|
Stenogramą galima rasti |
|
Seimo posėdžių stenogramų rinkinių e. leidinyje Nr. 3, 2026 |
|
Stenogramų leidiniai › 2024–2028 m. kadencija |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 37
STENOGRAMA
2025 m. balandžio 29 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas S. SKVERNELIS
ir Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. OLEKAS
PIRMININKAS (S. SKVERNELIS). Labas rytas, gerbiami kolegos. Pradėsime antradienio rytinį Seimo posėdį. Seniai nesimatę po pertraukėlės, pasiilgę vienas kito, daug bendravimo. Pradėsime nuo darbotvarkės tvirtinimo. Rytinį posėdį pradedame. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 97 Seimo nariai.
10.01 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2025 m. balandžio 29 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės tvirtinimas. Ar turėtumėte dėl darbotvarkės pageidavimų, pasiūlymų? Nors ir kaip būtų keista, nėra. Tada noriu jūsų sutikimo, nes tiek rytinėje darbotvarkėje, tiek popietinėje yra nemažai įstatymų projektų, kurie nėra įtraukti į Seimo pavasario sesijos darbų programą, ir galėtume bendru sutarimu pritarti, kad įstatymų projektai Nr. XVP-326, Nr. XVP-334, Nr. XVP-297, Nr. XVP-336, Nr. XVP-102, Nr. XVP-103 ir Nr. XVP-350 būtų įrašyti į Seimo pavasario sesijos darbų programą. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, mieli kolegos, pritarta.
10.02 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 3, 22 ir 221 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-299 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1 klausimas – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-299, pateikimo tęsinys. Į tribūną kviečiame energetikos ministrą Ž. Vaičiūną.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju, Seimo Pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, šiais pakeitimais… Be abejo, pirmiausia apie paties projekto esmę ir prasmę labai trumpai, bet iš esmės keitėme šio įstatymo nuostatas tam, kad būtų galima organizuoti jūrinio vėjo konkursą vartotojams naudinga linkme.
Šio projekto tikslai yra, pirmiausia, tobulinti jūrinio vėjo konkurso procedūras, sukuriant subalansuotas sąlygas tarp elektros energijos vartotojų, atsinaujinančios energetikos plėtros sausumoje ir potencialių jūrinio vėjo projektų vystytojų. Tokia buvo kertinė nuostata ir jos nuosekliai laikėmės. Į šiuos pakeitimus, kuriuos pristatysiu, būtent tuos elementus ir įtraukėme. Be abejo, pats pagrindinis, kertinis momentas, kertinė nuostata, kuria vadovaujamės, yra užtikrinti, kad jūrinio vėjo parko vystymas neštų naudą vartotojams ir mažintų galutines elektros energijos kainas. Tai reiškia, kad finansinė našta vartotojams turi būti neutrali. Jeigu po 2033 metų ir reikėtų VIAP’o indėlio, tai jis neturėtų būti didesnis nei vartotojų gaunamos naudos dėl mažesnės elektros energijos kainos. Tai yra toks kertinis principas.
Kalbant apie pagrindinius konkurso sąlygų pakeitimus, kurie ir atsispindi teikiamame įstatymo projekte, kertiniai momentai yra šie: pirmiausia, įtvirtinama, kad konkurse turi dalyvauti mažiausiai du dalyviai, tai yra siekiame maksimalios konkurencijos šiame projekte; antrasis elementas – patikslinamas būtent laimėtos kainos indeksavimo laikotarpis, sutrumpinant indeksavimo periodą nuo 23 metų iki 8 metų, tai reiškia nuo konkurso laimėtojo paskelbimo iki leidimo gaminti elektros energiją išdavimo laikotarpio. Šis pakeitimas – indeksavimo laikotarpio sutrumpinimas iki 8 metų – reiškia, kad iš karto automatiškai sutaupoma bent 500 mln. eurų per skatinimo laikotarpį. Taip pat laimėtojui siūloma skatinimo tarifą mokėti iki 15 metų laikotarpio.
Dar svarbus momentas, būtent kalbant apie finansavimą, tai yra siekiama nustatyti, kad konkurso laimėtojui mokama parama Vyriausybės nustatyta tvarka būtų iš dalies padengiama konkurso laimėtojo sumokėtu pelno mokesčiu, taip užtikrinant, kad galutiniai vartotojai sumokėtų mažesnę viešuosius interesus atitinkančių paslaugų mokesčio dalį. Plynai skaičiuojant per VIAPʼą, būtent tokia apimtimi, kiek būtų mažinama elektros energijos kaina ir kiek reikėtų sumokėti per VIAPʼą, tai galėtų siekti iki 1,66 mlrd. eurų. Likusi dalis – apie 400 mln. eurų – būtų sumokama būtent per pelno mokestį, skaičiuojant, kad per metus apytiksliai tai sudarytų apie 30 mln. eurų. Tai yra tokie pagrindiniai pakeitimai dėl finansavimo.
Dar labai svarbus momentas yra tai, kad sulyginamos galimybės būtent sausumos ir jūrinio vėjo plėtros. Tai reiškia, kad atsisakoma elektros energijos persiuntimo pirmumo, prioriteto, taikomo jūrinio vėjo elektrinėms, taip suvienodinant, kaip minėjau, sąlygas jūrinėms ir sausumos elektrinėms.
Kas yra dar svarbu, tai yra neprivalomas ir neribojamas vystymo mokestis. Iki šiol buvo nustatyta, kad to mokesčio slenkstis turėtų būti kas 5 mln. eurų. Atsižvelgėme į Europos Komisijos rekomendacijas, kad neribotų konkurencijos ir užtikrintų… tiesiog neįtraukti konkrečios sumos.
Galiausiai paskutinis momentas yra tai, kad siūloma nustatyti, kad konkurso laimėtojas atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių statyboms ir eksploatacijai išnaudotų Lietuvos Respublikos uostų infrastruktūrą. Ir galiausiai yra procedūriniai dalykai, tai yra nustatomi pagrindai Vyriausybei atnaujinti konkurso sąlygas.
Tokie būtų esminiai pakeitimai. Įstatymo projektui, be abejo, reikalingas ypatingas dėmesys ir skuba. Kaip žinoma, šių metų sausio 29 dieną buvo priimtas Vyriausybės nutarimas, kuriuo buvo laikinai sustabdytas konkursas, paskelbtas 2024 m. lapkričio 18 d. Pagal patvirtintą valstybės pagalbos schemą konkurso procedūros turi būti įgyvendintos ir laimėtojas atrinktas iki šių metų pabaigos, tai yra gruodžio 31 dienos, nes yra tokia būtent suderinta valstybės pagalba su Europos Komisija. Todėl Vyriausybės nutarimu atnaujinus konkursą procedūros turėtų būti atliktos per 6 mėnesius. Todėl, be abejo, būtina įstatymą priimti Seime vėliausiai iki šių metų birželio mėnesio. Prašau pritarti po pateikimo. Dėkui už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas ministre. Jūsų užsirašė paklausti keletas Seimo narių. Pirmasis klausia kolega S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF*). Laba diena, ministre. Visų pirma pagarba, kad taip operatyviai atėjote su konkurso sąlygų pakeitimu. Buvo nerimo, kad užtruksite. Visi mes norime, kad pasisektų šitas konkursas. Klausimas yra žingsnis toliau.
Jūs sakote, suvienodinote sąlygas sausumos ir jūrinio vėjo operatoriams. Jūs suvienodintumėte tiktai ten operacinėje, kad laido apkrovimo pirmenybės nebūtų, bet iš esmės bankai, vystytojai sausumoje šiandien žiūri į šitą jūsų įstatymo projektą ir klausia savęs, kas nutiks tuomet, kai rinkos kaina bus nulis. Jūs Vyriausybės, valstybės vardu duodate CFD jūriniam vėjui. Jisai net esant nulinei kainai gaus valstybės paramą, o sausumoje veikiantys vėjo jėgainių parkai esant nulinei kainai turės išsijungti. Kaip jūs išlyginsite konkurenciją tarp sausumos vėjo ir jūrų vėjo, nes šitą klausimą kiekvienas bankininkas, finansuodamas sausumos vėjo projektą, užduoda šiandieniniam vystytojui ir arba jisai gaus paskolą, arba ne, o jūs nustatote taisykles? Tai ar gaus CFD ir sausumos vėjas ateityje? Ačiū.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Kaip ir minėta, pagrindinis dalykas buvo, kad buvo du niuansai. Tai yra techninis apribojimas elektros energijos patekimo į tinklą. Šią nelygybę ištaisėme. Tai yra būtent lygiomis sąlygomis gali konkuruoti. Tai, beje, buvo viena iš priežasčių, dėl ko sausumos vėjo vystytojai turėdavo problemų pritraukdami bankinį finansavimą.
Antroji dalis yra susijusi su elektros energijos kaina. Netgi šiuo metu yra momentų, kuomet pasiekus tam tikrą netgi nebūtinai nulinę kainą vėjas yra apribojamas. Tiesiog vystytojai apriboja, nes neapsimoka gaminti elektros energijos dėl tam tikrų operacinių kaštų. Tai natūralu, kad… Sudėtinga, aišku, prognozuoti, kokia bus ateitis, bet pagal mūsų modeliavimą ir prognozes, kurias mes matome, tas apribojimas galėtų būti labai neženklus dėl elektros energijos kainų skirtumo ir galėtų siekti maždaug nuo 3 % iki 5% pačios generacijos. Matome, kad vis tiek turime rasti subalansuotą variantą.
Dėl jūsų klausimo CFD sausumos atsinaujinančiai energetikai, kol kas jinai dar vystoma rinkos sąlygomis. Sekame situaciją su perdavimo sistemos operatoriumi. Jeigu matysime, kad reikalingi tam tikri žingsniai, šiandien dar to tikrai negalime pažadėti, bet pagal rinkos vystymąsi, be abejo, turėsime reaguoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kitas klausia Seimo narys A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (NAF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, pradžioje labai palaikiau konkurso sąlygų peržiūrėjimą ir ragindamas jus turėjau viltį, kad sąlygos, ypač paramos tarifas, iš esmės bus pakeistas. Atkreipsiu dėmesį, kad kol kas taip ir liko neįvardinta, kokią kainą vartotojams norime pasiekti, todėl sprendimai, akivaizdu, yra paremti daugiau emocija ir energetikų, o ne vartotojų interesais. Kodėl nesiekiama, kad Lietuvos vartotojai elektrą galėtų gauti, kaip tą gali pateikti sausumos vėjo gamintojai, tai yra nuo 40 iki 70 eurų už megavatvalandę, esant, žinoma, idealioms oro sąlygoms? Vis dėlto 75 eurai už megavatvalandę, manau, yra nepakankamas rėžis, kurio turėtume siekti.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą ir tokį pastebėjimą. Iš esmės pirmasis niuansas yra tai, kad taip, kalbame apie jūrinio vėjo projektą, kuris geriausiu atveju galėtų pradėti veikti 2033 metais. Dėl to, akivaizdu, reikia pripažinti, kad prognozuoti elektros kainą tuo laikotarpiu yra gana sudėtinga dėl objektyvių priežasčių. Kita vertus, ko siekiama šituo projektu, be abejo, siekiama pačios mažiausios kainos elektros energijos vartotojams ir yra tam tikrų laikotarpių metuose, kuomet jūrinis vėjas šiuo atveju gali pagelbėti. Bendra nauda jūrinio vėjo, be abejo, priklauso nuo kainos rinkoje, bet skaičiavome modeliuodami, kad jeigu rinkoje kainos yra apie 6,5 cento už kilovatvalandę, tai šio jūrinio vėjo projekto nauda galėtų siekti iki 100 mln. eurų per metus. Kalbant apie pačius kainų rėžius energetikoje, yra svarbu diversifikacija ir būtent kuo įvairesnė šaltinių įvairovė, kuo didesnė jų plėtra, tuo yra tiek saugumo prasme, tiek kainos prasme geresnė situacija vartotojams.
PIRMININKAS. Ačiū, klausia kolega A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (NAF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiamas ministre, išties džiaugiuosi jumis, kad per trumpą laiką pavyko sumažinti plėšikišką D. Kreivio apetitą su tais potencialiais vystytojais. Tačiau, gerbiamas ministre, vis tiek lieka daug neatsakytų klausimų, kodėl, pavyzdžiui, nesivadovaujama tokiu pačiu principu kaip kad sausumoje, kada verslas rizikuoja, stato savo projektą, įgyvendina savo riziką. Šiuo atveju bandoma įlįsti vartotojams į kišenę, vartotojai pastato parką, kainuosiantį milijardus, tarp 2–3 mlrd., greičiausiai kaina bus tokia. Ar jie gaus tą naudą? Greičiausia pirks kaip ir pirkę rinkos kaina. Dabar reikia 20 mlrd. gynybai ir staiga atsiranda projektas perteklinei generacijai, kuri 2032 metais bus perteklinė, tos 3 teravatvalandės gaminamos parkų, tai kodėl vis dėlto tas projektas dabar stumiamas ir kada, kaip, koks čia prioritetas, sakykime, prieš gynybos prioritetą? Ačiū.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Taip, kaip teisingai pastebėjote, būtent šio projekto kaina buvo sumažinta bent 500 mln. eurų per skirtingą indeksavimo laikotarpį – nuo 2023 metų iki 2028 metų. Antrasis aspektas yra tai, kad įvedėme esminį saugiklį, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, ji perskaičiuos šio projekto įtaką, tai yra jūrinio projekto įtaką vartotojų kainoms, ir vartotojai galės prisidėti tiktai tiek, kiek tai mažina elektros energijos kainą. Kitaip tariant, tikslas yra, kad vartotojui nereikėtų primokėti nei 0,00 cento dalies už kilovatvalandę ir visas kitas skirtumas būtų dengiamas, kaip ir minėjau, per mokestinę vertę ar kitus dalykus. Reikia pripažinti, kad jūrinio vėjo projektai tiek pasaulyje, tiek Europoje susiduria su tam tikrais iššūkiais ir be tam tikro skatinimo mechanizmo arba be garantijos vystytojams tokie projektai nebūtų galimi. Pateikėme pasiūlymą, kuris, mūsų vertinimu, tikrai neturėtų neigiamos įtakos vartotojams, o ilgąja prasme turėtų ir teigiamą poveikį. Tai yra principinis dalykas ir jo reikėtų laikytis.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia S. Kairys. Ruošiasi D. Kreivys.
S. KAIRYS (LSF). Gerbiamas ministre, klausimas išties svarbus, nepritarti jau šioje situacijoje tikrai nėra kaip. Bet visgi jūs dar kojų nebuvote apšilęs ministro kabinete, o Energetikos komisija jau labai aktyviai nagrinėjo šitą klausimą ir visaip stengėsi įpiršti savo sprendimą. O ministerija dar vis ieškojo kažkokių sprendimų, dvejojo ir panašiai, nors būtent visa atsakomybė ir tenka Vyriausybei ar konkrečiai jums, kaip ministrui.
O klausimas yra esminis, 2030 metai ir Lietuvos siekis tapti elektros energiją eksportuojančia valstybe. Dar daugiau, ar mes iš tikrųjų iki šių metų pabaigos spėsime šitą sustabdytą pakeistomis sąlygomis naujai skelbtą konkursą įvykdyti ir turėti antrojo jūrų vėjo parko konkurso įgyvendintoją? Nes ponas A. Skardžius buvo ir bus Seime, Audito komitete, visada rūpinsis šitais reikalais. Deja, atsakomybė tenka jums už tokius didelius ir labai svarbius Lietuvos energetinei sistemai sprendimus.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Būtent labai teisingai pasakėte, kad atsakomybė už šį projektą tenka tiek Vyriausybei, tiek energetikos ministrui. Tai ir buvo esminė priežastis, dėl ko sustabdėme šį konkursą būtent sausio pabaigoje. Vyriausybėje tai buvo dar savaite anksčiau, po to buvo VERT’o sprendimai, jau po Vyriausybės nutarimo, ir iš esmės taip buvo dėl to, kad iš karto vertinome atsakingai, ar yra galimybių ir kokia apimtimi pagerinti šį projektą, pagerinti šio konkurso sąlygas, kaip ir šiandien pristačiau. Tuomet, kai jau išsiaiškinome, kad kaštų ir naudos analizė nebuvo iki galo atlikta, yra tam tikros erdvės, kiek galima gerinti konkurso sąlygas, tas sprendimas tuo metu ir buvo priimtas.
Dėl 100 % generacijos ir Lietuvos, kaip eksportuojančios elektros energiją valstybės, vizija nesikeičia, strategija patvirtinta. Ir būtent ši Vyriausybė įgyvendinimo priemonių plane priėmė sprendimą būtent atsinaujinančios energetikos 100 % pasiekimą paankstinti – iš 2030 metų į 2028 metus. Ir tam turime visas prielaidas, būtent projektais sausumoje. Šiuo metu, kaip žinote, yra, tiek saulės, tiek vėjo kartu sudėjus, 4 gigavatai instaliuotos galios, vadinasi, 2028 metais mes turime padvigubinti šį skaičių ir 2028 metais turėti 8 gigavatus instaliuotos galios. Tai čia yra sudėlioti konkretūs sprendimai, konkrečios priemonės. 2033 metų projektas, šitas projektas, yra orientuotas į papildomą elektros energijos poreikį ir į kitus dalykus, kurie susiję, be abejo, tiek ir su jūrinio kabelio, tiek galbūt su vandenilio plėtra.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega D. Kreivys. Ruošiasi Seimo narys V. Ąžuolas.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, šios įstatymo pataisos iš esmės blogina sąlygas investuotojams ir mažina jų motyvaciją dalyvauti aukcione. Pats išvardinote daug sąlygų – ir neaiškus paramos periodas, ir jo trukmė, ir kiti dalykai. Aš norėjau pasiteirauti tokio klausimo, ar jūs turėjote viešų ir neviešų konsultacijų su jūrų parkų vystytojais, ar bent vienas iš jų, ar tai „European Energy“, ar „Orlenas“, ar kuris nors kitas pasakė, kad tos sąlygos, kurias jūs teikiate, tinka? Nes galiu pasakyti, kai mes organizavome aukcioną, tikrai buvo tokių konsultacijų ir buvo grįžtamasis ryšys.
Antras būtų, ar sutinkate su teiginiu, kad, įkėlus dviejų dalyvių sąlygas, sąlyga – aukcionas, kad jisai įvyks, yra labai nedidelė galimybė, ir tokiu atveju gausime tai, ko A. Skardžius labai norėjo, kad galų gale aukcionas neįvyks ir mes liksime su rankovėmis nuo liemenės? Ačiū.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimus ir pastebėjimus. Kaip ir minėjote, kad šios sąlygos blogina, jūsų vertinimu, iš esmės blogina sąlygas investuotojams. Taip, ieškojome tinkamo balanso, bet iš esmės šios pateiktos sąlygos gerina mūsų vartotojų situaciją. Todėl ir matėme, kad tas balansas nebuvo tinkamas, dėl to ir teikėme šiuos pakeitimus būtent vartotojų naudai.
Dėl konsultacijų. Be abejo, konsultacijos buvo neformaliai vykdomos. Formalių konsultacijų ir formalaus kvietimo aš, kaip ministras, negaliu teikti, nes yra reikalingas Seimo sprendimas, tai yra būtent po patvirtintų sąlygų mes oficialiai galime pateikti kvietimus potencialiems investuotojams. Bet šituo laikotarpiu vyko pokalbiai, įvardinčiau turbūt iki dešimties potencialių dalyvių, su kuriais buvo kalbamasi, taip pat konsultuojamasi su Europos vėjo energetikos asociacija, būtent kokia yra praktika ir kokios yra sąlygos.
Kalbant apie dviejų dalyvių sąlygą, tai, be abejo, žinote, yra toks pasakymas, kad viščiukus skaičiuoja rudenį, tai šiuo atveju mes ir skaičiuosime rudenį. Bet svarbu pastebėti tai, kad vieno dalyvio sąlyga neatitiko valstybės pagalbos nuostatų, suderintos valstybės pagalbos. Turėjau ne vieną susitikimą su Europos Komisija ir tikrai mes nenorėtume turėti projekto, kuris dar neprasidėjęs būtų sužlugdytas dėl Europos Komisijos pažeidimo procedūros. Patikėkite, iš praeitos kadencijos buvo momentų, kai dar konservatorių valdžios buvo paruoštos dovanėlės – iki milijardo eurų valstybės pagalbos pažeidimo ieškiniai. Nesinorėtų kartoti tos klaidos, dėl to po konsultacijų su Europos Komisija, su Konkurencijos taryba buvo įtraukta dviejų dalyvių nuostata. Tai yra mūsų tikslas užtikrinti maksimalią konkurenciją. Jeigu nebus antro dalyvio, tada bus kiti sprendimai.
PIRMININKAS. Ačiū ministrui. Klausiančių laikas baigėsi. Likę dar trys kolegos, norintys paklausti. Ar galime suteikti galimybę visiems trims Seimo nariams dar paklausti? Galime pritarti? Ačiū, prieštaravimų nėra. Prašau, kolega V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽ-KŠSF). Gerbiamas ministre, ar jūs neskaičiavote alternatyvų? Verslas dabar siūlo daryti bendrus projektus su savivalda, su valstybe ir turėti 4 centų elektros kainą 15 metų be didelių subsidijų ar kažkokių dotacijų ir tokio pat galingumo parkus.
Kitas dalykas, tai pirmas vėjo parkas, kiek suprantu, išmetamas į šiukšlių dėžę? Ten subsidijų nėra, nieko nėra. Tai geriau peršokti į šį projektą, kur galės būti tie patys dalyviai „Ignitis“ ir „Orlenas“, galbūt ir apsimestinis koks dalyvis, kad tik gautų subsidijuojamą dalyką? Kiek kainuos mokesčių mokėtojams tie 15 metų pelno mokesčio nuolaidų, kitų subsidijų, dotacijų? Kokia suma? Ačiū.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Aš gal pradėsiu nuo skaičių, dėl bendros kainos. Kaip ir minėta anksčiau, čia, be abejo, viskas priklauso nuo projekto prielaidų, bet 65 eurai už megavatvalandę, arba 6,5 cento rinkos kainos per visą 15 metų paramos laikotarpį, prie to elektros energijos kiekio, kuris būtų pateiktas iš 700 megavatų vėjo parko, ankstesnė kaina buvo, siektų 3,5 mlrd. eurų bendra paramos. Atlikus šias korekcijas, jinai nesiekia 3 mlrd. eurų.
Antrasis aspektas, kaip ir minėjau, per elektros energijos kainos mažinimo efektą maksimaliai galėtų siekti 1,6 mlrd. ir maždaug 0,4–0,5 mlrd. eurų būtų iš pelno mokesčio. Ką reiškia pelno mokestis? Tai reiškia, jeigu projekto nebūtų, tiesiog to mokesčio nebūtų. Tai šituos kaštus irgi reikėtų skaičiuoti kaip savaime save išlaikantį projektą.
Dėl alternatyvų skaičiavimo. Be abejo, buvo papildomai vertintos ir tos galimybės, bet, kaip ir žinote, sausumoje tiek vėjo, tiek saulės energetikos plėtra taip pat turi tam tikrų apribojimų ir tai nėra tikrai tas sprendinys, kuris vienas užtikrintų pakankamą elektros energijos generaciją. Dėl to šis pasiūlymas, kurį teikiame, manome, kad tai yra subalansuotas variantas, kurį reikėtų pasitikrinti rinkoje. Atsiradus vystytojui, jis galėtų būti plėtojamas.
Dėl pirmojo parko, tai, be abejo, čia jau ne mūsų Vyriausybės sugalvotas projektas ir dėl to projekto jau yra „Igničio“ atsakomybė dabar tą projektą vystyti, atidėti ar priimti kitus sprendimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolegė B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamas ministre, iš tikrųjų sveikinu, kad puikiai pavyko pataisyti konservatorių projektą, kuris tikrai turėjo tam tikrą ir korupcinį atspalvį. (Šurmulys salėje) Manau, kad bus sėkmingai rastas investuotojas. Kokia dabar yra situacija rinkoje? Ar jaučiate, kas gali ateiti būtent į šitą projektą? Ar bus konkurencija?
Ž. VAIČIŪNAS. Dėl situacijos rinkoje. Galbūt pabrėžčiau, kad jeigu šitas projektas būtų vystytas anksčiau, tai yra jau tuo metu, kuomet buvo baigiami jūros dugno tyrimai, paukščių stebėjimo tyrimai (šitas projektas nėra naujas, jis buvo inicijuotas dar 2019 metais), tokiu atveju mes galėtume tikėtis kainos, skatinimo tarifo apie 77–80 eurų. Toks skatinimo tarifo dydis buvo būtent Lenkijoje tuo metu vykusių projektų 2022 metais, tuo laikotarpiu. Dabartinė situacija rinkoje, be abejo, leidžia teigti, kad skatinimo tarifas, ko gero, bus didesnis. Su rinka kalbėjome apie nustatytas kainos lubas. Jos yra vertinamos kaip pakankamos ir dėl konkurencijos dar turėtų sumažėti. Kaip žinome, tos lubos yra 125 eurai už megavatvalandę.
Dėl dalyvių. Be abejo, čia stebuklų nebus, tikrai neturėsime dešimties ar aštuonių dalyvių, bet mūsų tikslas, kad turėtume šiame konkurse bent du ar tris dalyvius.
PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia kolega J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, ar jūs prisiimsite asmeninę atsakomybę, jeigu į konkursą ateis tik vienas dalyvis, bet turintis gana gerą pasiūlymą, ir teks pripažinti, kad dėl šio pakeisto įstatymo konkursas neįvyko? Kuo jūs galite pagrįsti, kad reikalavimas dviejų dalyvių garantuoja geresnius pasiūlymus? Juk potencialus dalyvis nežino, ar bus kas nors kitas. Tai sužino tik jau pasibaigus konkursui. Dėl to turbūt kiekvienas, nors ir vienas dalyvis, siūlo maksimaliai, kad galėtų laimėti. Gali būti ir dalyvaujant dviem dalyviams du blogi pasiūlymai. Lygiai taip pat dalyvaujant vienam dalyviui gali būti puikus pasiūlymas.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Galbūt pailiustruočiau situaciją. Mes svarstėme ir kitas alternatyvas, tai yra turėti vieną dalyvį ir įtraukti derybų nuostatą, kad, esant vienam dalyviui, galėtų būti vedamos derybos Vyriausybės lygiu ir dar labiau sumažinama pateikta pasiūlymo kaina. Deja, toks variantas nebuvo suderintas su valstybės pagalbos nuostatomis. Vertinant europinės rinkos perspektyvas, mes tikrai neturėtume tvaraus varianto, dėl to buvo įtraukta dviejų dalyvių nuostata.
Dėl politinės atsakomybės. Taip, be abejo, ją prisiimsiu. Tik noriu pastebėti. Jeigu būtų vienas dalyvis ir tai neleistų baigti konkurso, tai nereiškia, kad jūrinio vėjo projektas yra užbaigiamas. Mes turėsime iki 100 dienų laikotarpį rasti kitus sprendimo būdus tam, kad projektas galėtų būti tęsiamas. Šiuo atveju mes koncentruojamės į konkursą ir užtikriname maksimalią konkurenciją. Tikimės, kad jinai bus.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamam ministrui. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus.
Ž. VAIČIŪNAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėl motyvų yra norinčių kalbėti. Motyvai už – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju, gerbiamas Seimo Pirmininke. Mes, liberalai, matome naudą, kad konkurso sąlygos būtų atnaujintos. Ministras prisiima atsakomybę. Čia iš tikrųjų sunku pasverti, kas yra vartotojo kaina ir kas yra investuotojų dabartinė geopolitinė situacija. Aš labai tikiuosi, ministre, kad jūs pataikysite su šiomis sąlygomis. Bet keletas dalykų pakeliui. „Harmony Link“ turi atsirasti, nes šitas parkas turi eksportuoti elektrą. Mes patys jos tiek nesuvartosime. Dabartinė dekarbonizacija Lietuvoje stringa.
Gerbiamas ministre, premjere, jūs netrukus RED III direktyvą perkelsite. Čia jau užkoduojate kai kuriuos atidėjimus, mažinate elektros vartojimo skatinimą. Žinome, kam. Ir čia yra pavojus, nes rinka mato šiuos dalykus.
Sausumos vėjas. Sausumos vėjas, matydamas šias konkurso sąlygas, klausia, ar jis irgi galės pakonkuruoti. Vien tai, kad prie laido pirmenybė dingsta, nereiškia, kad kainos konkurencijos nelieka. Sausumos vėjas šiandien kartais dirba pagal nulinius tarifus. Matome, kad jūrinis vėjas tikrai gaus valstybės paramą tais atvejais.
Ir paskutinis dalykas – tai A. Skardžius. 2017 metais dar premjeru būdamas S. Skvernelis sakė (cituoju): „Tokie žmonės, kurie pažeidžiami arba turi interesų konfliktą, negali būti viename ar kitame komitete.“ Šiandien A. Skardžius diktuoja sąlygas ir Energetikos ir darnios plėtros komisijoje, ir Audito komitete – toks įspūdis, kad ne jūs, Energetikos ministerija, esate priešakyje sprendimų, bet šitas žmogus, kuris 2017 metais buvusios jūsų Vyriausybės ir daugumos buvo pašalintas iš Ekonomikos komiteto ir Energetikos komisijos, perkeltas į Aplinkos apsaugos komitetą, šiandien diktuoja sąlygas. Labai norėtųsi, kad jūs būtumėte priešakyje šių sprendimų. Sėkmės!
PIRMININKAS. Seimo narys A. Skardžius – dėl vedimo tvarkos.
A. SKARDŽIUS (NAF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Tikrai dėl vedimo tvarkos. Tokio įžūlaus melo iš tokio niekingo ministro, kuris, būdamas ministru, prastūmė daugiausia lobistinių įstatymų, kuriuos dabar ministerija turi vargti ir atkeitinėti, tai turbūt neteko man matyti. Na, aš jau nekalbu apie visus kitus, gerbiamas Simonai, jūsų darbus, tai yra niekinga, žema ir yra akivaizdus šmeižtas.
PIRMININKAS. Ne visai dėl vedimo tvarkos buvo, bet motyvai prieš – V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽ-KŠSF). Na, iš tikrųjų, dirbdamas Energetikos ir darnios plėtros komisijoje, matai, kad, kaip čia pasakyti, afera tęsiama. Pirmojo jūrų vėjo parko elektros niekam nereikia, tokios pat galios niekam nereikia. Niekas jo nenori pirkti, viskas nereikalinga. Bet stebuklingai antrąjį parką, kuris pagamins tą patį kiekį, kažkas norės nupirkti. Aišku, nenorės nupirkti, užkrausime visai Lietuvai subsidijas, dotacijas, priemokas 15 metų. Tai kam tą daryti? Negalima už tokius projektus balsuoti. Ir vėl jis turės išskirtines sąlygas, kai sausumoje bus nulis, visi stovės, o jam pinigus mokėsime, nesvarbu, kad sausumoje nulis. Iš tikrųjų reikėtų daryti tokį pat projektą, kuris buvo toks, kaip ir pirmasis, be jokių subsidijų, be jokių dotacijų, norite, versle, imkite vystykite, darykite. Sausumoje mes turime puikią plėtrą, kur galime ir gaminti, ir daryti, ką reikia. Tai kam išleisti žmonių pinigus be reikalo?
PIRMININKAS. Ačiū, motyvai tiek už, tiek prieš išsakyti. Gerbiami kolegos, dabar savo poziciją dėl įstatymo projekto turite galimybę išreikšti balsavimo būdu. Kadangi dabar balsavimo langas, prašome balsuoti dėl įstatymo projekto Nr. XVP-299.
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 69, prieš – 1, susilaikė 28. Po pateikimo įstatymo projektui yra pritarta. Lietuvos Respublikos Vyriausybė prašo taikyti skubos tvarką dėl šio įstatymo projekto. Balsuojame dėl skubos.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 60, prieš – 17, susilaikė 15. Skubai pritarta. Siūlomi komitetai. Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas. Ar daugiau dėl komitetų pasiūlymų būtų? Nematau. (Balsai salėje) Ne, dėl šito.
A. GEDVILAS (NAF). Pirmininke, norėtume paprašyti svarstyti Energetikos ir darnios plėtros komisijoje. Ačiū.
PIRMININKAS. Galėtume pritarti, kad kaip papildoma yra Energetikos ir darnios plėtros komisija? Tuomet siūlomas… (Balsai salėje) Ar reikia balsuoti dėl šito? (Balsai salėje) Gerai, yra siūlymas balsuoti. Kas už tai, kad kaip papildoma būtų Energetikos ir darnios plėtros komisija, prašom balsuoti.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 57, prieš – 22, susilaikė 14. Pritarta. Siūloma svarstymo data – gegužės 13 diena. Ar galėtume pritarti? Ačiū, pritarta.
Dėl vedimo tvarkos – Seimo narys T. Domarkas. Atsiprašau, pirmiausiai buvo kolegė D. Žebelienė.
D. ŽEBELIENĖ (NAF). Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Noriu paprašyti pasveikinti į Seimą atvykusią Žemaičių Naumiesčio Gerumo namų bendruomenę.
PIRMININKAS. Sveikiname. (Plojimai) Prašom, kolega.
T. DOMARKAS (NAF). Siūlyčiau įtraukti ir Aplinkos apsaugos komitetą.
PIRMININKAS. Mes apsisprendėme, pavėlavote. Ir Seimo narys kolega L. Šedvydis.
L. ŠEDVYDIS (LSDPF). Sveiki, irgi norėčiau Seimo narius pakviesti pasveikinti į Seimą atvykusius Kauno Jono Basanavičiaus gimnazijos moksleivius.
PIRMININKAS. Irgi sveikiname moksleivius. (Plojimai)
10.35 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kosovo Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl be leidimo gyvenančių asmenų readmisijos ratifikavimo“ projektas Nr. XVP-126(2) (svarstymas)
Darbotvarkės klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kosovo Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl be leidimo gyvenančių asmenų readmisijos ratifikavimo“ projektas Nr. XVP-126(2). Svarstymo stadija. Komitetų pranešėjai. Užsienio reikalų komiteto pranešėja… Kolegės Jurgitos nėra, tai pirmininkas pristatys poziciją.
R. MOTUZAS (LSDPF). Laba diena, gerbiamas pirmininke, kolegos. Priminsiu, kad šio ratifikavimo tikslas yra ratifikuoti 2024 m. rugsėjo 25 d. Niujorke pasirašytą Lietuvos Respublikos ir Kosovo Respublikos vyriausybių susitarimą dėl be leidimo gyvenančių žmonių readmisijos. Užsienio reikalų komitetas pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką pristatyti komiteto poziciją. Gerbiamas Juliau, gerbiamas Juliau!
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, komitetas svarstė Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kosovo Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl be leidimo gyvenančių asmenų readmisijos ratifikavimo projektą ir visais balsais pritarė išvadai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū pirmininkui. Diskusijoje nėra norinčių dalyvauti. Dėl motyvų kalbėti taip pat. Prašom apsispręsti balsuojant.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 88, prieš nebuvo, susilaikė 1. Po svarstymo yra pritarta.
10.38 val.
Įstatymo „Dėl Tarptautinės hidrografijos organizacijos konvencijos, iš dalies pakeistos 2005 m. balandžio 14 d. protokolu, įsigaliojusios 2016 m. lapkričio 8 d., ratifikavimo“ projektas Nr. XVP-222(2) (svarstymas)
Darbotvarkės klausimas – įstatymo „Dėl Tarptautinės hidrografijos organizacijos konvencijos, iš dalies pakeistos 2005 m. balandžio 14 d. protokolu, įsigaliojusios 2016 m. lapkričio 8 d., ratifikavimo“ projektas Nr. XVP-222. Į tribūną kviečiu Užsienio reikalų komiteto narį L. Balsį pristatyti komiteto poziciją.
L. BALSYS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Užsienio reikalų komitetas svarstė ir bendru sutarimu pritarė, kad būtų pritarta komiteto patobulintam įstatymo projektui dėl Tarptautinės hidrografijos organizacijos konvencijos, pakeistos 2005 metais protokolu, įsigaliojusios 2016 metais, ratifikavimo ir komiteto išvadai.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Diskusijoje dalyvauti norinčių nėra. Kalbėti dėl motyvų taip pat nėra. Prašom apsispręsti balsuojant.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 92, prieš ir susilaikiusių nėra. Po svarstymo įstatymo projektui yra pritarta.
10.39 val.
Gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-167(2) (svarstymas)
Darbotvarkės klausimas – Gyventojų registro įstatymo poros straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-167. Ir kviečiu komitetų pranešėjus, pirmiausia Žmogaus teisių komiteto pirmininką L. Šedvydį.
L. ŠEDVYDIS (LSDPF). Sveiki gyvi. Čia, priminsiu, įstatymo projektas, kurio tikslas yra suteikti geresnes galimybes Genocido ir rezistencijos tyrimo centrui pasiekti asmenis, kurie galbūt turi giminystės ryšių ar panašių ryšių su, tarkime, palaikais partizanų, kurie yra identifikuojami kaip Lietuvos laisvės gynėjai. Taigi komitetas balandžio 16 dieną svarstė, pritarė Gyventojų registro įstatymo 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui ir siūlo pagrindiniam komitetui tobulinti šį projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą. Atsiprašau, ne taip. Pritarti patobulintam Gyventojų registro įstatymo 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui, atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą, Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą ir nuomonę kitų institucijų, kurioms komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Teisės ir teisėtvarkos komiteto poziciją pristatys komiteto pirmininkas J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Gyventojų registro įstatymo 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, 9 balsais iš 9 pritarė projektui ir pasiūlė pagrindiniam komitetui tobulinti projektą pagal Teisės departamento ir kitų teikėjų pastabas, kurioms mūsų komitetas pritarė, į jas atsižvelgti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, pirmininke. Diskusijoje dalyvauti nėra norinčių. Dėl motyvų kalbėti už, prieš nėra norinčių. Prašom apsispręsti balsuojant.
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 96, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymo projektui po svarstymo yra pritarta.
10.42 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 394 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-179(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 394 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-179. Į tribūną kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Komitetas svarstė Administracinių nusižengimų kodekso 394 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir 8 balsais, nebalsavus prieš ar susilaikius, pritarė patobulintam įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, pirmininke. Diskusijoje norinčių dalyvauti nėra. Motyvų už, prieš taip pat nėra. Prašom apsispręsti balsuojant.
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 96, prieš nėra, susilaikė 1. Po svarstymo įstatymo projektui yra pritarta.
10.43 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 486 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-17(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 486 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-17. Komiteto poziciją pristatys kolega V. Gailius.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas balandžio 16 dieną svarstė įstatymo projektą dėl Administracinių nusižengimų kodekso 486 straipsnio pakeitimo. Iš tikrųjų reikšmingas projektas, kadangi iki šiol nebuvo numatyta atsakomybė asmenims, kurie narkotikams vartoti suteikia patalpas. Patraukiant atsakomybėn vartotojus, platintojus, šie asmenys, nors ir turėdami tiesioginę tyčią gauti kokias nors pajamas ar netgi nuvertinti toje teritorijoje esantį turtą… likdavo be dėmesio. Tai šiandien pareigūnams yra suteikta galimybė tokius asmenis patraukti administracinėn atsakomybėn už vietų narkotikams vartoti laikymą. Komitetas pritaria projektui ir pritaria Teisės departamento išvadoms, pritaria Vyriausybės išvadai. Nustatė įsigaliojimo terminą – 2025 m. liepos 1 diena. Bendru sutarimu 8 balsais už.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Diskusijoje dalyvaujančių nėra. Dėl motyvų už, prieš taip pat nėra. Prašome apsispręsti balsuojant.
Balsavo 90 Seimo narių: už – 87, prieš – 2, susilaikė 1. Įstatymo projektui po svarstymo yra pritarta.
10.45 val.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 3, 7, 13, 23, 24, 37, 41 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-219(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-219. Komiteto poziciją pristatys kolega G. Jeglinskas.
G. JEGLINSKAS (DFVL). Ačiū, Pirmininke. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė įstatymo projektą balandžio 14 dieną ir nusprendė pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XVP-219(2) ir komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Ačiū, pirmininke. Diskusijoje nėra norinčių dalyvauti. Motyvai už – kolega A. Pocius.
A. POCIUS (TS-LKDF). Sveiki, gerbiami kolegos. Tiesiog prieš balsuojant norėčiau galbūt dar kartą patikslinti ir paaiškinti, kam yra reikalingi šitie pakeitimai. Kaip buvęs kariškis (tikrai nemažai teko atlikti šūvių) ir dar kaip medžiotojas tęsiantis šaudymą, ir kaip taikliojo šaudymo atstovas noriu pasakyti, kad tikrai po šūvių klausa yra pažeidžiama. Tai yra įrodę medikai ir nemažai karių, kitų profesijų atstovų su tuo yra susidūrę.
Medicininiu požiūriu tikrai tai apsaugotų visų ginklą naudojančių asmenų klausą, o kariniu požiūriu… Ne tik profesionalams kariškiams, kurie tarnybos metu naudoja ginklus, bet ir asmenims, kurie yra įsigiję savigynai, šauliams, sportinio, taikliojo šaudymo atstovams, kurie atlieka taip pat daug šūvių, jų klausai apsaugoti yra reikalingi šitie garso duslintuvai. Kariniu požiūriu karo metu yra svarbu, kad priešas negalėtų identifikuoti, iš kur yra šaunama, tikrai duoda didelį efektą garso slopintuvai. Tai yra įrodę ir karo veiksmai Ukrainoje ir kitose šalyse. Tikrai siūlau palaikyti šį įstatymą ir aš pasisakau irgi už.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Kviečiu… Per šoninį mikrofoną dėl vedimo tvarkos kolega S. Kairys.
S. KAIRYS (LSF). Seimo Pirmininke, ačiū. Atsiprašau, tiesiog dėl 1-7 klausimo prašau užprotokoluoti mano balsą už. Paspaudžiau netyčia ne tą mygtuką. Ačiū.
PIRMININKAS. S. Kairys dėl 1-7 klausimo dėl protokolo – balsas už.
Prašau balsuoti dėl įstatymo projekto svarstymo stadijoje.
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 83, prieš – 1, susilaikė 11. Po svarstymo įstatymo projektui pritarta.
Matau, kolegė Lina norėtų…
L. ŠUKYTĖ-KORSAKĖ (NAF). Atsiprašau, mano yra už. Atsiprašau, mano balsavimas yra už, o ne prieš. Nusispaudė mano mygtukas neteisingai.
PIRMININKAS. Ačiū, protokole įrašysime.
10.50 val.
Kriptoturto rinkų įstatymo Nr. XIV-2879 22 straipsnio 3 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-304(2), Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 2, 4, 7, 9, 14, 19, 20, 22, 25, 29, 36, 49, 51 straipsnių, priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 361 straipsniu ir 251, 253 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XIV-2883 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-328(2) (svarstymas)
Kiti darbotvarkės klausimai. Tai yra pagrindinis įstatymo projektas – Kriptoturto rinkų įstatymo 22 straipsnio 3 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-304 ir lydimasis teisės aktas – Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-328. (Balsai salėje) A. Sysas. Kviečiu į tribūną.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė pagrindinį įstatymą ir lydimąjį įstatymą. Už balsavo 7, susilaikė 2. Prašau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū.
Diskutuojančių nėra. Motyvų už, prieš taip pat nėra. Prašome balsuoti.
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 79, prieš – 4, susilaikė 11. Abiem įstatymų projektams po svarstymo yra pritarta.
10.51 val.
Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2887(3) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Konkurencijos įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2887. Kviečiu komiteto pirmininką. Nematau kolegos S. Bucevičiaus. (Balsai salėje) B. Vėsaitė, prašau.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė įstatymo projektą ir pritarė patobulintam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai – vienbalsiai.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl šio įstatymo yra gautas Seimo nario V. Fiodorovo pasiūlymas. Ar būtų… Prašome pirmiausia pristatyti.
V. FIODOROVAS (MSNG). Ačiū, Seimo Pirmininke. Pasiūlymo esmė yra labai paprasta: yra atvejų, kai Konkurencijos taryba priima sprendimus, yra paskiriama bauda ir šiuo metu įmonė, gavusi baudą, privalo sumokėti iš karto. Pasiūlymo esmė yra tokia, kad atsirastų prievolė mokėti pusę baudos iki tol, kol teismas priims galutinį ir neskundžiamą sprendimą, jeigu įmonė, gavusi baudą, tą sprendimą, aišku, skundžia teismui. Pasiūlymas toks.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar būtų dešimt kolegų, kurie palaikytų šitą siūlymą, kaip kolega minėjo? Iš aukštai matosi, kad tikrai yra dešimt. Komiteto nuomonė dėl pasiūlymo.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Nežinau, ar yra įjungta. Komitetas šįryt svarstė minėtą pasiūlymą ir jam pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 7, susilaikė 2.
PIRMININKAS. Ačiū, pirmininke. Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Pritarta. (Balsai salėje) Tada įstatymo projekte atsiranda naujas 2 straipsnis, 2 straipsnį laikykime 3 straipsniu. Dėl viso įstatymo projekto diskutuoti nėra norinčių, dėl motyvų už – B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, sakyčiau, kad įstatymas patobulintas tikrai labai profesionaliai. Atsiranda balansas, galės būtent įmonės neįmerkti tų savo apyvartinių lėšų, kurios yra tikrai ženkliai didelės. O jeigu jau privalės sumokėti, tai privalės, aišku, ir paskiau sumokėti. Pritariu įstatymo projektui ir siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai išsakyti. Prašom balsuoti.
Balsavo 90 Seimo narių: už balsavo 90, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Po svarstymo įstatymo projektui yra pritarta.
10.54 val.
Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-140(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-140. Kviečiu kolegą Saulių, atsiprašau, D. Jakavičių pristatyti komiteto poziciją.
D. JAKAVIČIUS (LSDPF). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami kolegos, komiteto sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XVP-140 ir komiteto išvadoms. Už – 10, prieš nėra, susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskutuoti nėra norinčių. Motyvų išsakyti nei už, nei prieš taip pat nėra. Prašom balsuoti.
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 72, prieš nėra, susilaikė 15. Įstatymo projektui po svarstymo yra pritarta.
10.56 val.
Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-127 (svarstymas)
Darbotvarkės klausimas – Atmintinų dienų įstatymo to paties straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-127. Ir taip pat kviečiu atstovą pristatyti komiteto poziciją.
D. JAKAVIČIUS (LSDPF). Komiteto sprendimas – atmesti iniciatoriaus pateiktą Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XVP-127. Už – 4, prieš – 5, susilaikė 2.
PIRMININKAS. Ačiū. Kaip matau, čia bendru sutarimu sprendimo nepriimsime. Diskutuoti nėra norinčių. Dėl motyvų yra? (Balsai salėje) Tai ir diskusijose, gerbiamas kolega. Motyvai prieš – D. Kreivys.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, sinchronizacija žymi mūsų šalies ilgo kelio pabaigą dėl energetinės nepriklausomybės. Tai nėra tiktai elektros energetikos tinklų sinchronizacija – tai yra pirmiausia mūsų visos naftos rinkos sutvarkymas ir atsparumas Rusijos visai įtakai, tada dujų tinklo terminalo pastatymas ir jungčių pastatymai, kiti dalykai, dujų jungties pastatymas. Ir tiktai galiausiai buvo sinchronizacija. Taigi tai dešimties metų ilgas, nuoseklus mūsų žmonių, mūsų energetikų bendruomenės kelias į energetinę nepriklausomybę. Todėl šitas įstatymas buvo įregistruotas gerokai anksčiau negu Baltijos šalių energetinės nepriklausomybės dienos paskelbimas. Ir man kažkaip tai paliko kartėlį, kad tos dvi dienos buvo ir komitete, ir kitur supriešintos. Aš manau, kad tikrai vienas kitam nemaišo, galbūt galima buvo pavadinti Lietuvos ir Baltijos šalių, bet kažkodėl „Lietuvos“ išmesta yra. Labai neskaniai viskas atrodo. Bet jeigu taip kolegoms atrodo, aš nieko negaliu padaryti – jūsų valia.
PIRMININKAS. Ačiū, motyvai išsakyti. Dabar prašom balsuoti už komiteto siūlymą atmesti įstatymo projektą. Prašom apsispręsti balsuojant.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 47, prieš – 37, susilaikė 5. Įstatymo projektas yra atmestas.
10.59 val.
Civilinio turto konfiskavimo įstatymo Nr. XIII-2825 2, 3, 4, 5, 6, 7, 10 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 71 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2656(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas – Civilinio turto konfiskavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-2656. Buvo atidėtas balsavimas, prašom dėl šio įstatymo apsispręsti dabar balsuojant.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 85, prieš – 1, susilaikė 1. Įstatymo projektas… Atsiprašau. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.00 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. gegužės 13 d. nutarimo Nr. XIV-315 „Dėl 2026 metų paskelbimo Žemaičių vyskupo Motiejaus Kazimiero Valančiaus, Lietuvos radijo ir Lietuvos Helsinkio grupės metais“ pakeitimo“ projektas Nr. XVP-193(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. gegužės 13 d. nutarimo „Dėl 2026 metų paskelbimo Žemaičių vyskupo Motiejaus Kazimiero Valančiaus, Lietuvos radijo ir Lietuvos Helsinkio grupės metais“ pakeitimo“ projektas Nr. XVP-193. Turime priėmimą. Projektą sudaro trys straipsniai. Dėl nė vieno iš jų pasiūlymų nėra gauta. Ar neprieštaraujate visiems šitiems straipsniams pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Prašom apsispręsti.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo iš viso 89 Seimo nariai: už – 89, prieš ir susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas yra priimtas. (Gongas)
11.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Arūną Dudėną patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę“ projektas Nr. XVP-337 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Arūną Dudėną patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę“ projektas. Prašome į tribūną pranešėją. Nėra J. Zailskienės. Prašom.
R. JANUŠONIENĖ (LSDPF). Ačiū pranešėjui. Komisija savo darbą atliko: balandžio 15 dieną išklausė generalinio prokuroro pavaduotojo G. Ivanausko bei Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės J. Karčinskienės bei Seimo nario A. Dudėno paaiškinimus, atsakė į komisijos klausimus. Balandžio 17 dieną komisija siūlė Lietuvos Respublikos Seimui tenkinti Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės N. Grunskienės teikimą dėl sutikimo Seimo narį A. Dudėną patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę.
Komisija balsavo: 8 – už, prieš nėra, susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų paklausti norinčių Seimo narių nėra. Tada einame į… (Balsai salėje) Na, pas mus bent jau ne kaip Ispanijoje ar Portugalijoje, maži monitoriai veikia, elektros tiekimas nesutriko. Tai nėra norinčių jūsų paklausti.
Svarstymo stadija. Diskusijose nėra norinčių dalyvauti.
Gal nori Seimo narys pasisakyti? Prašau. Kolega A. Dudėnas.
A. DUDĖNAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, pirmiausiai atsiprašau už šitą situaciją, kad reikia Seime svarstyti šitą klausimą. Išties šita byla nėra, sakykime, ta, kad aš kaltinamas seksualiniais kokiais nors nusikaltimais ar smurto nusikaltimais. Iš esmės esu kaltinamas, kad neteisingai naudojau kanceliarines lėšas.
Ukmergės rajono savivaldybėje buvo skirta po 250 eurų kanceliarinėms išlaidoms. Aš savo pareigą atlikau, tas lėšas tikrai naudojau. Iš viso buvo galimybė gauti ten galbūt virš 12 tūkst. mums per ketverius metus. Aš visų tų lėšų tikrai neišnaudojau, didžioji dalis buvo išnaudota kurui. Prokuratūros kreipimesi buvo pasakyta, kad virš 10 tūkst. mano išleistų lėšų yra netinkamos, bet turint omenyje tas faktines aplinkybes, kad bent jau protokoluojamų vyko apie 200 posėdžių, kuriuose aš dalyvavau ir panašiai, aš Ukmergės mieste negyvenu, visada važiavau, tai faktines išlaidas aš tikrai turėjau ir mašinos kilometražas yra, ir viskas. Bet ne ta esmė, kolegos!
Iš tikrųjų, šiam faktui paaiškėjus, savo iniciatyva kreipiausi į Audito tarnybą ir paklausiau, ar yra kokių nors problemų su mano lėšomis. Gavau atsakymą, kad nėra.
Toliau. Kodėl aš stoviu šioje tribūnoje? Generalinės prokurorės kreipimesi nėra iki galo išdėstyta, kaip iš tikro viskas yra. Rugsėjo 26 dieną pagal prokuratūros kreipimąsi man buvo surašyti įtarimai, taip? Spalio 1 dieną aš buvau informuotas apie tai ir turėjau atvykti į prokuratūrą. Aš sutikau, suderinome kitą datą (to nėra prokurorės kreipimesi), bet tą datą man pareikšti įtarimus jie patys atšaukė. Nuo to praėjo pusė metų. Kyla klausimas, kodėl? Aš dar net neturėjau imuniteto, ta procedūra galėjo būti atlikta paprastesniu būdu. Nežinau, kodėl.
Kitas dalykas, kolegos, kodėl aš čia stoviu, nes tikrai matau šių bylų selektyvų teisingumą. Tikrai matau tą selektyvų teisingumą. Jeigu vienos savivaldybės netiriamos, kitos tiriamos, kur visai nebuvo tų, sakykime, ataskaitų ar kvitų, ten viskas gerai, vieni kolegos eina civiline tvarka, kiti – baudžiamąja tvarka. Ukmergės savivaldybėje (aš imu Ukmergės savivaldybę) STT kreipėsi tik dėl 12 narių iš 25, kad pateiktų informaciją. Kodėl? Kodėl tas selektyvumas yra, egzistuoja? Vadinasi, dėl kitų – ne, dėl kitų eina civiline tvarka, viskas gerai.
Šitas dalykas, kolegos, tikrai kelia nerimą. Nevengiu atsakomybės, aš pasirengęs ją prisiimti, bet aš noriu teisingo teisingumo. Aš tikiu, kad pilnai šitą bylą galima išspręsti civiline tvarka. Aukščiausiasis Teismas jau yra pasisakęs, tai yra davęs aiškias nuorodas, kad tokios bylos yra civilinio proceso dalykas, ultima ratio principas, baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė. Jeigu jau mes eisime pagal šitą logiką, kad ir Seimo lėšos: jei neteisingai nuvažiavai kur nors nuomota mašina ar panašiai, pateikei ataskaitą, tai irgi jau klastojimas ir panašiai. Tokioje situacijoje mes galime atsirasti kiekvienas.
Tikrai nesibaidau teisingumo, tiesiog nenoriu selektyvaus teisingumo. Kolegos, jūsų sprendimas, jūsų valia. Aš iš tikrųjų pasirengęs bet kuriam sprendimui, bet manau, kad šią situaciją tikrai galima spręsti kita tvarka. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Noriu dar paklausti komisijos pranešėjos kolegės R. Janušonienės, ar norėtų pasisakyti diskusijoje? Nematau išreikšto lūkesčio. Diskusijoje dalyvauti norinčių daugiau nėra.
Tuomet turime priėmimo stadiją. Yra gauta Teisės departamento pataisa dėl preambulės – patikslinti tam tikrų Seimo statuto straipsnių dalis, tai yra nurodyti 3 ir 5 dalis. Ar galėtume atsižvelgdami į Teisės departamento išvadą bendru sutarimu pritarti preambulės pakeitimui? Pritarta. Ačiū.
Matau, kolega J. Razma per šoninį mikrofoną.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas Seimo Pirmininke, gal jūs galėtumėte paprašyti Seimo narių grįžti į posėdžių salę? Šiam sprendimui priimti reikia 71 balso. Aš matau, kad socialdemokratų gretos kažkaip stebuklingai išretėjo, taip pat Valstiečių ir žaliųjų frakcija kažkur dingusi, nėra ir „Nemuno aušros“. Ar čia nėra tylus suokalbis, kad neatimtume imuniteto nedalyvaudami?
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas Jurgi. Dar kartą, jau antrą kartą spaudžiu kvietimą visiems atvykti į salę. Kviečiu Seimo narius atvykti į salę ir atlikti savo pareigą.
Šio nutarimo projekto yra trys straipsniai. Nė dėl vieno iš šių trijų straipsnių negauta pasiūlymų, pastabų. Ar nėra prieštaraujančių, kad pritartume visiems trims straipsniams bendru sutarimu? Nėra. Pritarta. Ačiū.
Motyvai. Dėl viso nutarimo projekto motyvai už – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, ir aš, ir kiti, seniau Seime esantys, pažįstame A. Dudėną, jis buvęs kitoje kadencijoje Seimo nariu. Pažįstu jį kaip tvarkingą, ramų, dalykišką Seimo narį, malonų bendrauti, bet tai turbūt nekeičia esmės – visiems pasitaiko padaryti klaidų, kurias teisėsauga turi teisę vertinti taip, kaip vertina. Šiuo atveju aš negalėčiau kvestionuoti teisėsaugos sprendimo paprašyti atimti imunitetą. Šiek tiek juokingai, gerbiamas Arūnai, nuskambėjo jūsų argumentas: kas čia vyksta? spalio 1 dieną man nepateikė įtarimų, nors jau galėjo pateikti. Ar tikrai jūs norėjote, kad prieš pat Seimo rinkimus nuskambėtų, kad kandidatui į Seimą pateikti įtarimai? Jūs čia turėtumėte dėkoti, kad po to tiktai šito imasi, nes tikrai galėjo pakenkti jums. Nežinau prokuratūros motyvų, gal jie kaip tik nenorėjo parodyti, kad prieš pat Seimo rinkimus kandidatui pateikiami įtarimai? Šiaip liberalai, Liberalų sąjūdis, visada – pabrėžiu, visada! – palaiko imuniteto, arba tos neliečiamybės, atėmimo procedūrą, bet kuriuo atveju tai yra buvę ir dėl Liberalų sąjūdžio kandidatų. Manome, kad Seimo narys negali dangstytis Seimo nario neliečiamybe, jeigu teisėsauga mano, kad turi būti atliekami procesiniai veiksmai šito Seimo nario atžvilgiu, nesvarbu, kokie būtų motyvai, kokie argumentai. Yra atvejų, kai nepasiteisino prokuratūros kreipimaisi.
Kitas dalykas, kuris politiškai mus, kaip opoziciją, gerokai stebina, tai yra Koalicijos sutartis, kurios gerbiamas A. Dudėnas nesilaikė. Žinoma, tai yra pačios koalicijos vidaus reikalas, mūsų reikalas – atkreipti dėmesį į tai, kad buvo nesilaikoma Koalicijos sutartyje numatytų įsipareigojimų. Ir J. Razmos pastabos šiandien tikrai, atrodo, kelia susirūpinimą mums to proceso nešališkumu.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, atrodė, kad mes jau esame Seime pasiekę tam tikrą politinės brandos standartą, kai ankstesniais atvejais, kai generalinė prokurorė prašė imuniteto panaikinimo A. Vyšniauskui, A. Bagdonui, jie ir patys to prašė. Nereikėjo kurti jokių specialiųjų komisijų, mes labai greitai ir iš esmės bendru sutarimu tuos klausimus išsprendėme. Deja, šiuo atveju, kaip matome, viskas vyksta kitaip. Kolega A. Dudėnas tokio prašymo nepateikė, bereikalingai gaišo specialioji komisija, kuri šiandien nepateikė jokio konkretaus savo veiklos turinio, o turbūt ir negalėjo pateikti.
Aš galvoju, kam vis dėlto kolegai A. Dudėnui reikėjo tam tikros pertraukos? Dabar aiškėja, kad ji galbūt pravertė tariantis su frakcijomis, kad kuo mažiau jų atstovų dalyvautų posėdyje. Tikrai kai kurių frakcijų dalyvavimas dėl šio klausimo gerokai skiriasi, negu buvo tų frakcijų atstovams balsuojant dėl ankstesnių klausimų. Matysime, koks čia bus tas rezultatas, bet jis, deja, gali būti ir kitoks negu ankstesniais atvejais.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už – D. Griškevičius.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, Seimo Pirmininke, už galimybę pasisakyti. Turbūt čia daug daugžodžiauti ir kartoti nereikia, bet vis dėlto kviečiu kolegas, ypač tuos, kurie dar yra Seimo salėje ar šalia jos, vis dėlto grįžti ir nedaryti to, ką jau ir Jurgis gerai paminėjo. Vis dėlto, man atrodo, išmokome, kad Seimo salė nėra teismo rūmai, mes nevertiname kolegų poelgių, geri ar blogi, tą daro teisėsaugos institucijos, galų gale vėliau vertina teismas, jeigu iki jo yra nukeliaujama. Tiesiog tikrai norisi to sąmoningumo, nes vėlgi nuolat kalbame apie Seimo prestižo gerinimą, kitokio požiūrio turėjimą, bet jeigu mes savo sprendimais, tiksliau, ne sprendimais, neleisime tiesiog atsakingoms institucijoms dirbti savo darbo, tai apie kokią nors galimybę vėlgi kelti Seimo prestižą ar įvaizdį kalbėti turbūt neverta. Todėl tikrai labai apeliuoju, ypač apeliuoju į koalicijos partnerius, nepamiršti mūsų pasirašytos Koalicijos sutarties. Kitas dalykas, pagalvokite dar kartą ir dar kartą, kad mes nesame teismo salė, todėl tikrai balsuokime. Šiuo atveju A. Dudėnui linkime savo teises ginti ten, kur ir verta.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už – R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Gerbiamieji kolegos, atrodo, išsakyta gana daug svarių argumentų prieš mane kalbėjusių kolegų. Aš norėčiau tik priminti prieš daugelį metų, išties labai seniai, mūsų priimtą Valstybės politikų elgesio kodeksą. Juo vadovaujasi ir Etikos ir procedūrų komisija, ir mums visiems jis labai artimas ir šalia esantis mūsų Seimo nario priesaikos. Pagarba valstybei, žmogui, sąžiningumas, skaidrumas ir daugelis kitų ten išdėstytų punktų, mūsų tada įrašytų, buvo kaip priesakas. Ir aš tikrai manau, kad per daugelį metų mes tikrai turėtume suprasti, kad slėpimasis už Seimo nario mandato, bandymas neatsakyti, kažko bijoti, čia salėje tartis, kad galbūt nebalsuotų kai kas, iš tiesų kelia nusistebėjimus ir rodo ypač blogą pavyzdį – blogą pavyzdį pačiam politikui ir blogą pavyzdį mums, Seimui, kaip institucijai, jeigu to 71 balso neužteks. Todėl aš labai linkiu, kolega, susimąstyti, labai ramiai leisti įvykti teisingumui ir balsuoti, nedarant mūsų Seimui, kaip institucijai, negarbės, nes toks neigiamas balsavimas iš tiesų tai suponuotų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Visi motyvai išsakyti. Prašom balsuoti. Kviečiame balsuoti visus kolegas, esančius salėje. (Balsai salėje)
Balsavo 71 Seimo narys: už – 69, prieš nebuvo, susilaikė 2. Nutarimas nėra priimtas.
11.17 val.
Seimo savaitės (2025-05-05 – 2025-05-09) – 2025 m. gegužės 6 d. (antradienio) ir 8 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės rezervinis 2 klausimas. Kviečiu į tribūną vicepirmininką J. Oleką.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, jums pateikta kitos savaitės darbotvarkė gana intensyvi. Ji prasidės nuo Trišalės tarybos pagerbimo, 30 metų veiklos sukakties paminėjimo. Taip pat bus daugelio mūsų svarstytų įstatymų priėmimai ir taip pat Žemės ūkio ministerijos visas kompleksas įstatymų pateikimų, pristatys žemės ūkio ministras. Gal tik aš siūlyčiau iš antradienio darbotvarkės išbraukti 2-8 klausimą, čia pagal Seimo narių pateiktą registracijos projektą. Taip pat ketvirtadienį turėsime labai svarbų įstatymą „Dėl Konvencijos dėl priešpėstinių minų naudojimo, kaupimo, gamybos ir perdavimo uždraudimo ir dėl jų sunaikinimo denonsavimo“. Taip pat daug įstatymų, susijusių su mūsų kariuomenės plėtra, įskaitant Rūdninkų karinio poligono įstatymo pateikimą, ir kiti įstatymų projektai. Todėl siūlyčiau pritarti, kaip sakiau, išbraukiant tiktai antradienio 2-8 klausimą, įstatymo projektą Nr. XVP-327.
PIRMININKAS. Paklausti nėra norinčių. Ar galime bendru sutarimu? (Balsas salėje) Šitą klausimą pabaigsime. Ar galime bendru sutarimu? (Balsas salėje) Dėl vedimo tvarkos gerbiamas E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Aš labai prašau organizuoti balsavimą šiuo klausimu, kad paaiškėtų, kiek valdančiųjų grįžo į salę, praėjus kelioms minutėms po ano gėdingo nebalsavimo.
PIRMININKAS. Balsuojame. Net 72 Seimo nariai dalyvavo balsavime. 72 buvo už, prieš nėra, susilaikė 0. Dėl labai svarbaus klausimo atsirado 72 Seimo nariai. Nutarimas yra… Ačiū, darbotvarkė patvirtinta.
11.20 val.
Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo Nr. I-1623 8, 10 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-325 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas – Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-325. Pateikimo tęsinys. Į tribūną kviečiu R. Motuzą.
R. MOTUZAS (LSDPF). Labai ačiū, gerbiamas Pirmininke. Mes žinome, kad šių dienų aktualija yra mobilizacijos problema. Savivaldybėse situacija yra labai prasta, sakyčiau. Šiuo metu net 17 savivaldybių nėra visiškai mobilizacijos specialistų. Kodėl? Konkursai yra paskelbti, tačiau neatitinka reikalavimų.
Vienas iš svarbiausių reikalavimų, kurio neatitinka, tai yra anglų kalbos mokėjimas B2 lygiu. Kaip rodo praktika, šių žinių faktiškai savivaldybėse dirbant tiesioginį praktinį darbą nereikia.
Kita problema – šiuo metu nėra tipinio mobilizacijos specialisto pareigybės aprašymo, todėl mobilizacijos specialistams savivaldybėse yra duodama daug kitų nebūdingų funkcijų arba dar kitaip – kai kur apiforminama tik puse etato.
Atsižvelgiant į tai, teikiamo įstatymo projektu siūloma mažinti keliamus specialiuosius reikalavimus civilinės mobilizacijos specialistams, priimamiems į valstybės tarnybą, tai yra konkrečiai siūloma atsisakyti reikalavimų mokėti anglų kalbą ne žemesniu kaip B2 lygiu, taip pat numatyti pareigą vadovams, dalyvaujantiems formuojant mobilizacijos politiką, tvirtinti mobilizacijos specialisto pareigybės aprašymą. Priimdami šį įstatymo projektą, išlaikytume jau esamus ir pritrauktume naujų specialistų ir, žinoma, kas yra aktualu šiandien, užtikrintume geresnį savivaldybių pasirengimą mobilizacijai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Klausia A. Širinskienė. (Balsas salėje) Kolega V. Rakutis.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiamas komiteto pirmininke, iškėlėte labai teisingą klausimą. Iš tikrųjų mobilizacijos specialistai šiuo metu yra labai esminės figūros ir jie iš tikrųjų dirba savivaldybėse, turi tiesioginį kontaktą ir užmezga tą santykį. Nėra toks geras tas santykis. Kol taip paviršiumi žiūri, yra gerai, bet kada priartėji iš arčiau, matai, kad iš tikrųjų jų labai trūksta.
Manau, kad jūsų pasiūlytas klausimas yra labai geras. Bet ar yra kokia nors nuomonė, kaip turėtų būti rengiami šitie mobilizacijos specialistai, kur jie turėtų būti rengiami ir gal tokiu būdu būtų galima pasiekti rezultatą? Beje, dar turėčiau tokį papildomą klausimą, ar atsisakymas B2 lygio reikštų, kad atsirastų kitas lygis, ar jūs manote, kad išvis anglų kalbos turėtų, nu, tiesiog nereikia? Dėkui.
R. MOTUZAS (LSDPF). Atsakysiu nuo pabaigos. Ne, žinoma, reikia anglų kalbos, nes vis tiek elementarus šnekėjimas reikalingas, gali būti žemesnis kaip B2 – B1 lygis arba, sakykime, ir A2 spręs… Bet ir A2, kiek žinau iš praktikos, pakanka elementariam susikalbėjimui, tai yra praktiniam susikalbėjimui.
O dėl mobilizacijos specialistų rengimo. Turbūt jo specialaus nėra. Visos savivaldybės įtraukia į bendras specialistų kvalifikacijos tobulinimo programas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl motyvų pasisakyti nėra norinčių. Dar kaip tik yra balsavimo langas, paskutinė akimirka, prašom apsispręsti.
Balsavo 67 Seimo nariai: už – 66, prieš nėra, susilaikė 1. Po svarstymo… Atsiprašau, pateikimo stadijoje pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstymo data – gegužės 13 diena. Ar galėtume pritarti? Ačiū. Komitetai ir svarstymo data yra patvirtinti.
11.25 val.
Mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-326 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Mokėjimų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-326. Pateikimas. Kviečiamas kolega R. Kaunas.
R. KAUNAS (LSDPF). Įstatymo projektu… Šiuo metu esami įstatymai reikalauja laiko patikrinti dėl lėšų likučio ar sąskaitos apribojimo atsiskaitant bankinėmis kortelėmis. Mobilizacijos atveju tai stabdytų atsiskaitymus ir sukeltų gyvybiškai svarbių paslaugų trikdžius. Projekte siūloma pakeisti įstatymą, kad per mobilizaciją būtų leidžiama atlikti mokėjimus offline režimu, tai reiškia – neturint interneto, net jei sąskaitoje būtų lėšų trūkumas ar būtų taikomi kiti apribojimai. Tai užtikrintų galimybę gyventojams atsiskaityti už būtiniausias prekes esant ryšio sutrikimams mobilizacijos ar dalinės mobilizacijos metu.
Lietuvos bankas, siekdamas tinkamai įgyvendinti jam paskirtas mobilizacines užduotis, planuoja įgyvendinti atsiskaitymo offline režimą, kuris neturi tiesiog internetinio ryšio, fiziniams asmenims ir tokiu būdu suteikti mūsų piliečiams X dienos atveju galimybę apsirūpinti būtiniausiais maisto produktais. Kviečiu palaikyti įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. Olekas.
Kviečiu klausimą užduoti S. Gentvilą.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Gerbiamas įstatymo iniciatoriau, klausimas gimė po vakar elektros dingimo Portugalijoje ir Ispanijoje. Kokias pamokas galime išmokti ir ar nereikėtų tik mobilizacijos metu numatyti šitų offline atsiskaitymų, nes vakar sutriko visas atsiskaitymas tenai?.. Ačiū.
R. KAUNAS (LSDPF). Įstatymo iniciatorė yra ministrė D. Šakalienė, aš esu tiktai palaikantis įstatymą Seimo narys. Kadangi Dovilė pati šiandien negali pristatyti, tai tą darau aš. Tačiau taip, vakar dienos pavyzdys rodo, kad turėsime pagalvoti ir apie galbūt tokius momentus. Tik reikėtų paminėti, kad čia šnekama apie interneto neturėjimą, tačiau užtikrinimą elektros tiekimo, o Ispanijos atveju buvo išvis kataklizmas, kad elektros net nebuvo, jau ne tik interneto. Bet, manau, taip, tai reikėtų priimti domėn ir ateityje atsižvelgti į tokias galimybes.
PIRMININKAS (J. OLEKAS, LSDPF). Ačiū. Toliau klausia R. Janušonienė. Prašau, gerbiama kolege.
R. JANUŠONIENĖ (LSDPF). Noriu paklausti, kadangi, kaip minėjote, jeigu sąskaitoje nebūtų pinigų, lėšų, būtų galima atsiskaityti. Ar negalite pakomentuoti, kokia tai bus suma, nes kartais gali būti ir piktnaudžiavimų? Ačiū.
R. KAUNAS (LSDPF). Įstatyme nėra niekaip apribojama, apibrėžiama suma. Čia jau bus Lietuvos banko ir komercinių bankų, manau, sutarimai ir jau techniniai klausimai, kuriuos jie išspręs, bet, mano įsitikinimu, ta suma turėtų būti pakankama, suteikianti galimybę apsirūpinti, pavyzdžiui, būtiniausiais maisto produktais.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia E. Rudelienė. Prašau, kolege.
E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, iš esmės palaikau šį įstatymo projektą. Tiesiog beskaitant jį kilo toks klausimas: kodėl pasirinkta būtent mobilizacija, o ne, pavyzdžiui, karo padėties paskelbimo atveju, nes situacija gali būti ir tokia?
R. KAUNAS (LSDPF). Manau, kad mobilizacijos padėties, sakykime, pasirinkimas turbūt yra tikslesnis, kadangi galbūt pirmiau vyktų mobilizacija, o tik po to galbūt, sakykime, karo padėtis. Tai turbūt labiau atlieptų mūsų piliečių poreikius ir saugumą.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų paklausti nori A. Butkevičius. Prašau.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, tikrai pritariu šitam įstatymo projektui, bet aš norėčiau jūsų paklausti, ar kartu jisai bus inkorporuotas ir į mokėjimų bendros sistemos tobulinimą, nes dabar Europos Parlamentas ir Biudžeto ir finansų komitetas su Lietuvos banku diskutavo, kad kuo greičiau būtų galima pereiti ir paprastiems žmonėms prie atsiskaitymo taikant Mokėjimų įstatymo tam tikras nuostatas. Bet buvo iškilusi viena problema: ar bus užtikrinta pinigų plovimo prevencija? Gal buvo vertinimas iš FNTT, ar neatsiras tam tikrų piktnaudžiavimų ir tam tikrų ketinimų, žinote, blogų kompanijų ar blogų asmenų? Ačiū.
R. KAUNAS (LSDPF). Jeigu kalbėtume apie platųjį įstatymo taikymą, galbūt ne tik mobilizacijos atveju, tai tokias grėsmes reikėtų įvertinti, todėl ta prasme pats projektas tęsiasi, nes reikalauja didesnių diskusijų. Kadangi mes šnekame apie siaurą atvejį, tai yra mobilizacijos arba dalinės mobilizacijos atvejį, tai tokių grėsmių nematome ir manome, kad jos yra eliminuojamos šiuo atveju, bet vėlgi pats techninis sprendimas, jeigu jis bus įgyvendintas, tai faktas, kad ateityje galėtų būti pritaikytas eliminavus visas rizikas, ir ne tik mobilizacijos atveju.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir baigia klausimų ratą B. Ropė. Prašau, kolega.
B. ROPĖ (LVŽ-KŠSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Man irgi kilo tokia mintis. Dabar, kada, sakykime, įvairūs kaupikliai, akumuliatoriai naudojami vos ne kiekvienoje gyvenimo srityje, galbūt galima būtų, kokia jūsų nuomonė, apsvarstyti klausimą, kad iš tikrųjų bankomatai būtų daugiau nepriklausomi ir turėtų galimybę dirbti tam tikrą laiko tarpą net ir dingus elektrai? Galbūt Biudžeto ir finansų komitetas, Ekonomikos komitetą papildomai įtraukus, kartu apsvarstytų ir šitą klausimą, nes, prisimename, ir Lietuvoje dėl audrų buvo dingusi elektra, kai kuriose vietose trumpiau, ilgiau. Tai ateities klausimas, kurį vis tiek reikės spręsti. Ačiū.
R. KAUNAS (LSDPF). Pastaba yra gera. Iš tikrųjų manau, kad komitetuose bus apie tai svarstoma. Tiktai norėčiau pažymėti, kad čia mes šnekame apie, sakykime taip, parduotuves, kurioms bus mobilizacijos atveju užtikrintas elektros tiekimas, tai yra kaupikliais arba generatoriais, tačiau užtikrinti interneto tiekimą, kadangi tai yra jau daugiau sąsajų reikalaujantis sprendimas, gali būti sudėtinga, todėl ir yra sugalvotas offline režimas ir keičiami teisės aktai, kad mes galėtume tai įgyvendinti. Ateityje, be abejo, aš manau, galėsime diskutuoti ir apie galimybes turėti bankomatus, kurie dingus elektrai kurį nors laikotarpį galėtų veikti be tiesioginio elektros tiekimo.
PIRMININKAS. Ačiū, jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar, motyvai… Ačiū, Robertai. Dabar motyvai už, prieš. Pasisakančių nėra. Apsispręskime balsuodami. (Balsai salėje) Per balsavimo langą. Atsiprašau, laukiame balsavimo lango.
Tada kitas klausimas – projektas Nr. XVP-326. Čia buvo mūsų ir dabar kitas yra… (Balsai salėje) Kadangi nematome teisingumo ministro, mes paimsime tada iš rezervinių klausimų.
11.34 val.
Asociacijų įstatymo Nr. IX-1969 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3833, Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3834, Labdaros ir paramos fondų įstatymo Nr. I-1232 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3835 (svarstymas)
Rezervinis 1 klausimas – Asociacijų įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3833. J. Sabatauskas. Ir dar lydimasis. (Balsai salėje) Ir lydimieji – Viešųjų įstaigų įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3834 ir Labdaros ir paramos fondų įstatymo 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3835. Prašom pristatyti.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Komitetas svarstė Asociacijų įstatymą ir, įvertinęs Teisės departamento pastabas, Nacionalinės NVO koalicijos ir Vyriausybės pateiktas išvadas, priėmė sprendimą grąžinti Asociacijų įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Vyriausybės išvadoje pateiktus argumentus, dėl kurių nepavyko sukurti tinkamo mechanizmo siekiamiems tikslams įgyvendinti, tai yra teisinio reguliavimo nesuderinamumas, duomenų trūkumas ir galimas administravimo procesų kaštų ir siekiamos finansinės naudos neatitikimas. Balsavimo rezultatai: už – 3, susilaikė 3. Sprendimas priimtas, lemiamas buvo komiteto pirmininko balsas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl motyvų už ir prieš pasisakančių nėra. Apsispręsime balsuodami irgi numatytu laiku. Ačiū.
11.36 val.
Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo Nr. XII-791 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-312, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-313, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 5, 6, 10, 12, 14, 15, 16, 19, 20, 21, 24 straipsnių pakeitimo ir 18 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIII-2398 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-314, Civilinio kodekso 4.107, 4.109 ir 6.956 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-315, Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-316, Administracinių nusižengimų kodekso 195 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-317, Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 33, 39 ir 93 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-318, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-319, Valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymo Nr. VIII-480 2, 4, 5, 6, 7, 10, 11, 13, 14 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-320, Žemės įstatymo Nr. I-446 7, 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-321, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-322, Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 591 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XVP-323, Valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 3, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-324 (pateikimas)
Einame toliau pagal darbotvarkę. Atvyko finansų ministras ir iš karto finansų ministrui suteiksime… (Balsas salėje) Jau vėlu, jau perėjome prie kito klausimo. Prašom pristatyti įstatymų projektus Nr. XVP-312, Nr. XVP-313, Nr. XVP-314, Nr. XVP-316 ir Nr. XVP-317, Nr. XVP-318, Nr. XVP-319, Nr. XVP-320, Nr. XVP-321, Nr. XVP-322, Nr. XVP-323, Nr. XVP-324. Prašom, ministre, žodis jums.
R. ŠADŽIUS. Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, iš tikrųjų tai 12 įstatymų projektų sąrašas, tačiau juos vienija bendra mintis. Šito paketo tikslas yra pertvarkyti centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją valstybės įmonę Turto banką į akcinę bendrovę.
Antras tikslas – palaipsniui tęsti, plečiant šitą modelį, kuris pasiteisino mūsų valstybėje, palaipsniui tęsti centralizuoto valdymo principų taikymą kitose srityse, ne tik administracinėse patalpose, kuriose naudojamas valstybės nekilnojamasis turtas.
Ir trečias tikslas – patobulinti esamą valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisinį reguliavimą. Dabar galiojančiame Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatyme yra nustatyta, kad centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas yra valstybės įmonė. Pažymėtina, kad Europos ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, žinoma angliška santrumpa OECD, teikdama rekomendacijas Lietuvai, valstybės įmonės teisinę formą pripažino kaip netinkamą. Ir tai iš tikrųjų archajiška valdymo forma, archajiška įmonės ar juridinio asmens forma, kuri neleidžia visiškai pasinaudoti civilinės teisės priemonėmis, vykdant komercinę, ūkinę šitų įmonių veiklą.
Dėl to Lietuvoje jau seniai vykdoma buvusių valstybės įmonių transformacija į akcines bendroves arba uždarąsias akcines bendroves. Ir šiandien, šalia Turto banko, yra likusios tiktai keturios įmonės: Registrų centras, Ignalinos atominė elektrinė, Žemės ūkio duomenų centras ir Miškų urėdija. Jos ateityje taip pat turėtų būti pertvarkytos į akcinę bendrovę, leidžiant laisviau disponuoti savo turtu, leidžiant laisviau dalyvauti civilinėje apyvartoje, taip pat ir kredituoti, skolintis savo veiklai finansuoti.
Įstatymo projekte numatyta, kad po pertvarkymo veiksiantis centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas bus akcinė bendrovė, kuri toliau vykdys kai kurias funkcijas, būtent valstybės nekilnojamojo turto centralizuotą valdymą, privatizuos valstybei ir savivaldybėms priklausančias akcijas privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Čia pažymėsiu, kad akcijos palaipsniui atsiranda Turto banke, kartu valstybei paveldint bešeimininkį turtą, numirus akcijų savininkui, kuris nepaliko įpėdinių.
Trečia funkcija – administruoti, realizuoti bešeimininkį konfiskuotą ir valstybės paveldėtą nekilnojamąjį turtą, kurio taip pat atsiranda. Ko mes atsisakome? Atsisakome skolų išieškojimo funkcijos. Formaliai Turto bankui buvo numatyta tokia funkcija, tačiau ne visos institucijos šią funkciją naudojo. Pavyzdžiui, „Sodra“ niekuomet nebuvo perdavusi Turto bankui išieškoti savo skolų, nes turi labai efektyvų vidinį mechanizmą, kuris leidžia šitas skolas išieškoti. Lygiai tas pats pasakytina apie Valstybinę mokesčių inspekciją.
Taip pat Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo projekte, kuris yra vienas iš pateiktų, antrasis pateiktas, siūloma nustatyti pagrindinius principus, reikalingus valstybės nekilnojamojo turto, naudojamo kitose srityse, valdymo centralizavimui. Kadangi Turto bankas centralizavo daugiausia administracinės ir kitos paskirties turtą, yra sveikatos apsaugos sritis, kultūros sritis, švietimo ir sporto sritis, kur labai daug valstybės nekilnojamojo turto, tačiau jis centralizuotai nėra valdomas, manytina, kad perspektyvoje reikėtų sudaryti sąlygas taip pat steigti ar galbūt perduoti Turto bankui šias funkcijas arba steigti kitus centralizuotus turto valdytojus. Dėl to tas pirmasis įstatymas, kurį aš pristačiau, yra toks bendresnio pobūdžio. Gali būti ne vienas centralizuoto turto valdytojas Lietuvoje, bet su bendra sąlyga, kad šita įmonė privalo 100 % priklausyti valstybei.
Taip pat yra nustatomas, yra siūloma nustatyti patobulintą reguliavimą, kaip centralizuotas turto valdytojas galėtų įgyvendinti savo teises ir pareigas. Tam, be abejo, reikia ir Civiliniame kodekse tam tikrų pakeitimų, liečiančių turto atidavimą panaudai.
Be kita ko, siūloma tikslinti ir, tas Seimui svarbu, Seimo statutą, pagal kurį Audito komitetas pagal dabartinę redakciją atlieka valstybės įmonės Turto banko funkcinio įgyvendinimo parlamentinę kontrolę. Siūloma išplėsti šitą funkciją ir jūsų parlamento Audito komitetui suteikti parlamentinės kontrolės teisę visų, kokios jos bebūtų, centralizuoto turto valdymo įmonių kontrolei, parlamentinei kontrolei.
Gerbiami Seimo nariai, prašyčiau pritarti šitiems projektams po pateikimo ir laukčiau įdomios diskusijos Seimo komitetuose.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre, už pristatymą. Prieš pritardami dalis kolegų norėtų dar jūsų paklausti, pasitikslinti. Pirmasis klausia V. Ąžuolas, prašau. V. Ąžuolo nėra. Tada klausia S. Kairys. Prašau, kolega.
S. KAIRYS (LSF). Gerbiamas finansų ministre, šis klausimų paketas apima ir Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą, ir yra atnešama naujos redakcijos forma. Šiandien tame pačiame posėdyje yra dar dvi iniciatyvos, kalbant apie panaudos gavėjų apibrėžimą, kalbant apie profesionaliojo scenos meno įstaigas, kalbant apie dar ten krūvą visokiausių įstaigų. Tai ar nematytumėte prasmės viską sujungti į vieną ir konceptualiai, aiškiai sudėlioti, koks turi būti mechanizmas? Yra baisu: lyg iš geros širdies palaikytum vieną kažkokią grupę, kita vertus, atidarysi Pandoros skrynią, nes ta panauda, tas ribojimas taikyti panaudą ne veltui buvo toks atsiradęs. Tai kokia jūsų nuomonė?
R. ŠADŽIUS. Ačiū, gerbiamas Seimo nary, už klausimą. Kitos iniciatyvos, kurias jūs paminėjote, jeigu aš tiksliai žinau, tai yra Seimo narių iniciatyvos, Seimo narių iniciatyviniai projektai. Be abejo, yra didžiulė prasmė visus šiuos projektus nagrinėti kartu ir integruoti tas idėjas. Jeigu joms būtų Seimo narių pritarimas komitete (integruoti į Vyriausybės pateiktą projektą), juos sujungus būtų galima tada svarstyti kartu.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia A. Skardžius. Prašau, kolega.
A. SKARDŽIUS (NAF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis ministre, jūs, kaip patyręs politikas, turėtumėte žvelgti ir į Vyriausybės koalicinę programą. Ten aiškiai parašyta, kad nebus jokio privatizavimo ir jokio akcionavimo, sakykime, šitų valstybės valdomų įmonių, kaip Miškų urėdija, kaip Turto bankas ir visos kitos.
Žvelgdamas į Turto banką, aš matau ten daugybę problemų, tai yra pinigų taškymas milijonais į dešinę, į kairę, bet atskaitomybės ir atsakomybės nėra.
Klausimas Finansų ministerijai, kodėl nevertinamos, neanalizuojamos ataskaitos ir nepriimami sprendimai, kad valstybės turtas būtų valdomas teisėtai ir efektyviai? Štai kas svarbiausia. O, sakykime, dėl jūsų iniciatyvos, aš nežinau, kaip čia, turbūt reikėtų jums apsitarti, kaip ir dėl tos mokesčių reformos, po to iššauti. Ačiū.
R. ŠADŽIUS. Ačiū, gerbiamas Seimo nary. Jeigu bus pritarta siūlomiems įstatymams, be abejo, Audito komitetas turės dar svarbesnę rolę. Jūs teisus, kad teisėtai ir efektyviai valdyti valstybei priklausantį turtą yra kritiškai svarbu. Tam reikalinga normali funkcionuojanti struktūra, kuri galėtų atlikti tuos veiksmus, pavyzdžiui, turto priežiūros, kuriems, sakykime, tuo metu galbūt reikėtų rinkoje pasiskolinti, paimti kreditą, kurį po to būtų galima išsimokėti stengiantis išlyginti finansų srautus. Akcinių bendrovių įstatymas leidžia būtent pagilinti kontrolę, padidinti valstybės valdomos įmonės kontrolę, sukurti tam tikrus tos akcinės bendrovės valdymo organus, juos suformuoti taip pat pritraukiant ir nepriklausomų narių.
Antra vertus, kaip aš minėjau, akcinė bendrovė žymiai laisviau ir sklandžiau gali dalyvauti civilinėje apyvartoje, negu gali valstybės įmonė. Kai kuriais atvejais, kai galbūt nėra atliekamos to valdomo turto didelio masto transformacijos (na, tam tikri procesai yra užtikrinami valstybės įmonėje Ignalinos atominėje elektrinėje), galbūt šita valstybės įmonė toliau galėtų kiek nors laiko funkcionuoti ir senu pavidalu. Ji gauna donorų paramą ir jai nereikia išeiti, sakykime, į rinką skolintis, kai turi parodyti normalų, žmonišką balansą. To valstybės įmonė negali sudaryti. Akcinė bendrovė – taip. Akcinės bendrovės auditas atliekamas pagal tarptautinius standartus, tuo tarpu valstybės įmonę audituoti yra be galo sunku. Tai yra toks vienkartinis užsiėmimas, kurio nelabai noriai imasi auditoriai. Siūloma transformacija į šiuolaikinę formą padėtų būtent efektyviau valdyti valstybės turtą. Bet įstatyme yra įrašyta sąlyga, kad šita akcinė bendrovė priklausys valstybei visu 100 %. Aš manau, tai yra teisinga. Aš būčiau pirmas, kuris pakeltų balsą prieš bet kokį Turto banko privatizavimą ar akcijų išleidimą į rinkas, ar ką nors panašaus.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų paklausti nori E. Rudelienė. Prašau, kolege.
E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Čia, čia, nematote. Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, ačiū už įstatymą. Iš tiesų valstybinės įmonės pertvarkymas į akcinę bendrovę, na, tikrai palaikau pačią mintį. Sakykite, ar teisingai išgirdau jūsų pristatyme, ypač žvelgiant šiek tiek į ateitį? Jūs sakote, kad galėtų būti ne viena tokia akcinė bendrovė, jų galėtų būti daugiau. Koks čia būtų tas tikslas? Kodėl apie tai užsiminėte šiandien?
Dėl klausimo tęstinumo. Koks pats santykis, sakykime, su savivaldybėmis, su ministerijomis dėl panaudos, arba dėl patalpų perdavimo naudoti kokioms nors kitoms įstaigoms? Kaip pats kaip ministras žiūrite į panaudą, į patalpų, valstybinio turto naudojimą panaudos pagrindais?
R. ŠADŽIUS. Ačiū už abu klausimus. Taip, jūs teisingai supratote. Pagal siūlomą įstatymą, galėtų kurtis ir kiti centralizuoti turto valdytojai, kurie užsiimtų turto valdymu, pavyzdžiui, konkrečioje srityje. Imkime kultūros įstaigas. Kultūros įstaigos turi savo specifiką – teatrai, muziejai, bibliotekos. Nekilnojamasis turtas, kuris priklauso valstybei, šiuo metu kiekvienos įstaigos yra valdomas atskirai, kaip jos išmano, kaip ministerija joms nurodo. Leidžiamos biudžeto lėšos ne visada yra motyvas, pavyzdžiui, sutvarkyti šildymo sistemą arba pasikeisti langus, ir ne visada tam atsiranda lėšų. Jeigu mes įkuriame centralizuotą turto valdytoją, kuris turi daug objektų, masto ekonomija leidžia, galbūt parduodant tam tikrą nereikalingą turtą, išleidžiant į rinką, gauti pinigų ir už tuos pinigus suremontuoti, sutvarkyti, renovuoti, rekonstruoti kitus objektus. Yra tas modelis, kurį dabar taiko Turto bankas, bet taiko tik administracinėms patalpoms ir negali pritaikyti, pavyzdžiui, Vilniaus senajam teatrui remontuoti, kas būtų būtina. Lygiai tas pats pasakytina apie švietimo įstaigas, jos taip pat turi savo specifiką. Sveikatos priežiūros įstaigos taip pat turi savo specifiką. Čia klausimas, kuris būtų ateityje. Matyt, iniciatyva eitų iš Seimo narių ir, svarbiausia, iš atitinkamų ministerijų, kurios norėtų galbūt tą turtą tvarkyti efektyviau.
Panauda yra mažiausiai efektyvus to turto panaudojimas, dėl to man asmeniškai jisai nepatinka. Be abejo, jis neišvengiamas tam tikrais atvejais, bet aš, pavyzdžiui, prieš, kad ministerijos gautų savo administracines patalpas panaudai. Manau, yra labai teisinga, kad ministerijos už administracines patalpas, kurias užima ministerijų darbuotojai, moka nuomos mokestį Turto bankui. Turto bankas tada turi atitinkamus išteklius tas patalpas tvarkyti, o, kita vertus, ministerija turi labai rimtą motyvą pasiskaičiuoti, o kiek tų patalpų iš tikrųjų reikia, ir pagalvoti, kad galbūt reikėtų kokių nors pastatų arba pastatų dalių atsikratyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinis klausia B. Ropė. Prašau, kolega.
B. ROPĖ (LVŽ-KŠSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, aš esu tikrai skeptiškas dėl šio jūsų pasiūlymo, nes visi, kurie eina į tribūną ir ką nors siūlo, sako, kad bus tik geriau ir efektyviau. Paskui gyvenimas, deja, ne visada tai parodo. Šiuo atveju, kaip jūs minėjote, dar liko keturios įmonės, kurios tiesiogiai susijusios su gyventojais, ypač Registrų centras. Aš prisimenu, pernai buvo pateikta dėl atominės elektrinės statuso keitimo, tai taip niekas ir nesugebėjo paaiškinti, kas gi bus geriau. Žodis „geriau“ nereiškia, kad bus iš tikrųjų geriau, nes mes suprantame, kad akcinė bendrovė – tai įmonės forma, kai bus siekiama naudos ir pelno įmonei ir nebūtinai naudos bus siekiama tiems subjektams, iš kurių paims tą turtą. Čia yra problema. Ir bendrovė, siekdama naudos, nebūtinai padarys taip, kaip reikia įmonėms pritaikyti patalpas ir taip toliau. Mano manymu, jūs išvis turėtumėte gauti leidimą iš Seimo dėl tų penkių įmonių statuso keitimo, o tik po to rengti teisės aktus. Ačiū.
R. ŠADŽIUS. Ačiū, gerbiamas Seimo nary. Tikrai jūsų skepsiui nepritariu, negaliu pritarti. Akcinė bendrovė tai yra forma (šiuolaikiška, pripažinta Europos ir pasaulio mastu) įmonės, kuri sudaro savo balansą, kurios finansinė atskaitomybė gali būti tvarkoma pagal tarptautinius standartus, į kurią gali pasižiūrėti bet kuris kreditorius ir gerai nuspręsti, ar verta skolinti šitai įmonei, ar ne ir už kokias palūkanas. Svarbu, už kokias palūkanas, kadangi skolinti resursai visada kainuoja. Tvarkingai įmonei skolinti resursai visada yra pigesni. O šitai įmonei, Turto bankui, skolinti resursai iš tikrųjų yra labai reikalingi, nes iš biudžeto mes tokių išteklių nesurasime. Jūsų kitos įvardintos įmonės turi savo ypatumų, ir Registrų centras, ir Ignalinos atominė, be abejo, turi savo ypatumų. Jų pertvarkymas į akcines bendroves yra užstrigęs, nes galbūt akcinės bendrovės forma šitoms įmonėms nesuteiktų tų privalumų, kuriuos neabejotinai suteiktų Turto bankui. Žinoma, dėl jų pertvarkymo Vyriausybė ateis į Seimą, kaip ir šiandien dėl Turto banko aš atnešiau šitą pasiūlymą jūsų teismui.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Mes pabandysime įvykdyti tą procedūrą. Motyvai už, prieš po pateikimo. (Balsai salėje) Nėra. Nėra norinčių. Prašome apsispręsti balsuojant. (Balsai salėje) Balsavimo laikas bus 12 val. 15 min.
Kolegos, dabar kviečiu į tribūną pristatyti įstatymus… (Balsai salėje) Nori pasakyti? Prašau, S. Gentvilas. Motyvai už.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas finansų ministre, be galo teisingi jūsų žodžiai, tikrai palaikau profesionalo žodžius ir iniciatyvas, ką jūs sakėte tribūnoje, ir labai noriu palinkėti, balsuosiu už ir agituoju už.
Prie šoninio mikrofono stovi R. Žemaitaitis, ką tik jisai pateikęs akcionuojamą Žemės ūkio duomenų centrą, tai yra vieną iš keturių įmonių. Jūs rengiate Vyriausybės išvadą. Jau liepos 1 dieną turi įsigalioti įstatymas – virsta į akcinę bendrovę. Šiandien Žemės ūkio ministerija į Vyriausybę neatneša tinkamų projektų tam, kad virstų visgi šita įmonė akcine bendrove, nors įstatymas jau priimtas ir liepos 1 dieną įsigalios. Lygiagrečiai Vyriausybėje yra dar S. Skvernelio laikais sukurtas planas akcionuoti visas iš tų 19 įmonių. Tai jis nepakeistas ir šiandien urėdija taip pat eilėje, įstatymas parengtas. Labai linkiu su ta pačia argumentacija pasakyti. Visagino atominė elektrinė ne tiktai dėl… gal tenai už skolinimą ir kita, bet daug valstybinės įmonės kliauzų neleidžia prisitraukti profesionalų. Tai be galo sudėtingas procesas.
Esminis dalykas valstybinėse įmonėse yra politizavimas. Ministras tiesiogiai pasirašinėja sutartį su įstaigos generaliniu direktoriumi. Valdyba neturi jokių teisių daryti įtaką sprendimams ir tai yra tiesioginė politinė įtaka. Tai, man atrodo, reikia sekti tai, ką jūs vardinote, EBPO… Prašau Vyriausybėje būti tuo žmogumi, kuris pakovotų dėl likusių įstaigų akcionavimo.
Ir pabaigai, linkiu nenumarinti ministerijų miestelio. Turto bankas yra pasiskaičiavęs, nesuabejokite, eikite pirmyn. Sėkmės.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Motyvai išsakyti. Tai, kaip sakiau, balsuosime per balsavimo langą.
Dabar kviesiu į tribūną teisingumo ministrą pristatyti visą paketą, bet prieš tai R. Žemaitaitis nori mums pasakyti gerąją žinią.
R. ŽEMAITAITIS (NAF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Dar gera žinia, taip, dar šiek tiek į S. Gentvilo repliką. Tiesiog aš noriu pasakyti, kad Vyriausybė ir valdančioji koalicija, kada parengėme programą, tai Generalinės urėdijos pavertimo į akcinę bendrovę ten nėra – numatyta, kad jinai ir liktų tokio statuso, kokio ji yra dabar.
Dėl Žemės ūkio ministerijos vėlgi lygiai taip pat – yra sustabdytas šitas procesas todėl, kad manome, kad turi likti Žemės ūkio ministerijoje. Tai čia yra toks politinis sprendimas, kuris buvo koaliciniame susitarime ir Vyriausybės programoje. Deja, jisai yra, Simonai.
O šiandien tikrai noriu pasidžiaugti, yra atvykę ir mus lanko Kvėdarnos gimnazijos mokiniai, moksleiviai ir jų mokytojai. Didelis ačiū, kad jūs atvykote, stebėkite mūsų darbą. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū būsimiesiems Seimo nariams.
11.57 val.
Civilinio proceso kodekso 649, 702, 704 ir 746 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-300, Civilinio proceso kodekso 604, 605, 609, 610, 611, 620, 650, 654, 679, 682, 727, 728, 733, 737, 744, 750, 753, 754, 766, 767, 769 ir 778 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2721 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-301, Civilinio proceso kodekso 82, 108, 145, 192, 590, 593, 596, 601, 602, 609, 610, 611, 614, 6241, 626, 627, 631, 632, 634, 636, 648, 650, 651, 654, 656, 661, 663, 668, 685, 689, 702, 706, 710, 713, 723, 727, 731, 732, 753, 754, 755 ir 7711 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2317 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-302, Civilinio kodekso 5.53 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-303 (pateikimas)
O dabar į tribūną kviečiu teisingumo ministrą pristatyti įstatymų projektus Nr. XVP-300, Nr. XVP-301, Nr. XVP-302, Nr. XVP-303. Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymai. Prašau, ministre, žodis jums.
R. MOCKUS. Gerbiamas Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojau, gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, Vyriausybės vardu noriu jums pristatyti teismų ir ministerijos parengtus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir Civilinio kodekso pakeitimus, mažinančius administracinę naštą, susijusią su vykdomųjų dokumentų pateikimu vykdymo procesui, taip pat lengvinančius procedūras vykdymo proceso dalyviams.
Pagrindinis įstatymo projekto tikslas yra sureglamentuoti vykdomųjų dokumentų dėl išieškojimo iš įkeisto turto, kai atsiskaitymas turi būti vykdomas įkeistą turtą perduodant įkeitimo kreditoriui, vykdymo tvarką. Taip pat sudaryti teisines sąlygas asmenims patogiau, greičiau ir pigiau naudojantis elektroninėmis priemonės pateikti vykdomuosius dokumentus vykdyti.
Įstatymų projektų pakeitimais siūloma, būtent konkrečiai CPK projektu siūloma keisti CPK 649, 702, 704 ir 746 straipsnius: būtent suvienodinti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui ar turto perdavimo išieškotojui aktų surašymo terminus su turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo terminu. Atkreipsiu dėmesį, kad visi šie aktai būtų surašomi per 3 darbo dienas nuo visos kainos, tai yra kainos skirtumo, sumokėjimo, bet ne anksčiau kaip po 20 dienų nuo pasiūlymo išieškotojui paimti turtą išsiuntimo dienos.
Taip pat detalizuoti vykdomųjų dokumentų dėl išieškojimo iš įkeisto turto, kai, vadovaujantis įkeitimo sandoriu, įkeistas turtas turi būti perduodamas įkeitimo kreditoriui, vykdymo tvarką. Taip pat nustatyti teisę, išieškotojo prašymu, jam grąžinus teismui išduotą popierinės formos vykdomąjį raštą, gauti elektroninės formos vykdomojo rašto dublikatą.
Keičiant CPK 23 ir CPK 43 straipsnius siūloma nustatyti teisę valstybei atstovaujantiems subjektams patiems suskaitmeninti ir į Antstolių informacinę sistemą (AIS) įkelti vykdomuosius dokumentus vykdyti. Taip pat kaip perteklinio siūloma atsisakyti reikalavimo suskaitmenintą vykdomąjį dokumentą grąžinti išdavusiai institucijai.
Civilinio kodekso projektu keičiamas CK 5.53 straipsnis ir juo siūloma patikslinti, kad notaro išduoti vykdomieji pavedimai dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo ar papildymo pateikiami vykdyti antstoliams CPK nustatyta tvarka. Nuo 3 iki 5 darbo dienų pailginamas terminas, per kurį įpėdinis turi pateikti įvykdyti pavedimą dėl paveldimo turto apyrašo papildymo.
Priėmus CPK projektą, bus pašalinti praktikoje kylantys neaiškumai dėl vykdomųjų dokumentų dėl įkeisto turto perdavimo įkeitimo kreditoriui vykdymo tvarkos. Civilinėje apyvartoje taip pat bus palengvinta ir nustatyti optimalesni turto perdavimo išieškotojui akto ir turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto surašymo terminai. Nustatyta galimybė gauti elektroninės formos vykdomojo rašto dublikatą, kurį bus galima pateikti vykdyti patogiau ir greičiau per Antstolių informacinę sistemą, nesiunčiant į Lietuvos antstolių rūmus.
Priėmus CPK pakeitimo įstatymo pakeitimo projektus, bus praplėstas popierinius vykdomuosius dokumentus galinčių suskaitmeninti ir į Antstolių informacinę sistemą įkelti subjektų ratas, taip sudarant sąlygas greičiau, paprasčiau ir pigiau pateikti vykdomąjį dokumentą vykdyti, taip pat bus atsisakyta perteklinių reikalavimų suskaitmenintą vykdomąjį dokumentą grąžinti išdavusiai institucijai.
Priėmus Civilinio kodekso projektą, bus nustatytas optimalesnis vykdomųjų pavedimų pateikimo antstoliams terminas, be to, teisinis reguliavimas dėl vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti derės sistemiškai.
Atsižvelgdamas, gerbiami Seimo nariai, į tai, kas jums pateikta, prašyčiau pritarti įstatymų projektams.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Jūsų paklausti norinčių nėra. Labai aiškiai viską pristatėte. Apsispręsime balsuodami balsavimo metu. Ačiū, ministre. Dėl motyvų už, prieš taip pat nėra. Kaip sakiau, apsispręsime balsuodami 12 val. 15 min. arba per balsavimo langą.
12.03 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. XI-1536 „Dėl Vilniaus dailės akademijos statuto patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XVP-307 (pateikimas)
Tęsiame savo darbą ir kviečiu į tribūną pristatyti nutarimo projektą Nr. XVP-307. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė R. Popovienė. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. birželio 23 d. nutarimo „Dėl Vilniaus dailės akademijos statuto patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas. Prašau, kolege, tribūna jūsų.
R. POPOVIENĖ (LSDPF). Gerbiami Seimo nariai, pristatau Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. XI-1536 „Dėl Vilniaus dailės akademijos statuto patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą. Seimo nutarimo projektas yra parengtas įgyvendinant Mokslo ir studijų įstatymo 35 straipsnio 4 dalį ir atsižvelgiant į Vilniaus dailės akademijos senato ir tarybos sprendimus. Pagrindinis projekto tikslas yra Vilniaus dailės akademijos statuto dermė su Mokslo ir studijų įstatymu ir jį įgyvendinančiais teisės aktais. Siūloma pakeisti statutą ir išdėstyti jį nauja redakcija.
Visas statuto projektas yra aktualizuotas, suderintas pagal Mokslo ir studijų įstatymą, yra atsisakyta daugumos perteklinių, dubliuojančių nuostatų. Yra patikslinta pagrindinės veiklos sritys ir rūšys, tarybos, senato sudarymas, rinkimai, reikalavimai tarybos nariui, reikalavimai rektoriui, valdymo organų funkcijos, kvalifikaciniai reikalavimai dėstytojams, mokslo darbuotojams, jų priėmimas į pareigas, meno, mokslo ir studijų kokybės užtikrinimo nuostatos, studentų priėmimo tvarka į visas pakopas, universiteto lėšų šaltiniai, sąvokos, vartojamos Mokslo ir studijų įstatyme. Statuto projektas iš dalies taip pat patikslintas pagal 2024 m. gegužės 1 d. įsigaliojusio Viešųjų įstaigų įstatymo 8 straipsnyje nurodytą informaciją. Pats projektas yra suderintas su daugeliu institucijų, nekilo jokių diskusijų, klausimų, yra pritartas Vyriausybėje. Matome, kad yra tikrai nemažai Teisės departamento pastabų, tačiau jos yra daugiau techninio pobūdžio. Tikiu, kad Švietimo ir mokslo komitete dalyvaus Vilniaus dailės akademijos atstovai ir tikrai bus suderintos visos pastabos. Taigi labai kviesčiau palaikyti šį nutarimo projektą pritariant.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama kolege, už pristatymą. Jūsų paklausti nori kolegė R. Baškienė. Prašau.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dėkoju. Gerbiamoji ministre, išties labai svarbus, reikšmingas jūsų pristatymas ir suprantama, kad reikalinga nauja redakcija, tačiau iš tiesų jūs truputėlį ir užsiminėte apie tai – Teisės departamentas pastebėjo net 61 pastabą. Tai rodo, kad jūsų teiginys, kad statutas suderintas, patikslintas, kelia tam tikrą abejonę, nepakankamai, matyt, buvo suderintas ir patikslintas. Ar prisidės prie viso šito suderinimo ir patikslinimo, kad tai atitiktų Teisės departamento pasiūlymus, ir pati akademija, ar čia visas krūvis atiteks Švietimo ir mokslo komitetui?
R. POPOVIENĖ (LSDPF). Tikrai labai ačiū už klausimą. Aš ir pati pastebėjau, kad yra pastabų, ir kalbėjausi su rengėjais. Tiesiog man irgi patikslino, kad keičiant universiteto ar akademijos statutą tikrai kartais būna labai daug tokių techninių dalykų. Tikrai noriu patikinti, kad Vilniaus dailės akademijos atstovai tikrai dalyvaus Švietimo ir mokslo komitete ar kituose komitetuose, kur bus paskirta, tikrai atsakant ir suderinant, ir derinant nutarimą dėl statuto.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Jūs atsakėte į visus kolegų klausimus. Motyvai už, prieš.
R. POPOVIENĖ (LSDPF). Ačiū.
PIRMININKAS. Užsirašiusių kalbėti nėra. Lauksime laiko, kada galėsime apsispręsti balsuodami, ir tada priimsime savo sprendimą.
12.07 val.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 2 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-334 (pateikimas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 2 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-334. Kviečiu pristatyti R. Vyžintą. Prašau, kolega.
R. VYŽINTAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, teikiu įstatymo projektą – Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 2 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Esmė yra, kad profesionaliojo scenos meno įstaigos savo veikla ugdo kūrybingą, atvirą, pilietinę visuomenę, tačiau joms sudėtinga vykdyti visuomenei naudingą kūrybinę veiklą neturint specialiai šiai veiklai pritaikytų patalpų. Tai neleidžia šioms įstaigoms nuosekliai formuoti repertuaro, siekti aukštos meninės vertės, įtraukti į savo veiklą įvairias visuomenės grupes.
Aukštą meninę ir socialinę vertę kuriančios profesionaliojo scenos meno įstaigos, kurių veikla retai būna pelninga, nepajėgia konkuruoti patalpų nuomos rinkoje su verslo projektais, todėl siekiant tolygios kultūros raidos yra būtina sudaryti sąlygas vystytis ne tik nacionaliniams, valstybiniams ir savivaldybių teatrams ir koncertinėms įstaigoms, bet ir kitiems profesionaliojo scenos meno įstaigos statusą turintiems subjektams, kurie taip pat kuria ir atlieka unikalius, išskirtinius, aukšto meninio lygio kūrinius.
Čia yra kalbama apie tai, kad atsižvelgėme į tai, kad valstybė, savivaldybės turi įvairaus nekilnojamojo turto patalpų, kurios gali būti pritaikytos būtent profesionaliojo scenos meno įstaigų veiklai, tačiau dažnai yra naudojamos ne pagal paskirtį. Įgyvendinant mano anksčiau paminėtus tikslus, mano su kolegomis pateiktu projektu siekiama įtvirtinti galimybę valstybei ir savivaldybei panaudos teise suteikti nekilnojamojo turto, patalpų, būtent panaudos teise, ne tik biudžetinėms įstaigoms, bet ir kitą teisinę formą turinčioms profesionaliojo scenos meno įstaigoms. Šiuo metu yra baigtinis sąrašas įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje, ir mes tą baigtinį sąrašą papildome dar vienu papildomu straipsniu, punktu, kad „profesionaliojo scenos meno įstaigoms, kurios patikėjimo ar nuosavybės teise nevaldo, nenaudoja ir nedisponuoja nekilnojamuoju turtu, kuriame viešai atliekami profesionaliojo scenos meno kūriniai, – tik valstybės nekilnojamasis turtas ir savivaldybių nekilnojamasis turtas“. Yra ir Teisės departamento išvada. Ten yra tam tikrų dalykų, sakykime, korekcinio pobūdžio, kuriuos tikrai svarstant komitetuose būtų galima išspręsti. Vėlgi yra pažymėta, kad ateina ir Vyriausybės projektas būtent dėl šito turto valdymo. Reikės gal truputį tobulinti šitą mūsų įstatymą, kad koreliuotų su tuo įstatymu, kurį atneš Vyriausybė. Tai trumpai tiek pristatymo.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų paklausti nori trys Seimo nariai. Pirmas klausia S. Kairys. Prašau, kolega.
S. KAIRYS (LSF). Gerbiamas kolega, iš tikrųjų džiaugiuosi, kad pirmas turbūt įstatymo pakeitimas, kurio aiškinamasis raštas prasideda nuo Kultūros politikos pagrindų įstatymo ir jo, kaip sakyti, užrašymo, kaip atsispiriant ir siūlant. Bet tokie siūlymai neatsiranda iš niekur. Ar nėra taip, kad kol Kultūros ministerija tyli ir nesako, kaip spręs susidariusią situaciją dėl Keistuolių teatro, tai šitas siūlymas yra būtent tam, kad galėtų tą turtą, kuriame veikia Keistuolių teatras, pasiimti valstybės žinion, susitvarkyti visus tuos finansinius europinių lėšų klausimus ir po to jau panaudos teise atiduoti būtent Keistuolių teatrui tą turtą. Kur slypi priežastis šitų pakeitimų?
R. VYŽINTAS (LSDPF). Neatmesčiau, kad šitas įstatymas šiek tiek tiktų jūsų minimai kultūros įstaigai, tačiau juo siekiama, kad daugiau kultūros įstaigų galėtų pasinaudoti būtent šito įstatymo pakeitimu. Neatmetu, kad galima.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia E. Rudelienė. Prašau, kolege.
E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, jūs šiuo įstatymo projektu minite profesionaliojo meno įstaigas, nekvestionuosiu, vieną ar daugiau, bet kitas darbotvarkės klausimas, kur mūsų kolegos kalba dar plačiau apie visoms kitoms organizacijoms perduodamą, galimą perduoti valstybės turtą. Vienas klausimas, ar tai neatvers tokios Pandoros skrynios, kad mes grįšime prie panaudos, kada galės naudotis daugiau organizacijų? Tuo pat metu ką tik prieš jus kalbėjęs finansų ministras labai aiškiai pasakė, kad panauda yra pats neefektyviausias valstybės turto naudojimo būdas.
R. VYŽINTAS (LSDPF). Labai ačiū. Pratęsė prieš tai kalbėjęs ministras, tačiau jis yra būtinas. Ir aš nežinau, ar kultūra ir kokia nors Pandoros skrynia, kuri atveria kokias nors baisybes, viena su kita koreliuoja. Negalima sakyti, kad kultūra, būtent aukštoji kultūra ir menas, gali atverti Pandoros skrynią. Gal kas nors gali, bet kultūra ir menas tikrai, man atrodo, negali. Aš neplečiu įstatymo, tačiau konkrečiai šneku būtent apie dalykus, kuriuos ir pristatau kaip įstatymo pakeitimą.
PIRMININKAS. Ačiū ir jūsų paklausti nori V. Juozapaitis. Prašau, kolega.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju. Na, žinoma, kad kultūra ir menas baisybių neturėtų nešti, bet kad po šiomis sąvokomis galima daryti ir neskaidrius visokius dalykus, aš jums galiu paliudyti ir raštu surašyti. Dažniausiai, kuomet mes pradedame kalbėti apie aukštąsias materijas, žiūrėk, kad ten neslypėtų kokie nors materialiniai dalykai. Bet aš čia, gink Dieve, nenoriu kokio nors nepasitikėjimo debesies jums dabar atmesti.
Jūs pats paminėjote, kad Kultūros ministerija ruošiasi panašų aktą teikti. Ar aš ne taip supratau, jūs bent pasakėte?
R. VYŽINTAS (LSDPF). Aš noriu tada pakomentuoti. Gerbiamas kolega, yra Teisės departamento išvados, kurios peržvelgė šitą projektą, ir aš iš karto pasakiau, kad yra lygiagrečiai rengiamas ir Seime užregistruotas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo, disponavimo juo įstatymo projektas Nr. XVP-313.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Kitaip sakant, jūs dubliuojate Vyriausybės nutarimą, Vyriausybės iniciatyvą.
R. VYŽINTAS (LSDPF). Yra Vyriausybės užregistruotas, aš jį praplečiu, kad Vyriausybė neužmirštų ir svarstytų šitą nuostatą, susijusią su aukštąja kultūra.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Supratau. Aš tiktai norėčiau priminti, kad Vyriausybė turbūt neturėtų pamiršti. Aišku, kad jūsų iniciatyva yra sveikintina. Jus, kaip, vėlgi nesakau, jauną Seimo narį, bet tikrai kupiną noro parodyti Vyriausybei, kaip ji turi dirbti, aš sveikinu. Bet vis dėlto tas lenktyniavimas su Vyriausybe, pristatant projektus, kurie yra tapatūs, neduoda pridėtinės vertės teisėkūroje, aš tai norėjau pasakyti. Ir tikrai galima tą patį padaryti, kai Vyriausybė tikrai iš esmės viską išnagrinės, atneš, ir jūs galėtumėte pateikti savo siūlymus. Juolab kad į jūsų šitą klausimą…
PIRMININKAS. Kolega, laikas.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). …vis tiek turės Vyriausybė atsižvelgti ir turėtų būti jos išvada.
R. VYŽINTAS (LSDPF). Labai ačiū už pastabas. Įžvalgos tikrai yra geros, bet čia nėra konkurencija. Čia tiesiog bijojau, kad kultūra gali būti neįtraukta.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū, jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl motyvų už ir prieš. Už – S. Kairys. Ačiū jums.
S. KAIRYS (LSF). Manau, kad tikrai šitoje stadijoje verta pagilinti šitą mintį, padiskutuoti. Aišku, irgi norėtųsi matyti bendrame kontekste, nes, dar kartą primenu, finansų ministras atneša visą naują redakciją būtent to įstatymo, kurio vieną straipsnį siūlo keisti grupė Seimo narių. Akivaizdu, kad tai turėtų būti kartu įvertinta, tuo labiau kad finansų ministras irgi atkreipė dėmesį, kad panauda tikrai nėra jo favoritas kaip forma.
Bet yra keli dalykai, kuriuos reikėtų taisyti. Čia daug kartų buvo minėta aukštoji kultūra. Kas tada yra žemoji? Kalbėdami apie dėmesį regionams ir panašiai, supraskite, kad profesionaliojo scenos meno statusą reikia įgyti, o daugybė kolektyvų ir panašiai to statuso neturi. Bet tai nereiškia, kad jie neužsiima kultūra, nedaro meno ir panašiai. Tai šiuo atveju tiesiog labai reikėtų sudėti tikslius akcentus.
Kitu atveju, ką kolega profesorius V. Juozapaitis minėjo, yra tam tikrų dalykų: tas velnias ar blogis, sakote, kultūra jo nekuria, be abejo, nekuria. Bet kalbant teisiškai iš skaidrumo pozicijų ne veltui panaudos, kaip formos, jau kokie penkeri metai vis buvo siūloma atsisakyti, pereiti prie nuomos, kokiomis nors patogiomis sąlygomis kompensuoti ir panašiai. Bet pagrindinė žinia, dėl ko aš šitoje stadijoje tikrai palaikysiu šį projektą, yra ta, kad tikrai valstybė ir savivaldybės turi daug infrastruktūros, kultūros infrastruktūros, ir dar dažnai ją užima tiktai ta įstaiga, kuri veikia tame nekilnojamame turte, taip pavadinkime. Bet iš tikrųjų tiek valstybės turtas, tiek savivaldybių turtas, ypač gavęs investicijų, sutvarkytas, turi būti kuo labiau atvertas ne tik aukštajai kultūrai, bet ir bet kuriam laisvam kultūros vyksmui.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Apsispręsime dėl mūsų nuomonės balsavimo laiku.
12.18 val.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-297 (pateikimas)
Dabar paskutinis rytinio posėdžio pristatymas ir tada pradėsime balsuoti. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-297. Pranešėjas L. Urmanavičius. Prašom, kolega.
L. URMANAVIČIUS (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Teikiu Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo pakeitimus.
Pagrindinis įstatymo pakeitimo tikslas – suvienodinti subjektus, turinčius teisę priimti sprendimus dėl valstybės ir savivaldybių turto nuomos ar perdavimo panaudos pagrindais, ir nustatyti sąlygas, kad savivaldybių turtas būtų valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais.
Siūloma pakeisti įstatymo nuostatas taip, kad sprendimus dėl savivaldybės turto nuomos ir panaudos turėtų teisę priimti savivaldybės taryba ar jos įgalioti turto valdytojai savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Toks pakeitimas užtikrintų teisinį nuoseklumą, suvienodinant valstybės ir savivaldybių turto valdymo mechanizmus. Siūloma pakeisti įstatymo nuostatas taip, kad valstybės arba savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas galėtų būti išnuomojamas ne ilgesniam kaip 15 metų laikotarpiui.
Valstybė ir savivaldybės dažnai skelbia nuomos konkursus dėl nekilnojamojo turto, kuris konkursų paskelbimo metu nėra tinkamas komercinei veiklai, nes jam reikia investicijų, remonto, renovacijos. Neįvykus valstybės ir savivaldybių turto nuomos konkursams, ne tik valstybės ir savivaldybės biudžetas negauna pajamų ir turto investicijų, tačiau turtas dar tampa nenaudojamas ir nuostolingas. Už jį reikia mokėti komunalinius mokesčius, jį prižiūrėti, o apleistų pastatų būklė blogėja, investicijų poreikis tik didėja. Priėmus šį įstatymo pakeitimą, būtų sudarytos sąlygos valstybei ir savivaldybėms efektyviau naudoti savo turtą, biudžetui gauti daugiau pajamų iš ilgalaikės nuomos.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, už pristatymą. Jūsų paklausti nori trys Seimo nariai. Pirmoji klausia E. Rudelienė. Prašau, kolege.
E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, ačiū už pristatytą įstatymo projektą. Visada palaikau savivaldybių didesnį savarankiškumą ir teisę spręsti. Tiesiog šiek tiek suabejojau, nes jūs įgaliojate ne tik tarybą, bet ir kitus turto valdytojus, kad galėtų spręsti dėl turto panaudos arba turto nuomos. Kodėl išplečiate tiek daug, o ne paliekate teisę vis dėlto spręsti tarybai?
Kitas klausimas. Kodėl pasirinktas yra 15 metų terminas? Toks jau netrumpas, sakyčiau, gal užtektų ir mažiau?
Ir dar vienas. Vis dėlto, kaip vertinate savo kolegos ministro ką tik išsakytą nuomonę, kad panauda yra pats neefektyviausias būdas? Šiuo atveju, mačiau, yra ir Teisės departamento siūlymas, kad reikia Vyriausybės išvados, ir, matyt, reikės dėl šito įstatymo projekto. Tai ar galvojate, kad pasieks finišo tiesę šis įstatymas? Ačiū.
L. URMANAVIČIUS (DFVL). Aš tikrai manau, kad reikia Vyriausybės išvados, nes keičiasi terminas. Kodėl ne 10, bet 15 metų? Kaip minėjau, nes turtas dažnai yra apleistas, nenaudojamas ir jam reikia didelių investicijų. Kodėl 15? Tokia jau yra paskutinių metų verslo praktika, kad 15–20 metų yra ilgalaikė nuoma. Tai kad išlaikytume šiek tiek konkurencingumą, aš manau, kad todėl yra pasirinkta 15 metų.
Dar vienas klausimas buvo: kodėl taryba? Kaip ir minėjau, kad turto valdytojas, įgaliota institucija, yra valstybės turto. Mes norime suvienodinti. Dabar faktiškai taryba valdyti turtą yra perdavusi arba biudžetinėms įstaigoms, arba savivaldybės administracijai. Taip ir būtų: pagreitintų turto nuomą ir sumažintų administravimą. Gali, kaip taryba apsispręs, čia iš tiesų kaip taryba apsispręs, ar jinai perduos tuos įgaliojimus, ar neperduos, čia kiekvienos tarybos yra apsisprendimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų paklausti nori R. Baškienė. Prašau, kolege.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Labai ačiū. Gerbiamasis kolega, išties labai dėkoju, kad teikiate šį įstatymo projektą. Pastebėjimas būtų toks: o kas gi buvo anksčiau? Kodėl anksčiau į tas spragas nebuvo atkreiptas dėmesys? Ar jos nebuvo tokios ryškios? Ar tiesiog jūs, kaip patyręs politikas, kaip savivaldybės spręstinų klausimų žinovas, pastebėjote jas? Tai būtų viena.
O antras klausimas būtų, ar nemanote, kad tarybose, visos Lietuvos atskiruose rajonuose turėtų vis dėlto būti tam tikras sistemiškumas? Tad ne veltui ir Teisės departamentas prašo Lietuvos savivaldybių asociacijos nuomonės, nes mums labai svarbu, kad būtų vienodai visose savivaldybėse, ir tų skirtumų, kuriuos priimtų tarybos savo sprendimais, nepageidautina.
Ačiū jums už atsakymus.
L. URMANAVIČIUS (DFVL). Keitėsi Savivaldos įstatymas ir iš tiesų atsirado vykdomoji institucija – meras. O pats Turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas yra priimtas anksčiau. Tai mes ir norime, kad išskaidytume tą koaliciją. Siūlau, kad iš tiesų apsispręstų, turto valdytojas irgi turėtų galimybę.
Dar vienas klausimas. Dėl Savivaldybių asociacijos, aš manau, kad tikrai reikėtų nuomonės, ir manau, kad Savivaldybių asociacija tikrai pritars tam, kad turtas būtų racionaliai išnaudojamas.
PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis klausia V. Ąžuolas. Prašau, kolega.
V. ĄŽUOLAS (LVŽ-KŠSF). Gerbiamas kolega, aš norėjau paklausti, ar nebeatsitiks tokių situacijų kaip Akmenės rajone? Akmenės mieste buvo paslaugų centras. Verslas išsinuomojo apgriuvusį savivaldybės statinį, į jį investavo, padarė patrauklų, brangų turtą, bet, pasibaigus nuomai, savivaldybė jį atidavė į aukcioną parduoti. Visi tie verslininkai buvo išmesti iš to pastato, į kurį investavo, pagerino to pastato vertę, ir nupirko kas nors kitas. Ar savivaldybė po šių pakeitimų turės laisvesnes rankas ir tokiam nuomininkui, kuris didino vertę, pagerino pastato būklę ir visa kita, sudarys galimybę ir toliau nuomotis tą pastatą, o ne atiduos į konkursą ir išmes tą verslą?
L. URMANAVIČIUS (DFVL). Šiandien, kaip ir minėjau, yra dešimties metų nuomos terminas. Po dešimties metų savivaldybė iš tiesų turi teisę apsispręsti. Pagal įstatymą, apsisprendimas yra naujas konkursas, jei nebuvo apibrėžta kitaip, sakykime, kad dalį padarytų investicijų tikrai galima dengti nuomos mokesčiu. Yra įvairių būdų, kaip sutaria dvi šalys pagal Civilinį kodeksą. Čia tikrai yra apsisprendimas, kaip apsisprendė pati savivaldybė su nuomininku, tokį rezultatą šiandien turi.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, jūs atsakėte į visus klausimus.
Dėl motyvų už ir prieš užsirašiusių nėra.
12.26 val.
Mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-326 (pateikimo tęsinys)
Kolegos, grįžtame dabar prie balsavimo. Pradedame balsuoti nuo 1-18 klausimo – Mokėjimų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XVP-326. Prašom apsispręsti ir balsuoti.
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 78, prieš nėra, susilaikė 9. Įstatymui po pateikimo pritarta.
Kaip pagrindinis komitetas numatytas Biudžeto ir finansų komitetas. Svarstyti siūloma birželio 17 dieną. Galime bendru sutarimu?
Prašau, kolega.
V. SINICA (MSNG). Galima įskaityti balsą už? Kažkaip susilaikiau.
PIRMININKAS. Balsą už norėtų įskaityti V. Sinica. Ačiū. Dėl protokolo užrašome.
Bendru sutarimu pritarta. Biudžeto ir finansų komitetas. Svarstymas – birželio 17 dieną.
12.27 val.
Civilinio proceso kodekso 649, 702, 704 ir 746 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-300, Civilinio proceso kodekso 604, 605, 609, 610, 611, 620, 650, 654, 679, 682, 727, 728, 733, 737, 744, 750, 753, 754, 766, 767, 769 ir 778 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2721 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-301, Civilinio proceso kodekso 82, 108, 145, 192, 590, 593, 596, 601, 602, 609, 610, 611, 614, 6241, 626, 627, 631, 632, 634, 636, 648, 650, 651, 654, 656, 661, 663, 668, 685, 689, 702, 706, 710, 713, 723, 727, 731, 732, 753, 754, 755 ir 7711 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2317 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-302, Civilinio kodekso 5.53 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-303 (pateikimo tęsinys)
Kitas klausimas – Civilinio proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ir lydimųjų įstatymų pakeitimas. Nuo projekto Nr. XVP-300 iki projekto Nr. XVP-303. Prašome apsispręsti ir balsuoti.
Ačiū. Balsavo 87 Seimo nariai: už – 86, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Įstatymams po pateikimo pritarta.
Kaip pagrindinis komitetas dėl visų įstatymų yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Svarstymo datą numatome birželio 12 dieną. Galime bendru sutarimu pritarti? Pritarta.
12.28 val.
Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo Nr. XII-791 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-312, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-313, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 5, 6, 10, 12, 14, 15, 16, 19, 20, 21, 24 straipsnių pakeitimo ir 18 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIII-2398 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-314, Civilinio kodekso 4.107, 4.109 ir 6.956 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-315, Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-316, Administracinių nusižengimų kodekso 195 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-317, Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 33, 39 ir 93 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-318, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-319, Valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymo Nr. VIII-480 2, 4, 5, 6, 7, 10, 11, 13, 14 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-320, Žemės įstatymo Nr. I-446 7, 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-321, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-322, Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 591 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XVP-323, Valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 3, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-324 (pateikimo tęsinys)
Kitas klausimas – Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-312. Ir nemažai lydimųjų įstatymų projektų – iki projekto Nr. XVP-324. Prašom balsuoti.
Balsavo 88 Seimo nariai: 66 – už, prieš – 9, susilaikė 13. Po pateikimo įstatymų projektams pritarta.
Čia yra šiek tiek skirtingi pagrindiniai komitetai. Dėl įstatymų projektų Nr. XVP-312, Nr. XVP-313, Nr. XVP-314 pagrindinis komitetas yra Audito komitetas, dėl projekto Nr. XVP-313 kaip papildomas yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Svarstymo laikas numatytas birželio 12 dieną.
Dėl projekto Nr. XVP-315 pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
Dėl projektų Nr. XVP-316 ir Nr. XVP-317 kaip pagrindinis yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Svarstyti numatyta birželio 12 dieną. Pritarta bendru sutarimu.
Toliau. Dėl projektų Nr. XVP-318, Nr. XVP-319, Nr. XVP-320, Nr. XVP-321, Nr. XVP-322 pagrindinis komitetas yra Audito komitetas. Dėl projekto Nr. XVP-320 yra dar papildomas komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Taip pat papildomas komitetas dėl projekto Nr. XVP-321 yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Svarstyti numatyta birželio 12 dieną.
Toliau. Dėl projekto Nr. XVP-323 pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Numatyta svarstyti birželio 12 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritarta.
Dėl projekto Nr. XVP-324 pagrindinis komitetas – Audito komitetas. Svarstyti numatyta birželio 12 dieną. Bendru sutarimu galime pritarti. (Balsai salėje)
Ir dėl projekto Nr. XVP-307 pagrindinis komitetas – Švietimo… (Balsai salėje) Atsiprašau, čia irgi birželio 12 dieną. Dėl šių įstatymų projektų sutarta.
R. Tamašunienė nori kažką mums pasakyti. Prašau.
R. TAMAŠUNIENĖ (LVŽ-KŠSF). Aš noriu, gerbiamas pirmininke, pasitikslinti dėl projektų Nr. XVP-313 ir Nr. XVP- 314. Ar yra priskirtas kaip papildomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas? Dėl pirmųjų iš šio paketo, dėl projektų Nr. XVP-313 ir Nr. XVP-314. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Bet jie prašo? Tai prašote?
R. TAMAŠUNIENĖ (LVŽ-KŠSF). Prašome, nes čia yra su disponavimu…
PIRMININKAS. Dėl projektų Nr. XVP-313 ir Nr. XVP-314, abiejų? Ačiū.
R. TAMAŠUNIENĖ (LVŽ-KŠSF). Siūlau, kad Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas taip pat…
PIRMININKAS. Ačiū.
12.32 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. XI-1536 „Dėl Vilniaus dailės akademijos statuto patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XVP-307 (pateikimo tęsinys)
Kitas mūsų projektas, dėl kurio reikia apsispręsti balsuojant, – nutarimo dėl Seimo nutarimo „Dėl Vilniaus dailės akademijos statuto patvirtinimo“ pakeitimo projektas Nr. XVP-307. Kolegos, prašom balsuoti.
Ačiū. Balsavo 88 Seimo nariai: už – 86, prieš nėra, susilaikė 2. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Švietimo ir mokslo komitetas. Numatyta svarstyti birželio 3 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
12.33 val.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 2 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-334 (pateikimo tęsinys)
Toliau, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-334. Prašom apsispręsti balsuojant.
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 78, prieš – 1, susilaikė 9. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Audito komitetas, papildomas – Kultūros komitetas. Svarstyti numatyta birželio 12 dieną. Bendru sutarimu pritarta.
12.34 val.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-297 (pateikimo tęsinys)
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-297. Prašom apsispręsti balsuojant. (Balsai salėje)
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 66, prieš – 2, susilaikė 15. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – taip pat Audito komitetas. Papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Svarstyti numatyta birželio 12 dieną. Pritarta bendru sutarimu.
12.35 val.
Asociacijų įstatymo Nr. IX-1969 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3833, Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3834, Labdaros ir paramos fondų įstatymo Nr. I-1232 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3835 (svarstymo tęsinys)
Toliau Asociacijų įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3833 ir jo lydimieji įstatymų projektai Nr. XIVP-3834 ir Nr. XIVP-3835. Prašom apsispręsti balsuojant dėl komiteto nuomonės grąžinti iniciatoriams tobulinti.
Ačiū. Balsavo 78 Seimo nariai: už – 62, prieš – 9, susilaikė 7. Po pateikimo… Ai, ne, po svarstymo pritarta komiteto nuomonei – grąžinama iniciatoriams tobulinti.
Prašom, kolega V. Šeršniovas nori žinią mums.
V. ŠERŠNIOVAS (MSNG). Priešpaskutinis balsavimas, kur dėl 15 metų savivaldybėms, nuo 10 iki 15… Mano balsą įskaitykite už, buvo priešpaskutinis balsavimas.
PIRMININKAS. Priešpaskutinis. Prašom pasakyti numerį, jeigu norite dėl protokolo. Ačiū, paieškosime. Taip, kolegos, Seimo nario V. Ąžuolo pareiškimas. O kol kolega eina, per šoninį mikrofoną, prašom, D. Ulbinaitė mums gerąją žinią pasakys.
D. ULBINAITĖ (TS-LKDF). Mieli kolegos, aš labai kviečiu pasveikinti Eitminiškių gimnazijos ketvirtokus, atvykusius į demokratijos pamokas Seime. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū, ketvirtokai pasveikinti.
12.36 val.
Seimo narių pareiškimai
Tribūnoje V. Ąžuolas. Prašom, kolega.
V. ĄŽUOLAS (LVŽ-KŠSF). Netgi malonus jausmas, pilna salė, nereikia tuščiai kalbėti.
PIRMININKAS. Atrodo, kad išvaikysite. (Šurmulys salėje)
V. ĄŽUOLAS (LVŽ-KŠSF). Žinote, kas dabar aktualiausia? Atnešama mokesčių reforma, ne, reikėtų sakyti „mokesčių jovalas“. Bet žinote, kas yra įdomiausia? Kad valdantieji politikai, žinoma, gal ne visi valdantieji atneša, tik Finansų ministerija atneša, bet jie patys pasako, kad jų mokesčių reforma stabdys ekonomiką. Tada toks loginis klausimas, kam nešti tai, kas mažina mokesčių surinkimą ir įplaukas į biudžetą? Atrodo, logiška, bet Finansų ministerijai tos logikos nėra. Ką reiškia, pavyzdžiui, 0,2 ekonomikos stabdymas? Minus 160 mln. Ekonomikos ministerija paskaičiavo, kad bus ne 0,2, o 0,6. Tai ką reiškia? Pusę milijardo. Ir žinote, kas bus liūdniausia toje situacijoje, kad Finansų ministerija gali atnešti bele ką, bet kokį jovalą, numesti į Seimą – jūs ten žinokitės, bet balsuos tai Seimo nariai. Ir visa atsakomybė ekonomikos stabdymo ateis Seimo nariams. Matysime, kaip bus.
Aišku, politikoje jau yra metodas išrastas: valdančiajai daugumai išsukinėti rankas, priversti balsuoti, sakyti, kad kitaip sugrius valdančioji koalicija, atleisime jūsų ministrus, čia viskas subyrės, ten daug žmonių už to stovi. Pamatysime, kuo baigsis.
Bet ar tada gali valdantieji – tiek Vyriausybė, tiek politikai, tiek Seimo nariai, tiek komitetai – padaryti, kad tų mokesčių būtų surinkta daugiau? Gali. Pavyzdys: 2019 metai, prasidėjęs kovidas, toks totalus chaosas: verslai stabdomi, uždaromi, žmonėms draudžiama dirbti, draudžiama išeiti. Realiai tuo metu buvo ekonomikos žlugdymas. Kiekviena valstybė turėjo galimybę taikyti įvairias priemones, kad padėtų verslui, darbuotojams ir kitiems, kad ekonomika negriūtų. Tada valstiečiai buvo valdžioje, aš buvau BFK pirmininkas. Buvo priimtas sprendimas 5 mlrd. įlieti į Lietuvos ekonomiką, kad ekonomika nesugriūtų, paprasčiausiai bent jau išsilaikytų nulinė. Tai ką mes darėme? Politikai, komitetai, komitetų nariai, Vyriausybė vykdėme parlamentinę kontrolę – visi kartu sutelktinai dirbome. Pirmas darbas, kad priemonės nestrigtų. Tai kas buvo? Parlamentinė kontrolė kiekvieną savaitę: kur butelio kakliukas, kur stringa, kodėl lėšos nepasiekia verslo, nepasiekia darbuotojų, nepasiekia gyventojų? Ir tuos kakliukus galima išrankioti labai puikiai. Kiekvieną savaitę ieškai, kas stabdis, tą stabdį pašalini, eini toliau. Tai kas tada įvyko? Tie 5 mlrd. buvo įlieti į Lietuvos ekonomiką ir Lietuvos ekonomika buvo mažiausiai nukentėjusi kovidinėje situacijoje, palyginti su visa Europa. Mes buvome tarp geriausių valstybių, kuri nesugriovėme savos ekonomikos.
Kokią situaciją turime šiandien? Į Valstiečių frakciją buvo verslo atstovai atėję. Mes turime tą pačią kovidinę situaciją, tik kita prasme. Šiandien Lietuvos ekonomikai labai trūksta skolinimo. Lietuvos skolinimas yra vienas blogiausių Europoje: Europoje nuo BVP yra 40 % išduodama paskolų, Lietuvoje – 15. Tai yra tragiškas rodiklis, pats blogiausias Europoje.
Ką dabar turėtų daryti valdantieji? Lygiai tą patį, ką darė per kovidinį laikotarpį. ILTE – 3,5 mlrd. nenaudojamų lėšų stovi. Stovi, padėta, stovi indėliuose, obligacijose, akcijose, dar kažkur. Tai turėtų būti parlamentinė kontrolė kas savaitę kaip per kovidą, siekiant tuos stabdžius panaikinti ir juos įlieti į ekonomiką.
ES lėšos. Suplanuojame 3 mln… 3 mlrd. panaudoti per metus, faktas – milijardas. Dar 2 mlrd. nepanaudojami. Tai užkūrus vien tik ILTE 3 mlrd. įlieti į ekonomiką, į kapitalo prieinamumą, į verslo skolinimą, ES lėšų įliejimas į ekonomiką – tie patys 5 mlrd. Nuo 1 mlrd., įlieto į ekonomiką, mokesčių pavidalu grįžta 200–300 mln. Tai padauginkime: penki… 1 mlrd. galima surinkti papildomų pajamų į biudžetą.
Bet kur susikoncentruojame? Susikoncentruojame į mokesčių reformą. Nubausti visą tautą už tai, kad bus, kad politikai žlugdys ekonomiką. Tai, mielieji valdantieji, ne tuo keliu einate. Nebauskite visos tautos už tai, kad valdantieji politikai nenori dirbti savo darbo. Pradėkite dirbti ir turėsite perteklinį biudžetą ir papildomų pajamų į jį.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Kaip jūs sakėte, jums pradėjus kalbėti buvo pilna salė. Dabar posėdžiui baigiantis prašom registruotis.
Ačiū visiems užsiregistravusiems, išklausiusiems kolegą. Rytinis posėdis baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽ-KŠSF – Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; NAF – „Nemuno aušros“ frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.