PASIŪLYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. I-1489 43 IR
67 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3638
2024-07-04
Vilnius
|
Eil. Nr. |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
||
|
1. |
1 (43) |
1 (10) |
|
Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2024 m. balandžio 16 d. išvadą Nr. XIVP-3638 ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 2024 m. gegužės 27 d. parengtą Nr. SR-1936 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 43 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3638“ projektą, siūloma patikslinti pateiktą teisės akto formuluotę, tiksliau apibrėžiant įstatymo projekto tikslą – vykdyti kadetų ugdymo programą ne visos mokyklos apimtyje, jei mokykla turi skyrius ar filialus, kurie yra kitoje gyvenamojoje vietoje. Šiuo metu galiojančiame Švietimo įstatyme (toliau – Įstatyme), vertinant Taisyklėse numatytus tinklo stiprinimo kriterijus, nėra aiškaus reglamentavimo dėl kadetų ugdymo programos vykdymo ne visos mokyklos apimtyje, jei mokykla turi skyrius ar filialus, kurie yra kitoje gyvenamojoje vietoje. Nesant tikslesnio reglamentavimo, sukuriamos prielaidos neleisti vykdyti kadetų ugdymo programos, juridiniam asmeniui jei programą norima įgyvendinti tik viename iš įstaigos struktūrinių padalinių. Dabartinis galiojantis reglamentavimas nedera su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.53 straipsniu, kuriame teigiama, jog juridinio asmens filialas yra struktūrinis juridinio asmens padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas arba dalį juridinio asmens funkcijų. Šiuo atveju, siekiant tinkamai atliepti Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių (toliau – Taisyklių), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“, nuostatas, nėra galimybės įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.53 straipsnio nuostatos, jog filialas įgyvendina tik dalį juridinio asmens funkcijų. Įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje nurodoma, jog švietimo teikėjų tinklas kuriamas plėtojant švietimo programų ir švietimo įvairovę, koordinuojant teikiamas švietimo programas, steigiant, reorganizuojant, likviduojant, pertvarkant mokyklas ir atliekant jų struktūros pertvarką. Remiantis dabar galiojančiu reglamentavimu, nurodytu Įstatymo 43 straipsnio 10 dalyje ir 43 straipsnio 10 dalies 1 punkte ir remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.53 straipsniu bei siekiant atliepti Taisyklių nuostatas, plėtoti švietimo programų ir švietimo įvairovę, konkrečiu atveju, kadetų ugdymo programą, nėra galimybės, nes nėra sukurtos prielaidos programą įgyvendinti ne visos mokyklos apimtyje. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog šiuo konkrečiu atveju bendrojo ugdymo sistema negali atliepti Įstatymo 5 straipsnyje nurodytų kontekstualumo (švietimo sistema yra glaudžiai susieta su krašto ūkinės, socialinės, kultūrinės raidos kontekstu, kartu su juo atsinaujina ir atitinka nuolat kintančias visuomenės reikmes) ir tęstinumo (švietimo sistema yra lanksti, atvira, pagrįsta įvairių formų ir institucijų sąveika; ji sudaro sąlygas kiekvienam asmeniui mokytis visą gyvenimą) principų, kai siekiama tinkamai atliepti Taisyklių nuostatas ir norint atliepti konteksto ir tradicijų tęstinumą vietos bendruomenės poreikiams. Analogų Lietuvos švietimo sistemoje, kai ugdymo programos vykdomos ne visos mokyklos apimtyje, yra apstu: profesinės mokyklos skirtinguose filialuose vykdo skirtingas profesinio ugdymo programas, aukštojo mokslo įstaigos skirtingas studijų programas taip pat vykdo ne visos įstaigos apimtyje, bet tam tikruose padaliniuose (kaip pavyzdį būtų galima pateikti Vytauto Didžiojo universitetą, kuris inžinerines ir su žemės ūkio sektoriumi susijusias programas vykdo Žemės ūkio akademijoje, kuris yra atskiras padalinys kitoje gyvenamojoje vietoje). Įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje yra nurodyti mokyklos tipai, pagal vykdomas programas. Todėl atkreiptinas dėmesys, jog ir bendrojo ugdymo sistemoje yra nemažai mokyklų, kurios turėdamos skyrius, juose vykdo tik dalį ugdymo programų (ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo ir t.t) ne visos mokyklos apimtyje. Atsižvelgiant į šiuo metu galiojančią Įstatymo 67 straipsnio 4 dalies 1 punkto redakciją (kurią siūloma tikslinti), prielaidos skirti ūkio lėšų mokyklų, skirtų šalies (regiono) mokiniams, klasėms (grupėms) yra sudarytos, tačiau kadetų mokykloms šios galimybės nėra numatytos, sukuriant dvigubus standartus mokykloms, vykdančioms skirtingo pobūdžio ugdymo programas. Nors minėtos Taisyklės, yra poįstatyminis teisės aktas, šiuo metu nėra galimybės užtikrinti dermės tarp Įstatymo 43 straipsnio ir Taisyklių 3, 4 ir 5 punktų, kuriuose teigiama, jog mokyklų tinklo kūrimu siekiama, kad tinklas būtų darniai veikianti, nuolat atsinaujinanti, švietimo programų įvairovę užtikrinanti sistema, pripažįstant poreikių įvairovę ir analizuojant švietimo poreikius, mokyklų tipų ir paskirčių išsidėstymą tam tikroje teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau teikiami pasiūlymai, sudaryti sąlygas vykdyti kadetų ugdymo programą ne visos mokyklos apimtyje, jei mokykla turi skyrius ar filialus, kurie yra kitoje gyvenamojoje vietoje.
Pasiūlymas: 1. Pakeisti 43 straipsnio 10 dalies ir ją išdėstyti taip: „10. Kadetų ugdymo programą savivaldybės ar valstybinė kadetų ugdymo gimnazija arba dalis gimnazijos, kai gimnazija turi filialus (skyrius) gali vykdyti, jeigu atitinka šio straipsnio 8 dalyje nustatytus bendruosius kriterijus ir šiuos specialiuosius kriterijus:“
|
|
2. |
1 (43) |
2 (10) |
(1) |
Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2024 m. balandžio 16 d. išvadą Nr. XIVP-3638 ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 2024 m. gegužės 27 d. parengtą Nr. SR-1936 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 43 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3638“ projektą, siūloma patikslinti pateiktą teisės akto formuluotę, tiksliau apibrėžiant įstatymo projekto tikslą – vykdyti kadetų ugdymo programą ne visos mokyklos apimtyje, jei mokykla turi skyrius ar filialus, kurie yra kitoje gyvenamojoje vietoje. Šiuo metu galiojančiame Švietimo įstatyme (toliau – Įstatyme), vertinant Taisyklėse numatytus tinklo stiprinimo kriterijus, nėra aiškaus reglamentavimo dėl kadetų ugdymo programos vykdymo ne visos mokyklos apimtyje, jei mokykla turi skyrius ar filialus, kurie yra kitoje gyvenamojoje vietoje. Nesant tikslesnio reglamentavimo, sukuriamos prielaidos neleisti vykdyti kadetų ugdymo programos, juridiniam asmeniui jei programą norima įgyvendinti tik viename iš įstaigos struktūrinių padalinių. Dabartinis galiojantis reglamentavimas nedera su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.53 straipsniu, kuriame teigiama, jog juridinio asmens filialas yra struktūrinis juridinio asmens padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas arba dalį juridinio asmens funkcijų. Šiuo atveju, siekiant tinkamai atliepti Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių (toliau – Taisyklių), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“, nuostatas, nėra galimybės įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.53 straipsnio nuostatos, jog filialas įgyvendina tik dalį juridinio asmens funkcijų. Įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje nurodoma, jog švietimo teikėjų tinklas kuriamas plėtojant švietimo programų ir švietimo įvairovę, koordinuojant teikiamas švietimo programas, steigiant, reorganizuojant, likviduojant, pertvarkant mokyklas ir atliekant jų struktūros pertvarką. Remiantis dabar galiojančiu reglamentavimu, nurodytu Įstatymo 43 straipsnio 10 dalyje ir 43 straipsnio 10 dalies 1 punkte ir remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.53 straipsniu bei siekiant atliepti Taisyklių nuostatas, plėtoti švietimo programų ir švietimo įvairovę, konkrečiu atveju, kadetų ugdymo programą, nėra galimybės, nes nėra sukurtos prielaidos programą įgyvendinti ne visos mokyklos apimtyje. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog šiuo konkrečiu atveju bendrojo ugdymo sistema negali atliepti Įstatymo 5 straipsnyje nurodytų kontekstualumo (švietimo sistema yra glaudžiai susieta su krašto ūkinės, socialinės, kultūrinės raidos kontekstu, kartu su juo atsinaujina ir atitinka nuolat kintančias visuomenės reikmes) ir tęstinumo (švietimo sistema yra lanksti, atvira, pagrįsta įvairių formų ir institucijų sąveika; ji sudaro sąlygas kiekvienam asmeniui mokytis visą gyvenimą) principų, kai siekiama tinkamai atliepti Taisyklių nuostatas ir norint atliepti konteksto ir tradicijų tęstinumą vietos bendruomenės poreikiams. Analogų Lietuvos švietimo sistemoje, kai ugdymo programos vykdomos ne visos mokyklos apimtyje, yra apstu: profesinės mokyklos skirtinguose filialuose vykdo skirtingas profesinio ugdymo programas, aukštojo mokslo įstaigos skirtingas studijų programas taip pat vykdo ne visos įstaigos apimtyje, bet tam tikruose padaliniuose (kaip pavyzdį būtų galima pateikti Vytauto Didžiojo universitetą, kuris inžinerines ir su žemės ūkio sektoriumi susijusias programas vykdo Žemės ūkio akademijoje, kuris yra atskiras padalinys kitoje gyvenamojoje vietoje). Įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje yra nurodyti mokyklos tipai, pagal vykdomas programas. Todėl atkreiptinas dėmesys, jog ir bendrojo ugdymo sistemoje yra nemažai mokyklų, kurios turėdamos skyrius, juose vykdo tik dalį ugdymo programų (ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo ir t.t) ne visos mokyklos apimtyje. Atsižvelgiant į šiuo metu galiojančią Įstatymo 67 straipsnio 4 dalies 1 punkto redakciją (kurią siūloma tikslinti), prielaidos skirti ūkio lėšų mokyklų, skirtų šalies (regiono) mokiniams, klasėms (grupėms) yra sudarytos, tačiau kadetų mokykloms šios galimybės nėra numatytos, sukuriant dvigubus standartus mokykloms, vykdančioms skirtingo pobūdžio ugdymo programas. Nors minėtos Taisyklės, yra poįstatyminis teisės aktas, šiuo metu nėra galimybės užtikrinti dermės tarp Įstatymo 43 straipsnio ir Taisyklių 3, 4 ir 5 punktų, kuriuose teigiama, jog mokyklų tinklo kūrimu siekiama, kad tinklas būtų darniai veikianti, nuolat atsinaujinanti, švietimo programų įvairovę užtikrinanti sistema, pripažįstant poreikių įvairovę ir analizuojant švietimo poreikius, mokyklų tipų ir paskirčių išsidėstymą tam tikroje teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau teikiami pasiūlymai, sudaryti sąlygas vykdyti kadetų ugdymo programą ne visos mokyklos apimtyje, jei mokykla turi skyrius ar filialus, kurie yra kitoje gyvenamojoje vietoje.
Pasiūlymas: 2. Pakeisti 43 straipsnio 10 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) gimnazijoje arba dalyje gimnazijos, kai mokykla turi filialus (skyrius) visų klasių mokiniai mokomi pagal bendrojo ugdymo programas ir kadetų ugdymo programą, suderintą su krašto apsaugos ministru ir patvirtintą švietimo, mokslo ir sporto ministro;“. |
|
3. |
2 (67) |
4 (1) |
(1) |
Argumentai:
Atsižvelgiant į šiuo metu galiojančią Įstatymo 67 straipsnio 4 dalies 1 punkto redakciją (kurią siūloma tikslinti), prielaidos skirti ūkio lėšų mokyklų, skirtų šalies (regiono) mokiniams, klasėms (grupėms) yra sudarytos, tačiau kadetų mokykloms šios galimybės nėra numatytos, sukuriant dvigubus standartus mokykloms, vykdančioms skirtingo pobūdžio ugdymo programas.
Pasiūlymas: Pakeisti 67 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) savivaldybių mokykloms (klasėms arba grupėms), skirtoms šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, savivaldybių kadetų ugdymo mokykloms ar mokyklų klasėms, skirtoms šalies (regiono) mokiniams ir atitinkančioms Vyriausybės patvirtintose Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse nustatytą paskirtį ir šio įstatymo 43 straipsnio 8, 9, 10, 12 ir 13 dalyse nustatytus kriterijus, taip pat savivaldybių mokykloms (klasėms arba grupėms), skirtoms šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, ir vykdančioms ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, skiriamos iš Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką ir iš savivaldybių biudžetų asignavimų;“. |