LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 313
STENOGRAMA
2015 m. gruodžio 22 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoja I. DEGUTIENĖ
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF*). Pradedame vakarinį posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 74 Seimo nariai.
15.06 val.
Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 3 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1923(2) (priėmimo tęsinys)
Gerbiamieji kolegos, buvo pertrauka iki kito posėdžio. Iš rytinio posėdžio – Valstybinių pensijų įstatymo 3 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymas. Liko tiktai motyvai. Priėmimo stadija. Kalbame. V. Saulis – už.
V. SAULIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, mes, Pasipriešinimo okupaciniams režimams komisija, būdami šio įstatymo iniciatoriai, nuėjome tikrai sudėtingą jo svarstymo kelią. Aš labai dėkingas tiek Socialinių reikalų ir darbo komitetui, tiek kitiems komitetams, kurie pritarė šitam įstatymo projektui. Mes buvome jau ir sutikę, kad šitas įstatymas įsigaliotų nuo 2017 m. sausio 1 d., motyvuodami tuo, kad kitų metų biudžetas jau sudarytas. Tačiau atsiradusi kolegos R. Dagio pataisa truputį sujaukė visą šitą mūsų įstatymo svarstymą. Tad man jau nieko nebelieka, kaip tik pritarti šitam variantui, kad šitas įstatymas įsigaliotų nuo 2016 m. sausio 1 d. Ačiū.
PIRMININKĖ. A. Sysas – prieš.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, pirmiausia aš prieš, nes buvo nusižengta tam tikrai etikai. Komitete buvo sutarta, kad nuo 2017 metų, o ne nuo 2016 metų, kaip čia užregistravo išvadų rengėjas R. J. Dagys, nors jis pats pritarė komiteto nuomonei, o čia užregistravo naują. Mes elgiamės šiek tiek nekorektiškai biudžeto atžvilgiu.
Apskritai kalbant apie šitą įstatymą, daugelis gal nesidomėjo, bet kalbama apie tai, kad Lietuvoje yra asmenų, kurie gali gauti kelias pensijas iš karto, neskaitant našlių ir našlaičių. Čia išvis atskira istorija, kai 80-mečiai našlaičiai gauna pensijas. Tik Lietuvoje yra tokie stebuklai, bet tiek to.
Aš norėčiau pasekti, prisimenate, buvo tokia pasaka apie auksinę žuvelę. Kai pagavo auksinę žuvelę, tai ko paprašė? Pirma geldos, kad būtų teisinga. Kai gavo geldą, tada jau sakė, kad reikia dar trobelę sutvarkyti, po to skalbimo mašinos, po to automatinės. Kažkas panašaus ir su šituo įstatymu – kai padaroma tam tikra lengvata kitų mokesčių mokėtojų sąskaita, mes norime vis daugiau ir greičiau, ir atskiroms grupėms. Tai nusižengta pirmiausia mūsų pensijų gairių įstatymui, nes mes sakėme, kad valstybinių pensijų daugiau neplėsime, nusižengta Biudžeto sandaros įstatymui, nes tai nepadaryta. Lygiai taip pat ir su šituo įstatymu. Komitetas padarė išlygą ir pasakė – nuo 2017 metų, tiek to – rinkitės tą pensiją, kuri didesnė, neskaitant našlių ir našlaičių, bet, aišku, kai gauni gerai, norisi dar geriau. Todėl aš tikrai negaliu pritarti šitam įstatymui, nes, sakau, keliose vietose jis pažeidžia mūsų įstatymų leidimo tvarką.
PIRMININKĖ. R. J. Dagys – už. Nėra. M. Zasčiurinskas – prieš.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamoji pirmininke. Iš tiesų Lietuvoje yra tokia situacija, kad daugelio žmonių pajamos yra per mažos. Juk mes puikiai žinome, kad atlyginimai ar socialinės išmokos, pašalpos ir panašiai yra trečioje vietoje nuo galo. Mes esame viena iš skurdžiausių šalių. Taip pat mes puikiai žinome, kad penktadalis Lietuvos žmonių gyvena žemiau skurdo ribos ir dar 20 % tų žmonių yra arti skurdo ribos. Mes taip pat žinome daug kitų rodiklių, kurie aiškiai sakė, kad lėšų perskirstymas tarp atskirų socialinių grupių yra nesąžiningas. Matydamas tokią situaciją Seimas svarstė klausimą dėl situacijos, kuri yra susidariusi su valstybinėmis pensijomis, konstatavo, kad valstybines pensijas gali gauti… Kad yra tokių žmonių, kurie gauna įvairiausias išmokas, pensijas įvairių rūšių, po vieną, po dvi, po tris, po keturias, ir tada Seimas nusprendė įpareigoti Vyriausybę iki liepos 15 d. sudaryti komisiją, tiksliau, darbo grupę, kuri parengtų Valstybinių pensijų pertvarkymo gaires, analogiškai, kaip 2012 metais buvo parengtos Valstybinio socialinio draudimo pensijų pertvarkymo gairės. Šita grupė yra sudaryta, jinai parengė atitinkamus pasiūlymus ir tie pasiūlymai šiuo metu yra svarstomi Vyriausybėje.
Dabar, jeigu mes didiname žmonių skaičių, neatsižvelgdami į tas gaires, kurias mums reikės vykdyti, jeigu mes galvojame, kad našlaičiai gali būti 70-mečiai, 80-mečiai ir už tai valstybė jiems turi mokėti mūsų visų sąskaita atitinkamus atlyginimus, aš negalvoju, kad tai yra sąžininga. Todėl aš pasisakau prieš šio įstatymo priėmimą šiandien, prieš gairių patvirtinimą plenariniame posėdyje. Ačiū.
PIRMININKĖ. S. Brundza – už.
S. BRUNDZA (TTF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, dar jaunystėje girdėjau tokį pasakojimą, kaip sūnus nuvežė tėvelį rogutėmis į mišką mirti ir apsisuko grįžti namo, o tėvukas iš paskos šaukė: „Sūneli, sūneli, pasiimk rogutes, nes po to nebus su kuo tavęs nuvežti.“ Tai kiek mes galime taip elgtis su vyresniąją karta pamiršdami, kad mums tų rogučių irgi prireiks? Nesuprantami dalykai vis dėlto vyksta. Negi mes norime sulaukti, kad visi išmirtų ir tada nebereikėtų mokėti. Iki 2017 metų tikrai daug kam nereikės mokėti, jeigu mes pradėsime mokėti. Tad aš manau, kad negalime būti tokios ubagiškos psichologijos žmonės ir ubagiško mąstymo. Pavydėti vos ne kiekvieno lito. Galima pagalvoti, kad bus mokama nuo 2016 metų, tai jis jau bus virš skurdo ribos ir bus turtingas. Reikia turėti sąžinės! Ačiū.
PIRMININKĖ. P. Narkevičius prieš.
P. NARKEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Iš tikrųjų įstatymas svarbus tiems žmonėms, apie kuriuos kalbame, tačiau buvo svarstyta, buvo dėliotos biudžeto finansinės galimybės, pajėgumai ir buvo nutarta, kad tai bus nuo 2017 metų. Dabar, kai mes iššauname su jau priimtu biudžetu ir dar papildomai prašome pinigų, iš kur jų paimti neaišku, įdomu, kaip tas įstatymas priėmus bus apskritai vykdomas, iš kur bus perskirstomos eilutės ir ar čia nenusižengiama Statutui? Ačiū.
PIRMININKĖ. S. Jovaiša – už.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Man visiškai neaišku, koks čia skirtumas, jeigu mes norime tą įstatymą priimti, ar įsigaliojimo laikas nuo 2016 metų, ar nuo 2017 metų? Prieš pasisakantys turbūt susipainiojo, nes jie tarsi balsuotų už, bet metai netinka. Gerbiamieji, buvo visiems paaiškinta, iš kur galima paimti. Ministerija nepanaudoja milžiniško kiekio viso biudžeto, todėl racionalus, protingas perskirstymas ir išspręs šią problemą. Todėl siūlau daug nemąstyti, bus atsakingesnis požiūris į lėšų perskirstymą, ir klausimas bus išspręstas. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. D. Jankauskas – už.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kaip jau ir minėta, Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių piliečių teisių ir reikalų komisijos nariai įregistravo projektą, dėl kurio mes dabar apsispręsime, dar 2014 metų birželio viduryje. Pabandykime patys suvokti, kiek metai iš metų galime svarstyti tokį nedidelį klausimą. Buvo argumentas, kad nėra parengta valstybinių pensijų reforma. Primenu, kad dar 2014 metais jinai turėjo būti ne tik parengta, bet ir įgyvendinta pagal Vyriausybės patvirtintą priemonių planą dėl socialinio draudimo ir pensijos sistemos reformų.
Iš tikrųjų svarstymo stadijoje apsisprendėme dėl to, kad turėtų įsigalioti ne nuo 2017 metų, tai jau būtų vėl kitos kadencijos Seimo ir Vyriausybės darbai, o apsispręsta, kad turi įsigalioti nuo 2016 m. sausio 1 d. ir dabar, gerbdami savo pačių apsisprendimą, turime balsuoti už ir priimti įstatymą, kuris jau metų metus yra svarstomas. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Valstybinių pensijų įstatymo 3 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 67, prieš – 2, susilaikė 29. Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 3 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
15.17 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Godą Ambrasaitę-Balynienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektas Nr. XIIP-3898(2) (priėmimo tęsinys)
Gerbiamieji kolegos, skelbiu balsų skaičiavimo protokolą dėl Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Godą Ambrasaitę-Balynienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projekto Nr. XIIP-3898(2) priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso išduota biuletenių – 133, rasta biuletenių – 133, galiojančių – 128, negaliojančių – 5. Už balsavo 114, prieš – 5, susilaikė 9. Taigi Seimo nutarimas „Dėl pritarimo skirti Godą Ambrasaitę-Balynienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ priimtas. (Gongas. Plojimai)
15.19 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Antaną Rudzinską Lietuvos apeliacinio teismo teisėju“ projektas Nr. XIIP-3899(2) (priėmimo tęsinys)
Balsų skaičiavimo protokolas dėl Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Antaną Rudzinską Lietuvos apeliacinio teismo teisėju“ projekto Nr. XIIP-3899(2) priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso išduota biuletenių – 133, rasta biuletenių – 133, galiojančių – 130, negaliojančių – 3. Už – 114, prieš – 6, susilaikė 10. Seimo nutarimas „Dėl pritarimo skirti Antaną Rudzinską Lietuvos apeliacinio teismo teisėju“ priimtas. (Gongas. Plojimai)
15.20 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Algimantą Valantiną Lietuvos apeliacinio teismo teisėju“ projektas Nr. XIIP-3900(2) (priėmimo tęsinys)
Balsų skaičiavimo protokolas dėl Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Algimantą Valantiną Lietuvos apeliacinio teismo teisėju“ projekto Nr. XIIP-3900(2) priėmimo. Tylos!
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso išduota 133 biuleteniai, rasta – 133, galiojančių – 129, negaliojančių – 4. Už – 111, prieš – 11, susilaikė 7.
Seimo nutarimas „Dėl pritarimo skirti A. Valantiną Lietuvos apeliacinio teismo teisėju“ priimtas. (Gongas. Plojimai)
15.21 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Evaldo Pašilio skyrimui Lietuvos Respublikos generaliniu prokuroru“ projektas Nr. XIIP-3907(2) (priėmimo tęsinys)
Dėmesio, kolegos! Balsų skaičiavimo protokolas dėl Seimo nutarimo „Dėl pritarimo E. Pašilio skyrimui Lietuvos Respublikos generaliniu prokuroru“ projekto Nr. XIIP-3907(2) priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso išduota 133 biuleteniai, rasta – 133, galiojančių – 127, negaliojančių – 6. Už – 106, prieš – 11, susilaikė 10. Seimo nutarimas „Dėl pritarimo Evaldo Pašilio skyrimui Lietuvos Respublikos generaliniu prokuroru“ priimtas. (Gongas. Plojimai)
E. PAŠILIS. Garbūs Seimo nariai, posėdžio pirmininke, svečiai, esant tokiam dideliam pasitikėjimui, tikrai jaučiu dar didesnę atsakomybę neprasti to jūsų pasitikėjimo. Jaučiau, kokie užduodami klausimai, mačiau, koks svarbus viešojo intereso gynimas. Jeigu mes kalbėtume apie 1919 m., kada buvo sutvarkytas Teismų įstatymas ir prie Vyriausiojo tribunolo veikė valstybės gynėjas, tuo metu taip vadinosi, arba prokuratorius, tą sąvoka „valstybės gynėjas“ ir būtų tame viešojo intereso kontekste dar aktualesnė. Labai ačiū. Aš tikiuosi, kad panaši balsavimo proporcija bus ir svarstant prokuratūros didesnio finansavimo ir aktualių įstatymų projektų klausimus. (Juokas, plojimai salėje) Labai jums ačiū. Gerų ir gražių švenčių ir darbingų ateinančių metų. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos ir gerbiamoji Pirmininke, aš prašau: garbingai išleiskime ir padėkokime gerbiamajai G. Drėmaitei, kai Seimo nutarimu rytiniame posėdyje atleidome ją iš užimamų pareigų. Gerbiamoji Gražina Drėmaite, kviečiame jus į tribūną. (Plojimai)
L. GRAUŽINIENĖ. Viso Seimo vardu jau antrą kartą dėkoju jums už jūsų begalinį, nuoširdų darbą Lietuvai, už mūsų istorijos paveldo ir mūsų atminties išsaugojimą ateities kartoms. Ačiū jums už jūsų nuoširdų darbą, jūsų pavyzdžiu mes galime pasakyti: tas, kas dirba iš širdies, visada turi gerą rezultatą ir visų meilę. Labai jums ačiū. (Plojimai)
G. DRĖMAITĖ. Labai ačiū visiems. Gerų švenčių! (Plojimai)
15.24 val.
Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininko skyrimo“ projektas Nr. XIIP-3885(2) (svarstymo tęsinys)
PIRMININKĖ. Ačiū jums. Gerbiamieji kolegos, irgi buvo pertrauka iki kito posėdžio Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininko skyrimo“. Prašom. Gerbiamasis V. Stundys. (Šurmulys salėje)
V. STUNDYS (TS-LKDF). Vargu ar bus girdėti. Girdėti. Šioks toks triukšmas po džiaugsmingo patvirtinimo. Frakcijos vardu prašome dar vienos pertraukos šiuo klausimu iki kito posėdžio, kadangi kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių, kuo toliau aiškiniesi, tuo daugiau neaiškumų. Taigi prašome pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu? Ne. Balsuojame. Ar pritariame pertraukai iki kito posėdžio?
Pertrauka iki kito posėdžio. Reikia tik vieno penktadalio balsų.
15.26 val.
Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo Nr. IX-326 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3731(2) (svarstymas)
Dabar popietinės darbotvarkės klausimas – Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto svarstymas. Kviečiu į tribūną A. Nesteckį, Biudžeto ir finansų komiteto atstovą.
A. NESTECKIS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, rengė Lietuvos Respublikos loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto išvadas ir pritarė iniciatorių pateiktam ir komiteto patobulintam įstatymo projektui bei komiteto išvadoms. Šį įstatymo projektą komitetas siūlo Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti ir priimti kartu su 2016 metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymu, kadangi komitetas šitas išvadas teikė gruodžio 2 dieną. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkui. Diskusijose nėra norinčių kalbėti. Ar galime pritarti po svarstymo? Galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Dėkoju.
15.27 val.
Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektas Nr. XIIP-2013(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projekto Nr. XIIP-2013(2) priėmimas. Taikoma skubos tvarka. Kviečiu R. Žemaitaitį, Ekonomikos komiteto pirmininką. Yra pataisa, įregistruota Seimo nario K. Glavecko. K. Glaveckas pristato pataisą. Kęstuti Glaveckai! Kęstuti Glaveckai, jūsų pataisa, prašom pristatyti! Neprisimenate?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Čia dėl pinigų sumažinimo, buvo 169 mln., jūs siūlėte 80 mln.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, apie šitą nutarimą iš tikro buvo daug kalbėta ir komitete, ir šitoje salėje. Jis labai neskaniai kvepia. Tie pinigai, kurie įrašyti ir kurie iš esmės buvo įtraukti į pirminį biudžeto varianto 11 straipsnį, kur numatyta 150 mln. eurų valstybės turtinių įsipareigojimų dėl PPP, privačių objektų statybos, iš tikro nepagrįsti jokiais ekonominiais skaičiavimais arba tie skaičiavimai yra baisingai išpūsti. Jeigu tai būtų naujo kelio statyba, tai ji kainuotų daug pigiau negu dabar seno kelio rekonstrukcija. Įsivaizduokite, už 80 kilometrų – 159 mln. eurų valstybės turto įsipareigojimų! Tuo metu susisiekimo viceministras, kuris buvo mūsų komitete, aiškiai pasakė, kad galima jį padaryti už pusę tos sumos, už daug mažesnius pinigus, panaudojant žmonių sukauptus pinigus ir kitus finansinius instrumentus.
Todėl aš manau, priimti tokį nutarimą, kuris iš esmės negins viešojo intereso ir tik formaliai išspręs tą problemą ir išspręs būsimų investicijų sąskaita ir skolos sąskaita… Taigi siūlau nepritarti tam nutarimui ir iš naujo grąžinti iniciatoriams tobulinti, ir rasti kitus instrumentus.
PIRMININKĖ. Ar yra 29 Seimo nariai, palaikantys K. Glavecko siūlymą? Gal užsiregistruokite, ar yra 29 Seimo nariai?
Nėra 29 Seimo narių, taigi negalime svarstyti.
Toliau yra Seimo nario J. Razmos siūlymas. Jam komitetas pritarė. Gerbiamasis pirmininke, pasakykite.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Komitetas J. Razmos pasiūlymui pritarė.
PIRMININKĖ. Ar mes pritariame kartu su komitetu J. Razmos siūlymui? Galime pritarti.
Gerbiamieji kolegos, dabar dėl viso projekto keturi – už, keturi – prieš. M. Petrauskienė – už.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Iš tiesų greitai bus pusantrų metų, kaip mes diskutuojame dėl šio Vyriausybės projekto. Kiek daug triukšmo dėl to vieno vienintelio kelio, kiek nepasitikėjimo, kiek įvairių sąmokslo teorijų girdime! O šio projekto tikslas labai paprastas – rekonstruoti prieš 30 metų nutiestą kelią, kuris iš tiesų labai prastos kokybės, kelia pavojų eismo saugumui, eismo dalyvių gyvybei. Suprantama, rekonstrukcijai reikalingi dideli pinigai, tačiau, gerbiamieji, saugus eismas turėtų būti visų mūsų prioritetas. Aš labai siūlyčiau ir prašyčiau palaikyti šį nutarimą. Ačiū.
PIRMININKĖ. K. Glaveckas – prieš.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, net ponia M. Petrauskienė sakė, kad čia rekonstrukcija, o ne statyba. Lenkija stato autostradas maždaug už pusantro, du milijonus eurų, vieną kilometrą autostrados kartu su viadukais. Mes norim 85 kilometrus pastatyti už 2 mln. eurų ir ne naujo kelio, bet pakeisti senojo dangą ir sustatyti stulpelius ir ženklus. Mes neturėtume pritarti tokiam nutarimui. Tai pirma.
Antra. Kitų metų valstybės biudžete nėra 11 straipsnio, kuris numatė turtinius įsipareigojimus. Tai antras dalykas.
Ir trečias dalykas. Reikia norėti pastatyti tą kelią, o ne ieškoti būdų, kaip statant uždirbti pinigų, gerbiamieji socialdemokratai. Ačiū.
PIRMININKĖ. J. Razma – už.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, teoriškai dėl kiekvieno stambesnio projekto galime turėti įtarimų, kad jis bus įvykdytas neskaidriai. Aš irgi negaliu garantuoti, kaip Vyriausybė šį projektą įvykdys. Gerai, priėmėte mano pataisą, labai ačiū. Ji lemia, kad konkurso sąlygos bus atneštos į Seimą ir mes slaptojoje raštinėje galėsime viską atidžiai pasižiūrėti. Tai bus papildomas parlamentinės kontrolės lygmuo.
Manau, to tikėjimo, kad viskas gali būti padaryta skaidriai, galime turėti daugiau. Aš manau, kad ir konkurso organizatoriai, žinodami, kad reiks atnešti į Seimą, vengs kokių nors neskaidrumo sumanymų. O dabar žinome, kokia situacija finansuojant Kelių plėtros ir priežiūros programą, negrąžiname akcizo procento, paimame pinigus bendroms reikmėms. Europiniai pinigai dar neįsivažiavo. Iš tikrųjų tam tikras pagelbėjimas ir būtų koncesija šiuo laikotarpiu, už ją paskui per daugelį metų galėtume palaipsniui mokėti. Aš iš principo pritariu idėjai, kuri, manau, prisidės ir prie darbo vietų kūrimo, ir prie papildomų darbų mūsų asfaltbetonio gamintojams, ir įmonėms, kurios dirba toje srityje. Reikia tikėti, kad galime padaryti tokius konkursus ir skaidriai.
PIRMININKĖ. S. Brundza – prieš.
S. BRUNDZA (TTF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aišku, privataus ir valstybinio kapitalo partnerystė yra puikus dalykas, tik su viena sąlyga – jei tai yra nauda valstybei ir nauda privačiam kapitalui. Dabar situacija yra tokia – mes žinome, kad tai kainuoja kelis kartus brangiau, negu normaliai tą kelią pastatyti. Grupėje buvo svarstoma ir buvo informuota, kad bankų palūkanos sudaro apie 10 %, kad vien sutarties sudarymo mokestis litais yra virš 2 mln., kiek prisimenu. Visa tai yra didžiuliai kaštai.
Dabar Lietuvos žmonės bankuose laiko apie 60 mlrd. be palūkanų. Kodėl valstybė ignoruoja Lietuvos žmonių pinigus ir jais negalima pasinaudoti? Kai siūliau gerbiamajam susisiekimo ministrui išleisti valstybės vertybinius popierius ir surinktus pinigus panaudoti statybai, gerbiamasis ministras pasakė, kad didės valstybės skola. Gerai. Nereikia. Tada aš nuėjau pas grupės vadą gerbiamąjį A. Nesteckį ir t. t. Yra Akcinių bendrovių 55 straipsnis, kuris vadinasi „Obligacijos“. Akcinė bendrovė gali leisti obligacijas ir Lietuvos žmonėms tikrai užtektų 2 ar 2,5 %, suneštų pinigus ir kelias būtų pastatytas. Obligacijas gali išleisti tiek Kelių direkcija, tiek ir subjektas, juridinis asmuo, laimėjęs konkursą. Taigi tai galima padaryti kur kas pigiau ir kartais pigiau. Juk jau turime nepriklausomybės laivą, tai kiek mums tų laivų dar reikia? Ačiū.
PIRMININKĖ. V. Saulis – už.
V. SAULIS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Esu tas žmogus, kuris šiuo keliu naudojasi nuo pat jo atsiradimo. Kadaise mes labai džiaugėmės, kad atsirado toks kelias, galbūt vienintelis eksperimentinis kelias visoje tuometėje Lietuvoje, jis buvo padarytas betono pagrindu. Tačiau kuo toliau, tuo daugiau rūpesčių jis mums kelia. Kai važinėji šiuo keliu jau daugelį metų, matai, kaip jis kasmet dėvisi, eismo sąlygos prastėja. Jeigu kas važiavote paskutinėmis dienomis, o aš važiavau vakar vakare apie 10 val. vakaro, didžiulis eismas, kelias išdaužytas ir tikrai nežinai važiuodamas, ar pasieksi galutinį tašką, būtent Vilnių.
Galima šiandien ginčytis, diskutuoti dėl finansavimo modelio. Kažkodėl mes pamiršome viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektą prie Klaipėdos, Jakų žiedą, visi džiaugėmės ir šnekėjome, kad tai buvo geras pavyzdys. Manau, kad ir šis pavyzdys, šio kelio remonto pavyzdys bus tikrai labai teigiamas. Kviečiu kolegas palaikyti, o kas dar tuo abejoja, siūlau pavažiuoti juo kuo dažniau.
PIRMININKĖ. A. Nakas – prieš.
A. NAKAS (MSNG). Ačiū. Čia yra painiojami du dalykai: vienas dalykas yra kelio kokybė, kuri yra bloga, ir niekas nesako, kad to kelio nereikia, ir pinigai, ir nemažai kas sako, kad tokį patį projektą galima įgyvendinti perpus pigiau. Svarstymo metu vasaros pradžioje gerbiamoji M. Petrauskienė sakė – manau, kad jis bus vykdomas skaidriai. Dabar gerbiamasis ponas J. Razma lygiai taip pat kalba apie tikėjimą, kad tas projektas bus įgyvendintas skaidriai. Aš pastebėjau vieną dalyką – kai reikalas prieina iki politinės korupcijos, aš nežinau, ar visi žino, kas tai yra, visi kalba apie tikėjimą ir skaidrumą. Argumentas būtų paprastas. Jeigu projektą galima įgyvendinti už perpus mažesnius pinigus, vadinasi, taip ir reikia padaryti. Labai paprasta. Todėl tikiuosi, kad visi padorūs žmonės balsuos prieš tokį projekto variantą, nes balsuoti už šį projektą nuodėmė, o už nuodėmę balsuoti prieš Kalėdas labai negražu.
PIRMININKĖ. R. Sinkevičius – už.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Labai ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, susidaro toks įspūdis, kad Seimo nariai lyg ir nustato kokio nors projekto įgyvendinimo kainą. Gyvename rinkos ekonomikos sąlygomis. Bus paskelbtas viešas tarptautinis konkursas ir tikrąją rekonstrukcijos ir 15 metų priežiūros kainą sužinosime po to, kai įvyks konkursas. Kalbėti apie tai, ar kaina didelė, ar maža – kiekvienas kalba pagal savo supratimą.
Taip pat norėčiau pasakyti, kad Seule neseniai įvyko Pasaulinis transporto kongresas. Jame kaip viena iš trijų prioritetinių krypčių, kalbant apie tolesnę kelių infrastruktūros plėtrą, IT technologijų įdiegimą, išmaniųjų kelių statybą, yra įvardintas finansavimas, stabilus kelių plėtros finansavimas. Taip pat kaip vienas iš svarbiausių šaltinių paminėta viešojo ir privataus finansavimo partnerystė. Tokie PPP projektai tik Lietuvoje yra naujiena, nes nepriklausomybės laikotarpiu buvo vienas išbandytas. Ar iš tikro mes negalime užtikrinti skaidrumo, nes privatūs pinigai leistų ne tik kurti darbo vietas, turėti saugų, patogų, greitą kelią, bet ir užtikrintų karjerų, smėlio, žvyro, skaldos, darbą, taip pat ir PVM susigrąžinimą į valstybės iždą. Aš siūlau priimti teigiamą sprendimą, leisti pradėti įgyvendinti projektą, Seimas visada yra pajėgus bet kada procesą sustabdyti.
O dėl korupcijos. Turiu pasakyti, pirmas buldozeris kitais metais tikrai neatvažiuos, bet procesą reikia pradėti, jo realų įgyvendinimą greičiausiai jau vykdys kitos kadencijos politikai.
PIRMININKĖ. R. Baškienė – prieš.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad niekas net neabejoja, kad šį kelią reikia rekonstruoti, tačiau kaina turi būti protinga. Todėl šiam nutarimui ir nepritaria Seimo Biudžeto ir finansų komitetas. Kaip mes paaiškinsime žmonėms, kad vieno kilometro kaina yra tokia neadekvati, kaip tas vienas kilometras taps… Žmonės ir sako, gal bus paauksuoti turėklai? Už 169 mln. eurų tam tikri kelio ruožai! Aš noriu priminti, jau kėliau klausimą, kiek kainuoja kilometras kelio, kai 2014 metais buvo rekonstruotas kelias Šiauliai–Palanga. Tada 11 kilometrų kelio kainavo… vienas kilometras kainavo 8 mln. Lt. Dabar litai pavirto eurais. Nekalbu apie tai, kad prasta kokybė, šiandien matome broką. Netgi tokie pinigai neleidžia mums kokybiškai atlikti darbų. Kaip mes atsakysime žmonėms, kai matome tiek daug neasfaltuotų kelių, žvyrkelių? Manau, kad pernelyg didelė kaina, ji tikrai koreguotina ir finansavimo modelis turi būti keičiamas.
Antikorupcijos komisija ir kitos institucijos, manau, turės ką veikti po tokio sprendimo, kurį mes priimame, ne kas nors kitas, o būtent Seimas prisiima visą atsakomybę. Siūlau tikrai nepritarti tokiam įstatymo projektui, tokiam Seimo nutarimui, kuris, beje, labai labai abejotinas, nes tą atsakomybę turėsime prisiimti mes visi.
PIRMININKĖ. Balsuojame, kolegos. Kas pritariate Seimo nutarimui „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 100 Seimo narių: už – 67, prieš – 13, susilaikė 20. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
Sveikatos sistemos įstatymo kai kurių straipsnių… Atsiprašau. K. Glaveckas – replika po balsavimo.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, iš tikro mes formaliai padarėme širmą įvykdyti tokį procesą, palaiminome projektą, kuris yra išlaidus, neefektyvus ir labai žalingas Lietuvai. Viliuosi, kad Finansų ministerija ir Vyriausybė nepradės to projekto, nes nutarimas dar nėra įsakymas ir biudžeto eilutė. Todėl tikiuosi, kad tas projektas bus peržiūrėtas ir finansavimo šaltiniai bus iš principo pakeisti, padaryta rimta kaštų analizė. O politinė priedanga, kurią mes davėme, iš tikro leidžia galimybę atlikti juodą darbą, kurio Lietuvai tikrai nereikia.
PIRMININKĖ. Seimo Pirmininkė L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ. Gerbiamoji pirmininke, labai atsiprašau, nespėjau pabalsuoti, mano balsas už. Dėl protokolo.
PIRMININKĖ. L. Graužinienė – už. Gerbiamoji M. Petrauskienė.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Uteniškių ir visų keliaujančių šiuo keliu vardu noriu padėkoti Seimo nariams, kad tikrai turėjome politinės valios pritarti šiam projektui. Kolegos, kalbėti apie politinę korupciją, aš nežinau, čia kiekvienas sprendžia pagal savo sugedimo laipsnį. Manau, yra tam tikros tarnybos, kurios akylai žiūrės, kad nebūtų jokių pažeidimų. Ačiū.
PIRMININKĖ. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mes čia girdėjome daug visokių gąsdinimų, gerai, kad turime įtarumų, geriau prižiūrėsime tą procesą, kurį vykdys, manau, ne tik ši, bet ir kita Vyriausybė. Tai irgi yra papildomas saugiklis.
Dėl įkainių, kas čia buvo ne kartą minėta. Manau, šis projektas kaip tik gali duoti pozityvų rezultatą. Manau, kad yra didelės galimybės, kad į jį kaip dalyviai ateis rimtos tarptautinės kampanijos ir galės parodyti tikrą kainą, kuri yra reali tokiems projektams vykdyti, be Lietuvos kelininkų susitarimų, kurių, matyt, kartais neišvengiama, kai konkurso dalyviai yra tik vietinės bendrovės.
PIRMININKĖ. D. Kreivys.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Prašom mano balsą įskaityti prieš.
PIRMININKĖ. D. Kreivys – prieš.
PIRMININKĖ. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, ypač noriu pasakyti M. Petrauskienei. Visi mes už Utenos kelią, už kitus kelius, kad būtų tiesiami, bet ar jūs susipažinote su projektu, gerbiamoji Milda? Kelias siauresnis – kaina keturis kartus didesnė negu rinkos kaina. Jūs pažiūrėkite, kokius kelius pastaruoju metu tiesia Kelių direkcija. Aš dar kartą klausiu, ar važiavote keliu nuo Kryžkalnio į Kelmę, kur sudėti milijonai? 70 – ne didesnis – greitis, o jeigu priekyje sunkvežimis, važiuosi ne daugiau kaip 30, neaplenksi; sala, žiedas, gulintis policininkas, liaudiškai pasakysiu. Vietoj tų gulinčių policininkų buvo galima padaryti šalia metro pločio takelius, kad praeitų pėsčiasis.
Visiškai neseniai, prieš dvi savaites, restauruotas gal 5 kilometrų kelio Kaunas–Prienai ruožas. Lygiai taip pat. Jeigu dėl pėsčiųjų saugumo dar buvo paliktas metras, tai vėžė susiaurinta, pėstiesiems nėra kur eiti, avaringumas didžiausias, bet salų nutiesta kiek nori. Dieve mano, kur žiūri mūsų susisiekimo ministras? Aš manau, jeigu kaina jau nurodyta, tai kas mažins tą kainą? Mano manymu, tai yra labai neekonomiška, už tuos pinigus galima nutiesti mažiausiai keturias vėžes su viadukais.
PIRMININKĖ. K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų Petras pasakė daug tiesos, bet reikia pasakyti ir kitą dalyką, kad į Molėtų, Utenos pusę kelias yra prastas, žmonės juo dažnai važiuoja ir į Vilnių, ir į Molėtus iš Vilniaus, ir kitur, tai aišku, jį sutvarkyti reikia. Dabar bus konkursas, bus matyti, kokia bus galutinė kaina, ir nebelaužykime iečių. Priėmėme sprendimą, aš tikiuosi, kad ministras kultūringai organizuos tenderį, ir tas kelias bus nutiestas geriausiomis sąlygomis.
PIRMININKĖ. Dar viena replika? E. Šablinskas. Prašom.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Gerbiamieji, dėl šito kelio buvo ir komisijų, buvo ir mūsų nesutarimų. Specialiųjų tyrimų tarnyba tikrai prižiūri ne vieną jų projektą, dabartinė kaina yra menama ir viską spręs konkursas. Svarbiausia, kad padaryta pradžia. Manau, niekas nenori sulaukti mano likimo, tai nutiko kaip tik šiame kelyje dėl jo kokybės. Ačiū visiems, kad balsavote už šį projektą. (Balsai salėje)
15.49 val.
Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 1, 2, 3, 4, 14, 16, 20, 54, 75, 84 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo III dalies papildymo IV skyriumi įstatymo projektas Nr. XIIP-3684(2) (priėmimas)
PIRMININKĖ. Darbotvarkės 2-3a klausimas – Sveikatos sistemos įstatymo 1, 2, 3, 4, 14, 16, 20, 54, 75, 84 straipsnių pakeitimo ir įstatymo III dalies papildymo IV skyriumi įstatymo projektas. Priėmimas. Kviečiu D. Mikutienę, Sveikatos reikalų komitetas.
1 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Priimtas. 2 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas. 5 straipsnis. Priimtas. 6 straipsnis. Priimtas. Dėl 7 straipsnio yra Teisės departamento redakcinis pasiūlymas. Komitetas pritarė. Ar galime pritarti ir mes? 7 straipsnis priimtas su Teisės departamento redakciniu siūlymu. 8 straipsnis. Priimtas. 9 straipsnis. Priimtas.
IV skyrius. Dėl IV skyriaus yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento redakcinis siūlymas. Komitetas pritarė. Ar galime pritarti? Pritarta. 10 straipsnis. Priimtas. 11 straipsnis. Priimtas.
Pirmininke, lyg ir nieko nepraleidome? (Balsai salėje) Kaip sakote?
D. MIKUTIENĖ (DPF). Galime priimti.
PIRMININKĖ. Dėkui. Dabar dėl viso įstatymo. Dėkoju. Balsuojame dėl viso įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 80, prieš nėra, susilaikė 4. Sveikatos sistemos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo III dalies papildymo IV skyriumi įstatymas priimtas. (Gongas)
15.52 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 1, 2, 3, 5, 10, 12, 25, 45, 50, 52, 53, 54, 59 straipsnių, I dalies II skyriaus pavadinimo pakeitimo ir 7, 8, 60 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIP-3686(2) (priėmimas)
Ir lydimasis – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo kai kurių straipsnių, I dalies II skyriaus pavadinimo pakeitimo ir 7, 8, 60 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIP-3686(2).
Pastraipsniui. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas. 5 straipsnis. Priimtas.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Dėl 5 straipsnio yra pataisa.
PIRMININKĖ. Dėl 5 straipsnio, atsiprašau.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Ne pataisa, o Teisės departamento pastaba.
PIRMININKĖ. Teisės departamento siūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Ir mes nepritariame ir priimame 5 straipsnį be Teisės departamento siūlymo.
6 straipsnis. Priimtas. 7 straipsnis. Priimtas. 8 straipsnis. Priimtas. 9 straipsnis. Priimtas. 10 straipsnis. Priimtas. 11 straipsnis. Priimtas. Dėl 12 straipsnio yra Teisės departamento siūlymas, kuriam komitetas pritarė. Tai redakcinis siūlymas. Mes irgi pritariame. Ir priimame 12 straipsnį. 13 straipsnis. Priimtas. 14 straipsnis. Priimtas. 15 straipsnis. Priimtas. 16 straipsnis. Priimtas. 17 straipsnis. Priimtas. Ačiū, pirmininke.
Dėl viso nėra norinčių kalbėti. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 78, prieš – 1, susilaikė 4. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo kai kurių straipsnių, I dalies II skyriaus pavadinimo pakeitimo ir 7, 8, 60 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas (projektas Nr. XIIP-3686(2) priimtas. (Gongas)
15.55 val.
Informaciniai pranešimai
Gerbiamieji kolegos, yra Seimo nario R. Ačo prašymas, adresuotas Seimo Pirmininkei L. Graužinienei, dėl prisijungimo prie frakcijos. „Seimo narys R. Ačas pareiškia, jog išstoja iš Mišrios frakcijos ir prisijungia prie frakcijos „Tvarka ir teisingumas“. (Plojimai) Frakcija „Tvarka ir teisingumas“, pasirašo frakcijos seniūnas P. Gražulis, adresuoja Seimo Pirmininkei L. Graužinienei. Frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ nariai priėmė sprendimą priimti Seimo narį R. Ačą į frakciją. R. Ačas tampa frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ nariu.
15.56 val.
Ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XII-1907 2, 3, 5, 6, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 71 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-3791(2) (priėmimas)
Toliau darbotvarkės 2-4 klausimas – Ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XII-1907 2, 3, 5, 6, 13 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 71 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-3791(2). Priėmimas. Kaimo reikalų komiteto vardu – B. Pauža.
Pastraipsniui. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas. Dėl 5 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymas. Komitetas pritarė. Galime priimti? Priimtas. 6 straipsnis. Irgi yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymas. Komitetas pritarė. Galime priimti?
B. PAUŽA (LSDPF). Taip.
PIRMININKĖ. Priimtas. Ir, pirmininke, lyg ir nėra daugiau siūlymų?
B. PAUŽA (LSDPF). Yra tik dėl datos.
PIRMININKĖ. Mes neturime.
B. PAUŽA (LSDPF). Galiu pasakyti? Kaimo reikalų komitetas siūlo nuo sausio 1 dienos įsigaliojimą. Teisės departamentas siūlė pakeisti ir nurodyti, tai mes taip ir nurodėme.
PIRMININKĖ. Vadinasi, įsigaliojimas šio įstatymo (išskyrus 6 straipsnį) yra 2016 m. sausio 1 d. Toks yra komiteto ir Teisės departamento siūlymas?
B. PAUŽA (LSDPF). Taip.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dėkoju pranešėjui. Dabar dėl viso.
Gerbiamasis Kazy, prašau, jūsų žodis už.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Šio įstatymo tikslas – kontroliuoti pieno supirkimo įmones ir kooperatines pieno supirkimo įmones, ypač tas, kurios neturėdamos narių superka pieną (tai jų tokie kaip ir spekuliaciniai tikslai), kad jos laikytųsi mūsų įstatymo nustatytų normų. Aišku, čia buvo šiek tiek diskutuota dėl termino. Man kelia abejonių, jeigu nuo sausio 1 dienos įsigalios įstatymas, ar bus pasiruošta jo kontrolei, ar bus pasiruošusios įmonės, nes jos dabar visos turi sutartis. Šis aspektas šiek tiek kelia nerimą. Tačiau iš esmės siūlau šiam įstatymui pritarti.
PIRMININKĖ. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 80 Seimo narių: už – 76, prieš nėra, susilaikė 4. Ūkio subjektų, perkančių ir parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 71 straipsniu įstatymas priimtas. (Gongas)
16.00 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 4, 6, 11, 14, 20, 46 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 111 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-2558(2) (priėmimas)
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 4, 6, 11, 14, 20, 46 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 111 straipsniu įstatymo projektas. Priėmimas. Kviečiu A. Salamakiną, Aplinkos apsaugos komitetas. Priėmimas.
1 straipsnis. Teisės departamento siūlymas. Komitetas pritarė. Ar galime bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas.
3 straipsnis. Irgi Teisės departamento siūlymas. Komitetas pritarė. Ar galime priimti 3 straipsnį? Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas. 5 straipsnis. Priimtas.
6 straipsnis. Teisės departamento siūlymas. Komitetas pritarė. 6 straipsnis priimtas su Teisės departamento redakcija.
7 straipsnis. A. Salamakino siūlymas. Komitetas pritarė. Ar galime ir mes pritarti? Pritarta. 7 straipsnis priimtas su A. Salamakino siūlymu. 8 straipsnis. Priimtas. 9 straipsnis. Priimtas.
Dėl viso įstatymo motyvai, dėl viso. Nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 74, prieš nėra, susilaikė 1. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 4, 6, 11, 14, 20, 46 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 111 straipsniu įstatymas priimtas. (Gongas)
16.03 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ projektas Nr. XIIP-3587(3) (svarstymas ir priėmimas)
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ projektas. Svarstymas. Kviečiu A. Paulauską, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką. Kas gali jį pavaduoti? Rasa Juknevičiene, galite? NSGK išvada.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, komitetas pritarė šiam projektui. Negaišinsiu daugiau jūsų laiko.
PIRMININKĖ. Kviečiu Užsienio reikalų komiteto atstovą A. Lydeką.
A. LYDEKA (LSF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, Užsienio reikalų komitetas atsakingai išnagrinėjo šį teisės aktą ir priėmė sprendimą iš esmės jam pritarti. Tačiau pateikė porą labai svarbių pasiūlymų, t. y. keisti šio nutarimo 4 punktą, kuris skamba taip: „Jungtinių Tautų vadovaujamoje operacijoje Malio Respublikoje – iki 40 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų.“ Kaip žinote, parengtame pirminiame nutarimo projekte buvo iki 20 karių. Keičiamas skaičius.
Ir dar vienas Užsienio reikalų komiteto esminis pasiūlymas, tai papildyti nutarimą atskiru nauju 5 punktu, kitaip tariant, siųsti Lietuvos karius į dar vieną tarptautinę operaciją. Suformulavo tokį naują 5 punktą: „Europos Sąjungos karinėje operacijoje Viduržemio jūros regiono pietų centrinėje dalyje „EUNAVFOR MED operacija SOPHIA“ – iki 5 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų.“ Siūlau pritarti šiems papildomiems Užsienio reikalų komiteto pasiūlymams. Komitetas sprendimą priėmė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje nėra norinčių kalbėti. Galime bendru sutarimu pritarti?
Pirmininkė siūlo ypatingos skubos tvarka priimti šį Seimo nutarimą. Ar pritariate tam? Pritarta.
Du straipsniai. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas.
Dėl viso nėra norinčių kalbėti. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 73, prieš nėra, susilaikė 2. Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ priimtas. (Gongas)
16.07 val.
Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo Nr. X-1478 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3687(2)ES (svarstymas ir priėmimas)
Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto svarstymas. Kviečiu Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininką R. Paliuką. Svarstymas. Ir lydimasis Advokatūros įstatymo 60 straipsnio pakeitimo įstatymo svarstymas. Kas vietoj R. Paliuko? Gerbiamasis Stundy, galite gelbėti situaciją?
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui, kad prieš Kalėdas galime vieni kitiems pagelbėti. Komitetas iš esmės pritarė įstatymo projektui ir siūlo jį toliau svarstyti. Bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje nėra norinčių dalyvauti. Seimo Pirmininkė šį įstatymą… Tiesa, ar galime pritarti po svarstymo? Galime. Pritarta bendru sutarimu.
Seimo Pirmininkė siūlo priimti šį įstatymą? Ar sutariame, kad priimame? Dėkui.
Gerbiamieji kolegos, 1 straipsnis – kaip ir įvadinis, naujos redakcijos išdėstymas. Ar galime priimti? Priimta.
2 straipsnis. Yra įsigaliojimas. Ar galime priimti? Priimtas. Dėl viso nėra norinčių kalbėti. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 71: už – 70, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIIP-3687(2)ES) priimtas. (Gongas)
Būkite malonūs, neišsivaikščiokite.
16.10 val.
Advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 60 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3688(2) (svarstymas ir priėmimas)
Advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 60 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3688(2). Svarstymas. Kviečiu J. Sabatauską. Stasy, gelbėk situaciją. Svarstymas. Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Šis projektas yra susijęs su prieš tai priimtu. Komitetas jį svarstė šių metų gruodžio 2 dieną ir bendru sutarimu už pritarė komitete patobulintam Advokatūros įstatymo 60 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ar galime bendru sutarimu pritarti, nes diskusijose nėra norinčių kalbėti? Kadangi lydimasis, tai irgi priėmimas pagal Seimo Pirmininkės siūlymą skubos tvarka. Ar galime pritarti? Du straipsniai. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. Dėl viso nėra norinčių kalbėti. Balsuojame. Kviečiu visus grįžti ir balsuoti. Taip bus greičiau.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 73. Už – 73, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Advokatūros įstatymo 60 straipsnio pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIIP-3688(2) priimtas. (Gongas)
16.12 val.
Fizinių asmenų bankroto įstatymo Nr. XI-2000 4, 5, 6, 7, 8, 9, 14, 17, 19, 25, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3691(3)ES (svarstymas ir priėmimas)
Fizinių asmenų bankroto įstatymo Nr. XI-2000 4, 5, 6, 7, 8, 9, 14, 17, 19, 25, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3691(3)ES. Svarstymas. Kviečiu Ekonomikos komiteto pirmininką R. Žemaitaitį.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Ekonomikos komitetas svarstė gruodžio 9 d. Bendru sutarimu pritarė Fizinių asmenų bankroto įstatymui.
PIRMININKĖ. Kviečiu A. Nesteckį, Biudžeto ir finansų komitetas.
A. NESTECKIS (LSDPF). Dėkui, pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė įstatymo projektą Nr. XIIP-3691. Iš esmės pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlo pagrindiniam komitetui įstatymo projektą patobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktus pasiūlymus, kuriems Biudžeto ir finansų komitetas pritarė, taip pat pagal toliau pateiktą Biudžeto ir finansų komiteto siūlymą. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. E. Jonyla, Kaimo reikalų komitetas.
E. JONYLA (LSDPF). Kaimo reikalų komitetas 2015 m. lapkričio 25 d. svarstė šį įstatymo projektą ir bendru sutarimu už nusprendė pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-3691. Siūlo pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu, Remigijau, jus atgal į tribūną, nes yra Seimo narių V. Gapšio, V. Filipovičienės, K. Daukšio siūlymas. Kuris pristatote? Gerbiamieji kolegos, V. Gapšys, V. Filipovičienė, K. Daukšys – kuris? V. Filipovičienė pristato, taip? (Balsai salėje) Pats pirmininkas. Gerai.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Gerbiamieji kolegos, kolegos siūlo, kad fizinių asmenų bankroto procedūra galėtų trukti ne ilgiau negu treji metai. Komitetas tokiai nuomonei nepritaria, nes iš tikrųjų gali atsirasti korupcijos apraiškų, ir kas nuspręstų, kam metai, kam treji, kam dveji, kam su puse, o gal kam mėnesis. Manome, kad reikia vadovautis Vyriausybės pateiktu projektu – treji metai, ir viskas. Dar kartą pakartosiu, kadangi aiškių kriterijų nebus ir negalima nustatyti, kaip terminą sutrumpinti, todėl manome, kad tokia pataisa negalėtų atsirasti įstatyme, kad būtų paliekama laisva teisė subjektyviai nuspręsti, per kokį laiko tarpą žmogus turi bankrutuoti. Todėl pritariame Vyriausybės pozicijai.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu nepritarti pataisai? Galime. Vadinasi, nepritariame pataisai. Ačiū, pirmininke. Gal galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti projektui?
Pirmininkė siūlo ypatingą skubą. Ar galime pritarti? Pritarta.
1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas. 5 straipsnis. Priimtas. 6 straipsnis. Priimtas. 7 straipsnis. Priimtas. 8 straipsnis. Priimtas. 9 straipsnis. Priimtas. 10 straipsnis. Priimtas. 11 straipsnis. Priimtas. 12 straipsnis. Priimtas. 13 straipsnis. Priimtas.
Dėl viso nėra norinčių kalbėti. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 76. Už – 75, prieš nėra, susilaikė 1. Fizinių asmenų bankroto įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIIP-3691(3)ES) priimtas. (Gongas)
16.17 val.
Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 7, 8 priedėliais įstatymo Nr. XII-1328 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3149(2) (svarstymas)
Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 7, 8 priedėliais įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3149(2) svarstymas. A. Palionis, Biudžeto ir finansų komiteto sprendimas.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Seimo Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir siūlo pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Salamakinas, Aplinkos apsaugos komitetas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aplinkos apsaugos komitetas teikė šį projektą ir jam pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijose nori dalyvauti L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, siūlyčiau nepasiduoti pavakarinio posėdžio tokiai ramiai snaudulio apimtai rutinai ir įdėmiau pažvelgti į šį įstatymo projektą. Aš tikrai nepritariu sąvartyno mokesčio, arba vartų mokesčio, sumažinimui nuo septynių iki devynių kartų. Tai yra, sakyčiau, visiškai nepriimtinas sprendimas.
Kas yra sąvartyno, arba vartų, mokestis? Tai yra ekonominė priemonė arba svertas, skatinantis vieną arba kitą atliekų tvarkymo būdą. Gerbiamieji kolegos, 2014 metais mes buvome priėmę įstatymą, tą įstatymą pasirašė Prezidentė, kad nuo 2016 metų turėjo įsigalioti nauja lentelė su naujais vartų mokesčiais, padidintais. 2016 metais turėjo būti 21,72, o dabar siūloma 3 eurai; 2017 metais – 27,5, siūloma 3 eurai; 2018 metais – 33, siūloma 5 eurai. Ir šitaip siūloma įšaldyti esamą situaciją, chaosą atliekų tvarkymo srityje artimiausiems penkeriems metams. O ką tai reiškia? Tai reiškia, kad artimiausius penkerius metus niekas nevyks. Nevyks jokios atliekų tvarkymo sistemos reformos, nes tie, kas veža, bus tik suinteresuoti toliau vežti į sąvartyną.
Pakalbėkite su Kazokiškių gyventojais, pakalbėkite su kitų gyvenviečių gyventojais, kurie gyvena šalia sąvartyno, kaip jiems patinka kvapai, triukšmai, dulkės, važinėjantys sunkvežimiai. Tos problemos tik paaštrės, nes toliau bus skatinama vežti į sąvartyną. Kolegos, bus pažeistas esminis tiek priimtos Lietuvoje, tiek visoje Europoje Sąjungoje veikiantis atliekų tvarkymo principas arba koncepcija, kurią sudaro esminiai dalykai. Pirmiausia – prevencija, tai yra atliekų susidarymo vengimas, toliau – pakartotinis naudojimas, toliau – perdirbimas, toliau – tik deginimas ir penkta priemonė – vežimas į sąvartyną. Jeigu pakeliame vartų mokestį, sąvartyno mokestį, tai tada į sąvartyną nevežama, o atsiranda stimulas prevencijai, pirminiam rūšiavimui ir perdirbimui.
Visiškai netiesa, kad pakėlus vartų mokestį staiga padidės mokestis už atliekų išvežimą. Tik už tų atliekų išvežimą, kurios bus nerūšiuotos, žmonės bus skatinami rūšiuoti, sistema turi būti sukurta, dėl to dirba ir Aplinkos ministerija, dėl to dirba Aplinkos apsaugos komitetas. Siūlymų yra, tačiau jie labai sunkiai skinasi kelią. Ką mes matome Seime? Net neįsigaliojus 2014 metais priimtam įstatymui, atsiranda siūlymas viską užbraukti ir palikti visišką chaosą, neskaidrumą ir galimai korupcinius santykius.
Kolegos, kviečiu ne tai kad pritarti, bet atmesti ir palikti galioti. Aiškinamajame rašte teigiama, kad verslui pagerės sąlygos. Kokiam verslui? Atliekų tvarkymo centro keliems biznieriams, galbūt savivaldybės klerkams? Kolegos, Lietuvos pramoninkų konfederacija mums visiems yra siuntusi netgi savo išaiškinimą, kuriame teigia: „Verslui sąlygos pablogės.“ Tai sako patys verslininkai, tie, kurie dirba perdirbimo versle. Perdirbimo verslas yra vienintelis logiškas verslas atliekų sistemoje. Tikrai ne vežimas. Vežėjai bus suinteresuoti kuo daugiau vežti į sąvartyną, imti toliau iš gyventojų mokestį pagal plotą ir labai gerai gyventi.
Gerbiamieji kolegos, siūlu atmesti. Nepasišiukšlinkime, nepalaikykime neprotingų ir galimai korupcinių siūlymų, kurie pavers Lietuvą vienu dideliu sąvartynu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega. Matau, kad Andrius labai nori į tribūną, bet aš tavęs nekviečiu, nes pasiūlymas nelegalus, nes neatitinka Statuto reikalavimų. Turi praeiti 48 valandos. Jeigu Seimo Pirmininkė būtų siūliusi ypatingą skubą, tada – kas kita, bet Pirmininkė ypatingos skubos nesiūlo. Taigi mes to siūlymo šiandien ir nesvarstome. (Balsai salėje)
O dabar galime kalbėti po svarstymo: vienas – už, vienas – prieš. Už kalba A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Tikrai nebūčiau kalbėjęs, jeigu prieš mane nebūtų kalbėjęs Žaliųjų partijos vadovas L. Balsys.
Mielieji, įsivaizduokime. Dabar įvedame šitą 20,7 euro mokestį, t. y. visiems Lietuvos gyventojams atliekos pabrangs mažų mažiausiai 20 %. Aš sutikčiau, jeigu tie pinigai, maždaug apie 15 mln., grįžtų atgal į atliekų tvarkymą, tai būtų gerai. Bet jie, mielasis Linai, susimaišys su visais kitais biudžeto pinigais ir jie jokiu būdu negrįš atgal į atliekų tvarkymą.
Antras momentas. Jeigu tas mokestis, Linai, būtų įvestas tau, man, Seimo nariams, nuo kurių priklauso atliekų tvarkymo diegimas, aš tikrai sutikčiau jį mokėti. Bet kuo kaltas tas žmogus, kuris gyvena Radviliškyje ar Kėdainiuose, ir jam užmetam šį mokestį ir sakom: „Dabar mes tau uždėjome mokestį, kad tu ką nors darytum.“ O ką jis darys? Jam pastatė vieną atliekų dėžę, jam rūšiavimas nesutvarkytas, MBA rūšiavimas dar nepaleistas, deginimo stočių nėra ir mokėkite mokestį vien už tai, kad čia kas nors, kaip sako žalieji, nori, kad tas mokestis būtų. Ne, mielieji, kai mes paleisime visą sistemą, tada iš tiesų šitą mokestį galima ir didinti.
Taip, Europa jau nuėjo tuo keliu, sakysime, Danija jau atliekų sąvartynų neturi, Vokietija taip pat, bet Lietuva, ačiū Dievui, mes pakilome per aštuonis laiptelius aukštyn Europos Sąjungoje, esame maždaug viduryje, bet tas mokestis nieko neduos, išskyrus tai, kad žmonėms užkrausime mokestį. Todėl, kolegos, aš labai prašau jūsų palaikyti šį projektą, nekraukime mokesčių ten, kur jų tikrai nereikia.
PIRMININKĖ. L. Balsys – prieš.
L. BALSYS (MSNG). Gerbiamieji kolegos, 2014 metais buvo priimtas įstatymas ir ne kokiu nors Žaliųjų partijos įgeidžiu, o Seimas priėmė įstatymą ir Prezidentė jį pasirašė. Dvejus metus niekas nieko nedarė, nekrutino nei kojų, nei kitų kūno dalių, o tik aršiai kovojo interesų grupės, kad viskas būtų įšaldyta ir nieko nepavyktų pakeisti.
Mes esame įsipareigoję Europos Sąjungai dramatiškai, drastiškai mažinti išvežimą į sąvartynus. Ką tik tas pats Aplinkos apsaugos komitetas, Europos reikalų komitetas išklausė Europos Komisijos paskelbtą Žiedinės ekonomikos komunikatą, kuris greitu laiku pavirs mums privalomomis direktyvomis, tai yra pagal tai sąvartynas iš viso tampa ne galimybe, deginimas lieka paskutine galimybe. Jeigu dvejus metus kas nors nieko nedarė, tai nereiškia, kad ir toliau galime nieko nedaryti.
Yra netiesa, kad šitas 21 euro mokestis, neklaidinkite, gerbiamasis pirmininke, žmonių, bus perkeltas kiekvienam piliečiui. Tai yra vartų mokestis, kurį sumoka atliekas atvežusios įmonės, ir ten jau jos verslo vidaus reikalai, kiek jai lieka nuo to, ką surenka iš žmonių pagal plotą, o atsiskaito pagal tonas su sąvartynu. Jeigu bus skatinamos geriau tvarkytis ir įmonės, kurios veža, tai žmonėms tikrai niekas nepadidės, ypač tiems, kurie rūšiuoja. Tie, kurie nerūšiuoja, tiems galbūt ir padidės, bet čia ir yra esmė, kad mes turime pereiti prie rūšiavimo.
Taip pat ir su MBA. Jeigu MBA pradės gaminti kietąjį atgautąjį kurą, jeigu tą kurą pradės deginti „Akmenės cementas“ arba kitos gamyklos, „Fortumas“, tai viskas bus gerai. Siūlau atmesti, įgyvendinti 2014 metais numatytą įstatymą ir jį vykdyti.
PIRMININKĖ. Balsuojame.
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 71, prieš – 2, susilaikė 5. Po svarstymo pritarta projektui Nr. XIIP-3149(2).
16.27 val.
Civilinio proceso kodekso 484, 499, 500, 501 ir 504 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2868(2) (svarstymas ir priėmimas)
Civilinio proceso kodekso 484, 499, 500, 501 ir 504 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2868(2). Pranešėjas – J. Sabatauskas, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas. Svarstymas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė Civilinio proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo projektą, kuris susijęs su įvaikinimu ir globos rūpybos skyrimu. Pritaręs daugumai pastabų tiek Vyriausybės išvadai, tiek teismų, Aukščiausiojo Teismo, Teisėjų tarybos, Nacionalinės teismų administracijos, Teisės departamento, pritarė patobulintam įstatymo projektui ir priėmė pasiūlymą, kad atsižvelgiant į tai, kad projekto 6 straipsnyje nustatyta, jog įstatymas įsigalioja nuo 2016 m. sausio 1 d., vadovaujantis Seimo statuto 162 straipsnio 2 dalimi, siūloma projektą svarstyti skubos tvarka. Bendru sutarimu už, nes iki įsigaliojimo faktiškai mažai lieka laiko.
PIRMININKĖ. Dėkoju. K. Miškinienė, Socialinių reikalų ir darbo komitetas. R. J. Dagys, Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir pasiūlė pagrindiniam komitetui jį patobulinti, pateikė du pasiūlymus, kuriems komitetas vienbalsiai pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 9, susilaikė 1.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu Z. Žvikienę, Žmogaus teisių komiteto pirmininkę. Zita Žvikiene, prašau į tribūną. Gerbiamoji Zita!
Z. ŽVIKIENĖ (DPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, atsiprašau. Gerbiamieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso daugelio straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Komiteto nuomonė yra iš esmės pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas, kurioms komitetas pritarė, bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadas. Sprendimas priimtas komitete bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Noriu paklausti. Čia yra Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymas – pritarta iš dalies. Ar sutinkate? Sutinka. Dėkoju.
Dabar dėl viso norinčių kalbėti nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Pritarta.
Seimo Pirmininkė siūlo ypatingą skubą. Ar galime tam pritarti? Pritarta.
1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas. 5 straipsnis. Priimtas. 6 straipsnis. Priimtas.
Balsuojame dėl viso.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 77, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Civilinio proceso kodekso 484, 499, 500, 501 ir 504 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
16.32 val.
Teismų įstatymo Nr. I-480 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP‑3072(2), Civilinio proceso kodekso papildymo 621 straipsniu ir 154 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3073(2) (svarstymas)
Teismų įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto svarstymas. Kviečiu J. Sabatauską, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką. Svarstymas. Ir lydimasis – Civilinio proceso kodekso papildymo 621 straipsniu ir 154 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė įstatymo projektą, kuriuo numatyta, kad apylinkių ir apygardų teismų teisėjas tam tikrais įstatymo numatytais atvejais turėtų įgaliojimus ir galėtų skirti kitam teismui nagrinėti teismingą bylą. Komitetas, atsižvelgęs tiek į Teisės departamento, tiek Vyriausybės išvadas, bendru sutarimu pritarė patobulintam komiteto variantui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, pirmininke.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Iš esmės tas pats reglamentuojama ir Civilinio proceso kodekse. Irgi bendru sutarimu komitetas pritarė patobulintam variantui.
PIRMININKĖ. Dėkui. Motyvai dėl viso. Nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu abiem projektams pritarti? Pritarta abiem projektams po svarstymo bendru sutarimu. Pirmininkės siūlymų nėra. (Balsai salėje) Kad aš neturiu ko paprašyti.
16.34 val.
Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3326(3) (svarstymas ir priėmimas)
Toliau – Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu D. Teišerskytę Informacinės visuomenės plėtros komiteto vardu. Svarstymas.
D. TEIŠERSKYTĖ (LSF). Abudu iš karto?
PIRMININKĖ. Ne, po vieną.
D. TEIŠERSKYTĖ (LSF). Dėl Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3326(2). Komitetas pritarė iš esmės, pritarė ir visoms pastaboms. Balsavo: 6 – už, 1 – prieš.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Toliau J. Sabatauskas, Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada. Projektas Nr. XIIP-3326(3). Ruošiasi R. Paliukas, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo projektą ir, atsižvelgęs į Teisės departamento bei daugelio suinteresuotų asmenų pastabas, pritarė įstatymo projektui, ir siūlo pagrindiniam komitetui patobulinti pagal mūsų pritartas Teisės departamento pastabas. Bendru sutarimu už.
PIRMININKĖ. Dėkoju, pirmininke. Kviečiu R. Paliuką, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininką.
R. PALIUKAS (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas kaip papildomas svarstė įstatymo projektą Nr. XIIP-3326(2), nusprendė iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 1 priedo pakeitimo projektui (numeris minėtas) ir siūlyti pagrindiniam Informacinės visuomenės plėtros komitetui svarstyti ir pritarti įstatymo projektui.
Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš nė vieno, susilaikė 3.
PIRMININKĖ. Dėkoju, pirmininke. Ar galime po svarstymo bendru sutarimu pritarti? Pritarta. Seimo Pirmininkė siūlo ypatingos skubos tvarka priimti. Ar galime tam pritarti? Pritarta.
Pastraipsniui. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas.
Dėl viso nėra norinčių kalbėti.
Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 72, prieš nėra, susilaikė 3. Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
16.38 val.
Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 201 straipsnio ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3769(2) (svarstymas ir priėmimas)
Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 201 straipsnio ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3769(2). Svarstymas. Kviečiu D. Teišerskytę. Informacinės visuomenės plėtros komiteto išvada.
D. TEIŠERSKYTĖ (LSF). Komitetas nusprendė pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 201 straipsnio ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3769(2). 6 – už, vienas susilaikė.
PIRMININKĖ. Kviečiu J. Sabatauską, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas nagrinėjo Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo projektą ir, atsižvelgęs į Teisės departamento bei suinteresuotų asociacijų pastabas, pritarė įstatymo projektui bendru sutarimu už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu R. Paliuką, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininką.
R. PALIUKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas svarstė ir iš esmės pritarė iniciatorių pateiktam Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 201 straipsnio ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3769, ir siūlo pagrindiniam Informacinės visuomenės plėtros komitetui svarstyti ir pritarti įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš nėra, susilaikė 3.
PIRMININKĖ. Dėkoju, pirmininke. Ar galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? (Balsai salėje) Po svarstymo pritarta bendru sutarimu.
Seimo Pirmininkė siūlo priimti ypatingos skubos tvarka. Ar pritariame? Pritariame.
Pastraipsniui. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. Dėl viso nėra norinčių kalbėti.
Balsuojame.
Gerbiamieji kolegos, gal tie, kurie bandote išeiti, grįžkite, pakartosime balsavimą. Trūksta dviejų balsų. (Balsai salėje) Sako, du duodame. Pakartojame balsavimą. (Balsai salėje) Labai ačiū. Gal užkulisiuose dar yra?
Šio įstatymo priėmimas
Kaip tik 71: už – 67, prieš nėra, susilaikė 4. Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 201 straipsnio ir 2 priedo pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
Aš norėčiau pasakyti, kad jeigu yra galimybė, tai projektus Nr. XIIP-3326 ir Nr. XIIP-3769 reikėtų sujungti, čia redaktoriai pasižiūrės, nes čia yra 1 priedas ir 2 priedas, bet pavadinimas yra tas pats. Pagal galimybes būtų gerai sujungti.
Ir dar vienas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. birželio 27 d. nutarimo Nr. XII-440 „Dėl Lietuvos mokslo tarybos narių patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-3894. Pranešėja – ministrė A. Pitrėnienė, bet aš jos nematau. Kaip ir nėra. Jeigu nėra, tai nėra.
16.43 val.
Ilgalaikio darbo išmokų fondo įstatymo projektas Nr. XIIP-3933 (pateikimas)
Matau I. Šiaulienę. Tada kviečiu Ireną pristatyti rezervinį 1 klausimą – Ilgalaikio darbo išmokų fondo įstatymo projektą.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, teikiu Ilgalaikio darbo išmokų fondo įstatymo projektą, kuris yra susijęs su dabar keičiamu Darbo kodeksu. Siekiant darbo santykius padaryti lankstesnius yra būtina, kad atsirastų toks fondas, kad darbdaviai nebijotų atleisti, o samdomieji taip pat turėtų garantijas, iš ko jiems būtų garantuotos išmokos, jeigu nutiktų taip, kad yra atleidžiamas iš darbo ir turi ypač ilgą darbo stažą. Šio įstatymo projekto principai yra suderinti Trišalėje taryboje, o mes, trijų frakcijų seniūnai, esame jį įregistravę. Trumpai tiek.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolege. Jūsų nori klausti du Seimo nariai. Pirmasis – A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, man kelia nerimą Teisės departamento pastabos. Ką jūs manote, koks būtų jūsų atsakymas? Labai ačiū.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Aš susipažinau su Teisės departamento išvadomis, jos yra daugiau redakcinio pobūdžio. Manau, kad Fondo įstatymo projektas tikrai nėra tobulas, bet jis yra būtinas, kad pritartumėte po pateikimo ir toliau, nuosekliai dirbdami Socialinių reikalų ir darbo komitete, derindami ir Darbo kodeksą, ir visus šito fondo reikalavimus, sudėtume visa tai, kaip reikia, ir kartu atsižvelgtume ir į juridinės technikos reikalavimus.
PIRMININKĖ. Klausia A. Nesteckis.
A. NESTECKIS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, svarstant Biudžeto ir finansų komitete socialinį modelį buvo daug kalbama apie šio fondo įsteigimą, tačiau nekalbama apie įmokų į šitą fondą didinimą. Dabartinis fondas nėra begalinis, kad galima būtų įvykdyti tuos įsipareigojimus, kuriuos dabar mes numatome. Kadangi buvo svarstyta ir Trišalėje taryboje, ir buvo lyg ir nuspręsta, kad įmokų didinti nereikės, tačiau jau šiandien galime pasakyti, kad įmokų tikrai nepakaks tiek, kiek yra vykdoma išmokėjimų, kaip jūs manote, ar nereikės didinti įmokų?
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Dėl pačių įmokų. Projekte yra numatoma, kad įmokas mokėtų darbdaviai, būtų solidarus darbdavių mokestis. Mokėtų nuo 0,1 % iki 1 %, bet čia yra tik projekte. Jeigu to nepakaktų, matyt, būtų kalbama apie įmokų didinimą. Dar ko nepasakiau? Projekte yra sudėti saugikliai, kad gauti iš tokio fondo išmokas būtų galima tiktai tuomet, jeigu per tris mėnesius nebuvo įsidarbinta, kad nepiktnaudžiautų taip, kaip buvo su motinystės išmokomis, kad darbdaviai… galėtų būti kokie nors susitarimai, aš atleidžiu. Pasiimi iš to fondo išmoką, po to grįžti. Įsidarbinimas yra neįmanomas ne tik toje pačioje įmonėje, bet ir jeigu su tuo darbdaviu yra susijusios kitos įmonės. Taip pat numatoma apskaita, tvarka, ir jeigu atsitiktų taip, kad būtų neteisėtai išmokėta, yra numatomas iš fondo išmokų išieškojimas, t. y. susigrąžinimas.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolege.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Sergejau, jūs norite kalbėti už? (Balsai salėje) Ar galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Galime. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomi: Biudžeto ir finansų ir Audito komitetai. Numatomas svarstymas pavasario sesijoje ir reikia Vyriausybės išvados. Ar galime pritarti visam paketui? (Balsai salėje) Dėkui.
16.48 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Mykolo Uždavinio, Algimanto Medelio ir kitų pareiškėjų peticijos“ priėmimas
Dabar yra Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Mykolo Uždavinio, Algimanto Medelio ir kitų pareiškėjų peticijos“ projektas. Kviečiu P. Čimbarą, Peticijų komisija.
P. ČIMBARAS (DPF). Ačiū, pirmininke. Pristatau komisijos išvadą dėl Mykolo Uždavinio, Algimanto Medelio, Algimanto Šeduikio, Petro Šatkaus, Gagiko Grigoriano, Viktoro Kavaliuko, Bernardo Smirinenkos, Rimanto Jurkevičiaus, Anatolijaus Kolosovskio, Vytauto Pacevičiaus, Vitalijaus Zelionkos, Vytauto Ruzgio, Ričardo Ramšos ir kitų pareiškėjų peticijos „Dėl nusavintų pareigūnų ir karių pensijų grąžinimo“. Peticiją komisija išnagrinėjo šių metų gruodžio 16 dienos posėdyje ir nutarė atmesti pateiktą pasiūlymą priimti jų pateiktą Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų kompensavimo įstatymo projektą.
Komisija priėmė sprendimą siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei numatyti susidariusių praradimų asmenims, kuriems valstybinė pensija buvo paskirta ir mokama, kompensavimo mechanizmą, pagal kurį valstybė įsipareigotų visiems tokiems asmenims, o ne vienai jų grupei, nebelikus ypatingos padėties, per protingą laikotarpį teisingai kompensuoti jų praradimus, atsiradusius dėl valstybinės pensijos sumažinimo.
Komisija, atsižvelgusi į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktą nuomonę ir manydama, kad negalima išskirti vienos asmenų grupės ir tai vienai asmenų grupei kompensuoti per krizę sumažintas valstybines pensijas, prašo pritarti komisijos išvadai ir priimti Seimo protokolinį nutarimą atmesti peticijoje pateiktą pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti Peticijų komisijos išvadai? Pritarta.
16.50 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Antano Algimanto Miškinio peticijos „Dėl Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo“ priėmimas
Dabar dar vienas Seimo protokolinis nutarimas dėl Antano Algimanto Miškinio peticijos. Prašau, pirmininke.
P. ČIMBARAS (DPF). Teikiu komisijos išvadą dėl Antano Algimanto Miškinio peticijos „Dėl Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo“. Ją komisija taip pat išnagrinėjo gruodžio 16 dieną posėdyje ir priėmė sprendimą atmesti peticijoje pateiktą pasiūlymą papildyti Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą nustatant, kad karšto vandens apskaitos prietaisus daugiabučių namų butuose įrengia, juos prižiūri ir organizuoja jų metrologinę patikrą geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti tiekėjas.
Komisija taip pat nusprendė siūlyti Seimui pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei parengti teisės aktų, reglamentuojančių daugiabučių namų gyventojų aprūpinimo karštu vandeniu būdą, kai šiluma perkama iš šilumos tiekėjo, o geriamasis vanduo karštam vandeniui ruošti – iš geriamojo vandens teikėjo, pakeitimo projektus.
Komisija priėmė sprendimą atsižvelgti į Aplinkos ministerijos, Energetikos… pateiktą nuomonę. Prašau pritarti komisijos išvadai ir priimti Seimo protokolinį nutarimą atmesti peticijoje pateiktą pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu pritarti komisijos sprendimui? Galime. Dėkoju.
16.51 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Antano Algimanto Miškinio peticijos „Dėl karšto vandens nuostatų Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme“ priėmimas
Ir dar vienas Seimo protokolinis nutarimas dėl Antano Algimanto Miškinio peticijos projekto, tik kita tema. Prašom.
P. ČIMBARAS (DPF). Taip. Pristatau išvadą dėl Antano Algimanto Miškinio peticijos „Dėl karšto vandens nuostatų Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme“. Šią peticiją komisija taip pat išnagrinėjo gruodžio 16 dieną. Komisija priėmė sprendimą atmesti, atsižvelgusi į Energetikos komisijos pateiktas nuomones, posėdyje pateiktus paaiškinimus ir manydama, kad Šilumos ūkio įstatyme įtvirtintas karšto vandens ruošimo ir tiekimo veiklos reguliavimas yra proporcingas Šilumos įstatymo tikslams, grindžiamas šios veiklos konkurencijai užtikrinti. Įvertinusi tai, kad karšto vandens vartotojai turi galimybę pasirinkti vieną iš kelių būdų, nes yra trys būdai, komisija priėmė sprendimą atmesti. Prašau pritarti komisijos išvadai ir priimti Seimo protokolinį nutarimą atmesti peticijoje pateiktą pasiūlymą. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti Peticijų komisijai? Pritarta. Dėkoju.
Gerbiamieji kolegos, registruojamės.
Užsiregistravo 55 Seimo nariai. 2015 m. gruodžio 22 d. vakarinį plenarinį posėdį baigiame. (Gongas)
Larisa dar kažką pasakys.
L. DMITRIJEVA (DPF). Aš norėjau pasakyti, gerbiamoji posėdžio pirmininke, kad aš balsavau už, bet nespėjau. Mano balsas už.
PIRMININKĖ. L. Dmitrijeva balsavo už. Jūs registravotės, tiksliau sakant, nes mes dabar už nieką nebalsavome. Larisa buvo posėdyje, vadinasi, ne 55, o 56. Ponas E. Šablinskas irgi buvo posėdyje, vadinasi, 57, A. Dumbrava – 58, O. Valiukevičiūtė – 59. Kas dar neužsiregistravo? R. Žilinskas – 60. Dabar jau visi? Labanaktis.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.