PASIŪLYMAS

DĖL ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 2, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR VI SKYRIAUS PAPILDYMO 35(1) IR 35(2) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-2765(2)

2023-06-23

Vilnius

Eil. Nr.	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
	str.	str. d.	p.
1.	3 (10)	(7)		Argumentai: pirma – aptariamame įstatymo Projekte Nr. XIVP-2765(2) numatomos nuostatos, pagal kurias atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje nemokamas tuomet, kai įgyvendinami atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros projektai, vykdomi Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ir jos narių, kai dalininkų ar dalyvių susirinkime savivaldybėms, savivaldybių institucijoms ar įstaigoms priklauso daugiau kaip 51 procento balsų dauguma. Tačiau likusią 49 procentų balsų daugumą gali turėti ir šių bendrijų dalyviais būti fiziniai asmenys ir (ar) vidutinės, mažos ir labai mažos įmonės ir kt. Taigi, taip sudaromos galimybės ir privačiam subjektui gauti naudą valstybės turto sąskaita. antra – Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, dalis aptariamu Projektu siūlomu įtvirtinti išimčių nepatenka į Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto reguliavimą, nes valstybinė žemės patikėjimo teise perduodama valstybinės žemės patikėtiniams neatlygintinai naudotis valstybės ar savivaldybių funkcijoms įgyvendinti. Todėl nepritartina išimčių rato, kuomet atlygis už galimybę statyti valstybinėje žemėje būtų nemokamas, praplėtimui ir siūlytina palikti šiuo metu galiojančią išimti, kad šis atlygis nemokamas tuomet, kai pastatai atnaujinami (modernizuojami) pagal Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą. Taip pat palikti išimtis, kurios buvo įtvirtintos 2023 m. gegužės 18 d. priimtu Žemės įstatymo Nr. I-446 10 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XIV-1964 (įsigalioja 2023 m. liepos 1 d.). Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje nemokamas: 1) atnaujinant (modernizuojant) pastatus pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą; 2) statant ar rekonstruojant: valstybei svarbaus projekto statinį (-ius) ir (ar) valstybei svarbiam projektui įgyvendinti skirtą statinį (-ius) valstybei svarbaus projekto teritorijoje, kurios ribas nustato Vyriausybė; geležinkelio infrastruktūros objektą (-us), geležinkelio stotis ir joms aptarnauti skirtus statinius, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektą (-us) susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijose; tarptautinius oro uostus, valstybinius aerodromus, valstybinius jūrų uostus ir jų įrenginius; kelius, elektroninių ryšių infrastruktūros objektus, energetikos objektus ir jų technologinius priklausinius, taip pat jiems eksploatuoti reikalingus visuomenės reikmėms skirtus inžinerinius statinius; savivaldybės infrastruktūros ir (ar) jai aptarnauti skirtus statinius; statinius, skirtus krašto apsaugos sistemos institucijų funkcijoms atlikti, statomus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose; statinius, skirtus užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms, Europos Sąjungos institucijoms, jų įsteigtoms įstaigoms, tarptautinėms organizacijoms ir jų atstovybėms, kurios naudojasi privilegijomis ir imunitetais pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir kitus teisės aktus, ir (ar) kitus statinius, finansuojamus valstybės biudžeto lėšomis; 3) įgyvendinant atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros projektus, vykdomus Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ir jos narių, kai dalininkų ar dalyvių susirinkime savivaldybėms, savivaldybių institucijoms ar įstaigoms priklauso daugiau kaip 51 procento balsų dauguma, o šių bendrijų pagrindinė paskirtis – plėtoti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos įrenginius, mažinant energijos nepriteklių ir (ar) teikti naudą pažeidžiamiems vartotojams; 42) statant, rekonstruojant inžinerinius statinius, skirtus šiame žemės sklype iki 2023 m. birželio 30 d. pastatytų ir naudojamų daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojų reikmėms (sporto ir vaikų žaidimo aikštelėms, dviračių ir pėsčiųjų takams, šaligatviams, laiptams, pandusams, keltuvams, liftams, įvažoms į daugiabučių gyvenamųjų namų kiemus, automobilių stovėjimo ir dviračių laikymo vietoms įrengti).“
2.	29 (66)	(3), (4)		Argumentai: Pagal galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos, patvirtintos 2021 m. gegužės 5 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 308, nuostatas, teisinio reguliavimo vertinimo laikotarpis negali būti trumpesnis nei dveji metai nuo teisinio reguliavimo įsigaliojimo, tačiau rekomenduojama atlikti kuo ilgiau (pvz., trejus, penkerius, dešimt ar daugiau metų) galiojančio teisinio reguliavimo ex post vertinimą. Taigi, trumpiausias terminas, kada galima atlikti ex post vertinimą yra dveji metai. Paminėtina ir tai, kad pastaruoju metu Seime priimtų įstatymų, kuriais vykdomos esminės reformos valstybėje, ex post vertinimo atlikimas numatomas trejų metų laikotarpyje. Pavyzdžiui, nauja redakcija išdėstyto Valstybės tarnybos įstatymo XIV-1985 nuostatos numato, kad ex post vertinimo laikotarpis – 3 metai nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Atkreiptinas dėmesys, kad I pertvarkos etapu priimtu nauja redakcija išdėstytu Žemės įstatymu Nr. XIV-1311, taip pat II pertvarkos etapu teikiamais įstatymo projektais Nr. XIVP-2765 ir Nr. XIVP-2766 esmingai keičiami valstybinės žemės (t. y. valstybės turto) valdymo, naudojimo ir disponavimo ja santykiai, procesai ir procedūros, kurie palies ne tik nemažą dalį institucijų (Nacionalinę žemės tarnybą, Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, visas 60 savivaldybių ir kt.), taip pat ir dalį šalies gyventojų. Tačiau Projekto iniciatoriai naujai sureguliuotų teisės normų vertinimą numato atlikti tik po ilgo laiko, t. y. iki po 5 metų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina šiame įstatyme nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą atlikti anksčiau, nei planuota, t. y. ne po 5 metų, o po 3 metų, taip sudarant galimybes kuo anksčiau identifikuoti ir eliminuoti praktikoje kylančias, su šio įstatymo nuostatų taikymu susijusias problemas. Pasiūlymas: 1. Pakeisti Projekto 29 straipsniu keičiamo įstatymo naujai dėstomą 66 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Ex post vertinimo laikotarpis – 5 3 metai nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.“ 2. Pakeisti Projekto 29 straipsniu keičiamo įstatymo naujai dėstomą 66 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Ex post vertinimas turi būti atliktas iki 2029 2027 m. sausio 1 d.“

Teikia:

Seimo nariai