Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 16, 2023 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 216
STENOGRAMA
2022 m. lapkričio 3 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas P. SAUDARGAS
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF*). Dabar pradedame vakarinį plenarinį posėdį. (Gongas) Registruojamės. Tuoj paleisime registraciją. Žinote, kompiuteriai šiais laikais atsilieka nuo žmonių. Prašom registruotis, kas norite.
Užsiregistravo 65 Seimo nariai. Būna ir gausiau.
14.01 val.
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 2, 24, 25, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1863(2)VK (priėmimas)
Tęsiame darbotvarkės klausimus. 2-3.1 klausimas – Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1863(2). Priėmimas. Čia pataisų nelabai ir bus, tai nekviesiu pranešėjos į tribūną.
Ar galime keliauti pastraipsniui? Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nebuvo. Dėl 2 straipsnio nebuvo. Dėl 4 straipsnio nebuvo. Dėl 5 straipsnio nebuvo. Dėl 6 straipsnio nebuvo. Ar galime šiuos straipsnius priimti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Motyvai už ir prieš dėl viso. Niekas nenori kalbėti. Balsuosime tam numatytu laiku.
14.02 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 571 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1864(2)VK (priėmimas)
Toliau lydimasis 2-3.2 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso vieno straipsnio pakeitimo ir papildymo projektas Nr. XIVP-1864(2). Vėlgi pasiūlymų jokių nėra.
Įstatymas iš trijų straipsnių. Ar galime visiems trims straipsniams pritarti bendru sutarimu? 1, 2, 3 straipsniams? Dėkoju, pritarta.
Dabar dėl motyvų dėl viso. Kalbėtojų nematau. Balsuosime tam numatytu laiku.
14.03 val.
Medicinos praktikos įstatymo Nr. I-555 1, 2, 3, 4 straipsnių ir priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo naujais 1 ir 2 priedais įstatymo projektas Nr. XIVP-1852(2), Odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo Nr. I-1246 2, 3, 5 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 1, 2 priedais įstatymo projektas Nr. XIVP-1853(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 2-4.1 klausimas – Medicinos praktikos įstatymo keleto straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-1852(2). Taip pat ir lydimasis – Odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo keleto straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-1853(2). Svarstymas. Pristatys komiteto išvadą… Kviečiame A. Matulą. Jeigu malonėtumėte, kviečiame į tribūną dėl komiteto išvadų.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, gerbiamas pirmininke, Sveikatos reikalų komitetas svarstė jūsų minėtą įstatymo projektą ir lydimąjį įstatymo projektą Nr. XIVP-1853 ir priėmė sprendimus bendru sutarimu pritarti patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Dėl abiejų įstatymų priėmė tą patį sprendimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką M. Majauską pristatyti Biudžeto ir finansų komiteto išvadą dėl šio projekto. Medicinos praktikos ir Odontologijos praktikos įstatymai. Gal prisimenate, gerbiamas pirmininke.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Biudžeto ir finansų komitetas aptarė šį klausimą, jis yra gana svarbus, atsižvelgiant į tai, jog rezidentams yra didinami atlyginimai. Kadangi tai yra ne tik Medicinos praktikos įstatymas, bet taip pat ir Odontologijos, tai papildomai buvo svarstytas ir šis įstatymas, ir rezidentams kitais metais atlyginimai į rankas turėtų didėti vidutiniškai apie 160 eurų. Biudžeto ir finansų komitetas balsavo ir pritarė šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar diskusija. Gerbiamas A. Matulas pirmasis užsirašęs diskutuoti. Prašom į tribūną. Prašom frakcijos vardu, jei jūs taip…
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, išties svarstome labai svarbų įstatymo projektą. Girdėjau, per pareiškimus mano kolega, draugas A. Veryga mane iškritikavo. Bet norėčiau pasakyti, kad vis dėlto yra šiek tiek kitaip, negu jis minėjo. Aš Sveikatos reikalų komitete dirbu jau ne vieną kadenciją ir daug metų girdžiu, kaip universitetai, Sveikatos ministerija sutinka su mūsų argumentais, sutinka su regionų prašymais, kad vis dėlto rezidentams būtų sudaryta galimybė plačiau atlikti rezidentūros studijas ne tik universitetų ligoninėse, bet ir regionų ligoninėse, ir šeimos gydytojų centruose, nepriklausomai net nuo jų pavaldumo. Bet, kaip matome, tai tęsiasi ir esminių pokyčių mes nematome.
Situacija, kiek aš pamenu, ypač pablogėjo, kai ministru buvo A. Veryga, jis akivaizdžiai galimai protegavo universitetus ne tik šioje srityje, bet ir kitose, ir, kaip matome, dabar absoliuti dauguma rezidentų studijas atlieka dviejose universitetų ligoninėse. Jose iš esmės ne tik nepakanka resursų užtikrinti geras darbo sąlygas (ne taip seniai skaitėte ne vieną straipsnį, buvo rašoma, rezidentai gana slaptai, ne visi išdrįso pasakyti atvirai), bet ir kartais net nėra kur padėti kompiuterį ar net neužtikrinama darbo apranga. Ką jau kalbėti apie tai, kad ypač nėra galimybių užtikrinti praktinius įgūdžius, nes tiesiog nepakanka laiko. Dabar jau yra padaryta pažanga, kad mes šiandien svarstydami šį įstatymo projektą, kaip kolega Mykolas ir sakė, sprendžiame ne tik atlyginimų klausimą, bet jau numatome, kad rezidento vadovas gali būti universiteto dėstytojas, bet ir įvedame sąvoką „mentorius“, juo galės būti ir kitas praktiką turintis gydytojas.
Aš noriu priminti, kolegos, kaip yra kitose valstybėse. Labai gerai, kad dabar jau pavyko pasiekti tiek, kad Vyriausybė priėmė sprendimą ir numatė, koks procentas iki 2027 metų rezidentūros laiko turėtų būti skirtas ne tik rezidentūrai kitose bazėse. Aš noriu priminti, mes, Seimo Sveikatos reikalų komitetas, paprašėme Seimo Informacijos ir komunikacijos departamento atlikti tyrimą, o kaip yra kitose šalyse? Kaip yra organizuojama rezidentūra, kokie yra reikalavimai gydytojų rezidentūros vadovams? Ką mes pamatėme? Pacituosiu keletą… Pavyzdžiui, Airijoje, baigę studijas, toliau būsimieji gydytojai atlieka vienų metų trukmės klinikinę internatūrą. Airijoje ši internatūra organizuojama daugiau negu 50 ligoninių. Rezidentūros studijas organizuoja Medicinos internų tarnyba. Ne universitetas, ne kokia nors sveikatos ministerija, bet tarnyba. Praktiką atlieka Medicinos tarnybos pripažįstamose ligoninėse ar kitose klinikinėse įstaigose. Vadinasi, atskira institucija pripažįsta, kuri įstaiga atitinka reikalavimus. Austrijoje rezidentūros centrų sąvoką ir pagrindinius reikalavimus nustato 1998 metų Medicinos įstatymas, rezidentūros centrų sertifikavimą vykdo Austrijos gydytojų asociacija. Pas mus išimtinai šituo užsiima universitetai. Danijoje, paminėsiu, štai, medicinos rezidentūrą vykdo reikalavimus atitinkančios įstaigos, dažniausiai ligoninių skyriai. Juose paprastai dirba vyresnieji ligoninės gydytojai, atsakingi už rezidentų specializuotą rengimą ir priežiūrą, o už bendrosios praktikos rezidentų rengimą atsako vietinis rezidentų koordinatorius. Danija yra suskirstyta į tris administracinius rezidentūros regionus – šiaurės, pietų ir rytų, jie yra decentralizuoti ir pasižymi dideliu savarankiškumu. Kiekvienam regionui vadovauja regiono rezidentūros taryba. Pas mus, jau minėjau…
Estijos pavyzdys. Tartu universitetas organizuoja šią rezidentūros mokomąją praktiką, bet ją organizuoja, rezidentūros studijos vyksta Estijoje 20 ligoninių ir daugiau kaip 75 šeimos centruose. Estija mažutė ir, žiūrėkite, kiek padalinių rezidentai vykdo savo… Ispanija. Funkcijas aprašo karališkasis dekretas, dekreto 11 straipsnyje reikalavimai mentoriui – vien tiktai stažas, kai mūsų rezidentūros vadovams kažkodėl nustatyta, kad rezidento vadovu gali būti tik universiteto dėstytojas. Panašiai, kaip buvo padaryta prieš kurį laiką, kad kai kurių universitetų ligoninių vyriausieji gydytojai, direktoriai turi turėti pedagoginį laipsnį. O rektoriams tai nenumatyta. Tai ar tikrai universiteto ligoninės specialistas, direktorius turėtų turėti dar ir pedagoginį laipsnį?
Italijoje, pavyzdžiui, rezidentams vadovauja ir juos prižiūri mentoriai. Mentoriai yra gydytojai, dirbantys ligoninėje arba kitose medicinos paslaugas teikiančiose įstaigose. Vėlgi reikalavimai yra tiktai stažas faktiškai. Pagal dekretą rezidentūros bazių akreditavimą vykdo Nacionalinė medicinos rezidentūros programų observatorija, tarpinstitucinis komitetas. Latvijoje, 2009 metais įvykdžius šio centro reorganizaciją, Sveikatos reikalų ministerija perėmė dalį funkcijų, tokių kaip medicinos rezidento studijų koordinavimas. O, kaip sakiau, pas mus išimtinai rezidentūrą vykdo du universitetai, bet kurie priklausantys sertifikuoti gydytojai, gydytojai, turintys didesnį kaip penkerių metų stažą. Lenkija vadovaujasi įstatymu, kuris nustato, kad Sveikatos reikalų ministerijos skiriamas lėšas rezidentūrai finansuoti vaivadijos maršalka paskirsto rezidentūros rengėjams regioniniams gydytojų rūmams.
Necituosiu toliau, dar yra įvardinta keliolika šalių, bet, kaip matėte, rezidentūros daugelyje vietų yra decentralizuotos. Kolega minėjo, kad Pakruojyje labai blogai, kad atsiras rezidentas ir galbūt prikalbins po rezidentūros gydytoją pasilikti dirbti. Tai kodėl negali būti ir Pakruojyje taip, kodėl gali būti tik didelėse ligoninėse? Jau baigiu.
Todėl, kolegos, aš labai prašyčiau pritarti po svarstymo įstatymo projektui. Yra registruota Aurelijaus pataisa dar kartą grįžti ir ne tik iš įstatymo išbraukti tą tikslą, siektiną tikslą, kad ne mažiau kaip 35 % rezidentūros laiko turėtų būti atlikta ne tik didelėse klinikose, bet ir kitose bazėse. Mes dar kartą komitete prieš priimant apsvarstysime šitą dalyką, bet dar kartą primenu, kad buvo pritarta mano pataisai po to…
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, jūsų laikas net ir frakcijos vardu baigėsi gerokai prieš minutę.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerai. Bet aš šitą pataisą registravau po to, kai, įvykus komiteto išvažiuojamajam posėdžiui į Alytų, didžiulė Alytaus ligoninė pasakė: mes neturime nė vieno rezidento ir nesugebame jo gauti jau keleri metai. Tai yra absurdas!
PIRMININKAS. Dėkui. Dabar gerbiamas A. Veryga. Prašau, tribūna jūsų.
A. VERYGA (LVŽSF). Aš jaučiu, kad galiu irgi porą minučių frakcijos vardu pašnekėti tada plius. Tikiuosi, nepyksite ant manęs.
PIRMININKAS. Nepyksime, prašom.
A. VERYGA (LVŽSF). Pirmiausia, kolegos, aš noriu suteikti šiek tiek aiškumo, nes panašu, kad pirmininkas visus truputį supainiojo.
Aš nemanau, kad čia apskritai yra kas nors, kas prieštarautų, kad rezidentai važiuotų atlikti dalį rezidentūros į regionus. Niekas čia neprieštarauja. Dar daugiau, kolega, aš jums priminsiu, kad praėjusioje kadencijoje buvo priimtas, įteisintas Seime pakopinių kompetencijų modelis tam, kad rezidentai galėtų įgyti tam tikrų kompetencijų, galėtų be priežiūros patys atlikti procedūras. Aš nežinau, apie ką jūs čia kalbėjote, kad labai pablogėjo situacija man esant ministru. Būtų gerai, kad mes nesileistume į kokias nors abstraktybes. Kai aš sakau priekaištus, sakau tai ne asmeniškai. Jūsų buvo registruota šita pataisa, pasiūlymas. Neturiu į ką kitą apeliuoti, nes tai yra jūsų pasiūlymas. Todėl aš čia pasisakydamas per Seimo narių pareiškimus sakiau, kad jis yra nederintas su Vyriausybe, Vyriausybė apie jį nieko nežinojo, lygiai taip pat, kaip ir ministras. Aš ministro šiandien paklausiau, ar jis žinojo apie tai, ką jūs čia pasiūlėte. Jis irgi nieko nežinojo apie tai.
Dabar kodėl, mano manymu, nereikia įkalti į įstatymą konkrečių procentų. Jeigu mes pradedame rašyti procentus, kiek rezidentų kur ką turi atlikti, tuomet pradėkime rašyti į įstatymą, kiek į kokį universitetą studentų turi stoti į mediciną, kiek kokios srities rezidentų turėtų būti rengiama, į įstatymą surašykime. Taigi taip nedarome. Ar jūs taip nepasitikite Vyriausybe ir manote, kad jie nesugebės suplanuoti, kiek mentorių bus parengta išvažiuoti į rajonus ir panašiai? Visgi neklaidinkime. Mes prieštaraujame ne pačiam principui, bet tam, kad procentai būtų įrašomi į įstatymą. Čia yra esminis prieštaravimas. Vyriausybei yra surišamos rankos. Taip neturėtų būti daroma. Tegul man labai nepatinka dabartinis ministras, tegul man, opozicijos atstovui, dabar nepatinka premjerės darbas, bet, kaip jūs nuolat kartojate, šiandien Vyriausybė viena, kitą kadenciją gal bus kita, tai mes negalime taip žiūrėti dėl kokių nors asmeniškumų. Ir nereikia tokių smulkmenų rašyti į įstatymą.
Kodėl yra labai svarbu, kad visgi į šitą klausimą būtų žiūrima rimtai, aš dar sykį pakartosiu. Problema yra ne pats išvažiavimas į regionus, bet klausimas, ar tas išvažiavimas bus susijęs su tam tikrų kompetencijų įgijimu. Gerbiamo kolegos noriu paprašyti dar sykį nepainioti dviejų skirtingų dalykų. Tai, kad ligoninėje dirba labai geras gydytojas, puikiai operuojantis, priimantis gimdymus ar kokią nors kitą procedūrą darantis supergerai, dar nebūtinai reiškia, kad jis automatiškai moka ir paaiškinti šiuos dalykus, vadinasi, būti mentoriumi ar dėstytoju. Rezidentūros studijos yra studijos ir praktika. Universitetai, kaip ir minėjau, žino šitą bėdą, lygiai taip pat yra ir universitetinėse ligoninėse. Yra superinių chirurgų, nemokančių išvis nieko paaiškinti. Taip jau yra. Jie nemoka kalbėtis nei su studentais, nei su pacientais. Jiems tiesiog neduota komunikacija ir neišeina paaiškinti. Studijų procese labai svarbu yra aiškinti, paaiškinti. Universitetai tam skiria laiko, tam yra edukacinių kompetencijų centrai ir panašiai.
Mano noras yra, kad visgi į tai būtų žiūrima per šitą prizmę, kad jinai nebūtų užmiršta. Kaip sako universitetai, akcentuoja rektoriai, parašą ant pažymėjimo dėl šių kompetencijų dėsite ne jūs, kolega Antanai, dės universiteto rektorius. Jis pasirašo ant rezidento baigimo pažymėjimo, jis prisiima atsakomybę. Nesupainiokime šitų dalykų. Jokia rajono ligoninė, tegul ir super trouper jinai bus, net ir norėdama tokios atsakomybės negali prisiimti. Tai, kad visi šie dalykai yra teikiami nesuderinus nei su universitetais… Galų gale net ir jaunieji medikai, jūs puikiai atsimenate tą mūsų posėdį, kėlė irgi tuos pačius klausimus. Jie nesako, kad negerai važiuoti į regionus, jie kelia klausimą dėl studijų kokybės.
Dar sykį priminsiu tą patį argumentą, nuolat primenamą, dėl universitetų ligoninių, neva rezidentais yra kamšomos personalo trūkumo skylės. Žinome, kad rajonų ligoninėse tas personalo trūkumas yra ženkliai didesnis negu universitetų ligoninėse. Ar jūs galite garantuoti, kad, tinkamai nesudėliojus visų šitų mano čia keliamų klausimų, nebus rajonų ligoninėse kamšomos tam tikros spragos? Ar ten rezidentas nebus paliktas iš viso vienas dirbti su pacientais, ar jam nebus perkelta visa atsakomybė? Kaip čia bus su pacientų saugumu, kaip čia bus su visais kitais labai svarbiais dalykais, kurie yra keliami tiek pacientų, tiek jaunųjų gydytojų?
Dar kartą noriu akcentuoti, mes neprieštaraujame pačiam įstatymui, kuriame yra nustatomas didesnis rezidentų darbo užmokestis, kuriame yra tam tikros kitos aplinkybės įtvirtinamos. Viskas ten būtų gerai, bet, kolegos, tikrai kviečiu išgirsti, ką bandau pasakyti. Neįrašinėkite konkrečių skaičių, ypač procentų, į įstatymą. Palikime tai Vyriausybės diskrecijai, nes gyvenimas keičiasi greitai. Paaiškės, kad atsiranda kokios nors naujos aplinkybės, galbūt reikės daugiau tų rezidentų ten deleguoti ar panašiai, tiesiog nepadarykime taip, kad neliktų lankstumo. Įstatymą atnešti į Seimą ir pakeisti tuos procentus tikrai yra labai sudėtinga. Nepadarykime šitos klaidos. Aš pasisakau iš principo už patį įstatymo projektą, bet prieš kolegos A. Matulo siūlymą, kuriuo įrašomi konkretūs procentai, apeinant iš esmės arba paneigiant Vyriausybės diskreciją. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusija baigėsi. Motyvai. (Balsai salėje) Motyvai. (Balsai salėje) Vieną sekundėlę. Sekretoriatas sužiūrės pasiūlymus, kuriuos čia kolegos mini, bet mes jų neturime. (Balsai salėje)
Gerai, motyvai. A. Matulas už kalba. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kadangi komitetas pritarė mano siūlymui ir šitas pasiūlymas jau yra integruotas į komiteto tekstą, kuriam pritarta bendru sutarimu, balsuoti, mano supratimu, nereikia, bet aš pažadu, Aurelijau, kad komitete dar kartą svarstysime dėl tų procentų, ar reikalingi jie, ar nereikalingi, bet tikslas yra pasiektas. Kaip sakiau, Vyriausybė jau savo sprendimą priėmė. Bet jeigu dabar tikrai turėsime didžiules garantijas, kad keičiantis valdžioms vėl neliks tas pats, kaip dabar, nes tie, kurie kalbėjo, ypač jaunieji gydytojai (nemanau, kad visiškai laisvai savo vardu šnekėjo), irgi paminėjo tą patį, kad, žinote, jeigu parašysime tą tikslą, siektiną tikslą, įstatyme, tai pakeisti įstatymą bus sunku, bet Vyriausybės nutarimą bus labai paprasta pakeisti.
Aš turėdamas ilgametės patirties ir atsimindamas, kiek yra komiteto sprendimų priimta rekomenduojant išplėsti rezidentūrų bazę ir kuo daugiau rezidentų išleisti į periferiją, sulaukdavau visą laiką to paties atsakymo. Klausi rezidento, rezidentai sako – mūsų neleidžia. Klausiame universiteto, universitetas sako – rezidentai nenori. Gerbiamas Aurelijau, bus ir yra atvirkščiai su rezidentu regioninėje ligoninėje ar šeimos centre, ar ambulatorijoje. Paprastai jisai neliks vienas, su juo dirbs individualiai. Man ne kartą teko matyti ligoninėse, kad būtent skyriaus vedėjas, patyręs gydytojas vedžiojasi, eina kartu su rezidentu ir viską daro kartu: konsultuojasi, skiria tyrimus, išklauso, perkutuoja, auskultuoja. Tai, deja, universitetų ligoninėse pamatyti labai sunku. Aš jau minėjau, prieš porą mėnesių pas mane lankėsi keturi rezidentai, pradėjau vardinti, kad vienas nežino, kas yra rezidento vadovas, kitas pusantrų metų savo rezidentūros vadovo nematė. Todėl aš labai prašau, kolegos, pritarti įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Laikas!
A. MATULAS (TS-LKDF). Pasižadu, kad dar kartą susėdę visi nagrinėsime ir per pateikimą galbūt pateiksime ir kitą kokią nors redakciją.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pažadą išgirdome. Prieš kalbės dabar K. Mažeika. Prašom.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tiesų kolega komiteto pirmininkas sako, mato, kaip kartu vaikšto. Aš irgi esu matęs, kaip kartu nevaikšto, ir tame pačiame Alytuje, ir Marijampolėje, ir kituose regionuose net nėra tų rezidentų kai kuriais atvejais. Turbūt apie tai reikia kalbėti, o ne tik kad mes čia einame prie planinės ekonomikos ir turime įstatymu numatyti, kiek procentų mėsos turi būti dešroje. Turbūt ne apie tai kalbame, gerbiamas komiteto pirmininke. Iš tiesų galbūt tas planinės ekonomikos principas, kuriuo jūs norite vadovautis ir šiuo atveju, tikrai nėra tinkamas. Tiek kolegos specialistai, tiek rektoriai sutinka, kad problema yra. Bet jūsų siūlomas sprendimo būdas nėra pats geriausias šiuo atveju, nes tikrai nuo to niekas nesikeis. Jeigu praktikos bazėse nėra tinkamų vadovų, kurie tinkamai mokytų tuos rezidentus, tai jūs jų su pagaliu nenuvarysite. Jeigu jie, prabuvę tą rezidentūros laikotarpį – trejus ar ketverius metus, tiesiog pamatys vieną ar kitą atvejį ir negaus maksimalių praktinių įgūdžių, kurių siekia rezidentai, tai tokius gydytojus ateityje ir turėsime.
Kolega prieš tai minėjo, kad rektorius, dėdamas parašą ant rezidento diplomo, turbūt prisiima atsakomybę, kokio lygio specialistą jis išleidžia ir kokia dėmė kris vienai ar kitai alma mater. Turbūt reikėtų ne kokius nors individualius pasiūlymus teikti, o tartis su universitetų rektoriais ir kolegomis, kurie turi tikrai didelės patirties ir to supratimo. Tiesiog linkiu būti atviresniam šiuo atveju ir ieškoti tokio sprendimo būdo, kuris būtų optimalus. Manau, čia, Seime, tikrai surasime pritarimą ir sutarimą, kad norime eiti pas gerus specialistus, o ne tik po blatu, kaip jūs sakote.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusija baigta. Balsuosime numatytu laiku.
14.26 val.
Šeimynų įstatymo Nr. XI-681 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-421 (svarstymas)
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Šeimynų įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-421. Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą mums pristatys gerbiamas J. Džiugelis. Tuoj įjungsime.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė Šeimynų įstatymą. Atsižvelgęs į Teisės departamento ir Vyriausybės pastabas, taip pat į Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas, bendru sutarimu nutarė pasiūlyti iniciatoriui tobulinti šio įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl motyvų dėl viso vienas – už, vienas – prieš. Ar turime? Nėra norinčių, balsuosime tam numatytu laiku.
14.27 val.
Šeimynų įstatymo Nr. XI-681 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1978(2), Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 14, 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1979(2) (svarstymas)
Toliau darbotvarkės 2-6.1 ir 2-6.2 klausimai – Šeimynų įstatymo projektas Nr. XIVP-1978(2) ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektas Nr. XIVP-1979(2). Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą vėl prašysime perskaityti gerbiamąjį kolegą J. Džiugelį. Tuoj įjungsime mikrofoniuką. Prašom.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas balsuodamas: susilaikė 1, už – 10, pritarė patobulintai įstatymo redakcijai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau. Žmogaus teisių komiteto išvadą turėtų perskaityti gerbiamas A. Valinskas, bet aš jo lyg ir nematau salėje. Tai gal komiteto pirmininkas gerbiamas T. V. Raskevičius. Galite eiti į tribūną, mes tuoj rasime popierius.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Turiu.
PIRMININKAS. Turite? Žinote atmintinai? Fantastika. Prašom.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Laba diena. Žmogaus teisių komitetas Šeimynų įstatymo projektą svarstė spalio 12 dienos posėdyje. Komitetas bendru sutarimu pritarė įstatymo projektui ir pasiūlė pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Teisės departamento ir Žmogaus teisių komiteto suformuluotus siūlymus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Išvados pristatytos. Diskusija. Gerbiama R. Baškienė žengia į tribūną diskutuoti. Prašom.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Mieli kolegos, išties šitas įstatymo projektas – Šeimynų įstatymo projektas, o kartu ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikta vaikų globos sistemos pertvarkos analizė, visi rezultatai verčia šiek tiek susimąstyti ir pagalvoti. Pats įstatymas, Šeimynų įstatymas, laiku, reikalingas. Išties apie pasiūlymus galbūt užsiminsiu vėliau, bet mums, kiekvienam iš čia esančių, ir ne tik iš čia esančių, išties verta pagalvoti ir žvelgiant į statistinius duomenis susimąstyti.
Lietuvoje gyvena 495 tūkst. vaikų, tačiau šiuo metu net 5 tūkst. 957 tėvų palikti vaikai yra globojami vienose ar kitose institucijose, šeimose, šeimynose ir, deja, institucinėje globoje taip pat. Koks gi mūsų valstybės tikslas, ir ne pirmą kadenciją? Kad vaikai augtų šeimose. Kad institucinės globos būtų kiek galima mažiau. Šiandien išties verta padėkoti kiekvienam globėjui, kuris savo širdį, meilę dovanoja vaikams. Tačiau 905 vaikai dar globojami bendruomeniniuose vaikų globos namuose, 542 auga vaikų globos namuose.
Jūs puikiai žinote, kad yra įsteigtos šeimynos. Kažkada buvau prie Šeimynų įstatymo rengimo ištakų. 54 šeimynos. Jos veikia 28 savivaldybėse. Ir kyla klausimas: kodėl tik 28? O turime 60 savivaldybių. Aišku, labai skirtingas pačių savivaldybių požiūris į šeimynas, į pagalbą joms, į visokią paramą, kokią savivaldybės gali suteikti, nes jos finansuoja didžiąją dalį ir pagalbos, ir atlyginimo. Iš 54 šeimynų tik 33, tai yra ne tik, o deja, 33 yra po vieną atstovą, kuris gauna atlygį. Nors galėtų dabar pagal mūsų teikiamą ir jau veikiantį įstatymą būti ir du.
Naujasis įstatymas, beje, sudaro galimybę, kad ir trečias vyresnis kaip 22 metų asmuo, gyvenantis toje šeimoje, šeimynoje galėtų taip pat gauti atlygį. Ir vėlgi atkreiptinas dėmesys. Vieno vaiko išlaikymas institucinėje globoje kainuoja 1 tūkst. 655 eurus. Šeimynoje – apie 700 eurų. Šeimynoje, atkreipkime dėmesį, – 24 valandos, 7 dienos ir be atostogų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikimas ir siūlymas, dėkoju taip pat ir Žmogaus teisių komitetui, kad reikia pasižiūrėti į šeimynas kitu žvilgsniu, padėti kiek įmanoma daugiau ir taip pat didinti atlygį žmonėms, kurie tiesiogiai dirba, turiu omenyje, net darbu nepavadinsi, atlieka tėvo ir mamos pareigas. Taigi šiandien vienam minimalioji vidutinė alga. Siūlymas – laipsniškai padidinti ir nustatyti (buvo toks siūlymas) 2024 m. sausio 1 d. 3,5 minimaliosios algos.
Lietuvos savivaldybių asociacija išreiškė tam tikrą nerimą, kad savivaldybės nespės, nepersitvarkys, nes buvo siūlymų tai daryti dabar, nuo 2023 m. sausio 1d. Žinote, visada džiaugiuosi, kai yra surandamas kompromisas, ir mūsų Socialinių reikalų ir darbo komitete tam buvo pritarta, dėkoju pirmininkui M. Lingei, J. Džiugeliui. Mes kartu dėl projekto teikėme pasiūlymą, tarpinį variantą, nuo liepos 1 dienos taikyti didesnį atlygį ir taip išspręsti ir savivaldybių pasirengimą, ir numatyti didesnį finansavimą.
Tačiau, gerbiami kolegos, visa tai yra gerai, kaip ir sakiau, šis Šeimynų įstatymas iš tikrųjų reikalingas. Baigdama noriu pasakyti vieną dalyką, kad spręsdami šeimynų klausimą, padėdami joms, mes turime nepamiršti to gausaus rato šeimų, kurios globoja vaikus ir kurios gauna tik tikslinį priedą. Pagalvokime apie tai ir ieškokime resursų, galimybių paremti, padidinti… taip pat ir toms šeimoms skirdami didesnę pagalbą auginant, padedant auginti vaikus. O visi kartu turime galvoti, kaip pasiekti mūsų Lietuvoje, kad paliekamų vaikų nebebūtų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi mes turime pasiūlymų, dėl kurių reikės apsispręsti balsuojant, tolesnį įstatymo svarstymą tęsime per balsavimo langą.
14.34 val.
Sutelktinio finansavimo įstatymo Nr. XII-2690 pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIV-823 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2186(2), Finansų įstaigų įstatymo Nr. IX-1068 2, 3, 4, 7, 9, 10, 14, 16, 19, 20, 26 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo Nr. XIV-828 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2187(2), Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 11, 42, 43, 431, 432, 433, 437 straipsnių ir 1, 3 priedų pakeitimo įstatymo Nr. XIV-822 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2188(2), Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2189(2), Finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2190(2), Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo Nr. XIV-829 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2191(2), Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 2, 4, 11, 14, 15, 36 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-831 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2192(2), Nacionalinių plėtros įstaigų įstatymo Nr. XIII-1257 10 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-833 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2193(2) (svarstymas)
Pereiname prie kito 2-7.1 klausimo ir 2-7.2, 2-7.3, 2-7.4, 2-7.5, 2-7.6, 2-7.7, 2-7.8 klausimų, tai yra projektai Nr. XIVP-2186(2), Nr. XIVP-2187, Nr. XIVP-2188, Nr. XIVP-2189, Nr. XIVP-2190, Nr. XIVP-2191, Nr. XIVP-2192, Nr. XIVP-2193. Visas įstatymų blokas nuo Sutelktinio finansavimo įstatymo iki Nacionalinių plėtros įstaigų įstatymo. Ir čia prašysiu gerbiamą M. Maldeikį pateikti Biudžeto ir finansų komiteto išvadą. Svarstymas. Prašom.
M. MALDEIKIS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiamieji. Spalio 28 dieną Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė minėtą įstatymo projektą ir lydimuosius ir bendru sutarimu pritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje nematyti norinčių kalbėti. Motyvai už, prieš. Ar turime? Nėra. Taigi balsuosime tam numatytu laiku.
Toliau darbotvarkės 2-8 klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo projektas Nr. XIVP-516(2). Čia likęs tik balsavimas, tai irgi atidėsime iki geresnių laikų, tai yra iki balsavimo lango.
Tada keliaujame toliau. Darbotvarkės 2-9 klausimas… (Balsai salėje) Atsiprašau. Priimtas jau? Teisingai, atsiprašau, visiškai teisingai. Na, gal norėjote dar kartą tą džiaugsmą patirti, kad vėl priimtas jūsų projektas. Gerai, atsiprašau.
14.35 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos Danguolės Bublienės skyrimo šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininke“ projektas Nr. XIVP-2219 (pateikimas)
Judame toliau, mano klaida. Darbotvarkės 2-9 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos Danguolės Bublienės skyrimo šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininke“ projektas Nr. XIVP-2219. Pranešėjas – gerbiamas Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas A. Kabišaitis. Prašom į tribūną pristatyti.
A. KABIŠAITIS. Laba diena, gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai. Lietuvos Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktu, 112 straipsnio 2 ir 5 dalimis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 79 straipsnio 2 ir 3 dalimis, atsižvelgdamas į 2022 m. spalio 28 d. Teisėjų tarybos nutarimą, teikia Lietuvos Respublikos Seimui skirti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją D. Bublienę šio Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininke.
D. Bublienė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigas eina nuo 2017 metų. Iki paskyrimo teisėja ji yra įgijusi plačios ir įvairiapusės teisinio darbo patirties, taip pat ir teisėkūros srityje, taip pat ir vadovaujamo darbo patirties. Nuo 1994 metų iki 2005 metų yra ėjusi įvairias pareigas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje: specialistė, ekspertė, Teisės departamento direktorė, Privatinės teisės departamento direktorė. Nuo 2005 metų iki 2007 metų dirbo Švietimo ir mokslo ministerijos sekretore, nuo 2007 iki 2017 metų – advokate. Teisėjos teisinio darbo patirtis siekia 28 metus.
Lietuvos Respublikos Prezidento 2004 m. balandžio 21 d. dekretu Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą proga už nuopelnus bei paramą siekiant Lietuvos narystės Europos Sąjungoje teisėja apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi. Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai laikotarpiu buvo Civilinės teisės reikalų komiteto darbo grupės, svarstančios pasiūlymus dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendros Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teisės, pirmininke.
Teisėja D. Bublienė turi ir ilgametės mokslo ir pedagoginio darbo patirties. 2007 metais teisėjai D. Bublienei suteiktas socialinių mokslų teisės srities daktaro laipsnis. 2002 metais ji dirbo Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto asistente, o nuo 2002 metų iki šiol dirba Vilniaus universiteto Teisės fakultete. Dirbo asistente, lektore, o nuo 2014 metų yra docentė. Teisėja yra daugelio mokslinių publikacijų įvairiomis civilinės teisės temomis autorė ir bendraautorė, yra Lietuvoje pripažinta vartotojų teisės apsaugos ekspertė. Nuolatinė teisėjų veiklos vertinimo komisija 2020 metais atliko teisėjos D. Bublienės veiklos vertinimą ir jos profesinę veiklą įvertino puikiai – 98 balais. Atrankos į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas metu teisėja pripažinta tinkamiausia 5 balsais už iš penkių balsavusių Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos narių. Surinko 110,3 balo iš 115 galimų.
Teisėja pasižymi aukšta profesine kompetencija, analitiniais gebėjimais, vadovavimo kolektyvui įgūdžiais, kolektyvas ją gerbia ir ja pasitiki. Kolegos akcentuoja tokias teisėjos savybes kaip principingumas, atvirumas naujovėms ir kolegiškumas. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi dabar kviečiame gerbiamą kandidatę į tribūną. Jūsų žodis. Prašom.
D. BUBLIENĖ. Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, gerbiamas Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjau, gerbiami ponios ir ponai. Iš tiesų pirmiausia naudodamasi proga noriu padėkoti Jo Ekscelencijai Respublikos Prezidentui už išreikštą pasitikėjimą ir suteiktą galimybę šiandien čia jums prisistatyti.
Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas išsamiai pristatė mano profesinius pasiekimus ir patirtis, todėl iš tiesų nenoriu kartoti. Noriu tik trumpai pasakyti, kad per 11 metų darbo Teisingumo ministerijoje, dvejus metus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje, 10 metų darbo advokate ir dabar jau 5 metus Lietuvos Aukščiausiajame Teisme ir lygia greta 16 metų universitetinio darbo iš tiesų turėjau galimybę pažvelgti į teisę iš įvairių pusių ir įgyti tos patirties, kuri šiandien man galėtų būti naudinga einant Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas, jeigu tik jūs pritarsite mano kandidatūrai.
Šios dienos kontekstas vis primena mums trijų valdžių – įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teismų valdžios – atskyrimo ir padalijimo principo reikšmę. Būtent teismų nepriklausomumo aspektu šiandien mes diskutuojame ir teisėjų atlyginimų, teismų valdžios finansavimo klausimais. Kiekviena iš valdžių vaidina savo atskirą vaidmenį valstybės gyvenime, kartu bendrai sudarydamos darnią visumą. Todėl tik visų trijų valdžių bendradarbiavimas, ne konkurencija ir tuo labiau susipriešinimas, leis išspręsti šias ir kitas visuomenei rūpimas problemas. Konstitucinis imperatyvas, įpareigojantis valdžios įstaigas tarnauti žmonėms, lemia, kad visas tris valdžias sieja vienas tikslas – žmogaus saugumo valstybėje, žmogaus pasitikėjimo savo valstybe užtikrinimas, be abejonės, žmogų suprantant plačiai ir kaip individą, ir apimant visas žmogaus veiklos – tiek verslo, tiek ne verslo – formas.
Teismo veikla yra teisingumo vykdymas, kasdienis darbas aiškinant ir taikant teisę kiekvienoje konkrečioje byloje, siekiant apginti žmogaus teises. Todėl kokybiška ir efektyvi teisėkūra yra ir viena svarbiausių pasitikėjimo teismais prielaidų. Ji gali nulemti ne tik tai, kad teismai pajėgs išaiškinti ir taikyti teisę būtent pagal joje užkoduotus tikslus ir prasmę, bet ir aiškumą dėl ginčo sėkmės, todėl ir paskatinimą taikiai susitarti.
Teismai gali išspręsti teisės normų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai klausimą ir privalo jį spręsti, tačiau teismai retai kada galės išspręsti neefektyvios, nekokybiškos normos problemą. O būtent dažnai neefektyvios teisės normos žmogui ir sukuria bejėgiškumo, nepasitikėjimo bei nesaugumo jausmą. Todėl, mano įsitikinimu, visų trijų valdžių nuoseklus darbas kartu būtinas tam, kad teisės normos tikslai ir turinys būtų aiškūs, teisinės pasekmės nuspėjamos, o sukurtas teisinis reguliavimas būtų efektyvus, atitiktų visuomenės lūkesčius, o kartu būtų ir akstinas tobulėti.
Neabejotinai galima rasti įvairių tokio bendradarbiavimo formų nepažeidžiant teismų nepriklausomumo principo. Vienas iš gerųjų tokio bendradarbiavimo pavyzdžių buvo ir neseniai Seimo Aplinkos apsaugos komiteto organizuota diskusija apie preliminarias sutartis. Jeigu pritarsite mano kandidatūrai, būtent šiam aspektui aš taip pat planuoju skirti dėmesį.
Aukščiausiojo Teismo esminė funkcija – formuoti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus. Aukščiausiojo Teismo nutarčių, suprantamų ne tik kolegoms teisėjams, teisinei bendruomenei, bet ir visai visuomenei, kokybė yra nuolatinis Teismo siekinys.
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareiga užtikrinti tinkamą ir darnų skyriaus darbą, sutelkti tiek teisėjus, tiek su skyriaus teisėjais dirbantį kolektyvą veiksmingai vykdyti šią kasacinę funkciją. Noriu pabrėžti, kad šiandien Civilinių bylų skyriuje dirba profesionalūs ir savo darbą mylintys, atsakingi teisininkai ir kiti darbuotojai, todėl man tenkanti užduotis bus pirmiausia išlaikyti ne mažesnį lygį ir dar labiau pasitempti.
Teismų komunikacija su visuomene yra vis dar silpnoji teismų pusė. Šiai sričiai skiriamas ypatingas dėmesys ir parengtoje, šiandien diskutuojamoje Lietuvos teismų veiklos tobulinimo vizijoje. Vidinė komunikacija, komunikacija su teismų bendruomene, taip pat ir su visuomene bus taip pat mano, kaip skyriaus pirmininkės, viena iš veiklos sričių.
Baigdama savo prisistatymą noriu padėkoti gerbiamiems Seimo nariams už dėmesį. Noriu paprašyti jūsų palaikyti mano kandidatūrą. Esu pasiruošusi atsakyti į jūsų klausimus, jeigu tiktai jų būtų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tokių klausimų atsirado. Klausia gerbiamas kolega V. Bakas. Prašom.
V. BAKAS (DFVL). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Ačiū už prisistatymą. Šiaip neplanavau jūsų klausti, bet palietėte iš tiesų labai svarbią temą, tai yra teismų sprendimų aiškinimą. Noriu jūsų paklausti, kaip jūs vertinate situaciją. Štai pastaruoju metu, kai teismai aiškina savo sprendimus (pranešimuose spaudai ir teismai platina), juos aiškina ne teisėjai, juos priėmę, o atstovai spaudai. Galite pasakyti, kur čia yra logika? Kaip atstovas spaudai gali paaiškinti Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo teisėjų sprendimus? Ar jūs čia matote problemą? Ar nemanote, kad gal reikėtų labiau tiesiogiai, betarpiškai įsitraukti teisėjams, nagrinėjantiems bylas?
D. BUBLIENĖ. Labai ačiū už klausimą. Iš tiesų pats teismų sprendimų pateikimas visuomenei ir jų paaiškinimas nėra tokia vienprasmiškai suprantama problema ir klausimas. Įvairiose užsienio valstybėse iš tikrųjų labai skirtingai, laikomasi skirtingos pozicijos. Kai kuriose valstybėse netgi teisėjams yra draudžiama apskritai ką nors komunikuoti apie savo sprendimus. Kai kuriose valstybėse yra laikomasi principo, kad teisėjai turi būti spaudos atstovais, komunikuojančiais tuos sprendimus. Kai kuriose valstybėse laikoma, kad užtenka tik tokio formalaus pranešimo. Bet kokiu atveju visose valstybėse laikomasi tokio principo (išskyrus, beje, Lietuvą, mes vis dar keliame tokius klausimus), kad pats teisėjas, priėmęs sprendimą, neturėtų komentuoti savo sprendimo. Laikomasi požiūrio, kad sprendimas kalba už save. Šiuo atveju stengiamasi išvengti to, kad teisėjas, galbūt pasidavęs kokiai nors nuotaikai ar panašiai, netikėtai tiesiog atskleistų tą paslaptį, apie ką buvo diskutuota priimant sprendimą. Bet kokiu atveju atsakymas į jūsų klausimą toks, kad Lietuvoje netgi patys teisėjai eina komentuoti savo sprendimo, nors tai nėra įprastinė praktika kitose užsienio valstybėse, greičiau priešingai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Labai jums ačiū šiame etape. Dėkoju. Toliau bus galimybė susitikti frakcijose ir taip pat atsakyti į klausimus. Žinoma, kaip pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Turbūt galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Siūloma svarstyti lapkričio 10 dieną. Galime pritarti? Dėkoju, pritarta.
Dabar norėčiau pasitarti su visu parlamentu dėl tolesnės darbo tvarkos. Mes dar turime dviejų teisėjų pristatymus, būtų gražu juos išklausyti, nors dabar, po 2 minučių, balsavimo langas, bet balsavimo langą, čia ateities strategija, taip pat, aš manau, reikėtų pratęsti, kol apsvarstysime visus klausimus. Paskui jau balsuotume po kiekvieno klausimo. Jų nėra daug likę. Tai galbūt mes sutinkame, kad dabar išklausome dar likusius du pristatymus. (Balsai salėje) Tuoj būsime, 14 val. 50 min. numatytas pirmasis. (Balsai salėje) Mes tuoj būsime.
14.48 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos Gabrielės Juodkaitės- Granskienės skyrimo šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininke“ projektas Nr. XIVP-2220 (pateikimas)
Kviečiu gerbiamą Prezidento patarėją A. Kabišaitį pristatyti G. Juodkaitės-Granskienės skyrimą Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininke. Prašom.
A. KABIŠAITIS. Lietuvos Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktu, 112 straipsnio 2 ir 5 dalimis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 79 straipsnio 2 ir 3 dalimis, atsižvelgdamas į 2022 m. spalio 28 d. Teisėjų tarybos nutarimą, teikia Lietuvos Respublikos Seimui skirti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją G. Juodkaitę-Granskienę šio Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininke.
G. Juodkaitė-Granskienė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigas eina nuo 2017 metų spalio mėnesio. Nagrinėja baudžiamąsias ir administracinių nusižengimų bylas. Iki tapdama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja, turėjo ilgametės vadovavimo patirties Lietuvos teismo ekspertizės centre. Jame, be kitų pareigų, net 13 metų dirbo centro direktore. Dirbdama šio centro direktore G. Juodkaitė-Granskienė inicijavo ir įgyvendino daug centro veiklos reformų, sudariusių sąlygas centrui tapti modernia, mokslo naujovėmis ir žiniomis besivadovaujančia ekspertine įstaiga.
Nuo 1997 metų, tai yra daugiau negu 25 metus, G. Juodkaitė-Granskienė dirba mokslinį ir pedagoginį darbą. Iki šiol dirba docente Vilniaus universiteto Baudžiamosios justicijos katedroje. Jai 2003 metais Vilniaus universitete suteiktas socialinių mokslų teisės srities daktaro laipsnis. Ji yra daugelio vadovėlių aukštųjų mokyklų studentams ir monografijų bendraautorė, daugybės mokslinių publikacijų autorė.
Nuo 2003 metų iki šiol G. Juodkaitė-Granskienė – Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos narė, buvo tarybos pirmininkė. Nuo 2007 metų iki šiol – Lietuvos kriminalistų draugijos narė. Taip pat buvo jos pirmininkė. Nuo 2012 metų iki šiol – Ukrainos kriminalistų kongreso prezidiumo narė. Teisėja nuo 2020 metų vasario mėnesio iki šiol yra Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos narė ir komisijos pirmininkė.
G. Juodkaitės-Granskienės tinkamumą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pareigoms pagrindžia ne tik jos ligšiolinės veiklos turinys, kuris atskleidžia pretendentės administracinius ir organizacinius gebėjimus, lyderio savybes, galimybę suburti instituciją darbui bei atstovauti jai kitose institucijose ir tarptautinėse organizacijose. Atrankos į minėtas pareigas procedūrose G. Juodkaitė-Granskienė pripažinta tinkamiausia 5 balsavusių Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos narių balsais už iš 5. Ji surinko 112,5 balo iš 115 galimų. Nuolatinė teisėjų veiklos vertinimo komisija 2020 m. lapkričio 17 d. atliko periodinį teisėjos G. Juodkaitės-Granskienės 2017–2019 metų veiklos vertinimą ir jos profesinę veiklą įvertino puikiai – 98 balais. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar paprašysiu gerbiamą kandidatę taip pat pasisakyti. Gerbiama G. Juodkaitė-Granskienė. Prašom.
G. JUODKAITĖ-GRANSKIENĖ. Laba diena, gerbiamas posėdžio pirmininke, garbūs Seimo nariai, gerbiamas Prezidento vyriausiasis patarėjau, mieli ponios ir ponai. Šiek tiek simboliška, kad šiandien man tenka kalbėti šioje tribūnoje beveik lygiai po penkerių metų, kai pretendavau tapti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja. Naudodamasi proga norėčiau padėkoti ir Jo Ekscelencijai Lietuvos Respublikos Prezidentui bei Teisėjų tarybai už manymą, kad galėčiau būti tinkama ir vadovauti Baudžiamųjų bylų skyriui.
Nekartodama, nes labai sunku ką nors daugiau pridurti prie gerbiamo Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausiojo patarėjo išsakytų faktų apie mano veiklą, norėčiau akcentuoti du aspektus vėlgi nekartodama ir mano kolegės tų bendrųjų teisinės valstybės principų, kurie kalba apie valdžių padalinimą, apie teisę į teisminę gynybą, kaip pagrindinę garantuojančią asmens laisvę. Norėčiau vis dėlto pabrėžti, kaip ir mano prieš tai kalbėjusi kolegė, savo veiklos daugialypiškumą, jis šiuo atveju (matyt, ir ta penkerių metų praktika parodė) turi savų privalumų. Kodėl taip sakau? Nes vis dėlto tiek praktinis teisėjo darbas, tiek mokslinis, pedagoginis darbas leidžia gilinti kvalifikaciją, kompetenciją, leidžia susipažinti su užsienio šalių gerąja praktika, kuri, be abejo, yra labai reikšminga ir aiškinant mūsų įstatymus, ir tinkamai juos taikant.
Antras aspektas, ką paminėjo ir pristatyme Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas, tai yra veikla Lietuvos teismo ekspertizės centre. Galbūt mums gali būti išsakyta tokia abejonė, kad neturime darbo patirties žemesnių instancijų teismuose, tačiau būtent veikla Lietuvos teismo ekspertizės centre mane supažindino su tomis problemomis, kurios yra panašios į teismų administravimo. Tai reiškia, kad buvo 100 pavaldžių teismo ekspertų, kurie pagal nepriklausomumo ir nešališkumo garantijas ir reikalavimus yra labai panašūs į teisėjus. Taigi, man reikėjo balansuoti tarp garantavimo, kad būtų užtikrintas nepriklausomumas ir nesikišama į jų, kaip ekspertų, tiesioginę veiklą, su administraciniais elementais. Tai yra kartu administruoti institucijos darbą.
Daugiau nevargindama jūsų savo prisistatymu lauksiu klausimų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju už prisistatymą. Jūsų nori paklausti gerbiamas kolega V. Bakas. Prašom.
V. BAKAS (DFVL). Labai ačiū. Gerbiama pretendente, iš tikrųjų sveikinu jus stovint šioje tribūnoje. Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pozicija, ko gero, aukščiausias pripažinimas teisininkui, kuris gynėsi baudžiamosios teisės subtilybes. Jūs pati paminėjote, kad jūsų patirtis Ekspertizės institute galbūt gali kelti klausimų, ar tai yra privalumas, ar tai trūkumas.
Aš norėčiau paklausti apie pačią atranką į pretendentus. Jūs labai greitai darėte karjerą. Yra žmonių, kurie visą gyvenimą dirba teismų sistemoje. Mano klausimas, kaip jūs vertinate patį atrankos procesą? Kiek žinau, jūs buvote atrinka iš dviejų kandidatų. Kas yra? Ar tai yra normalu, kad į Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkus ateina du kandidatai? O galbūt tai normalu? Gal mes neturime kitų?
PIRMININKAS. Laikas!
V. BAKAS (DFVL). Jūsų vertinimu, kodėl žmonės neina į atrankas?
G. JUODKAITĖ-GRANSKIENĖ. Ačiū už jūsų klausimą. Matyt, jūs čia konkrečiu pavyzdžiu palietėte apskritai teismų sistemai labai aktualų aspektą, kad mes turime vis mažiau kandidatų, ateinančių į pačią sistemą, kaip teisėjų, kad ir nuo žemiausios grandies. Matyt, čia yra ta problema, kurią bandoma dabar spręsti su jūsų ir Teisėjų tarybos pagalba sprendžiant klausimą dėl finansavimo teismų sistemai tinkamo užtikrinimo.
O atrankos procedūra yra ganėtinai sudėtinga ir iššūkis, nes tai reikalauja tam tikro pasiryžimo, vis dėlto tu turi įrodyti per kelias pakopas, kad tu esi tinkamas tam darbui. Aš, kaip Vertinimo komisijos narė, šį klausimą užduodu per periodinį veiklos vertinimą apylinkių teismų ilgametę patirtį turintiems teisėjams, kurie rodo ir turi labai gerus kvalifikacijos ir kompetencijos įgūdžius, ir tai matosi iš jų veiklos. Jie sako, kad nėra poreikio daryti karjerą, jiems yra gerai, nes kiekvieną aukštesnę teismų sistemos pakopą nulemia ir papildoma atsakomybė. Tai yra mes turime vis didesnę atsakomybę, vis sudėtingesnes bylas ir, aišku, kaip jūs pats puikiai paminėjote, vis dėlto Aukščiausiojo Teismo teisėjo atsakomybė yra praktikos formavimas, taisyklių formavimas kaip toks, kuris vėliau yra taikomas žemesnių instancijų teismų kaip precedentas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiamas D. Kepenis. Ir tai bus paskutinis klausėjas.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Turbūt viena iš gėdingiausių šiuolaikinėje Lietuvos istorijoje bylų buvo vadinamoji „Alstom“ byla. Buvo žinoma, kad daug Lietuvos veikėjų paėmė rekordinius kyšius, kokių Lietuvos istorijoje dar nebuvo. Tie veikėjai užsienyje. Londone teismas tą bylą sprendė. Trys buvo pasodinti už kyšio davimą. Kyšio ėmėjai liko laisvėje, nes, matai, senaties terminas sukako.
Kaip jūs žiūrite į vadinamuosius senaties terminus, jų sulaukimą ir tų bylų numarinimą? Tai nėra naujiena. Tai yra reikalas, kuris vyksta Lietuvoje nuolatos. Bent jau vykdavo. Kokia jūsų nuomonė? Kaip tą įveikti, nes dėl to, kad Lietuvoje nėra teisingumo… Daugybė žmonių, kurie palieka šiandien Lietuvą, kalba apie teisingumo nebuvimą. Ši byla yra viena iš juodžiausių mūsų istorijos bylų. Ačiū.
G. JUODKAITĖ-GRANSKIENĖ. Ačiū jums už klausimą. Matyt, vienareikšmio atsakymo negalėčiau pateikti, nes senaties terminai yra tam įvesti, išskyrus tuos nusikaltimus, kurie yra pripažinti tarptautiniais nusikaltimais arba nusikaltimais valstybei, kad asmuo yra pripažįstamas jau kaip ir praradęs savo pavojingumą, suėjus vienokiam ar kitokiam terminui, kuris pas mus yra įvardinamas kaip senaties terminas. Bet mes čia patys galime… Yra įvairių elementų, kurie daro įtaką tų terminų sukakčiai. Tai yra ne tik valstybės institucijų arba persekiojimo pareigą turinčių institucijų neveikimas, tai yra ir pačios gynybos aktyvus veikimas kaip toks būtent skundžiant įvairius proceso veiksmus. Ir tai, kad tie skundai būtų, sakykime, arba pagrįstai atmesti, arba tenkinti, vilkina procesą.
Bet aš šiuo atveju dar matyčiau vieną grėsmę (ypač Lietuvai tas dabar yra aktualu), susijusią su senaties terminų sukaktimis. Tai yra būtent tie klausimai, kurie yra keliami dėl tų pačių teismų finansavimo, kadangi, kaip ir Teisėjų taryba yra išsakiusi poziciją, jai aš visiškai pritariu, kad tos funkcijos netinkamas užtikrinimas būtent ir nulems, kad teisėjai, teismai negalės efektyviai nagrinėti bylų trumpiausiais terminais, ir mes turėsime problemą, kadangi šiuo atveju mes neužtikrinsime jau būtent nukentėjusiesiems teisės į teisminę gynybą. Tas vėlgi mus gali nukreipti į Europos Žmogaus Teisių Teismą ir nulemti tam tikras kompensacijų… įpareigojimą mokėti kompensacijas už teisės į teisminę gynybą neužtikrinimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamai pretendentei G. Juodkaitei-Granskienei. Linkime sėkmės tolesniame procese.
Ir dabar paskutinį gerbiamą kandidatą teisėją… Ai, tiesa, paskirkime komitetą. Tai turbūt Teisės ir teisėtvarkos komitetą galime bendru sutarimu. Svarstymas lapkričio 10 dieną. Turbūt bendru sutarimu.
15.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Apeliacinio teismo teisėją Ernestą Rimšelį šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku“ projektas Nr. XIVP-2221 (pateikimas)
Taigi dabar dėl pritarimo skirti Apeliacinio teismo teisėją E. Rimšelį šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku. Pranešėjas – Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas A. Kabišaitis. Prašom pristatyti.
A. KABIŠAITIS. Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktu, 12 straipsnio 3 ir 5 dalimis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 77 straipsnio 2, 3 ir 4 dalimis, atsižvelgdamas į Teisėjų tarybos 2022 m. spalio 28 d. nutarimą, teikia Lietuvos Respublikos Seimui pritarti Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo E. Rimšelio skyrimui šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku.
E. Rimšelis teisėju dirba nuo 2016 metų. Nuo 2016 metų iki 2019 metų dirbo Vilniaus apygardos teismo teisėju, nuo 2019 metų iki šiol – Lietuvos apeliacinio teismo teisėju.
Iki pradėdamas dirbti teisėju, E. Rimšelis įgijo plačios ir visa apimančios teisinio darbo patirties, jos turi daugiau nei 20 metų. Nuo 1999 metų iki 2009 metų E. Rimšelis ėjo įvairias pareigas Lietuvos apeliaciniame teisme: konsultantu, teisėjo padėjėju, teismo pirmininko padėjėju, skyriaus pirmininko ir teismo pirmininko patarėju. Nuo 2009 metų iki 2014 metų dirbo Lietuvos Respublikos Prezidento patarėju teisės klausimais, nuo 2014 metų iki 2016 metų – advokatu.
E. Rimšelis turi ir ilgametės mokslinio bei pedagoginio darbo patirties. 2006 metais jam suteiktas socialinių mokslų teisės srities daktaro laipsnis. Nuo 2008 metų iki 2012 metų jis dirbo lektoriumi Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Baudžiamojo proceso katedroje, o nuo 2012 metų iki 2017 metų – lektoriumi Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios teisės ir proceso institute. Ir šiuo metu E. Rimšelis nuolat skaito paskaitas teisėjams.
Teisėjas yra ir teisingumo ministro sudaryto Baudžiamojo proceso kodekso priežiūros komiteto narys. Šių metų rugsėjo mėnesį jis buvo išrinktas Teisėjų tarybos nariu iš Lietuvos apeliacinio teismo, yra Teisėjų tarybos Teismų administravimo ir teisės aktų projektų rengimo ir vertinimo komiteto narys.
Per atrankos į Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pareigas procedūras E. Rimšelis pripažintas tinkamiausias 5 balsais už iš penkių balsavusių Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos narių. Jis surinko 106,5 balo iš 115 galimų. Jis turi autoritetą ir teisėjų bendruomenėje, atsiskleidė kaip aktyvus ir aukštos kompetencijos teisėjas, turintis visas vadovaujamam darbui reikalingas savybes. Nuolatinė teisėjų veiklos vertinimo komisija atliko teisėjo 2019–2021 metų veiklos vertinimą ir jo profesinę veiklą įvertino puikiai – 90 balų. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pakvieskime dabar patį pretendentą gerbiamą teisėją E. Rimšelį į tribūną taip pat trumpai prisistatyti, nors, manau, dauguma pažįsta. Prašau.
E. RIMŠELIS. Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, man didelė garbė kalbėti šioje triūboje ir prisistatyti kaip kandidatui į Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pareigas. Labai vertinu Respublikos Prezidento išreikštą pasitikėjimą, priimu tai kaip didelę atsakomybę ir naštą. Dėkoju Respublikos Prezidento patarėjui, jis labai detaliai pristatė mano pagrindinius biografinius faktus, karjeros faktus. Nekartosiu, galbūt tik kelis akcentus apie save ir apie savo požiūrį į teismų darbą, į pretenduojamas pareigas.
Pirmiausia esu ne tik teisėjas – esu šeimos žmogus. Kartu su žmona auginame tris vaikus: dvi dukras ir sūnų. Teisėjo darbą bandau derinti su šeimos interesais. Būsiu atviras – tikrai ilgai svarsčiau, ar turėčiau prisiimti tą atsakomybę ir ar rasiu balansą tarp šeimos interesų ir darbo. Visgi tikrai nesu abejingas teismų sistemai tenkantiems iššūkiams, teismams ir ryžausi kandidatuoti į šias pareigas.
Visų pirma, į teismų problemas žiūriu kaip į žmonių problemas teismuose, ne kitaip. Todėl, jeigu jau tektų dirbti šį darbą, manau, visus vadybinius sprendimus vertinčiau per šią prizmę – per žmonių ir proceso dalyvių interesų prizmę. Šiandien teismų turbūt viena iš didžiausių problemų, su kuria susiduriame teismuose, bent mano požiūriu, ir kur turėtume pasistiebti, tai yra bylų nagrinėjimo trukmė. Daug metų bandome susidoroti su šiuo iššūkiu, bet matome, kad bylos vis sudėtingėja, procesai toliau klimpsta ir neperžengiame tos ribos, kai galėtume drąsiai sakyti, kad patenkinome žmonių ir tautos interesus ne tik į sąžiningą, bet ir į greitą teisingumą. Tai turbūt vienas iš darbo prioritetų, kurį matyčiau eidamas pretenduojamas pareigas.
Tiesa, tam nepakanka vien tik teisėjų, teismų vadovų, teismų savivaldos pastangų. Tam reikalingas ir teismų, ir visų kitų teisėsaugos institucijų, advokatūros, taip pat ir politikų sutarimas dėl pagrindinių turbūt baudžiamojo proceso tobulinimo krypčių. Manau, kad turėtume atsižvelgti į naujausius mokslinius tyrimus ir priimti neatmesdami užsienio šalių patirtį, ženkliai supaprastinti kai kurias tikrai gremėzdiškas procedūras, klampinančias baudžiamųjų bylų nagrinėjimą. Būdų tam tikrai yra, tiktai reikia, matyt, turbūt sutarimo ir ten įžvelgti prioritetus.
Tikrai nenoriu gaišinti jūsų laiko. Suprantu, kad teisėjo karjeros klausimas yra ne tiktai kvalifikaciniai dalykai, biografiniai dalykai, bet ir pasitikėjimas svarstomu asmeniu ir jo kandidatūra, todėl mielai atsakysiu į visus jūsų klausimus. Tai padarysiu salėje, jeigu reikės – frakcijose, bet kokiu būdu, ar individualiai, ar susitikdamas su grupėmis narių, ir pabandysiu atsakyti į viską, kas jums rūpi.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų iš tikrųjų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis – D. Kepenis. Prašau.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiamas pretendente, vis pasigirsta siūlymų įsteigti prisiekusiųjų institutą teismuose arba taip pat siūloma rinkti prokurorus. Kaip jūs žiūrite į tokius visuomenės siūlymus? Ką galvojate apie tai? Ačiū.
E. RIMŠELIS. Panašų klausimą esu gavęs prieš trejus metus, kai stovėjau šioje tribūnoje, ir dabar atsakysiu, ko gero, tą patį. Aš tikrai ne prieš tokį reglamentavimą ir tokius pokyčius. Ar apskritai teismų sistema ne prieš tai? Bet visgi matome, diskutuojame, ginčijamės dėl to, politikai dėl to ginčijasi, diskutuoja ir neranda tokio tvirto sprendimo, kaip tai turėtų atrodyti.
Pirmiausia turbūt tai yra politikų klausimas. Teisininkai yra atviri, teismai tam atviri ir mato netgi naudą iš to. Galbūt žmonės, labiau įsitraukę į teismo veiklą, suprastų, kodėl taip vyksta teismo procesai, kur mes įklimpstame, galbūt pamatytų ir tą teismų atvirumą, pastangas bent jau tai daryti, suprastų teismų darbą ir galbūt pasitikėtų labiau teismais.
Visgi yra ir kita pusė matančių tą problemą kitaip. Yra daug šalių, kurios atsisako tokio instituto dėl įvairių niuansų, bet tai šalys, kurios jau yra pasiekusios gana aukštą pasitikėjimą teismais. Turbūt tiek trumpai. Tikrai ne prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia gerbiama L. Nagienė. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Tikrai nebūčiau klaususi, bet jūs pats išprovokavote klausimą. Norėtųsi pirmiausia išgirsti, kokias priemones taikysite, kad bylų nagrinėjimo trukmė būtų kur kas trumpesnė ir krūviai būtų daug mažesni teisėjams, nes jūs žinote, kad dabar tikrai krūviai yra be galo dideli. Ir antras klausimas: kokias baudžiamojo proceso tobulinimo kryptis taikysite? Ačiū.
E. RIMŠELIS. Aš trumpai turbūt užsiminiau apie tai, kad ne viskas mano kaip teisėjo rankose nagrinėjant bylas. Ką galiu kaip teisėjas arba kaip kolegijos narys, ką galime, tą bandome daryti. Priemonių yra tam įvairių. Galime prioritetizuoti tam tikras bylas ir įstatyme turime tam tikrus aspektus, kurie verčia mus prioritetizuoti bylas. Tokiose bylose, matyt, mes turime žiūrėti, kur tokios bylos yra, pačios svarbiausios bylos, ir galbūt taikyti tam tikrą linijinį metodą, ką daro užsienio šalys: kol nebaigei bylos, nepradedi nagrinėti kitos bylos. Jeigu tu turi svarbią bylą, visas pastangas atiduoti tai bylai ir dirbi su ja tiek, kiek gali.
Be abejo, procedūros teisėjas Baudžiamojo proceso kodekso nepakeis nagrinėdamas bylą, jisai vadovausis tokiu įstatymu, koks jis yra. Deja, bet mūsų įstatymas yra pritaikytas tipinei bylai, kurioje yra vienas kaltinamas žmogus ir vienas nusikaltimas, bet mes gauname bylas ne tokias, mes gauname, kur yra šimtai proceso dalyvių, daug epizodų, ir tada ta procedūra, kokia yra numatyta šiandien kodekse, užprogramuoja ilgą procesą.
Kad nebūtų tokių procesų, mes turėtume galvoti apie dalies paprastų bylų, kuriose nėra jokio ginčo, apskritai supaprastintą procedūrą. Atlaisvintume ir tyrėjus, ir prokurorus, ir teismus apskritai galbūt net nepradėdami proceso teisme. Yra tokių daug pavyzdžių. Mes turime ir patys kodekse supaprastintas procedūras, bet mes jas galime plėsti pasiėmę užsienio šalių pavyzdžius, kad ir Estijos, kuri mokslininkų tyrimuose labai linksniuojama kaip padariusi pažangias pertvarkas toje srityje. Mes irgi galime bandyti tai daryti.
Aš, kaip pretendentas, tikrai siekčiau nepaskęsti kasdienėje rutinoje, kasdieniuose darbuose vykdant teisingumą. Jeigu jūs pritartumėte mano kandidatūrai, tikrai bandyčiau belstis ir pas jus ir prašyti rasti sprendimų kartu, kad galėtume pabandyti patobulinti savo įstatymą, kad atlaisvintume teismus nuo lengvų bylų ir galėtume sėsti prie rimtų bylų.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamam pretendentui. Jūs atsakėte į visus klausimus. Taigi, dėkoju ir linkiu sėkmės. Taip pat dėkoju gerbiamam vyriausiajam Prezidento patarėjui ir visiems teisėjams. Linkime sėkmės jums kandidatuojant. Dabar paskirkime komitetą dėl šio klausimo. Tai Teisės ir teisėtvarkos komitetas, turbūt natūralu. Bendru sutarimu. Ir taip pat lieka ta pati lapkričio 10 diena. Dėkoju. Pritarta.
Dabar kviečiu gerbiamus kolegas susėsti, užimti darbo vietas, pradėsime balsavimo maratoną. Nebus jis labai ilgas, greičiau nedidelis pusmaratonis.
15.15 val.
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 2, 24, 25, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1863(2)VK (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-3.1 klausimas – Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-1863. Priėmimas. Gerbiami kolegos, balsuojame. Balsuojame dėl Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo. Vyksta balsavimas dėl Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo. Jis įvyko.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 101, balsavo 100 Seimo narių, visi balsavo už. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
15.16 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 571 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1864(2)VK (priėmimo tęsinys)
Toliau lydimasis 2-3.2 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projektas Nr. XIVP-1864. Balsuojame. Taip pat priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 104, balsavo 104 Seimo nariai: už – 103, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
15.17 val.
Medicinos praktikos įstatymo Nr. I-555 1, 2, 3, 4 straipsnių ir priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo naujais 1 ir 2 priedais įstatymo projektas Nr. XIVP-1852(2), Odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo Nr. I-1246 2, 3, 5 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 1, 2 priedais įstatymo projektas Nr. XIVP-1853(2) (svarstymo tęsinys)
Toliau 2-4.1 ir 2-4.2 klausimai – projektai Nr. XIVP-1852 ir Nr. XIVP-1853. Balsuojame po svarstymo. Medicinos praktikos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ir lydimasis Odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo pakeitimo projektas. Balsuojame.
Užsiregistravo 105, balsavo 104 Seimo nariai: už – 81, prieš – 2, susilaikė 21. Po svarstymo yra pritarta.
15.18 val.
Šeimynų įstatymo Nr. XI-681 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-421 (svarstymo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 2-5 klausimas – Šeimynų įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-421. Čia balsuosime dėl grąžinimo iniciatoriams tobulinti. Toks buvo komiteto sprendimas – grąžinti iniciatoriams tobulinti. Balsuojame, ar pritariame tokiam sprendimui. Balsuojame dėl Šeimynų įstatymo, dėl komiteto siūlymo grąžinti iniciatoriams tobulinti.
Užsiregistravo 111, balsavo 111 Seimo narių: už – 108, prieš – 1, susilaikė 2. Grąžinamas iniciatoriams tobulinti.
15.19 val.
Šeimynų įstatymo Nr. XI-681 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1978(2), Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 14, 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1979(2) (svarstymo tęsinys)
Ir dabar 2-6.1 klausimas – projektas Nr. XIVP-1978(2). Čia buvo pasiūlymų. Yra pasiūlymų dėl 15 straipsnio. Žmogaus teisių komiteto siūlymas, jam komitetas nepritarė. Turbūt gerbiamas T. V. Raskevičius pristatys siūlymą, taip? Tuoj, įjungsime mikrofoną.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Ačiū. Dėkoju už suteiktą žodį. Žmogaus teisių komitetas, svarstydamas šį projektą, priešingai nei Vyriausybė, siūlė numatyti, kad finansinių paskatų šeimynoms sistema įsigaliotų be pereinamojo laikotarpio, tai yra nuo 2023 m. sausio 1 d., o ne nuo 2024 m. sausio 1 d., kaip numatyta Vyriausybės pateiktame projekte. Kita vertus, matau, kad Socialinių reikalų ir darbo komitete yra rastas kompromisinis variantas, numatantis visos apimties finansinių paskatų sistemos įsigaliojimo datą nuo kitų metų liepos 1 dienos. Manau, kad taip Socialinių reikalų ir darbo komitetas iš dalies atlieptų ir Žmogaus teisių komitete išsakytas pozicijas. Bet kadangi negaliu kalbėti komiteto vardu, tai, manau, Seimas turėtų apsispręsti dėl to.
PIRMININKAS. Gerbiamas J. Džiugelis pagarsins komiteto nuomonę. Tuoj įjungsime. Prašom.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Iš tiesų Socialinių reikalų ir darbo komitetas kaip pagrindinis svarstė šį siūlymą. Balsavome. 6 balsais už ir 6 nepritariant pirmininko balsas nulėmė, kad mes nepritarėme Žmogaus teisių komiteto pasiūlymui dėl įsigaliojimo datos, bet atkreipiu dėmesį, kad yra registruotas kompromisinis variantas, kuris tinka ir socialiniams partneriams, tai galbūt vertėtų dėl jo apsispręsti. Bet šiam Žmogaus teisių komiteto pasiūlymui Socialinių reikalų ir darbo komitetas nepritaria.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar manome, kad yra 29? Turbūt. Motyvai. K. Masiulis kalbės prieš. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš trumpai. Faktiškai Žmogaus teisių komiteto pirmininkas galėjo pasakyti, jis pirmininkas, tenkina kompromisas. Jeigu jis pasakė, kad yra kompromisas, kam mes čia tada laiką gaištame?
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusija, kad ir nesudėtinga, bet įvyko. Dabar balsuosime dėl Žmogaus teisių komiteto pasiūlymo, jam Socialinių reikalų ir darbo komitetas nepritarė. Balsuojame. Seimo valia bus.
Užsiregistravo 111, balsavo 111: už – 30, prieš – 2, susilaikė 79. Taigi, nėra pritarta pasiūlymui.
Toliau dėl 2 straipsnio taip pat buvo Žmogaus teisių komiteto pasiūlymas, jam taip pat neišeina pritarti, nes jie yra susiję. Manome, kad abiem yra nepritarta.
Toliau dėl to paties straipsnio yra Seimo narių M. Lingės, J. Džiugelio, R. Baškienės pasiūlymas. Aš gerbiamam M. Lingei suteiksiu žodį pristatyti pasiūlymą. Tuoj, prašom.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Ačiū. Kaip jau ir buvo pagarsinta, šis pasiūlymas yra tarsi kompromisas tarp to, kas buvo siūlyta ir Vyriausybės, ir ką pristatė Žmogaus teisių komitetas kaip savo siūlymą. Vidurio kelias yra, kad būtų galimybė faktiškai įgyvendinti šį siūlymą ir savivaldybės, metų pradžioje tvirtindamos savo biudžetus, galėtų numatyti būsimą reguliavimą, kad ne nuo metų pradžios įsigaliotų tos spartesnės finansinės paskatos ir šis mechanizmas, o nuo metų vidurio. Kviestume palaikyti tokį kompromisinį pasiūlymą tarp teikėjų ir tarp buvusio komiteto. Vidurio kelias.
PIRMININKAS. Dėkoju. Man atrodo, jau gerbiamas J. Džiugelis lyg ir išsakė komiteto nuomonę, kad tai yra kompromisas komiteto. Galbūt galime bendru sutarimu, matydami aną balsavimą? Dėkoju. Pritarta. Tada apsvarstėme.
Motyvai už, prieš dabar dėl viso projekto. Ar turime norinčių pasisakyti? Gerbiamas A. Sysas už nori kalbėti. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, aš manau, kad komitete pasiektas kompromisas, kuris leidžia šiek tiek daugiau ir anksčiau finansuoti šeimynas. Nors jei kas domisi ir domėjosi šeimynomis, tai tikrai jų kūrimas… mes negavome to tikslo, ko tikėjomės. Vis dėlto institucinėje vaikų priežiūroje liko daug vaikų. Atsirado kitokių formų ir būdų įsivaikinti, globoti vaikus, bendruomeniniai namai – tai kur kas veiklesnės ir populiaresnės formos. Bet šiuo atveju dar vis tiek egzistuoja virš 50 šeimynų, kurioms reikia toliau prižiūrėti vaikus. Aš manau, ta finansinė parama padės jiems tai daryti, bet iš esmės aš tikrai netikiu, kad šios pataisos, kurių reikia ir kurios grynai teisinės, bus tos manų kruopos, kurios vėl pakels šeimynų autoritetą ir tokia forma beglobių vaikų priežiūrą. Siūlau pritarti ir ieškoti, daryti viską, kad kuo mažiau vaikų būtų globos įstaigose.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar, kadangi balsuosime už abu, pažiūrėkime, galbūt yra užsirašiusių kalbėti dėl 2-6.2 lydimojo klausimo. Čia ne taip viskas pas mus greitai. Ne, nieko nėra. Taigi balsuojame dėl šio projekto ir lydimojo, balsuojame dėl abiejų iš karto, įkvėpti vienintelio pasisakymo už. Taigi galime ramia sąžine dabar balsuoti. Balsuojame dėl įstatymų projektų Nr. XIVP-1978(2) ir Nr. XIVP-1979(2), tai yra Šeimynų įstatymo ir lydimojo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo. Balsuojame po svarstymo.
Užsiregistravo 110, balsavo 109: visi 109 balsavo už. Po svarstymo pritarta.
15.26 val.
Sutelktinio finansavimo įstatymo Nr. XII-2690 pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIV-823 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2186(2), Finansų įstaigų įstatymo Nr. IX-1068 2, 3, 4, 7, 9, 10, 14, 16, 19, 20, 26 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo Nr. XIV-828 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2187(2), Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 11, 42, 43, 431, 432, 433, 437 straipsnių ir 1, 3 priedų pakeitimo įstatymo Nr. XIV-822 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2188(2), Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2189(2), Finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2190(2), Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo Nr. XIV-829 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2191(2), Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 2, 4, 11, 14, 15, 36 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-831 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2192(2), Nacionalinių plėtros įstaigų įstatymo Nr. XIII-1257 10 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-833 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2193(2) (svarstymo tęsinys)
Toliau yra didelis blokas nuo 2-7.1 iki 2-7.8 klausimo, tai yra Sutelktinio finansavimo įstatymo ir visų lydimųjų įstatymų projektai. Taip pat likęs balsavimas. Balsuojame dėl projekto Nr. XIVP-2186 ir visų lydimųjų po svarstymo. Sutelktinio finansavimo įstatymo ir visų lydimųjų įstatymų projektai. Darbotvarkės klausimai nuo 2-7.1 iki 2-7.8.
Užsiregistravo 112, balsavo 112: už – 95, prieš – 1, susilaikė 16. Po svarstymo yra pritarta.
15.27 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Moldovos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo kovojant su nusikalstamumu ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-2165 (pateikimas)
Toliau. Keliaujame darbotvarke tolyn, vis dar yra balsavimo langas. Dirbsime iš eilės. Darbotvarkės 2-18 klausimas, kaip suprantu. Tai yra įstatymo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Moldovos Respublikos Vyriausybės susitarimo projektas. Kviečiu gerbiamąjį viceministrą V. Dmitrijevą į tribūną pristatyti šį susitarimą.
V. DMITRIJEV. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Įstatymo projektas yra ratifikuojantis vyriausybių susitarimą dėl bendradarbiavimo kovojant su nusikalstamumu. Šio įstatymo tikslas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Tarptautinių sutarčių įstatymu, nes susitarimo turinys yra susijęs su bendradarbiavimu kovojant su nusikalstamumu, atlikti procedūrą, kurią numato teisės aktai, konkrečiai Tarptautinių sutarčių įstatymas.
Susitarimas pasirašytas 2022 m. rugpjūčio 3 d. Kišiniove. Juo siekiama plėtoti šios srities kompetentingų institucijų bendradarbiavimą ir stiprinti valstybių pareigūnų keitimąsi gerąja praktika tiriant nusikaltimus. Susitarimu nustatomos bendradarbiavimo sritys ir būdai, taip pat nustatomi pagrindiniai keitimosi duomenimis principai ir duomenų apsaugos reikalavimai.
Pasirašytas susitarimas yra aktualus ir Ukrainos kontekste, nes Moldova su Ukraina turi bendrą sieną ir kartu Moldova turi sieną su Europos Sąjunga. Vyksta karo pabėgėlių priėmimas, taip pat gali vykti ir atitinkamų uždraustų prekių gabenimas. Vykstant karui Europos Sąjungos kaimynystėje, tampa aktualesnė kova su neteisėta prekyba ginklais ir šaudmenimis bei kovos su prekyba žmonėmis klausimai, todėl ypač svarbu bendradarbiauti užkardant tokius nusikaltimus ir padėti juos efektyviai tirti.
Pakartosiu, kad susitarimas reglamentuoja tarpusavio pagalbą kovojant su nusikalstamumu, todėl pagal Konstitucijos 138 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir Tarptautinių sutarčių įstatymo 7 straipsnio nuostatas jis laikytinas ratifikuotina tarptautine sutartimi.
Tiek norėjau pasakyti. Jeigu bus klausimų, atsakysiu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Deja, klausimų nėra, dėkojame už pristatymą. Iš karto galime ir apsispręsti galbūt bendru sutarimu po pateikimo? Dėkoju. Tada pagrindinis komitetas – Užsienio reikalų komitetas, papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar galime bendru sutarimu? Siūloma svarstyti gruodžio 6 dieną. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
15.30 val.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 1, 3, 9, 12, 16, 19, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 30, 34, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 451, 46 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2179, Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo Nr. IX-931 1, 8, 9, 11, 12, 13, 14, 16, 18, 20, 22, 23 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2180, Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo Nr. IX-1315 5, 6, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2181, Strateginių prekių kontrolės įstatymo Nr. I-1022 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2182 (pateikimas)
Tada kviesiu gerbiamą viceministrą pristatyti ir kitą klausimų bloką nuo 2-19.1 iki 2-19.4, tai yra Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo projektą Nr. XIVP-2179 ir lydimuosius. Prašau.
V. DMITRIJEV. Labai ačiū. Vyriausybė teikia Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo, Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo, Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo ir Strateginių prekių kontrolės įstatymo pakeitimus. Šiais įstatymų projektais siekiama tobulinti reguliavimą, susijusį su ginklų, šaudmenų, civilinių pirotechnikos priemonių ir sprogmenų apyvarta.
Esminis tikslas, kaip ir buvo, matyt, sutarta viename iš Seimo komitetų, turiu omenyje Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, – suderinti nuostatas, kurioms Seimas pritarė kiek anksčiau, tai yra pavasarį, dėl galimybės turėti tam tikrus A kategorijos ginklus šauliams, profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams, savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, taip pat sudarant palankesnes sąlygas juos aprūpinti. Vėlgi šis įstatymo projektas padės įgyvendinti nuostatas, kadangi užtikrins galimybę juridiniams asmenims Lietuvoje prekiauti atitinkama A kategorijos ginkluote, kad būtų pasiektas anksčiau priimto įstatymo tikslas dėl galimybės įsigyti šią ginkluotę Lietuvoje.
Kartu įstatymų projektais siūloma suvienodinti atitinkamas sąvokas dėl kontrolę vykdančių institucijų, taip pat pakeisti nuostatas dėl licencijos galiojimo terminų, nuostatas, susijusias su leidimų nešioti ginklą išdavimu elektronine forma. Tai bus užtikrinta priėmus šį įstatymą.
Taip pat bus numatyta galimybė, kad specialiojo statuso subjektams priklausantys tinkami naudoti, bet nereikalingi ginklai, jų priedėliai, šaudmenys ir dalys galės būti perduoti kitiems specialiojo statuso subjektams ir valstybės institucijoms ir galės būti realizuojami, o ne sunaikinami kaip šiuo metu. Taip pat kitos patikslinamosios įstatymų nuostatos.
Bet pats pagrindinis tikslas – atskirti policijos įstaigų ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos valdymo srityje veikiančios Strateginių prekių kontrolės komisijos kompetencijas. Ir vėlgi užtikrinti galimybę tam tikrų kategorijų asmenims, turiu omenyje šaulius ir karius savanorius, įsigyti tam tikros kategorijos, A kategorijos, ginkluotę Lietuvoje.
Labai ačiū. Laukiu klausimų, jeigu būtų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis klausia gerbiamas A. Palionis, bet jo salėje nematau. Labai gaila. Tada klausia gerbiamas K. Vilkauskas, bet jo irgi… Jis lyg ir čia sėdėdavo, nematau. Tada gerbiamas K. Mažeika. Prašau.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke.
PIRMININKAS. Tuoj, įjungsiu.
K. MAŽEIKA (DFVL). Viceministre, turiu klausimą. Tikrai siūlau pritarti ir kolegoms, manau, daugelis ir pritars, bet turbūt kyla kitas klausimas. Kodėl nebuvo kartu siūloma ir kokios priežastys, kad rezerve esantys šaunamieji ginklai, kuriuos naudoja tiek specialiosios pajėgos, tiek kariai savanoriai, tiek šauliai, kurie turi priskirtus ginklus, kodėl nėra galimybė sudaryta dabar jų turimus tarnybinius ginklus laikyti namuose tiems, kurie turi seifus ir atitiktų visas tinkamas sąlygas? Nes tas biurokratinis žingsnis ir matant, kaip vyksta situacija karo fronte, kokia taktika naudojama, – turbūt blogiausiu atveju mes per kelias minutes taptume beginkliai. Kodėl nesprendžiama ši problema lygia greta? Ačiū.
V. DMITRIJEV. Šis įstatymas labiau skirtas ginklų kontrolės klausimams reguliuoti, kiek tai susiję su civiline apyvarta. Jūsų keliamas klausimas, matyt, galėtų būti sprendžiamas krašto apsaugos sistemos reguliavimo teisės aktais. Bet norėčiau kartu pasakyti, kad šiuo įstatymu suteikta tokia galimybė šauliams turėti A kategorijos ginklą ir jį laikyti namuose. Atitinkamai yra nustatyti saugojimo reikalavimai, jie šiek tiek yra griežtesni negu įprastai, bet tai yra įgyvendinama, aš manau, sugretinus tuos įstatymus kartu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Dabar bus tik motyvai už. Gerbiamas K. Mažeika pasisakys už. Gerbiamas viceministre, jūs galite užimti savo vietą salėje.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, pirmininke. Ačiū, viceministre. Iš tikrųjų supratau iš savo klausimo ir jūsų atsakymo, kad tai yra pažadas, kad tuos žingsnius inicijuosite, taip?
V. DMITRIJEV. Bet reikia kitų įstatymų pakeitimų.
K. MAŽEIKA (DFVL). Manau, bendromis jėgomis…
V. DMITRIJEV. Ta diskusija gali būti, bet vėlgi aš noriu atkreipti dėmesį, kad…
PIRMININKAS. Gerbiamas viceministre, jūs jau galite užimti savo sėdimą vietą. Prašom.
K. MAŽEIKA (DFVL). Aš tikrai raginu, kolegos, palaikyti šį įstatymo projektą. Tai tikrai palengvins ir įgalins tiek šaulius, tiek savanorius, kurie turi teisę šiandien jau pagal kitus įstatymus… jiems sudaryta galimybė laikyti, nešioti A kategorijos ginklus, bet teoriškai jų įsigyti jie, tiksliau, praktiškai jų įsigyti negali ir tas teorinis įstatymas iš tiesų praktiškai yra negaliojantis. Tikrai manau, kad ta klaida yra taisoma šiuo projektu, o mano palinkėjimas ir toliau ministerijai siekti, kad ir dabar esantys ginklai būtų laikomi daugiau namuose tų, kurie turi galimybę, nes tikrai ne visi Lietuvą pasiryžę ginti piliečiai turės galimybę nusipirkti iš savo lėšų. Tikrai su tuo linkėjimu kviečiu palaikyti šį įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi niekas nenori kalbėti prieš ir, be to, įstatymas susideda ne iš vieno projekto, tai gal gerbiamas J. Jarutis dėl motyvų trumpai, jeigu gali.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėjau paklausti, bet irgi prisijungsiu, padėkosiu Vidaus reikalų ministerijai. Gerbiamas Vitalijus čia turbūt nekaltas, kad po metų galų gale šis įstatymas atėjo į Seimą, į parlamentą. Iš tikrųjų buvome priėmę tam tikrus įstatymų pakeitimus, kad leistume kai kurioms visuomenės grupėms įsigyti tam tikrus ginklus, bet tenka apgailestauti, kad visi metai ar šiek tiek daugiau ta galimybe jie Lietuvoje negalėjo pasinaudoti. Naudojosi Lenkijoje, Latvijoje, dar kur nors, kitose šalyse. Labai tikiuosi, kad šioje rudens sesijoje šitą įstatymą mes priimsime ir tik laukiame, kad kuo greičiau poįstatyminiai teisės aktai leistų gauti licencijas privatiems asmenims prekiauti tais ginklais. Sveikinu ir palaikau. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi buvo tik motyvai už, galbūt galime po pateikimo bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje: „Galime.“) Galime. Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu. Dabar pagrindiniu komitetu yra numatytas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Galime bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Galime.“) Dėkoju, pritarta. Svarstyti numatyta gruodžio 6 dieną. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
15.37 val.
Kelių transporto kodekso 81, 11, 171, 18, 182 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 182 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2183 (pateikimas)
Dabar 2-20 klausimas – Kelių transporto kodekso kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2183. Susisiekimo viceministras M. Tarnauskas. Prašom į tribūną. Pristatykite projektą.
M. TARNAUSKAS. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Kelių transporto kodekso 81, 11, 171, 18, 182 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 182 straipsniu įstatymo projektas. Įstatymo projekto tikslai – reformuoti tolimojo susisiekimo autobusais sistemą, nustatant konkurencingą procedūrą naujiems vežėjams parinkti. Įstatymo projekto esmė: Susisiekimo ministerija parengė projektą, atsižvelgdama į Konkurencijos tarybos nutarimą, kad esamas tolimojo susisiekimo autobusais reglamentavimas neatitinka Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme įtvirtintos nuostatos užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę; taip pat į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą, kuriame nustatyta, kad galiojanti tolimojo susisiekimo autobusais konkursų organizavimo tvarka yra patvirtinta ne įstatymo lygmeniu, o susisiekimo ministro įsakymu, todėl prieštarauja teisės aktų hierarchijos principams; taip pat į Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, kuriuo nurodyta ne vėliau kaip iki 2022 m. gruodžio 31 d. organizuoti konkurencingą procedūrą naujiems vežėjams parinkti tolimojo reguliaraus susisiekimo maršrutais, o be konkurso pratęstos sutartys galioja iki jų termino pabaigos, tai yra iki 2023 m. balandžio 1 d.
Įgyvendinus pakeitimus Kelių transporto kodekse siūloma nustatyti, kad vežėjai, atitinkantys keliamus reikalavimus, gaus leidimus vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutais; nustatyti reikalavimus vežėjams, tai yra vežėjas turėtų turėti galiojančią Bendrijos arba nacionalinę licenciją vežti keleivius, taip pat turėti ne senesnius nei 14 metų autobusus su galiojančiomis licencijomis, turėti Lietuvos Respublikoje registruoto banko ar draudimo bendrovės išduotą keleivių vežimo tolimojo reguliaraus susisiekimo maršrutais užtikrinimo garantiją; taip pat suderinti tolimojo susisiekimo maršruto tvarkaraštį su „Geležinkeliais“, įtvirtinti neterminuotą leidimo vežti keleivius tolimojo reguliaraus susisiekimo maršrutais trukmę, numatant minimalią 12 mėnesių paslaugos teikimo trukmę susisiekimo stabilumui užtikrinti; nustatyti, kad Lietuvos transporto saugos administracija nustatys, keis ir panaikins tolimojo susisiekimo maršrutus; įtvirtinti tolimojo susisiekimo maršrutų nustatymo kriterijus, taip pat įtvirtinti autobusų išvykimo dažnumus, nustatyti minimalius reikalavimus autobusų stotims, nustatyti viešųjų paslaugų teikimo tolimojo susisiekimo maršrutais kriterijus, na ir savivaldybėms įtvirtinti teisę nustatyti detalesnes keleivių ir bagažo vežimo taisykles.
Laukiama nauda, kad įstatymo projektu bus įgyvendintas Konkurencijos tarybos nutarimas ir užtikrinta sąžininga konkurencija tolimojo susisiekimo srityje, taip pat pagerintas susisiekimas tolimojo susisiekimo maršrutais, nes ten, kur neturėsime norinčių vežti vežėjų, bus galimybė organizuoti viešąsias paslaugas. Na ir kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai, tai projektas užtikrins vienodas verslo sąlygas ūkio subjektams, vykdantiems keleivių vežimo tolimojo susisiekimo maršrutais veiklą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti nemažai Seimo narių. Pirmoji – gerbiama L. Nagienė. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas viceministre, kodėl yra sudaromos skirtingos konkurencinės sąlygos vežėjams? Pavyzdžiui, tolimojo maršruto autobusų vežėjų, „Geležinkelių“ ir oro uostų yra skirtingos. Toliau, autobusų stotys lygiai taip pat. Ar nemanote, kad autobusų stotims bus labai dideli reikalavimai ir jų realiai kai kuriuose miestuose neliks? Ir kaip nustatėte tuos 10 tūkst. gyventojų? Ten kas 10 minučių turi būti tas tarpas tarp „Geležinkelių“ pervežimo ir autobusų stoties. Tokie trys pagrindiniai klausimai, kodėl paėmėte 10 minučių, man taip net keista. Skaitau ir galvoju, kodėl surašytos tokios sąlygos, iš kur ištraukta?
M. TARNAUSKAS. Dėkui už klausimą. Tiek geležinkelis, tiek ir oro uostai jau yra pritaikyti keleiviams aptarnauti pagal jiems taikomus reikalavimus ir reglamentavimą, todėl nustatomi tik reikalavimai, susiję su autobusų keleivių aptarnavimo integracija į esamą infrastruktūrą, būtent į paslaugų rinkinį.
Aš suprantu, kada jūs kalbate apie konkurenciją, apie maršrutų derinimą su „Geležinkeliais“, tai, mūsų nuomone, reikalavimu nėra siekiama riboti konkurencijos tarp skirtingų keleivių vežimo rūšių. Šiuo metu „Lietuvoje geležinkelių“ transportu yra vežama 27 maršrutais, o tolimojo susisiekimo maršrutų mes turime apie 260. Atsižvelgiant į projektu numatomus kriterijus, tolimojo susisiekimo maršrutų skaičius, be abejo, gali keistis, tačiau bet kokiu atveju tolimasis susisiekimas autobusais turi, mano nuomone, gerokai didesnį pranašumą rinkoje prieš susisiekimą geležinkeliais.
Manau, priešingai, tokiu siūlomu pakeitimu siekiama prisidėti prie Europos Sąjungos žaliojo kurso įgyvendinimo, siekti didesnio efektyvumo ir tvaresnių kelionių, tai yra remti perėjimą prie švaresnio, ekologiškesnio ir pažangesnio judumo ir racionalaus valstybės biudžeto lėšų panaudojimo. Turime atsiminti, kad keleivių vežimas „Geležinkelių“ transportu yra dotuojamas, visų 27 maršrutų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų klausia gerbiamas E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas viceministre, turbūt labai svarbu žiūrėti, kiek tie pertvarkymai paveiks kainas, nes mes visi kalbame apie tai, kad reikėtų naudoti viešąjį transportą, naudoti mažiau savo privačius automobilius. Ar buvo kokia nors prognozė, nes iš esmės reikalavimai tikrai nemaži? Atnaujinti autobusų parkus. Tuo atveju gali iškristi tie smulkūs vežėjai, kurie galbūt šiek tiek ir bando palaikyti mažesnes kainas. Ko gero, monopolizacija, jeigu taip įvyks, atsiras koks nors didelis investuojantis vežėjas, tai gali tuos mažus parkus priveikti. Dar vienas klausimas. Ar vis dėlto nemanote, kad terminas turėtų būti didesnis, kad ne taip staigiai persitvarkytų? Galbūt per kiek nors metų ir tie mažieji parkai galėtų susitvarkyti savo ūkį? Ačiū.
M. TARNAUSKAS. Ačiū, gerbiamas Seimo nary, už klausimą. Aš manau, kad mes apskritai turėsime gerokai didesnę konkurenciją, kai rinka bus atvira. Bet kuriuo atveju šiandien projektu siūloma nustatyti konkurencingą procedūrą vežėjams patekti į keleivių vežimą tolimojo susisiekimo maršrutais. Tikrai norėčiau akcentuoti, kad nesiekiama apskritai naikinti tolimojo susisiekimo maršrutų. Aš suprantu, jūs keliate klausimą būtent dėl pereinamojo laikotarpio. Aš manau, komitetuose apie tai galėsime padiskutuoti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiamas K. Vilkauskas. Prašom.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas viceministre, kokią įtaką darys šis įstatymo projektas, jei toliau bus priimtas, savivaldybių autobusų parkams? Gali neatlaikyti konkurencinės kovos, gali tos didžiosios kompanijos paimti pelningus maršrutus, gauti tas licencijas, tie savivaldybių autobusų parkai gali nukentėti. Juo labiau kad jie turi tokias funkcijas kaip mokinių pervežimas ir vyresnio amžiaus žmonių pavežėjimas. Kaip bus su savivalda?
M. TARNAUSKAS. Mes manome, kad šiuo atveju tai neturėtų paveikti autobusų parkų. Be abejo, iš klausimų irgi girdime, kaip didžiosios kompanijos nuogąstauja, na, išėjus iš status quo ir sukūrus rinką, kai kurie stipresni autobusų parkai nueis į kai kuriuos miestus. Manau, kad turėsime konkurenciją, dėl to bus geriau tiek keleiviams, tiek ir besinaudojantiems viešuoju transportu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Numatytas klausimų laikas senka. Greičiausiai paskutinis klausia gerbiamas J. Razma. Prašom. Tuoj įjungsime, tuoj, palaukite. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas viceministre, atrodo, Susisiekimo ministerijai vadovauja liberaliausios politinės jėgos atstovas ministras, bet tokio biurokratiniais smulkiais reikalavimais perkrauto projekto aš seniai nesu matęs. Jūs nurodote, kiek iš kurios savivaldybės turi važiuoti tarpmiestinių maršrutų, du, trys pagal savivaldybės dydį. Gal dar reikėjo nurodyti, kur turi važiuoti? Iš mano Rietavo turi būti du maršrutai. Gal patarsite, ar į Plungę jie turi važiuoti, ar į Klaipėdą? Paskui kiek reikalavimų stotims. Ir bagažo kameros, ir internetinė svetainė, ir bilietų pardavimas. Kur jūs kiekvienoje mažo rajono stotyje matėte tokius stebuklus? Ar buvo atlikta to projekto kaštų ir naudos analizė, kiek tie visi nauji reikalavimai atsilieps ir kas iš to išeis?
M. TARNAUSKAS. Ačiū, gerbiamas Seimo nary, už klausimą. Rengdami projektą turėjome labai daug įvairių susitikimų su socialiniais partneriais. Kai kuriuos klausimus mums pavyko geriau atliepti, kai kuriuos galbūt mažiau. Jūsų keliami klausimai tikrai yra svarbūs. Aš manau, apie dalį jų tikrai galėsime padiskutuoti komitetuose ir rasti sutarimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausti numatytas laikas baigėsi. Dėkoju gerbiamam viceministrui. Motyvai už, prieš. Niekas nenori kalbėti, taigi galime iš karto balsuoti dėl šio projekto. (Balsai salėje) Buvo čia visokių bendrų klausimų, bijau, kad gali neišeiti. Balsuojame dėl pristatyto Kelių transporto kodekso įstatymo.
Užsiregistravo 85, balsavo 85: už – 52, prieš – 5, susilaikė 28. Taigi po pateikimo yra pritarta. Kaip pagrindinis siūlomas Ekonomikos komitetas. Tikiuosi, galime bendru sutarimu? Pritarta. Numatyta svarstyti gruodžio 8 dieną. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dabar senka mūsų balsavimo lango laikas. Taigi pratęsiu balsavimo langą. Turbūt būtų logiška iki tol, kol bus apsvarstyti ir apsispręsta dėl visų klausimų, jų čia liko labai nedaug darbotvarkėje.
15.50 val.
Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2035 (pateikimas)
Taigi pereiname prie darbotvarkės 2-24 klausimo – Atmintinų dienų įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2035. Pranešėja – gerbiama E. Dobrowolska. Prašau į tribūną.
E. DOBROWOLSKA (LF). Dėkoju posėdžio pirmininkui už galimybę pristatyti įstatymo projektą. Šiuo įstatymo projektu siekiama atmintinų dienų sąraše įtvirtinti Teismo ekspertų dieną, Bausmių vykdymo sistemos pareigūnų dieną, Prokuratūros dieną ir Tarptautinę valstybės tarnautojų dieną, taip pagerbiant ir primenant visuomenei apie šių profesijų atstovus, jų įnašą į valstybės ir visuomenės klestėjimą ir gerovę, darnų vystymąsi. Taip pat įstatymo projektu siūloma į atmintinų dienų sąrašą įtraukti Pasaulinę vartotojų teisių dieną, siekiant šviesti ir informuoti visuomenę apie vartotojų teises ir jų gynimo būdus, ir Pasaulinę intelektinės nuosavybės dieną, skirtą skatinti intelektinės nuosavybės produktų kūrimą ir didinti visuomenės žinias apie jų apsaugą.
Įtvirtinant atmintinų dienų sąraše Teismo ekspertų, Bausmių vykdymo sistemos pareigūnų, Prokuratūros ir Tarptautinę valstybės tarnautojų atmintinas dienas siekiama sutelkti šių profesijų bendruomenes, skatinti jas ir toliau aktyviai vykdyti profesinę veiklą, taip pat atkreipti visuomenės dėmesį į šių profesijų atstovų svarbų vaidmenį šalies plėtros procese ir sudėtingą bei atsakingą kasdienį darbą, kuriuo prisidedama prie tokių propaguojamų visuotinių vertybių kaip teisingumo įgyvendinimas, visuomenės saugumo užtikrinimas, žmogaus teisių, orumo gynimas, viešųjų paslaugų plėtojimas ir kita. Taip pat siekiama didinti minėtų profesijų prestižą ir patrauklumą dalinantis informacija apie šių profesijų atstovų indėlį į valstybės vystymosi procesus ir skatinti jas rinktis. Mielai atsakyčiau į klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jų bus keletas. Gerbiamas K. Masiulis klausia pirmas. Prašau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Na, aš tiesiog žaviuosi jūsų produktyvumu, šitiek dienų, jūs ten dešimt iš karto įvarysite. Bet aš nematau kaminkrėčių dienos, nematau plytelių klojėjų dienos, nematau santechniko (garbinga profesija), elektriko dienos, stogdengių dienos. Na, tiek reikalingų profesijų, kurios reikalautų, kad būtų sutelktos ir į jas daugiau atkreiptume dėmesio, nes kaminai dega, užsidega stogai, plyteles kartais sukloja nekvalifikuotai ir panašiai. Tikrai reikėtų dar patobulinti jūsų įstatymą ir įtraukti dar daugiau, nes labai trūksta.
E. DOBROWOLSKA (LF). Labai ačiū, Kęstuti, už jūsų neišpasakytą sarkazmą. Aš tik norėčiau atkreipti dėmesį į atmintinų dienų tikslą. Kai mes kalbame apie labai svarbius visuomenei įvykius, kai mes kalbame apie labai svarbias dienas, kurias verta paminėti, kai mes didžiuojamės, kad esame demokratinė, bet ir teisės viršenybės principą paisanti valstybė, tai akivaizdu, kad atmintinų dienų sąraše neturėjimas teisinių bendruomenių atstovų, tų dienų… mes tikrai turime spragą. Dar kartą dėkoju už jūsų sarkazmą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir paskutinė klausia gerbiama R. Tamašunienė. Prašau.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Čia sudėtinga, ministre, be to sarkazmo, nes iš tiesų kai valstybės piliečiai laukia didesnio teisingumo, tai iš ministrės tikėtumės projektų, kurie tą teisingumo jausmą sustiprintų, o Atmintinų dienų įstatymo projektai dažniausiai teikiami, kai jau neturi ką pateikti, tada randi progą pateikti Atmintinų dienų įstatymo projektą. Noriu pasakyti, kad birželio 23-ioji yra Tarptautinė valstybės tarnautojo diena ir jums pavaldžios institucijos taip pat ją švenčia, rašo sveikinimus vieni kitiems. Iš tikrųjų Lietuvos valstybės tarnautojai turbūt palaiko tą dieną ir turi progų pašvęsti. Tai mano klausimas būtų, kodėl jūs ėmėtės iniciatyvos teikti tokį reikšmingą įstatymo projektą ir ar tikrai jau visi klausimai Teisingumo ministerijoje išsemti, kad tik tokie liko? Ačiū.
E. DOBROWOLSKA (LF). Dėkoju už nuostabų klausimą. Turbūt trys svarbūs aspektai. Visų pirma šitą projektą teikiu kaip Seimo narė, o ne kaip teisingumo ministrė, tai ačiū, kad atkreipėte dėmesį į darbotvarkę.
Antras klausimas. Jeigu mes kalbame apie teisingumą, tai teisingumą Lietuvoje vykdo tik teismai. Esu tikra, kad tikrai tai žinote ir esate susipažinusi.
Trečias dalykas, kaip ir minėjau, mes kalbame apie teisės viršenybės tikslą, apie teisinę valstybę. Jeigu mes žiūrėtume į atmintinų dienų sąrašą, mes matome, kad dėmesį mūsų teismo ekspertams, dėl kurių ekspertizių mes galime tose pačiose bylose, kurios be galo svarbios Lietuvai, tos, kurios keičia Lietuvą, tos, kurios kartais yra labai skaudžios Lietuvai… būtent mūsų teisės ekspertai atlieka tas ekspertizes. Mes turėjome balistą, su juo visiškai neseniai atsisveikinome, išėjo į pensiją. Jis tyrė, tarkim, Medininkų bylas. Mes puikiai suprantame, kokią reikšmę Lietuvai tose bylose ir tam pačiam teisingumui, tiesą sakant, turi šie asmenys.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamai ministrei. Dabar motyvai už, prieš. Už – gerbiamas S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegos, žinoma, komitetas įvertins tą pasiūlymą, bet, pavyzdžiui, aš negaliu neatkreipti dėmesio į Prokuratūros dieną. 1990 m. kovo 30 d. susirinko į Vilnių visos Lietuvos prokuratūros vadovai ir iš esmės (aš dabar bijau suklysti), išskyrus penkis ar šešis, visi prisiekė ištikimybę Lietuvai ir Lietuvos paskirtam prokurorui A. Paulauskui. Tai buvo reikšmingas įvykis. Tai, aš manau, yra labai svarbu ir prokurorai švenčia šitą dieną be jokio įteisinimo. Tai bent jau dėl šitos dienos aš tikrai manyčiau, kad komitete… Galbūt ir kitų profesijų žmonėms tai yra svarbu. Vien dėl to, aš manau, komitetas apsvarstys ir priims galutinį sprendimą, balsuokime už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš jus sėdintis kolega taip nemano. Gerbiamas K. Masiulis. Prašau. Prieš.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, jūs mano nuomonę seniai žinote. Aš esu ne vieną kartą siūlęs visą tą įstatymą in corpore panaikinti, nes niekas netrukdo mums švęsti bet kurią dieną ką norime. Ką tik kolega pasakė, tai logiškai sau prieštarauja. Logika sako – prokurorai kažkada, kada svarbu jiems, susirenka ir švenčia. Valio! To ir reikia. Kodėl mums reikia nurodyti, kad jūs teisingai švenčiate, mes patvirtiname? Aš to nesuprantu. Be mūsų nesusigaudys? Mes viršesni, gudresni? Nesuprantu.
Dabar aš esu dėkingas ministrei, kad ji iki absurdo privedė šitą absurdą, kuris egzistuoja šio įstatymo pavidalu, nes iš karto pateikė dešimt. Tai iš karto matomas komiškumas. Čia jau tikrai yra iki komedijos. Aš ir pratęsiu tą komediją sakydamas, kad aš pasigendu židinių, krosnių statytojų ir panašiai, kaminų valytojų, santechnikų dienų. Gal jos yra, nežinau, nes kai po vieną teikiame, tada mes lengvai praslystame: prabėgo kažkas, reikia paremti kolegą, kaip čia neparemsi, nes dar nebuvo židinių statytojų dienos, paremkime, bene gaila, kai aš atnešiu tokį įstatymą, irgi parems.
Dabar neparemkime. Šiandien buvo kitoks. Dėl žydų genocido, tai taip, bet mes galėtume ir net neturėdami tokio įstatymo tokią dieną turėti ir švęsti, ir paminėti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, aišku, geriau komedija nei tragedija. Balsuojame dėl šio pristatyto Atmintinų dienų įstatymo projekto. Balsuojame dėl Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2035.
Užsiregistravo 89, balsavo 86: už – 59, prieš – 5, susilaikė 22. Taigi po pateikimo yra pritarta. Pagrindinis – Švietimo ir mokslo komitetas. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Siūloma svarstyti gruodžio 6 dieną. Turėsime labai darbingą dieną. Pritarta. Taip.
Toliau darbotvarkės 2-25 klausimas – dar vienas Atmintinų dienų įstatymo projektas Nr. XIVP-1335. Pranešėjas – gerbiamas P. Gražulis. Nėra gerbiamo P. Gražulio? Daugiau nebuvo pasirašiusių šį Atmintinų dienų įstatymą, kad galėtų mums kas nors pateikti? Jeigu nėra pranešėjo, tai mes šio klausimo svarstyti negalime. Svarstysime kitą kartą, jeigu nėra pranešėjo.
15.59 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl žvyrkelių per gyvenvietes asfaltavimo programos tęstinumo ir valstybinės reikšmės kelių priežiūros, plėtros, rekonstrukcijų ir remonto“ projektas Nr. XIVP-2206 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dabar darbotvarkės 2-26 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl žvyrkelių per gyvenvietes asfaltavimo programos tęstinumo ir valstybinės reikšmės kelių priežiūros, plėtros, rekonstrukcijų ir remonto“ projektas Nr. XIVP-2206. Pranešėjas gerbiamas L. Jonaitis skuba į tribūną jums pateikti rezoliuciją. Prašau.
L. JONAITIS (LSDPF). Šis klausimas yra, manau, ir ne aš vienas taip galvoju, bet daugelis, gana svarbus Lietuvai klausimas. Kai kurie kolegos šiandien sako: žvyrkelių per gyvenvietes asfaltavimo programos tęstinumo ir valstybinės reikšmės kelių priežiūros, plėtros, rekonstrukcijų ir remonto rezoliucija… Kolega Edmundas sako: iš Utenos kelio pinigus atimsite. (Šurmulys salėje) Ši programa taip vadinasi ir turėtų užtekti pinigų visiems, visiems keliams.
Keliai – mūsų šalies vizitinė kortelė. Pagal jų būklę galima spręsti apie šalies būklę. Susisiekimo ministerija, asociacija „Lietuvos keliai“ pateikdavo ir pateikia duomenis apie kelių būklę. Kai girdi iš ministro lūpų, kad daugiau kaip 40 % kelių yra blogos arba labai blogos būklės… Ir vakar televizijos forume vyko diskusija šiuo aktualiu klausimu. Ypač tai jaučia regionuose gyvenantys žmonės, veikiančios įmonės, įstaigos, ūkininkai, žemės ūkio bendrovės. Kasdien mokykliniais autobusiukais vežami vaikai į mokyklas, gyventojai važiuoja į darbus, vežioja vaikus į darželius, kursuoja viešasis transportas. Deja, vis dažniau pasitaiko atvejų, kai transporto priemonės lūžta, yra apgadinamos dėl blogos kelių būklės. Ką jau kalbėti apie komfortišką važiavimą.
Kas tuomet vyksta? Visi keikia Lietuvos valdžią. Lygiai taip pat, kai miestų ir miestelių gatvės blogos, duobėtos, kas kaltas? Meras, seniūnai. Tą patį matome ir mes, važinėdami Lietuvos keliais po rinkimų apygardas. Situacija išties bloga, todėl užmerkti akis ir toliau tylėti negalima. Būtina atsigręžti ir realiai įvertinti kelių būklę Lietuvoje.
Tiek Lietuvos Prezidento, tiek Vyriausybės, tiek Seimo narių programose įrašyti gražūs siekiai Lietuvos gerovės link. Valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros 2022–2035 metų strateginėse gairėse nurodyta, jog valstybinės reikšmės keliai yra didesnis nei 2,5 mlrd. eurų ilgalaikis materialusis turtas. Todėl kelių infrastruktūros išsaugojimas ją kokybiškai, laiku prižiūrint, jos būklės gerinimas ir tolesnė plėtra yra itin svarbus dalykas Lietuvos transporto ir logistikos sektoriui plėtoti.
Gairėse konstatuojama, kad Lietuvos daugelio kelių būklė yra prasta ir toliau blogėja. Dalis krašto kelių yra nepakankamo pločio ir dėl to eismas jais yra nesaugus. 73 tiltai ir viadukai yra blogos, kritinės būklės, o, kaip ir minėjau, daugiau kaip 40 % kelių yra blogos būklės.
Iš statistikos matome, kad už 1 mln. eurų 2015 metais buvo galima nutiesti ženkliai, apie 30 %, ilgesnį kelio ruožą nei šiuo metu. Galima palyginti, kad 2015 metais už tą sumą – 3,26 kilometro, o šiais metais – tik 2,34 kilometro. Pagal kelių finansavimo ir nacionalinio biudžeto santykį matome, kad skiriamas finansavimo dydis keliams nuolat mažėja. Per minėtą laikotarpį sumažėjo kone per pusę. Akcizų už degalus ir kelius surenkame 1 mlrd. 200 mln. eurų pajamų, tai būtų galima skirti bent 60 %, o dabar skiriame tiktai 46 % surinktų lėšų.
Kelių priežiūros ir plėtros programos sąmatoje 2022–2024 metams numatyta 543 mln. eurų, iš jų 363 mln. numatyta skirti valstybinės reikšmės tinklui prižiūrėti bei 170 mln. – vietinės reikšmės kelių tinklui plėsti. Dėl infliacijos, o infliacija, žinome kokia, 25 %, 2023 metams skelbiant suplanuotus konkursus valstybinės reikšmės kelių plėtrai, rekonstrukcijai papildomai reikėtų 95,1 mln. eurų. O papildomai vietinės reikšmės kelių plėtrai ir rekonstrukcijai savivaldybių dalis – apie 46,8 mln. eurų. Siekiant užbaigti esamą ir pradėti įgyvendinti naują žvyrkelių asfaltavimo programą, 2023 metams reikia skirti dar 47 mln. eurų. Neskyrus šių lėšų, didėja rizika programos neįgyvendinti laiku ir nepradėti kitų valstybinės reikšmės kelių su žvyro danga projektų įgyvendinimo. Seimui priėmus rezoliuciją, žvyrkelių, einančių per gyvenvietes, asfaltavimo programa būtų įgyvendinta iki 2024 metų. Šios investicijos padidins visuotinio tinklo junglumą, sudarys geresnes susisiekimo sąlygas regionų gyventojams ir įmonėms.
Taigi, kad nuo kitų metų kompensuotume tiek valstybės, tiek savivaldybių planuotų darbų pabrangimą, kad pabaigtume seną ir pradėtume naują žvyrkelių programą, kad kitais metais jau galėtų būti pradėti daryti projektai 2024 metams, iš viso reikia 188,9 mln. eurų. Tam užtikrinti reikėtų 85 % lėšų kiekio nuo 2023 metais planuojamų valstybės biudžeto pajamų iš akcizų, gautų už degalus, ir už kelių mokesčius surinktų lėšų. Galėtų būti ir skolintos lėšos, kadangi keliai yra mūsų strateginis objektas. Mes kalbėjome apie leidimą savivaldybėms skolintis lėšas projektams. Tai jeigu mes savivaldybėms dar leistume skolintis ne tik europiniams projektams, bet ir kelių būklei gerinti, tai manau, kad iš tikrųjų per keletą metų šita padėtis pagerėtų. Apskritai mums reikėtų nutarti keleriems metams į priekį, kaip mums gerinti kelių būklę Lietuvoje. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, kaip suprantu, jūs baigėte? Dabar jūsų norės paklausti nemažai kolegų, bet tikrai visi nespės. Klausia A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, šiuo metu Seime svarstomas valstybės biudžetas. Kiek žinome, kelių infrastruktūrai, kelių remontui tų lėšų nepakanka. Kiek žinome, netgi skiriama mažiau negu praėjusiais metais. O žinant, kad tiek medžiagų kainos, tiek darbų kainos didėjo, tikriausiai tų kelių bus remontuojama kilometrų prasme gerokai mažiau. Mano klausimas jums: ar tas dabartinės Vyriausybės dėmesys yra pakankamas būtent šiai sričiai? Gal jai reikėtų gerokai pasitempti ir skirti atitinkamą finansavimą bent jau tiems rėžiams, kiek pabrango darbai?
L. JONAITIS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Taip, lėšų kiekis yra nepakankamas, bet mes šiandien ir susirinkome čia ne dėl to, kad opozicijai… Kažkodėl sako, kad opozicijai reikia šito klausimo, rezoliucijos dėl kelių. Mielieji, reikia visai Lietuvai, reikia tiek dešinei pusei, tiek kairei pusei. Visiems reikia. Šiandien reikėtų ieškoti kompromiso, kad būtent reikia 188,9 mln. eurų, kad kitais metais visi darbai būtų daromi, ne tik žvyrkeliai asfaltuojami, bet ir būtų kelių priežiūra. O kelių priežiūra, aš tiesiog nežinau, kalbant su kelininkais, dėl kokių reikalų, man kol kas niekas neatsakė… Prieš trejus metus mes matydavome, kad asfaltuoti keliai būdavo šiurkštinami granitiniais akmenukais, bet kažkieno buvo nutarta, kad jų nereikia šiurkštinti. Būdavo lopas ant lopo užlopyti, bet užpilama smala, išlyginami akmenukai ir taip kelio danga pasidarydavo lygesnė, sluoksnis pasidarydavo didesnis ir kraštai laikydavo. Dabar mes matome, kokie keliai.
PIRMININKAS. Laikas, numatytas klausti, baigiasi. Paskutinis paklaus gerbiamas E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jūs jau paminėjote, iš kur imsite tuos pinigus – 85 % iš akcizų, po to paskolinsime. Jūs turbūt žinote, kad biudžetas jau ganėtinai įtemptas, akcizų pinigai įskaičiuoti į biudžetą ir deficitas taip pat jau numatytas. Ir, ko gero, niekas nenori viršyti to numatyto deficito, kuris leidžia skolintis pinigus už padorius procentus. Ar nemanote, kad jūs tokiu siūlymu keliate pavojų kai kuriems projektams, kurie ne ką mažesnės svarbos nei kiti kaimiški projektai. Nes iš tikrųjų kai kurie magistraliniai keliai jau sunkiai išvažiuojami. Aš neįvardinsiu, bet ar nemanote, kad tokiu būdu kelsite pavojų svarbiam objektui, kuomet vidaus keliams bus perskirstomos KPP lėšos?
L. JONAITIS (LSDPF). Gerbiamas Edmundai, šitos lėšos yra skaičiuojamos visiems visiems keliams, keliukams ir taip toliau, ne žvyrkeliams asfaltuoti, bet viskam. Ir aš manau, kad iš tikrųjų reikėtų mums visiems labai gerai pagalvoti. Ir dar sykį kartoju – tai yra mūsų Lietuvos strategija, tai yra mūsų įvaizdis. Jau latviai, iš kurių mes juokdavomės… Jau treji metai nebegali pažinti važiuodamas Latvijos kelių. Gerbiamieji, ne dėl Joniškio, ne dėl savo apygardos čia prašau, bet dėl visos Lietuvos.
PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamas kolega. Jums skirtas pristatymo ir atsakymų į klausimus laikas baigėsi. Dabar vyks diskusija, bet gerbiamas K. Mažeika dar per šoninį mikrofoną nori kažką pasakyti.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tiesų pažiūrėkite, kiek užsirašė kolegų paklausti, tai turbūt klausimas yra… Šiandien darbotvarkėje nemačiau nė vieno, kad būtų tiek žmonių. Iš tiesų yra siūlymas šiek tiek pratęsti klausimus, nes, matyt, kolegoms yra neaiškumų. Jūs siūlote eiti į diskusiją, bet tai turbūt neatsveria to, kas yra klausimų skiltyje. Tai prašau frakcijos vardu pratęsti ir leisti kolegoms į šį aktualų klausimą šiek tiek labiau įsigilinti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamas kolega. Atsakant formaliai, vis dėlto visi čia svarstomi klausimai yra svarbūs, lygiai taip pat darbotvarkė, kurią mes patvirtinome. Bet atsakant realiai, tai yra numatyta diskusija. Jūs turbūt klausimų turite ne pranešėjui, o iš esmės dėl turinio. O pranešėjas galėjo sutrumpinti savo pristatymą, nes jis labai išsamiai pristatė klausimą, tada natūraliai liko mažiau laiko klausti. Jei jis būtų ne taip išsamiai pristatęs, būtų likę daugiau laiko klausti.
Dabar yra svarstymo stadija, diskusija. Kviečiu į tribūną gerbiamą V. Valkiūną. Prašom. (Balsai salėje) Jau dabar prasidėjo diskusija, reikėjo užsirašyti iki diskusijos. Mes jau daug metų gyvename pagal šį Statutą ir šias taisykles, gerbiami kolegos. Viskas, prašom.
V. VALKIŪNAS (DPF). Gerbiamieji! (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamas Valdemarai. Tada užsirašykite dėl motyvų. Prašom. Žodis jums, gerbiamas Valdemarai Valkiūnai.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū. Gerbiamieji, žvyrkeliai. Liudas iškėlė labai didelę opiniją. Vakar televizijos laidoje „Lietuva kalba“ apgailėtinai atrodė tie sukviesti miesčionys, kurie žvyrkelį turbūt matė tik per televizorių. Ta kompetencija, nekompetencija tų, kurie vadinami ekspertais… Aš, kaip daug važinėjęs žvyrkeliais, ir tie Seimo nariai, kurie išrinkti kaimiškosiose vietovėse, kurie nuolat lanko rinkėjus ir su žmonėmis bendrauja, žino, kas yra žvyrkeliai. Tai čia yra ir psichologinių, ir techninių dalykų. Ir tai, kodėl išvažiuoja iš Lietuvos, emigracija irgi yra vienas iš aspektų, kad žvyrkeliai, nenori žmonės ten gyventi, kur yra žvyrkeliai. (Balsai salėje)
Taip, tai čia jūs, miesčionys, komentuokite dabar. Paskui pakomentuosite. Užsiregistruokite, kaip sakė posėdžio pirmininkas, ir tada galėsite pakalbėti, miesčionys, irgi apie žvyrkelius, kaip vakar televizijos laidoje, kad žinotumėte, kas yra žvyrkelis. Visi svajoja kaime, kur žvyrkelis, apie asfaltą, apie tai, kas buvo kalbėta, kad asfaltas yra kita gyvenimo kokybė, kitas požiūris į rajono centrą, į kita. Pas mus taip sakoma, kad yra kelininkų mafija, kuri sąmokslais konkursuose dalyvauja, ir pabrangsta projektai, ir kokybė nėra atitinkama, pasidalinusi regionais. Būtų toks klausimas kompetentingiems organams, ką jie daro dėl to, kad kainos nepakiltų, paskui sako, pinigų nėra. Už tuos pinigus galima būtų dvigubai kelių pridaryti.
Pavyzdys kelių darymo kokybės ir lėšų iššvaistymo yra „Via Baltica“. „Via Balticoje“ aukščiau Saločių, važiuojant į Latviją, į Rygą, nuolat pravėžos. Ten jau tris kartus remontuota ir visą laiką pravėžos. Kodėl tos pravėžos? Sako, perkrauti automobiliai tenai ir tos pravėžos susidaro. Įdomiausia tai, kad, važiuojant iki Saločių muitinės, iki pasienio pravėžų yra, o Latvijos pusėje stebuklingai pravėžų nebėra. Tai ką, tos fūros ir visi kiti krovininiai automobiliai apsigręžia ir važiuoja atgal? Ne. Vakar irgi čia buvo sakyta, kad pravėžos ten, kur seniau keliai buvo remontuoti, daryti. Ne, kaip tik tuose senuose keliuose į Biržus ir kitur pravėžų nėra. Vadinasi, kokybės nėra. Kas atsako už kokybę? Paskui verkiame, kad nėra pinigų. Jų ir nebus, jeigu mes nekokybiškai darysime, tuos kelius asfaltuosime, nekokybiškai tiesime kelius. Turime tiek skirti lėšų, kiek reikia, nes su žvyrkeliais… Žiūrint, kaip sako, Lenkijoje daug gerų kelių – kuo arčiau Lenkija… kuo arčiau Lietuvos, tuo blogesni keliai, tuo daugiau pravėžų, tuo daugiau akmenų ant kelio. Kaip sakydavo anksčiau, jeigu Lietuvoje prie namų nėra mėšlo krūvos ir žvyro krūvos, vadinasi, blogas ūkininkas.
Aš manau, kad turi būti mažiau žvyro, daugiau asfalto, mokykimės iš tų pavyzdinių šalių kaip Vokietija, kaip dabar Lenkija, Latvijoje gerėja keliai, asfaltas. Todėl visiškai turime palaikyti šią rezoliuciją ir kovoti už tai, kad geriau gyventume, nes nusipelnėme geriau gyventi. O jūs, miesčionys, patylėkite.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas kolega, tik atkreipiu dėmesį, kad yra žodis „provėža“. Dabar į tribūną kviečiamas gerbiamas J. Razma, bet jo nematau. Tada gerbiamas A. Kupčinskas diskutuos. Prašau.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tiesų sutaupėme šiek tiek laiko, ne šiek tiek, matau, 2 valandas. Tikrai galėtume… Taip, palyginus su numatyta darbotvarke, kada turėjome baigti, tai 2 valandos, bet ne apie tai kalbame.
Išties kalbėdamas apie šią rezoliuciją noriu pasakyti, koks rezoliucijos tikslas. Ar žvyrkelius paversti autostradomis? Man perskaičius šią rezoliuciją susidaro įspūdis, kad norima žvyrkelius paversti autostradomis. Nors tiek pranešėjas, tiek prieš tai stovėjęs tribūnoje šnekėjo, kad Lietuvoje keliai blogėja, bet kai pasiklausai, kas blogėja, tai blogėja ne žvyrkeliai, blogėja „Via Baltica“, blogėja kiti keliai. Kalba apie Latvijos, Lenkijos kelius, kuriais važiuoja, kurie gerėja – gerėja ne žvyrkeliai. Dažniausiai į Varšuvą, į Rygą važiuoja būtent magistraliniais, regioniniais keliais. Tai aš nesuprantu, rezoliucijos tikslas, man atrodo, užrašomas vienas, bet siekiama tikslų būtent dėl strateginės infrastruktūros, tai yra tiltų, kurie labiausiai Lietuvoje nusidėvėję, yra apie 80 tiltų, kurie yra apverktinos būklės ir kuriems reikia remonto. Kalbama apie žvyrkelius, siūloma rezoliucijoje daugiau lėšų numatyti žvyrkeliams, bet paskui sakomi argumentai, kad trūksta lėšų strateginei infrastruktūrai. Aš manau, turėtume susitarti, kad apskritai bendrai transporto infrastruktūrai reikia daugiau lėšų.
Apie tai mes kalbame ir Ekonomikos komitete vykdydami parlamentinę kontrolę. Bet vykdydami parlamentinę kontrolę matome, kad ne visi namų darbai yra padaryti. Jeigu žiūrėsime ir besime pirštu į Kelių direkciją, ar per dvejus metus padaryta, įgyvendinta e. tollingo sistema? Vien dėl tos nuotolinės kelių rinkliavos turėjome gauti papildomai 120 mln. eurų. Kas padaryta? Sausio 1 dieną bus nuotolinė kelių rinkliava? Man atrodo, kad tuoj ateis Susisiekimo ministerija ir mes dar metams pratęsime įgyvendinimą. Vėl, užuot turėję meškerę ir jau žvejoję tas žuvis, turėję pakankamai lėšų, mes jų atsisakome, nors dar praėjusioje kadencijoje dėl kelių rinkliavos buvo priimti įstatymo pakeitimai.
Šiuo atveju, kai bus padaryti visi namų darbai, tada ir žiūrėkime, kurie projektai yra perspektyviausi ir strategiškiausi ir ar jiems trūksta pinigų, ar ne. Dabar mes Ekonomikos komitete prieš savaitę pristatant Lietuvos Respublikos 2023 metų biudžetą girdime, kad 200 mln. eurų kol kas nėra panaudota iš 2022 metų. Taip, galbūt yra pasiteisinimas iš Kelių direkcijos – neįsisavinta, neužaktuota ir taip toliau, bet negalima taip, kad būtų aktuojama į priekį. Tai jau ir finansinės drausmės pažeidimai.
Šiuo atveju, jeigu kalbame apie žvyrkelius ir bendrą kelių infrastruktūrą, siūlau šią rezoliuciją atmesti ir pavesti ją iniciatoriams tobulinti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje, atrodo, išsisakė visi – miesčionys ir kaimiečiai.
Dabar motyvai dėl viso. Kas čia užsirašė? Turbūt bus užsirašiusių, spėju. Už. V. Valkiūnas vėl pasisakys už. Prašom.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū, pirmininke. Kaip matote, kontrargumentų nebuvo. Kaip ir vakar per televiziją nebuvo, taip ir šiandien nėra, kodėl reikia tvarkyti, žvyrkelius paversti asfaltu, komfortišku gyvenimu. Aš nežinau, iš kur randasi žmonių pyktis prieš žvyrkelius, taip sakant, už tuos, kad būtų asfaltas. Aš nežinau. Nereikia pykdyti žmonių, reikia dirbti Lietuvai. Susisiekimas ir turizmas. Būtinai turime susikaupti ir miesčionys, ir kaimiečiai – visi turime palaikyti šią rezoliuciją. Apmąstykime rimtai visi. Visi važiuoja, kaip ir važiavo, dabar turbūt į kapines aplankyti protėvių. Turbūt irgi sužinojo, kas yra žvyrkelis. Per kaimus irgi, kad dulkės nedulkėtų. Turbūt reikia, kad Seimo nariai, kurie prieš rezoliuciją, vasarą pagyventų tokiame kaime, kur yra daug dulkių ir kur yra žvyrkelis, tada, aš manau, mąstytų kitaip. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamas kolega. Žinote, aš kas dieną namo važiuoju žvyrkeliu, kuris, jeigu ką, yra Vilniaus mieste. Bet suteikime žodį dabar tikriausiai ir miesčionims. Gerbiamas K. Masiulis. Prašau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš noriu asmeniškai atsakyti V. Valkiūnui, iš kur tas pyktis prieš žvyrkelius. Kai aš tik pradedu važiuoti žvyrkeliu, man sukyla pyktis. Va iš ten. O Vilniuje tų žvyrkelių yra net ne mažiau, o daugiau. Pavažinėkite pakraščiais. Valkiūnai, nereikia važiuoti į kaimus. Pavažinėkite ten, kur daug žmonių gyvena. Tai ir sukyla pyktis.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar už pasisakys gerbiamas K. Vilkauskas. Prašau.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Visi važinėjame po Lietuvą, esame iš skirtingų regionų ir patys matome, kad šitas klausimas keliamas visur, ar tu susitinki su gyventojais, bet kokiose sueigose, dėl žvyrkelių. Vakar diskusijoje matėte, Tauragės rajono meras pasakė, kad 5 sekundes laukiu ir tas klausimas dėl žvyrkelių būtinai ateina.
Atsiminkite, kolegos, kad praeitą kadenciją (nežinau, kokiu santykiu) visi palaikėte specialiąją žvyrkelių programą, kurią paprašė pateikti ir įgyvendinti ir Lietuvos savivaldybių asociacija, ir Seniūnų asociacija, VVG tinklas, Nevyriausybinių organizacijų sąjunga, tai yra didelis skaičius asocijuotų narių. Ten buvo skirta 20 mln. Iš pradžių dar buvo įsipareigojusi Žemės ūkio ministerija skirti, bet neskyrė. Po to mes tą programą sėkmingai uždarome.
Mes kalbame visi apie tai, kad mes turėtume turėti kokį nors politinį susitarimą. Tad pradėkime šnekėti šiuo klausimu. Ši rezoliucija dar kartą pabrėžia, kad mes nesutariame dėl esminių klausimų, kurie labai aktualūs visiems mūsų regionų žmonėms. Imkime ir sutarkime. Galbūt didinkime dabar nuo 40 % iki 80 % kuro akcizą. Aš manau, mes kalbėkime skaičiais, argumentų labai daug išsakė gerbiamas kolega, ir pradėkime judėti.
Taip, aš sutinku, kad reikia ir tiltams, ir viadukams. Bet pažiūrėkime, kokius nuostolius patiria žvyrkeliais važinėdami žmonės. Remontuoja automobilius, reikia ir tą automobilį plauti. Kalbame apie jaunas šeimas, jas kviečiame įsikurti nutolusiose teritorijose, bet mes to nepadarysime, jeigu elementariai neužtikrinsime to dalyko, kad jie ten galėtų normaliai privažiuoti. Taigi, kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tačiau prieš pasisakys gerbiamas S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Yra toks posakis: jeigu kiekvieną kartą pasakytume, kas yra prioritetas, tai reikėtų arba ranką iškelti, arba dar ką nors padaryti. Kartais pasiklystame tarp prioritetų. Norėtųsi balsuoti už, bet balsuojant už reikėtų pasakyti, ką reikėtų įvykdyti ir kodėl atsiranda poreikis tais žvyrkeliais važinėti.
Per pastaruosius dvejus metus atsirado valstybėje toks Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas. Deja, deja, bet žiedinės savivaldybės buvo vienos paskutinių, kurios numatė plėtros įmokas. Jas numatė per mažas ir negali finansuoti žvyrkelių išasfaltavimo, nutiesimo, nes iš tikrųjų vietinių kelių plėtra turi būti ir savivaldybės, ir naujakurių reikalas, nes pažadėdami, kad išsikraustę į priemiestį jūs gausite už mokesčių mokėtojų pinigus visą infrastruktūrą, na, neapgaudinėkime žmonių.
Šnipiškėse, atsiprašau, kokiose nors Fabijoniškėse ar Justiniškėse susispaudę gyventojai moka tuos pačius mokesčius kaip priemiesčių naujakuriai ir negauna tų investicijų, kurių nusipelnė, į esamą infrastruktūrą, nudėvėtą infrastruktūrą. Tai ką kalbėti apie naujakurius.
Paprastai kelių infrastruktūra finansuojama ir iš taršos mokesčių. Seime yra didelis Akcizų įstatymo paketas. Pakelkime tą paketą, numatyta tenai 70–80 mln. eurų papildomų pajamų. Pašom, bus ir žvyrkeliams.
Buvo automobilio taršos mokestis pasiūlytas su 150 mln. eurų. Tuomet drąsos nebuvo balsuoti už juos, bet tai yra pajamos, kurios galėtų finansuoti mūsų kelius. Galėtume atrodyti taip, kaip Latvija arba kaip lenkai šiuo metu, nes Europa nebefinansuos tokiu intensyvumu. Štai yra matematikos lygtis, kur yra bent trys mokesčiai, kurie galėtų finansuoti mūsų priemiesčių arba regionų infrastruktūrą, – taršos mokesčiai, infrastruktūros plėtros mokesčiai. Tai būkime tie, kurie išlaiko matematikos egzaminą, ir kalbėkimės saikingai apie biudžetą.
PIRMININKAS. Laikas. Dėkoju. Už kalbės gerbiamas S. Tumėnas. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamieji Tautos atstovai, ačiū kolegai L. Jonaičiui už teisingą rezoliuciją ir informatyvų pasisakymą, kuris primena, kad didėja atotrūkis tarp Lietuvos ir tarp Lenkijos, Baltijos šalių kelių. Deja, tokia yra situacija.
Man kartais atrodo, pradedu mąstyti, kokio reikia dar cunamio, kad mūsų žmonės, mūsų politikai, kurie formuoja biudžetą, suprastų, kad ir greta šių dulkinų žvyrkelių gyvena žmonės, tie patys mūsų tautiečiai, tik nepabėgę iš provincijos.
Antra. Man vis stiprėja mintis, kad jeigu nespręsime pagaliau tos įsisenėjusios problemos, du trečdaliai Lietuvos liks dykra, kurioje niekas nenori gyventi.
Ir trečia. Ar nereikėtų kaip nors pamąstyti, susodinti mūsų Biudžeto ir finansų komiteto narius ir nuvežti ne rudenį pavežioti po Lietuvą, o nuvežti vasarą, kai Lietuvos žvyrkeliuose, kuriais važiuoja sunkiasvorės mašinos, yra tiesiog dulkių pragaras, siautėja dulkių pragaras. Taigi aš kviesiu pamąstyti, kaip nors po truputį pradėti spręsti šitą problemą, nes kitaip gilės tas atotrūkis tarp Lietuvos ir kaimyninių valstybių. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas J. Pinskus.
J. PINSKUS (LRF). Ačiū, posėdžio pirmininke. (Balsai salėje: „Ooooo…“) Matote, kiek nuostabos, kad aš kalbėsiu prieš, nes visą laiką Ekonomikos komitete kalbėjau, kad KPP lėšas reikia ne procentais didinti, bet kartais, nes iš tikrųjų jų trūksta. Bet paskutiniame Ekonomikos komiteto posėdyje, kai asociacijos vadovas prašė papildomų lėšų, finansų viceministras pasakė, gerbiamieji, ko jūs prašote tų pinigų, juk 279 mln. eurų šiandien nėra užaktuoti. Ką tai reiškia? Iš 540 mln. eurų mes pusę pinigų neįsisaviname. Dar, pavyzdžiui, kaip pasakė A. Kupčinskas, 120 mln. eurų mes negalime gauti iš e. tollingo sistemos, ji nesukurta. Tai dabar mes paprašysime dar. Aš sakau, didiname kartais, 1 mlrd. 200 turi būti keliams. Bet mes vėl įsisavinsime ką? 270 mln.? Ar čia problema? Reikia žiūrėti, kas ten darosi Kelių direkcijoje, kodėl tie darbai nėra vykdomi? Iš tikrųjų ten turėtų, nežinau, kažkas pasikeisti, ir labai rimtai. Ne tik vadovas, nes iš tikrųjų su savo darbu Kelių direkcija nesusitvarko. Mes didinkime pinigus, lėšas, kiek norime, bet jie nebus įsisavinti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už kalbės gerbiamas V. Fiodorovas. Prašom. Nėra. Tada gerbiamas K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, pirmininke. Iš tikrųjų prieš kalbėjo pirmas kolega bendravardis, dabar pažiūriu, kad lygiai prieš metus, pernai metų kovo 31 dieną, K. Masiulis savo pranešime ragino susisiekimo ministrą išasfaltuoti tūkstantį kilometrų Vilniaus priemiesčių žvyrkelių. Iš tikrųjų tikrai labai įdomus pranešimas, o dabar kalba prieš. Iš tikrųjų keista tai, kad priemiesčiuose, kur galbūt kolega ir atkreipė dėmesį į problemą, tikrai tuose naujuose kvartaluose, kurie kuriasi laukuose, dirbamoje žemėje, kur galbūt galėtų augti miškas, augti duona, bet kuriasi naujakuriai, jie iš tiesų nustumia tuos regionų žmonių žvyrkelius į paraštes ir tie kaip važinėjo 30 metų ar dar daugiau, taip toliau ir važinėja tais žvyrkeliais. Tai iš tiesų galbūt tuos prioritetus reikėtų sudėti, nes tikrai nėra sąžininga prieš tuos žmones, kurie daugybę metų laukia maitinami pažadais, kad jau dabar greitai čia pat bus išasfaltuota, arba prieš rinkimus, arba jau po rinkimų, kai tik laimėsime valdžią. Matome pagal kai kurių kolegų pranešimus, kad jie yra ir toliau maitinami pažadais. Būkime realistai, per praeitą kadenciją tūkstantis kilometrų išvis kažin ar buvo per visą Lietuvą išasfaltuota, o čia yra siūloma savo priemiestyje tiek išasfaltuoti. Tai tikrai yra tam tikri nelogiški dalykai, kurie tikrai žmones klaidina. Turbūt tą programą, kuri buvo, gera ar bloga, galbūt tobulinkime, o ne naikinkime. Suteikime žmonėms tuos teisėtus lūkesčius, kad jie galėtų tikėtis, kad jie žinotų, kad ta eilė ateis po metų, po penkerių ar po šešerių. Bet ne tai, kad matai naują kotedžų kvartalą ir tuojau pat po metų tenai atsiranda ir asfaltas, ir viskas. Iš kur, kolegos, atsiranda? Klausimas turbūt visiems, kad yra lygūs…
PIRMININKAS. Laikas.
K. MAŽEIKA (DFVL). …ir lygesni. Todėl tikrai siūlau balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir tašką šioje motyvų diskusijoje padės gerbiama premjerė I. Šimonytė. Prašom. Prieš.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Aišku, galima čia liežuviu didinti viską ir kartais, ir dešimtimis kartų, ir šimtais kartų. Pagrindinis klausimas yra, o kas gi už tai sumokės? Tikrai ne Seimo rezoliucijos. Tai būtų labai gerai, jeigu Seimas būtų toks pat uolus ragindamas galvoti, o tai kas turėtų sunešti pinigus į biudžetą, kad būtų galima didinti finansavimą žvyrkeliams asfaltuoti. Šiandien, kiek mačiau, tai buvo tik tokių sprendimų, kurie biudžeto pajamas tik dar labiau mažina. Mieli ponai, aš suprantu, kad politika yra toks žanras, kai norisi pasirodyti prieš savo rinkėjus, galbūt kitą kartą kažką pažadėti, bet dėl to, kad Seimas priims rezoliuciją, pinigų biudžete daugiau neatsiras. Jeigu Seimas įbalsuos kokius nors sprendimus į biudžetą, tai atsiras daugiau skolų ir tas skolas reikės kam nors grąžinti, reikės kam nors mokėti mokesčius tam, kad už tas skolas susimokėtų ir dar palūkanas už tas skolas susimokėtų.
Aš peržiūrėjau kolegų pasiūlymus dėl kitų metų biudžeto projekto. Viskas stabilu ir prognozuojama, visi šaltiniai yra tie patys: viršplaninės pajamos, sutaupytos išlaidos, biudžeto pajamų didėjimas, kažin ko mažėjimas ir visa tai, kas iš tikrųjų nėra tikri pinigai. Kai Seimas susitelks ir padiskutuos apie tai, o iš kur biudžete gali atsirasti papildomų pajamų tam, kad biudžetas galėtų daugiau finansuoti vienas ar kitas sritis, tada už tokią rezoliuciją galbūt ir bus galima balsuoti. Dabar, dovanokite, bet tai yra tik oro virpinimas. Siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar ir balsuosime dėl rezoliucijos be pataisų. Vyksta balsavimas dėl pristatytos rezoliucijos be pataisų.
Užsiregistravo 84, balsavo 84: už – 33, prieš – 27, susilaikė 24. Rezoliucija nėra priimta.
Dabar, gerbiami kolegos, per šoninį mikrofoną – gerbiamas K. Masiulis, pirmasis atsistojo. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Labai jau lakoniškai pasisakysiu. Kažkaip mane ponas K. Mažeika labai neteisingai suprato. Aš taip ir kalbėjau, kad Vilniuje yra pilna vieškelių, ką jis ten bandė pasakyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamas A. Skardžius per centrinį mikrofoną. Prašom.
A. SKARDŽIUS (DPF). Gerbiamas pirmininke ir gerbiami kolegos, nebe pirmą kartą vyksta ši diskusija, tačiau tokie atsikalbinėjimai – iš kur pinigų? O iš kur mes pinigų imame „Rail Balticai“? Taip pat kaštų ir naudos analizė parodė, kad tai ekonomiškai neatsiperkantis projektas, kad tai bus sukuriama didelė socialinė nauda. Šiuo atveju mes prarandame eksporto lėšas, turizmo, tranzito pajamas prarandame. Tai galbūt atėjo laikas, gerbiami valdantieji, pasidaryti išsamią kaštų ir naudos analizę, pasiskolinti pinigų ir investuoti į infrastruktūrą, kuri duos didžiulę socialinę naudą ir grąžą ir ekonominę grąžą. Tai skaičiuokime, nebūkime tokie tiktai buhalteriai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir gerbiamas K. Mažeika per šoninį mikrofoną. Prašom.
K. MAŽEIKA (DFVL). Kadangi buvau paminėtas geruoju šiuo atveju, tai kolegai tikrai noriu pasakyti, kad pagal jo balsavimą tai jis palaiko, kad tie vieškeliai ir toliau liktų Vilniuje ir aplinkui. Nežinau, tokius Seimo narius rinkti žmonėms… Turbūt jiems reikėtų pagalvoti prieš tai ir tuos jų pasisakymus palyginti, nes prieš tai skatino ministrą, kad išasfaltuotų tuos vieškelius, o dabar balsuoja, kad tos vieškelių asfaltavimo programos nebūtų. Turbūt kiekvienas išvadą pasidarys.
PIRMININKAS. Dėkoju už įžvalgas. Dabar jau baigėsi pasisakymai. Gerai.
16.38 val.
Seimo savaitės (2022-11-07 – 2022-11-11) – 2022 m. lapkričio 8 d. (antradienio) ir 10 d. (ketvirtadienio) Seimo posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Tada greičiausiai paskutinis šios dienos klausimas, tai yra rezervinis 5 klausimas. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį J. Razmą, Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją. Savaitės, prasidedančios lapkričio 7 diena, Seimo posėdžių darbotvarkė. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kitą savaitę taip pat pradėsime minėjimu pagerbdami Nepriklausomybės Akto signatarą G. Ramoną, kuris būtų šventęs 60-ąsias gimimo metines.
Toliau – formalūs finansiniai projektai, tarptautinės sutartys, kurias šiandien aprobavome svarstymo stadijoje, dabar bus priėmimas. Šaulių sąjungos įstatymo projektą baigsime svarstyti. Svarbus balsavimas dėl valstybės politikų, teisėjų ir tarnautojų bazinio dydžio, taikomo kitais metais. Ir darbotvarkėje, žinoma, privalomai atsiranda iniciatyva, Seimo nutarimo projektas dėl laikinosios tyrimo komisijos sudarymo, rytiniame posėdyje.
Toliau, po pietų bus pateikti visi įregistruoti Pelno mokesčio įstatymo projektai, kai kurie kiti Seimo narių teikiami projektai ir šiek tiek peticijų.
Ketvirtadienį, žinoma, svarbiausias yra pirmas klausimas – Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas, pirmas jo svarstymas. Jam ir skirsime visą rytinį posėdį, jame, žinoma, dar Vyriausybės valanda. Po pertraukos – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo svarstymas, medicininės krypties projektai ir Valstybės tarnybos įstatymo nauja redakcija su daugybe lydimųjų, skelbiančių šios srities reformą. Po to Seimo narių projektai pagal jų registracijos eilę – šiuo atveju Darbo kodekso pakeitimo projektai visi surašyti, taip pat paskutiniu metu kolegos G. Kindurio prašymu įrašyti du jo projektai dėl kelių statybos reglamentavimo reikalų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiamas A. Nekrošius. Prašau.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, aš jūsų neklausiu apie energetikos paketą, jau turbūt atsibodau, paklausiu kitko. Ar planuojama pratęsti sesiją, ar viskas eina, kaip planuojama, ar planuoti sausio, vasario mėnesius, ar pabaigsime gruodį? Ačiū.
J. RAZMA (TS-LKDF). Dėl mūsų Seimo sesijos darbų programos vykdymo. Tikrai kol kas nematau nė mažiausio pagrindo kalbėti apie sesijos pratęsimą. Darbotvarkės, kaip matote, nėra perkrautos, projektai, mano supratimu, juda į priekį pagal numatytą grafiką. Sesijos pratęsimą ar neeilines sesijas gali iššaukti nebent kokie nors nenumatyti, dabar nežinomi atvejai.
Dėl energetikos projektų, tikėkimės, kad ministrui baigus atostogas pasirodys ir tie projektai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl motyvų niekas neužsirašė kalbėti, tai tada gal bendru sutarimu galime pritarti darbotvarkei? Dėkoju, pritarta.
Tai buvo visi klausimai. Registruojamės. Kiek girdėjau, yra norinčių registruotis, nors neseniai balsavome, tai nežinau, bet registruojamės, gerbiami kolegos, ir galėsime judėti prie kitų darbų visokių.
Užsiregistravo 69.
Plenarinį posėdį skelbiu baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.