažesnės galios elektrinę, kurios leistina generuoti galia yra mažesnė negu buvo įsipareigojęs pagal nurodyta ketinimų protokolą, turi būti nustatyta mažesnė leistina generuoti galia. Tokiu atveju tinklų operatorius pasinaudoja pateikto prievolių įvykdymo užtikrinimo dalimi proporcingai neįvykdytiems įsipareigojimams. Elektrinės faktinė leistina generuoti galia nustatoma pagal leidime gaminti elektros energiją nurodytą leistiną generuoti galią, kuri turi atitikti šio įstatymo 20^1 straipsnio 2 dalyje nurodytą sąlygą.“
10.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-04-25	12			10. Projekto 12 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 31 straipsnio 2 dalį. Pastebėtina, kad Elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XIVP-627 20 straipsnio 2 dalimi, kuri įsigalios 2023-01-01, Elektros energetikos įstatymo 31 straipsnis yra išdėstytas nauja redakcija be projektu siūlomo pakeitimo. Atsižvelgiant į tai, papildomai reikėtų pateikti Elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XIVP-627 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kitu atveju projektu siūlomas pakeitimas 2023-01-01 neteks galios.	Pritarti	Komiteto pasiūlymas: Siūlome pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui pateikti Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-627 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
11.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-04-25	19	1	8	11. Projekto 19 straipsniu siūlomo įstatymo 58 straipsnio 5 dalies 8 punkte siūloma nustatyti juridinio asmens vadovo „pakankamos patirties“ reikalavimą. Atkreipiame dėmesį, kad nuo tokio neapibrėžto ir vertinamojo pobūdžio reikalavimo, neturėtų priklausyti asmens teisių apimtis, todėl siūlytina nustatyti, kokios trukmės ar pobūdžio patirtis įstatymo leidėjo požiūriu būtų laikoma „pakankama patirtimi“.	Pritarti	Komiteto pasiūlymas: Siūlome įstatymo projekto 19 straipsnio 5 dalies 8 punktą išdėstyti taip: „8) juridinio asmens vadovas turi būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti pakankamą patirtį, kad būtų užtikrintas patikimas ir skaidrus lėšų administravimas. Juridinio asmens vadovas negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis neatitinka Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme nustatytų nepriekaištingos reputacijos kriterijų;“
12.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-04-25	25	2		12. Projekto 25 straipsnio 2 dalį reikia papildyti nuostata, nustatančia subjektą, kuris, gavus  Europos Komisijos pritarimą, informuoja Teisės aktų registro tvarkytoją apie įstatymo įsigaliojimo datą.	Pritarti	Komiteto pasiūlymas: Siūlome įstatymo projekto 25 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:  „2. Šio įstatymo 19 ir 20 straipsniai įsigalioja 2022 m. liepos 2 d., kai yra gautas Europos Komisijos pritarimas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas, arba praėjus 2 mėnesiams po Europos Komisijos pritarimo pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas, jeigu šis pritarimas gaunamas po 2022 m. liepos 2 d. Šio įstatymo 19 ir 20 straipsniai įsigalioja kitą darbo dieną po Energetikos ministerijos pranešimo Teisės aktų registro tvarkytojui apie gautą Europos Komisijos pritarimą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas.“

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos saulės energetikos asociacija, 2022-05-04	4	4		Lietuvos saulės energetikos asociacija prašo padaryti šiuos įstatymų projektų pakeitimus: Elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatyme: Dėl 4 straipsnio, keičiančio 16 straipsnį 4. Pakeisti 16 straipsnį 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimai išduodami neterminuotam laikui, išskyrus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos ar energijos kaupimo pajėgumus, leidimus tiesti tiesioginę liniją ir leidimus gaminti elektros energiją elektrinėse, įrengtose Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalyje. Leidimai plėtoti elektros energijos gamybos ar energijos kaupimo pajėgumus, išskyrus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant didesnes nei 5 MW leistinos generuoti galios saulės šviesos energijos elektrines, ir tiesti tiesioginę liniją išduodami 36 mėnesių laikotarpiui. Leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant mažesnės nei 5 MW leistinos generuoti galios saulės šviesos energijos elektrines išduodami 24 mėnesių laikotarpiui. Leidimai gaminti elektros energiją elektrinėse, įrengtose Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalyje išduodami Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 straipsnyje nustatyta tvarka išduoto ir galiojančio leidimo naudoti Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalį atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai pagrindu ir galioja iki šio leidimo galiojimo laikotarpio pabaigos.“	Pritarti iš dalies	Atsižvelgiant į tai, kad elektrinės, kurių galia yra iki 6 MW, paprastai yra jungiamos prie skirstomųjų tinklų, siūlytina nustatyti, kad leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus (toliau – leidimas plėtrai) statant ar įrengiant saulės šviesos energijos elektrines iki 6 MW leistinos generuoti galios galiojimo terminas būtų 24 mėnesiai. Atitinkamai, įvertinant tai, kad leidimai plėtrai statant ar įrengiant didesnės nei 6 MW leistinos generuoti galios saulės šviesos energijos elektrinės galiotų 36 mėnesius, tikslintini šių elektrinių leidimų plėtrai pratęsimo terminai. Komiteto pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Pakeisti 16 straipsnį 4^1 dalį ir ją išdėstyti taip: „4^1. Leidimai plėtoti elektros energijos gamybos ar energijos kaupimo pajėgumus, išskyrus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant saulės šviesos energijos elektrines, kurių leistina generuoti galia yra mažesnė, nei 6 MW leidimai, ir tiesti tiesioginę liniją išduodami 36 mėnesių laikotarpiui., Leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant saulės šviesos energijos elektrines, kurių leistina generuoti galia yra mažesnė, nei 6 MW,  išduodami 24 mėnesių laikotarpiui. leidimai Leidimai modernizuoti iš atsinaujinančių išteklių elektros energiją gaminančią elektrinę ar elektros energijos gamybos įrenginį išduodami 36 mėnesių laikotarpiui.“
2.	Lietuvos saulės energetikos asociacija, 2022-05-04	4	5		5. Pakeisti 16 straipsnio 6 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) vieną kartą 6 mėnesių laikotarpiui, o pratęsiant leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant vėjo elektrinę, didesnę nei 5 MW leistinosios generuoti galios saulės šviesos ar hibridinę elektrinę, kurioje elektros energijai gaminti naudojama vėjo energija, – vieną kartą12 mėnesių laikotarpiui, jeigu asmuo, kreipdamasis dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, pateikia statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus teisės aktų nustatytus atvejus, kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, ir dokumentus, įrodančius, kad atlikta ne mažiau kaip 50 procentų projekto įgyvendinimo darbų.“ Paaiškinimas, kodėl leidimų plėtoti termino saulės elektrinėms sutrumpinimas iki 24 mėnesių yra nepriimtinas: Vystant didesnes nei 5 MW praktiškai neįmanoma spėti į numatytą terminą. Nes nuosekliai vykstantis procesas atrodo taip: · Leidimo plėtrai gavimas po ketinimų protokolo sudarymo (2 mėnesiai); · Techninių sąlygų gavimas (1-2 mėnesiai); · Projektavimas ir statybos leidimo gavimas (apie 9 mėnesiai); · Įrangos užsakymas ir pristatymas (apie 18 mėnesių) – šioje vietoje svarbu atkreipti dėmesį, kad ilgiausiai užtrunka ne saulės panelės ir konstrukcijos, tačiau pastotės ir transformatoriaus gamyba. Taip pat negalima lygiagretinti šios veiklos, nes pastotė ir transformatorius yra užsakomas individualiai pagal projektą. · Elektrinės testavimas ir pridavimas (apie 4 mėnesiai) – reikalingos 3 skirtingos komisijos. Iš viso gaunasi 35 mėnesiai didesnės saulės elektrinės statybai, jeigu viskas gerai. Dažnu atveju atsiranda iššūkių dėl poveikio aplinkai vertinimo/ atrankos, teritorijų planavimo dokumentų ir pan. Taip pat saulės elektrinių statyboms milžinišką įtaką padarė karas Ukrainoje, nes: · Didelė dalis saulės elektrinių konstrukcijų buvo gaminama iš Mariupolio plieno; · Antra didžiausia Europoje transformatorių gamykla, aprūpinusi didžiausią dalį rytų ir centrinėje Europoje, yra Zaparožėje. Todėl ir siūloma iki 5 MW saulės elektrinėms trumpinti terminą iki 24 mėnesių, o didesnėms palikti 36 mėnesius. 5 MW riba nustatyta, nes tokių nestandartinių transformatorių, naudojamų Lietuvoje, gamyba prasideda nuo 6,3 MW galios.	Pritarti iš dalies	Komiteto pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: 5.Pakeisti 16 straipsnio 6 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) vieną kartą 6 mėnesių laikotarpiui, o pratęsiant leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant vėjo elektrinę, didesnės nei 6 MW leistinos generuoti galios saulės šviesos energijos elektrinę ar hibridinę elektrinę, kurioje elektros energijai gaminti naudojama vėjo energija, – vieną kartą 12 mėnesių laikotarpiui, jeigu asmuo, kreipdamasis dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, pateikia statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus teisės aktų nustatytus atvejus, kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, ir dokumentus, įrodančius, kad vykdomi statybos darbai atlikta ne mažiau kaip 50 procentų projekto įgyvendinimo darbų.“
3.	Lietuvos saulės energetikos asociacija, 2022-05-04	8	1		Dėl 8 straipsnio, keičiančio 21^1 straipsnį Pakeisti 21^1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Gamintojas, pasirašęs šio įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje nurodytą ketinimų protokolą, nuo kurio pasirašymo momento tinklų operatoriaus Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustatytu principu rezervuojami elektros tinklų pralaidumai, reikalingi visai įrenginiuose pagamintai elektros energijai persiųsti, tinklų operatoriui privalo sumokėti prijungimo avansą pateikti savo prievolių įvykdymo užtikrinimą, garantuojantį tinklų operatoriui gamintojo įsipareigojimo įvykdymą, ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo ketinimų protokolo pasirašymo dienos. Gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimas privalo galioti 30 kalendorinių dienų ilgiau negu ketinimų protokolas. Prievolių įvykdymo užtikrinimo Prijungimo avanso dydis apskaičiuojamas dauginant numatomą leistinos generuoti galios dydį (kW) iš 50 15 eurų už 1 kW. Norint pratęsti leidimo plėtoti elektros energijos gamybos galiojimo terminą, kaip tai nustatyta šio įstatymo 16 straipsnio 7 dalyje, prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis padidinamas dydžiu, kuris apskaičiuojamas dauginant numatomą leistinos generuoti galios dydį (kW) iš 50 eurų už 1 kW ir laikotarpio, kuriam norima pratęsti šio leidimo galiojimo terminą, trukmės, išreikštos metais. Paaiškinimas kodėl netikslinga didinti galios rezervavimo mokesčio  Garantijos užtikrinimo prievolių padidinimas nuo 15 iki 50 EUR/kW stipriai pabrangina AEI elektrinių vystymą. Taip pat šis pokytis stipriai sumažins konkurenciją, kadangi Lietuvoje yra tik 3-5 įmonės, kurios turi bankinį finansavimą banko garantijoms, o kitiems reikia tiesiog užšaldyti lėšas. Lietuva taptų viena brangiausių šalių AEI vystymui, nes Lenkijoje banko garantas yra apie 7,5 EUR/kW, Latvijoje apie 3 EUR, o Estijoje išviso banko garantas nereikalingas. Norint sumažinti perteklinės ir piktybiškos galios rezervacijos atvejų siūlymas: taikyti alternatyvą projektams nuo 5 MW – leisti gamintojui rezervuoti galią parengus prijungimo techninį projektą, sudarius prijungimo sutartį ir apmokėjus 50% jos vertės. Tokiu atveju tikriems AEI vystytojams elektrinių vystymas nepabrangs (nes prijungimas vis tiek yra įtraukiamas į projekto sąmatą), o „spekuliantai“ nesiryš mokėti ženklių investicijų. Ir padės suvaldyti plėtrą, nes norint parengti projektą reikalinga: · Rasti tinkamą sklypą ir jį įsigyti arba išsinuomoti. · Investuoti apie 500 tūkstančių eurų projektavimui (šios išlaidos nebus grąžinamos). Taip pat reikalingos techninės žinios, kad parengti tokį dokumentą, nes prijungimo sutartis parengiama tik po projekto suderinimo. · Sumokėti apie 2-3 mln. EUR pasirašius prijungimo sutartį ir apmokant 50% darbų kainos (visa kaina 5-6 mln. EUR).  Šie skaičiai taikomi 330 kV tinklui. 110 kV taip ar taip bus rezervuotas iki liepos 1 dienos, o ESO retas projektas didesnis negu 10 MW.	Nepritarti	Prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis keičiamas atsižvelgiant į tai, kad jo dydis nebuvo peržiūrėtas nuo 2011 m. ir tai, kad praktikoje pasitaiko atvejų, kad, nepaisant AEI vystytojo sumokėto prievolių įvykdymo užtikrinimo, kai elektros tinklų pralaidumas rezervuojamas 3 metams, o elektrinė, kuriai rezervuoti pralaidumai, taip ir nepastatoma. Taip siekiama sumažinti tikimybę, kad tinklų pralaidumai, rezervuoti atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių statybai, nebus išnaudoti.
4.	Lietuvos saulės energetikos asociacija, 2022-05-04	9	5		Dėl 9 straipsnio, keičiančio 22 straipsnį 5. Pakeisti 22 straipsnio 9 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:  „9) savivaldybės, kurioje numatoma statyti ar įrengti elektrinę, administracijos patvirtinimas, kad planuojamos nurodytos galios ir tipo elektrinės įrengimas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme numatytais atvejais ir (ar) statyba pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus yra galimi arba bus galimi parengus ar pakeitus teritorijų planavimo dokumentą per ketinimo protokolo galiojimo terminą;“. Paaiškinimas: Tik Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme yra aiškiai nurodyta, kuriais atvejais taikomos teritorijų planavimo įstatymų nuostatos, o kada netaikomos. Neįrašius siūlomos pataisos tampa nebeaišku, kuriuo įstatymu savivaldybės turės vadovautis, priimant sprendimą dėl leidimų išdavimo arba neišdavimo. Tuo pačiu bus išvengta įstatymo nuostatų traktavimo savivaldybės pareigūno nuožiūra.	Nepritarti	Papildymas nuoroda į Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą yra perteklinis. Visos savivaldybės turi bendruosius planus, kuriuose nurodyta savivaldybės teritorijoje galima veikla. Be to, Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje aiškiai įtvirtinta, kad 30 m aukščio ir aukštesnių ypatingųjų inžinerinių statinių, atsinaujinančių išteklių energetikos objektų statyba turi būti numatyta teritorijų planavimo dokumentuose (išskyrus saulės šviesos energijos elektrines ir kitus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme numatytus atvejus), t. y. Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos aiškiai nurodo, kokios taikomos išimtys ir kuriame įstatyme jos įtvirtintos.
5.	Asociacija Investors’ Forum, 2022-05-05	4	5		Siekiant išvengti papildomos administracinės naštos ir suteikiant daugiau tikrumo užtikrintumo didelių vėjo elektrinių parkų vystytojams, siūlome numatyti, kad leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus turėtų būti pratęsiamas vadovaujantis vieninteliu objektyviu kriterijumi, t. y., jei vystytojas pateikia statybą leidžiantį dokumentą, kas savo ruožtu reiškia, kad laiko atžvilgiu 3/4 projekto darbų yra jau užbaigta ir panaikinti reikalavimą pateikti kitus dokumentus, įrodančius, kad atlikti ne mažiau kaip 50 procentų projekto įgyvendinimo darbų. Aiškesnės ir paprastesnės sąlygos plėtros leidimo termino pratęsimui yra būtinos ypač šiuo metu, kai dėl COVID-19 ir karo sukeltų pasekmių „trūkinėja" tiekim o grandinės, neproporcingai pailgėja įrenginių gamybos procesai bei pristatymo terminai, kas nepriklauso nuo vystytojų valios. Šiuo metu rinkoje kyla nemažai diskusijų, kaip reikėtų interpretuoti teisės aktuose numatytas dvi sąlygas pratęsti plėtros leidimą (Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių 40 p.): (i) atlikta ne mažiau kaip 50 procentų projekto įgyvendinimo darbų bei (ii) atlikta ne mažiau, kaip 50 proc. projekto sąmatoje numatytų investicijų. Praktikoje, didelių vėjo elektrinių parkų vystymas (reikiamų leidimų ir sutikimų gavimas) užima iki trijų-ketverių metų ir sudaro nemažą dalį kaštų, o statyba trunka iki 9 mėnesių. Taigi iš teisės aktų nuostatų nėra aišku, ar yra kalbama apie faktiškai atliktus fizinius statybos darbus, ar įtraukiami ir projekto vystymo darbai bei kaštai (kaip, pvz., poveikio aplinkai vertinimo atlikimas, žemių užtikrinimas, įvairių sutikimų surinkimas, techninių projektų parengimas, kitų leidimų gavimas ir pan.). Taip pat nėra aišku kaip auditorius turi vertinti investicijų atlikimo faktą, pvz., ar turi būti sudarytos sutartys su įrangos/darbų tiekėjais, kuriomis vystytojas įsipareigoja atlikti virš 50 proc. projekto investicijų, kai bus pristatyta įranga ar atlikti darbai, ar jau tu ri būti faktiškai atlikta (apmokėta) 50 proc. projekto sąmatoje numatytų investicijų. Daugiau, kaip 50 proc. investicijų atlikimas (apmokėjimas) iki projekto užbaigimo prieštarauja verslo logikai, nes didžioji dalis investicijų yra apmokamos, kai vėjo elektrinės yra pastatomos ir priduodamos. Iš principo, iki galutinio vėjo elektrinių parko pridavimo šalys savo įsipareigojimus užtikrina pateikdamos banko garantijas. Atsižvelgiantį aukščiau išdėstytą, plėtros leidimo procedūros supaprastinimas bei administracinės naštos mažinimas leistų užtikrinti sklandesnį projektų įgyvendinimą esamomis nenuspėjamomis rinkos sąlygomis ir leistų lengviau vystytojams prisiimti rizikas dėl didelių vėjo elektrinių parkų vystymo. Siūloma pakeisti EEĮ projekto 16 str. 6 d. 2 p: „2 ) vieną kartą 6 mėnesių laikotarpiui, o pratęsiant leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant vėjo elektrinę ar hibridinę elektrinę, kurioje elektros energijai gaminti naudojama vėjo energija, - vieną kartą 12 mėnesių laikotarpiui, jeigu asmuo, kreipdamasis dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, pateikia statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus teisės aktų nustatytus atvejus, kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, ir dokumentus, įrodančius, kad atlikta ne mažiau kaip 50 procentų projekto įgyvendinimo darbų."	Iš dalies pritarti	Statybą leidžiančio dokumento turėjimas nereiškia, kad elektrinės statyba ar įrengimas vyksta, todėl siekiant įsitikinti, jog statyba vykdoma, tikslinga numatyti ir dokumentus, įrodančius statybos darbų vykdymą, kurie būtų vertinami pratęsiant leidimus. Galiojančio Elektros energetikos įstatymo 16 str. 7 dalyje numatyta, kad reikalavimų dėl leidimų pratęsimo taikymo ir įvertinimo tvarka nustatoma Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse, t.y. įstatymą įgyvendinančiame teisės akte bus detalizuojama, kokie dokumentai turi būti pateikti, siekiant įrodyti statybos darbų vykdymą. Komiteto pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: 5.Pakeisti 16 straipsnio 6 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) vieną kartą 6 mėnesių laikotarpiui, o pratęsiant leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant vėjo elektrinę, didesnės nei 6 MW leistinos generuoti galios saulės šviesos energijos elektrinę ar hibridinę elektrinę, kurioje elektros energijai gaminti naudojama vėjo energija, – vieną kartą 12 mėnesių laikotarpiui, jeigu asmuo, kreipdamasis dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, pateikia statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus teisės aktų nustatytus atvejus, kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, ir dokumentus, įrodančius, kad vykdomi statybos darbai atlikta ne mažiau kaip 50 procentų projekto įgyvendinimo darbų.“
6.	Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, 2022-05-09	4	4		Argumentai: Siūloma netrumpinti didelių, galingesnių nei 5 MW saulės elektrinių leidimų  plėtoti elektros energijos gamybos įrenginius galiojimo laikotarpio. Vystant didesnes nei 5 MW elektrines, praktiškai neįmanoma spėti per siūlomą 24 mėnesių terminą, nes nuosekliai vykstantis procesas atrodo taip: Leidimo plėtrai gavimas po ketinimų protokolo sudarymo (2 mėnesiai); Techninių sąlygų gavimas (1-2 mėnesiai); Projektavimas ir statybos leidimo gavimas (apie 9 mėnesiai); Įrangos užsakymas ir pristatymas (apie 18 mėnesių) – atkreiptinas dėmesys, kad ilgiausiai užtrunka ne saulės panelės ir konstrukcijos, tačiau pastotės ir transformatoriaus gamyba. Taip pat negalima lygiagretinti šios veiklos, nes pastotė ir transformatorius yra užsakomas individualiai pagal individualų projektą. Elektrinės testavimas ir pridavimas (apie 4 mėnesiai) – reikalingos 3 skirtingos komisijos. Iš viso 35 mėnesiai (didesnės saulės elektrinės statybai), jeigu viskas vyksta sklandžiai. Dažnu atveju atsiranda iššūkių dėl poveikio aplinkai vertinimo/ atrankos, teritorijų planavimo dokumentų ir pan. Siūlymas: iki 5 MW saulės elektrinėms trumpinti terminą iki 24 mėnesių, o didesnėms palikti 36 mėnesius. 5 MW riba nustatyta, nes tokių nestandartinių transformatorių, naudojamų Lietuvoje, gamyba prasideda nuo 6,3 MW galios. Pasiūlymas: 4. Pakeisti 16 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimai išduodami neterminuotam laikui, išskyrus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos ar energijos kaupimo pajėgumus,  leidimus tiesti tiesioginę liniją ir leidimus gaminti elektros energiją elektrinėse, įrengtose Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalyje. Leidimai plėtoti elektros energijos gamybos ar energijos kaupimo pajėgumus, išskyrus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant didesnes nei 5 MW leistinos generuoti galios saulės šviesos energijos elektrines, ir tiesti tiesioginę liniją išduodami 36 mėnesių laikotarpiui. Leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant mažesnės nei 5 MW leistinos generuoti galios saulės šviesos energijos elektrines išduodami 24 mėnesių laikotarpiui. Leidimai gaminti elektros energiją elektrinėse, įrengtose Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalyje išduodami Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 straipsnyje nustatyta tvarka išduoto ir galiojančio leidimo naudoti Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalį atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai pagrindu ir galioja iki šio leidimo galiojimo laikotarpio pabaigos.“	Pritarti iš dalies	Atsižvelgiant į tai, kad elektrinės, kurių galia yra iki 6 MW, paprastai yra jungiamos prie skirstomųjų tinklų, siūlytina nustatyti, kad leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus (toliau – leidimas plėtrai) statant ar įrengiant saulės šviesos energijos elektrines iki 6 MW leistinos generuoti galios galiojimo terminas būtų 24 mėnesiai. Atitinkamai, įvertinant tai, kad leidimai plėtrai statant ar įrengiant didesnės nei 6 MW leistinos generuoti galios saulės šviesos energijos elektrinės galiotų 36 mėnesius, tikslintini šių elektrinių leidimų plėtrai pratęsimo terminai. Komiteto pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Pakeisti 16 straipsnį 4^1 dalį ir ją išdėstyti taip: „4^1. Leidimai plėtoti elektros energijos gamybos ar energijos kaupimo pajėgumus, išskyrus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant saulės šviesos energijos elektrines, kurių leistina generuoti galia yra mažesnė, nei 6 MW leidimai, ir tiesti tiesioginę liniją išduodami 36 mėnesių laikotarpiui., Leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant saulės šviesos energijos elektrines, kurių leistina generuoti galia yra mažesnė, nei 6 MW,  išduodami 24 mėnesių laikotarpiui. leidimai Leidimai modernizuoti iš atsinaujinančių išteklių elektros energiją gaminančią elektrinę ar elektros energijos gamybos įrenginį išduodami 36 mėnesių laikotarpiui.“
7.	Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, 2022-05-09	4	5		Argumentai: Siūloma įvertinti, kad statant didesnes nei 5 MW galios saulės elektrines, paprastai užtrunka transformatorinių pastočių, gaminamų pagal individualų užsakymą, pristatymo ir įrengimo terminai, todėl tokių stambių saulės elektrinių  planavimo, projektavimo ir statybos laikas nėra trumpesnis, nei vėjo elektrinių. Pasiūlymas: 5. Pakeisti 16 straipsnio 6 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) vieną kartą 6 mėnesių laikotarpiui, o pratęsiant leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant vėjo elektrinę, didesnę nei 5 MW leistinos generuoti galios ar hibridinę elektrinę, kurioje elektros energijai gaminti naudojama vėjo energija, – vieną kartą 12 mėnesių laikotarpiui, jeigu asmuo, kreipdamasis dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, pateikia statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus teisės aktų nustatytus atvejus, kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, ir dokumentus, įrodančius, kad atlikta ne mažiau kaip 50 procentų projekto įgyvendinimo darbų.“	Pritarti iš dalies	Komiteto pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: 5.Pakeisti 16 straipsnio 6 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) vieną kartą 6 mėnesių laikotarpiui, o pratęsiant leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant vėjo elektrinę, didesnės nei 6 MW leistinos generuoti galios saulės šviesos energijos elektrinę ar hibridinę elektrinę, kurioje elektros energijai gaminti naudojama vėjo energija, – vieną kartą 12 mėnesių laikotarpiui, jeigu asmuo, kreipdamasis dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, pateikia statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus teisės aktų nustatytus atvejus, kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, ir dokumentus, įrodančius, kad vykdomi statybos darbai atlikta ne mažiau kaip 50 procentų projekto įgyvendinimo darbų.“
8.	Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, 2022-05-09	5			Argumentai: Siūlomos nuostatos įtraukimas leistų užtikrinti teisėtų lūkesčių principo įgyvendinimą keičiantis įstatymams ir išvengti rizikos, kad asmenims, kurie turi leidimą plėtoti elektros energijos pajėgumus, tačiau dar neturi prisijungimo sąlygų, būtų išduotos prisijungimo sąlygos leidžiančios statyti tokią elektrinę, kokia numatyta leidime plėtoti elektros energijos pajėgumus. Pasiūlymas: Papildyti 5 straipsnio 5(5) dalį ir ją išdėstyti taip: „5^5. Siekdamas pakeisti elektrinės, įskaitant hibridinę elektrinę, ir energijos kaupimo įrenginio įrengtąją galią arba leistiną generuoti galią, tinklų naudotojas privalo kreiptis į tinklų operatorių dėl prijungimo sąlygų išdavimo energetikos ministerijos nustatyta tinklų naudotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarka. Kreipiantis į tinklų operatorių dėl įrengtosios galios keitimo, elektros tinklų operatorius išduoda ne blogesnių parametrų prijungimo sąlygas nei nurodyta elektrinės, kurios įrengtoji generuoti galia keičiama, prijungimo sąlygose ir leidime plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus. Leidimų, o leidimų gaminti elektros energiją, plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, plėtoti energijos kaupimo pajėgumus ir generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių turėtojas taip pat privalo pateikti Tarybai prašymą išduoti pakeistą leidimą.“	Nepritarti	Prijungimo sąlygos išduodamos pagal pasirašytame ketinimų protokole nurodytus parametrus, taip pat pagal tai išduotame leidime. Teisėtų lūkesčių principo įgyvendinimą užtikrina Projekto 25 straipsnyje dėstomos įstatymo įsigaliojimo nuostatos.
9.	Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, 2022-05-09	8	1		Argumentai: Siūloma nedidinti prievolių įvykdymo užtikrinimo dydžio, kadangi jau ir šiuo metu Lietuvoje taikomas prievolių užtikrinimo dydis yra smarkiai didesnis, nei taikomas kitose regiono valstybėse (Lenkijoje apie 7,5 Eur/kW, Latvijoje apie 3 Eur, o Estijoje netaikomas visiškai), o jį dar labiau padidinus: · Sumažintų konkurenciją tarp investuotojų, nes smulkiam verslui, kuris tokio pobūdžio išlaidas turėtų dengti nuosavu kapitalu, o ne banko garantija,  tai taptų pernelyg didele našta. Lietuvoje atsinaujinančios energetikos plėtros sektoriuje yra vos 3-5 įmonės, kurios turi finansavimą banko garantijoms, o kitiems reikia tiesiog užšaldyti lėšas. · Smarkiai pablogintų investicijų į didžiuosius vėjo ir saulės elektrinių parkus, kurie ateityje būtų jungiami prie 330 kV įtampos elektros perdavimo tinklų, patrauklumą, lyginant su analogiškomis investicijomis gretimose valstybėse, netaikančiose tokio prievolių užtikrinimo dydžio arba taikančio gerokai mažesnį prievolių užtikrinimą. Siūlomos alternatyvios priemonės, kurios sumažintų galimybę piktnaudžiauti elektros linijų prijungimų galios rezervacija, siekiant ją perparduoti, taip lėtinant atsinaujinančios energetikos plėtrą. Numatyti galimybę gamintojams, plėtojantiems naujas elektrines, kaip prievolių užtikrinimą panaudoti gamintojo sumokamą avansinį mokestį elektros tinklo operatoriui už naujų įrenginių prijungimą prie tinklo. Tokiu būdu bus padidintas investicijų į naujas vėjo bei saulės elektrines Lietuvoje  patrauklumas, išvengiant dvigubo mokesčio,  kartu užtikrinant, kad projektas tikrai bus įgyvendintas, nes gamintojas, sumokėdamas avansinį mokėjimą už jo planuojamų įrenginių prijungimą, jau savaime nenorėdamas prarasti padarytos investicijos,  finansiškai įsipareigoja šį įrenginį pastatyti. Pasiūlymas: Pakeisti 21^1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip „1. Gamintojas, pasirašęs šio įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje nurodytą ketinimų protokolą, nuo kurio pasirašymo momento tinklų operatoriaus Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustatytu principu rezervuojami elektros tinklų pralaidumai, reikalingi visai įrenginiuose pagamintai elektros energijai persiųsti, tinklų operatoriui privalo pateikti savo prievolių įvykdymo užtikrinimą, garantuojantį tinklų operatoriui gamintojo įsipareigojimo įvykdymą, ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo ketinimų protokolo pasirašymo dienos. Gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimas privalo galioti 30 kalendorinių dienų ilgiau negu ketinimų protokolas. Prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis apskaičiuojamas dauginant numatomą leistinos generuoti galios dydį (kW) iš 5015 eurų už 1 kW. Norint pratęsti leidimo plėtoti elektros energijos gamybos galiojimo terminą, kaip tai nustatyta šio įstatymo 16 straipsnio 7 dalyje, prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis padidinamas dydžiu, kuris apskaičiuojamas dauginant numatomą leistinos generuoti galios dydį (kW) iš 5015 eurų už 1 kW ir laikotarpio, kuriam norima pratęsti šio leidimo galiojimo terminą, trukmės, išreikštos metais. Prievolių užtikrinimo garantija yra netaikoma, jeigu gamintojas parengia ir suderina su tinklų operatoriumi prijungimo projektą, pasirašo prijungimo sutartį bei atlieka 50 procentų avansinį mokėjimą. Tokiu atveju techninės sąlygos turi būti išduodamos po išankstinių sąlygų pateikimo ir papildomo rašytinio prašymo iš gamintojo.“	Nepritarti	Prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis keičiamas atsižvelgiant į tai, kad jo dydis nebuvo peržiūrėtas nuo 2011 m. ir tai, kad praktikoje pasitaiko atvejų, kad, nepaisant AEI vystytojo sumokėto prievolių įvykdymo užtikrinimo, kai elektros tinklų pralaidumas rezervuojamas 3 metams, o elektrinė, kuriai rezervuoti pralaidumai, taip ir nepastatoma. Taip siekiama sumažinti tikimybę, kad tinklų pralaidumai, rezervuoti atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių statybai, nebus išnaudoti, taip pat kompensuojamos dėl neefektyvaus elektros tinklų naudojimo (kai elektros tinklų pralaidumai laiku nepradedami naudoti) negaunamos pajamos.
10.	Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, 2022-05-09	9	2		Argumentai: Įprasti atvejai, kai tinklo operatoriai atsisako išduoti prisijungimo sąlygas vėjo elektrinės vystytojui, kai prie tos pačios elektros linijos yra prijungtos saulės elektrinės arba atvirkščiai.  Tokiu būdu nevertinamas vėjo ir saulės elektrinių gamybos nevienalaikiškumas, nevertinama, kad saulės elektrinės daugiausiai elektros į tinklą teikia saulėtomis dienomis, kai vėjo elektrinės paprastai generuoja mažiau elektros, o vėjo elektrinės daugiausiai elektros generuoja vėjuotomis rudens, žiemos ir pavasario dienomis ir naktimis, kai saulės elektrinės gamina mažiau elektros arba jos negamina iš viso. Tai dirbtinai mažina galimybes prijungti naujus gamintojus prie tinklo, nors tinkle operatorius gali išduoti prisijungimo sąlygas su sąlyga, kad susiklosčius tokioms retai pasitaikančioms aplinkybėms, kai ir saulės, ir vėjo elektrinės gamina ir į tinklą tiekia didelį kiekį elektros energijos, gamintojo tiekiama į tinklą elektros energija galėtų būti tinkle operatoriaus dirbtinai sumažinama, apsaugant tinklą nuo perkrovimo. Dar didesnis nevienalaikiškumas gali būti tinkle įrengus elektros kaupimo įrengimus. Atsinaujinančių išteklių energetikos proveržio pakete įvedama „hibridinės elektrinės“ sąvoka pilnai šios problemos neišsprendžia, nes dažnu atveju vėjo ir saulės elektrines vysto skirtingi vystytojai (gamintojai), jungia jas prie skirtingų tos pačios linijos taškų. Šiuo metu tinkle operatoriams suteikiama galimybė išduoti sąlygines prisijungimo sąlygas, tačiau ne visi tinklo operatoriai ta galimybe naudojasi. Siūlomu Elektros energetikos įstatymo pakeitimu siūloma įpareigoti tiekėjus įvertinti skirtingų gamintojų gamybos nevienalaikiškumą ir prijungti gamintojus. Pasiūlymas: Pakeisti 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Tinklų operatorius neturi teisės atsisakyti prijungti gamintojų elektros įrenginius prie elektros tinklų dėl ateityje galimo elektros tinklų pajėgumo apribojimo arba Energetikos ministerijos nustatytais atvejais, kai yra galimas skirtingų rūšių elektros energijos gamybos nevienalaikiškumas. Tinklų operatorius privalo prijungti gamintojo elektros įrenginius prie elektros tinklų, atsižvelgdamas į leistiną naudoti galią, leistiną generuoti galią ir elektrinės įrengtąją galią, atitinkamų techninių norminių dokumentų reikalavimus, keliamus tokių įrenginių prijungimui, taip pat elektros tinklų įrengimui ir (ar) atnaujinimui gamintojo ir tinklų operatoriaus tinklų dalyje.“	Pritarti iš dalies	Iš esmės pritarti pasiūlymui, kad tinklų operatoriai turi vertinti prie konkrečioje elektros tinklo vietoje prijungtų ir planuojamų prijungti elektros energijos gamybos įrenginių gamybos nevienalaikiškumą ir sudaryti  galimybes prisijungti pagal apriboto prijungimo sąlygas. Toks reguliavimas jau yra nustatytas EEĮ 31 str. 2 dalyje ir 39 str. 2 dalyje, kur yra nurodoma, kad tinklų operatoriai „Tarybos nustatytomis sąlygomis parengia ir teikia Tarybai tvirtinti Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašą“, be to, „Taryba užtikrina, kad šia tvarka nustatomi prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimai būtų nustatomi remiantis skaidriomis ir nediskriminacinėmis procedūromis, taip pat kad būtų užtikrintas tinklų naudotojų naujai prijungiamų įrenginių (elektrinių ir kaupimo įrenginių) ekonominis efektyvumas ir kad nebūtų sukurta nepagrįstų kliūčių patekti į elektros energijos rinką“. Taigi, pagal esamą reglamentavimą tokio riboto prijungimo tvarka tinklų operatorių pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše turi būti nustatyta Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, o ne Energetikos ministerijos nustatytomis sąlygomis. Siūlome papildyti Elektros energetikos įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje ir 39 straipsnio. 2 dalyje dėstomas nuostatas, kad ribotos prijungimo sąlygos nustatomos įvertinant prie tinklo prijungtų įrenginių generavimo nevienalaikiškumą ir kitas elektros tinklo savybes. Komiteto pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Tinklų operatorius neturi teisės atsisakyti prijungti gamintojų elektros įrenginius prie elektros tinklų dėl ateityje galimo elektros tinklų pajėgumo apribojimo. Taryba, nustatydama Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašo rengimo sąlygas, užtikrina, kad, rezervuojant pralaidumus, prioritetas būtų suteikiamas AIE bendrijoms, kurias steigia savivaldybės ar jų įmonės ir kurių tikslas - mažinti energetinį skurdą ir (ar) padėti pažeidžiamiems vartotojams. Tinklų operatorius privalo prijungti gamintojo elektros įrenginius prie elektros tinklų, atsižvelgdamas į leistiną naudoti galią, leistiną generuoti galią ir elektrinės įrengtąją galią, atitinkamų techninių norminių dokumentų reikalavimus, keliamus tokių įrenginių prijungimui, taip pat elektros tinklų įrengimui ir (ar) atnaujinimui gamintojo ir tinklų operatoriaus tinklų dalyje.“
11.	Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, 2022-05-09	9	7		Argumentai: Elektros energetikos įstatymo pakeitimu siūloma nustatyti, kad asmuo, kuris pasirašo ketinimo protokolą, bet per nustatytą laiką nepateikia prievolių užtikrinimo, naują prašymą pasirašyti ketinimo protokolą galėtų pateikti ne anksčiau, kaip po trijų mėnesių nuo paskutinio ketinimo protokolo pasirašymo dienos. Tokiu būdu bus užtikrinta prevencija piktnaudžiavimui, kai tinkle pralaidumai rezervuojami iš viso nepateikiant jokio prievolių užtikrinimo, o pasibaigus terminui, per kurį privaloma pateikti prievolių užtikrinimą, iš karto pateikiamas dar vienas prašymas pasirašyti ketinimo protokolą, taip kartojant šį veiksmą eilę kartų ir per tą laiką ieškant “rezervacijos” pirkėjo. Taip pat, Elektros energetikos įstatymo pakeitimu siūloma įtvirtinti įpareigojimą tinklo operatoriui sudaryti gamintojų, siekiančių prijungti naujus gamybos galingumus prie elektros linijos, eilę, taip užtikrinant, kad vienam gamintojui neįvykdžius savo įsipareigojimo (pavyzdžiui per nustatytą laiką pateikti prievolių vykdymo užtikrinimą), iš karto į jo vietą stotų eilėje po jo esantis gamintojas, pateikęs prašymą pasirašyti ketinimo protokolą. Ši eilė turėtų būti vieša ir tai iš esmės išspręstų minėtą piktnaudžiavimo galimybę. Pasiūlymas: Papildyti 9 straipsnį nauja 7 dalimi ir ją išdėstyti taip: „7. Papildyti 22 straipsnį 12 dalimi: 12. Tinklų operatorius privalo sudaryti viešą gamintojų, pateikusių prašymus pasirašyti ketinimų protokolą, eilės sąrašą pagal atitinkamų prašymų gavimo datą. Gavęs naujus prašymus tokį eilės sąrašą tinklų operatorius privalo atnaujinti. Jeigu su pirmuoju eilės sąraše esančiu gamintoju dėl bet kokių priežasčių ketinimų protokolas nėra sudaromas arba sudarytas ketinimų protokolas netenka galios, tai tinklų operatorius privalo pasiūlyti ketinimų protokolą sudaryti su paskesniu eilėje esančiu gamintoju. Gamintojas, pasirašęs ketinimų protokolą, bet šio įstatymo 21^1 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka elektros tinklų operatoriui nepateikęs prievolių įvykdymo užtikrinimo, su nauju prašymu pasirašyti ketinimų protokolą gali kreiptis ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo paskutinio ketinimų protokolo pasirašymo dienos. Visi tokio gamintojo prašymai pasirašyti ketinimų protokolą yra anuliuojami iš visų tinklų operatorių eilės sąrašų.“	Apsispręsti pagrindiniame komitete	Iš esmės pritartina pasiūlymui, kad turi būti nustatytos atgrasančios priemonės asmenis piktnaudžiauti elektros tinklų pralaidumų rezervavimu ir nustatyti, kad  asmenys (gamintojai ir energijos kaupimo įrenginių savininkai), pasirašę ketinimų protokolą, tačiau nepateikę prievolių įvykdymo užtikrinimo, turi prarasti teisę pasirašyti ketinimų protokolą tam tikrą laiką. Tačiau pagal iš tinklų operatorių gautą informaciją tokia priemonė gali sudaryti sunkumų savivaldybėms (savivaldybių įstaigoms, įmonėms) plėtoti  elektros energijos gamybos pajėgumus, kadangi būtent savivaldybėse užtrunka sprendimų priėmimas  ir prievolių įvykdymo užtikrinimo pateikimas. Todėl siūloma įvertinti visus argumentus ir Pagrindiniam komitetui nuspręsti dėl siūlomos ar alternatyvios atgrasančios priemonės nustatymo. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, analogiška priemonė turėtų būti nustatoma ir energijos kaupimo įrenginių savininkams.
12.	Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, 2022-05-09	25	5		Argumentai: Dalis tinklų pajėgumų pastaraisiais mėnesiais buvo rezervuota asmenų, kurie šiuo metu neturi galimybės vystyti saulės ir vėjo elektrinių, nes nedisponuoja žeme, kurioje galima vykdyti tokią veiklą, nėra praėję atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūros, nesusitarę su gretimų sklypų savininkais dėl jų sutikimo dėl greta vystomų projektų, tačiau šie asmenys tikisi, kad, įsigaliojus AEI proveržio paketo įstatymų pakeitimams, smarkiai palengvės reikalavimai vėjo ir saulės elektrinių vystytojams ir jie, anksčiau rezervavę elektros tinklų pralaidumus, tikisi tokiu būdu aplenkti tuos vystytojus, kurie yra geriau pasirengę vėjo ir saulės elektrinių plėtrai, tačiau nespėjo rezervuoti elektros linijų pralaidumų. Pakeitus įstatymus ir nebelikus eilės reikalavimų vystytojams, tokiu būdu šie asmenys turės galimybę neskubant parduoti rezervaciją, kaip vertę.  Šie asmenys dažnai  yra jau pasirašę ketinimų protokolą, sumokėję šiuo metu įstatymu numatytą prievolių įvykdymo užtikrinimo dydį, tačiau dėl susidariusios didelės eilės, VERT išduodant plėtros leidimus, negavę plėtros leidimo. Nepaisant to, tokia situacija jiems leidžia išlaikyti tinklų rezervaciją, net negavus plėtros leidimo, kurio jie, neatitikdami dabar įstatymuose nustatytų reikalavimų, negalėtų gauti. Elektros energetikos įstatymo pakeitimu siūloma nustatyti, kad tokie asmenys, kurie pasirašė ketinimų protokolą prieš įstatymo pakeitimą, turėtų vykdyti reikalavimus, kurie galiojo iki įstatymo pakeitimo. O tokių reikalavimų neatitinkant, jų rezervacija turėtų būti naikinama, sudarant galimybes tinklą rezervuoti geriau pasiruošusiems vystytojams. Pasiūlymas: Papildyti 25 straipsnį nauja 5 dalimi, pakeisti likusių dalių numeraciją ir 5 dalį išdėstyti taip: „5. Asmenims, iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos su elektros tinklų operatoriumi pasirašiusiems ketinimų protokolą, leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus gali būti išduodamas tik tais atvejais, jeigu planuojamos nurodytos galios ir tipo elektrinės įrengimas ar statyba buvo galimas pagal ketinimų protokolo pasirašymo metu galiojusius teritorijų planavimo dokumentus. Jeigu ketinimų protokolo pasirašymo metu atitinkami teritorijų planavimo dokumentai negaliojo arba juose nebuvo numatyta planuojamos nurodytos galios ir tipo elektrinės įrengimas ar statyba, tai ketinimų protokolas netenka galios nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.“	Pritarti iš dalies	Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 3.
13.	UAB „Ignitis renewables“, 2022-05-09	4	12		EEĮ projekte siūloma įtvirtinti naujas sąvokas, todėl siekdami aiškumo, siūlome sistemiškai suderinti teisės normas, jog jos derėtų tarpusavyje. 4 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas <...> 12. Pakeisti 16 straipsnio 19^1 dalį ir ją išdėstyti taip: 19^1. Leidimai, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje, tikslinami reorganizavus juridinį asmenį. Leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir leidimas gaminti elektros energiją tikslinamas, kai siekiama sumažinti leidime nurodytą elektrinės įrengtąją ar leistiną generuoti galią. Leidimas gaminti elektros energiją taip pat tikslinamas, kai numatoma veikiančiuose elektros energijos gamybos įrenginiuose jų nerekonstruojant elektros energijos gamybai naudoti kitą, negu nurodyta galiojančiame leidime, kurą. Leidimų tikslinimo ir pagrindžiančių dokumentų pateikimo tvarka nustatoma Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse.	Pritarti
14.	UAB „Ignitis renewables“, 2022-05-09	15	10 15		Siūlome suvienodinti teisinį reguliavimą, taikomą prijungiant elektros energijos gamybos įrenginius (21^1 straipsnio 1 dalis) ir energijos kaupimo įrenginius, t. y. suvienodinti prievolių įvykdymo pateikimo trukmę darbo dienomis. Taip pat EEĮ projekte siūloma įtvirtinti naujas sąvokas, todėl siekdami aiškumo, siūlome sistemiškai suderinti teisės normas, jog jos derėtų tarpusavyje. 15 straipsnis. 48^2 straipsnio pakeitimas <...> 2. Papildyti 48^2 straipsnį 8–18 dalimis: <...> 10. Statyti ar įrengti energijos kaupimo įrenginį planuojantis asmuo, gavęs išankstines energijos kaupimo įrenginio prijungimo sąlygas, parengia ir teikia tinklų operatoriui prašymą pasirašyti ketinimų protokolą, nuo kurio pasirašymo momento tinklų operatoriaus Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustatytu principu rezervuojami elektros tinklų pralaidumai, reikalingi visai generuojamai į elektros tinklą elektros energijai persiųsti, vadovaudamasis šio įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka. Pasirašęs ketinimų protokolą ne vėliau kaip per 10 darbo dienų tinklų operatoriui pateikia šio įstatymo 21^1 straipsnio 1 dalyje nurodytą prievolių įvykdymo užtikrinimą, kuris privalo galioti 30 kalendorinių dienų ilgiau negu ketinimų protokolas ir kurio dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į energijos kaupimo įrenginio leistiną generuoti galios dydį (kW) dauginant iš 50 eurų už 1 kW. Norint pratęsti leidimo plėtoti energijos kaupimo pajėgumus galiojimo terminą, prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis padidinamas dydžiu, kuris apskaičiuojamas dauginant numatomų įrengti generacijos iš kaupimo įrenginių leistinos generuoti galios pajėgumų dydį (kW) dauginant iš 50 eurų už 1 kW ir laikotarpio, kuriam norima pratęsti šio leidimo galiojimo terminą, trukmės, išreikštos metais. <...> 15. Jeigu energijos kaupimo įrenginį planuojantis įrengti ar statyti asmuo nutraukia ketinimų protokolą, tinklų operatorius pasinaudoja pateikto prievolių įvykdymo užtikrinimo dalimi, kuri apskaičiuojama 0,0246 euro už 1 kW leistinos generuoti galios dydį dauginant iš laikotarpio nuo prievolių įvykdymo užtikrinimo pateikimo dienos iki dienos, kai asmuo nutraukia ketinimų protokolą, išreikšto dienomis. <...>	Pritarti
15.	VŠĮ „Žiedinė ekonomika“, 2022-05-10	10	2		VŠĮ „Žiedinė ekonomika“ išnagrinėjusi elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 221(2) straipsnio keitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1570 (toliau- Projektas) ir atsižvelgdama į iškeltus Lietuvos tikslus siekti energetinės nepriklausomybės bei sparčiai pereiti prie energijos gaminimo iš atsinaujinančių išteklių teikia pasiūlymą projektui. Šis pasiūlymas siekia paskatinti piliečių energetinių bendrijų ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų kūrimąsi Lietuvoje. Siūlome pakeisti Projekto 10 straipsnio 2 punktą ir išdėstyti jį taip: „ Pakeisti 22^2 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Viešoji įstaiga, asociacija, daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrija ar sodininkų bendrija įgyja piliečių energetikos bendrijos teisinį statusą Tarybos nustatyta tvarka ir sąlygomis pateikusi prašymą dėl piliečių energetikos bendrijos statuso suteikimo.“ Bendruomenės Lietuvoje veikia pagal galiojantį asociacijų įstatymą, todėl teisinio statuso išplėtimas, leidžiantis asociacijoms tapti piliečių energetikos bendrijomis, sumažintų administracinę naštą bendruomenėms ar gyventojams siekiantiems įsteigti atsinaujinančių išteklių energijos bendriją,	Pritarti
16.	Lietuvos vėjo elektrinių asociacija, 2022-05-10	8	1		Teigiamai vertiname daugumą Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo projekte (toliau – EEĮ projektas) siūlomų pakeitimų. Tačiau mes abejojame sprendimu prievolių įvykdymo užtikrinimo dydį pakelti iki 50 EUR už kW. Suprantame galimą tokio pasiūlymo pagrindimą, t. y. siekį užtikrinti, kad tinklai būtų rezervuojami tik tiems projektams, kurių sėkmės tikrumas yra didesnis. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad rezervuodami tinklus projektų vykdytojai dažnai negali būti tikri dėl projekto sėkmės, kuri retai būna nulemta nuo jų priklausančių aplinkybių. Daugeliu atvejų vienu metu plėtojami keli projektai, iš kurių tik vienas būna sėkmingas. Padidinus užstato dydį iki 50 EUR už kW, tikėtina, kad kai kurie projektai, kurie galėjo būti pradėti vystyti, nebus vystomi dėl padidėjusių neigiamų neįgyvendinimo pasekmių. Padidinus užstato dydį taip pat bus sudarytos nesąžiningos konkurencijos sąlygos tarp didelių vėjo energetikos įmonių ir mažesnių įmonių, kurios neturi tokios lengvos prieigos prie kapitalo ir kurioms nesėkmingo projekto plėtojimo rizika būtų neproporcingai didesnė nei didelėms įmonėms. Taip pat stokojame pagrindimo, kokiais kriterijais remiantis prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis yra didinamas daugiau nei dvigubai. Manytina, kad dydis, kuriuos yra didinamas šis dydis, turėtų būti atspindėtas kitos logiškai suvokiamos priežasties, kuri iššaukia finansinę įtaką projekto vystymui turinčio rodiklio – šiuo atveju, prievolių įvykdymo užtikrinimo dydžio – padidinimą būtent nuo 15 iki 50 Eur, tačiau, deja, tokia priežastis nėra nurodoma. Tuo pačiu, stokojame ir tikslo, kurio yra siekiama didinant prievolių įvykdymo užtikrinimo dydį, kadangi viešųjų klausymų Lietuvos Respublikos Seime metu, pristatant Proveržio Paketo pataisas, prievolių įvykdymo užtikrinimo dydžio padidinimas buvo motyvuojamas siekiu mažinti „pralaidumų tinkle prekybą“ nenurodant tokios „prekybos“ pavyzdžių ar praktikos. Tuo tarpu, aiškinamajame rašte dėl Proveržio Paketo įstatymų projektų yra nurodomas kita priežastis prievolių įvykdymo užtikrinimo dydžio didinimui – „Siekiant sumažinti tikimybę, kad tinklų pralaidumai, rezervuoti atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių statybai, nebus išnaudoti, EEĮ projektu keičiamo EEĮ 201 straipsnio 1 dalyje siūloma numatyti, kad gamintojas, pasirašęs ketinimų protokolą, tinklų operatoriui turi pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimą, kurio dydis apskaičiuojamas dauginant numatomos įrengti elektrinės galią (kW) iš 50 eurų.“ Šiuo metu, siekiant garantuoti perdavimo tinklo pralaidumą, rinkos dalyvis (vystytojas) privalo pateikti prašymą pasirašyti ketinimų protokolą bei sumokėti prievolių įvykdymo užtikrinimą – tą gali padaryti tik tam tikrus reikalavimus atitinkantys asmenys, kurie prieš tai yra atlikę reikalingus veiksmus (gavęs išankstines prisijungimo sąlygas, gavęs savivaldybės administracijos patvirtinimą apie statybų galimumą, Lietuvos kariuomenės ir (arba) kitos nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos patvirtinimą). Maža to, ketinimų protokolo pasirašymas ir prievolių įvykdymo užtikrinimo sumokėjimas suponuoja tolesnių privalomų veiksmų atlikimą – kreipimąsi dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus gauti bei kreipimąsi galutinėms prijungimo sąlygoms gauti, o to nepadarius vystytojui yra numatyta sankcija – rezervuotų tinklo pralaidumo netekimas bei dalies prievolių įvykdymo užtikrinimo netekimas (0,0123 Eur/kW už kiekvieną dieną). Perdavimo sistemos operatorius bei Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – VERT), kurių veikla yra griežtai apibrėžta ir reguliuojama teisės aktais, į leidimų, prisijungimo sąlygų ir ketinimo protokolų išdavimą, iš turimos praktikos, žiūri pakankamai griežtai, todėl sunkiai yra tikėtinas leidimų išdavimas ar ketinimų protokolų pasirašymas su asmenims, neatitinkančiais teisės aktais keliamų reikalavimų. Net ir tuo atveju, jeigu vystytojai garantuoja pralaidumą tinkle ir vystomą projektą vėliau parduoda kitam rinkos dalyviui (taip pat vystytojui) (arba sekant teisės akto projekto rengėjų logiką, vykdo „pralaidumų prekybą“), tai automatiškai nesuponuoja neteisėtos veiklos, kadangi rinkos dalyvis, perėmęs visas vystomo projekto teises ir pareigas, ir toliau privalo laikytis teisės aktų reikalavimų bei vystyti projektą pagal teisės aktuose numatytas procedūras, t. y. jo veikla ir toliau yra griežtai prižiūrima. Be to, atkreipiame dėmesį, kad projektų finansinės rizikos padidinimas nekoreliuoja su projektų sėkmingumu bei negarantuoja savalaikio projektų įgyvendinimo, kadangi net pasirašius ketinimų protokolą ir sumokėjus prievolių įvykdymo užtikrinimą, vėjo elektrinių parko vystytojai prisiima tolesnius įsipareigojimus – gauti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, gauti galutines prijungimo sąlygas bei pasirašyti prijungimo sutartį su perdavimo sistemos operatoriumi. Šių žingsnių sėkmingas įgyvendinimas priklauso nuo daugelio aspektų ir daugybės trečiųjų šalių (rangovų, perdavimo sistemos operatoriaus, VERT) veiksmų, todėl ir didesnę finansinę riziką (dėl padidėjusio prievolių įvykdymo užtikrinimo) galintis prisiimti bei skaidriai savo veiklą vykdantis vystytojas nebūtinai patirs sėkmę savo vystomo projekto eigoje. Tuo pačiu suprantame, kad ekonominės sąlygos per laikotarpį nuo 2011 m. yra pasikeitusios ir siūlytume, kad EEĮ projekte nustatytas užstato lygis būtų padidintas nuo šiuo metu galiojančio, pritaikant infliacijos koeficientą ir lygus 20 EUR už kW (pagal infliacijos skaičiuoklę http://estatistika.stat.gov.lt/skaiciuokle/ nuo 2011-01-01 iki 2020-03-01 pokytis sudarė 35,1%, kas sudaro 15 EUR/kW * 1,35 = 20.25 EUR/kW). Siekiant sisteminio požiūrio, atsižvelgus į šią pastabą, manome, kad analogišku principu turėtų būti įvertintas ir EEĮ projekto 9 straipsnio 4 dalimi mokesčio, mokamo gamintojui nutraukus ketinimų protokolą (šiuo metu yra nustatytas 0,0123 Eur/kW  dydis, vietoje to siūloma 0,0246 Eur/kW, t. y. dvigubai), apskaičiavimo principas.	Nepritarti	Prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis keičiamas atsižvelgiant į tai, kad jo dydis nebuvo peržiūrėtas nuo 2011 m. ir tai, kad praktikoje pasitaiko atvejų, kad, nepaisant AEI vystytojo sumokėto prievolių įvykdymo užtikrinimo, kai elektros tinklų pralaidumas rezervuojamas 3 metams, o elektrinė, kuriai rezervuoti pralaidumai, taip ir nepastatoma. Taip siekiama sumažinti tikimybę, kad tinklų pralaidumai, rezervuoti atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių statybai, nebus išnaudoti.
17.	Lietuvos vėjo elektrinių asociacija, 2022-05-10	9	5		Teigiamai vertiname EEĮ projekte esančią nuostatą, kad „9) savivaldybės, kurioje numatoma statyti ar įrengti elektrinę, administracijos patvirtinimas, kad planuojamos nurodytos galios ir tipo elektrinės įrengimas ar statyba pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus yra galimi arba bus galimi parengus ar pakeitus teritorijų planavimo dokumentą per ketinimo protokolo galiojimo terminą;“. Šiuo metu Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 22 straipsnio 9 dalies 9 punkte ir Elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros energijos perdavimo tinklais tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2021 m. vasario 19 d. nutarimu Nr. O3E-241 "Dėl LITGRID AB Elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašo derinimo"17. 2 punkte nustatyta, kad gamintojas, teikdamas prašymą sudaryti ketinimų protokolą, perdavimo sistemos operatoriui pateikia savivaldybės, kurioje numatoma statyti elektrinę, administracijos patvirtinimą, kad pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus galima įrengti ar statyti planuojamos nurodytos galios ir tipo elektrinę. Tačiau manome, kad tokia nuostata teisės aktuose iš esmės yra perteklinė, nes atitiktis teritorijų planavimo dokumentams vertinama planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo metu, kai poveikio aplinkai vertinimo subjektas, kuriuo visada yra miesto arba rajono, kuriame planuojama ūkinė veikla, savivaldybė, turi pateikti motyvuotą išvadą, ir išduodant statybos leidimą, kurį taip pat išduoda savivaldybė, todėl pakartotinis savivaldybės administracijos patvirtinimas, kad plėtra pagal teritorijų planavimo dokumentus yra leistina, yra pridėtinės vertės nekuriantis veiksmas, kuris, be to, eikvoja laiko išteklius, itin svarbius projekto rengimo metu. Tad siūlytume išvis atsisakyti reikalavimo gauti savivaldybės, kurioje vystomas projektas, administracijos patvirtinimą, kad planuojamos nurodytos galios ir tipo elektrinės įrengimas ar statyba pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus yra galima arba numatyti automatinį pritarimą tuo atveju, kai per įstatyme nustatytą dienų skaičių atitinkama savivaldybės administracija nepateiktų tokio pritarimo. Alternatyviai, siūlytina įvertinti šį pakeitimą sistemiškai su kitais to paties Proveržio Paketo teisės aktų projektais ir papildomai reglamentuoti tuos atvejus, kuomet savivaldybės administracijos pritarimo yra reikalaujama, nors vėjo elektrinės neturi būti numatomos teritorijų planavimo dokumentuose (Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimas ir (ar) Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimas iš to paties paketo).	Nepritarti	Manytina, kad savivaldybės patvirtinimas, kad pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ar juos pakeitus per ketinimų protokolo galiojimo terminą, atsinaujinančius išteklius naudojančios elektrinės statyba yra galima, reikalingas. Tai suteiks aiškumo tiek tinklų operatoriams, tiek vystytojams. Įvertinant tai, kad ketinimų protokolu, pateikus Elektros energetikos įstatymo 21^1 str. numatytą prievolių įvykdymo užtikrinimą, rezervuojami tinklų pralaidumai, o nepastačius elektrinės per ketinimų protokole ir leidime plėtrai numatytą terminą, prievolių įvykdymo užtikrinimas atitenka tinklų operatoriui. Siekiant išvengti ginčų dėl to, kad tinklų operatorius pasinaudojo prievolių įvykdymo užtikrinimu dėl to, kad elektrinės plėtros etape paaiškėja, kad teritorijų planavimo dokumentas nenumato galimybės statyti atsinaujinančius išteklius naudojančią elektrinę ar šis dokumentas nerengiamas ar neparengtas ar net negali būti parengtas. Taip pat nepritariama pasiūlymui numatyti automatinį pritarimą, nes tai prieštarautų nuostatos tikslui.
18.	Jaunius Jatautas, 2022-05-11	4	4		Įstatymo pakeitimo projektas XIVP-1570 Pasiūlymas: dėl 4 straipsnio pakeičiančio 16 straipsnį 4^1 dalį išdėstyti taip: 4^1. Leidimai plėtoti elektros energijos gamybos ar energijos kaupimo pajėgumus, išskyrus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant saulės šviesos energijos elektrines, ir tiesti tiesioginę liniją išduodami 36 mėnesių laikotarpiui., Leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant saulės šviesos energijos elektrines iki 5 mgw leistinosios generuoti galios išduodami 24 mėnesių, virš 5 mgw 36 mėnesių laikotarpiui. Argumentai:  a) numanoma jog šiuo punktu politikos formuotojai bando spręsti tinklų rezervacijų problemą ir spekuliacijas jomis, taigi, tą reikia spręsti naikinant tiesiogines to priežastis - peržiūrint ketinimo protokolo pasirašymo ir galiojimo procedūras nes toks siūlymas tik sukurs papildomus finansinius barjerus sąžiningiems elektrinių vystytojams; b) normaliomis rinkos sąlygomis įsirengti 5 mgw saulės elektrinę užtrunka gerokai virš 2 metų, todėl termino sutrumpinimas sąlygotu problemas didesnės apimties elektrinių vystytojams;  c) nutrūkusios tiekimo grandinės ir nestabili rinkos situacija turi ženklią įtaką elektrinių vystymo terminams d) jau buvo bandoma spręsti tinklo rezervavimo problemą taikant gamintojų prievolių užtikrinimo mokestį, tačiau rinkoje toliau sėkmingai spekuliuojama rezervacijomis netgi nemokant jokio mokesčio, tad tai tik sukurs papildomas vystymo kliūtis stabdančias proveržį energetinio saugumo aspektu nes didieji saulės parkai ženkliai prisideda prie šio visuomeninio intereso stiprinimo.	Pritarti iš dalies	Atsižvelgiant į tai, kad elektrinės, kurių galia yra iki 6 MW, paprastai yra jungiamos prie skirstomųjų tinklų, siūlytina nustatyti, kad leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus (toliau – leidimas plėtrai) statant ar įrengiant saulės šviesos energijos elektrines iki 6 MW leistinos generuoti galios galiojimo terminas būtų 24 mėnesiai. Atitinkamai, įvertinant tai, kad leidimai plėtrai statant ar įrengiant didesnės nei 6 MW leistinos generuoti galios saulės šviesos energijos elektrinės galiotų 36 mėnesius, tikslintini šių elektrinių leidimų plėtrai pratęsimo terminai. Komiteto pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Pakeisti 16 straipsnį 4^1 dalį ir ją išdėstyti taip: „4^1. Leidimai plėtoti elektros energijos gamybos ar energijos kaupimo pajėgumus, išskyrus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant saulės šviesos energijos elektrines, kurių leistina generuoti galia yra mažesnė, nei 6 MW leidimai, ir tiesti tiesioginę liniją išduodami 36 mėnesių laikotarpiui., Leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant saulės šviesos energijos elektrines, kurių leistina generuoti galia yra mažesnė, nei 6 MW,  išduodami 24 mėnesių laikotarpiui. leidimai Leidimai modernizuoti iš atsinaujinančių išteklių elektros energiją gaminančią elektrinę ar elektros energijos gamybos įrenginį išduodami 36 mėnesių laikotarpiui.“
19.	Jaunius Jatautas, 2022-05-11	4	5	2	Pasiūlymas: Dėl 5 straipsnio pakeičiančio 16 straipsnio 6 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) vieną kartą 6 mėnesių laikotarpiui saulės elektrinėms iki 5 mgw, o pratęsiant leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant vėjo elektrinę ar hibridinę elektrinę, kurioje elektros energijai gaminti naudojama vėjo energija, arba saulės energija virš 5 mgw leistinos generuoti galios – vieną kartą 12 mėnesių laikotarpiui, jeigu asmuo, kreipdamasis dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, pateikia statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus teisės aktų nustatytus atvejus, kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, ir dokumentus, įrodančius, kad atlikta ne mažiau kaip 50 procentų projekto įgyvendinimo darbų.“ Argumentai: a) pradėti vystyti AE elektrinių projektai nesukelia rizikos dėl netinkamo elektros tinklų galios rezervacijos panaudojimo; b) esant rinkų nestabilumui ir problemoms susijusioms su įrangos tiekimu bei jos kaina reikalinga papildoma priemonė mažinti rizikas laiku neužbaigti projekto rangos darbų.	Pritarti iš dalies	Komiteto pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: 5.Pakeisti 16 straipsnio 6 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) vieną kartą 6 mėnesių laikotarpiui, o pratęsiant leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant vėjo elektrinę, didesnės nei 6 MW leistinos generuoti galios saulės šviesos energijos elektrinę ar hibridinę elektrinę, kurioje elektros energijai gaminti naudojama vėjo energija, – vieną kartą 12 mėnesių laikotarpiui, jeigu asmuo, kreipdamasis dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, pateikia statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus teisės aktų nustatytus atvejus, kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, ir dokumentus, įrodančius, kad vykdomi statybos darbai atlikta ne mažiau kaip 50 procentų projekto įgyvendinimo darbų.“
20.	Jaunius Jatautas, 2022-05-11	8	1		Pasiūlymas: dėl 8 straipsnio. 21^1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 21^1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „21^1 straipsnis. Gamintojų įsipareigojimai 1. Gamintojas, pasirašęs šio įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje nurodytą ketinimų protokolą, nuo kurio pasirašymo momento tinklų operatoriaus Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustatytu principu rezervuojami elektros tinklų pralaidumai, reikalingi visai įrenginiuose pagamintai elektros energijai persiųsti, tinklų operatoriui privalo pateikti savo prievolių įvykdymo užtikrinimą, garantuojantį tinklų operatoriui gamintojo įsipareigojimo įvykdymą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo ketinimų protokolo pasirašymo dienos, jeigu prievolių įvykdymo užtikrinimo mokestis nesumokamas, vystytojas praranda rezervacija ir siekdamas toliau vystyti elektrinę turi naujai pildyti prašymą išankstinėms prisijungimo sąlygoms gauti. Gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimas privalo galioti 30 kalendorinių dienų ilgiau negu ketinimų protokolas. Prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis, išskyrus dydį, skirtą gamintojo įsipareigojimo įvykdymui pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 straipsnį užtikrinti, apskaičiuojamas dauginant numatomą leistinos generuoti galios dydį (kW) iš 15 eurų už 1 kW. Prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis, skirtas gamintojo įsipareigojimo įvykdymui pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 straipsnį užtikrinti, apskaičiuojamas dauginant Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje planuojamų įrengti elektrinės pajėgumų dydį (kW) iš 25 eurų už 1 kW. Gamintojas, laimėjęs skatinimo kvotų paskirstymo aukcioną arba jo nelaimėjęs, tačiau Vyriausybės nustatyta tvarka ketinantis toliau tęsti veiklą, ir pratęsęs ketinimų protokolo galiojimo terminą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio pratęsimo dienos privalo pateikti pratęstą prievolių įvykdymo užtikrinimą, kuris privalo galioti 30 kalendorinių dienų ilgiau negu ketinimų protokolas. Norint pratęsti leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo terminą, kaip tai nustatyta šio įstatymo 16 straipsnio 6 dalies 2 punkte, prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis nekeičiamas bet turi būti įrodomas fizinis jo išvystymo faktas ne mažiau 50 proc.. kuris apskaičiuojamas dauginant numatomų įrengti elektrinės pajėgumų numatomą leistinos generuoti galios dydį (kW) iš 15 50 eurų už 1 kW ir laikotarpio, kuriam norima pratęsti šio leidimo galiojimo terminą, trukmės, išreikštos metais.“ Argumentai: a) bandymas spręsti rezervavimo problemą įvedant prievolių užtikrinimo mokestį praktikoje davė neigiamą rezultatą - sąžiningi vystytojai užšaldo nemenkas investicijas projektui vystyti bei dabar siūloma jį padidinti trigubai argumentuojant infliacija kuri per dešimtmetį siekė 30 proc. o rezervacijomis spekuliuojama ir toliau nemokant jokio mokesčio dėl paliktų ketinimo protokolo pateikimo ir galiojimo reguliavimo spragų; b) spręsti spekuliavimo problemą reikia panaikinant galimybę pakartotinai teikti prašymus dėl ketinimo protokolo pasirašymo o ne papildomai apsunkinant elektrinių vystymo sąlygas.	Pritarti iš dalies	Pritarti, kad turi būti nustatytos atgrasančios priemonės manipuliuoti elektros tinklų pralaidumų rezervavimu, kai ketinimų protokolas pasirašomas, tačiau prievolių įvykdymo užtikrinimas nėra pateikiamas laiku. Prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis keičiamas atsižvelgiant į tai, kad jo dydis nebuvo peržiūrėtas nuo 2011 m. Taip pat jis didinamas tuo tikslu, kad praktikoje vis dar pasitaiko atvejų, kad, nepaisant AEI vystytojo sumokėto prievolių įvykdymo užtikrinimo, kai elektros tinklų pralaidumas rezervuojamas 3 metams, o elektrinė, kuriai rezervuoti pralaidumai, taip ir nepastatoma. Didesniu prievolių užtikrinimo dydžiu siekiama sumažinti tikimybę, kad tinklų pralaidumai, rezervuoti atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių statybai, nebus išnaudoti, taip pat juo kompensuojamos dėl neefektyvaus elektros tinklų naudojimo (kai elektros tinklų pralaidumai laiku nepradedami naudoti) negaunamos pajamos.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, 2022-05-03	4				4. Dėl patikslinto EEĮ projekto 4 straipsnio. Tarybos vertinimu, siekiant mažinti administracinę naštą ir įvertinus tai, kad   elektros energijos gamybos įrenginiams, kurių galia didesnė kaip 100 kW,  nustatyti  sudėtingesni prijungimo prie operatoriaus tinklo reikalavimai lyginant su reikalavimais gamybos įrenginiams nuo 30 kW iki 100 kW, siūloma leidimus plėtoti elektros energijos pajėgumus ir leidimus gaminti elektros energiją bei leidimus plėtoti energijos kaupimo pajėgumus ir generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių išduoti nuo 100 kW. Siūloma pakeisti EEĮ projekto 4 straipsniu keičiamo EEĮ 16 straipsnio 14, 14^2 ir15^2dalis ir jas išdėstyti taip: „14. Leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nereikalingas: 1)         gaminantiems vartotojams, kaip jie apibrėžti šio įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje, ir asmenims, siekiantiems tapti gaminančiais vartotojais; 2)         asmenims, numatantiems statyti ar įrengti elektros energijos gamybos įrenginius, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30  100 kW, o leistina generuoti galia lygi nuliui; 3)         asmenims, numatantiems statyti ar įrengti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginius, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 100 kW, o leistina generuoti galia didesnė už nulį, išskyrus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20^1 straipsnio 8 dalyje nurodytą atvejį.“ „14^2. Asmuo, numatantis statyti ar įrengti ne didesnės kaip 30 100 kW įrengtosios galios elektros energijos gamybos įrenginius, kurių leistina generuoti galia lygi nuliui, taip pat asmuo, numatantis statyti ar įrengti ne didesnės kaip 30 100 kW įrengtosios galios elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginius, kurių leistina generuoti galia didesnė už nulį, išskyrus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20^1 straipsnio 8 dalyje nurodytą atvejį, tinklų naudotojų elektros įrenginių prijungimą prie elektros tinklų reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka privalo kreiptis į tinklų operatorių dėl prijungimo sąlygų išdavimo.“  „15^2 . Leidimas modernizuoti iš atsinaujinančių išteklių elektros energiją gaminančią elektrinę ar elektros energijos gamybos įrenginį nereikalingas, kai didinamas elektrinės, kurios įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 100 kW, o leistina generuoti galia lygi nuliui, naudingumas, taip pat jeigu iš atsinaujinančių išteklių elektros energiją gaminančią elektrinę ar elektros energijos gamybos įrenginį valdantis asmuo atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 30 dalies nuostatas ir iš atsinaujinančių išteklių elektros energiją gaminančios elektrinės ar elektros energijos gamybos įrenginio įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 100 kW.“	Pritarti	Komiteto pasiūlymas: 1. Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Papildyti įstatymą 14^2dalimi: ,,14^2. Asmuo, numatantis statyti ar įrengti ne didesnės kaip 30 100 kW įrengtosios galios elektros energijos gamybos įrenginius, kurių leistina generuoti galia lygi nuliui, taip pat asmuo, numatantis statyti ar įrengti ne didesnės kaip 30 100 kW įrengtosios galios elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginius, kurių leistina generuoti galia didesnė už nulį, išskyrus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20^1 straipsnio 8 dalyje nurodytą atvejį, tinklų naudotojų elektros įrenginių prijungimą prie elektros tinklų reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka privalo kreiptis į tinklų operatorių dėl prijungimo sąlygų išdavimo.“ 2. Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą dėl Teisės departamento pastabos Nr. 5.
2.	Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, 2022-05-03	1				5. Dėl patikslinto EEĮ projekto 1 straipsnio. Šiuo metu AEIĮ esanti sąvoka „Elektrinės įrengtoji galia“ nepakankamai aiški ir jos bei naujai įvedamos sąvokos „Leistina į tinklą generuoti galia“ nepakanka apibūdinti naujai atsirandančių elektros energiją generuojančių įrenginių charakteristikų bei su reguliuojama sritimi susijusių poreikių. Siūlytina sąvoką „Elektrinės įrengtoji galia“ patikslinti ir EEĮ papildyti sąvokomis „Elektrinės generatoriaus arba elektros energijos generuojančio įrenginio (saulės šviesos energijos modulio arba specialios dangos)  vardinė galia“ ir „Elektros energijos gamybos modulio didžiausias pajėgumas (Pmax)“. Paaiškiname, kad šie pakeitimai siūlomi suteiks teisinio aiškumo Verslo paramos agentūrai, kuri, vadovaudamasi 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 4 prioriteto „Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas“ 04.1.1-LVPA-V-114 priemonės „Elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginių įrengimas namų ūkiuose“ projektų finansavimo sąlygų aprašu Nr. 2, patvirtintu Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2020 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 1-250, paramą saulės šviesos elektrinių įrengimui skiria pagal saulės šviesos energijos elektrinės įrengtąją galią nuolatinės srovės tinkle, bei  elektros energijos gamybos plėtotojams, elektros tinklo operatoriams nustatant elektrinės tipą pagal naujai įvedamą sąvoką „elektros energijos gamybos modulio didžiausias pajėgumas“.  Taip pat siūlomi EEĮ pakeitimai sąlygotų aiškumą prijungimo, techninės būklės vertinimo, leidimų išdavimo ir kt. procesuose. Poįstatyminiuose teisės aktuose siūlytina numatyti, jog operatoriaus išduodamose prijungimo sąlygose, leidimuose plėtoti ir leidimuose gaminti elektros energiją turi būti nurodoma: elektrinės įrengtoji galia, elektrinės generatoriaus arba elektros energijos generuojančio įrenginio (saulės šviesos energijos modulio arba specialios dangos) vardinė aktyvioji galia, elektros energijos gamybos modulio didžiausias pajėgumas, leistina generuoti į tinklą galia. Atkreiptinas dėmesys, jog Taryba privalo užtikrinti, kad prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimai būtų nustatomi remiantis skaidriomis ir nediskriminacinėmis procedūromis ir kad nebūtų sukurta nepagrįstų kliūčių patekti į elektros energijos rinką. Atsižvelgdami į tai, siūlome papildyti EEĮ pakeitimo projekto 1 straipsnį, kuriuo keičiamas EEĮ 2 straipsnis, jame papildomai numatant šias sąvokas ir jų apibrėžimus: Elektrinės įrengtoji galia – visų elektrinės generatorių arba elektros energijos generuojančių įrenginių  (saulės šviesos energijos modulių arba specialios dangos) vardinių aktyviųjų galių suma. Elektrinės generatoriaus arba elektros energijos generuojančio įrenginio (saulės šviesos energijos modulio arba specialios dangos) vardinė aktyvioji galia – didžiausia aktyvioji galia, kurią generuoti įprastinėmis veikos sąlygomis generatorius arba elektros energiją generuojantis įrenginys (saulės šviesos energijos modulis arba speciali danga) yra sukonstruotas ir kuri yra nurodyta generatoriaus ar elektros energiją generuojančio įrenginio (saulės šviesos energijos modulio arba specialios dangos) techninių duomenų patvirtinime. Elektros energijos gamybos modulio didžiausias pajėgumas (Pmax) – sinchroninio elektros energijos gamybos modulio arba elektros jėgainių parko modulio didžiausia ilgalaikė aktyvioji galia, kurią gali užtikrinti elektros energijos gamybos modulis, atėmus į tinklą netiekiamą tik to elektros energijos gamybos modulio veikimui užtikrinti būtiną galią, nustatyta prijungimo susitarimu arba atitinkamo sistemos operatoriaus ir elektros energijos gamybos objekto savininko susitarimu,  vadovaujantis Reglamente (ES) 2016/631 nustatytais kriterijais ir reikalavimais, kuriais nustatomas elektrinės tipas.	Pritarti iš dalies	Pagal pateiktą pasiūlymą nėra aišku, kuriose Elektros energetikos įstatymo (toliau – EEĮ) nuostatose turėtų būti naudojamos siūlomos sąvokos „Elektrinės generatoriaus arba elektros energijos generuojančio įrenginio (saulės šviesos energijos modulio arba specialios dangos)  vardinė galia“, „Elektros energijos gamybos modulio didžiausias pajėgumas (Pmax)“. Kadangi EEĮ plačiai naudojamos sąvokos „elektros energijos gamybos įrenginys“ ir „įrengtoji galia“, kurios nėra apibrėžtos, o Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme (toliau – AIEĮ) apibrėžta sąvoka „elektrinės įrengtoji galia“ nėra tiksli ir tiksliai kaip vientisa sąvoka naudojama AIEĮ ir EEĮ formuluotėse (pavyzdžiui, AIEĮ 13 str. 8 dalies 3 punkte: „gaminančių vartotojų elektrinių, didesnių kaip 30 kW įrengtosios galios, ir didesnių kaip 30 kW įrengtosios galios elektrinių“), taip pat atsižvelgiant į tai, kad Projektu siūloma įvesti leistinos generuoti galios sąvoką ir koncepciją, kuri savo esme atitinka pateikto pasiūlymo esmę,  siūloma AIEĮ atsisakyti sąvokos „elektrinės įrengtoji galia“, o EEĮ 2 straipsnį papildyti naujomis sąvokomis ir jų apibrėžtimis. Komiteto pasiūlymai: 1. Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymus Nr.1 ir Nr.2. 2. Atitinkamai siūlome įstatymo projekto Nr. XIVP-1571 1 straipsnį papildyti nauja 4 dalimi ir ją išdėstyti taip: „4. Panaikinti 2 straipsnio 15 dalį: 15. Elektrinės įrengtoji galia – visų elektrinės generatorių aktyviųjų galių suma.“ 3.Atitinkamai Projekto Nr. XIVP-1571 1 straipsnio 4 dalį laikyti 5 dalimi.
3.	Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, 2022-05-03	3				6. Dėl Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo reglamentavimo. Šiuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtina Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisykles (toliau – Taisyklės), kuriomis vadovaujantis Taryba išduoda leidimus vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje. Atkreipiame dėmesį, kad Taryba jau anksčiau teikė siūlymus Energetikos ministerijai, kad Taisyklių tvirtinimas, kaip ir leidimų išdavimas, turi būti priskirtas Tarybos kompetencijai siekiant tobulinti teisinį reglamentavimą: operatyviau reaguoti į nuolat besikeičiančios (socialines, technologinės, ekonominės) aplinkos pokyčius, mažinant administracinę naštą ūkio subjektams, ketinantiems vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje. Pažymime, kad Taryba, vykdanti leidimų išdavimo funkciją, dažnai susiduria su poreikiu tikslinti Taisykles, o pagal esamą teisinį reglamentavimą tai galima atlikti tik priėmus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo pakeitimą dėl minimų Taisyklių pakeitimo. Kaip jau buvo pažymėta, Taryba yra nepriklausoma valstybės institucija, reguliuojanti energetikos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo srityse veikiančių subjektų veiklą ir atliekanti valstybinę energetikos priežiūrą bei kontrolę. Taryba reguliuoja ūkio subjektų veiką jai pavestose srityse ne tik reguliuodama kainodarą, tačiau ir įstatymų nustatytais atvejais išduodama veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimus. Todėl logiška būtų, jei reguliavimo priemonių (šiuo atveju – Taisyklių), kuriais Taryba įgyvendina jai pavestas funkcijas, įgyvendinimas būtų pavestas būtent Tarybai. Tuo atveju, jeigu Taisyklių tvirtinimas būtų perduotas Tarybai, būtų įgyvendinti vieno langelio ir efektyvumo  principai, kiti geresnio reglamentavimo aspektai. Pirminiame pateiktame derinimui su interesuotomis institucijomis EEĮ projekte, atsižvelgiant į Tarybos teiktus siūlymus, buvo numatyta pavesti Tarybai tvirtinti Taisykles, tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 369 Lietuvos Respublikos Seimui pateiktame patikslintame EEĮ projekte minėta nuostata panaikinta. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome EEĮ projektą papildyti 9 straipsnio 3 dalį nuostata, kad Veiklos elektros energetikos sektoriuje licencijavimo taisykles tvirtina Taryba.	Nepritarti	Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisės grupės siūlymus, kad veiklos elektros sektoriuje leidimų išdavimo tvarką turėtų tvirtinti Vyriausybė, nes Taryba išduoda leidimus, prižiūri įmonių veiklą, kontroliuoja.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo narys Jonas Pinskus, 2022-05-16	9	2		Argumentai. Įprasti atvejai, kai tinklo operatoriai atsisako išduoti prisijungimo sąlygas vėjo elektrinės vystytojui, kai prie tos pačios elektros linijos yra prijungtos saulės elektrinės arba atvirkščiai.  Tokiu būdu nevertinamas vėjo ir saulės elektrinių gamybos nevienalaikiškumas, nevertinama, kad saulės elektrinės daugiausiai elektros į tinklą teikia saulėtomis dienomis, kai vėjo elektrinės paprastai generuoja mažiau elektros, o vėjo elektrinės daugiausiai elektros generuoja vėjuotomis rudens, žiemos ir pavasario dienomis ir naktimis, kai saulės elektrinės gamina mažiau elektros arba jos negamina iš viso. Tai dirbtinai mažina galimybes prijungti naujus gamintojus prie tinklo, nors tinkle operatorius gali išduoti prisijungimo sąlygas su sąlyga, kad susiklosčius tokioms retai pasitaikančioms aplinkybėms, kai ir saulės, ir vėjo elektrinės gamina ir į tinklą tiekia didelį kiekį elektros energijos, gamintojo tiekiama į tinklą elektros energija galėtų būti tinkle operatoriaus dirbtinai sumažinama, apsaugant tinklą nuo perkrovimo. Dar didesnis nevienalaikiškumas gali būti tinkle įrengus elektros kaupimo įrengimus. Atsinaujinančių išteklių energetikos proveržio pakete įvedama „hibridinės elektrinės“ sąvoka pilnai šios problemos neišsprendžia, nes dažnu atveju vėjo ir saulės elektrines vysto skirtingi vystytojai (gamintojai), jungia jas prie skirtingų tos pačios linijos taškų. Šiuo metu tinkle operatoriams suteikiama galimybė išduoti sąlygines prisijungimo sąlygas, tačiau ne visi tinklo operatoriai ta galimybe naudojasi. Siūlomu Elektros energetikos įstatymo pakeitimu siūloma įpareigoti tiekėjus įvertinti skirtingų gamintojų gamybos nevienalaikiškumą ir prijungti gamintojus Energetikos ministerijos nustatyta tvarka suteikiant prioritetą, prijungiant atsinaujinančių išteklių bendrijai priklausančius energijos gamybos įrenginius. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto XIVP-1570  9 straipsniu  keičiamą Įstatymo 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Tinklų operatorius neturi teisės atsisakyti prijungti gamintojų elektros įrenginius prie elektros tinklų dėl ateityje galimo elektros tinklų pajėgumo apribojimo arba Energetikos ministerijos nustatytais atvejais, kai yra galimas skirtingų rūšių elektros energijos gamybos nevienalaikiškumas, Energetikos ministerijos nustatyta tvarka suteikiant prioritetą, prijungiant atsinaujinančių išteklių bendrijai priklausančius energijos gamybos įrenginius . Tinklų operatorius privalo prijungti gamintojo elektros įrenginius prie elektros tinklų, atsižvelgdamas į leistiną naudoti galią, leistiną generuoti galią ir elektrinės įrengtąją galią, atitinkamų techninių norminių dokumentų reikalavimus, keliamus tokių įrenginių prijungimui, taip pat elektros tinklų įrengimui ir (ar) atnaujinimui gamintojo ir tinklų operatoriaus tinklų dalyje.“	Pritarti iš dalies	Iš esmės pritarti pasiūlymui, kad tinklų operatoriai turi vertinti prie konkrečioje elektros tinklo vietoje prijungtų ir planuojamų prijungti elektros energijos gamybos įrenginių gamybos nevienalaikiškumą ir sudaryti  galimybes prisijungti pagal apriboto prijungimo sąlygas. Toks reguliavimas jau yra nustatytas EEĮ 31 str. 2 dalyje ir 39 str. 2 dalyje, kur yra nurodoma, kad tinklų operatoriai „Tarybos nustatytomis sąlygomis parengia ir teikia Tarybai tvirtinti Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašą“, be to, „Taryba užtikrina, kad šia tvarka nustatomi prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimai būtų nustatomi remiantis skaidriomis ir nediskriminacinėmis procedūromis, taip pat kad būtų užtikrintas tinklų naudotojų naujai prijungiamų įrenginių (elektrinių ir kaupimo įrenginių) ekonominis efektyvumas ir kad nebūtų sukurta nepagrįstų kliūčių patekti į elektros energijos rinką“. Taigi, pagal esamą reglamentavimą tokio riboto prijungimo tvarka tinklų operatorių pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše turi būti nustatyta Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, o ne Energetikos ministerijos nustatytomis sąlygomis. Siūlome papildyti Elektros energetikos įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje ir 39 straipsnio. 2 dalyje dėstomas nuostatas, kad ribotos prijungimo sąlygos nustatomos įvertinant prie tinklo prijungtų įrenginių generavimo nevienalaikiškumą ir kitas elektros tinklo savybes. Komiteto pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Pakeisti 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: 3. Tinklų operatorius neturi teisės atsisakyti prijungti gamintojų elektros įrenginius prie elektros tinklų dėl ateityje galimo elektros tinklų pajėgumo apribojimo. Taryba, nustatydama Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašo rengimo sąlygas, užtikrina, kad, rezervuojant pralaidumus, prioritetas būtų suteikiamas atsinaujinančių išteklių energetikos bendrijoms ir piliečių energetikos bendrijoms, kurias steigia savivaldybės ar jų įmonės ir kurių tikslas - mažinti energetinį skurdą ir (ar) padėti pažeidžiamiems vartotojams. Tinklų operatorius privalo prijungti gamintojo elektros įrenginius prie elektros tinklų, atsižvelgdamas į leistiną naudoti galią, leistiną generuoti galią ir elektrinės įrengtąją galią, atitinkamų techninių norminių dokumentų reikalavimus, keliamus tokių įrenginių prijungimui, taip pat elektros tinklų įrengimui ir (ar) atnaujinimui gamintojo ir tinklų operatoriaus tinklų dalyje.“
2.	Seimo narys Lukas Savickas, 2022-05-17	4	4		Argumentai:  Atsižvelgiant į ambicingus Europos Sąjungos ir Lietuvos tikslus atsinaujinančių energetikos išteklių ir ypač saulės energetikos naudojimą namų ūkiuose bei siekiant sukurti stabilią, prognozuojamą ir patrauklią teisinę bazę gaminančių vartotojų veiklai, siūloma Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 6, 9, 16, 17, 20, 21(1), 22, 22(2), 23, 31, 39, 41, 48(2), 48(3), 48(4), 49, 58, 59, 67, 71(1), 72 ir 74 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 20(1) straipsniu įstatymo projekte (toliau – Įstatymo projektas) atsisakyti sutrumpinto leidimo saulės elektrinėms plėtoti termino nustatymo. Vystant didesnės nei 5 MW saulės elektrinės statybas 24 mėnesių terminas nėra pakankamas. Turi būti gauti leidimai plėtrai, techninės sąlygos, statybos leidimai, teritorijų planavimo dokumentai ir kiti reikalingi dokumentai, vertinamas poveikis aplinkai, o taip pat atliekami projektavimo, statybos, testavimo ir pridavimo darbai. Pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.  Pakeisti 16 straipsnį 4^1 dalį ir ją išdėstyti taip: „4^1. Leidimai plėtoti elektros energijos gamybos ar energijos kaupimo pajėgumus, išskyrus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant didesnes nei 5 MW leistinos galios saulės šviesos energijos elektrines, ir tiesti tiesioginę liniją išduodami 36 mėnesių laikotarpiui. Leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant didesnes nei 5 MW leistinos galios saulės šviesos energijos elektrines išduodami 24 mėnesių laikotarpiui. Leidimai modernizuoti iš atsinaujinančių išteklių elektros energiją gaminančią elektrinę ar elektros energijos gamybos įrenginį išduodami 36 mėnesių laikotarpiui.“	Pritarti iš dalies	Atsižvelgiant į tai, kad elektrinės, kurių galia yra iki 6 MW, paprastai yra jungiamos prie skirstomųjų tinklų, siūlytina nustatyti, kad leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus (toliau – leidimas plėtrai) statant ar įrengiant saulės šviesos energijos elektrines iki 6 MW leistinos generuoti galios galiojimo terminas būtų 24 mėnesiai. Atitinkamai, įvertinant tai, kad leidimai plėtrai statant ar įrengiant didesnės nei 6 MW leistinos generuoti galios saulės šviesos energijos elektrinės galiotų 36 mėnesius, tikslintini šių elektrinių leidimų plėtrai pratęsimo terminai. Komiteto pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Pakeisti 16 straipsnį 4^1 dalį ir ją išdėstyti taip: „4^1. Leidimai plėtoti elektros energijos gamybos ar energijos kaupimo pajėgumus, išskyrus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant saulės šviesos energijos elektrines, kurių leistina generuoti galia yra mažesnė, nei 6 MW leidimai, ir tiesti tiesioginę liniją išduodami 36 mėnesių laikotarpiui., Leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant saulės šviesos energijos elektrines, kurių leistina generuoti galia yra mažesnė, nei 6 MW,  išduodami 24 mėnesių laikotarpiui. leidimai Leidimai modernizuoti iš atsinaujinančių išteklių elektros energiją gaminančią elektrinę ar elektros energijos gamybos įrenginį išduodami 36 mėnesių laikotarpiui.“
3.	Seimo narys Lukas Savickas, 2022-05-17	4	5		Pasiūlymas Pakeisti 4 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.   Pakeisti 16 straipsnio 6 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) vieną kartą 6 mėnesių laikotarpiui, o pratęsiant leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant vėjo elektrinę, didesnę nei 5 MW saulės šviesos leistinos galios  ar hibridinę elektrinę, kurioje elektros energijai gaminti naudojama vėjo energija, – vieną kartą 12 mėnesių laikotarpiui, jeigu asmuo, kreipdamasis dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, pateikia statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus teisės aktų nustatytus atvejus, kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, ir dokumentus, įrodančius, kad atlikta ne mažiau kaip 50 procentų projekto įgyvendinimo darbų.“	Pritarti iš dalies	Komiteto pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: 5.Pakeisti 16 straipsnio 6 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) vieną kartą 6 mėnesių laikotarpiui, o pratęsiant leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant vėjo elektrinę, didesnės nei 6 MW leistinos generuoti galios saulės šviesos energijos elektrinę ar hibridinę elektrinę, kurioje elektros energijai gaminti naudojama vėjo energija, – vieną kartą 12 mėnesių laikotarpiui, jeigu asmuo, kreipdamasis dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, pateikia statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus teisės aktų nustatytus atvejus, kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, ir dokumentus, įrodančius, kad vykdomi statybos darbai atlikta ne mažiau kaip 50 procentų projekto įgyvendinimo darbų.“

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: Pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui patobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Ekonomikos komiteto, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos ir kitus pasiūlymus ir pastabas, kuriems Komitetas pritarė.

6.2. Pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Ekonomikos komitetas, 2022-05-18	1	2		N	Argumentai: Atsižvelgiant į Valstybinės energetikos tarybos 2022-05-03 pateiktą pastabą Nr. 2, kurioje nurodoma, kad šiuo metu AEIĮ esanti sąvoka „Elektrinės įrengtoji galia“ nepakankamai aiški ir jos bei naujai įvedamos sąvokos „Leistina į tinklą generuoti galia“ nepakanka apibūdinti naujai atsirandančių elektros energiją generuojančių įrenginių charakteristikų bei su reguliuojama sritimi susijusių poreikių. Siūlome įstatymo projekto 1 straipsnį papildyti naujomis sąvokomis: „Elektros energijos gamybos įrenginys“ ir „Įrengtoji galia“ . Pasiūlymai 1. Siūlome įstatymo projekto 1 straipsnį papildyti 2 dalimi ir ją išdėstyti taip: „2. Papildyti 2 straipsnį 34^1 dalimi: „34^1. Elektros energijos gamybos įrenginys – įrenginys ar nedaloma įrenginių visuma, gebanti gaminti elektros energiją ir patiekti ją į elektros tinklus.“	Pritarti
2.	Ekonomikos komitetas, 2022-05-18	1	3		N	2. Siūlome įstatymo projekto 1 straipsnį papildyti 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „3. Papildyti 2 straipsnį 72^1 dalimi: „72^1.    Įrengtoji galia – didžiausia elektros energijos gamybos įrenginio ar energijos kaupimo įrenginio aktyvioji vardinė galia elektros energijos gamybos įrenginio ar energijos kaupimo įrenginio kintamosios srovės dalyje. Elektrinės atveju įrengtoji galia yra ją sudarančių elektros energijos gamybos įrenginių įrengtųjų galių suma.“ 3. Siūlome atitinkamai patikslinti įstatymo projekto 1 straipsnio dalių numeraciją.	Pritarti
3.	Ekonomikos komitetas, 2022-05-18	25	5			Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos 2022-05-09 pateiktą pasiūlymą Nr. 12, taip pat atsižvelgiant į tai, kad leidimai plėtrai išduodami asmenims, atitinkantiems tam tikrus reikalavimus, o ne tik turintiems galimybę statyti planuojamą atsinaujinančius išteklius naudojančią elektrinę pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, siūlome papildyti įstatymo projekto 25 straipsnį 5 dalimi. Pasiūlymai: 1. Papildyti įstatymo projekto 25 straipsnį 5 dalimi: „5. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pateikti prašymai išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nagrinėjami taikant jų pateikimo metu galiojusių Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo reikalavimus ir tvarką.“ 2.Atitinkamai, įstatymo projekto 25 straipsnio 5–7 dalis laikyti 6–8 dalimis.	Pritarti

7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

            8. Komiteto paskirti pranešėjai: Gintautas Paluckas ir Andrius Kupčinskas.

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                 Kazys Starkevičius

Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė

Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Ona Duburaitė