LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DIZAINO ĮSTATYMO NR. IX-1181 32 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2020-03-30 Nr. XIIIP-4668

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams  ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

Projekto 1 straipsniu siūloma papildyti įstatymo 32 straipsnį 6 dalimi ir nustatyti, kad „paskelbus nepaprastąją padėtį, valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir esant kitoms ypatingoms aplinkybėms, dėl kurių asmenys negali atlikti šiame įstatyme nustatytų veiksmų, tokių veiksmų atlikimo terminai Valstybinio patentų biuro direktoriaus sprendimu sustabdomi ir atnaujinami tik pasibaigus tokioms aplinkybėms. Ši nuostata netaikoma, kai atliekami šiame įstatyme nustatyti Valstybinio patentų biuro veiksmai.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas.

Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad analizuojant teikiamos nuostatos turinį darytina išvada, kad įstatyme nustatytų terminų taikymas priklausytų nuo Valstybinio patentų biuro direktoriaus priimto, ar nepriimto sprendimo. Pažymėtina, kad tam tikro sprendimo priėmimo numatymas visuomet suponuoja ir galimybę, kad toks sprendimas nebus priimtas. Tai, be kita ko, reiškia, jog įstatymo taikymas, ar netaikymas tiesiogiai priklausytų nuo poįstatyminio teisės akto egzistavimo. Be to, pažymėtina, kad įstatyme nustatytų terminų taikymas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisių ir pareigų apimties reguliavimu, todėl pažymime, kad toks nuostatos turinys kelia abejonių dėl jos derėjimo su Konstitucinio Teismo doktrininėmis nuostatomis, susijusiomis su teisės aktų hierarchijos ir deleguotosios įstatymų leidybos negalimumo principais.

Atkreipiame dėmesį, kad Konstitucinis Teismas 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime nurodė, jog „Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu“. Tačiau siūlomos nuostatos įgalintų su asmens teisėmis susijusį reguliavimą nustatyti poįstatyminiu teisės aktu. Be to, šiame Konstitucinio Teismo nutarime nurodoma ir tai „<...> kad Lietuvoje nėra deleguotosios įstatymų leidybos <...>, todėl Seimas – įstatymų leidėjas negali pavesti Vyriausybei ar kitoms institucijoms poįstatyminiais aktais reguliuoti tų teisinių santykių, kurie pagal Konstituciją turi būti reguliuojami įstatymais.“ Tuo tarpu siūloma nuostata pavestų su asmens teisėmis susijusį teisinį reguliavimą nustatyti poįstatyminiu teisės aktu.

Apibendrinant pateiktas pastabas konstatuotina, kad įstatymo nuostatų taikymas ar netaikymas jokiais atvejais neturi ir negali priklausyti nuo Valstybinio patentų biuro direktoriaus valios priimti ar nepriimti tam tikrą sprendimą, ar nuo tikimybės, kad toks sprendimas bus priimtas ar nepriimtas. Įstatymo nuostatų kitoks – alternatyvus taikymas galėtų priklausyti nuo objektyvių aplinkybių buvimo, kurios būtų konstatuotos atitinkamo lygio teisės aktais, pavyzdžiui: Vyriausybės nutarimu paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją; Vyriausybės nutarimu paskelbus nutarimą dėl karantino, pagal Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo nuostatas; įvedus nepaprastąją padėtį pagal Nepaprastosios padėties įstatymo nuostatas. Būtent remiantis tokiomis aplinkybėmis ir tokiu jų konstatavimo būdu įstatyme galėtų būti nurodyta, kad esant tokioms situacijoms, įstatymo nuostatos, susijusios su terminų skaičiavimu netaikomos. Tuo tarpu Valstybinio patentų biurui galėtų būti pavedama viešai, pavyzdžiui, interneto svetainėje, informuoti suinteresuotus asmenis apie susiklosčiusią padėtį. Taigi tuo atveju, jei įstatymo projektas nebūtų atitinkamai pakoreguotas, teigtina, kad turėtų būti svarstoma įstatymo projekto atitiktis Konstitucijai.

Antra, atkreipiame dėmesį, kad įstatymo projektas ne tik nepagrįstai sudarytų galimybę Valstybinio patentų biuro direktoriui spręsti dėl įstatymo nuostatų taikymo ar netaikymo, tačiau kartu į aplinkybių, dėl kurių galėtų būti netaikomos įstatymo nuostatos, sąrašą būtų įrašyta aplinkybė, neturinti nieko bendra su objektyviais kriterijais ir teisės aktais apibrėžiamomis aplinkybėmis, t. y. „kitomis ypatingoms aplinkybėms, dėl kurių asmenys negali atlikti šiame įstatyme nustatytų veiksmų“. Pastebėtina, kad nei iš įstatymo turinio, nei iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, kokios „kitos ypatingos aplinkybės“ galėtų lemti įstatymo nuostatų netaikymą, ir remiantis kokiais kriterijais tokios  „kitos ypatingos aplinkybės“ galėtų būti konstatuojamos. Tokiu būdu, tik nuo Valstybinio patentų biuro direktoriaus subjektyvios nuomonės, neparemtos jokiais aiškiais įstatyminiais kriterijais, būtų priklausoma tai, ar įstatymas būtų taikomas, ar ne. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes ir į aukščiau išdėstytas pastabas siūlytina atsisakyti įstatymo netaikymo galimybės siejimo su „kitomis ypatingomis aplinkybėmis“. Teigtina, kad tokio pobūdžio įstatyminis reguliavimas, atsižvelgiant į jo ekstraordinarų pobūdį, turėtų būti aiškus, konkretus ir baigtinio sąrašo.

Departamento direktorius                                                                                            Andrius Kabišaitis

M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. milda.masteikiene@lrs.lt

D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. dainius.zebleckis@lrs.lt