 |
|
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai El. p. [email protected]
|
ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA
DĖL atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2, 12, 30, 30(1), 30(2), 35(1) straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 25(1), 30(3), 30(4), 30(5), 30(6), 30(7), 30(8), 30(9), 35(2), 35(3), 35(4), 35(5) straipsniais ir septintuoju(1) skirsniu įstatymo projekto nr. 19-12716
|
|
2019 m. gruodžio 27 d. Nr. 4-01-11056
|
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgdami į teisės akto projekto svarbą su atliekų tvarkymo susijusiai visuomeninių santykių sričiai, savo iniciatyva atlikome Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2, 12, 30, 301, 302, 351 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 251, 303, 304, 305, 306, 307, 308, 309, 352, 353, 354, 355 straipsniais ir septintuoju1 skirsniu įstatymo projekto (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą.
Atlikus Projekto antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad Projekto nuostatos gali būti suvokiamos ir interpretuojamos dviprasmiškai, sudaryti sąlygas tik savivaldybės sprendimu be konkurso suteikti teisę eksploatuoti komunalinių atliekų tvarkymo įrenginius galimai pažeidžiant konkurencines ūkio veiklos subjektų veiklos sąlygas, taip pat Projektas nepakankamai reglamentuoja siūlomų nuostatų įgyvendinimo tvarką.
Dėl Projekto teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
1. Projekto 1 straipsnio 10 dalyje siūloma Įstatymo 2 straipsnio 77 dalis apibrėžia „reguliuojamos veiklos“ sąvoką, pagal kurią valstybė reguliuoja ne tik regioninių atliekų tvarkymo centrų, bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojų, bet ir kitų ūkio subjektų su komunalinių atliekų tvarkymu susijusios veiklos įkainius ar kainas.
Projektu siūlomomis Įstatymo nuostatomis atskleidžiamas teisinis reglamentavimas susijęs tik su regioninių atliekų tvarkymo centrų, bendro atliekų deginimo įrenginio ir atliekų deginimo įrenginio valdytojų reguliuojama veikla ir (atitinkamai) sankcijų šiems asmenims skyrimo už pažeidimus vykdant reguliuojamą veiklą tvarka, tačiau kitų ūkio subjektų veiklos reguliavimo ir sankcijų skyrimo už reguliuojamos veiklos pažeidimus klausimų nereglamentuoja.
Siekdami teisinio aiškumo siūlome apsvarstyti Projekto tobulinimo tikslingumą.
2. Projekte vartojama „komunalinių atliekų tvarkymo įrenginių valdymo“ sąvoka, kurios esmė Projekte neatskleidžiama. Kitos Projekto nuostatos (pavyzdžiui, Projekto 1 straipsnio 4 dalies nuostatos, kuriomis siūloma Įstatymo 2 straipsnio 71 dalis reglamentuoja bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojo sąvoką, pagal kurią jis gali eksploatuoti bendrą atliekų deginimo įrenginį ar atliekų deginimo įrenginį) gali suponuoti nuomonę, kad komunalinių atliekų tvarkymo įrenginių valdymo įgaliojimus turintys asmenys, t. y. šių įrenginių valdytojai, turi teisę eksploatuoti šiuo įrenginius (ne tik atlikti organizacinio pobūdžio veiklą, bet ir tiesiogiai patiems eksploatuojant įrenginius vykdyti atliekų tvarkymo veiklą).
Šiuo atveju siekiant teisinio aiškumo, išvengiant dviprasmiškumų ir užkertant kelią antikorupciniu požiūriu ydingai situacijai, kai asmenims kartu su komunalinių atliekų tvarkymo sistemų organizavimo funkcijomis būtų suteikiama teisė vykdyti ir komunalinių atliekų tvarkymo funkcijas, siūlytina Projektą tobulinti atskleidžiant minėtos formuluotės esmę.
3. Aukščiau minėtos pastabos įgyvendinimas svarbus ir tuo aspektu, kad pagal Projektą (pavyzdžiui, Projektu siūlomas Įstatymo 2 straipsnio 44 dalies, 30 straipsnio 61 dalies, 303 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas) komunalinių atliekų tvarkymo įrenginių valdymo funkcijos yra pavedamos (perduodamos) savivaldybės (savivaldybių) sprendimu. Taigi, minėtos Projektu siūlomos nuostatos reikštų, kad asmenims be konkurso būtų suteikiama teisė tiesiogiai eksploatuoti savivaldybės (savivaldybių) turimus komunalinių atliekų tvarkymo įrenginius. Šiame kontekste minėti Projekto siūlymai būtų svarstytini ūkio subjektų konkurencijos sąlygų pažeidimo aspektu. Be to, tai gali turėti neigiamos reikšmės ir vartotojų (kurie naudojasi komunalinių atliekų tvarkymo paslaugomis) teisėtų interesų užtikrinimo požiūriu, kadangi kai kuriais atvejais nebūtų užtikrinama, kad atliekų tvarkymo paslaugos jiems teikiamos palankiausiomis sąlygomis (pavyzdžiui, mažiausiomis kainomis).
4. Projekto 7 straipsniu siūlomos Įstatymo 303 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos numato, kad „regioniniai atliekų tvarkymo centrai atlieka šias komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas: 1) vykdo komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo funkcijas, jeigu jas perduoda savivaldybės“.
Atkreiptinas dėmesys, kad nei galiojantis, nei Projektu siūlomas Įstatymai neatskleidžia formuluotės „komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo funkcijos“ turinio esmės, todėl siekiant išvengti nepagrįstų minėtų nuostatų interpretacijų bei teisinio aiškumo siūlytina konkretinti, kokios funkcijos priskirtinos komunalinių atliekų tvarkymo įrenginių administravimo funkcijoms. Manome, kad tai turi būti padaryta atsižvelgiant į tai, kad Įstatyme konkretinamas kitų funkcijų turinys, pavyzdžiui: Projekto 8 straipsniu siūlomu Įstatymo 304 straipsniu konkretinamos bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojų funkcijos; Projekto 9 straipsniu siūlomu Įstatymo 305 straipsniu konkretinamos komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijų turinys ir kt.).
5. Projekto 8 straipsniu siūlomo Įstatymo 304 straipsnio (reglamentuojančio bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojų funkcijas) 1 dalies 1 punkto nuostatos nustato, kad „bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojai atlieka šias funkcijas: 1) organizuoja komunalinių atliekų deginimą šio įstatymo 302 straipsnyje nustatyta tvarka nustatytais įkainiais“.
Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į Projekto 1 straipsnio 4 dalies nuostatas, kuriomis siūloma Įstatymo 2 straipsnio 71 dalis reglamentuoja bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojo sąvoka ir numato, kad tai yra juridinis asmuo, eksploatuojantis bendrą atliekų deginimo įrenginį ar atliekų deginimo įrenginį, skirtą deginti kaip įprastinį ar papildomą kurą po rūšiavimo likusias netinkamas perdirbti ar kitaip panaudoti energetinę vertę turinčias komunalines atliekas siekiant gauti energiją arba jas pašalinti.
Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, sąvokos „organizuoti komunalinių atliekų deginimą“ ir „eksploatuoti bendrą atliekų deginimo įrenginį ar atliekų deginimo įrenginį“ savo turiniu iš esmės skiriasi, todėl nėra aišku, ar įgyvendinant minėtas Projekto nuostatas bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojas privalo organizuoti atliekų deginimo veiklą (teisės aktų nustatyta tvarka parinkti asmenis įrenginio eksploatacijai), ar tokį įrenginį gali eksploatuoti, t. y. deginti atliekas pats.
Siekiant išvengti dviprasmiškumų ir siekiant teisinio aiškumo siūlytina minėtas nuostatas tikslinti.
6. Projekto 9 straipsniu siūloma Įstatymo 305 straipsnio 1 dalis reglamentuoja komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo tvarką ir nustato funkcijas, kurias apima komunalinių lėšų administravimas atvejais, jeigu šias funkcijas paveda savivaldybė.
Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos Projekto nuostatos svarstytinos keliais aspektais:
6.1. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Projekto 4 straipsniu siūlomas Įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 9 punkto nuostatas komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo veikla bus viena iš komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijų, kuri gali būti pavedama komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriui (pagal Įstatymo 30 straipsnio 3 dalį) arba regioniniams atliekų tvarkymo centrams (pagal Projekto 7 straipsniu siūlomas Įstatymo 303 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas), arba kurią (pagal Įstatymo 30 straipsnio 4 dalį) savivaldybės gali vykdyti pačios.
Šiuo atveju neaišku, kuo skiriasi (ir kokiais pagrindais tokie skirtumai pasireiškia) komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijų turinys tuo atveju, jeigu šias funkcijas savarankiškai įgyvendina pati savivaldybė, o ne komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius ir (ar) regioniniai atliekų tvarkymo centrai. Jeigu tokie skirtumai egzistuoja, siekiant teisinio aiškumo siūlytina Projekte atskleisti komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijų turinio aspektus tais atvejais, kai šias funkcijas savivaldybės įgyvendina pačios (taip pat Projekto lydimuosiuose teisės aktuose argumentuoti tokių skirtumų pagrįstumą).
6.2. Atkreipiame dėmesį, kad Projekto 9 straipsnyje siūlomo Įstatymo 305 straipsnio 3 dalis nustato (mūsų nuomone – itin svarbų) principą, kad komunalinių atliekų tvarkymo lėšos gali būti naudojamos tik komunalinių atliekų tvarkymo būtinosioms sąnaudoms finansuoti ir komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudoms padengti. Kadangi minėtos nuostatos atsižvelgiant į Projektu siūlomą Įstatymo 305 straipsnio 1 dalį gali būti suvokiamos, kad minėtas principas taikomas tik tais atvejais, kai savivaldybė komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas yra pavedusi komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriui arba regioniniams atliekų tvarkymo centrams, siekiant išvengti dviprasmiškumų ir nepagrįsto komunalinių atliekų tvarkymo lėšų naudojimo (jeigu komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas vykdančioms savivaldybėms minėti principai netaikomi), siūlome minėtas Projekto nuostatas konkretinti.
7. Pagal Projekto 10 straipsnyje siūlomo įstatymo 306 straipsnio 7 dalies nuostatas auditorių ir audito įmonių viešąją priežiūrą atliekanti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota įstaiga atlieka reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ir (ar) reguliavimo apskaitos sistemos nepriklausomos patikros kokybės tyrimą ir parengia tyrimo ataskaitą. Iš šių nuostatų neaišku, ar minėta įstaiga atlieka tyrimą dėl visų reguliuojamos veiklos dalyvių ataskaitų patikros ir (ar) reguliavimo apskaitos sistemos nepriklausomos patikros kokybės (kasmet), ar minėtomis nuostatomis siekiama nustatyti principą, kad su netinkamai atliktomis patikromis susijusios išlaidos negali būti pripažintomis pagrįstomis būtinosiomis sąnaudomis nustatant regioninę kainą, o auditorių ir audito įmonių viešąją priežiūrą atliekanti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota įstaiga tyrimus gali atlikti vadovaudamasi kitais (pavyzdžiui, nustatytais Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatyme ar kituose teisės aktuose) pagrindais.
Siekiant teisinio aiškumo siūlytina minėtas projekto nuostatas konkretinti.
8. Pagal Projekto 12 straipsniu siūlomos Įstatymo 308 straipsnio 10 dalies nuostatas Tarybai, jos įgaliotiems Tarybos administracijos valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį, ir šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytiems asmenims tikrinamas regioninis atliekų tvarkymo centras, bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojas, juridiniai ir fiziniai asmenys privalo pateikti reikalaujamą informaciją net ir tuo atveju, jei tokia informacija sudaro tikrinamo regioninio atliekų tvarkymo centro ir (ar) bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojo komercinę (gamybinę) paslaptį arba yra konfidenciali dėl kitų priežasčių. Pagal minėtų nuostatų paskutiniojo sakinio nuostatas Taryba, jos įgalioti Tarybos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, ir šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose numatyti asmenys privalo užtikrinti tik regioninio atliekų tvarkymo centro, bendro atliekų deginimo įrenginio ar atliekų deginimo įrenginio valdytojo jiems pateiktos konfidencialios informacijos konfidencialumą, tačiau toks reikalavimas netaikomas juridinių ir fizinių asmenų pateiktai informacijai.
Atsižvelgdami į tai siūlome Projektą tikslinti.
9. Projekto 13 straipsniu siūlomos Įstatymo 309 straipsnio 4 dalies nuostatos (reglamentuojančios mažareikšmio pažeidimo formuluotę) suponuoja nuomonę, kad pažeidimo pripažinimą ar nepripažinimą mažareikšmiu gali lemti aplinkybės, ar pažeidimas sukėlė ar nesukėlė didelį visuomenės nepasitenkinimą. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos nuostatos svarstytinos sprendimo dėl sankcijos objektyvumo, taip pat teisinio aiškumo aspektais, kadangi pagal Projekto formuluotę iš esmės jokių neigiamų padarinių nesukėlęs, tačiau didelį visuomenės nepasitenkinimą sukėlęs trunkamasis pažeidimas gali būti nepripažįstamas mažareikšmiu. Be to, neaišku, kuriuos kriterijus turėtų atitikti aplinkybės, kad pažeidimas galėtų būti vertinamas kaip trunkamasis (t. y. kokį laikotarpį turi tęstis jo darymas) ir kaip bus įvertinama, ar jo padarymas sukėlė (ar nesukėlė) didelį visuomenės nepasitenkinimą.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome apsvarstyti minėtos formuluotės tobulinimo tikslingumą.
10. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, Projekto 13 straipsnyje siūlomos Įstatymo 309 straipsnio 10 dalies 2 ir 3 sakinių nuostatos gali būti svarstomos teisinio reglamentavimo loginio nuoseklumo aspektu: minėtų nuostatų 2 sakinys nustato atvejus, kada sankcijos skyrimo klausimas gali būti svarstomas suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant (t. y. jeigu negautas suinteresuotųjų asmenų prašymas atidėti klausimo nagrinėjimą), o 3 sakinys numato papildomas aplinkybes, kurioms esant klausimas gali būti nagrinėjamas (t. y. kad net ir gavus prašymą atidėti klausimo nagrinėjimą, bet Tarnybai pripažinus neatvykimo priežastis nesvarbiomis prašymas gali būti atmetamas ir klausimas nagrinėjamas asmeniui nedalyvaujant).
Manome, kad siekiant teisinio aiškumo 2 ir 3 sakinio nuostatos galėtų būti tikslinamos[1]. Be to, siūlome apsvarstyti priežasčių, kurios įgyvendinant Projektu siūlomas nuostatas negali būti pripažintomis svarbiomis kriterijų atskleidimo tikslingumą (arba siūlytume nurodyti konkrečius tokių priežasčių pavyzdžius) bei nustatyti, kad prašymą pateikęs asmuo iš anksto (prieš sankcijos skyrimo klausimo nagrinėjimą) yra informuojamas apie Tarybos sprendimą.
11. Projekto 14 straipsnyje siūlomas įstatymo 311 straipsnis reglamentuoja informacijos teikimo visuomenei, valstybės ir savivaldybės institucijoms tvarką.
Atkreipiame dėmesį, kad pagal minėtas Projekto nuostatas informaciją turi viešinti itin platus komunalinių atliekų tvarkymo ar susijusią veiklą vykdančių asmenų ratas[2], o kai kurios informacijos (pavyzdžiui: keičiantis rinkliavų ar kitų įmokų dydžiui) viešinimo būdai yra alternatyvaus pobūdžio (priklauso nuo informacijos skelbėjo pasirinkimo) ir yra nekonkretūs (informaciją galima skelbti „kituose šaltiniuose“).
Siekiant užtikrinti efektyvų visuomenės informavimą siūlytina apsvarstyti, ar visa aktuali informacija viešinama ne tik atitinkamų komunalinių atliekų tvarkymo ar susijusią veiklą vykdančių asmenų, bet ir (papildomai) konkrečios savivaldybės (kurios bendruomenei viešinama informacija yra aktuali) interneto svetainėje.
Prašome per du mėnesius nuo antikorupcinio vertinimo išvados gavimo dienos informuoti Specialiųjų tyrimų tarnybą, kaip atsižvelgta į šioje išvadoje pateiktas pastabas. Atsakymą prašome paskelbti per Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinę sistemą ir jį susieti su šia antikorupcinio vertinimo išvada.
Direktoriaus pavaduotojas Egidijus Radzevičius
Gintas Kerbelis, tel. (8 706) 63 294, el. p. [email protected]