LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO 30 IR 58 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
2021-01-19 Nr. XIVP-179
Vilnius
Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
1. Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo Darbo kodekso 30 straipsnį ir jame įtvirtinti nuostatas, susijusias su darbuotojų mobingo prevencija, apibrėžiant mobingo sąvoką ir darbuotojo, pranešusio apie mobingą, teisių apsaugą.
Pažymėtina, kad siūlomas reguliavimas yra perteklinis, kadangi darbdavio pareiga užtikrinti visapusiškai saugias darbuotojų darbo sąlygas, sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar jų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų jau yra numatyta šiuo metu galiojančio Darbo kodekso 30 straipsnio 1 dalyje ir šiam reiškiniui įvardinti vartojama sąvoka ,,psichologinis smurtas“ (Darbo kodekso 30 straipsnio 2 dalis), kuri yra lygiavertė sąvokai ,,mobingas“ (žr. Darbo kodekso 30 straipsnio komentarą). Be to, Darbo kodekso 31 straipsnio 3 dalyje jau yra reglamentuojama darbuotojo apsauga, jam pranešus apie darbdavio daromus darbo ar kitų teisės normų pažeidimus, ar pateikus informaciją apie pažeidimus Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal šią nuostatą, darbuotojas negali būti dėl to persekiojamas ir jam negali būti taikomos jo interesus pažeidžiančios priemonės visą laiką, ne tik vienerius metus nuo pranešimo tyrimo pabaigos, kaip yra siūloma įstatymo projektu. Pažymėtina, kad teisės aktai yra taikomi sistemiškai, todėl pagal jau esamą teisinį reguliavimą, nustatytą tiek Darbo kodekse, tiek Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatyme, darbdavys turi užtikrinti informacijos apie pažeidimus darbovietėje teikimą per vidinį informacijos apie pažeidimus teikimo kanalą, užtikrindamas ir informaciją apie pažeidimus pateikusių asmenų konfidencialumą.
2. Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo Darbo kodekso 58 straipsnio 3 dalies 7 punkte siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas taip pat laikytinas pertekliniu, nes šios dalies 4 punkte jau yra įtvirtinta, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikoma „priekabiavimas dėl lyties ar seksualinis priekabiavimas, diskriminacinio pobūdžio veiksmai ar garbės ir orumo pažeidimas kitų darbuotojų ar trečiųjų asmenų atžvilgiu darbo metu ar darbo vietoje“. Jeigu įstatymo projektu siūlomas reguliavimas būtų įtvirtintas, taptų neaiškus galiojančios normos santykis su naujai siūloma formuluote. Be to, manytina, kad siūloma formuluotė „atsižvelgusi į aplinkybes, gali mobingu pripažinti nedaugkartinio pobūdžio šiurkštaus pobūdžio veiksmus, jei šie pažeidė asmens teises“ nedera su teisinio aiškumo, nuoseklumo principais, be to, suteiktų galimybę tokią nuostatą įvairiai ir subjektyviai interpretuoti sprendžiant darbo ginčus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Darbo kodekso 58 straipsnio 3 dalyje yra nustatoma, kas gali būti laikoma šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, todėl manytina, kad šioje dalyje turėtų būti numatomi tik konkretūs veiksmai ar neveikimas, nes procedūriniai klausimai ar darbo ginčų nagrinėjančios institucijos kompetencija nėra šios dalies reguliavimo dalykas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų atsisakyti.
3. Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus, įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalies pakeitimo esmė turėtų būti dėstoma taip: „1.Papildyti 58 straipsnio 3 dalį nauju 7 punktu“, o 2 dalyje 8 punkto teksto dėstyti nereikia. Įstatymo projekto 3 straipsnyje nėra nustatomas šio įstatymo taikymas, todėl šio straipsnio pavadinime reikėtų braukti žodžius „ir taikymas“.
4. Manytina, kad siūlomas teisinis reguliavimas turės įtakos tiek darbdaviams, tiek darbuotojams, todėl siūlytina dėl šio įstatymo projekto gauti Lietuvos Respublikos trišalės tarybos nuomonę.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis
J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]