PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS UŽIMTUMO ĮSTATYMO NR. XII-2470 2, 16, 20, 24, 25, 302, 35, 38, 41, 42, 43, 44, 45 IR 47 STRAIPSNIŲ pakeitimo

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP- 1684(2)

2022-07-14

Vilnius

 

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

Str. d.

p.

1.

41

10

12

Argumentai:

Žmonės su negalia – viena iš pažeidžiamų grupių Lietuvoje. 2021 m. žmonių su negalia skurdo rizikos lygis siekė 32,7 proc. 2021 m. žmonių su negalia skurdas padidėjo 0,7 proc., o jų skurdas Lietuvoje yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje. Dirbančių darbingo amžiaus neįgaliųjų dalis, palyginti su bendru darbingo amžiaus neįgaliųjų skaičiumi, paskutiniais duomenimis (2020 m.) Lietuvoje siekė tik 28,4 proc., o tai rodo, kad darbingo amžiaus neįgalieji nėra integruojami į darbo rinką. 

Užimtumo įstatymo projekto 10 straipsnyje, kuriuo keičiamas Užimtumo įstatymo 42 straipsnis, siekiama įtvirtinti, kad subsidija darbo užmokesčiui asmenims, kuriems nustatytas 30-40 procentų darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis, mokama iki 24 mėnesių. Šis pokytis yra itin ženklus lyginant su dabar galiojančia Socialinių įmonių įstatymo nuostata, kad asmenims, kuriems yra nustatytas 30-40 procentų darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis, subsidija darbo užmokesčiui mokama neterminuotai.

Būtina atkreipti dėmesį, kad neįgalaus darbuotojo priėmimas į darbą yra sudėtingesnis procesas nei eilinio darbuotojo įdarbinimas. Neįgalaus darbuotojo apmokymui ir paruošimui darbui dažniausiai tenka skirti kur kas daugiau laiko, nei į darbą integruojant paprastą darbuotoją (pavyzdžiui, darbo vietos paruošimas neįgalumą turinčiame darbingo amžiaus darbuotojui). Jeigu teisės aktuose būtų nustatytas terminas, per kurį ne lengvą, bet vidutinę negalią turinčio darbuotojo įdarbinimas yra remiamas, darbdaviui sumažėtų motyvaciją įdarbinti neįgaliuosius darbuotojus, nes didelę dalį nustatyto rėmimo termino užimtų darbuotojo prisitaikymas prie darbo, o suėjus teisės aktuose nustatytam terminui asmens neįgalumas niekur nedingtų, tik dingtų valstybės parama darbdaviui, kuris prieš tai įdarbino, apmokė ir paruošė dirbti darbingo amžiaus neįgalų darbuotoją.

Pažymėtina, kad žmonių, turinčių negalią, negalia nėra terminuota. Suteikus jiems paramą kurį laiką, negalia nedings. Rėmimas negali būti prilyginamas mokymams, todėl negalima vadovautis mąstymu, jog apmokius neįgalų darbuotoją jis toliau galės dalyvauti darbo rinkoje kaip visiškai darbingas asmuo.

Statistikos duomenys įrodo, kad per pastaruosius trejus metus asmenų, kuriems yra nustatytas 30-40 procentų darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis, įsidarbinimas atviroje darbo rinkoje mažėjo. Akivaizdu, kad sąlygų jiems įdarbinti bloginimas (nustatant subsidijų mokėjimo terminą) nepadės šios situacijos pagerinti.

 

Pasiūlymas

1. Pakeisti įstatymo projekto 9 straipsnyje keičiamo 41 straipsnio 10 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip:

„10. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytos subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas, kai įdarbinami šio įstatymo 25 straipsnio 1–13 punktuose nurodyti asmenys arba dirba šio įstatymo 25 straipsnio 16, 17 ir 18 punktuose nurodyti asmenys, nutraukiamas šiais atvejais:

1)pasibaigus subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo terminui, nustatytam įdarbinimo subsidijuojant įgyvendinimo sutartyje;

2)pasibaigus darbo sutarčiai, sudarytai įgyvendinant įdarbinimo subsidijuojant priemonę;

3) įdarbintam asmeniui sulaukus senatvės pensijos amžiaus;

4) darbdaviui neišmokėjus viso įdarbintam asmeniui priklausančio darbo užmokesčio darbo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais ilgiau kaip 7 dienas;

5) įdarbintam asmeniui pradėjus dirbti pagal kitą darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu;

6) įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą darbdaviui arba kreditorių susirinkimui priėmus nutarimą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka;

7) įregistravus likviduojamos įmonės statusą Juridinių asmenų registre;

8) jeigu darbdaviui pritaikytos tarptautinės finansinės sankcijos;

9) jeigu nevykdomas reikalavimas, nustatytas šio įstatymo 35 straipsnio 6 dalyje;

10) jeigu darbdaviui paskirta bauda už šio įstatymo 56, 57, 58 ar 592 straipsnyje nurodytą pažeidimą;

11) jeigu darbdavio vadovui ar kitam atsakingam asmeniui paskirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą arba antra per kalendorinius metus administracinė nuobauda pagal šį kodeksą už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, skaidriai dirbančių asmenų identifikavimo reikalavimų pažeidimus, nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimą, nustatytos pranešimo ir ištyrimo tvarkos, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, darbo laiko apskaitos, laikinųjų darbuotojų darbo sąlygų bei komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus;

12) jeigu subsidija darbo užmokesčiui buvo mokama ilgiau kaip 24 mėnesius ir pasikeitė asmens darbingumo arba neįgalumo lygis – jam nustatytas didesnis kaip 30 procentų darbingumo lygis arba vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis;

13) jeigu subsidija darbo užmokesčiui buvo mokama ilgiau kaip 6 mėnesius ir pasikeitė asmens darbingumo arba neįgalumo lygis – jam nustatytas didesnis kaip 45 procentų darbingumo lygis arba lengvas neįgalumo lygis.“

2.

42

3

2

Pasiūlymas

Pakeisti įstatymo projekto 10 straipsnyje keičiamo 42 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3. Subsidija darbo užmokesčiui mokama:

2) iki 24 mėnesių neterminuotai per visą darbo laikotarpį šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju, jeigu darbo sutartis sudaryta su asmenimis, nurodytais šio įstatymo 25 straipsnio 2 ir 10 punktuose, arba jeigu darbo sutartis sudaryta su asmenimis, nurodytais šio įstatymo 25 straipsnio 17 punkte, arba jeigu, nepasibaigus šiam subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo terminui, pasikeitė asmens darbingumo arba neįgalumo lygis – jam nustatytas 30–40 procentų darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis. Į nurodytą subsidijos mokėjimo terminą neįskaičiuojamas laikotarpis, kai subsidija darbo užmokesčiui buvo mokama šio įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju;

 

 

 

Teikia:

Seimo nariai                                                                   Vaida Giraitytė – Juškevičienė

Vigilijus Jukna

Ieva Kačinskaitė – Urbonienė

Viktoras Fiodorovas

Aidas Gedvilas

Andrius Mazuronis

Vytautas Gapšys