LIETUVOS RESPUBLIKOS

BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. I-1113 PAKEITIMO

ĮSTATYMO NR. XIV-2241 2 straipsnio pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. Projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai

Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2241 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto rengimą paskatino Lietuvos Respublikos  Konstitucijoje įtvirtintiems visų asmenų lygybės, diskriminacijos draudimo principams bei bendrajam teisės aktų negaliojimo atgal teisės principui prieštaraujančios Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2241 (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio nuostatos, kuriomis skirtingai nei iki šiol traktuojamas iki šio Įstatymo įsigaliojimo neterminuotai į pareigas priimtų biudžetų įstaigų vadovų darbas bei šiems asmenims nustatomos kitokios nei iki šiol analogiškais atvejais taikytos pereinamojo laikotarpio kadencijų įvedimo nuostatos.

Priešingai nei iki šiol nusistovėjusiame teisiniame reguliavime, nuo 2024-01-01 naujai įvedus 5 metų trukmės biudžetinės įstaigos vadovo kadenciją, iki tol į pareigas neterminuotai priimtiems biudžetinių įstaigų vadovams nesudaroma galimybė išdirbti visą naujai įvestą kadenciją, ji nepagrįstai trumpinama nepriklausomai nuo asmens valios, atsižvelgiant tik į jo iki tol turėtą vadovavimo trukmę ar amžių senatvės pensijai gauti. Toks teisinis reguliavimas neatitinka analogiško reguliavimo, įtvirtinto kitais įstatymais kitų analogiškų įstaigų vadovų kadencijoms reguliuoti ir dėl to, visų pirma, pažeidžia biudžetinių įstaigų vadovų lygiateisiškumą kitų įstaigų vadovų atžvilgiu; visų antra – įtvirtinamas retrospektyvus naujai priimto Įstatymo galiojimas, kuomet iki Įstatymo įsigaliojimo dirbtas laikas Įstatymu atgaline tvarka pripažįstamas eita kadencija į praeitį.

Dėl nelygiateisių ir diskriminacinių sąlygų

Biudžetinių įstaigų vadovų, kurie iki Įstatymo įsigaliojimo (2024-01-01) buvo priimti į pareigas neterminuotai, padėtis nuo 2024-01-01 įvedus kadencijas sureglamentuota skirtingai, nei iki tol buvo reglamentuojama įvedant kadencijas kitų analogiškų įstaigų vadovams.

Įstatymo 2 straipsnio 6-8 dalyse numatyta, kad iki tol neterminuotai į pareigas paskirtas vadovas  nebegali išdirbti visos naujai jam Įstatymu nustatytos 5 metų kadencijos trukmės, jei šias pareigas jis eina ilgiau nei 10 metų iki Įstatymo įsigaliojimo arba jei iki teisės gauti visą socialinio draudimo senatvės pensiją jam yra likę ne daugiau kaip 5 metai. Negana to, tokie asmenys ne tik negalės išdirbti visos naujai jiems įvestos kadencijos trukmės, bet net negalės pretenduoti eiti pareigas antrai kadencijai, jei iki Įstatymo įsigaliojimo bus šias pareigas ėję ilgiau nei 5 metus.

Iki šiol analogiškais atvejais įstatymų leidėjas kitiems įstaigų vadovams nustatydavo visiškai kitokį reguliavimą: (1) naujai įvedamos kadencijos pradžios skaičiavimas būdavo siejamas su tokio kadenciją įvedusio įstatymo įsigaliojimu, o ne su tuo metu turėta vadovo pareigų trukme; (2) pirmąja kadencija buvo laikomas pareigų ėjimas nuo kadenciją įvedusio įstatymo įsigaliojimo, o ne atgalinis paskyrimo į pareigas laikas iki kadencijos įvedimo; (3) vadovas, kuriam naujai nustatoma kadencija, turėjo galimybę dirbti visą naujai nustatytos kadencijos trukmę ir lygiateisiais pagrindais pretenduoti eiti pareigas antrajai kadencijai; (4) jei specialus įstatymas numatė amžiaus reikalavimą vadovo  pareigoms užimti – tuomet asmens laisvu pasirinkimu būdavo sudaroma apsisprendimo teisė dirbti iki nustatyto amžiaus arba iki nustatytos naujos kadencijos pabaigos. 

Keli pavyzdžiai iš iki šiol nusistovėjusio įstatyminio reguliavimo, su kuriuo lyginant Įstatymą - jame numatytas biudžetinių įstaigų vadovus nepagrįstai diskriminuojantis ir lygiateisiškumą pažeidžiantis reguliavimas:

- Vienos pirmųjų vadovų kadencijų yra įvestos Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 3, 6, 22, 24, 26, 29, 30, 31-1, 35, 38, 45 straipsnių, aštuntojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, Įstatymo papildymo 28-1, 29-1 straipsniais ir 33 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymu. Pagal šį įstatymą, nuo 2010-07-01 iki tol į pareigas neterminuotai priimtiems Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų vadovams buvo nustatyta 4 metų trukmės kadencija. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, jog naujai įvedama vadovo kadencija pradedama skaičiuoti nuo įstatymo įsigaliojimo; kadencijos pradžia, trukmė, kadencijų skaičius nepriklausė nuo vadovo iki tol eitų pareigų trukmės ar amžiaus.

- Viena iš paskutiniųjų vadovų kadencijų įvesta valstybės ir savivaldybių biudžetinių socialinių paslaugų įstaigų vadovams. Šiems biudžetinių įstaigų vadovams 5  metų kadencija nustatyta nuo 2023-12-31 įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 pakeitimo įstatymo 2 straipsniu. Remiantis šio įstatymo 6 straipsnio 7 dalimi, iki 2023-12-31 į pareigas neterminuotai priimtiems valstybės ir savivaldybių biudžetinių socialinių paslaugų įstaigų vadovams nuo 2024-01-01 nustatoma pirma 5 metų kadencija. Šių biudžetinių įstaigų vadovų naujai įvesta kadencija pradedama skaičiuoti nuo įstatymo įsigaliojimo, neturi atgalinio veikimo galios ir kadencijos trukmė nepriklauso nuo iki įstatymo įsigaliojimo turėto vadovavimo stažo, o kadencijų skaičius apskritai neribojamas. Tuo tarpu pagal Įstatymą kitiems (ne socialinių paslaugų) biudžetinių įstaigų vadovams nustatytas visiškai priešingas reguliavimas -   naujai įvestos kadencijos pradžia, trukmė, kadencijų skaičius jau priklauso nuo vadovo iki tol eitų pareigų trukmės ar amžiaus, o toks kitokio reguliavimo poreikis nėra pagrįstas jokia tą patį biudžetinės įstaigos statusą turinčio vadovo specifika.

- Į vienų paskutiniųjų įvestų vadovų kadencijų sąrašą taipogi patenka ir biudžetinės įstaigos Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos vadovai - savivaldybės kontrolieriai. Savivaldybės kontrolierių kadencija įvesta Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 20, 35, 67 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymu nuo 2024-01-01 (kaip ir Įstatymu įvesta biudžetinių įstaigų vadovų kadencija), tačiau priešingai nei Įstatyme, šio Vietos savivaldos pakeitimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi nustatyta, jog iki įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimtų savivaldybės kontrolierių pirmoji kadencija pradedama skaičiuoti nuo šio įstatymo įsigaliojimo. Vėlgi, priešingai nei Įstatyme, savivaldybių kontrolierių naujosios kadencijos pradžia, trukmė, kadencijų skaičius nepriklauso nuo vadovo iki tol eitų pareigų trukmės ar amžiaus.

- Įstaigos vadovų – valstybės tarnautojų – kadencija įvesta nuo 2019-01-01 nauja redakcija išdėsčius Valstybės tarnybos įstatymą (2018-06-29 Lietuvos Respublikos  valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1370). Šio Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 22 dalyje nustatyta, kad naujai įvesta įstaigos vadovo kadencija skaičiuojama tik nuo šio įstatymo įsigaliojimo ir, priešingai nei Įstatyme, nepriklauso nuo iki tol neterminuotai eitų vadovo pareigų trukmės. Papildomai, šio įstatymo 3 straipsnio 23 dalyje yra įtvirtinta įstaigos vadovo, sulaukusio įstatymo numatyto amžiaus, absoliuti diskrecijos teisė rinktis - dirbti iki 65 metų arba iki kadencijos pabaigos. Tuo tarpu pagal Įstatymą tokia diskrecijos teisė biudžetinių įstaigų vadovams nenumatyta – Įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje besąlygiškai numatyta, kad vadovo kadencija baigiasi prieš terminą, jei jos metu vadovas įgyja teisę gauti visą socialinio draudimo senatvės pensiją.

Aukščiau pateikti pavyzdžiai aiškiai iliustruoja nelygiateisę ir diskriminacinę Įstatymu nustatytą biudžetinių įstaigų vadovų kadencinę padėtį, lyginant ją su analogiškais įstaigų vadovais, užimančiais vadovo pareigas kitų įstatymų pagrindais (Valstybės tarnybos, Vietos savivaldos ir kitų panašius santykius reguliuojančių įstatymų pagrindu). Toks nelygiateisis reguliavimas nėra paremtas ir nėra pagrįstas jokia biudžetinių įstaigų vadovų specifika. Pavyzdžiui, kuo savivaldybės biudžetinės įstaigos savivaldybės priešgaisrinės tarnybos vadovas skiriasi nuo savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės biudžetinės įstaigos vadovo valstybės tarnautojo, arba nuo valstybės biudžetinės įstaigos priešgaisrinės tarnybos vadovo, kad jam Įstatymu reikėjo nustatyti nevienodą kadencijų įvedimo taikymą.

Dėl atgalinės Įstatymo galios

Įstatymu yra nustatomas jo galiojimas atgal, nes naujai įvestomis kadencijomis yra pripažįstami laikotarpiai, buvę iki Įstatymo įsigaliojimo. Antai, Įstatymo 2 straipsnio 6 dalimi, iki Įstatymo įsigaliojimo buvęs vadovavimo laikotarpis 5-10 vadovavimo metais yra laikomas pirmąja kadencija, nors tuo metu jokių kadencijų nustatyta nebuvo. Toks vadovas, įsigaliojus Įstatymui, praranda teisę pretenduoti į vadovo pareigas antrai kadencijai, nors po Įstatymo įsigaliojimo ir kadencijų įvedimo vadovavo tik vieną kadenciją. Dar griežčiau Įstatymo retrospektyvinė galia veikia tų vadovų atžvilgiu, kurie iki Įstatymo įsigaliojimo vadovo pareigas neterminuotai ėjo ilgiau kaip 10 metų. Remiantis Įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi, tokie asmenys pripažįstami išdirbusiais abi naujai įvestas kadencijas ir jiems apskritai paliekama teisė dirbti tik vienerius metus.

Remiantis bendraisiais, fundamentaliaisiais teisės principais, norminis teisės aktas neturi atgalinės galios. Teisės aktų negaliojimo atgal principas yra teisinio tikrumo principo sudėtinė dalis ir glaudžiai susijęs su teisėtų lūkesčių koncepcija, kurią Įstatymas dėl aptartojo reguliavimo, šiukščiai ir nepagrįstai pažeidžia. Lietuvos Respublikos  Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad įstatymų leidyboje atgal galiojančių įstatymo normų priėmimas yra išimtis. Įstatymas nepateisino jokios išimties taikymo, Įstatymo galiojimas atgal nepagrįstas jokia išimtine biudžetinių įstaigų vadovų specifika, kuriai būtų būtinas retrospektyvinis Įstatymo veikimas, todėl privalo būti kuo skubiau keičiamas.

Projekto tikslas – sudaryti lygiateises, nediskriminacines sąlygas biudžetinių įstaigų vadovams dirbti ir toliau eiti pareigas pagal naujai nustatytus pareigų kadencijos trukmę ir skaičių. Biudžetinių įstaigų vadovų kadencija turi būti skaičiuojama nuo Įstatymo įsigaliojimo dienos ir turi būti laikoma pirmąja vadovo kadencija.

Projekto uždavinys – pakeisti Lietuvos Respublikos  Konstitucijai ir pagrindiniams teisės principams prieštaraujantį įstatyminį reguliavimą ir užtikrinti įstatymų teisėtumą.

2. Projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai

Įstatymo projekto rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo nariai.

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Projekte aptarti teisiniai santykiai

Įstatymo 2 straipsnio 6-8 dalyse numatyta, kad iki Įstatymo įsigaliojimo neterminuotai į pareigas paskirtas vadovas  nebegali išdirbti visos naujai jam Įstatymu nustatytos 5 metų kadencijos trukmės, jei šias pareigas jis eina ilgiau nei 10 metų iki Įstatymo įsigaliojimo arba jei iki teisės gauti visą socialinio draudimo senatvės pensiją jam yra likę ne daugiau kaip 5 metai. Be to, pagal esamą reguliavimą tokie asmenys ne tik negali išdirbti visos naujai jiems įvestos kadencijos trukmės, bet net negali pretenduoti eiti pareigas antrai kadencijai, jei iki Įstatymo įsigaliojimo bus šias pareigas ėję ilgiau nei 5 metus.

Pagal Įstatymo 2 straipsnio 6 dalį, biudžetinių įstaigų vadovai, kurie iki šio Įstatymo įsigaliojimo buvo priimti į biudžetinės įstaigos vadovo pareigas neterminuotai ir šio Įstatymo įsigaliojimo dieną tos biudžetinės įstaigos vadovo pareigas ėjo ilgiau negu 5 metus, bet trumpiau negu 10 metų, toliau eina tos biudžetinės įstaigos vadovo pareigas 5 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Biudžetinės įstaigos vadovo pareigų ėjimas 5 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos yra laikomas antrąja biudžetinės įstaigos vadovo kadencija.

Pagal Įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, biudžetinių įstaigų vadovai, kurie iki šio Įstatymo įsigaliojimo buvo priimti į biudžetinės įstaigos vadovo pareigas neterminuotai ir šio Įstatymo įsigaliojimo dieną tos biudžetinės įstaigos vadovo pareigas ėjo ilgiau negu 10 metų, toliau eina tos biudžetinės įstaigos vadovo pareigas vienus metus nuo šio Įstatymo įsigaliojimo dienos.

Pagal Įstatymo 2 straipsnio 8 dalį, biudžetinių įstaigų vadovai, kurie iki šio Įstatymo įsigaliojimo buvo priimti į biudžetinės įstaigos vadovo pareigas neterminuotai ir šio Įstatymo įsigaliojimo dieną jiems iki teisės gauti visą socialinio draudimo senatvės pensiją yra likę ne daugiau kaip 5 metai, toliau eina tos biudžetinės įstaigos vadovo pareigas iki tos dienos, kai įgis teisę gauti visą socialinio draudimo senatvės pensiją.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

Projektu siūloma suvienodinti biudžetinių įstaigų vadovų kadencijų įvedimo sąlygas su iki šiol įvestomis kadencijomis kitiems analogiškų įstaigų vadovams (Vyriausybės įstaigų, įstaigų prie ministerijų vadovų, vadovų-valstybės tarnautojų kadencijomis, nuo 2024-01-01 įvestu savivaldybės kontrolieriaus kadencijų reguliavimu ir pan.). Projektu siekiama, kad nuo 2024-01-01 biudžetinių įstaigų vadovams įvesta kadencija būtų pradeda skaičiuoti nuo Įstatymo įsigaliojimo ir kad tai būtų laikoma pirmąja vadovo kadencija.

Priėmus šio įstatymo projektą bus atstatytas konstitucinis vadovų statuso lygiateisiškumas, teisėtumas bei užtikrinamas įstatymo negaliojimo atgal principo taikymas.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

            Neigiamų pasekmių nenumatoma.

6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai

Neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.

7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Verslo sąlygoms ir jo plėtrai tiesioginės įtakos neturės.

8. Ar Projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams

Projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.

9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios

Priėmus įstatymą, galiojančių teisės aktų keisti ar naikinti nereikės, papildomų teisės aktų priimti nereikės.

10. Ar Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka

Projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Naujų sąvokų nepateikiama.

11. Ar Projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus

Projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais.

12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti

Priėmus Projektą, poįstatyminių teisės aktų keisti nereikės.

13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)

Projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės.

14. Projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados

Rengiant Projektą vertinimų, rekomendacijų ir išvadų nebuvo gauta.

15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc

„Biudžetinė įstaiga“.

16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

Nėra.

Seimo nariai:

Kęstutis Vilkauskas

Eugenijus Sabutis

Matas Skamarakas

Vidmantas Kanopa

Gintautas Paluckas

Linas Jonauskas

Vigilijus Jukna

Rasa Budbergytė

Liudas Jonaitis

Tomas Bičiūnas

Dovilė Šakalienė

Orinta Leiputė

Antanas Vinkus

Andrius Palionis

Jonas Gudauskas

Laima Nagienė

Rita Tamašunienė

Giedrius Surplys