PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GARANTIJŲ DARBUOTOJAMS JŲ DARBDAVIUI TAPUS NEMOKIAM IR ILGALAIKIO DARBO IŠMOKŲ ĮSTATYMO NR. XII-2604 1, 2, 11, 13, 14, 15, 16, 19 STRAIPSNIŲ, III SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 9¹  STRAIPSNIU

ĮSTATYMO PROJEKTO

NR. XIIIP-4627

2020-03-17

Vilnius

Eil. Nr.	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
	Straipsnis	Straipsnio dalis	Punktas
1.	4			Argumentai: Šiuo metu siūlomuose Lietuvos Respublikos Darbo kodekso, Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų bei Užimtumo įstatymų pakeitimais siūloma nustatyti, kad darbdavys darbuotojui ar darbuotojų grupei gali skelbti prastovą ne tik negalėdamas suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl objektyvių priežasčių ne dėl darbuotojo kaltės ir darbuotojui nesutinkant dirbti kito jam pasiūlyto darbo, tačiau ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną ir darbdaviui dėl to negalint suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo. Tokiu atveju, išskyrus biudžetines įstaigas ir Lietuvos banką,  darbuotojui būtų mokamas ne mažiau kaip 40 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos darbo užmokestis, ko pasekoje tokį užmokestį gaunantis darbuotojas dar gautų ir išmoką už prastovą, kuri sudaro 60 procentų asmens gauto darbo užmokesčio, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga. Šiuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra paskelbusi dviejų savaičių karantiną, tačiau egzistuoja didelė tikimybė, jog pandeminėms sąlygoms artimiausiu metu kintant į blogąją pusę, jis privalės būti pratęstas. Kai kurioms verslo šakoms, tokioms kaip turizmas, apgyvendinimas, maitinimo paslaugos ir pan. paskelbtas karantinas reiškia visiškai arba beveik visiškai sustojusią veiklą, ko pasekoje jų apyvarta pasiekia pavojingai žemą lygį, potencialiai neleidžiantį mokėti ne tik iki tol mokėtų vidutinių atlyginimų savo darbuotojams, tačiau skatinantį darbuotojus išvis atleisti, siekiant išvengti bankroto. Tokiomis aplinkybėmis, net ir 40 proc. MMA mokėjimas darbuotojams paskelbus prastovą neapibrėžtą laiką daliai verslo gali tapti nepakeliama našta, kurią būtų bandoma spręsti ar bent palengvinti darbuotojų atleidimu. Siekiant išvengti minėto scenarijaus ir išsaugoti darbo vietas, taip garantuojant greitesnį ekonomikos atsigavimą pasibaigus karantinui, yra tikslinga nustatyti, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną ir darbdaviui dėl to negalint suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, darbuotojui būtų mokamas ne mažiau kaip 10 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos darbo užmokestis, tokiu atveju gaunamos išmokos dydį kilstelint iki 90 proc., paliekant MMA apribojimą tokioms išmokoms. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 4 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „4 straipsnis. Įstatymo papildymas 9^1 straipsniu Papildyti įstatymą 9^1 straipsniu: „9^1 straipsnis. Išmoka už prastovą 1. Teisę į išmoką už prastovą turi asmuo, kuriam Darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova ir kuriam darbdavys pagal Darbo kodekso 47 straipsnio 3 dalį moka ne mažesnį kaip 40 10 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio darbo užmokestį už mėnesį. 2. Išmoka už prastovą, kuri sudaro 60 90 procentų asmens gauto darbo užmokesčio, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, mokama visas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas atitinkantiems asmenims, išskyrus iš biudžetinių įstaigų ir Lietuvos banko darbuotojus, mokama iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo. Šiame įstatyme nustatytomis sąlygomis šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems iš biudžetinių įstaigų ir Lietuvos banko prastovoje esantiems asmenims šiame įstatyme nustatyto dydžio išmokas už prastovą moka jų darbdavys. 3. Išmokos už prastovą dydis per mėnesį sudaro 60 90 procentų asmens gauto darbo užmokesčio, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos. Tuo atveju, kai darbuotojui paskelbtos prastovos trukmė trumpesnė nei vienas mėnuo, išmokos už prastovą dydis proporcingai mažinamas. 4.  Išmokos už prastovą šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems darbuotojams (išskyrus iš biudžetinių įstaigų ir Lietuvos banko darbuotojus), kurie kreipėsi Ilgalaikio darbo išmokų fondo nuostatuose (toliau – IDIF nuostatai) nustatyta tvarka į administratorių, paskiriamos per 10 darbo dienų nuo kreipimosi dienos. Išmokos už prastovą biudžetinėse įstaigose ir Lietuvos banke darbuotojams darbdavio skiriamos ir mokamos mutatis mutandis šiame įstatyme ir IDIF nuostatuose nustatyta tvarka. 5. Išmokoms už prastovą skirti reikalingi duomenys tikrinami naudojantis Registru ir kitomis reikalingomis duomenų bazėmis bei kita informacija. Išmokų už prastovą skyrimo ir mokėjimo tvarka nustatoma IDIF nuostatuose.“

Teikia

Seimo nariai                Mykolas Majauskas    

                                    Monika Navickienė