Projekto Nr. XIIIP-1909(2)

lyginamasis variantas

 

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-1737  2, 11, 22, 25, 26, 33, 135, 138, 157, 161, 163, 184, 191, 198, 200, 201, 204, 205, 207, 208, 209, 210, 211, 212, 221 STRAIPSNIŲ ir priedo PAKEITIMO, įstatymo papildymo 311 straipsniU IR 202 IR 203 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS

ĮSTATYMAS

 

2018 m.                           d. Nr.


Vilnius

 

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 2 straipsnio 22 dalį ir ją išdėstyti taip:

„22. Draudimo liudijimas – draudiko išduodamas draudėjo pasirinkimu atspausdintas arba elektroninis dokumentas, kuriuo patvirtinamas draudimo sutarties sudarymas.“

2. Papildyti 2 straipsnį 251 dalimi:

„251. Draudimo principu pagrįstas investicinis produktas – kaip tai apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 1286/2014.“

 

2 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„11 straipsnis. Nepriekaištingos reputacijos, kvalifikacijos ir patirties vertinimas

1. Fizinis asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu:

1) jis yra nuteistas už bet kokias tyčines nusikalstamas veikas, baustas už administracinius nusižengimus nuosavybės, turtinių teisių, turtinių interesų, prekybos, finansų ir statistikos srityse;

2) galioja drausminė nuobauda atleisti šį asmenį iš darbo ar tarnybinė nuobauda atleisti valstybės tarnautoją iš pareigų;

3) jis piktnaudžiauja narkotinėmis, toksinėmis, psichotropinėmis medžiagomis, alkoholiu arba yra priklausomas nuo lošimų;

4) yra kitų reikšmingų aplinkybių, dėl kurių fizinio asmens reputacija negali būti laikoma nepriekaištinga.

1. Fizinio ir, kai toks reikalavimas taikomas, juridinio asmens reputacija vertinama atsižvelgiant į:

1) vykdytus ar vykdomus ikiteisminius tyrimus, pareikštus įtarimus, kaltinimus nusikalstamos veikos padarymu arba asmens nuteisimą, nepaisant to, ar teistumas yra išnykęs arba panaikintas;

2) taikytas administracines nuobaudas arba kitas poveikio priemones (sankcijas), nepaisant to, kada jos taikytos;

3) priežiūros ar kitų institucijų vykdytus arba vykdomus patikrinimus dėl teisės aktų pažeidimo;

4) taikytas drausmines, tarnybines nuobaudas, nušalinimą arba atleidimą iš skiriamų ar renkamų pareigų, nepaisant to, kada tai taikyta;

5) atsisakymą išduoti leidimą (licenciją) arba kitaip nesuteiktą teisę atlikti tam tikrus veiksmus arba verstis tam tikra profesine ar kitokia veikla, taip pat išduoto leidimo (licencijos) ar kitaip suteiktos teisės atlikti tam tikrus veiksmus arba verstis tam tikra profesine ar kitokia veikla sustabdymą ar panaikinimą;

6) tai, ar buvo atvejų, kai asmuo nevykdė pareigos gauti teisės aktuose nustatytas licencijas, leidimus, sutikimus, pritarimus, neprieštaravimus arba laiku nevykdė pareigos teikti informaciją priežiūros institucijoms, pateikė joms ne visą būtiną informaciją arba pateikta informacija buvo neteisinga;

7) tai, kaip asmuo vykdė ir vykdo pinigines ar kitas prievoles, įskaitant duomenis apie jo atžvilgiu vykdomus arba vykdytus restruktūrizavimo, bankroto procesus, pareikštus ieškinius civilinėse bylose;

8) šios dalies 1–7 punktuose nurodytus duomenis apie juridinį asmenį, kurio vadovu asmuo buvo ar yra arba kurio kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) įstatinio kapitalo dalį jis tiesiogiai ar netiesiogiai valdo arba valdė.

2. Juridinis asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu:

1) jis yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn;

2) šio juridinio asmens valdymo organų nariai ir šį juridinį asmenį kontroliuojantys fiziniai asmenys nėra nepriekaištingos reputacijos bei šį juridinį asmenį kontroliuojantis juridinis asmuo yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn;

3) yra kitų reikšmingų aplinkybių, dėl kurių juridinio asmens reputacija negali būti laikoma nepriekaištinga.

2. Fizinis ir, kai taikoma, juridinis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu:

1) jis yra pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytą sunkų, labai sunkų nusikaltimą arba tyčinį nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai ar juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus, nepaisant to, ar teistumas yra išnykęs arba panaikintas;

2) jis yra pripažintas kaltu padaręs kitą, negu nurodyta šios dalies 1 punkte, Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse arba kitų valstybių įstatymuose numatytą nusikalstamą veiką ir nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos nepraėjo treji metai;

3) buvo nušalintas ar atleistas iš pareigų ar darbo arba praradęs teisę verstis tam tikra veikla už neatitiktį įstatymuose keliamiems nepriekaištingos reputacijos reikalavimams arba dėl finansų rinką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo ir nuo nušalinimo ar atleidimo iš pareigų ar darbo arba teisės verstis tam tikra veikla praradimo dienos nepraėjo treji metai;

4) piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis ar alkoholiu;

5) priežiūros institucija pripažįsta, kad kitos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės yra reikšmingos ir leidžia pagrįstai abejoti asmens gebėjimu užtikrinti patikimą ir apdairų įmonės valdymą arba tinkamą kitų šiame įstatyme nustatytų funkcijų atlikimą.

3. Šiame įstatyme numatyti subjektai, vertindami fizinio asmens kvalifikaciją ir patirtį, privalo atsižvelgti į asmens išsilavinimą, eitas pareigas, darbo stažą ir išsilavinimo lygį ir pobūdį, kvalifikacijos kėlimą, profesinės veiklos ar darbo patirties pobūdį ir trukmę bei į kitus veiksnius, kurie gali turėti įtakos asmens kvalifikacijai ir patirčiai. Fizinio asmens reputacijos, kvalifikacijos ir patirties reikalavimai vertinami priežiūros institucijos priimtų teisės aktų nustatyta tvarka.

4. Kai nepriekaištingą reputaciją, kvalifikaciją ar patirtį vertina priežiūros institucija, duomenys apie asmens nepriekaištingą reputaciją, kvalifikaciją ar patirtį pateikiami priežiūros institucijos nustatytos formos anketose. Prireikus patikrinti anketose nurodytus duomenis, priežiūros institucija turi teisę pareikalauti, kad asmuo pateiktų papildomus dokumentus ir informaciją, reikšmingą nepriekaištingai reputacijai, kvalifikacijai ir patirčiai įvertinti, ir dėl informacijos pateikimo kreiptis į šio įstatymo 203 straipsnyje nurodytus asmenis. Priežiūros institucija nustato dokumentų, kurie pateikiami reputacijai, kvalifikacijai ir patirčiai vertinti, reikalavimus.“

 

 

3 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas

Papildyti 22 straipsnį 6 dalimi:

„6. Draudimo įmonė privalo priežiūros institucijos nustatyta tvarka nagrinėti draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų skundus (prašymus). Draudimo įmonė privalo išnagrinėti rašytinius draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų skundus ir ne vėliau kaip per 15  darbo dienų nuo skundų gavimo dienos pateikti išsamų, motyvuotą, dokumentais pagrįstą atsakymą raštu popieriuje ar naudodama kitą patvariąją laikmeną, jeigu dėl to susitarė draudėjas, apdraustasis, naudos gavėjas, nukentėjęs trečiasis asmuo  ir draudimo įmonė. Išskirtiniais atvejais, kai dėl priežasčių, kurių draudimo įmonė negali kontroliuoti, atsakymo neįmanoma pateikti per 15 darbo dienų, ji turi išsiųsti negalutinį atsakymą aiškiai nurodžiusi atsakymo į skundą vėlavimo priežastis ir terminą, iki kurio draudėjas, apdraustasis, naudos gavėjas ir nukentėjęs trečiasis asmuo gaus galutinį atsakymą. Bet kuriuo atveju galutinio atsakymo pateikimo terminas negali viršyti 35  darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. Draudimo įmonė draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų skundus nagrinėja neatlygintinai.“

 

4 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 25 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) nustato draudimo ar perdraudimo įmonės strateginius tikslus, priemones draudimo ar perdraudimo įmonės šiems strateginiams tikslams pasiekti, priemonių stebėjimo ir rezultatų įvertinimo tvarką, užtikrina, kad įmonės veikla būtų pagrįsta verslo planu;“.

2. Pripažinti netekusiu galios 25 straipsnio 2 dalies 5 punktą.

5) nustato draudimo įmonės draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų skundų nagrinėjimo ir atsakymų pareiškėjams teikimo tvarką; šios tvarkos aprašas privalo būti viešai paskelbtas draudimo įmonės interneto svetainėje ir pateiktas kiekvieno suinteresuoto asmens reikalavimu, kai suinteresuotas asmuo apmoka pateikimo išlaidas;

 

5 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 26 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:

„10. Draudimo ar perdraudimo įmonė, kuri apskaičiuodama techninius atidėjinius ir mokumo kapitalo reikalavimą remiasi išorinės kredito rizikos vertinimo institucijos – pagal 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos rReglamentą (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų (OL 2009 L 302, p. 1) registruotos ar sertifikuotos kredito reitingų agentūros arba, kai šis reglamentas netaikomas, kredito reitingus nustatančio centrinio banko – teikiamais kredito rizikos vertinimo rezultatais, valdydama riziką turi vengti automatiško išorinio vertinimo rezultatų taikymo ir, jeigu yra galimybė taikyti kitų vertinimų rezultatus, tikrinti, ar išorinio kredito rizikos vertinimo rezultatai yra tinkami.“

 

6 straipsnis. Įstatymo papildymas 311 straipsniu

Papildyti įstatymą 311 straipsniu:

„311 straipsnis. Pranešimas apie pažeidimus draudimo ar perdraudimo įmonėje

Draudimo ar perdraudimo įmonė turi užtikrinti, kad būtų įdiegtos priemonės, kurios leistų įmonės darbuotojams specialiu, nepriklausomu ir autonomišku kanalu draudimo ar perdraudimo įmonės viduje pranešti apie padarytą ar galimą šio įstatymo, jo įgyvendinamųjų teisės aktų, Reglamento (ES) Nr. 1286/2014 nuostatų pažeidimą. Šioms priemonėms dėl pranešimų apie padarytus ar galimus pažeidimus įdiegti draudimo ar perdraudimo įmonė gali pasitelkti trečiuosius asmenis. Šioms priemonėms taikomi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 437 straipsnio 1 dalies 2‑4 punktuose nustatyti reikalavimai.“

 

7 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 33 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Dėl įstatinio kapitalo padidinimo ar sumažinimo keičiami draudimo ar perdraudimo įmonės įstatai priežiūros institucijos nustatyta tvarka privalo būti suderinti su priežiūros institucija prieš draudimo ar perdraudimo įmonės informacijos apie įstatų pakeitimus pateikimą Juridinių asmenų registrui. Priežiūros institucija sprendimą dėl įstatų pakeitimo suderinimo priima per 20 darbo dienų nuo visų tinkamai įformintų dokumentų pateikimo. Įstatinio kapitalo padidinimas gali būti įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas tik visiškai apmokėjus akcijas.“

 

8 straipsnis. 135 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 135 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Intervencinėmis priemonėmis laikomos priežiūros institucijos taikomos poveikio priemonės, numatytos šio įstatymo 201 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 204 straipsnio 5 ir 10 11 punktuose, ir kitos priežiūros institucijos poveikio priemonės, kurias taikydama priežiūros institucija, atsižvelgusi į galimas jų pasekmes, nurodė, kad taikomos poveikio priemonės yra intervencinės.“

 

9 straipsnis. 138 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 138 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„138 straipsnis. Draudimo ar perdraudimo įmonių pabaiga, pertvarkymas ir bankrotas

1. Reorganizuoti draudimo ar perdraudimo įmonę visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, ją pertvarkyti, perleisti draudimo įmonę kaip turtinį kompleksą galima turint priežiūros institucijos leidimą, išduodamą priežiūros institucijos nustatyta tvarka. Kai draudimo ar perdraudimo įmonė reorganizuojama teismo sprendimu, prieš priimdamas šį sprendimą teismas privalo gauti priežiūros institucijos išvadą.

2. Priežiūros institucija turi teisę įpareigoti draudimo įmonę pranešti suinteresuotiems asmenims apie reorganizavimo, pertvarkymo ir veiklos rūšies keitimo, įmonės kaip turtinio komplekso perleidimo procedūras ir atsižvelgdama į šio įstatymo 147 straipsnio nuostatas nustatyti šios informacijos pateikimo tvarką.

3. Kai draudimo ar perdraudimo įmonė pertvarkoma, priežiūros institucija informuojama šio įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka.“

 

10 straipsnis. 157 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 157 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims tenka pareiga neatskleisti informacijos, nustatytos šio įstatymo 203 straipsnyje Lietuvos banko įstatymo 43 straipsnyje.“

 

11 straipsnis. 161 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 161 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Draudimo brokerių įmonės įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 15 000 eurų, o nuosavas kapitalas – ne mažesnis kaip 4 procentai per finansinius metus draudimo brokerių įmonės gautų draudimo įmokų, kurios mokėtinos draudikams, ir ne mažesnis kaip 15 000 eurų. Dėl įstatinio kapitalo padidinimo ar sumažinimo keičiami draudimo brokerių įmonės įstatai priežiūros institucijos nustatyta tvarka privalo būti suderinti su priežiūros institucija iki draudimo brokerių įmonės informacijos apie pakeitimus pateikimo Juridinių asmenų registrui. Priežiūros institucija sprendimą dėl įstatų pakeitimo suderinimo priima per 20 darbo dienų nuo visų tinkamai įformintų dokumentų pateikimo. Įstatinio kapitalo padidinimas gali būti įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas tik visiškai apmokėjus akcijas.“

2. Papildyti 161 straipsnį 6 dalimi:

„6. Draudimo brokerių įmonė privalo priežiūros institucijos nustatyta tvarka nagrinėti draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų skundus (prašymus). Draudimo brokerių įmonė privalo išnagrinėti rašytinius draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų skundus ir ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo skundų gavimo dienos pateikti išsamų, motyvuotą, dokumentais pagrįstą atsakymą raštu popieriuje ar naudodama kitą patvariąją laikmeną, jeigu dėl to susitarė draudėjas, apdraustasis, naudos gavėjas, nukentėjęs trečiasis asmuo ir draudimo brokerių įmonė. Išskirtiniais atvejais, kai dėl priežasčių, kurių draudimo brokerių įmonė negali kontroliuoti, atsakymo neįmanoma pateikti per 15 darbo dienų, ji turi išsiųsti negalutinį atsakymą aiškiai nurodžiusi atsakymo į skundą vėlavimo priežastis ir terminą, iki kurio draudėjas, apdraustasis, naudos gavėjas ir nukentėjęs trečiasis asmuo gaus galutinį atsakymą.  Bet kuriuo atveju galutinio atsakymo pateikimo terminas negali viršyti 35 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. Draudimo brokerių įmonė draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų skundus nagrinėja neatlygintinai.“

“

 

12 straipsnis. 163 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 163 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Draudimo brokerių įmonė privalo atidaryti atskirą banko sąskaitą, į kurią pervedamos tik draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų lėšos ir draudikų lėšos, skirtos išmokėti šiems asmenims. Į šias lėšas negali būti nukreipiami išieškojimai pagal kitas draudimo brokerių įmonės prievoles, o draudimo brokerių įmonei bankrutavus iš šioje sąskaitoje esančių lėšų gali būti tenkinami tik draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų kreditorių reikalavimai. Priežiūros institucija turi teisę teikti privalomus nurodymus nustatyti privalomus reikalavimus draudimo brokerių įmonėms dėl lėšų, laikomų atskiroje banko sąskaitoje.“

 

13 straipsnis. 184 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 184 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Draudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas, atsižvelgdami į priežiūros institucijos sprendimus ir rekomendacijas, privalo teikti jų vardu ir dėl jų interesų veikiantiems priklausomiems draudimo tarpininkams privalomus nurodymus reikalavimus dėl tarpininkavimo veiklos.“

 

14 straipsnis. 191 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 191 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Priežiūros institucija nustato privalomus nurodymus reikalavimus draudimo įmonėms, trečiųjų valstybių draudimo įmonių filialams ir rekomendacijas kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonei, Lietuvos Respublikoje teikiančiai paslaugas ar įsteigusiai filialą, dėl kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priklausomų draudimo tarpininkų, vykdančių veiklą Lietuvos Respublikoje, sąrašo tvarkymo, profesinės civilinės atsakomybės draudimo kontrolės ir šių priklausomų draudimo tarpininkų darbuotojų, į kurių pareigas įeina draudimo tarpininkavimas, profesinio mokymo.“

 

15 straipsnis. 198 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 198 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Priežiūros institucija savo veikloje vadovaujasi skaidrumo ir atskaitomybės principais ir privalo užtikrinti atliekant priežiūros funkcijas gaunamos konfidencialios informacijos apsaugą. Informacijai, kurią priežiūros institucija gauna priežiūros tikslu, apsaugoti taikomos Lietuvos banko įstatymo 43 straipsnio nuostatos.“

 

16 straipsnis. 200 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 200 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„200 straipsnis. Priežiūros institucijos funkcijos

Priežiūros institucija, įgyvendindama šio įstatymo nuostatas, atlieka šias funkcijas:

1) rengia, tvirtina, keičia ir pripažįsta netekusiais galios teisės aktus, reglamentuojančius draudimo, perdraudimo, draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo veiklą;

21) išduoda draudimo veiklos, perdraudimo veiklos ir draudimo brokerių įmonių veiklos licencijas, taip pat kitus šiame įstatyme nustatytus leidimus ir sustabdo ar panaikina jų galiojimą;

3) išduoda ir atšaukia kitus šiame įstatyme nustatytus leidimus, taip pat kituose įstatymuose nustatytus leidimus, kurių išdavimas ir atšaukimas priskiriamas priežiūros institucijos kompetencijai;

42) stebi, analizuoja, tikrina ir kitaip prižiūri, kaip draudimo įmonės, perdraudimo įmonės, draudimo brokerių įmonės, trečiųjų valstybių draudimo ar perdraudimo įmonių filialai ir trečiųjų valstybių draudimo ar perdraudimo tarpininkų įmonių filialai vykdo veiklą, laikosi įstatymų ir kitų teisės aktų;

5) taiko šiame ir kituose įstatymuose nustatytas poveikio priemones;

6 organizuoja, jei šiame įstatyme nustatyta tvarka ši funkcija nėra pavesta pasitelktam asmeniui, draudimo brokerių kvalifikacinius egzaminus ir peratestavimą;

73) nustato draudimo liudijimų registravimo ir apskaitos tvarką;

8) bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos, kitų Europos ekonominės erdvės valstybių ir trečiųjų valstybių priežiūros institucijomis, finansų ir kapitalo rinkos priežiūros, konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo institucijomis, kitomis Lietuvos Respublikos institucijomis;

9) kreipiasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokioms draudimo ir perdraudimo įmonėms;

10) užtikrina, kad visuomenei būtų prieinama informacija, išskyrus informaciją, kurios teikimas draudžiamas pagal šį ar kitus įstatymus, apie priežiūros institucijos bendradarbiavimą su Lietuvos Respublikos, kitų Europos ekonominės erdvės valstybių ir trečiųjų valstybių priežiūros institucijomis, finansų ir kapitalo rinkos priežiūros, konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo institucijomis, kitomis Lietuvos Respublikos institucijomis;

114) teikia rekomendacijas Draudimo brokerių rūmams, aktuarų profesinei asociacijai, draudimo įmonėms ir trečiųjų valstybių draudimo įmonių filialams, kontroliuojantiems priklausomų draudimo tarpininkų veiklą, siekdama, kad šių asociacijų Draudimo brokerių rūmų funkcijos ir draudimo įmonės ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo funkcijos, susijusios su priklausomų draudimo tarpininkų kontrole, būtų viešos ir visuomenei suprantamos;

12) teikia paaiškinimus ir rekomendacijas dėl šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių draudimo, perdraudimo, draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo veiklą, tinkamo įgyvendinimo;

135) pagal savo kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikos interesams Europos Sąjungos institucijose ir jų darbo organuose;

146) bendradarbiauja su Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija, dalyvauja jos veikloje ir, atlikdama savo funkcijas, atsižvelgia į Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos parengtas gaires ir rekomendacijas, o jeigu neatsižvelgia, nurodo to priežastis, taip pat nedelsdama teikia Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai informaciją, reikalingą jos funkcijoms pagal Reglamentą (ES) Nr. 1094/2010 atlikti;

167) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas funkcijas.“

 

17 straipsnis. 201 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 201 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„201 straipsnis. Priežiūros institucijos teisės

1. Be kitų Lietuvos banko įstatyme, šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų ir teisių, Priežiūros priežiūros institucija, atlikdama savo funkcijas, turi teisę:

1) gauti informaciją iš visų fizinių ir juridinių asmenų, reikalingą priežiūros funkcijoms atlikti;

2) savo funkcijoms atlikti pasitelkti tam kompetentingus asmenis ir suteikti jiems reikiamus įgaliojimus;

31) nustatyti nustato draudimo grupių ar joms priskiriamų rizikų draudimo veiklos tvarką, atskirų draudimo rizikų draudimo, įskaitant privalomąjį draudimą, sutarčių sąlygas, reikalavimus, kuriuos draudikas privalo vykdyti teikdamas paslaugas vartotojams ryšio priemonėmis;

42) kreiptis kreipiasi į teismą dėl draudimo įmonės, perdraudimo įmonės ar draudimo brokerių įmonės organų sprendimų pripažinimo netekusiais galios Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais, taip pat dėl draudimo įmonės, perdraudimo įmonės ar draudimo brokerių įmonės sandorių, sudarytų dėl tokių sprendimų, pripažinimo negaliojančiais;

53) dalyvauti dalyvauja draudimo įmonių, perdraudimo įmonių, draudimo ir perdraudimo tarpininkų ir kitų finansų institucijų priežiūros tarptautinėse institucijose;

6) pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti ir (ar) įstoti į bylą savo iniciatyva, kad pateiktų išvadą;

74) iškilus realiai grėsmei, kad draudimo ar perdraudimo įmonė taps nemoki ar trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialui priskirtas turtas taps mažesnis už filialo įsipareigojimus, įpareigoti įpareigoja draudimo įmonę, perdraudimo įmonę ar trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialą, ketinančius vykdyti reikšmingus sandorius, gauti priežiūros institucijos pritarimą;

85) priežiūros veikloje diegti diegia ir naudoti naudoja kiekybinio vertinimo priemones, leidžiančias nustatyti draudimo ar perdraudimo įmonės galimybę veikti atsižvelgiant į finansinei būklei neigiamą poveikį galinčius turėti įvykius ar ekonominių sąlygų pasikeitimą ateityje, ir reikalauti reikalauja, kad draudimo ar perdraudimo įmonės atliktų atitinkamus vertinimus.

2. Priežiūros institucija turi ir kitų šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų teisių.

2. Priežiūros institucija, nustačiusi ar turėdama pagrindą įtarti teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta jos kompetencijai, pažeidimus ar draudimo įmonės, perdraudimo įmonės, draudimo tarpininko veiklos trūkumus, taip pat jei kyla grėsmė draudimo įmonės, perdraudimo įmonės ar draudimo tarpininko veiklos stabilumui ir patikimumui arba visuomenės ir (ar) draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ar nukentėjusių trečiųjų asmenų interesams, Lietuvos banko įstatymo nustatyta tvarka duoda draudimo įmonei, perdraudimo įmonei ar draudimo tarpininkui šiuos privalomus nurodymus:

1) per priežiūros institucijos nustatytą terminą pašalinti teisės aktų pažeidimus ar veiklos trūkumus;

2) sustabdyti vienos ar kelių draudimo, perdraudimo arba draudimo, perdraudimo produktų platinimo paslaugų teikimą;

3) sustabdyti arba nutraukti vienos ar kelių draudimo, perdraudimo arba draudimo, perdraudimo produktų platinimo paslaugų, susijusių su draudimo principu pagrįsto investicinio produkto pardavimu, teikimą;

4) nutraukti Reglamente (ES) Nr. 1286/2014 nustatytų reikalavimų neatitinkančio pagrindinės informacijos investuotojams dokumento viešą skelbimą bei teikimą investuotojams ir paskelbti naują teisės aktų reikalavimus atitinkantį pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą;

5) šio įstatymo 45 ar 46 straipsnyje nustatytais atvejais pareikalauti, kad draudimo ar perdraudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas pateiktų finansinės būklės atkūrimo planus ir nustatyti šių planų pateikimo terminus;

6) šio įstatymo 206 straipsnyje nustatytais pagrindais įpareigoti draudimo įmonę ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialą per priežiūros institucijos nustatytą terminą perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis;

7) atkurti iki  teisės aktų pažeidimo buvusią padėtį;

8) pateikti priežiūros institucijai papildomą informaciją arba teikti dažniau, nei nustatyta teisės aktuose, informaciją, reikalingą priežiūros funkcijoms atlikti;

9) viešai atskleisti papildomą informaciją;

10) atlikti kitus veiksmus arba neatlikti tam tikrų veiksmų, kad būtų pašalinti teisės aktų pažeidimai ar veiklos trūkumai.

3.  Draudimo įmonės, perdraudimo įmonės, draudimo tarpininkų įmonės privalo vykdyti šio straipsnio 2 dalyje nustatytus privalomus nurodymus priežiūros institucijos nustatytais terminais ir nedelsdamos, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po nurodymo įvykdymo, apie tai raštu pranešti priežiūros institucijai.

4. Šio straipsnio 2 dalyje nustatytas teises priežiūros institucija taip pat turi Lietuvos Respublikoje įsteigto trečiosios valstybės draudimo įmonės, perdraudimo įmonės ar draudimo tarpininko filialo atžvilgiu.

5. Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos priežiūros institucijos teisės gali būti taikomos ir Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo įmonių, perdraudimo įmonių, draudimo tarpininkų, teikiančių paslaugas Lietuvos Respublikoje, ar šių įmonių, draudimo tarpininkų Lietuvos Respublikoje įsteigtų filialų atžvilgiu, kai įtariami teisės aktų pažeidimai ar veiklos trūkumai yra susiję su viešąja tvarka, visuomenės ir (arba) draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ar nukentėjusių trečiųjų asmenų interesais.“

 

18 straipsnis. 202 ir 203 straipsnių pripažinimas netekusiais galios

Pripažinti netekusiais galios 202 ir 203 straipsnius.

202 straipsnis. Bendrosios nuostatos dėl priežiūros institucijos priimamų sprendimų

1. Jeigu šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatyta, kad privaloma pateikti priežiūros institucijai dokumentus sprendimui priimti, priežiūros institucija turi teisę reikalauti, kad pareiškėjas pateiktų papildomus dokumentus ir informaciją, reikalingus sprendimui priimti. Šiuo atveju priežiūros institucija privalo motyvuoti savo reikalavimą, apie jį pranešti pareiškėjui ir nustatyti dokumentų ir informacijos pateikimo terminą.

2. Jeigu šiame įstatyme nustatyta tvarka priežiūros institucija pareikalavo papildomų dokumentų ir informacijos, tai sprendimo priėmimo terminai skaičiuojami nuo tos dienos, kurią gauti visi sprendimui priimti reikalingi dokumentai ir informacija.

3. Priėmusi neigiamą sprendimą, priežiūros institucija apie šį sprendimą praneša pareiškėjams ir nurodo tokio sprendimo motyvus.

4. Priežiūros institucijos sprendimas ar sprendimo nepriėmimas per teisės aktuose nustatytus terminus įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui.

 

203 straipsnis. Priežiūros institucijos teisė į informaciją

1. Valstybės ir savivaldybių institucijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys priežiūros institucijos prašymu privalo pateikti informaciją, taip pat ir konfidencialią, reikalingą priežiūros institucijos funkcijoms atlikti ir teisėms įgyvendinti. Šios informacijos pateikimas nėra laikomas konfidencialumo ir duomenų apsaugos reikalavimų, nustatytų sandoriuose, teisės aktuose ir įmonių vidaus dokumentuose, pažeidimu.

2. Priežiūros institucija turi teisę kreiptis ir į kitų Europos ekonominės erdvės valstybių ar trečiųjų valstybių priežiūros institucijas, finansų ir kapitalo rinkos priežiūros institucijas ar kitas institucijas, fizinius ir juridinius asmenis su prašymu pateikti informaciją, reikalingą priežiūros institucijos funkcijoms atlikti ir teisėms įgyvendinti.

3. Priežiūros institucijos pareigūnai, tarnautojai (tiek esami, tiek buvę), valstybės ir savivaldybių institucijos, visi kiti juridiniai ir fiziniai asmenys, iš priežiūros institucijos gavę informacijos, susijusios su priežiūros institucijos vykdoma šiame įstatyme nustatytų subjektų priežiūra, privalo laikyti ją paslaptyje ir jos neatskleisti, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Priežiūros institucija nustato sąrašą duomenų, kurie yra susiję su priežiūros institucijos vykdoma šiame įstatyme nustatytų subjektų priežiūra. Šis sąrašas skelbiamas viešai.

4. Priežiūros institucija gautą informaciją gali naudoti tik atlikdama jai pavestas funkcijas ir šiais tikslais:

1) tikrinti, kaip laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių draudimo, perdraudimo, draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo veiklą, reikalavimų;

2) taikyti poveikio priemones;

3) administracinėse bylose dėl priežiūros institucijos sprendimų;

4) kitose bylose, vykstančiose dėl šiame įstatyme reglamentuojamų teisinių santykių;

5) kitais šiame įstatyme nurodytais tikslais.

5. Duomenys, susiję su priežiūros institucijos atliekama šiame įstatyme nustatytų subjektų priežiūra, teikiami ir atskleidžiami tik šio įstatymo nustatyta tvarka.

6. Duomenų, susijusių su priežiūros institucijos atliekama šiame įstatyme nustatytų subjektų priežiūra, atskleidimu nelaikomas informacijos teikimas tokia apibendrinta forma, kad negali būti nustatyta konkretaus asmens tapatybė ar nustatytas konkretus subjektas.

7. Įsitikinusi, kad bus užtikrintas teikiamos informacijos konfidencialumas, ir nurodžiusi šios informacijos naudojimo sąlygas, kurios yra privalomos informaciją gaunančiam asmeniui, priežiūros institucija turi teisę teikti reikalingus informaciją gaunančių asmenų funkcijoms atlikti duomenis, susijusius su priežiūros institucijos atliekama šiame įstatyme nustatytų subjektų priežiūra:

1) kitų Europos ekonominės erdvės valstybių priežiūros institucijoms;

2) kitų Europos ekonominės erdvės valstybių finansų ir kapitalo rinkos priežiūrą atliekančioms institucijoms;

3) Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai, kaip numatyta šiame įstatyme ir Reglamente (ES) Nr. 1094/2010;

4) Lietuvos Respublikos ir kitos Europos ekonominės erdvės valstybės asmenims, atsakingiems už draudimo arba perdraudimo įmonių likvidavimo ar bankroto ir kitų panašių procedūrų kontrolę, ir valstybės institucijoms, atsakingoms už šių asmenų priežiūrą;

5) Lietuvos Respublikos ir kitos Europos ekonominės erdvės valstybės asmenims, kuriems pavesta atlikti draudimo ar perdraudimo įmonių, kredito įstaigų, finansų maklerio įmonių ir kitų finansų įstaigų auditą, ir valstybės institucijoms, atsakingoms už šių asmenų priežiūrą;

6) Lietuvos Respublikos ir kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonių nepriklausomiems aktuarams ir institucijoms, atsakingoms už šių aktuarų priežiūrą;

7) Lietuvos Respublikos ir kitos Europos ekonominės erdvės valstybės institucijoms, kurioms įstatymais suteikti įgaliojimai nustatyti ir tirti įmonių veiklos pažeidimus;

8) Europos centrinių bankų sistemos centriniams bankams, įskaitant Europos centrinį banką, ir kitoms panašias funkcijas atliekančioms monetarinėms institucijoms, o esant kritinėms situacijoms – Europos centrinių bankų sistemos centriniams bankams, įskaitant Europos centrinį banką, nedelsdama;

9) Lietuvos Respublikos ir kitos Europos ekonominės erdvės valstybės valdžios institucijoms, atsakingoms už mokėjimų sistemų priežiūrą;

10) Lietuvos Respublikos ir kitos Europos ekonominės erdvės valstybės įstaigoms, administruojančioms priverstinio likvidavimo procedūras arba draudėjų apsaugos fondus;

11) institucijoms, atsakingoms už teisėkūrą draudimo, perdraudimo, draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo, finansų įstaigų, investicinių paslaugų srityje, riziką ribojančios kontrolės tikslais.

12) Europos sisteminės rizikos valdybai, įsteigtai 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1092/2010 dėl Europos Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos įsteigimo (OL 2010 L 331, p. 1), o esant kritinėms situacijoms – nedelsdama.

8. Priežiūros institucija turi teisę sudaryti sutartis dėl keitimosi informacija, reikalinga priežiūros funkcijoms atlikti, su trečiųjų valstybių priežiūros institucijomis, finansų ir kapitalo rinkos priežiūrą atliekančiomis institucijomis, jeigu šių valstybių įstatymai užtikrina ne mažesnį kaip šio įstatymo nustatytą gautos informacijos konfidencialumą.

9. Priežiūros institucija turi teisę įstatymų nustatyta tvarka atskleisti priežiūros institucijos funkcijoms atlikti reikalingą informaciją, gautą iš kitos Europos ekonominės erdvės valstybės fizinių ar juridinių asmenų, tik gavusi kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos rašytinį sutikimą ir tik sutikime nurodytam tikslui. Institucijos ar įstaigos, nurodytos šio straipsnio 7 dalies 7 punkte, prašančios suteikti informaciją, reikalingą jų funkcijoms atlikti, praneša priežiūros institucijai asmenų, kuriems ta informacija turi būti siunčiama, vardus, pavardes ir tikslias pareigas.

10. Informacija, priežiūros institucijos gauta iš kitų šio straipsnio 7 dalies 1, 2, 4, 5 ir 10 punktuose nurodytų institucijų ar tikrinant kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtą draudimo ar perdraudimo įmonės ar draudimo ar perdraudimo tarpininkų įmonės filialą, gali būti atskleista įstatymų nustatyta tvarka tik informaciją pateikusios priežiūros institucijos ar kitos Europos ekonominės erdvės valstybės, kurioje buvo atliktas patikrinimas, priežiūros institucijos sutikimu.

11. Priežiūros institucija turi pranešti Komisijai ir kitų Europos ekonominės erdvės valstybių priežiūros institucijoms asmenų, institucijų ir įstaigų, nurodytų šio straipsnio 7 dalyje, galinčių gauti informaciją, pavadinimus ar vardus ir pavardes.

12. Šio straipsnio 3, 4, 6 dalys ir 7 dalies 4 ir 10 punktai nedaro poveikio Europos Parlamento tyrimo įgaliojimams, suteiktiems pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 226 straipsnį.

 

19 straipsnis. 204 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 204 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„204 straipsnis. Poveikio priemonės

Priežiūros institucija turi teisę taikyti taiko šias poveikio priemones:

1) įspėti draudimo įmones, perdraudimo įmones, draudimo ir perdraudimo tarpininkus, Lietuvos Respublikoje įsteigtus trečiųjų valstybių draudimo ir perdraudimo įmonių ir draudimo ir perdraudimo tarpininkų įmonių filialus, draudimo kontroliuojančiąją įmonę, mišrios veiklos finansų kontroliuojančiąją įmonę, draudimo ir perdraudimo įmonių pasitelktus asmenis (šio įstatymo 30 straipsnis), asmenis, kurie neteisėtai verčiasi draudimo ar perdraudimo įmonės, draudimo ar perdraudimo tarpininkų veikla, dėl jų veiklos trūkumų ar pažeidimų ir, jei tuos trūkumus ar pažeidimus įmanoma pašalinti, nustatyti jų pašalinimo terminus;

3) šio įstatymo 208 straipsnyje nustatytais pagrindais skirti šio įstatymo 208 straipsnyje nustatytas baudas;

1) viešai paskelbia šio įstatymo ir kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimą ir jį padariusį asmenį;

2) įspėja dėl šio įstatymo ir kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimo ir nurodo per nustatytą terminą nutraukti teisės akto pažeidimą;

3) skiria šio įstatymo nustatytas pinigines baudas;

4) šio įstatymo 45 ar 46 straipsnyje nustatytais atvejais pareikalauti , kad draudimo ar perdraudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas pateiktų finansinės būklės atkūrimo planus, ir nustatyti  šių planų pateikimo terminus;

5) šio įstatymo 206 straipsnyje nustatytais pagrindais įpareigoti  draudimo įmonę ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialą per priežiūros institucijos nustatytą terminą perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis;

4) laikinai, kol yra pagrindas, sustabdo (apriboja) draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės akcininko balsavimo teisę;

65) reikalauti reikalauja, kad per priežiūros institucijos nustatytą terminą draudimo ar perdraudimo įmonės valdymo ar priežiūros organai pakeistų stebėtojų tarybą ar jos narį, pakeistų valdybą ar jos narį, vadovą, asmenis, atsakingus už rizikos valdymo, aktuarinę, atitikties vertinimo ir vidaus audito funkcijas, ar kitus vadovaujamąsias pareigas einančius asmenis;

76) reikalauti reikalauja, kad per priežiūros institucijos nustatytą terminą draudimo kontroliuojančioji įmonė, mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė pakeistų stebėtojų tarybą ar jos narį, pakeistų valdybą ar jos narį, vadovą;

87) reikalauti reikalauja, kad trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė per priežiūros institucijos nustatytą terminą pakeistų Lietuvos Respublikoje įsteigto trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo vadovą, asmenis, atsakingus už rizikos valdymo, aktuarinę, atitikties vertinimo ir vidaus audito funkcijas, ar kitus vadovaujamąsias pareigas einančius asmenis;

98) reikalauti reikalauja per priežiūros institucijos nustatytą terminą pakeisti draudimo ar perdraudimo įmonės likvidatorių, likvidacinės komisijos pirmininką ar jos narį, asmenį, atsakingą už Lietuvos Respublikoje įsteigto trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo likvidavimą;

109) šio įstatymo 207 straipsnyje nustatytais pagrindais areštuoti areštuoja draudimo ar perdraudimo įmonių ir Lietuvos Respublikoje įsteigtų trečiųjų valstybių draudimo ar perdraudimo įmonių filialų turtą;

11) šio įstatymo 165 straipsnio 5 dalies 3–7 punktuose ir 6 dalyje nustatytais pagrindais išbraukti draudimo brokerį iš draudimo brokerių sąrašo ar laikinai sustabdyti draudimo brokerio pažymėjimo galiojimą;

1210) laikinai sustabdyti sustabdo draudimo veiklos licencijos, perdraudimo veiklos licencijos, draudimo brokerių įmonės veiklos licencijos, leidimo trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo veiklai ar kitos trečiosios valstybės nepriklausomų draudimo tarpininkų filialo veiklai Lietuvos Respublikoje ar jų suteikiamų teisių galiojimą, laikinai uždrausti uždraudžia priklausomam draudimo ar perdraudimo tarpininkui vykdyti draudimo tarpininkavimo veiklą;

1311) šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 5 ir 6 punktuose ir 3 dalyje, 82 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4–10 punktuose ir 3 dalyje, 164 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 5 punktuose ar 194 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 5 punktuose nustatytais pagrindais panaikinti panaikina draudimo veiklos licencijos, perdraudimo veiklos licencijos, draudimo brokerių įmonės veiklos licencijos, leidimo trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo veiklai ar trečiosios valstybės nepriklausomų draudimo tarpininkų filialo veiklai Lietuvos Respublikoje galiojimą, visam laikui uždrausti uždraudžia priklausomam draudimo ar perdraudimo tarpininkui vykdyti draudimo tarpininkavimo veiklą.“

 

20 straipsnis. 205 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 205 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„205 straipsnis. Poveikio priemonių taikymo pagrindai ir tvarka

1. Išskyrus atvejus, kai šio įstatymo 204 straipsnyje nustatomi konkrečios poveikio priemonės taikymo pagrindai, priežiūros institucija turi teisę taikyti šio įstatymo 204 straipsnyje nurodytas poveikio priemones, jeigu yra bent vienas iš šių pagrindų Poveikio priemonės taikomos, kai yra bent vienas iš šių pagrindų, išskyrus atvejus, kai šio įstatymo 204 straipsnyje nustatomi konkrečios poveikio priemonės taikymo pagrindai:

1) priežiūros institucijai atsisakyta pateikti informaciją arba suteikta neteisinga informacija;

1) vykdoma draudimo, perdraudimo, draudimo tarpininkavimo ar perdraudimo tarpininkavimo veikla, jei nėra tam šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktos teisės ar ši teisė apribota pagal šį įstatymą arba atliekami kiti veiksmai ar veikla, kuriuos draudžia šis įstatymas;

2) pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymai, priežiūros institucijos sprendimai ar kiti teisės aktai;

2) šiame įstatyme nurodyta licencija ar leidimas gautas pateikus priežiūros institucijai klaidingą informaciją arba pasinaudojus kitomis neteisėtomis priemonėmis;

3) pažeisti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktai ir kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucija kreipėsi į priežiūros instituciją dėl poveikio priemonės taikymo Lietuvos Respublikos fiziniam ar juridiniam asmeniui;

4) pažeistos draudimo, perdraudimo ar draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo veiklos sąlygos;

5) nesilaikyta pagal šio įstatymo 45 straipsnį priežiūros institucijos patvirtinto draudimo įmonės, perdraudimo įmonės ar kitos trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės finansinės būklės atkūrimo plano;

6) grupės, kuriai priklauso draudimo ar perdraudimo įmonė, struktūra efektyvią priežiūrą daro neįmanomą;

7) draudimo ar perdraudimo įmonę kontroliuojantys asmenys, joje dalyvaujančios įmonės ir asmenys, stebėtojų tarybos, valdybos nariai, vadovas, asmenys, atsakingi už rizikos valdymo, aktuarinę, atitikties vertinimo ir vidaus audito funkcijas, ar kiti vadovaujamąsias pareigas einantys asmenys neatitinka kriterijų, nustatytų šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje;

8) trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonę kontroliuojantys asmenys, joje dalyvaujančios įmonės ir asmenys, stebėtojų tarybos, valdybos nariai, vadovas, filialo vadovas, asmenys, atsakingi už rizikos valdymo, aktuarinę, atitikties vertinimo ir vidaus audito funkcijas, ar kiti vadovaujamąsias pareigas einantys asmenys neatitinka kriterijų, nustatytų šio įstatymo 80 straipsnyje;

9) draudimo brokerių įmonę kontroliuojantys asmenys, joje dalyvaujančios įmonės ir asmenys, stebėtojų tarybos, valdybos nariai, vadovas neatitinka kriterijų, nustatytų šio įstatymo 162 straipsnyje, trečiosios valstybės nepriklausomų draudimo tarpininkų įmonę kontroliuojantys asmenys, joje dalyvaujančios įmonės ir asmenys, priežiūros ir valdymo organų nariai, filialo vadovas neatitinka kriterijų, nustatytų šio įstatymo 193 straipsnio 2 dalies 2 punkte;

10) draudimo kontroliuojančiosios įmonės, mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės stebėtojų tarybos, valdybos narių ir vadovo reputacija nėra vertinama kaip nepriekaištinga ar jų kvalifikacija yra netinkama patikimam ir riziką ribojančiam valdymui užtikrinti;

11) pablogėja draudimo įmonės, perdraudimo įmonės, draudimo brokerių įmonės ar trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo ar nepriklausomo draudimo tarpininko filialo finansinė būklė ir ji nebeatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų arba kai draudimo įmonės, trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo, draudimo brokerių įmonės ar trečiosios valstybės nepriklausomo draudimo tarpininko filialo veikla gali pažeisti draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ar nukentėjusių trečiųjų asmenų interesus ar iškyla tokio pablogėjimo ar pažeidimo grėsmė;

12) draudimo ar perdraudimo įmonės akcininkai ar šio įstatymo 23 straipsnyje nurodyti įsigyjantys asmenys daro ar ketina daryti neigiamą poveikį skaidriam, apdairiam, patikimam ir riziką ribojančiam draudimo ar perdraudimo įmonės valdymui;

13) nustatytais terminais nepateikiama šiame įstatyme, kituose teisės aktuose, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, nurodyta ar priežiūros institucijos pareikalauta informacija arba pateikiama neišsami, neteisinga arba netiksli informacija;

14) nustatyta tvarka nevykdomi arba netinkamai vykdomi priežiūros institucijos pagal šio įstatymo 201 straipsnį duoti privalomi nurodymai;

15) pažeisti Reglamente (EB) Nr. 1060/2009 nustatyti reikalavimai;

16) pažeisti Reglamente (ES) Nr. 1286/2014 nustatyti reikalavimai;

17) trukdoma priežiūros institucijai arba jos įgaliotiems asmenims atlikti patikrinimus;

1318) draudimo įmonės, trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo, Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonės draudimo sutarčių standartinės sąlygos neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų.;

19) draudimo ar perdraudimo įmonė arba draudimo ar perdraudimo tarpininkas naudojasi asmenų, kurie neturi teisės vykdyti draudimo ar perdraudimo produktų platinimo veiklos, teikiamomis draudimo ar perdraudimo produktų platinimo paslaugomis;

20) padaroma kitų šio įstatymo ar kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimų.

2. Priežiūros institucija parenka poveikio priemonę atsižvelgdama į pažeidimo, dėl kurio taikoma ši priemonė, turinį, asmens kaltę, poveikio priemonės proporcingumą pažeidimui, šio pažeidimo ir taikomos priemonės pasekmes asmeniui, kuriam taikoma poveikio priemonė, ir draudimo, perdraudimo, draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo sistemos saugumui, stabilumui ir patikimumui Lietuvos Respublikoje ir pagal turimą informaciją – Europos ekonominės erdvės valstybėse.

2. Poveikio priemonių taikymo tvarką nustato Lietuvos banko įstatymas.

3. Sprendimas dėl poveikio priemonės taikymo privalo būti priimtas per 3 mėnesius nuo pažeidimo ar pagrindo taikyti poveikio priemonę nustatymo dienos. Už pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip 2 metai, poveikio priemonės negali būti taikomos.

4. Klausimas dėl poveikio priemonės taikymo svarstomas dalyvaujant asmeniui, kuriam taikoma poveikio priemonė, arba jo atstovams. Asmens arba jo atstovo neatvykimas, jeigu jiems apie klausimo dėl poveikio priemonės taikymo svarstymą buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis priimti sprendimą taikyti poveikio priemonę.

5. Už tą patį pažeidimą gali būti taikoma tik viena poveikio priemonė, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Poveikio priemonės paskyrimas neatleidžia nuo pareigos, už kurios nevykdymą paskirta poveikio priemonė, atlikimo.

6. Sprendimo dėl poveikio priemonės taikymo rezoliucinė dalis priežiūros institucijos sprendimu gali būti skelbiama viešai priežiūros institucijos interneto svetainėje ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.

73. Priežiūros institucija turi teisę imtis visų reikiamų priemonių, kad apsaugotų draudėjų interesus pagal draudimo ar perdraudimo sutartis, kai draudimo ar perdraudimo įmonės, Lietuvos Respublikoje įsteigtų trečiųjų valstybių draudimo ar perdraudimo įmonės filialo finansinė padėtis blogėja, neatsižvelgdama į šio įstatymo 45 ir 46 straipsnių nuostatas. Taikomos priemonės turi būti proporcingos ir atitikti mokumo būklės pablogėjimo lygį ir trukmę.

8. Jeigu teisės pažeidimas yra mažareikšmis ir (ar) jeigu įstatymo reikalavimų laikymasis gali būti užtikrintas kitomis priemonėmis, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, šio įstatymo 204 straipsnyje numatyta poveikio priemonė gali būti neskiriama.“

 

21 straipsnis. 207 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 207 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Turto areštas skiriamas šio įstatymo 205 straipsnio 2–5 dalyse nustatyta tvarka. Priežiūros institucija, nustačiusi arba turėdama pagrindą įtarti teisės aktų pažeidimus arba draudimo ar perdraudimo įmonės ar trečiosios valstybės draudimo arba perdraudimo įmonės filialo veiklos trūkumus, taip pat jei kyla grėsmė draudimo ar perdraudimo įmonės ar trečiosios valstybės draudimo arba perdraudimo įmonės filialo veiklos stabilumui ir patikimumui arba visuomenės, draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ar nukentėjusių trečiųjų asmenų interesams, turi teisę mutatis mutandis vadovaudamasi Lietuvos banko įstatymo 421straipsnyje nustatyta tvarka, taikoma teismo leidimams, prašyti teismo  nutartimi laikinai areštuoti asmenų turtą. Priežiūros institucijos prašymus areštuoti turtą nagrinėja Vilniaus apygardos administracinis teismas. Turto arešto aktą pasirašo priežiūros institucijos vadovas. Turto arešto aktas registruojamas Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo nustatyta tvarka.“

 

22 straipsnis. 208 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 208 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„208 straipsnis. Priežiūros institucijos skiriamos Bbaudos

1. Draudimo įmonei, perdraudimo įmonei, kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonei, trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialui, vykdantiems veiklą, kurios pagal draudimo veiklos licenciją, perdraudimo veiklos licenciją, leidimą filialo veiklai ar kitus veiklą reglamentuojančius teisės aktus šie asmenys neturi teisės vykdyti, asmenims, kurie neteisėtai verčiasi draudimo ar perdraudimo įmonės, draudimo ar perdraudimo tarpininkų veikla, gali būti skiriama iki 30 000 eurų bauda.

2. Draudimo įmonei, perdraudimo įmonei, draudimo ar perdraudimo tarpininkų įmonei, draudimo kontroliuojančiajai įmonei, mišrios veiklos finansų kontroliuojančiajai įmonei, kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonei, kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo tarpininko įmonei, trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės, draudimo ar perdraudimo tarpininko įmonės filialui, draudimo ar perdraudimo įmonės pasitelktam asmeniui (šio įstatymo 30 straipsnis), kurie atsisakė pateikti informaciją arba pateikė neteisingą informaciją priežiūros institucijai, gali būti skiriama iki 20 000 eurų bauda.

3. Draudimo įmonei, perdraudimo įmonei, draudimo ar perdraudimo tarpininkų įmonei, draudimo kontroliuojančiajai įmonei, mišrios veiklos finansų kontroliuojančiajai įmonei, kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonei, kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo tarpininko įmonei, trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonei, draudimo ar perdraudimo tarpininko įmonei, draudimo ar perdraudimo įmonės pasitelktam asmeniui (šio įstatymo 30 straipsnis), šiurkščiai pažeidusiems šį įstatymą ar kitus draudimo, perdraudimo ir draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo veiklą reglamentuojančius teisės aktus, gali būti skiriama iki 100 000 eurų bauda.

4. Draudimo įmonei, perdraudimo įmonei, draudimo tarpininkų įmonei ar užsienio valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės ar nepriklausomo draudimo tarpininko įmonės filialui, pažeidusiems 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų nustatytus reikalavimus, gali būti skiriama iki 100 000 eurų bauda.

5. Bauda skiriama šio įstatymo 205 straipsnio 2–5 dalyse nustatyta tvarka.

6. Priežiūros institucijos paskirta bauda į valstybės biudžetą turi būti sumokėta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo dienos, kurią asmuo, kuriam paskirta bauda, gavo sprendimą dėl baudos paskyrimo.

7. Nesumokėta bauda išieškoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Baudų paskyrimas neatleidžia juridinio asmens ar filialo vadovų nuo įstatymų nustatytos civilinės ir baudžiamosios atsakomybės.

1. Priežiūros institucija skiria baudas:

1) juridiniams asmenims iki 5 procentų bendrųjų metinių pajamų;

2) juridinio asmens vadovams ir kitiems fiziniams asmenims 350 000 eurų, o už draudimo principu pagrįstų investicinių produktų platinimo veiklos reikalavimų pažeidimą – iki 700 000 eurų.

2. Juridinio asmens bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, nustatomos pagal paskutinių juridinio asmens sudarytų (pasirašytų) metinių finansinių ataskaitų duomenis. Jei juridinis asmuo priklauso patronuojančiajai įmonei, kaip ji apibrėžta Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje, bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, yra pajamos, nurodytos pagrindinės patronuojančiosios įmonės paskutinėse sudarytose (pasirašytose) metinėse konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose.

3. Jei dėl šio įstatymo 205 straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų buvo neteisėtai gauta pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengta nuostolių ar padaryta žalos ir šių pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydis, jei jį įmanoma nustatyti, viršijo šio straipsnio 1, 4 arba 5 dalyje nurodytus baudų dydžius, priežiūros institucija  skiria baudą iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydžio.

4. Tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti juridinio asmens bendrųjų metinių pajamų, priežiūros institucija  vietoj šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos baudos  skiria juridiniam asmeniui baudą iki 700 000 eurų.

5. Kai juridinio asmens bendrosios metinės pajamos yra mažesnės negu 1 milijonas eurų, priežiūros institucija vietoj šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos baudos  skiria juridiniam asmeniui iki 100 000 eurų baudą.

6. Šio įstatymo 205 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodytais atvejais priežiūros institucija  už kiekvieną privalomo nurodymo nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną skiria baudą iki 1 procento bendrųjų metinių pajamų, o tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti bendrųjų metinių pajamų, – iki 1 500 eurų.

7. Baudos apskaičiuojamos vadovaujantis Lietuvos banko įstatymo 433 straipsnyje nustatyta tvarka.“

 

23 straipsnis. 209 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 209 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) turi teisę šio įstatymo 205 straipsnio 1 dalies 1 13 ir 2 20 punktuose nustatytais pagrindais, taip pat kai pablogėja kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės finansinė būklė, kai kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonės veikla gali pažeisti draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ar nukentėjusių trečiųjų asmenų interesus arba kyla tokio pablogėjimo ar pažeidimo grėsmė, taikyti poveikio priemones, nustatytas šio straipsnio 4 dalyje;“

2. Pakeisti 209 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonei priežiūros institucija turi teisę taikyti šias poveikio priemones:

1) įspėti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonę dėl šio įstatymo nustatytų Lietuvos Respublikos ir kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimų ir nustatyti šių pažeidimų pašalinimo terminus ir nurodyti per nustatytą terminą nutraukti teisės akto pažeidimą bei užtikrinti, kad jis nesikartotų;

2) reikalauti, kad būtų pakeistas kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo vadovas;

 3) šio įstatymo 207 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir kai yra kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos prašymas, areštuoti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės turtą, esantį Lietuvos Respublikoje;

4) skirti Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonei šiame įstatyme nustatytas baudąas (šio įstatymo 208 straipsnis);

5) laikinai ar visam laikui uždrausti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonei vykdyti veiklą Lietuvos Respublikoje.“

3. Pakeisti 209 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Kai kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė pažeidžia jai taikomus Lietuvos Respublikos teisės aktus, nepateikia informacijos priežiūros institucijai arba kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonė vykdo rizikingą veiklą, galinčią pakenkti draudėjų, apdraustųjų, nukentėjusių trečiųjų asmenų ir naudos gavėjų interesams, priežiūros institucija pirmiausia įspėja šią draudimo ar perdraudimo įmonę dėl nustatytų Lietuvos Respublikos teisės aktų pažeidimų ir nustato šių pažeidimų pašalinimo terminus skiria šio straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytą poveikio priemonę. Jeigu pažeidimai nepašalinami priežiūros institucijos nustatytais terminais ir tvarka, priežiūros institucija privalo apie tai pranešti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai ir prašyti, kad ši imtųsi visų teisės aktų leidžiamų priemonių pažeidimams pašalinti.“

 

24 straipsnis. 210 straipsnio pakeitimas

1.      Pakeisti 210 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo tarpininkų, teikiančių paslaugas Lietuvos Respublikoje, ar šių tarpininkų Lietuvos Respublikoje įsteigtų filialų veiklos priežiūrą atlieka šios valstybės priežiūros institucija. Nepaisant šios nuostatos, priežiūros institucija turi teisę prižiūrėti, ar šie subjektai, vykdydami veiklą Lietuvos Respublikoje, laikosi šiame įstatyme tiesiogiai jiems nustatytų reikalavimų ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų, ir turi kitas šiame straipsnyje nustatytas teises ir pareigas.“

2. Pakeisti 210 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Priežiūros institucija turi teisę:

1) gauti informaciją iš kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo tarpininko ar jo įsteigto filialo;

2) atlikti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo tarpininko filialo patikrinimus šio įstatymo 212 straipsnyje nustatyta tvarka;

3) dalyvauti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos atliekamame šios Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo tarpininko filialo patikrinime;

4) šio įstatymo 205 straipsnio 1 dalies 1 13 ir 2 20 punktuose nustatytais pagrindais, taip pat kai pablogėja kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo tarpininko įmonės filialo finansinė būklė ir ji nebeatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, kai pažeisti draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ar nukentėjusių trečiųjų asmenų interesai arba kyla tokio pablogėjimo ar pažeidimo grėsmė ar kai kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo tarpininko ar jo filialo rizikinga veikla gali pakenkti draudėjų, apdraustųjų, nukentėjusių trečiųjų asmenų ir naudos gavėjų interesams, taikyti poveikio priemones, numatytas šio straipsnio 3 dalyje;

5) teikti rekomendacijas ir privalomus nurodymus Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo tarpininkui ar jo įsteigtam filialui dėl jų veiklos Lietuvos Respublikoje.“

3. Pakeisti 210 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Priežiūros institucija turi teisę taikyti šias poveikio priemones kKitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo tarpininkui ar jo filialui priežiūros institucija turi teisę taikyti šias poveikio priemones:

1) įspėti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo tarpininką dėl šio įstatymo nustatytų Lietuvos Respublikos ir kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimų ir nustatyti šių pažeidimų pašalinimo terminus ir nurodyti per nustatytą terminą nutraukti teisės akto pažeidimą bei užtikrinti, kad jis nesikartotų;

3)2) reikalauti pakeisti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo tarpininko įmonės filialo Lietuvos Respublikoje vadovą ar darbuotojus, vykdančius tarpininkavimo veiklą;

4)3) skirti Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo tarpininko įmonei šiame įstatyme nustatytas baudąas (šio įstatymo 208 straipsnis);

5)4) laikinai ar visam laikui uždrausti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo tarpininko veiklą Lietuvos Respublikoje.“

 

25 straipsnis. 211 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 211 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„211 straipsnis. Pasaulio prekybos organizacijos narių, kurios yra trečiosios valstybės, draudimo įmonės

1. Priežiūros institucija, atlikdama Pasaulio prekybos organizacijos narės, kuri yra trečioji valstybė, draudimo įmonės veiklos neįsteigus filialo Lietuvos Respublikoje priežiūrą, turi teisę:

1) iš trečiosios valstybės draudimo įmonės gauti informaciją, reikalingą priežiūros funkcijoms atlikti;

2) šio įstatymo 205 straipsnio 1 dalies 1 13 ir 2 20 punktuose nustatytais pagrindais ar kai pažeisti draudėjų, apdraustųjų, nukentėjusių trečiųjų asmenų ir naudos gavėjų interesai, taikyti poveikio priemones, numatytas šio straipsnio 2 dalyje.

2. Priežiūros institucija trečiosios valstybės draudimo įmonei gali taikyti šias poveikio priemones:

1) įspėti trečiosios valstybės draudimo įmonę dėl šio įstatymo nustatytų Lietuvos Respublikos ir kitų teisės aktų pažeidimų ir nustatyti šių pažeidimų pašalinimo terminus ir nurodyti per nustatytą terminą nutraukti teisės akto pažeidimą bei užtikrinti, kad jis nesikartotų;

2) laikinai ar visam laikui uždrausti trečiosios valstybės draudimo įmonei sudaryti draudimo sutartis su Lietuvos Respublikos fiziniais ar juridiniais asmenimis.

3. Apie taikomą poveikio priemonę priežiūros institucija raštu praneša draudimo įmonei ir išsamiai nurodo šios priemonės taikymo motyvus.“

 

26 straipsnis. 212 straipsnio pakeitimas

1. Pripažinti netekusia galios 212 straipsnio 2 dalį.

2. Patikrinimų atlikimo tvarką nustato priežiūros institucija.

2. Pakeisti 212 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ir perdraudimo įmonių, draudimo ir perdraudimo tarpininkų filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, šios valstybės priežiūros institucijos prašymu arba savo iniciatyva prieš tai pranešusi atitinkamos kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai; “

3. Pakeisti 212 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Reikalavimai priežiūros institucijos rengiamiems patikrinimams yra  nustatyti Lietuvos banko įstatymo 421 straipsnyje. Atlikdami patikrinimą, priežiūros institucijos pareigūnai, tarnautojai, darbuotojai ar pasitelkti asmenys turi Lietuvos banko įstatyme ir šiame įstatyme nustatytas teises teisę:.

1) gauti tikrinamų asmenų žodinius ir rašytinius paaiškinimus, reikalauti, kad šie asmenys ar jų atstovai atvyktų duoti paaiškinimų į patikrinimą atliekančio asmens patalpas;

2) pateikę tarnybinį pažymėjimą ir (ar) asmens tapatybės dokumentą bei priežiūros institucijos sprendimą, atlikti patikrinimą, laisvai įeiti į įmonių patalpas darbo metu, tikrinti dokumentus, apskaitos registrus, kitus patikrinimui reikalingus informacijos šaltinius ir pagal tikrinimo medžiagą iš ekspertizės įstaigų ar ekspertų gauti išvadas;

3) išreikalauti ar pasidaryti apskaitos dokumentų, sutarčių, įsakymų, kitų dokumentų ir informacijos kopijas;

4) laikinai, ne ilgiau kaip vienam mėnesiui, paimti tikrinamų įmonių dokumentus, kurie gali būti naudojami kaip pažeidimo įrodymai, palikdami motyvuotą sprendimą dėl dokumentų paėmimo ir dokumentų poėmio aktą;

5) pateikę priežiūros institucijos sprendimą, gauti iš kredito ir finansų įstaigų duomenis, pažymas ir dokumentų apie finansines operacijas, susijusias su tikrinama įmone, kopijas.“

 

27 straipsnis. 221 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 221 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„221 straipsnis. Gyvybės ir ne gyvybės draudimo veiklos vykdymas

Veikiančios ne gyvybės draudimo įmonės, turinčios galiojančių gyvybės draudimo sutarčių, naudojasi teisėmis ir vykdo pareigas pagal šias sutartis iki šių sutarčių pabaigos. Šių draudimo sutarčių šalys, įsigaliojus šiam įstatymui, negali keisti iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytos gyvybės draudimo sutarties termino nustatydamos ilgesnį gyvybės draudimo sutarties terminą. Veikiančios ne gyvybės draudimo įmonės, turinčios galiojančių gyvybės draudimo sutarčių, privalo vadovautis priežiūros institucijos nurodymais dėl nustatytais gyvybės draudimo ir ne gyvybės draudimo veiklos atskiro valdymo reikalavimais.“

 

28 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas

1. Papildyti Įstatymo priedą 17 punktu:

„17. 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų (OL 2009 L 302, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 462/2013 (OL 2013 L 146, p. 1).“

2. Papildyti Įstatymo priedą 18 punktu:

„18. 2014 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1286/2014 dėl mažmeninių investicinių produktų paketų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų (MIPP ir DIP) pagrindinės informacijos dokumentų (OL L 352, 2014, p. 1).“

 

29 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m.  birželio 15 d.

2. Priežiūros institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

3. Asmenys, kurie yra laikomi atitinkantys Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 11 straipsnio, galiojusio iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, nurodytus reputacijos, kvalifikacijos ir patirties reikalavimus, įsigaliojus šiam įstatymui laikomi atitinkančiais šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 11 straipsnyje nurodytus reikalavimus, jeigu įsigaliojus šiam įstatymui neatsiranda aplinkybių, nustatytų šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 11 straipsnyje.

4. Šio įstatymo 3 straipsnio ir 11 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl skundų nagrinėjimo taikomos tik po įstatymo įsigaliojimo gautų draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų skundų nagrinėjimui.

5. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėtos, bet nebaigtos baudų skyrimo ir kitų poveikio priemonių taikymo procedūros vykdomos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusias Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo nuostatas.

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

Respublikos Prezidentas