Argumentai:
Žmonės su negalia – viena iš pažeidžiamų grupių Lietuvoje. 2021 m.
žmonių su negalia skurdo rizikos lygis siekė 32,7 proc. 2021 m. žmonių su
negalia skurdas padidėjo 0,7 proc., o jų skurdas Lietuvoje yra vienas
didžiausių Europos Sąjungoje. Dirbančių darbingo amžiaus neįgaliųjų dalis,
palyginti su bendru darbingo amžiaus neįgaliųjų skaičiumi, paskutiniais
duomenimis (2020 m.) Lietuvoje siekė tik 28,4 proc., o tai rodo, kad darbingo
amžiaus neįgalieji nėra integruojami į darbo rinką.
Užimtumo įstatymo
projekto 10 straipsnyje, kuriuo keičiamas Užimtumo įstatymo 42 straipsnis,
siekiama įtvirtinti, kad subsidija darbo užmokesčiui asmenims, kuriems
nustatytas 30-40 procentų darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis,
mokama iki 24 mėnesių. Šis pokytis yra itin ženklus lyginant su dabar
galiojančia Socialinių įmonių įstatymo nuostata, kad asmenims, kuriems yra
nustatytas 30-40 procentų darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis,
subsidija darbo užmokesčiui mokama neterminuotai.
Būtina atkreipti
dėmesį, kad neįgalaus darbuotojo priėmimas į darbą yra sudėtingesnis procesas
nei eilinio darbuotojo įdarbinimas. Neįgalaus darbuotojo apmokymui ir
paruošimui darbui dažniausiai tenka skirti kur kas daugiau laiko, nei į darbą
integruojant paprastą darbuotoją (pavyzdžiui, darbo vietos paruošimas
neįgalumą turinčiame darbingo amžiaus darbuotojui). Jeigu teisės aktuose būtų
nustatytas terminas, per kurį ne lengvą, bet vidutinę negalią turinčio
darbuotojo įdarbinimas yra remiamas, darbdaviui sumažėtų motyvaciją įdarbinti
neįgaliuosius darbuotojus, nes didelę dalį nustatyto rėmimo termino užimtų
darbuotojo prisitaikymas prie darbo, o suėjus teisės aktuose nustatytam
terminui asmens neįgalumas niekur nedingtų, tik dingtų valstybės parama
darbdaviui, kuris prieš tai įdarbino, apmokė ir paruošė dirbti darbingo amžiaus
neįgalų darbuotoją.
Pažymėtina, kad
žmonių, turinčių negalią, negalia nėra terminuota. Suteikus jiems paramą kurį
laiką, negalia nedings. Rėmimas negali būti prilyginamas mokymams, todėl
negalima vadovautis mąstymu, jog apmokius neįgalų darbuotoją jis toliau galės
dalyvauti darbo rinkoje kaip visiškai darbingas asmuo.
Statistikos
duomenys įrodo, kad per pastaruosius trejus metus asmenų, kuriems yra
nustatytas 30-40 procentų darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis,
įsidarbinimas atviroje darbo rinkoje mažėjo. Akivaizdu, kad sąlygų jiems
įdarbinti bloginimas (nustatant subsidijų mokėjimo terminą) nepadės šios
situacijos pagerinti.
Pasiūlymas
1. Pakeisti įstatymo projekto 9 straipsnyje keičiamo 41
straipsnio 10 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytos subsidijos darbo
užmokesčiui mokėjimas, kai įdarbinami šio įstatymo 25 straipsnio 1–13
punktuose nurodyti asmenys arba dirba šio įstatymo 25 straipsnio 16, 17
ir 18 punktuose nurodyti asmenys, nutraukiamas šiais atvejais:
1)pasibaigus subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo terminui,
nustatytam įdarbinimo subsidijuojant įgyvendinimo
sutartyje;
2)pasibaigus darbo sutarčiai, sudarytai įgyvendinant įdarbinimo subsidijuojant priemonę;
3) įdarbintam asmeniui sulaukus senatvės pensijos amžiaus;
4) darbdaviui neišmokėjus viso įdarbintam asmeniui priklausančio darbo
užmokesčio darbo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais ilgiau kaip 7
dienas;
5) įdarbintam asmeniui pradėjus dirbti pagal kitą darbo sutartį
arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu;
6) įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą darbdaviui
arba kreditorių susirinkimui priėmus nutarimą bankroto procedūras vykdyti ne
teismo tvarka;
7) įregistravus likviduojamos įmonės statusą Juridinių asmenų
registre;
8) jeigu darbdaviui pritaikytos tarptautinės finansinės sankcijos;
9) jeigu nevykdomas reikalavimas, nustatytas šio įstatymo 35
straipsnio 6 dalyje;
10) jeigu darbdaviui paskirta bauda už šio įstatymo 56, 57, 58 ar
592 straipsnyje nurodytą pažeidimą;
11) jeigu darbdavio vadovui ar kitam atsakingam asmeniui paskirta
administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių
nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą arba antra per kalendorinius metus
administracinė nuobauda pagal šį kodeksą už darbo įstatymų, darbuotojų saugos
ir sveikatos norminių teisės aktų, skaidriai dirbančių asmenų
identifikavimo reikalavimų pažeidimus, nelaimingo atsitikimo darbe
nuslėpimą, nustatytos pranešimo ir ištyrimo tvarkos, darbo užmokesčio
apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, darbo laiko apskaitos, laikinųjų
darbuotojų darbo sąlygų bei komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus;
12) jeigu subsidija darbo užmokesčiui buvo mokama
ilgiau kaip 24 mėnesius ir pasikeitė asmens darbingumo arba neįgalumo
lygis – jam nustatytas didesnis kaip 30 procentų darbingumo lygis arba
vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis;
13) jeigu subsidija darbo užmokesčiui buvo mokama ilgiau
kaip 6 mėnesius ir pasikeitė asmens darbingumo arba neįgalumo lygis –
jam nustatytas didesnis kaip 45 procentų darbingumo lygis arba lengvas
neįgalumo lygis.“
|