LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

KAIMO REIKALŲ komitetas

 

PAGRINDINIO KOMITETO

IŠVADŲ PROJEKTAS

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-3197

 

2015 m. lapkričio 25 d. Nr. 110-P-40

Vilnius

 

1. Komiteto klausymai nebuvo rengiami (Seimas pateikimo metu š. m. 19 d. nusprendė įstatymo projektą svarstyti ypatingos skubos tvarka).

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Išvadų rengėjų nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

(2015-06-09)

1

 

 

 

     Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

     1. Atsižvelgiant į Regioninės plėtros įstatymo 5 straipsnio 1 dalį ir siekiant aiškumo, siūlytume projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 3 punkto nuostatas patikslinti nurodant, kad valstybinė žemė be aukciono išnuomojama, jeigu jos reikia įgyvendinti regiono socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projektams, kuriuos regiono plėtros taryba pripažįsta regioninės svarbos projektais.

 (P.S. - paryškina KRK)          

 

 

 

 

Pritarti.

 

 

 

Komiteto išvadų rengėjai patobulino įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktą pastabą (Nr. XIIP-3197(2), pridedamas prie išvados projekto).

 

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-06-09)

*

 

 

     2. Projektu siūloma reglamentuoti valstybės turto - valstybinės žemės nuomą. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Seimas ir Vyriausybė. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą.

 (P.S. - paryškina KRK)

 

 

Nepritarti.

Seimas įstatymo projekto pateikimo metu š. m. 19 d. nusprendė jį svarstyti ypatingos skubos tvarka todėl gauti Vyriausybės išvadą nėra techninių galimybių.

3.

Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos

(2015-07-27)

1

 

 

 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3197 norime atkreipti dėmesį, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalis įtvirtina atvejus, kuomet valstybinė žemė gali būti išnuomojama be aukciono. Šio straipsnio 6 dalies 3 punktas aiškiai numato, kad valstybinė žemė gali būti išnuomojama be aukciono, kai jos reikia įgyvendinti valstybei svarbiems ekonominiams ar kultūriniams projektams, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė (paryškinta mūsų). Teikiamu projektu siūloma šią nuostatą papildyti, kad regioninės svarbos projektams reikalinga žemė taip pat būtų nuomojama be aukciono, tačiau nėra numatoma, koks subjektas atitinkamą projektą galėtų pripažinti regioninės svarbos. Kitaip tariant, kyla klausimas, kas ir kokiais kriterijais remiantis turėtų teisę privatiems subjektams be aukciono išnuomoti valstybinę žemę, taigi, ar priėmus projektu siūlomą pakeitimą būtų užtikrintas atitinkamos žemės nuomos be aukciono skaidrumas bei konkurencingos verslo sąlygos (be to, siūlomas reguliavimas tam tikrais atvejais galėtų būti susijęs ir su valstybės pagalbos aspektais). Atsižvelgdami į tai, manome, kad teikiamas projektas turėtų būti suderintas su Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba.

(P.S. - paryškina KRK)

 

 

Nepritarti.

Seimas įstatymo projekto pateikimo metu š. m. 19 d. nusprendė jį svarstyti ypatingos skubos tvarka, todėl gauti Konkurencijos tarybos išvadą nėra techninių galimybių. Be to, Komiteto išvadų rengėjai patobulino įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktą pastabą, ir nustatė, kas ir kokiais kriterijais remiantis turėtų teisę privatiems subjektams be aukciono išnuomoti valstybinę žemę.

4.

Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos

(2015-07-27)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1

 

 

     Be to, norime pastebėti, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra aiškiai nurodęs, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 49 straipsniu reikalaujama, kad būtų panaikinti įsisteigimo laisvės apribojimai, todėl neleidžiama imtis tokių nacionalinių priemonių, kurios nors ir taikomos nediskriminuojant dėl pilietybės, gali kitiems ES piliečiams sudaryti kliūčių pasinaudoti Sutarties garantuojama įsisteigimo laisve arba naudojimąsi ja padaryti mažiau patrauklų[1]. Visos priemonės, kuriomis draudžiama ar trukdoma pasinaudoti šia laisve arba kurios naudojimąsi ja daro mažiau patrauklų, turi būti laikomos šią laisvę ribojančiomis. Tuo tarpu valstybinės žemės nuoma – tai priemonė, kurią taikydama viešojo sektoriaus institucija disponuoja riboto prieinamumo viešosiomis gėrybėmis, o galimybė naudotis tokiomis gėrybėmis gali būti sine qua non sąlyga ūkio subjektui vykdyti tam tikrą komercinę veiklą. Kitaip tariant, priimdama sprendimą dėl valstybinės žemės nuomos viešojo sektoriaus institucija kartu nusprendžia, kuris subjektas ir kokią ūkinę komercinę veiklą vykdys atitinkamame valstybinės žemės plote. Šiuo atžvilgiu svarbu pažymėti, kad net kelių pretendentų į atitinkamą žemės sklypą atveju teikiamu projektu siūlomas reguliavimas nenustato jokių kriterijų, kuriais vadovaudamasi viešojo sektoriaus institucija spręstų dėl valstybinės žemės nuomos konkrečiam ūkio subjektui ne aukciono tvarka tokio subjekto teikiamą projektą pripažindama regioninės svarbos. Taigi, tokiai institucijai paliekant šiuo atžvilgiu nepaprastai plačią diskreciją yra pažeidžiamas ūkio subjektų, kurių veiklos vykdymui tam tikras žemės sklypas galėtų būti esminės reikšmės, teisinis tikrumas. Valstybinės žemės nuomos reglamentavimas, nenustatantis  konkrečios procedūros ir aiškių taikomų kriterijų, kitų valstybių narių ūkio subjektams, turintiems ketinimų įsisteigti atitinkamoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali turėti atgrasomąjį poveikį, t. y. dėl tokio reglamentavimo sudaromų kliūčių tokie subjektai iš tikrųjų gali atisakyti savo ketinimų. Atsižvelgiant į tai manytina, kad tik taikant konkurencinę, skaidrią, nediskriminacinę procedūrą būtų užtikrintas sąžiningas valstybinės žemės, kaip riboto prieinamumo viešosios gėrybės, paskirstymas, be kita ko, nepažeidžiant ūkio subjektų įsisteigimo laisvės. 

(P.S. - paryškina KRK)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nepritarti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Komiteto išvadų rengėjai patobulino įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktą pastabą, ir nustatė, kas ir kokiais kriterijais remiantis turėtų teisę privatiems subjektams be aukciono išnuomoti valstybinę žemę.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Išvadų rengėjų nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

 

Str.

Str. d.

P.

1.

Seimo Audito komitetas

(2015-11-25)

*

 

 

 

 

 

2.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių  komitetas

(2015-11-25)

*

 

 

 

 

 

 

7. Komiteto išvadų rengėjų komitetui siūlomas sprendimas ir pasiūlymai.

7.1. Sprendimas:  siūlyti Komitetui pritarti išvadų rengėjų patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-3197(2)  ir Komiteto išvadoms.

 

PRIDEDAMA: Komiteto išvadų rengėjų patobulintas įstatymo projektas Nr. XIIP-3197(2)  ir jo lyginamasis variantas.

 

 

Komiteto išvadų rengėjai:                                                                                                                                                                           Saulius Bucevičius

 

 

Kazys Starkevičius



[1] 2002 m. sausio 15 d. sprendimo Komisiją prieš Italiją, C-439/99, 22 punktas, EU:C:2002:14.