LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. I-1489 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 171 STRAIPSNIU
ĮSTATYMO PROJEKTO
2025-06-19 Nr. XVP-592
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.
1. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad projektu siekiama Švietimo įstatyme apibrėžti kultūros pasą, nustatyti jo paskirtį, įgyvendinimą ir naudojimą. Tačiau pažymėtina, kad nei iš projekto 1 straipsniu keičiamo 2 straipsnio 71 dalyje pateiktos šios sąvokos apibrėžties, nei iš projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 171 straipsnyje nustatytų kultūros paso įgyvendinimo nuostatų, nėra aiški paties kultūros paso kaip priemonės kultūriniam ugdymui esmė bei šios priemonės turinys. Kitaip sakant nėra aišku, ar kultūros pasas yra kažkokios formos dokumentas, ar tiesiog konkrečiam asmeniui suteikiama teisė tam tikromis sąlygomis dalyvauti kultūros ir meno veiklose, ar vis dėlto tam tikra asmeniui skiriama pinigų suma, kuri gali būti naudojama tam tikroms paslaugoms gauti. Pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje nurodyta, kad kultūros pasas yra valstybės finansuojama priemonė kultūriniam ugdymui, 171 straipsnio 2 dalyje jau nurodyta, kad kultūros pasą sudaro paslaugos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei įvertinus ir Konstitucinio Teismo oficialiąją doktriną, kurioje ne kartą konstatuota, kad „iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu“ (2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas), siūlytina projekto nuostatas patikslinti, aiškiai atskleidžiant ir kultūros paso sampratą, ir nustatant bent principines kultūros paso įgyvendinimo nuostatas - kultūros paso turinį, jį sudarančioms paslaugoms ir teikėjams keliamus reikalavimus, paslaugų atrankos ir finansavimo principus.
2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje sąvokos „kultūros pasas“ apibrėžtį siūlytina suderinti su projekto 2 straipsniu pildomame įstatymo 171 straipsnyje nustatomu teisiniu reguliavimu. Projektu 2 straipsniu siūlomo papildyti įstatymo 171 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodoma, kad kultūros paso paslaugos teikiamos asmenims, besimokantiems pagal bendrojo ugdymo programas. Tuo tarpu sąvokos „kultūros pasas“ apibrėžtyje, kuri įtvirtinama projekto 1 straipsniu keičiamoje įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje, nurodoma, kad kultūros pasas – priemonė skirta mokinių kultūriniam ugdymui.
3. Siekiant teisinio aiškumo, reikėtų arba projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje, arba projekto 2 straipsniu pildomame įstatymo 171 straipsnyje aiškiai nurodyti iš kokiai valstybės institucijai (valstybės biudžeto asignavimų valdytojui) skirtų valstybės biudžeto asignavimų būtų finansuojamas kultūros paso įgyvendinimas.
4. Atsižvelgiant į tai, kad sąvokų apibrėžtyse neturėtų būti nustatomos reguliacinio pobūdžio nuostatos, reikalavimai ar sąlygos, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 71 dalies antrajame sakinyje nurodytos kultūros paso teikiamos galimybės (kaip ir visos kitos kultūros paso įgyvendinimo nuostatos) turėtų būti dėstomos ne šioje dalyje išdėstytoje „kultūros paso“ apibrėžtyje, o projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 171 straipsnyje.
5. Projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje ir 171 straipsnio 1 dalyje bei 2 dalies 2 punkte yra vartojama „senjoro“ sąvoka. Atsižvelgiant į tai, kad šios sąvokos turinys turi esminę reikšmę asmenų („senjorų“) teisės į valstybės finansuojamą paslaugą įgyvendinimui bei į tai, kad Konstitucinio Teismo oficialiojoje doktrinoje nurodoma, kad „<...> įstatymų leidėjas gali apibrėžti įstatymuose vartojamų sąvokų turinį, tačiau iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu“ (2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas), projekto nuostatos turi būti tikslinamos – arba pateikiant šios sąvokos apibrėžtį, arba atitinkamai papildant keičiamo įstatymo 2 straipsnio 39 dalyje nurodytų įstatymų, kuriose minėtos sąvokos yra vartojamos, sąrašą.
Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad keičiamo įstatymo nuostatose, reglamentuojančiose ne jaunesnių nei 18 metų asmenų neformalų švietimą yra nuosekliai vartojama „suaugusiųjų“ sąvoką, o pats suaugusiųjų neformalaus švietimo teisinis reguliavimas siejamas su šių asmenų teise naudotis neformalaus švietimo programomis, detalizuojant minėto švietimo teikėjus, bendruosius iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo švietimo programų kriterijus, įgytos kompetencijos pripažinimą. Tuo tarpu projektu siūlomas teisinis reguliavimas , suteikiantis teisę „senjorams“ t. y. daliai „suaugusiųjų“ sukakusių senatvės pensijos amžių, pasinaudoti tam tikros kultūrinės/meninės priemonės finansavimo galimybe, nėra tiesiogiai susijęs su keičiamame įstatyme nustatytu teisiniu reguliavimu. Atsižvelgiant į tai svarstytina, ar teisiniai santykiai, reglamentuojantys „kultūros paso“, ar alternatyvios, tik senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims taikomos priemonės turinys ir jos įgyvendinimo tvarka neturėtų būti detalizuojami Neformalaus suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatyme.
6. Atsižvelgiant į tai, kad lituanistinio švietimo įstaigų trumpinys yra įvestas tik įstatymo 25 straipsnio 6 dalyje, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 171 straipsnio 2 dalies 3 punkte reikėtų naudoti pilną formuluotę „Įstaigos, įmonės, organizacijos užsienyje, kuriose mokoma lietuvių kalbos ar lietuvių kalba“.
7. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, priėmus įstatymą, tinkamam jo įgyvendinimui reikės patikslinti poįstatyminius teisės aktus, todėl projekto 3 straipsnis papildytinas nuostatomis, reglamentuojančiomis įstatymo įgyvendinimą, t. y. šiame straipsnyje reikėtų nurodyti, kurios valstybės institucijos ar ministrai iki įstatymo įsigaliojimo turės priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Atitinkamai šio straipsnio pavadinimas turėtų būti išdėstytas taip: „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“.
8. Projekto 1 straipsnio vienintelės struktūrinės dalies numeruoti nereikia. Be to, šio straipsnio pakeitimų esmėje brauktinas žodis „nauja“.
9. Atsižvelgiant į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei Kultūros ministerijos kompetencijas, nustatytas keičiamame įstatyme, manytina, kad dėl projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada.
Departamento direktorius Dainius Zebleckis
M. Masteikienė, tel. (0 5) 209 6843, el. p. [email protected]
E. Mušinskis, tel. (0 5) 209 6356, el. p. [email protected]