Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 22, 2024 |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 289
STENOGRAMA
2023 m. birželio 20 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko
pavaduotojai
J. JARUTIS, J. SABATAUSKAS ir P. SAUDARGAS
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF*). Sveiki, gerbiami kolegos. Labai atsiprašau už pusantros minutės vėlavimą. Mano kaltė, tiesiog buvo labai trumpa pertrauka likusi, nes labai daug dirbome, tikiuosi, kad antroje dalyje irgi daug dirbsime.
Vakarinį plenarinį posėdį skelbiu atidarytą. (Gongas) Registruojamės. Kairė pusė aiškiai laimės registracijos žaidimą.
Užsiregistravo 57 Seimo nariai.
14.02 val.
Vyriausybės pusvalandis
Žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko pranešimas
Kviečiu žemės ūkio ministrą K. Navicką. Darbotvarkės 2-1 klausimas – atsakymai į klausimus. Prašom.
K. NAVICKAS (TS-LKDF). Vyriausybės pusvalandis.
PIRMININKAS. Vyriausybės pusvalandis. Jums pusvalandis. Prašom.
K. NAVICKAS (TS-LKDF). Aš klausimų neturiu. Tema – sausra. Gerbiamos Seimo narės, gerbiami Seimo nariai, tikrai daugeliu progų man teko šia tema kalbėti įvairioms auditorijoms ir įvairiomis progomis. Jau net nuo 1992 metų, kai buvo priimta Bendroji klimato kaitos konvencija, mokslininkai įspėjo, kad keičiantis klimatui pasieksime tokią situaciją, kai klimato ekstremumai tik intensyvės ir jų ne tik valdyti, bet net ir nuspėti bus neįmanoma. Tai tas kritinis pašiltėjimas plius 2 laipsniais, link kurio mes einame šimtamyliais žingsniais, vis artėja.
Šie metai mums prasidėjo nuo neįprastai šalto pavasario, turėjome per 60 metų rekordines šalnas, vietomis šalnos siekė iki minus 9–12 laipsnių. Tai reiškia, kad sodams ir uogynams tai yra milžiniškas poveikis. Jau šiandien galima konstatuoti, kad apie 80 % derliaus gali būti prarasta dėl šitų šalnų. Su gailesčiu reikia paminėti, kad netgi birželio pradžioje buvo pasiektas šalčio, negalima sakyti „šalčio“ – žemos temperatūros rekordas – minus 1 laipsnis. Taigi prasidėjo nuo šalnų, dabar turime sausrą. Ir štai esame visi atsakingi, aš tikrai neskirstysiu nei į politikus, nei į ne politikus – visi kaip žmonės esame atsakingi. Kiekvienas, pildamas rytinę kavą į vienkartinį indelį ar važiuodamas automobiliu ten, kur nebūtinai reikia, prie šito prisideda.
Dėl ko tenka apgailestauti, kad, aišku, didžiausias poveikis klimato kaitos tenka mūsų žemdirbiams, nes nė vieno kito ūkio sektoriaus nėra tiek priklausomo nuo gamtinių sąlygų. Kuo man tenka pasidžiaugti ir aš tikrai tuo didžiuojuosi, kad Lietuvos ūkininkai, net nesant Europos Sąjungos paramos, jau taikė didelę dalį klimato kaitai palankių priemonių. Ir dabar besibaigiantis deklaravimo laikotarpis dar kartą parodė, kad tos priemonės, kurios mažina klimato kaitą, kurios prisideda prie klimato kaitos mažinimo, tarp ūkininkų yra pačios populiariausios. Kalbu apie beariminės žemdirbystės technologiją, apie augalų kaitą, kuri reikalinga išsaugoti, tausoti organinę anglį, kas yra CO2 sugėrimo segmentas, taip pat ir tarpinius augalus. Tai iš tikrųjų didžiuojuosi.
Didžiuojuosi Lietuvos ūkininkais ir dar kartą reikia apgailestauti, kad mūsų visų elgesio jiems šiandien tenka daugiausiai. Aš tikrai kviečiu kiekvieną Seimo narį, visus prisiminti šią temą, kai mes kalbėsime apie klimato kaitos mažinimo priemones. Iš tikrųjų mes daug padarėme kaip Lietuva, kaip valstybė dėl to pažangaus žingsnio klimato kaitos mažinimo srityje. Tikrai paminėčiau energetikos sektorių su didelės dalies atsinaujinančių energijos šaltinių instaliavimu. Tas pats yra žemės ūkio. Tačiau transportas, aišku, liko paraštėse ir prie to, matyt, anksčiau ar vėliau mes turėsime grįžti.
Ką mes kalbame apie šiuos metus, kadangi tema yra šių metu sausra? Jau pirmuosius jos ženklus Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba pradėjo fiksuoti gegužės 9 dieną, o gegužės 22 dieną užfiksavo (daugiausia Vakarų Lietuvoje) vadinamąjį stichinį meteorologinį reiškinį – sausrą. Ką tai reiškia žemės ūkiui? Žemės ūkiui tai reiškia, kad yra paveikiami pasėliai. Bet dabar kam labiausiai atsiliepia, tai didžiulis poveikis yra pievoms ir ganykloms ir ūkininkai jau dabar signalizuoja, kad čia galimi dideli praradimai.
Ką mes padarėme, jau padarėme, ir kas dar bus daroma? Nelaukdami, kol bus paskelbtas visose savivaldybėse ar Lietuvos mastu ekstremalus įvykis, kurio, beje, nėra didelio poreikio skelbti, nes ekstremalaus įvykio institutas yra skirtas pirmiausia valstybės ištekliams ir pajėgumams sutelkti, žmonių gyvybei ir turtui apsaugoti, bet žemės ūkyje buvo ir taip, kad lyg ir yra prielaida taikyti įvairias force majeure arba sąlygų neatitikimo prielaidas. Bet to nereikia, tą mes padarėme ministro įsakymu ir jau penktadienį buvo pateiktas pavedimas Nacionalinei mokėjimo agentūrai netaikyti nuobaudų dėl reikalavimų, kurie neįvykdomi dėl sausros. Iš Hidrometeorologijos tarnybos NMA gauna ir gaus duomenis apie stichinės sausros paveiktus regionus, tai yra daugiau negu pusė Lietuvos teritorijos. Ūkininkai iš tų regionų be papildomų pažymų, be papildomų vaikščiojimų po savivaldybes nusiųs vadinamąja NMA agroprogramėle duomenis apie savo pasėlius ir, įvykdžius fotofiksaciją, sankcijos nebus taikomos. Tas pats, tos pačios išimtys taikomos ir bus taikomos dėl ypač mažo derliaus ar nenuimto derliaus atvejų lygiai tomis pačiomis sąlygomis be papildomų…
Dėl šalnų ir sausros jau įspėjome paskutinėje Taryboje. Dar kartą pakartotinai išsiuntėme tą patį penktadienį, birželio 16 dieną, Europos Komisijos žemės ūkio komisarui J. Voicechovskiui prašymą taikyti papildomas išimtis, kad galėtume mes, tiksliau, Lietuvos ūkininkai, nusiimti derlių, kad ir skurdų, bet vis tiek labai reikalingą iš vadinamųjų negamybinių plotų, tai yra žalių pūdymų, žalių juostų ir kitos negamybinės veiklos. Kitą savaitę, pirmadienį, bus Žemės ūkio ir žuvininkystės taryba Liuksemburge. Taip pat ministerijos įgaliotas viceministras šį klausimą kels. Mes keliame kartu su latviais. Latvijoje ta pati situacija, taip pat prašo išimčių. Manau, kad čia kooperacija yra labai svarbi.
Kas dar? Komisija yra sprendimo tiesiojoje, nes visus komitetus jau perėjęs sprendimas, bus leidžiama, tikimasi, kad bus leidžiama išmokėti iki 70 % avanso, o ūkiams, kurie laiko gyvulius, iki 80 % avanso anksčiau, negu yra baigiamas visas patikrų laikotarpis. Tas irgi tikrai padės ūkininkams veikti.
Na ir dar viena priemonė, kuri yra, kuri ne vienus metus saugo, tai yra pasėlių draudimo priemonė. Deja, reikia konstatuoti, kad šiais metais labai mažas procentas, tik 9 tūkst. hektarų, arba mažiau negu 1 %, apdrausti nuo sausros. Aišku, ūkininkai vertina rizikas ir draudžiasi nuo kitų rizikų, tai iššalimo per žiemą ar krušos poveikio, ar dar kitų dalykų. Turime tai, bet šis instrumentas irgi veikia. Valstybė kompensuoja iki 70 % draudimo sumos, taip pat ir draudikai turi instrumentą, kuris vadinamas perdraudimo dalyku. Tai reiškia, kai draudikui išmokos gali pasiekti didesnes sumas, negu buvo surinkta už draudimus, tokiu atveju valstybė gali tą skirtumą padengti. Tai tokios priemonės.
Mes vakar turėjome dar pasitarimą su ūkininkų atstovais. Vėlgi dėl tos sausros kai kurie ūkininkai norėtų taisyti deklaracijas, tai sutarėme, kad tokiems paprastiems pakeitimams pratęsiame terminą be sankcijų iki birželio 30 dienos. Dėl to nekyla avansų išmokėjimo rizikos, tas mums buvo pagrindinis dalykas, ir tokios priemonės yra numatytos.
Tai tiek iš manęs. Ačiū ir esu atviras klausimams. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar atsakymai į klausimus Vyriausybės pusvalandžio formatu. Tai pirmasis – gerbiamas D. Kepenis. Prašau.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Na, ne pirmą kartą matome, kaip sausra naikina žemės ūkio kultūras. Bet gal yra pagalvota, kodėl nėra skatinamos kitos žemės ūkio šakos, kurios yra kur kas atsparesnės klimatologiniams šuoliams, gamtos stichijoms? Pavyzdžiui, Lietuva puikiai sutverta auginti lazdynų riešutus, pluoštines kanapes, na, taip pat gerai dera uogos, vaisiai. Dabar einame pačiu lengviausiu keliu: derlinga žemė užsodinama techniniais rapsais, o po to jie gausiai purškiami pesticidais, ekonominė nauda nedidelė, o stichijų atveju dar ir kompensacijas reikia mokėti. O riešutų, uogų ir vaisų atveju kiekvienas užsodintas hektaras teikia ne tik gerokai didesnę ekonominę naudą, bet ir ekologinę naudą. Taigi ar apie tai yra galvojama, ar visgi einama lengviausiu keliu ir toliau alinama Lietuvos žemė ir valstybės biudžetas? Ačiū.
K. NAVICKAS (TS-LKDF). Gerbiamas Dainiau Kepeni, aš nekomentuosiu dėl žemės alinimo ir visų kitų dalykų. Aš pasakiau ir tikrai matau krūvą pavyzdžių, kaip tausi žemdirbystė skinasi kelią net ir be paramos.
Esminis klausimas, arba atsakant į jūsų tikrai pagrįstą ir taiklų klausimą, pagrindinis, kaip čia, antras klausimas, iš to kylantis: ar yra realizacijos rinka, kur realizuoti tą produkciją? Ūkininkai, Lietuvos ūkininkai, žinodami, turėdami ilgametės patirties, turėdami rinkas, pasirenka tas kultūras, kurios jiems yra naudingiausios. Mažiems ūkiams diversifikuotis, mažiems ūkiams įsikurti, ypač mišrioms kultūros auginti, yra valstybės papildoma parama ir priemonės taikyti arba auginti įvairias kultūras numatytos, bet reikia nepamiršti, kad galiausiai vis tiek rinka diktuoja, kokią kultūrą ar ūkininkavimo formą konkretus ūkininkas pasirinks.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar klausia gerbiama L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, iš tikrųjų kai kurios savivaldybės jau yra kreipusios ir paskelbė ekstremaliąją situaciją. Tos savivaldybės, kurios jau paskelbusios… Lietuva dar… Dar nesate taip tvirtai pasakęs, kad jau viskas, ekstremalioji situacija ir bus papildomos išmokos. Ar yra numatyta, kiek būtų kompensuojama papildomų išmokų? Jūs ten kalbate apie draudimą ir panašiai, bet būtent, kad kai kurie jų netenka derliaus, bet labiausiai, suprantate, nukentės pienininkystė. Kaip tokiais atvejais, nes jie nepasigamins šienainio ir viso kito? Žolės faktiškai neliko, jos ir nebuvo. Kaip tokiais atvejais jūs spręsite tuos klausimus, nes tai yra labai svarbu? Ar mes gal visai pienininkystę sunaikinsime ir atiduosime lenkams išsivežti? Jau fermas vežasi, tiesiog visas naikina.
K. NAVICKAS (TS-LKDF). Gerbiama Laima, aš tai sakiau kalboje ir dar kartą atsakysiu – ekstremalios situacijos paskelbimo instrumentas nėra susijęs su kompensaciniais mechanizmais. Kompensaciniais mechanizmais yra vertinamas konkretus poveikis ir rizika. (Balsas salėje) Nėra. Leiskite pabaigti. Nėra susiję. Force majeure prasideda daugiausia mūsų strateginio plano priemonėmis ir užtenka žemės ūkio ministro pavedimo, kad force majeure priemones galėtume taikyti.
Dar kartą sakau, kad ekstremalių situacijų paskelbimas nėra tas instrumentas, nes ekstremalios situacijos paskelbimas reiškia, kad atsiranda prielaidų operacijų vadovui, kuris būtų paskirtas, sutelkti ten ugniagesių komandas, policiją, kariuomenę, savivaldybes kažkokiai situacijai gelbėti. Visos priemonės, kurios gali būti nuostoliams padengti, visa kita, eina bendra tvarka, ką mes ir darome. Dėl pieno paramos, tai tikrai yra tinkamas klausimas, vis laukiame ir dar kartą laukiame, ir dar kartą laukiame Komisijos sprendimo. Žinome, kad yra pasiūlymas, bet vis nėra priimtas sprendimas dėl paramos tiek Lietuvos, tiek Latvijos pieno ūkiams. Tai tikrai mums padėtų ir mes tikimės artimiausiu metu šito sprendimo sulaukti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar klausimą užduos gerbiama O. Leiputė. Prašau.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Gerbiamas ministre, mums, neseniai kartu (čia, kairė pusė, jums dešinė) buvome Ūkininkų sąjungos susirinkime, suvažiavime, ir jums buvo išsakyta nemažai pastabų ir dėl dokumentų rengimo, ir dėl perteklinių reikalavimų, kurie lyg turėtų būti taikomi nuo 2024 metų, o taikomi dabar. Koks būtų jūsų komentaras dėl tų pastabų, kurios buvo išsakytos to susirinkimo metu?
K. NAVICKAS (TS-LKDF). Aš sakiau ir suvažiavimo metu, ir galiu tai pakartoti, kai yra teiginys „pertekliniai reikalavimai“ arba pasiimamas vienas reikalavimas, tačiau nutylima dėl kitų, kur yra lengviau, tai yra tik manipuliaciniai dalykai. Mes vakar vėl tą patį turėjome ir lyginome. Tai vienose šalyse yra vienaip, kitose – kitaip. Yra keletas dalykų, kuriuos mes matome ir galėtume, nes kitos šalys turi daugiau išimčių. Tai mes šituos veiksmus dėl palengvinimo esame padarę.
Kitas dalykas, kurį mes matome iš deklaravimo ir dėl kurio gal turėjome didžiausią nerimą, kad tos ekologinės schemos, kurios yra privalomos, nebus tiek populiarios, kad mes turėsime tada žiūrėti kažkokių kitų priemonių. Jau šiandien, nors nesibaigė deklaravimas, mes matome, kad mes tą minimumo slenkstį esame peržengę ir tai yra gerai.
Ką aš minėjau ir ūkininkų suvažiavime, ir vakar, ir galiu šiandien dar tą patį patvirtinti – pasibaigus deklaravimo laikotarpiui tikrai sėsime ir peržiūrėsime iš esmės kitus dalykus: populiarumą, prielaidas, dėl ko nepavyko tam tikri dalykai. Kaip tik ieškosime sprendimų, ypač dėl tų negamybinių plotų, kaip padaryti, kad kraštovaizdžio elementai realiau atlieptų realią Lietuvos situaciją ir nereikėtų dirbtinai daryti kažkokių negamybinių plotų. Iš tikrųjų tie dalykai yra matomi. Mes jau visą paketą esame numatę strateginiam planui keisti. Tai dokumentas, kuriuo mes remiamės, ir po deklaravimo turėsime dar papildomų pasiūlymų vieną paketą, kad jau kitam deklaravimo laikotarpiui būtų gerokai pakeista. Šiuo atveju nėra balta ir juoda. Visą laiką vienas reikalavimas, jį turi matyti visame kontekste. Kad mes labai labai stipriai esame užlankstę, tikrai nėra. Bet yra vietų, kur matome, kad ta šalis dar pasilengvintų. Mes tą darome, tuos žingsnius jau esame padarę netgi formaliai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamas A. Gedvilas klausimą užduos dabar. Prašau.
A. GEDVILAS (MSNG). Gerbiamas ministre, pabandykite dar kartą atsakyti, nes manęs neįtikina jūsų sprendimas nereaguoti į ekstremalią situaciją. Jūs matote, kad daugelis savivaldybių, jų net 11, skambina pavojaus varpais ir skelbia tą ekstremalią situaciją. Jūs vis tiek atsisakote skelbti tą situaciją ir sakote, kad nėra pavojaus žmonių gyvybėms ir turtui, tačiau ekstremalią situaciją skelbėte ir kai buvo pabėgėlių krizė, ir per pandemiją. Bent jau tokios situacijos paskelbimas padėtų žemdirbiams gauti kompensaciją. Kodėl jūs delsiate, ar neįžvelgiate, kad tai gali sužlugdyti dar vieną sektorių?
K. NAVICKAS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Aš truputį patikslinsiu, nes to nepaminėjau ir, matyt, iš to ir kyla jūsų klausimas, pagrįstas klausimas. Ekstremalią situaciją skelbia Vyriausybė. Ekstremalią situaciją Vyriausybė skelbia, kai Nacionalinis krizių valdymo centras priima tokią rekomendaciją Vyriausybei ją skelbti. Kaip žinoma, penktadienį buvo susirinkęs Nacionalinis krizių valdymo centras ir ekspertai nematė prielaidų ekstremaliai situacijai skelbti. Jie renkasi šią savaitę. Aš nežinau dienos, greičiausiai rytoj ar šiandien. Koks bus ekspertų pasiūlymas, mes, politikai, tikrai atsakingai vertinsime.
Vieną dalyką noriu pabrėžti ir jis yra tikrai svarbus, kad pagalbai, europinei pagalbai, ekstremalios situacijos nereikia. Mes turėjome situaciją su pieno sektoriumi. Mes šiuos metus nuo to pradėjome ir ten, pieno sektoriuje, ekstremalios situacijos nebuvo skelbta, nes su Europos Komisija remdamiesi objektyviais kriterijais pateikėme skaičius ir nurodėme sąlygas, kodėl mes tokioje situacijoje atsidūrėme. Gamtinės sąlygos yra objektyvus kriterijus. Mes tą tikrai darysime nepaskelbus ekstremalios situacijos, tam techniškai nereikia to instrumento.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausimą užduos gerbiamas J. Baublys.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tiesų, sausra paveikė ir pasėlius, ne tik pievas, ypač pasėlius, ką jūs paminėjote, kad mažai gauta iš pievų žolės, bet į pievas tikrai mažiau investuojama, mažiau trąšų pilama. Jų nereikia sėti, arti, o pasėliai paveikti tikrai negrįžtamai. Ūkininkai jau seniai pavojaus varpais skambina ir prašo tokios realios pagalbos, pavyzdžiui, iš negamybinių plotų, kuriuos ekoschemos privertė 5 % atidėti, kai kitos šalys 1 % apsiribojo ir panašiai.
Ką reikėtų padaryti, kad galėtų pasinaudoti tais negamybiniais plotais dėl sausros, kad sušvelnintume padėtį? Ką kito, realesnio galite pasiūlyti? Jūs rajoninėje spaudoje paskelbėte, kad paankstinsite tuos avansinius mokėjimus, kad bus didesnis procentas, iki 70 %. Bet tai ne reali pagalba, tai yra šiokia tokia pagalba, sakyčiau, ar ten mėnesiu anksčiau, ar vėliau ateis tie pinigai. Reikia tos realios pagalbos, kad kuo mažiau patirtų nuostolių. Ką galėtumėte ūkininkams pažadėti, atsakyti į tuos jų keliamus klausimus? Ačiū.
K. NAVICKAS (TS-LKDF). Aš paminėjau, kad į komisarą mes kreipėmės ir pirmadienį Taryboje su latviais papildomai keliame tą klausimą kaip atskirą klausimą dėl išimčių taikymo. Aš tiktai noriu patikslinti dėl to vis spekuliuojamo 1 %. Šiuo laikotarpiu negamybinių plotų privalomam reikalavimui 4 % taikoma išimtis, bet nė vienai ekologinei schemai nėra taikoma išimtis. Ir nesvarbu, ar mes parašėme 5 %, ar vokiečiai parašė 4+1, net ir vokiečiai tą patį turi taikyti, 4+1. Kai tu eini į papildomą ir įsipareigoji kaip ūkininkas investuoti, ne investuoti, o prisidėti prie gamtinių paramų, deja, privalomiesiems reikalavimams išimčių nėra. Taip, mes papildomai strateginio plano keitimo procedūrą esame perėję, visus nacionalinius vertinimo dalykus, turėsime tą patį 4+1 kitu deklaravimo laikotarpiu. Taip, mums bus saugiau, bet tai, ką mes gavome oficialiai iš Europos Komisijos, yra taip, kaip sakau. Šiuo atveju mes dėl tų išimčių kreipėmės, aš prieš tai buvau kreipęsis neformaliai, dabar formaliai penktadienį. O pirmadienį, tai yra 27 dieną tikriausiai, Taryboje atskiras klausimas, kad mums būtų leidžiama iš negamybinių plotų. Aš tai, tarp kitko, paminėjau ir savo kalboje, kad būtų leidžiama taikyti išimtis ir leisti nusiimti derlių.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiamas V. Ąžuolas. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, iš tikrųjų žemdirbiams dabar yra sudėtinga, nes Lietuvos žemdirbių išmokos yra vienos mažiausių Europos Sąjungoje ir konkurencines sąlygas mes jau dabar pralaimime. Tai iš tikrųjų, gal ką jūs ir minėjote, kad peržiūrėsite reikalavimus, visus kitus dalykus. Gal jau turite kokių džiugių žinių, kaip sakant, kuriuos punktus jau pavyktų peržiūrėti ir padaryti minimalius reikalavimus, kad bent jau tais atvejais būtų lengviau?
Ir antras klausimas, kadangi jūs suteikėte galimybę dar 10 dienų be nuoskaitų deklaruoti, tai gal pavyktų išspręsti valstybinės žemės klausimą, nes ten yra viena iš bėdų, kad žemdirbiai yra pridavę dokumentus, viską, bet paaiškėjo, kad NŽT jiems duoda atsakymą, kad negalės deklaruoti valstybinės žemės, bet mokestis už tą žemę bus atsiunčiamas? Gal būtų koks greitas sprendimas? Aš suprantu, kad aplinkos ministras turėtų išspręsti tą problemą, dėl tų vadinamųjų laikinų žemės nuomos sutarčių, duoti tokią galimybę žemdirbiams, kad galėtų deklaruoti tuos valstybinius sklypus, arba kažkaip kitaip paprašyti, įsiterpusius, besiribojančius ar kitaip.
K. NAVICKAS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Tai, kas yra aptarta, bet, kaip ir sakiau, tikrai ne galutinis palengvinimų sąrašas. Dėl augalų kaitos reikalavimo, aš dabar neatsiminsiu procento, bet kad didesniam procentui būtų galima netaikyti privalomosios augalų kaitos. Kadangi kitos šalys tą pritaikė, mes tuo pačiu instrumentu pasinaudojome ir pateikėme. Dėl kraštovaizdžių elementų plotų pasitarėme, kad tikrai tie, kurie yra numatyti, dabar yra per maži. Ir kaip pavyzdys – sodybos, jeigu jos yra senos, turėtų turėti bent jau hektarą, tie patys gojeliai ir visa kita.
Aptarėme, bet dar nepriėmėme galutinio sprendimo dėl juostų, įrašyti į tą 3 koeficientą, jeigu yra platinama juosta iki 10 metrų, ir tada daugeliui yra priimtinas tas dalykas. Tai šiuos dalykus taip. Bet dėl ko sakau, kad nebaigtinis sąrašas? Todėl, kad kai baigsis deklaravimo dalykas, mes, matydami bendrą vaizdą, sutarėme, kad sėsime su ūkininkais dar kartą prie stalo ir žiūrėsime, kur kokius dalykus galime padaryti. Bet čia jau pamokos iš deklaravimo, iš šio deklaravimo laikotarpio.
Tikrai norisi, ką aš ir minėjau, kad de facto esantys negamybiniai plotai būtų tinkamai įskaitomi ir mes turime šitą įvairovę tikrai nemažą, kraštovaizdį turime nemažą, ir tai reikia išnaudoti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ministre, vieną sekundę, nors klausti numatytas laikas kaip ir baigėsi, bet jūs neišnaudojote savo 15 minučių, tai iš viso šiam klausimui 30 minučių. Gal dar bent į vieną klausim atsakykite, padarykime kompromisą. K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, pirmininke. Ministre, jūs daug vilčių dedate į Europos Komisiją, bet būkime realistai, bendra situacija Europoje – sausra. Italija, Portugalija, Prancūzija ir Lietuva. Ir tų lūkesčių, kiek žmonių… dabar reikia padėti ūkininkams, matome, kad jeigu ir gausime, tai ta parama bus tik tiems pienininkams, kurie už praeitą laikotarpį negavo tų pinigų. Būkime realistai, nesitikėkime kažko.
Bet turbūt dėl deklaravimo turiu klausimą. Ir tai, kad deklaravimas pratęstas, rodo, kad jūs premjerės tokių iššūkių, keltų aukštų reikalavimų neįgyvendinote. Ir matome, kad viskas taip atsitiko dėl pačios ministerijos sukelto chaoso, dėl tų deklaravimo pakeitimų, kurie vyko, dėl tų pačių kraštovaizdžio elementų, ką kalbėjome, kurių net neįmanoma įbraižyti, dabar dar vyksta atvira diskusija ir aš viceministrui nusiuntęs, jis neatsakęs į paprastus klausimus, kad mažėja būtent ekologinių žemės plotų deklaravimas, gyvulių skaičius. Galbūt atsakysite…
PIRMININKAS. Laikas!
K. MAŽEIKA (DFVL). …į klausimą, kada jau dėsite jūs tą parkerį su portfeliu ir pasakysite – ačiū, nieko nepadariau.
K. NAVICKAS (TS-LKDF). Jeigu dėl to pasibaigtų sausra, krušos ir visi kiti globalūs reiškiniai, gal būtų lengviausias sprendimas. Turbūt puikiai suprantame, kad tai nenulems. Aš tik noriu pasakyti skaičius. Šio ryto duomenimis, techniškai deklaravimas jau yra baigtas. 99,5 % yra įbrėžtų plotų, bet deklaravusių yra 92 %. (Balsai salėje) Nesvarbu, bet tiesiog mes matome dalyką.
Dėl kraštovaizdžio elementų ir kitų techninių dalykų, taip, yra kur tobulėti, čia aš galiu priimti tą pastabą. Norisi sistemiškai kai kuriuos dalykus keisti, tai labai aišku. Tai viena. Strateginiame plane atsisakyti visokių smulkių dalykų kaip terminai, skaičiai. Tai tikrai suriša rankas. Čia, nežinau, ta tradicija tęsiasi. Bet aš noriu tą kultūros dalyką pakeisti, su kraštovaizdžio elementais taip pat yra, mes dar ir daugiau išplėstume. Kraštovaizdžio elementus galima įbraižyti, tai ūkininko rizika, jeigu jie nenupaišyti sistemoje, juos galima. Aš manau, kad ūkininko rizika taip pat ir sutvarkyti plotai, ir visa kita, turėtų būti leista daugiau, iš principo daugiau laisvės turėti ūkininkams deklaravimo metu. Dabar tų saugiklių yra pridėta, paskui jie užkerta kelią mums patiems įgyvendinti priimtus tikslus. Tikrai yra pastabų centrui, bet baigsis deklaravimas ir turime tobulinti. Bet iš esmės techniškai, kaip minėjau, deklaravimą aš laikau baigtu, sėkmingu, nes dėl ekologinių schemų paraiškų turime daugiau, negu tikėjomės. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamam ministrui. Tikrai išsamiai atsakėte į klausimus.
14.32 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 16, 29, 46, 47 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2743(2) (svarstymo tęsinys)
Dabar, gerbiami kolegos, toliau turime grįžti prie mūsų darbotvarkės 1-11 klausimo – Švietimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2743(2). Buvo padaryta pertrauka. Turime grįžti prie svarstymo toliau. Pranešėjas gerbiamas E. Pupinis jau pasiruošęs žengti į tribūną. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Komitetas svarstė Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2743. Apsvarstė Teisės departamento išvadas. Kai kurioms pritarė, kai kurioms nepritarė. Taip pat priėmė sprendimą bendru sutarimu pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar diskutuoti kviečiu gerbiamą L. Nagienę. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, šiandien eina įstatymo pataisos, ne viena švietimo pataisa, matome, kad jos yra viena su kita susijusios. Mes ką tik priėmėme, praėjo kai kurių pataisų svarstymas, ten kaip tik buvo pareiga informuoti tėvus apie tai, kad vaikas nelanko mokyklos ir panašiai, o šiandien mes kalbame apie tai, kokie turėtų būti tėvai, kokie turėtų būti vaikai, kokios jų pareigos ir teisės. Vaikas auga šeimoje ir atsineša viską iš savo šeimos. Atsineša dažniausiai nuo mažumės. Tai yra požiūrį į savo tėvynę, į savo kraštą, į savo kalbą. Tai yra labai svarbu. Jeigu tėvų nuostata kitokia – nemylėti savo tautos, savo tautos tradicijų, savo krašto, savo kalbos, vaikas su tokiomis pat nuostatomis ateis ir į mokyklą. Ačiū tiems, kurie teikia, tai mūsų akademikui E. Jovaišai. Iš tikrųjų viena iš tėvų teisių ir pareigų yra vaiko vertybės. Mes apibrėžiame, kokias vertybes turi atsinešti mokinys ir kokios yra tėvų vertybės. Dažniausiai mes užmirštame, sako, vaikas… Tėvai turi mylėti savo kraštą ir suteikti, užtikrinti tas vertybes: vaiko parengimą, užduočių atlikimą, priemonių įsigijimą, pagarbą mokytojui, bendruomenei, pagarbą savo kraštui, savo tėvynei. To neturėtų nė viena šeima užmiršti. Mes užmirštame ir, dažnai su mokytojais bendraujant, jie sako: užmiršome ir mokinio pareigą. Kokios yra mokinio pareigos ir teisės, kad jis savo elgesiu ir veiksmais nediskredituotų mokyklos, stropiai mokytųsi, vykdytų pavestas mokytojo užduotis, dalyvautų atskirose prevencinėse programose, jeigu reikalinga psichologinė pagalba? Tai yra būtinybė, kad mes galėtume kartais ir padėti vaikui, jeigu tai yra reikalinga. Šiandien mes išgirdome ir dar vieną pasisakymą: kai kalbėjome apie cigaretes ir visus skysčius, tai girdėjome, kad mokytojas neturi teisės patikrinti, kas yra kuprinėje, nors mes žinome, kokių nelaimių jau atsitiko mokyklose. Diskutavau su pedagogais, todėl aš manau, tai irgi turi būti apibrėžta sutartyje tarp tėvų, vaikų ir mokyklos. Tai turėtų apibrėžti.
Kitas momentas – mokytojo dalyvavimas visuomeninėje veikloje. Šiame įstatyme jau yra apibrėžta, kad jis gali dalyvauti profesinėje veikloje, kad jo darbo vertinimas turi būti nešališkas, nes dažniausiai būna taip, kad iš tikrųjų, kai mokytojai yra vertinimai, kartais būna ir politinis požiūris. Tai irgi nėra labai gerai, aš manau, mokytojas turi turėti teisę ginti savo teises įstatymų nustatyta tvarka. Mes tikrai esame už tai, kad kokią šiandien mes užauginsime visuomenę, kokios mes siekiame, tokią mes ir turėsime ateityje savo tautą – mylinčią, gerbiančią savo šalį, savo kraštą, savo himną galų gale, savo vėliavą žinančią. Dabar dažnai būna nelabai gražių atsitikimų, kad negerbiame savo tautos ir neparodome meilės savo kraštui. Artėja didžiulė šventė – liepos 6 diena, turime ir kitų tradicinių mūsų valstybės švenčių, kurios yra labai svarbios, todėl mūsų vaikams žinotina, kokios yra valstybinės šventės. Ir istorija dar labai svarbu, į tą irgi šiame įstatyme atkreipiame dėmesį. Tai tikrai kviečiu palaikyti. Manau, tai yra tęstinumas visų priimtų šiandien jau perėjusių svarstymą teisės aktų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamai L. Nagienei. Dabar, kadangi pasiūlymų dėl šio projekto nebuvo, tai motyvai už, prieš. Už užsirašė gerbiama I. Kačinskaitė-Urbonienė, bet, jeigu aš neklystu, jos nėra salėje, bent jau aš nematau. Tada laikome, kad motyvai išsakyti. Balsuosime tam numatytu metu.
14.38 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 28, 37, 42, 43, 44, 66 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2759(2), Švietimo įstatymo Nr. I-1489 7, 8, 9, 10, 11, 14, 16, 19, 20, 21, 23, 29, 36, 38, 39, 41, 43, 44, 46, 49, 52, 53, 56, 57, 58, 59, 62, 63, 64, 67, 69, 70 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 564 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1726 16, 33 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2760(2), Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2761(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-12.1, 1-12.2 ir 1-12.3 klausimų paketas – projektai Nr. XIVP-2259, Nr. XIVP-2760 ir Nr. XIVP-2761. Tai vėlgi pranešėjas – gerbiamas Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas A. Žukauskas. Prašau į tribūną. Taikoma skubos tvarka. Švietimo įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Prašau.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Gerbiami Seimo nariai ir narės, Švietimo ir mokslo komitetas birželio 16 dieną svarstė šiuos projektus ir komiteto išvada yra pritarti su tam tikromis pataisomis: „Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.“ Yra pateikti komiteto siūlymai ir šitoms išvadoms yra gautas komiteto pritarimas bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pristatėte visus tris, taip? Nes čia kitas Švietimo įstatymo ir Profesinio mokymo.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Ten yra kiti du, tai ten nebuvo… Buvo tik Teisės departamento siūlymų, ten viskam pritarta.
PIRMININKAS. Pritarėte ir kitiems. Dėkoju. Labai ačiū už pristatymą. Čia svarstymas. Ar buvo pasiūlymų?
A. ŽUKAUSKAS (LF). Buvo komiteto siūlymas, apibendrinant visas išvadas, visus siūlymus. Komitetas pasiūlė šiek tiek palengvinti sąlygas mokykloms, kuriose yra dėstoma nevalstybine kalba, taip pat esančioms tam tikruose regionuose su tam tikra specifika ir esančioms tam tikrose geografinėse vietose. Čia omenyje buvo turima Neringos savivaldybė.
Taip pat buvo aiškiai apibrėžta, kokių kriterijų nevykdymas kokias pasekmes…
PIRMININKAS. Gerbiamas pirmininke, dabar tada gal pasiūlymus atidėkite. Dabar pakvieskime atskirąją nuomonę turintį gerbiamą E. Jovaišą ir paskui… Prašau.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamas Seime, aš esu įpareigotas perskaityti šešių Švietimo ir mokslo komiteto narių atskirąją nuomonę, kurią pasirašė I. Kačinskaitė-Urbonienė, L. Nagienė, A. Norkienė, B. Pietkiewicz ir profesorė V. Targamadzė. Noriu pasakyti, kad šitas įstatymo projektas, kurį mes dabar svarstome, yra be galo reikšmingas. Grupės…
PIRMININKAS. Prašau, gerbiamas kolega, ne jums čia buvo replika, čia kolegė priėjo. Jūs tęskite. Prašau.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Labai jums ačiū. Kaip žinome, savo laiku mes turėjome didelį ginčą dėl anksčiau priimto įstatymo. Buvo paduotas skundas Konstituciniam Teismui ir Konstitucinis Teismas pripažino, kad daug straipsnių neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Todėl teko Seimui ir Švietimo ir mokslo komitetui grįžti prie šito įstatymo, nes Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas įstatymu turi įtvirtinti aiškius kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, ar savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklos gali vykdyti savo veiklą. Pauliau, ar negerai kas nors?
PIRMININKAS. Viskas gerai. Atsiprašau, čia Sekretoriatas.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerai, atsiprašau. Ir tik įstatymu nustačius kriterijus, kuriuos turi atitikti mokyklos, vykdančios bendrojo ugdymo programas, atskirų kriterijų reikšmė gali būti sukonkretizuota ir detalizuojama poįstatyminiuose teisės aktuose.
Kas čia yra tokio esminio, ką vis dėlto užginčijo Konstitucinis Teismas? Vienas postulatas akivaizdus – apie Lietuvos Respublikos Konstitucijos 120 straipsnio II skyriaus pažeidimą, kuriame kalbama apie tai, kad negalima pažeisti valstybėje nustatyto valdžių perskyrimo principo – yra valstybinė valdžia ir savivaldybių valdžia, o taisyklės, kurios buvo priimtos Vyriausybės nutarimu, pažeidžia šitą normą.
Kitas dalykas. Konstitucinis Teismas iš tikrųjų pasigedo kokybinių kriterijų. Tai yra reikia matuoti mokyklos kokybę ir tada pasakyti, kad štai, gerbiamoji mokykla, jūsų kokybinis rodiklis pagal įvairias patikras, sakysime, PISA’ą, PUPP’ą ar kasmetines apklausas, yra mažesnis negu, tarkim, nustatytas balas. Tada įsitraukia savivaldybė. Savivaldybė žiūri ir klausia, kas, brangioji mokykla, su jumis atsitiko: ar jums reikia naujo mokytojo, ar jums reikia naujos mokyklos, ar jums reikia autobusiukų, ar jums reikia atvežti mokytoją, ar išvežti vaikus į kitą, geresnę, mokyklą? Visa tai turi spręsti savivaldybė, bet negalima kiekybiniais kriterijais, nustačius klasės dydį, tvarkyti tinklo.
Beje, priminsiu tai, apie ką niekada nebuvo kalbėta, nors šioje valstybėje yra ratifikuota Europos savivaldybių chartija. Europos savivaldybių chartija, kaip ir Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalis, labai stipriai kalba apie vietos žmonių apsisprendimą dėl savo būtent svarbiausių dalykų, o švietimas, ar reikia man kaime mokyklos ar miestely mokyklos, ir yra tos bendruomenės apsisprendimo klausimas. Šitokių tyrimų visiškai nedaryta, šitokių apklausų visiškai nedaryta ir tokios praktikos Lietuvoje nėra. Nežinau, ar čia vieta tą paminėti, ar ne vieta, bet yra taip, kaip yra.
Aš galbūt apsiribosiu, nevarginsiu Seimo, nes šita atskiroji nuomonė yra paviešinta žiniasklaidoje, yra paviešinta atskiroje konferencijoje ir nematau didelio reikalo skaityti atskirus punktus, nes jie jau yra žinomi, o svarbiausia, išsakyti.
Baigdamas aš tik noriu atkreipti dėmesį, ką mes manome. Pirmiausia, ta atskiroji nuomonė atsirado ne šiaip sau, o atsirado dėl to, kad nėra atsižvelgiama į Europos vietos savivaldos chartijos svarbiausią nuostatą, kuri skelbia, kad reikalai sprendžiami vadovaujantis vietos žmonių interesais.
Toliau. Šiame projekte, kurį mes šiandien svarstome, deramai neįvertinta Konstitucinio Teismo nuostata, nurodyta Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalis, ir toliau yra neįvertinti tie kokybiniai rodikliai, kuriuos supranta Konstitucinis Teismas, o tie postulatai, kurie turi būti įstatyme…
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamas kolega!
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Jūs mane nutraukiate?
PIRMININKAS. Gal 2–3 sekundes jūs sugaišote. Laikas, dabar jau yra 1 minutė praėjusi, visiems vienodas. Nieko nepadarysi.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Ačiū. Man labai patinka tradicija. Paulius visada nutraukia, kai aš kalbu, ir man tiesiog net malonu. Aš užbaigdamas pasakysiu paskutinį sakralinį žodį: mokyklų tinklo pertvarka galimai prieštarauja ir šios Vyriausybės regioninei politikai. Ačiū jums, ačiū, Pauliau, atskirai už nutrauktą kalbą.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas kolega. Tikrai visus vertiname vienodai, visi yra nutraukiami, kai jie viršija Statute numatytą laiką. Nepykite, bet, deja, taip yra. (Balsai salėje) Kartais taip. Aš atsakysiu į repliką. Iš tikrųjų kartais dėl posėdžio pirmininko, taip pat ir mano, darbo broko leidžiama pasisakyti ilgiau nepastebėjus, kad jau užtemptas laikas. Iš tikrųjų Statutas yra vienodas ir čia ne tai, kad jūsų atžvilgiu kokie nors neigiami jausmai, bet tiesiog visų kitų kolegų darbo laikui pagarba taip pat turi būti.
Taigi, gerbiami kolegos, toliau diskusija. Apsitarkime, kiek laiko skiriame diskusijai. Gal 20 minučių? (Balsai salėje) Daugiau norite? Pusvalandį nebent. (Balsai salėje) Gerai, kompromisas – pusvalandis, sutinkame? (Balsai salėje) Kolegos, raskime kompromisą. Vieni sako 20 minučių, aš siūlau pusvalandį, tikrai yra daug užsirašiusių frakcijos vardu. Galime sutarti? Gerai, dėkoju. Pirma gerbiama J. Šiugždinienė. Kviečiu į tribūną. Diskusija. Prašom.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dar kartą sveiki, mieli kolegos. Atidžiai klausiausi, ką gerbiamas akademikas kalbėjo, ir, manau, aš pritarčiau, kad Lietuvoje tikrai reikalinga diskusija dėl atsakomybių pasidalinimo tarp vietos savivaldos ir centrinės valdžios, ypač švietimo srityje. Šiandien mes, sakydami, kad per mažai sprendimo galių turi savivalda, turime iš karto galvoti, kas šiandien atsakingiausias už švietimo kokybę ir už švietimo rezultatus.
Taip, tikrai yra ne viena valstybė, kurioje už švietimo kokybę visiškai atsakinga yra savivalda. Ir tai jau yra nebe deleguota funkcija kaip pas mus, tai yra savarankiškoji funkcija ir tik tam tikrus standartus nustato centrinė valdžia. Tai čia yra skirtingi modeliai. Šiuo metu švietimas yra deleguota valstybės funkcija ir tai yra pasidalinta atsakomybė, kai tikrai didžiausia atsakomybės dalis tenka ministerijai ir Vyriausybei.
Aš noriu reflektuoti dėl siūlomų pakeitimų ir dėl Konstitucinio Teismo sprendimo. Pirmiausia, noriu pasidžiaugti, kad Konstitucinis Teismas nurodė, kad bendrojo ugdymo mokyklų veiklos kriterijai, ne tik kiekybiniai, bet ir kokybiniai, turi būti perkelti į įstatymą. Aš manau, kad tai yra labai svarbu, ir pasakysiu, kodėl yra labai svarbu. Tai reiškia, kad mes įstatymo lygmeniu nustatome ir dar kartą pabrėžiame, kad kiekvienas vaikas mums yra svarbus, kaip šiandien sakė ir Prezidentas. Nesvarbu, kur vaikas gyvena, ar mažame kaimelyje, ar Vilniuje, ar Kaune, ar Ariogaloje, jis turi turėti vienodas galimybes. Vienodas galimybes patirti sėkmę ir vienodas galimybes gauti tinkamą, kokybišką ugdymosi paslaugą. Tai čia yra pats svarbiausias dalykas ir mes, perkeldami kriterijus į aukštesnį lygį, dar kartą patvirtiname, kad tai mums visiems yra labai svarbu.
Įstatyme šiuo metu yra nurodyti aštuoni kokybiniai ir kiekybiniai kriterijai. Iš jų du yra kokybiniai kriterijai (ir aš norėsiu juos įvardinti) ir yra du kiekybiniai kriterijai… Taigi, kaip mes dažnai girdime, kai sako, kad nėra perkelta kokybinių kriterijų, tikrai tai yra netiesa. Šiandien, man atrodo, daugiau yra kokybinių. Jau girdėjau ir iš kai kurių opozicijos kolegų, kad tikrai atsirado daug kokybinių kriterijų ir jie yra labai aiškiai įvardinti. Yra numatyta, jog mokykla privalo vykdyti visus šiuos kriterijus.
Tai pirmiausia kokybinis kriterijus yra dėl to, kad mokykloje vykdomos programos turi atitikti bendrojo ugdymo planus. Ir ką tai reiškia? Čia visiems gal atrodo labai formalu, bet tai reiškia, kad nesvarbu, ar tu gyveni Rokiškyje, kaip jau sakiau, ar tu gyveni Vilniuje, tu turi turėti galimybę turėti visą ugdymosi tinklelį, tai yra tu turi galimybę, jeigu tu nori per vidurinį ugdymą mokytis chemijos, nesvarbu, koks skaičius mokinių, bet turi turėti galimybę mokytis chemijos aukščiausiu lygiu ir laikyti valstybinį brandos egzaminą.
Šiandien dauguma, labai daug vaikų mokyklose, tai rodo aiškiai tyrimai ir duomenys, šios galimybės neturi. Kai kuriose mažose rajonų mokyklose, gimnazijose vaikai nelaiko nei fizikos, nei chemijos, nei informatikos egzamino. (Aš turiu lentelę, jeigu norėsite, galėsiu net ir pailiustruoti, komitetui jau tai iliustravome.) Vaikai turi turėti vienodas galimybes. Vaikai turi turėti vienodas galimybes mokytis ne tik šių mano minimų dalykų, bet taip pat mokytis, jeigu nori, trečiosios kalbos, gauti konsultacijas, dalyvauti neformaliojo ugdymo veikloje, lankyti būrelius. Nes kas yra svarbu? Ne vien ugdymosi pasiekimai yra svarbu. Yra svarbu atpažinti mokinio profesinius polinkius, yra svarbu atpažinti, kam mokinys gabus, nebūtinai matematikai, chemijai, fizikai, nebūtinai lietuvių kalbai ir literatūrai, galbūt menams, galbūt muzikai. Taigi, mes privalome šias galimybes sudaryti kiekvienoje mokykloje. Ir tai yra labai svarbu, nes mes tą pasakome įstatymu.
Kitas kriterijus yra užtikrintas mokymosi ir švietimo pagalbos teikimas. Aš čia šiek tiek trumpinu, neskaitau viso teksto. Tai tas yra pasakyta, kad mes turime mokiniams, kurie turi įvairių poreikių, užtikrinti visą švietimo pagalbą. Tai yra kokybinis, labai aiškus kokybinis kriterijus.
Kitas yra, kad mokytojas turi turėti tinkamą išsilavinimą. Tai taip pat yra kokybinis kriterijus, nes mokytojai, kurie moko mūsų vaikus, turi turėti tinkamą išsilavinimą. Materialieji ištekliai turi atitikti švietimo aprūpinimo standartus, kad mes taip pat turime turėti laboratorijas. Taip, tai yra ugdymosi aplinka ir pagal geros mokyklos koncepciją yra vienas iš geros mokyklos bruožų. Čia profesorei komentuoju, kuri yra viena iš autorių.
Taip pat yra du kokybiniai kriterijai, tai yra galimybė numatyti leistiną mažiausią ir leistiną didžiausią mokinių skaičių klasėje. Dar noriu garsiai pasakyti, kokie skaičiai jau šiandien yra Vyriausybės nutarime. Mažiausias leistinas yra aštuoni, tai yra pradinio ir pagrindinio. Ir didžiausias yra 24. 8 ir 24. Vidurinio yra 12 ir 30. Yra labai daug išimčių, ką mes sutarėme dėl tautinių mažumų mokyklos. Tautinių mažumų mokykloje mažiausias leistinas yra penki. Tai mes visi turime sau pasisakyti, ką tai reiškia penki mokiniai klasėje. Ar tai yra didelis reikalavimas? Ar tai yra didelis reikalavimas dėl minimalaus leistino mokinių skaičiaus?
Esu labai dėkinga kolegoms, taip pat ir iš prezidentūros, prezidentūra dalyvavo ir kolegos, ir tikrai buvo atsižvelgta į ne vieną pasiūlymą. Noriu pabrėžti, kad prie kiekybinių kriterijų, jų, kaip sakiau, iš aštuonių yra du, yra numatyta, kad taip pat reikia atsižvelgti, apsisprendžiant dėl mažiausio leistino ir didžiausio leistino mokinių skaičiaus klasėje reikia atsižvelgti į mokinių poreikius, kalbą, geografinę padėtį ar regiono specifiką. To anksčiau nebuvo, su kolegomis tikrai ilgai diskutavome ir tai šiandien jau yra įstatyme.
Kolegos, noriu dar kelis žodžius apie patį Konstitucinio Teismo sprendimą, tai jis…
PIRMININKAS. Laikas! Nepykite, bet dabar kolegos labai principingai žiūrės į laikrodį, nes gerbiamam E. Jovaišai nedaviau pasisakyti, tai dabar jau prašom. Jau pasisakėte, labai ačiū, laikas baigėsi, nepykite. Bet, deja, dabar jau griežtai, nes jau užfiksavome, tad kitiems irgi…
Gerbiama V. Targamadzė. Prašom į tribūną. 7 minutės.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Mokyklų kriterijų įvardinimas Švietimo įstatyme yra labai svarbus, nes jais remiantis bus nustatomi Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių kriterijai. Būtent dėl jų buvo kreiptasi į Konstitucinį Teismą ir nuo jų priklausys, ar bus vykdoma antiregioninė politika ir bus dar didesnis postūmis mokyklų, ypač gimnazijų, naikinimui regionuose. Į tai aš ir noriu atkreipti dėmesį.
Taip, regionuose mokyklos yra brangios. Čia premjerė man yra tokią repliką pasakiusi. Bet galbūt reikia keisti požiūrį ir reikia galvoti apie švietimą ne kaip apie išlaidas, o kaip investiciją į ateitį? Ir štai keletas momentų. 4 straipsnis, 43 straipsnio pakeitimas. „Mokykla bendrojo ugdymo programas gali vykdyti, jeigu atitinka visus šiuos bendruosius kriterijus.“ Taip, penki yra higieniniai kriterijai ir su jais galima sutikti. Bet 11 pozicijoje yra rašoma, pavyzdžiui: „Nevalstybinė mokykla ugdymą gali grįsti švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtinta savitos pedagoginės sistemos samprata.“ O valstybinė ar savivaldybės mokykla gali įgyvendinti pedagoginės sistemos elementus ir yra trys ribojimai: bendrosios programos, bendrieji ugdymo planai, tėvų (globėjų) sutikimas. Taigi unifikacija. O turėdami omenyje, kad dabar reikalinga ugdymo institucijų įvairovė ir ypač kad alfa karta yra atėjusi į mokyklas, mes turime ieškoti savitų pedagoginių sistemų ir ieškoti įvairovės.
Šio straipsnio 8, 15 dalyse nurodytų kriterijų reikšmės, tiek kiekybinės, tiek kokybinės, nustatomos Vyriausybės patvirtintose Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse. Noriu priminti, kad būtent dėl to buvo kreiptasi į Konstitucinį Teismą, nes tose taisyklėse yra numatyta gimnazijų trečiose klasėse, tai yra bendrojo ugdymo mokyklų 11 klasė, 21 vaikas nuo 2025 metų, o vėliau nuo 2026 metų – 31 vaikas. Tai reiškia, kad miesteliuose ir kaimiškose vietovėse gimnazijų klasės išnyks. Nepamirškime, kad nuo 2024 metų po 10 klasės dar bus privalomas PUPP’as. Reikia platesnį kontekstą matyti.
Be to, mažiausias mokyklos mokinių skaičius šiose taisyklėse buvo nurodytas 60. Kodėl būtent tokie skaičiai? Klausiau ne vieną kartą. Negali atsakyti. Aišku, čia yra finansiniai, ekonominiai rodikliai, bet reikia suprasti, kad mažai skaitlingos mokyklos gali būti labai pravarčios organizuojant ugdymą, ypač sėkmingai veikiančios mažosios mokyklos. Jos yra ypač reikalingos, nes bus įtraukusis ugdymas ir nėra taip paprasta važinėti, kai yra nesutvarkyta infrastruktūra. Ir šiandien aiškinimas, kad jei klasėje bus mažiau nei 21 vaikas ar vėliau – 31, yra keistai įdomus.
Juk galima organizuoti ugdymo procesą ir kitaip: tam reikalingi, galimi ir baseinai bendrojo ugdymo dalykų mokyklose, ir įvairios formos. Netgi EBPO pasiūlė keturis mokyklų modelius: plečiamas mokyklų ugdymas; ne mokykliniai, o išorės šaltiniai; mokyklos kaip eksperimentavimo vieta; mokymasis visur. Iš tiesų, man labai keista, kad, kai buvo svarstoma Švietimo ir mokslo komitete, nenori įsileisti naujų kriterijų ir netgi ignoruojamas pažangos kriterijus, kuris buvo pasiūlytas Savivaldybių asociacijos, o jis yra ypač svarbus įtraukaus ugdymo įgyvendinimo kontekste. Na, man primena vaikystėje matytus arklius, bėgančius su akidangčiais, tik šį kartą akidangčiai dengia regionus. Regionai yra nematomi ir jie silpninami.
Drįstu priminti, kad regionuose taip pat gyvena vaikai ir jiems turi būti garantuotas ugdymas ir ugdymasis, jis turi būti prieinamas. Aš griaunu mitą, kad jie gaus tokį patį kokybišką ugdymą, kadangi nėra sutvarkyta infrastruktūra, taip pat jie negaus konsultacijų. Aš ne vieną kartą mačiau apsiverkusį vaiką, kai autobusiukas nelaukia ir vaikas verkia, kadangi nebus konsultacijų, negaus iš švietimo pagalbos. Mažos mokyklos nėra blogis.
Toliau reikėtų nepamiršti ir politinių partijų susitarimo dėl švietimo. Jame yra numatytas savivaldybių savarankiškumo didinimas, o čia, atvirkščiai, – yra apribojamas savarankiškumas. Juk savivaldybės ir turėtų spręsti, kam, kurioms mokykloms reikalingas didesnis finansavimas, kurioms yra mažesnis finansavimas, kur reikia išlaikyti klases, o kur nereikėtų. Reikėtų galvoti apie proporcingą finansavimą sąlyginėms klasėms, kad ir mažesnis mokinių skaičius būtų finansuojamas. Tai yra numatyta nevalstybinėms mokykloms, aš turiu omenyje, taisyklėse. Beje, pamirštamos mažos, kaip mes vadiname tarpusavyje, bendruomeninės mokyklos, kurios turi ir vaidina labai teigiamą vaidmenį mūsų švietimo sistemoje.
Reikėtų, iš tiesų, dar diskutuoti apie bendruosius ir specialiuosius kriterijus ir, įvertinus jų adekvatumą, mokyklų tinklo plėtotės poveikį skirtingoms savivaldybėms, įtvirtinti įstatymu. Taigi dar reikalingos diskusijos. Aš tikrai kviečiu ir merus, ir Savivaldybių asociaciją, ir tėvų organizacijas, ir visus nebūti abejingus, nes šitie kriterijai yra antiregioniniai ir jie turės labai didelį poveikį regionams. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau diskusijoje pasisakyti kviečiu gerbiamą R. Tamašunienę.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Ačiū, pirmininke. Mieli kolegos, pratęsdama gerbiamos profesorės mintį ir alegoriją su arkliais, noriu pasakyti, kad švietimo bendruomenė, laukdama eilinės reformos, tikisi Pegaso, kuris suteiks sparnus mūsų švietimo bendruomenei, bet dar kartą tampa tuo asiliuku, traukiančiu didelę naštą, kuriam po kojomis metamos naujos kliūtys ir stebima, kaip jis įveiks tas kliūtis. Taigi, Vyriausybės teikiamas įstatymo projektas, kuris švietimo bendruomenei turėjo suteikti daugiau aiškumo ir galbūt išsvajoto stabilumo, kas mažai realu, atneša vėl didelį netikrumą ir net baimę dėl išlikimo, ypač regionuose. „Patirti sėkmę“, – buvo paminėta buvusios ministrės. Patirti sėkmę galime ir vietoje, bet pasirenkamas visai kitas kelias ir kriterijai, kuriuos numatoma perkelti į Švietimo įstatymą. Iš esmės jie yra skirti ne siekti pažangos ar ją pamatuoti, įvertinti kokybiniais rodikliais, o iš tikrųjų yra kiekybė, mokinių skaičius klasėje, mokinių skaičius mokykloje.
Mokyklos misija, ypač regionuose, yra daug platesnė, daug prasmingesnė nei žinių suteikimas, vertinimas pažymiais ir egzaminų rezultatai. Ir ne dešimtukai ar chemijos laboratorijos (nes mūsų buvusi ministrė yra chemijos mokytoja, galbūt dėl to ir tas akcentas – per tuos ketverius metus mes vis girdime žodžius „chemija“ ir „laboratorija“ ugdymo kontekste) išugdo asmenybes, ne tai. Todėl nei unifikuotos, nei standartizuotos švietimo įstaigos ir jų vertinimas nėra tinkamas ir net nėra leistinas, mano vertinimu. Apima toks déjà vu jausmas, kad grįžtame į tarybinę mokyklą, kurioje visi lygūs ir visiems po lygiai. Ar tokią asmenybę mes išugdysime, kūrybingą asmenybę, kuri vėliau kurs valstybės ateitį tokioje mokykloje? Vargu.
Sakoma, kad mokinys negalės mokytis dalyko ir nepasirenka fizikos, nesusidaro grupė, negali pasirinkti chemijos, nes vėl yra per maža klasė, kad nėra mokytojo. Ar mes taip sprendžiame mokytojų trūkumo problemą? Galbūt, kaip taip pat minėjo V. Targamadzė, reikia sudaryti kitokius mokymo planus, bendrus ugdymo planus su didžiosiomis mokyklomis arba su tomis mokyklomis, nebūtinai didžiosiomis, kur yra mokytojų profesionalų metodininkų, sudaryti sąlygas mokytojui atvykti pas vaiką, sudaryti sąlygas mokytis nuotoliniu būdu ir vis dėlto jam likti savo aplinkoje ir savo regione.
Įstatymas taip pat užprogramuoja (ne kartą čia paminėta) savivaldos teisės siaurinimą. Būtent savivalda atliepia bendruomenių lūkesčius ir poreikius. Ką mes darome? Mes siauriname ir bendruomenių galimybę išsisakyti dėl švietimo poreikio savo regione, savo miestelyje. Iš tikrųjų šie kriterijai ilgajai gimnazijai, tai yra tai tradicinei mokyklai – 1–12, iškelia didelius tiesiog išlikimo iššūkius.
Po svarstymo, tiesa, komitetas taip pat suprato, kad ne tuo keliu einama. Tos finansinės sankcijos, kurios gresia savivaldybėms, yra diferencijuotos, bet vis viena net ir diferencijavimas neatliepia Europos vietos savivaldos chartijos, o tai, ką galima spręsti savivaldos lygmeniu, paliekama Vyriausybės diskrecijai.
Taip pat savivaldybei užtikrina šitie kriterijai, mano vertinimu, teisę virsti mokyklinių autobusiukų garažais, servisais ir vežioti vaikus, o ne mokyti savo krašto jaunąją kartą, kuri jaustų ryšį su savo regionu, su to regiono tradicijomis ir planuotų čia, gavusi išsilavinimą, savo ateitį.
Kalbant apie tautines mažumas, buvo paminėta ir, ačiū Dievui, po svarstymo jau galima šiek tiek kvėptelti, kad bent jau atsiminta, kad yra apie 100 bendrojo lavinimo ugdymo įstaigų, kuriose mokomoji kalba yra ne lietuvių kalba, bet kuri įgyvendina švietimo bendrojo ugdymo planus mūsų Respublikoje, ir tai yra apie 20 tūkst. mokinių. Išvis nebuvo paminėtos kriterijuose tos mokyklos. Ačiū komitetui, kad vis dėlto bent tiek patobulino. Mano vertinimu, valstybė turi suteikti galimybę ugdytis gimtąja kalba, ir mes turime tokią tikrai unikalią, gerą sistemą, vertėtų ir pasigirti tuo įstatyme, ir nepraleisti progos paminėti tautinės mažumos mokyklos, tautinių mažumų ugdomosios kalbos šiame įstatyme. Mes bandome kitais žodžiais kažkaip ten pamuilinti, pakišti po straipsniais, kad reikia dar geros fantazijos atrasti, kur čia apie tave kalbama įstatyme.
Svarstant įstatymo projektą neteko girdėti mokslinių argumentų, tyrimų arba ekspertinės nuomonės, kurios čia siekia opozicijos atstovai, kad iš tiesų kokybė iš dalies yra kiekybinė išraiška. Todėl aš galvoju, kad privačios mokyklos, kurios yra išskirtos tarp kriterijų, kurios gali pasirinkti savo ugdymo planus, pritraukia į savo švietimo įstaigas būtent tuo, kad klasėje nėra daug mokinių, mokymas yra individualizuotas ir kiekvienas vaikas pagal savo gebėjimus, pagal savo gabumus gali maksimaliai atsiskleisti. Ar tai bus matematinio mąstymo ugdytinis, ar galbūt humanitaras, turintis dovaną žodžiais gražiai reikšti mintis, – kiekvieno vaiko gebėjimai yra skirtingi. Tai, kad vaikai kelerius metus nepasirenka chemijos ar fizikos valstybinio egzamino, nėra rodiklis…
PIRMININKAS. Laikas!
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). …mums būtent tokiais skaičiais vadovaujantis…
PIRMININKAS. Dėkoju.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). …tuos kriterijus tvirtinti.
PIRMININKAS. Dėkoju, laikas! Dabar gerbiama L. Nagienė kviečiama diskutuoti. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų daug padaryta. Konstitucinis Teismas pripažino, vis dėlto po pusantrų metų mes diskusiją turime, kad Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklės prieštaravo Konstitucijai. Aš gerai atsimenu pačią pradžią. Ironizavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija: ką jūs čia pasieksite, ko jūs čia siekiate? O mes siekėme, kad tai būtų įtvirtinta įstatyme, tai yra kad bet kuriai valdžiai keičiantis nebūtų labai lengva taisykles pakeisti ir labai lengvai uždaryti mūsų regionų mokyklas. Ledus pralaužėme, bet ar viską padarėme keisdami šį įstatymą? Gerbiama ministrė Jurgita paminėjo, sako, kokybiniai rodikliai jau atsirado įstatyme, bet ar tikrai to mes šiandien siekiame? Mes visą laiką akcentuojame kokybinius rodiklius, tai yra kokie vertinimai, kaip išlaiko mūsų abiturientai abitūros egzaminus, tai yra baigiamuosius, kokius rezultatus pasiekėme. Praėjusiais metais tikriausiai visiems matematika buvo smūgis, kokie buvo rodikliai. Ar šiandien mes tą numatėme šiame pateiktame įstatymo projekte?
Bandėme mes siūlyti į įstatymą įrašyti ugdymo kokybės standartus, tai yra numatyta ir partijų susitarime dėl švietimo klausimų, tačiau buvo pasakyta, kad ugdymo kokybės standartų mes neturime, tai yra tiktai fikcija. Aš vis dėlto siūlyčiau grįžti prie šitų standartų, kad kokybiniai rodikliai atsirastų. Galbūt kai kuriuos kokybinius rodiklius dabar galėtų nustatyti ir pati Vyriausybė, įvertindama, pasitelkdama mokslininkus, ekspertus, praktikus. Tai galėtų būti padaryta. Vis dėlto priėmimo stadijoje šią įstatymo pataisą mes siūlome.
Kitas momentas. Aš kalbėsiu apie 14 straipsnį (8 dalies pakeitimą). Jeigu jūs atkreiptumėte dėmesį, kažkodėl kalbama išskirtinai apie gimnazijas. Aš kalbėsiu apie ilgąsias gimnazijas. Ilgosios gimnazijos nėra išskirtos Švietimo įstatyme, paminėtos, bet tai yra nuo 1 klasės. Šitos ilgosios gimnazijos, mes žinome, yra gyvenvietėse, tose didesnėse gyvenvietėse. Ten yra numatyta… Kodėl išskyrė 14 punktą, negaliu pasakyti, mes jam nepritarėme. Nustatyta, kad yra atsižvelgiama, ar atitinka klasių skaičių. Ką reiškia klasių skaičių? Mes klasių skaičių jau turime numatytą Vyriausybės nutarime. Gimnazijos trečioji ir ketvirtoji klasės turi turėti dvi paralelias klases. Tokiu atveju pasižiūrėjus daugiau negu 100 gimnazijų, ilgųjų gimnazijų, jos tokių dviejų klasių komplektų tikrai niekada nesudarys. Jei nebus pakeistas šis nutarimas, faktiškai tokiu atveju šios gimnazijos virs progimnazijomis ir tokiu atveju gyvenvietėje, to regiono didesnėje gyvenvietėje, neliks gimnazijos. O ką reiškia, kai tokiame didesniame miestelyje, kur 4 tūkst., 5 tūkst., 3 tūkst. gyventojų, nėra gimnazijos? Kur tėvai kraustosi ir kur išsikelia? Ten, kur jų vaikams patogu lankyti mokyklą. Mes sakome dabar apie šitą reformą kartais kai kuriais klausimais, kad mes matome ne priartinamą prie vaiko reformą, o tolinamą nuo vaiko.
Aš ačiū sakau Švietimo ir mokslo komitetui. Iš tikrųjų į daug pastabų buvo atsižvelgta, yra daug pataisyta, jeigu pažiūrėtume į pirminį projektą, koks buvo pateiktas pirminis variantas. Tikrai yra ir gerų dalykų. Atsižvelgta ir į kai kuriuos kokybinius kriterijus. Įrašyta bent kokybė 28 straipsnyje, ji paminėta. Atsižvelgta į regionų specifiškumą, kaip ir paminėjo gerbiama Rita, kad vis dėlto mes turime ir Neringą, mes turime ir mažąsias savivaldybes, ten irgi tie klausimai yra sprendžiami. Iš tikrųjų yra ir gerų dalykų, bet mes iki galo dar to, ko mes siekėme, kad kokybės kriterijai turi atsirasti įstatyme, nepadarėme. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir dal galėčiau pakviesti diskutuoti gerbiamą I. Kačinskaitę-Urbonienę, bet jūs jau tikrai būsite paskutinė ir jau viršysite numatytą laiką. Aš prašysiu kuo glausčiau. Prašom.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mes dėl tinklo taisyklių, dėl mokyklų tinklo ir savivaldos santykio čia diskutuojame jau turbūt dvejus ir gal šiek tiek daugiau metų. Visą laiką tas pats klausimas: ar iš viršaus turėtume reguliuoti, ar suteikti daugiu teisių savivaldai pačiai reguliuoti ir spręsti, kaip tvarkytis tinklą? Mano supratimu, šis įstatymų pakeitimo paketas ne visai dėl tinklo, jis yra dėl keliamų kriterijų kiekvienai mokyklai – būti ar nebūti? Ir tai bus nuspręsta Vyriausybės nutarimu ir taip pat kai kuriais kriterijais, kurie yra dabar numatyti projekte.
Gal su dalimi kriterijų ir būtų galima sutikti, nes tikrai gera mokykla yra ir ta, kurioje yra visi ugdymo planai, ir ta, kur yra geras pasirinkimas ir taip toliau. Bet ko labai pasigedau šito įstatymo svarstymo metu, tai tiesiog diskusijos, diskusijos su visomis suinteresuotomis šalimis, ypač su regionais, nes, kaip jau ir minėjo čia kolegės prieš tai, didžiausią įtaką šitie pokyčiai turės būtent regionų teisei spręsti dėl mokyklų tinklo, dėl mokyklų išlikimo regionuose. Tos diskusijos tikrai pritrūko, nes ir laiko buvo labai mažai.
Taip pat buvo siūlymas atlikti ekspertinį vertinimą, poveikio vertinimą, tas irgi nebuvo padaryta, būtent didžiausias fokusas turėjo būti į regioninę politiką. Nebuvo suburta ir darbo grupė švietimo susitarimo kontekste, kai mes 18 punkte esam įsipareigoję suteikti daugiau galių savivaldai spręsti ir prisiimti atsakomybę už savo ugdymo įstaigas. Tai nebuvo padaryta ir tai, atvirai sakant, netenkina. Klasių dydžiai, komplektai ir visa kita nenulemia, ar tai yra gera mokykla. Čia tarsi preziumuojama, kad maža mokykla negali būti gera mokykla. Tačiau turime gražių pavyzdžių, kai yra užtikrinama kokybė, užtikrinami geri rezultatai ir mažose mokyklose. Dabar pagal šias įstatymo nuostatas mažų mokyklų arba tokio lankstumo dėl mažų mokyklų išlikimo nebeliks.
Taip pat antrinu, kad nesusitarta ir dėl ugdymo kokybės vertinimo, ką mes laikysime, kad tenkinami tie kokybės kriterijai, ar oficialius Nacionalinės švietimo agentūros turimus duomenis dėl, tarkim, pažangos vertinimo, ar kokius kitus dalykus. Dėl to nėra susitarta nei su politikais, nei su švietimo bendruomene, todėl tas taip pat netenkina.
Na, ir ta masinė centralizacija, apie kurią minėjau jau praeito įstatymų paketo svarstymo metu. Valstybinių mokyklų unifikavimas ir bendras fonas tai yra labai daug vykstančių švietimo sistemoje pokyčių: tiek bendrojo ugdymo programų atnaujinimas, įtraukiojo ugdymo pradėjimas visose mokyklose, taip pat įvairių papildomų patikrinimų įvedimas, galų gale tokių fizinių, mechaninių, kaip finansavimas, centralizuotas priėmimas – tie visi pokyčiai tikrai kelia didžiulį nerimą ir dar prie šių pokyčių atsiranda šitie pakeitimai.
Raginu susilaikyti dėl šio įstatymo projekto. Iki Konstitucinio Teismo sprendimo įsigaliojimo turime dar visą pusmetį. Galime padiskutuoti, suburti darbo grupę ir tada apsispręsti. Dabar, kolegos, siūlau neskubėti ir siūlau geriau susitarti tiek tarpusavyje, tiek su visa švietimo bendruomene.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar į tribūną kviečiu grįžti Švietimo ir mokslo komiteto pirmininką gerbiamą A. Žukauską. Jeigu galėtumėte jį atlaisvinti, gerbiamą komiteto pirmininką… Kviečiu jus į tribūną, svarstysime pasiūlymus dėl 1, 2, 3, 4 straipsnių.
Dėl 4 straipsnio buvo Seimo narės L. Nagienės pasiūlymas, jam komitetas nepritarė. Aš sudarysiu galimybę gerbiamai L. Nagienei. Ai, jos nėra. Bet ji buvo, ji ką tik pasisakė diskusijoje. Atkreipkite dėmesį, kad mes svarstome jos pasiūlymą, tiksliau, svarstytume, jei ji būtų salėje. Labai negerai, kad jos nėra. Gal pakvieskite, nes mes negalime eiti toliau.
Gerai, jeigu nesusiję, galbūt R. Tamašunienės ir Č. Olševskio galime? Gerbiamas komiteto pirmininke, paklausčiau taip: ar R. Tamašunienės ir Č. Olševskio siūlymas yra susijęs, ar mes galime pirmiau svarstyti jį? Jeigu galime, tai mes galbūt galime tada pirma dėl šito apsispręsti, o paskui… Galime. Gerai, tada gerbiama R. Tamašunienė galėtų mums pristatyti.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Šiaip komitetas parašė, kad nepritarta, bet iš tikrųjų šio pasiūlymo pirmajai daliai komitetas šiek tiek pritarė ir visus šiuos bendruosius kriterijus pakeitė, nes dabar yra šeši privalomi, kiti du jau yra su išimtimis. Mano idėja ta ir buvo.
Antras dalykas, kad aš noriu įtvirtinti, kad bendrojo ugdymo mokykla, kurios nuostatuose numatytas mokymas tautinės mažumos kalba, užtikrina Švietimo įstatymo nustatytą asmenų teisę mokytis gimtąja kalba ir valstybine kalba, būtent bendrojo ugdymo programas ji vykdyti gali tada, kai atitinka 50 % leistino mažų… minimalaus skaičius. Tai nėra mano pateikiamas skaičius, tai būtų procentinė išraiška, jeigu Vyriausybė nustatytų tokius skaičius, kurie projektuojami dabar, kad būtų galima mokytis, sudaryti mažesnes klases, nes vaikai tose vietovėse, Vilniaus krašte, kitur, pasiskirsto į srautus pagal mokomąją kalbą… Yra kelios mokyklos ir jie pasirenka. Vaikų yra tiek, kiek yra, ir jų dėl to, kad mes nustatysime didelius skaičius, neatsiras daugiau. Aš labai prašau atsižvelgti. Šiaip iš dalies komitetas jau kitaip suformulavo, bet vis dėlto neįrašė dar – nepaminėjo atskirai mokyklų su tautinės mažumos kalba.
PIRMININKAS. Dėkoju. Bet jūs sakote – atsižvelgti. Jūs siūlote balsuoti? Gerai. Reikalaujate balsuoti dėl visos apimties jūsų pasiūlymo. Tada gerbiamas komiteto pirmininkas komiteto nuomonę. Prašom.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Komitetas nepritarė šitam siūlymui, tačiau jis pataisė tuos kiekybinius rodiklius įrašydamas, kad Vyriausybė, tvirtindama tuos kiekybinius rodiklius dėl minimalaus vaikų skaičiaus klasėje, dėl minimalaus skaičiaus mokykloje, atsižvelgtų į mokymo kalbą, regiono ypatybes ir geografinę padėtį. Iš dalies kaip ir kitokia formuluote buvo atsižvelgta į tai, bet konkrečiam siūlymui nustatyti procentus, kad 50 % nuolaida būtų skaičiams… tautinių mažumų mokykloms – šitam komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar prieš kalbės gerbiamas E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų iš dalies sprendimas buvo surastas, kaip ir sako komiteto pirmininkas. Daug kas gal bus numatyta ir Vyriausybės nutarimu patvirtintose taisyklėse. Tačiau vėlgi tautinių mažumų vaikai taip pat turi gauti gerą išsilavinimą. Nereikia užsiimti politika, na, išlaikymo tam tikroje vietoje nesudarant galimybių srautus pritaikyti, gauti tam tikrą išsilavinimą, mokytis ne tik vieną dalyką, kurio yra mokytojas, bet ir kitus dalykus, ypač svarbu dabar tikslieji mokslai. Iš tikrųjų negalime mes, politikai, padaryti įkaitais tų vaikų vien todėl, kad kažkam patinka, kad šioje vietoje būtų mokyklėlė, nors ten kokybės nėra. Vaikai turi gauti normalų išsilavinimą ir iš tikrųjų pretenduoti į aukštąsias mokyklas lygiai taip pat iš kiekvieno kaimelio, kaip ir iš kiekvieno miesto.
PIRMININKAS. Dėkoju. Balsuojame. Balsuojame dėl R. Tamašunienės, gerbiamo Č. Olševskio pasiūlymo. Kas pritaria pasiūlymui, balsuoja už, kas nepritaria, balsuoja kitaip. Pasiūlymas ką tik buvo aptartas. (Balsas salėje) Tuoj leisime. Gali būti tik replika po balsavimo, nes motyvus mes jau išsakėme.
Užsiregistravo 116, balsavo 115: už – 46, prieš – 24, susilaikė 45. Pasiūlymui nepritarta.
Dabar gerbiama Rita.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Aš noriu repliką kolegai konservatoriui. Įdomu, kokį jis tokį didelį licėjų pabaigęs, kad jis jaučia, kad toje mažoje mokykloje labai prastas ugdymas. O gal jis baigęs vis dėlto nedidelę regioninę mokyklą ir kažkodėl jaučiasi gerai čia tarp Seimo narių, gavęs kokybišką išsilavinimą? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau grįžtame prie gerbiamos Seimo narės L. Nagienės pasiūlymo. Sudarykime galimybę jums pristatyti. (Šurmulys salėje) Tylos salėje. Prašau. Gerbiama L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų nesinorėtų, kad vien tik ugdymo kiekybiniai rodikliai nulemtų mūsų tinklo pertvarką, todėl ir siūliau įrašyti punktą: vadovaujantis Vyriausybės patvirtintu ugdymo kokybės standartu. Jis, beje, yra apibrėžtas ir partijų susitarime, būtent tas punktas yra įrašytas. Buvo paaiškinta, kad tokio neturime ir panašiai. Aš siūlau, kad kokybė įstatyme turi atsirasti, ar kokybės standartas, ar panašiai, tai neturėtų būti vien tik skaičius. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūs siūlote balsuoti dėl savo pasiūlymo irgi visos apimties?
L. NAGIENĖ (DFVL). Taip.
PIRMININKAS. Gerai. Komiteto nuomonė.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Komiteto nuomonė – nepritarti, nes komitete nutarta, kad diskusijoms dėl ugdymo kokybės standarto reikia skirti daugiau laiko, o šio įstatymo projekte neįrašyti šios sąvokos. Iš tikrųjų mes turime iki sausio 1 dienos turėti visas naujas tvarkas, reikia dar aprašus paruošti, taisykles rudenį, todėl tikrai siūlome diskusijas dėl kokybės standartų pratęsti ateityje. Juolab komitetas dabar į įstatymą įtraukė tam tikras pataisas dėl ekspertinio vertinimo. Taip sakant, startas tam duotas, bet dėl konkrečių dalykų reikia daugiau laiko.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar gerbiama J. Šiugždinienė dėl vedimo tvarkos? Prašau.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Ne, aš norėjau repliką. Tai turbūt po…
PIRMININKAS. Po balsavimo replika. Dabar dėl motyvų E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, atrodo, kad mes čia pirmą kartą susirinkome, ir Švietimo ir mokslo komitetas, ir gerbiami profesoriai. Kiek laiko nenustato standartų, nesuranda formuluotės! Tai dabar nori per šitą įstatymą paimti ir surasti. Akademikas pasakė, kad laukia gilios diskusijos, iki šiol dar nesutarėme, o jūs norite įrašyti į įstatymą nesutartą dalyką. Šiuo atveju, manyčiau, iki kitų naujų metų yra gražaus laiko, padiskutuokime šia tema ir padiskutuokime dėl kitų temų, dėl mokyklų pasirinkimo ir kitų dalykų. Iš tikrųjų įstatymą priimti turime, nes jūs žinote, kad Konstitucinis Teismas taip liepia.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir už – gerbiama V. Targamadzė. Prašau.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad apie ugdymo kokybę yra kalbama, nežinau, kiek aš esu Seime, kiekvieną kartą primenu ir tai buvo galima padaryti. Čia ne Seimo narių darbas yra, profesorių. Galbūt jūs iš tikrųjų esate baigęs labai stiprią mokyklą ir galėtumėte tai padaryti. O Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir pavaldžios institucijos privalo tą padaryti, negalima žaisti muilu tviskančiais burbulais, ugdymo kokybė yra neapibrėžta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsuojame dėl Seimo narės L. Nagienės pasiūlymo. Trumpąjį balsavimą paleidžiu, vis tiek, man atrodo, visi salėje ir jau susėdę į savo vietas ramiai laukia balsavimo. Neveikia kažkas. Pakartojame balsavimą. Čia kažkas nusimušė. Na va, skubos darbą velnias renka. Balsuojame dėl Seimo narės L. Nagienės pasiūlymo, jam komitetas nepritarė. Motyvai ką tik buvo išsakyti.
Užsiregistravo 108, balsavo 108: už – 50, prieš – 19, susilaikė 39. Taigi pasiūlymui nepritarta.
Toliau buvo kitas Seimo narės L. Nagienės pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. Tenkina? Aha, nereikalaujate balsuoti. Gerai. Tada pagal komiteto redakciją. Dėkoju.
Toliau čia buvo R. Tamašunienės, Č. Olševskio, jau apsvarstėme. Tada dar buvo vienas gerbiamos L. Nagienės pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. Taip pat jūs sutinkate, nereikalaujate balsuoti. Gerai.
Toliau dėl 5, 6, 7 straipsnių nebuvo pasiūlymų. Dėl 8 straipsnio yra gerbiamos L. Nagienės pasiūlymas, jam komitetas nepritarė. Čia dėl 8 straipsnio. Ar jūs norėsite pristatyti? Čia yra žodis „proporcingai“.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ten yra dabar „sąlyginis“ įvertintas, tai aš faktiškai atsiimu, nes diskusija buvo dėl proporcingumo, bet galvoju, jeigu 63 straipsnyje įrašėme „sąlyginis“, tai sutinku su šiuo pataisymu. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju. Sutinkate, nereikalaujate balsuoti. Gerai. Dėkoju komiteto pirmininkui. Daugiau jokių pasiūlymų nebuvo.
Taigi motyvai dėl viso projekto. Už – E. Pupinis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tiesų šiandien paklausėme daug politinių kalbų, bet gaila, kad jos daugiau politinės. Gerbiama R. Tamašunienė buvo… Aišku, čia esame politikai, tai gerai, kad politinės kalbos, bet iš tikrųjų R. Tamašunienė buvo ministrė. Praeitą kadenciją 150 mokyklėlių paėmė ir užsidarė. Ir kažkaip stebuklas neįvyko, niekas nieko nepadarė. Kodėl nepadarėte? Mokyklos yra, o žmonės išvažiuoja, vaikai išvažiuoja. Kaip čia taip būna, kad jie paima ir išvažiuoja, nors mokykla yra? Jūs dabar norite atvirkščiai pasakyti, kad jie sugrįš į tuos kaimus?
Gerbiama ministre ir visi gerbiamieji, žmonės gyvena pradžioje ten, kur yra ekonominės sąlygos gyventi. Jeigu nėra tų ekonominių sąlygų, asfaltuokite kelių, kiek norite, gausite politinių dividendų, o tais asfaltuotais keliais, kaip buvo praeitą kadenciją, tie vaikai išvažiuoja į geresnes mokyklas. Pasaulio neapgausi. Iš tikrųjų mokyklos yra svarbu, bet ekonominės sąlygos svarbesnės.
Šiuo atveju tikrai šiuo metu reikia daryti… Vis dėlto pamatėme, kad iš tikrųjų pirmiausias dalykas – ekonominėms sąlygoms sukurti reikalingas kokybiškas išsilavinimas, o ne ten, kur vaikai ateina pavalgyti ir eina sau laimingi namo. Šiuo atveju darykime, gerbiamieji, viską, kad iš tikrųjų sutelktume pinigus, kad mokytojams mokėtume didesnius atlyginimus, kad iš tikrųjų vaikai turėtų pasirinkimus, kad būtų po kelis srautus, kad iš tikrųjų mokytųsi ne tik tai, kokie mokytojai yra, kaip matome dėl rusų kalbos. Jeigu rusų kalbos mokytojas yra, tai 75 % Lietuvos vaikų mokosi rusų kalbą, nes yra toks mokytojas.
Sudarykime sąlygas sutelkę pinigus parengti gerus specialistus, sudaryti vaikams sąlygas ir tada kalbėsime apie tai, kad vaikai norės ten gyventi, šeimos ekonomiškai bus stiprios ir niekas nenorės iš ten išvažiuoti, o ne atvirkščiai. Siūlau pritarti tam įstatymo projektui. Daug kam ministerija nustatys tam tikrus kriterijus. Dar galimybių yra, nes sąlygos nevienodos ir savivaldybės pagal dydžius…
PIRMININKAS. Dėkoju.
E. PUPINIS (TS-LKDF). …nevienodos, bet yra…
PIRMININKAS. Laikas!
E. PUPINIS (TS-LKDF). …numatytos sąlygos ir, mačiau, ministerija…
PIRMININKAS. Dėkoju. Laikas! Prieš kalbės gerbiama B. Pietkewicz.
B. PIETKIEWICZ (MSNG). Gerbiami kolegos, matau, kad diskusijų karštis pasiekė ir Seimo salę, bet iš tikrųjų šiam klausimui svarstyti turėtume skirti daugiau laiko. Kaip ir visi Švietimo ir mokslo komiteto opozicijos atstovai manau, kad tiesiog perkelti švietimo kūrimo taisykles į Švietimo įstatymą nepakanka. Tikrai reikia platesnių diskusijų ir kompromisinių sprendimų, jų laukia ir savivalda, ir regionų švietimo bendruomenės, ypač tautinių mažumų. Taigi tai pabrėžiame pateikę atskirąją nuomonę kaip Seimo nariai. Skubotai priimdami įstatymo pataisas nebūtinai gausime garsiai valdančiosios koalicijos deklaruojamą švietimo kokybę, užtat sulauksime Lietuvos regionų intelektualaus nuskurdinimo, važinėjimų išvargintų vaikų, tylaus, bet spartaus Lietuvos regionų nykimo. Iš tikrųjų kokybė yra svarbi, finansiniai rodikliai yra svarbūs, bet švietimas buvo ir yra labai brangus malonumas, nes jis yra kertinis mūsų visuomenės akmuo.
Šiandien Prezidentas labai žaismingai pasakė, kad valdantieji turi savo leitmotyvą – viskas nuspręsta. Taigi, vis tiek kviečiu susimąstyti, ar balsuoti už šį projektą, kol nėra nuodugniai išdiskutuotos nei šio įstatymo pakeitimo pasekmės, nei jo reali pridėtinė vertė. Labai ačiū. Susilaikysiu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar, gerbiami kolegos, buvo anksčiau reikalavimas atskirai dėl šitų projektų balsuoti. Ar vis dar toks yra, ar galėsime už bendrą paketą, nes nežinau, kaip leisti pasisakyti. Jeigu mes sutartume, kad balsuojame dėl visų trijų paketo, tai dabar galėčiau dar suteikti dėl motyvų tiems, kurie yra užsirašę. Jeigu tinka ir nereikalaujate atskirai balsuoti, tada už gerbiamas K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Kolega Edmundas turbūt ir yra pavyzdys, kad ir kaimo mokyklose žmonės ne tik žemdirbiais tampa. Žinau, jo mokykloje net keturios klasės buvo sujungtos ir, žiūrėkite, žmogus, Seimo narys, atrodo, dar kartais kalba ir nepadaro tokių loginių klaidų. Iš tikrųjų turbūt nereikia taip jau visiškai pagal vieną kurpalių lyginti ir priešinti miestą su kaimu. Turbūt šiuo atveju reikia pagirti tas kaimo mokyklas, kurios stengiasi. Dabar baigėsi egzaminai ir turbūt galėsime įvertinti, kiek tų šimtukininkų, kiek ten gerai besimokančių tų mokinių ir kiek įstos į universitetus. Turbūt tikrai tas skirstymas yra negražu ir turbūt negerai, todėl tikrai balsuojant kviečiu vadovautis ne tuo, iš kokio miesto ar kaimo esate, ne pagal regioniškumą balsuoti, bet pagal tai, kad žmonės tikrai turėtų galimybę pasirinkti ir galimybę mokytis galbūt arčiausiai namų, galbūt kam nors nepatogu, galbūt kas nors nori toliau. Tas ribojimas turbūt yra sąlyginis ir turėtume kalbėti, kad visgi žmonės turėtų arčiau namų tą mokyklą. Kolegos, tikrai balsuokite pagal sąžinę ir pagal širdį šiuo klausimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tikrai džiugu, kad Seimo nariai kartais kalba, o kartais ir be klaidų. Gerbiama I. Kačinskaitė-Urbonienė – prieš. Prašom.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tiesų kriterijus mes turime nustatyti ir jie turi būti aiškūs, nustatyti įstatyme, taip, kaip Konstitucinis Teismas pasisakė. Visgi šiame kontekste pritrūko laiko mums padiskutuoti. Padiskutuoti, kokie tie kriterijai turi būti, kas ta ugdymo kokybė. Šiandien čia, salėje, mes nesutariame ir tarp bendruomenės narių nesutarta, ką jau kalbėjome. Dar daugiau, neužsakytas joks poveikio ekspertinis vertinimas. Kokią įtaką vis dėlto tai turės tiek pačiai ugdymo kokybei, tiek švietimo sistemai, tiek ir regionų politikai? Įvertinus visą šitą kontekstą manytina, kad mes dar tikrai turime laiko išdiskutuoti šiuos klausimus iki kitų metų sausio 2 dienos ir padaryti taip, kad vis dėlto sutartume, kokie tie kriterijai turėtų būti taikomi tam, kad nuspręstų mokyklų likimą. Kaip aš jau minėjau diskusijoje svarstant, kad nekalbama apie tinklą, labiau kalbama apie keliamus reikalavimus kiekvienai mokyklai. Tie reikalavimai iš principo yra unifikuojami, visoms mokykloms tarsi nubrėžiamas vienas standartas ir tai nėra visiškai teisinga bendruomeninių, privačių mokyklų kontekste, nes jos turi galimybę pasiūlyti įvairovę, skirtingas kažkokias ugdymo sistemas, na, o valstybinės iš esmės pagal vieną kurpalių sustatomos. Štai nėra taip, kad visas įstatymas būtų blogas, tačiau jis neaprėpia visų svarbių klausimų, kurie ateina kartu su šituo įstatymu, o turint minty, kad vyksta ir šiaip labai daug pokyčių su bendrojo ugdymo programomis, įtraukiuoju ugdymu ir taip toliau, tiek tų pokyčių atnešti vienu metu gali būti labiau žalinga, negu naudinga. Kolegos, todėl siūlau susilaikyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už – gerbiama I. Šimonytė. Prašau.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš pradėsiu nuo to, kuo baigė gerbiama Ieva. Tai būtent tokia esmė ir yra, kad jokių pokyčių nėra siūloma, yra siūloma tiesiog įstatyme įtvirtinti kriterijus, kurie šiuo metu yra numatyti Vyriausybės nutarimu. Ir tie iš jūsų, kolegos, kurie buvo diskusijose dėl nacionalinio susitarimo, kas jau kas, bet tikrai turėtų prisiminti, kad, kai ten buvo diskutuojama dėl tinklo ir tinklo kriterijų, galiausiai buvo sutarta nesutarti. Buvo sutarta, kad tinklo klausimas yra Vyriausybės atsakomybės ir savivaldybių atsakomybės reikalas, nes mes galime diskutuoti metus, galime diskutuoti dvejus, trejus ir penkiasdešimt ir vis tiek greičiausiai tų diskusijų rezultatai bus tokie patys, – kad kas bebūtų pasiūlyta, tikrai netiks kiekvienam, kuris ten mato tam tikrą savo išlikimo aspektą. Kai aš dabar girdžiu apie tą priešinimą miesto, kaimo, regionų, dar ką nors, prieštaravimą regionų politikai…
Aš pacituosiu vieną iš mano labai gerbiamų Seimo kolegų, kuris prieš keletą metų, kai buvo valdančiojoje daugumoje, komentuodamas tą patį klausimą, pasakė štai ką: mes gyvename ir tos mokyklos gyvena tokiame politiniame lauke, kur yra partijų programos, kurios nusako vienokią ar kitokią liniją, ir tada kitos partijos stebi tas partijas ir sako: na va, tie naikina mokyklas, jeigu jas uždaro. Toliau buvo klausiama apie tas 170 mokyklų, kurios buvo uždarytos praėjusioje kadencijoje: ar politikai daro vaikams gera, neleisdami uždaryti mokyklų, arba prisidėdami, kad jos nebūtų uždarytos? Atsakykite atvirai. Ir tas pats žmogus sako: atvirai? Žinoma, kad ne.
Ir man atrodo, kad labiausiai šitos diskusijos turinys yra lemiamas to, kur konkretus kalbėtojas yra šiuo metu vykdomosios valdžios atžvilgiu. Tai Vyriausybė nesiūlo jokių naujų kriterijų, nesiūlo pradėti naujų diskusijų dėl tautinių mažumų mokyklų, ką čia kolegės bando daryti, nei dėl kitų dalykų, tiesiog siūlo išspręsti konstitucingumo problemą ir toliau judėti pirmyn. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš pasisakys gerbiama L. Nagienė. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų, nesu prieš visą projektą. Yra labai daug gerų dalykų atliepta, ką ir nusakė Konstitucinis Teismas. Bet gerbiamas Edmundas savo kalboje akcentavo kokybę. O kur yra kokybiniai kriterijai, kuriuos Laima ir kelia dėl ugdymo proceso? Pažanga. Kur mes šitą apibrėžėme? Todėl šiandien aš keliu klausimą. Ir dar vienas mano akcentas, kam išskirti gimnazijas? Dėl to Laima šiandien turi susilaikyti ir kviečia susilaikyti visą opoziciją vien dėl to, kad mes neturime kokybinių kriterijų. Geografiją, specifiškumą, regioniškumą – mes tai jau atliepiame įstatyme, bet yra kai kurių dalykų, kurie yra neatliepti. Apie tai kalbėjo ir akademikas E. Jovaiša, išsakydamas atskirąją nuomonę.
Iš tikrųjų, tai galėjo būti atskira diskusija gal ir savaitės, dviejų ar kiek. Paskui mes galėtume papildyti įstatymą, rudeniop labai ramiai priėmę, sudarę komisiją ar darbo grupę. Ne komisiją, o darbo grupę, kuri būtų tikrai atliepusi tuos pagrindinius kriterijus ir tikrai būtume įgyvendinę visas Konstitucinio Teismo nuostatas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsuojame dėl viso šio 1-12 paketo, tai yra projektas Nr. XIVP-2759(2), Nr. XIVP-2760(2) ir Nr. XIVP-2761(2). Tai yra Švietimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2759(2), kitas Švietimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2760(2) ir Profesinio mokymo įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-2761(2). Balsuojame.
Užsiregistravo 120, balsavo 120: už – 68, prieš – 11, susilaikė 41. Taigi projektams yra pritarta po svarstymo. Dabar gerbiamas V. Ąžuolas per šoninį mikrofoną. Replika po balsavimo. Prašau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Aš premjerės norėčiau paklausti, kodėl jūs nustatėte tokią finansavimo tvarką, kad, pavyzdžiui, A. Landsbergienės mokyklai, kurioje mokėsi septyni vaikai, skyrėte finansavimą, o tiems patiems septyniems vaikams, kurie mokosi savivaldybės mokykloje, neskiriate finansavimo? Plius, savivaldybei draudžiate net prisidėti prie tokios klasės. Taip pažeidžiamos savivaldos teisės! Nepabėkite, atsakykite, kodėl diskriminuojate ir tyčiojatės?
PIRMININKAS. Dėkoju. Ačiū. Dabar gerbiamas V. Valkiūnas per centrinį mikrofoną.
V. VALKIŪNAS (DPF). Mano balsą įskaitykite prieš.
PIRMININKAS. Jūsų balsą įskaitysime prieš tada. Gerai.
15.45 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 16, 29, 46, 47 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2743(2) (svarstymo tęsinys)
Dar, gerbiami kolegos, esame apsvarstę 1-11 klausimą – Švietimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2743(2). Balsuojame dėl šio projekto.
Užsiregistravo 113, balsavo 112: už – 98, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 14. Taigi yra pritarta po svarstymo.
15.45 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 55 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2750(2), Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2751(2) (svarstymas)
Dabar, gerbiami kolegos, judame pagal darbotvarkę toliau. Darbotvarkės 2-2.1 klausimas ir 2-2.2 klausimas – tai yra Vietos savivaldos įstatymo projektas Nr. XIVP-2750(2) ir Konkurencijos įstatymo projektas Nr. XIVP-2751(2). Ekonomikos komiteto pranešėjas – gerbiamas K. Starkevičius, bet, kiek aš žinau, jo nėra. Galbūt kas nors iš Ekonomikos komiteto galėtų pagarsinti komiteto išvadą? Gerbiamas A. Kupčinskas pagarsins išvadą. O toliau posėdžiui pirmininkaus Pirmininko pavaduotojas gerbiamas J. Jarutis. Prašom. Dar kol kas dar balsavimo langas, jeigu apsvarstysime, galėsime balsuoti.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, komitetas svarstė, pastabų negavo. Sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms bendru sutarimu. Dėl lydimojo įstatymo – analogiškai.
PIRMININKAS (J. JARUTIS, LVŽSF). Ačiū, kolega. Bendroji diskusija. Prašom. Gerbiamas V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mieli, gerbiami kolegos, šiandien teikiamas savivaldybėms toks svarbus įstatymo projektas, tai yra joms pačioms per savo įstaigas valdyti už savo biudžeto lėšas pastatytus nekilnojamojo turto objektus, deja, bet netaikant konkurencingumo procedūros. Kalbant apie konkurenciją ir apie konkurencingumą, be jokios abejonės, konkurencija yra rinkos variklis, yra mūsų rinkos ekonomikos gerovės variklis. Tačiau neretai mažose savivaldybėse susidaro situacija, kai mes turime problemą, kad savivaldybė nori pastatyti, įsteigti viešuosius objektus ir teikti viešąsias paslaugas, kurios nebūtinai ūkiškai, komerciškai yra apsimokančios, todėl tenka ieškoti nelengvų sprendimų.
Asmeniškai man, daug metų dirbusiam versle, yra labai sudėtinga pritarti, kad tokiu sprendimu iš principo mažinama konkurencija. Bet įstatyme aiškiai numatoma, kad taikomos tam tikros išimtys, tai yra tik švietimo, kultūros ir sporto objektams. Iš principo yra pateikiamas baigtinis sąrašas: koncertų salės, muziejai, parodų rūmai, bibliotekos, kultūros namai, sporto salės, maniežai, stadionai ir baseinai.
Deja, paliktas žodelis „ir kita“, dėl to manyčiau, kad jeigu pritarsite, teiksime mes siūlymą, galbūt ir daugiau Seimo narių norės pasirašyti, žodelį „ir kita“ išbraukti vien tam, kad prie baseinų, kino teatrų visiškai netyčia negalėtų prilipti viešbutis. Kadangi reikia tą baseiną prižiūrėti ir prie stadiono reikia apgyvendinti sportininkus, staiga jis jau tampa ne tik stadionu, bet visa verslo imperija.
Aš jums, mieli kolegos, pasakysiu labai įdomų pavyzdį. Yra tokia stebuklinga Druskininkų savivaldybė. Nepatikėsite, tai yra pats didžiausias pramogų verslininkas Alytaus apskrityje, turintis du viešbučius. Druskininkų savivaldybė per savo akcines bendroves valdo du viešbučius, naktinį klubą, „AQUA parką“ su visomis pramogomis ir, žinoma, užsiima komercija nuomodama patalpas, tai yra nekilnojamojo turto vystytoja. Taip nutiko, nes įsteigė akcines bendroves ir puikiai maitinasi. O maitinasi dėl to, kad prie viso šito sugeba už tas pajamas finansuoti savo propagandinį leidinį, vietos valdžios leidinį „Mano Druskininkai“, reklamomis, dotacijomis.
Ką tai reiškia? Noriu atkreipti dėmesį, kad yra tam tikras pavojus, kai savivaldybė gauna tam tikras pajamas, netiesiogiai susijusias su veikla, gali tas pajamas įvairiai manipuliuodama ir naudoti siauriems grupiniams interesams tenkinti. Tai yra rizika. Bet jeigu mes pasiektume ir išbrauktume siūlymus „ir kita“, aš manau, mes turime blaiviai vertinti, kad patys stadionai arba patys baseinai nepasistato, tikrai komerciškai, ūkiškai jie neapsimoka, tačiau jie yra reikalingi gyventojams. Tam tikroms išimtims su skausmu širdyje, nes tai tikrai su konkurencija tam tikrais atžvilgiais prasilenkia, vis dėlto reikėtų pritarti. Tiek trumpai. Ačiū, kolegos.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Toliau kalba G. Paluckas. Prašau, Gintautai. Ruošiasi K. Masiulis. Jo nematau.
G. PALUCKAS (LSDPF). Mieli kolegos, aš galbūt diskutuoti nebūčiau užsirašęs, bet pamačiau, kad du labai radikalių nuostatų kolegos užsirašė. Vienas su labai prasta, neigiama patirtimi iš Druskininkų, mėgina ją primesti visai Lietuvai, o kitas paprastai tiesiog neigiamai atsiliepia apie daugelį, sakykime, bendros logikos, racionalios logikos reikalaujančių, sveiko proto reikalaujančių klausimų.
Kolegos, šis pasiūlymas kyla iš labai praktinių problemų, iš labai praktinių sumetimų, kai į už valstybės, savivaldybių ar europines lėšas išvystytos įvairios infrastruktūros objektus, į jų eksploatavimą, operavimą ima pretenduoti privatūs (juridiniai) subjektai, kurie iki tol ten nematė jokio biznio, jokios racionalios ekonominės logikos ten investuoti. Būtent dėl šios priežasties gimė šis projektas. Aš galiu priminti aibę atvejų nuo pat tų laikų, kai buvo sudievinta rinkos ekonomika, buvo priimti įstatymai, o paskui jie buvo švelninami dėl daugelio savivaldybių teikiamų paslaugų, kai atliekų vežėjai pradėjo terorizuoti ir skandinti miestus arba dideliais įkainiais, arba šiukšlėmis. Tokių atvejų buvo ne vienas. Todėl aš tikrai nepritariu, kad išbrauktume arba siaurintume pačią sąvoką, dabar numatytą įstatyme.
Tikrai, kolegos, kviečiu pasitikėti tais kolegomis, kurie turi ir praktinės viešojo administravimo, paslaugų teikimo ir valdymo patirties savivaldybėse, ne tokios dramatiškos kaip kolegos iš Druskininkų, bet normalios, racionalios ir ekonominės. Todėl kviečiu palaikyti įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Kviečiu K. Masiulį pasisakyti. Prašau, gerbiamasis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, čia liberalai man replikuoja, kad aš turėčiau būti labai liberalus. Aš toks ir esu. Bet dėstydamas ir susidūręs, kaip ir kolega G. Paluckas, su gyvenimo tikrove aš žinau, jau iš teorijų, iš knygų žinojau, kad viešajame sektoriuje tikrai nebūtina viską privatizuoti. Viešasis sektorius daug kur pats efektyviau ir geriau suteikia viešąsias paslaugas. Jeigu mes atiduodame verslui, jos pabrangsta. Vadinasi, už tai sumokės gyventojai. Verslas pradžioje apauksina pažadais, o realybė yra labai prasta.
Mano patirtis truputį senesnė negu pono G. Palucko, aš atsimenu A. Zuoko laikus, buvau vicemeru. Tuomet ir mačiau, kaip buvo nuomojami „Vilniaus šilumos tinklai“, kuo tai baigėsi. Aš turėjau porą bylų su ta nuostabia įmone „Dalkia“ ir visokiomis „Litesko“, mačiau, kaip jie buvo apraizgę visas savivaldybes ir kuo tai virto. Lygiai taip pat teoriškai žinau, kad jei pati savivaldybė tiekia maitinimo paslaugas moksleiviams, ligoninėms ar dar kam nors, tai ir verslas, restoranai turėtų tiekti. Irgi pigiau išeina, skaniau ir sveikiau. Tai tikrai taip yra. Nereikia esant liberaliai ekonomikai siekti, kad visas paslaugas, viešąsias paslaugas – viską valdytų vien tik verslas. Kviečiu pritarti šiai idėjai.
Lygiai taip pat mačiau, kad tie žodžiai „ir kita“ kai ką gąsdina. Aš noriu pasakyti, kad nereikėtų ir to bijoti. Labai aiškiai po to pasakyta, kad kultūros ir kituose panašiuose sektoriuose, tai tikrai paslaugų sektoriuje. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Dabar svarstymas. Nuomonės už, prieš. Tuoj, minutėlę. Už kalba A. Skardžius. Prašau.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Matau, kad įžūlūs verslininkai, pasikinkę Konkurencijos tarybą, verčia už mokesčių mokėtojų pinigus įrengtą infrastruktūrą atiduoti jiems eksploatuoti. Na, turbūt įžūlumas peržengia visas ribas? Mane tiesiog stebina, žvelgiant į pagrindiniame Ekonomikos komitete svarstomą šį klausimą, kada inovacijų viceministrė kalba tarsi tie verslininkai, tarsi ji būtų įmonės „Infrastruktūra LT“ darbuotoja. Žodis į žodį, ką nepatenkinti akcininkai surašė Seimo nariui, kuris teikė šias pataisas.
O kas vis dėlto yra „Infrastruktūra LT“? Pažvelgus į istoriją matyti, kad akcininkai įkūrė Rusijoje banką „Capital bank“. Kažkaip tas bankas užsilenkė. Taip pat tai susiję su „Litexpo“ valdymu. Man nieko nuostabaus, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija gulasi kryžiumi už šį projektą. Asmeniškai aš esu prieš vidaus sandorius, tačiau tokio įžūlumo, kada pasikinkoma tokia tarnyba ir toks teisinis reglamentavimas ir taip meistriškai bandoma žongliruoti…
Man kelia nerimą ir ta situacija, kad su šia įmone yra susijęs ir Nacionalinės sporto agentūros vadovas ponas M. Špokas ir jo šeima. Vyriausybė iki rytojaus jau baigs svarstyti projektą, kad sporto infrastruktūrą perduotų šiai agentūrai. Ar neiškils tų pačių problemų nacionaliniu mastu ir ar ne ši įmonė inicijavo šį projektą, kad būtų perduoti ne tik baseinai, bet ir nacionalinė infrastruktūra privačiam koncesininkui? Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir prieš kalba A. Armonaitė. Prašau.
A. ARMONAITĖ (LF). Aš keletą dalykų norėčiau pasakyti. Visų pirma, nepaneigdama praktinės problemos, kuri kilo vienai, gal kitai konkrečiai nedidelei savivaldybei, aš noriu truputėlį atkreipti dėmesį, kad įstatymo pakeitimais de facto yra įteisinami vidaus sandoriai. Tai turės efektą ne tik sporto, kultūros, švietimo infrastruktūrai ir paslaugoms, bet tai turės efektą ir kitai ūkinei veiklai, nes pagal formuluotę, kurią dabar turime įstatyme, juodu ant balto yra parašyta „ir kita“.
Aš ne visai suprantu, kodėl yra taip skubama. Galima būtų ir aš rytoj paprašysiu Seimo valdybos kreiptis į Vyriausybę išvados. Tuo labiau kad yra ir Specialiųjų tyrimų tarnybos labai aiškių nuogąstavimų, Konkurencijos tarybos labai aiškių nuogąstavimų, Konstitucinio Teismo išaiškinimai ir jurisprudencija, kuriuos vis dėlto turėtų atitikti šis įstatymo projektas, nepaisant jo pozityvių tikslų.
O ponui A. Skardžiui noriu pasakyti: kreipkitės į STT, jeigu turite kokios nors informacijos, ir čia tiesiog nemanipuliuokite, nežongliruokite, nedarykite visokių užuominų. Jeigu turite, eikite į tarnybas ir tarnybos išsiaiškins. Aš agituoju šitame etape vis dėlto nepalaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, nuomonės išsakytos. Kadangi dar tebesame balsavimo lange, tai svarstymo stadijoje balsuojame dėl šio įstatymo projekto. Prašau balsuoti dėl dviejų: dėl Vietos savivaldos įstatymo ir Konkurencijos įstatymo.
Užsiregistravo 110, balsavo 109: už – 93, prieš – 4, susilaikė 12. Po svarstymo pritarta.
Repliką po balsavimo – A. Skardžius. Prašau.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš gerbiamai ministrei A. Armonaitei norėčiau atsakyti, kad faktas kaip blynas, nežinau, kodėl tarnybos miega, tai akivaizdi sąsaja, akivaizdus protegavimas ir akcininkų grynas šantažas pataisų teikėjo. Akivaizdžiai akcininkai „Infrastruktūra LT“ spaudžia Seimo narius, kad nebūtų teikiama pataisa. Akivaizdu. Galite dar kartą pasitikrinti, ponia Aušrine Armonaite. Prašome neproteguoti vienos bendrovės, kad jai būtų perduotas savivaldybės ir galbūt valstybės turtas Vyriausybės nutarimu.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū, kolegos. Nuomonės išsakytos, sprendimas priimtas. Noriu pasitarti, kolegos, mes gerokai vėluojame pagal darbotvarkę ir kai kurie klausimai iš popietinės darbotvarkės… Kiek žinau, rezervinį 3 klausimą norėtų pristatyti ponas R. Juška, jeigu leistumėte, nes yra suplanuoti susitikimai ir matosi, kad nespės. Jeigu… (Šurmulys salėje) Galime bendru sutarimu pritarti? Gerai. Ričardai, prašom į tribūną. Ir gal dar spėsime pabalsuoti dėl šito, nes vis dar yra balsavimo langas. Prašom.
16.01 val.
Regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2908 (pateikimas)
Prašom. R. Juška. Rezervinis 3 klausimas, tuoj pagarsinsiu – Regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Prašom.
R. JUŠKA (LSF). Gerbiami kolegos, regionų plėtros tarybos jau yra patvirtinusios regionų plėtros planus, kuriuose numatomi regionų plėtros tikslai ir uždaviniai. Pagal tai planuojamos įgyvendinamos pažangos priemonės ir projektai. Regionų plėtros planuose numatyti tikslai ir uždaviniai yra labai įvairūs ir apima platų diapazoną projektų, juos įgyvendinant kartais reikia vykdyti specifines, sunkiai iš anksto numatomas funkcijas.
Atsižvelgiant į tai, siūloma papildyti regionų plėtros tarybų funkcijas nustatant, kad regionų plėtros tarybos gali vykdyti ir kitas regionų plėtros tarybų nuostatuose nustatytas funkcijas, kurios neatsiejamai susijusios su Regioninės plėtros įstatymo 12 straipsnyje nurodytais regionų plėtros tarybų veiklos tikslais. Jei vertintume tai, daugelis ministerijų yra patvirtinusios regionų pažangos priemonių finansavimo gaires ir netrukus bus skelbiami kvietimai dėl projektų. Siūloma šį įstatymo projektą svarstyti skubos tvarka. Komitetas pritarė bendru sutarimu, vieningai.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Klausti jūsų niekas nenori.
R. JUŠKA (LSF). Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonės už, prieš? Taip, R. Tamašunienė kalba už. Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Aš tikrai komitetui noriu padėkoti, kad vis dėlto jie įgyvendina buvusios Vyriausybės priimtus gerus sprendimus būtent dėl regionų ir regionų plėtros. Per metus buvo parengtas Regionų plėtros įstatymas, kuris leido susiformuoti regionų plėtros taryboms, ir tai sudaro sąlygas savivaldybių merams ir tarybų nariams spręsti savo regionų klausimus, pasirinkti būdus, įgyvendinti Nacionalinio pažangos plano strategiją tais būdais, kurie jų regionui dėl jų regiono specifikos ir unikalumo yra reikalingi. Bet iki šiol (jau trejus metus pasibaigę) niekaip negalime parengti pažangos priemonių gairių. Kai kurios šitos Vyriausybės ministerijos iki šiol stabdo ir savivaldybių merai nuolat kreipiasi į VVSK, į kitas institucijas sakydami, kad tie investiciniai projektai, kurie svarbūs jų gyventojams ir dėl viešųjų paslaugų suteikimo, brangsta, kaskart brangsta, prarandamos lėšos. Dėl sprendimų nebuvimo tai ir vyksta. Todėl iš tikrųjų šis įstatymo projektas yra reikalingas, yra laukiamas. Labai siūlau balsuoti ir pagreitinti tuos procesus, kurių nesugebėjo padaryti Vyriausybė.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama kolege. Gal galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Triukšmas salėje) Dar ministrė nori. Prašom per šoninį mikrofoną.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Aš tiesiog norėčiau kreiptis ir pasakyti dėl gairių, kad 8 iš 14 jau yra patvirtintos. Taip, tikrai dar dėl keleto vyksta procesas, bet procesas juda į priekį ir tai bus padaryta artimiausiu metu.
PIRMININKAS. Ačiū. Bendru sutarimu, nėra ginčų? Norite balsuoti? Balsuojame. Prašom. Kas už tokį sprendimą, prašom balsuoti.
Kažkas prašė balsuoti. Balsuota vienbalsiai: už – 115. Pritarta po pateikimo. Kaip pagrindinis siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Komitetas siūlo skubos tvarka. Galime pritarti skubai? Bendru sutarimu. Ir svarstyti birželio 27 dieną. Tinka taip? (Balsai salėje) Birželio 22 dieną. Spėsite apsvarstyti komitete? Gerai. Tada svarstymo data – birželio 22 diena. Ačiū, kolegos.
16.06 val.
Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 151, 152 straipsniais ir priedu įstatymo projektas Nr. XIVP-1457(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5 straipsnio pakeitimo ir papildymo kai kuriais straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-1457(2). Pašom. K. Mažeika. Prašom.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Frakcijos vardu noriu paprašyti valdančiųjų, kurių čia nėra, pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Prašo pertraukos iki kito posėdžio. Galime bendru sutarimu? Galime. Ačiū. Pertrauka iki kito posėdžio.
16.06 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 2, 7, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 301, 351, 352 ir 66 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-2765(2), Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2766(2), Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2767(2), Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 9, 20, 23, 25, 26, 30, 34, 37, 45 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2768(2), Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo Nr. XI-1307 3, 4, 5, 7, 9, 12, 13 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2770(2), Žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 8, 16, 17, 18, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2771(2), Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 4 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2772(2), Geodezijos ir kartografijos įstatymo Nr. IX-415 9, 10, 12, 13, 14, 15, 16, 24, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2773(2), Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo Nr. VIII-1764 2, 3, 6, 8, 9, 10, 11, 12, 15, 151 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2774(2), Želdynų įstatymo Nr. X-1241 2 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2775, Vandens įstatymo Nr. VIII-474 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2776, Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2777(2), Statybos įstatymo Nr. I-301 14 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2778(2), Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo Nr. VIII-792 8, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2779(2), Kelių įstatymo Nr. I-891 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2780(2), Geležinkelių transporto kodekso 9, 231 ir 302 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2782(2) (svarstymas)
Dabar kitas įstatymų projektų paketas. Darbotvarkės 2-4.1, 2-4.2, 2-4.3, 2-4.4, 2-4.5 – 2-4.16 klausimai. Tai yra Žemės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2765(2). Svarstymas. Komitetas. Parašytas Aplinkos apsaugos komitetas. Kas pristatys komiteto išvadą? Kasparas. Prašom, gerbiamasis. Aplinkos apsaugos komiteto išvada dėl visų įstatymų projektų. Po to dar bus Kaimo reikalų komitetas – J. Gudauskas. Dar minutėlę luktelkite, tada. Prašom, Kasparai.
K. ADOMAITIS (LF). Aplinkos apsaugos komiteto sprendimas yra pritarti įstatymo projektui. Už – 7, susilaikė 2. Dėl visų. O dėl visų kitų lydimųjų – bendru sutarimu. (Balsas salėje) Teisingai, dar du buvo atmesti. Kadangi juose nebuvo jokių aktualių pakeitimų, po Teisės departamento pastabų ir kitų pastabų jie buvo atmesti. Tai yra Želdynų įstatymo projektas buvo atmestas. Tik Želdynų buvo.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Daugiau nėra?
K. ADOMAITIS (LF). Ir Vandens įstatymas dar buvo.
PIRMININKAS. Dėl visų įstatymų projektų. Ačiū, gerbiamas Kasparai. Ir J. Gudauskas – Kaimo reikalų komiteto išvada.
J. GUDAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Kaimo reikalų komitetas kaip papildomas šių metų birželio 7 dieną nusprendė pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIVP-2545, pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir nustatyti įstatymo įsigaliojimo terminą nuo šių metų liepos 1 dienos. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu, už – 7.
PIRMININKAS. Ir Audito komitetas, ponas Z. Balčytis. Prašom į tribūną. Kolegos, baigėsi mūsų balsavimo langas. Ar galime pratęsti? Kitas balsavimo langas bus 17 valandą. Galėtume apsvarstyti pasiūlymus. Ne? Prašom pristatyti.
Z. BALČYTIS (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, Audito komitetas šių metų birželio 7 dienos posėdyje svarstė Žemės įstatymo projektą ir priėmė sprendimą jam pritarti, taip pat pasiūlė pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, kurioms Audito komitetas pritarė, ir Audito komiteto pasiūlymus. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū, gerbiamas kolega. Bendroji diskusija. R. Tamašunienė. Prašom į diskusiją. Informuoju visus, kad kitas balsavimo langas prasidės 17 valandą. Taip, J. Razma. Prašom. Minutėlę, Rita, palaukite. Prašom, Jurgi.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, man atrodo, mes labai greitai baigsime diskutuoti dėl šio paketo, ten visai nedaug projektų lieka. Ar tikrai mes turėsime ką veikti iki 17 valandos? Ar nebūtų paprasčiau jums pratęsti balsavimo langą, dabar balsuotume dėl pasiūlymų po vieno pasisakymo ir…
PIRMININKAS. Aš tokį pasiūlymą buvau pateikęs, bet iš jūsų daugumos reakcijos supratau, kad ne, tai dėl to. Dabar dar A. Skardžius. Atsiprašau, ponia Rita.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Gerbiamas pirmininke, kadangi reakcijų buvo įvairių, mes siūlėme kai kurie pratęsti, tai gal balsuodami apsisprendžiame, ar pratęsiame, ar ne.
PIRMININKAS. Gerai. Dabar leiskime poniai Ritai pasisakyti, tada nuspręsime, ar tęsiame balsavimą.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Planavau trumpai, bet matau, kad dar daug laiko yra, tai galiu užpildyti tą laiką diskusija. (Triukšmas salėje) Juokauju, juokauju, mieli kolegos!
Aš noriu paliesti vieną žemės reformos aspektą, tai yra piliečių nuosavybės teisių atkūrimą, žemės grąžinimą tiems piliečiams, kurių žemė sovietiniais laikais buvo nacionalizuota. Restitucijos procesas tęsiasi kartu su nepriklausomybe. Ir vienas iš valstybės pažadų piliečiams buvo žemės grąžinimas, tai yra restitucijos proceso įgyvendinimas.
Kas iš viso yra restitucija, galime pažiūrėti, tai iš tikrųjų turto grąžinimas buvusiam savininkui, kai turtas buvo užvaldytas neteisėtai. Restitucija turi būti vykdoma natūra, o jei neįmanoma – piniginiu ekvivalentu. Ekvivalentu, tai yra tos pačios vertės, koks turtas buvo.
Kokią turime situaciją Lietuvoje? Restitucijos procesas vyksta jau 30 metų. Ar jaučiasi atgavę savo turtą žmonės, kuriems žemė nėra grąžinama natūra? Man atrodo, kad jie negali jausti teisingo restitucijos įgyvendinimo, nes iki šiol, pirmiausia, jiems nesudaromos galimybės pasirinkti atitinkamo dydžio ir vertės sklypą už turėtą turtą, jeigu tai yra jau užstatytas ir valstybei reikalingas žemės sklypas. Jiems taip pat pinigine išraiška yra 300 kartų mažesnė, negu dabar yra tam tikrų sklypų rinkos vertė. Ypač kalbant apie tas dvi savivaldybes, kur restitucijos procesas dar vis nepasibaigia. Tai yra Vilniaus miestas ir Trakų rajono savivaldybė.
Iškeltas ministerijos tikslas ir iš tikrųjų Aplinkos ministerijos, kaip naujos visą procesą koordinuojančios institucijos, požiūris, mano vertinimu, yra tikrai naujas, gaivesnis. Bent kiek siekiama surasti kompromisus, nei kad buvo iki šiol, bet vis dėlto, mano įsitikinimu, reikia…
Dabar klausimą taip keliame: ar mes greitai norime pabaigti, ar mes teisingai norime pabaigti? Mano vertinimu, kai užtruko 30 metų, apie greitį jau neturėtume kalbėti. Mano vertinimu, pagrindinis rodiklis turėtų būti teisingumo jausmas ir teisingas restitucijos proceso užbaigimas. Todėl vis dėlto siūlau palikti galimybę už miestuose turėtą žemę grąžinti mišku. Tas miškas, reikia įsivaizduoti, nėra gražus Druskininkų krašto miškas, pušynas. Tai yra jau urėdijai nebereikalingas miškas, nei privatininkams įdomus miškas, tai tokie šabakštynai, kurie kaip kompensacija už turėtą žemę mieste, noriu pabrėžti, yra galima dabar iki lapkričio mėnesio savininkams pretendentams. Aš siūlau ištęsti tą laiką, nes vis dėlto miestuose yra pakankamai žemės, yra taip pat numatyta Vilniaus miesto savivaldybės strateginiuose dokumentuose, kad tą žemę būtų galima atiduoti pretendentams, projektuoti maksimaliai žemės sklypus ir suteikti galimybę pagalvoti, gal net ne vieną sklypą, galbūt du mažus sklypus po 12 arų ir žmogus jaustų daugiau teisybės, negu jam siūlomi kiti būdai, tai yra arba miškas, arba piniginė kompensacija. Piniginė kompensacija tokia išraiška, kokia yra dabar, tiesiog piktina žmones. Tikrai labai siūlyčiau ministerijai ir NŽT atkreipti dėmesį, nesiūlyti žmonėms, tai kraštutinė priemonė, o pasiūlyti galbūt už labai nedidelį likutį žemės, kur neįmanoma suformuoti arba neadekvatu, nes ten 0,0 kažkiek arų suformuoti mieste, tik tuomet pasiūlyti tą piniginę kompensaciją. Todėl labai prašau, mieli kolegos, svarstysime pasiūlymus, pabalsuoti už tuos pasiūlymus, nes jie nepažeidžia lygiateisiškumo principo, neišplečia…
PIRMININKAS. Laikas, kolege.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). …neišplečia būdų, bet bent tie adekvatūs būdai būtų galimi pretendentams pasinaudoti ir tuomet tas restitucijos procesas bus pasibaigęs ir greitai, ir teisingai.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Na, kaip ir žadėjau, teikiu balsuoti dėl balsavimo lango pratęsimo. Kas balsuojate už, balsuojate už pratęsimą, kas balsuojate prieš, balsuojate už tai, kad būtų 17 valandą.
Už – 67, prieš – 1, susilaikė 4. Dirbame… Po kiekvieno klausimo pristatymo balsuojame iki posėdžio pabaigos. Kviečiu į tribūną vėl K. Adomaitį.
Yra dėl Žemės įstatymo Nr. I-446 pasiūlymų. Yra 3 straipsnio pakeitimas, yra Audito komiteto pasiūlymas. Prašau.
K. ADOMAITIS (LF). Audito komiteto pasiūlymas buvo gautas dėl 3 straipsnio, buvo gauti keli susiję siūlymai. Mes komitete pritarėme iš dalies, nes buvo rasta kitokia formuluotė. 10 straipsnio pakeitimas.
PIRMININKAS. Dėl 3 straipsnio yra Audito komiteto pasiūlymas.
K. ADOMAITIS (LF). 3 straipsnis – 10 straipsnio pakeitimas. Audito komitetas siūlė išbraukti.
PIRMININKAS. Pritarė iš dalies. Ar Audito komitetas sutinka su komiteto nuomone? Gerbiamas Zigmantai, prašau.
Z. BALČYTIS (DFVL). Labai trumpai. Audito komitetas siūlė suderinti svarstomo Žemės įstatymo projekto nuostatas su jau paminėtu Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojų…
PIRMININKAS. Kolegos, gal galite garsiau kalbėti, nesigirdi, į mikrofoną.
Z. BALČYTIS (DFVL). Na, negaliu garsiau, kadangi visi kalba.
PIRMININKAS. Į mikrofoną.
Z. BALČYTIS (DFVL). Gerai. Mes balsuoti neprašome.
PIRMININKAS. Gerai, supratau. Toliau yra Seimo narių V. Pranckiečio ir S. Gentvilo pasiūlymas. Prašau.
K. ADOMAITIS (LF). Buvo gautos…
PIRMININKAS. Palaukite, minutėlę. Dar pristatys pasiūlymą V. Pranckietis. S. Gentvilo nėra.
V. PRANCKIETIS (LSF). Yra S. Gentvilas ir jis norėjo pristatyti šitą pasiūlymą.
PIRMININKAS. Prašau, tada S. Gentvilas. Na, profesorius liepė, tai prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Čia buvo diskusija dėl to, kur įskaityti teisę statyti mokestį ir buvo pasiūlymas, kad reikia 100 % įskaityti į valstybės biudžetą.
PIRMININKAS. Taip, komiteto nuomonė? Aš matau, nepritarti.
K. ADOMAITIS (LF). Komiteto nuomonė buvo nepritarti ir palikti esamas nuostatas.
PIRMININKAS. Čia turbūt reikėtų balsuoti, taip? Kas balsuojate už pasiūlymą, balsuojate už, kas už komiteto nuomonę, balsuojate prieš. Prašau.
K. ADOMAITIS (LF). Pagal komitetą – prieš ar už?
PIRMININKAS. Pagal komitetą – prieš. Jau balsavimas baigėsi.
Už balsavo 7, prieš – 34, susilaikė 31. Pasiūlymui nepritarta.
Kadangi audito pasiūlymas buvo iš trijų dalių, jau dėl kitų nebebalsuosime, nes nubalsavome.
Seimo narys J. Razma pristato savo pasiūlymą dėl 3 straipsnio. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Taip. Aš tik norėčiau pasitikslinti prieš apsispręsdamas, nes komitetas dviprasmiškai suformulavo, parašydamas: atsisakyta Žemės įstatymo papildymo 9 dalimi. Aš norėčiau tiksliai žinoti – ar šita dalis yra išbraukiama ir jos neliks galiojančiame įstatyme, ar liks ta redakcija, kuri dabar yra įstatyme ir kuri lieka nekeičiama?
K. ADOMAITIS (LF). Šitą diskusiją dėl žodžio „atsisakyti“ mes turėjome komitete, tai buvo aiškiai pasakyta, kad šita dalis išbraukiama, jos nebus, neliks.
J. RAZMA (TS-LKDF). Ir ji liks, kaip šiandien galiojančiame įstatyme, kokia yra 9 dalis, tiesiog liks be pakeitimų?
K. ADOMAITIS (LF). Mes kalbame apie…
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš sakau, kad būtumėte parašę, jog 9 dalis išbraukiama, tai būtų viskas aišku. Dabar taip… Na, pasikliausime, kad jūs ją išbraukėte…
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė yra pritarti iš dalies.
J. RAZMA (TS-LKDF). Jeigu ta dalis išbraukiama, aš tikrai tiesiog net nebeturiu dėl ko teikti pasiūlymą.
K. ADOMAITIS (LF). Taip, savivaldybių…
J. RAZMA (TS-LKDF). Viskas gerai, aš neprašau balsuoti.
K. ADOMAITIS (LF). Savivaldybes atleisti nuo mokesčių negalės – ir šita dalis yra išbraukta.
PIRMININKAS. Kolegos, dar bus viena įstatymo priėmimo stadija, tai bus galima, jeigu bus dar neaiškumų, taisyti priėmimo metu. Šiandien turbūt galime pritarti komiteto nuomonei bendru sutarimu? Z. Balčytis. Prašau.
Z. BALČYTIS (DFVL). Dėl vedimo tvarkos. Vis dėlto būtų prašymas, kad jūs įvardintumėte, koks tai yra straipsnis, kokia tai yra dalis, nes dabar kažką…
PIRMININKAS. Tai 3 straipsnis. Mes įgarsiname visas…
Z. BALČYTIS (DFVL). Visas 3 straipsnis?
PIRMININKAS. Taip.
Z. BALČYTIS (DFVL). Taip. Kadangi buvo nubalsuota prieš, bet dabar kitas būtų labai gerai, kad…
PIRMININKAS. Žinoma, pagarsinsime. Ačiū už pastabą. Pritariame iš dalies. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū.
Taip, toliau. Dėl 4 straipsnio 2 dalies yra Seimo nario J. Razmos pasiūlymas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Čia turbūt bus vienintelis atvejis, kai aš prašysiu vis dėlto balsuoti už mano pasiūlymą taip, kaip suformuluota, nes manęs netenkina komiteto pritarimas iš dalies, ir paaiškinsiu, kodėl. Čia aš siūliau, kad tie sklypai juridiniams asmenims būtų parduodami lengvatine tvarka, kai sklypas ir naudojamas, ir būtinas statiniams eksploatuoti. Komitetas nepriėmė žodžio „naudojamas“. Pagal komiteto redakciją liks kaip „būtinas“. Bet jeigu koks nors apsileidęs statinio savininkas vis tik nenaudoja dalies sklypo, tai kodėl jam jį duoti lengvatine tvarka? Mano manymu, turi būti abi sąlygos: ir būtinas, ir naudojamas. Dėl to aš prašau balsuoti, kaip suformuluota.
PIRMININKAS. Ačiū. Už kolegos Jurgio pasiūlymą kalbėti niekas nenori. Galime balsuoti. Už pasiūlymą visa apimtimi balsuojame už, už komiteto nuomonę – pritarti iš dalies –balsuojame prieš arba susilaikome. Prašau.
Balsavo 80: už – 38, prieš – 13, susilaikė 29. Lieka komiteto nutarimas pritarti iš dalies.
Dėl kitų straipsnių nėra pasiūlymų. Ir dar vienas pasiūlymas, minutėlę!
Z. BALČYTIS (DFVL). Dar gautas pasiūlymas dėl 29 straipsnio.
PIRMININKAS. Taip, tuoj, tuoj. Yra dėl 28 straipsnio, atsiprašau, 29 straipsnio Audito komiteto pasiūlymas. Prašom, gerbiamas Zigmantai. Gerbiamas Z. Balčytis pristatys pasiūlymą dėl 3 dalies.
Z. BALČYTIS (DFVL). 29 straipsnio 66 straipsnio pakeitimas dėl ex post vertinimo.
PIRMININKAS. Komitetas siūlo nepritarti. Čia dėl datos, taip? Ne 29 dieną, o sausio 27 dieną?
Z. BALČYTIS (DFVL). Galiu trumpai pristatyti.
PIRMININKAS. Taip.
Z. BALČYTIS (DFVL). 66 straipsnio pakeitimas, tiksliau – papildymas 66 straipsniu. Audito komitetas siūlė sutrumpinti ex post vertinimo laikotarpį nuo penkerių iki trejų metų, kad jis būtų atliktas iki 2027 m. sausio 1 d. Komiteto nuomonė buvo nepritarti, vadovaujantis Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodika.
PIRMININKAS. Ar prašote balsuoti dėl šio klausimo, gerbiamas Zigmantai? Taip, norite balsuoti. Gerai. Tada motyvai už. A. Skardžius – prieš tai, prieš balsuojant. Prašom.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Aš, gerbiamas posėdžio pirmininke, manau, kad treji metai – pakankamas laikotarpis, per kurį būtų galima jau turėti tam tikrą duomenų bazę ir vertinti, nes po to atsibusime po penkerių metų ir sakysime: soriukas, neišėjo arba išėjo kaip visada. Todėl ta galiojanti metodika, žvelgiant į patį įstatymą ir į pataisų svarstymą, kaip matome, kad toks, na, likęs didžiausias turbūt valstybės turtas, perduodamas 60 šeimininkų, ir mes taip lengva ranka atiduodame eksperimentuoti… Tai gal per 30 metų pakankamai prisieksperimentavome su valstybės turtu? Gal įvertintume anksčiau? Ačiū. Palaikau šią pataisą.
PIRMININKAS. Prieš kalba S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Pagal teisėkūros nuostatus ir rekomendacijas nominalusis terminas yra dveji metai. Rengdami įstatymą pasiūlėme, kad per penkerius metus. Ir Vyriausybės, ir kitur programoje yra iš esmės pasiūlymai kuo ilgesnius terminus nustatyti, tad vos įstatymui įsigaliojus nenorėtume iš karto imtis to vertinimo. Todėl manome, kad treji metai yra per trumpas terminas, prašome palikti penkerius metus ir nepritarti Audito komiteto siūlymui.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuojame: kas pritariate komiteto siūlymui, balsuojate už, tai yra kas pritariate Audiko komiteto pasiūlymui, balsuojate už, kas komiteto – prieš.
Už Audito komiteto pasiūlymą – 30, prieš – 37, susilaikė 19. Nepritarta. Liko Aplinkos apsaugos komiteto pasiūlymas. Taip, viskas.
Kitas įstatymo… Atsiprašau, motyvai dėl viso įstatymo projekto. S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gal čia svarstymo stadijoje mažai pasisakančių buvo, bet noriu padėkoti Audiko komitetui už konkrečiais pastabas, Kaimo reikalų komitetui už konkrečias pastabas, tikrai kompromisai rasti. Savivaldybės perims sausio 1 dieną žemės įgyvendinimą, bus numatyti tinkami kontrolės instrumentai. Įstatymas taip pat liečia labai daug miestų, ypač statybas, statinius, teisę vykdyti. Mokestinė aplinka nesikeičia, likome prie tos pačios 50 ir 50 valstybės ir savivaldybių biudžetų proporcijos.
Tikrai laukiamas įstatymas. Tikrai dėkoju visiems, prisidėjusiems prie įstatymo kūrimo tiek tarpinstitucinėse grupėse, tiek komitetams svarstant. Kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš kalba A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Gerbiami kolegos, mane stebina tokio rimto valstybės turto perdavimo svarstymas komitete. Tribūnoje stovintis žmogus, pagrindinio komiteto atstovas, nelabai gaudosi, ką svarstome. Pataisų autoriai taip pat. Kalba vėlgi nesuprasi ką. Audito komitetas aiškiai buvo sudėliojęs saugiklius. Pritarimas iš dalies nereiškia, kad pritarta ar nepritarta. Jeigu pritarta, tai kuriai daliai pritarta, o kuriai nepritarta, dėl ko nepritarta. Pavyzdžiui, 4 straipsnis. Aiškiai buvo pritarta Audito komiteto siūlymui iš dalies, o po to prirašyta: „perduotų valstybės žemės sklypų dydis apskaičiuojamas aplinkos ministro nustatyta tvarka“. O kodėl ne Vyriausybės nustatyta tvarka? Kodėl aplinkos ministro? Suprantate, tokių saugiklių ten pridėta. Aš manau, kad Audito komitetas prieš priimant teiks tas pastabas. Tikrai nereikia daryti cirko iš svarstymo Seime. Labai rimtas laikotarpis labai trumpam laikui, liko pusantrų metų. Aš manau, kad savivaldybės, kol baigsis Seimo kadencija, tikrai neprireiks penkerių metų, staigiai pasitvarkys kiekviena pagal savo sumanymą, pagal išradingumą. Tikrai nenoriu sakyti, kad bus piktnaudžiaujama, bet landų piktnaudžiauti šiame įstatyme palikta gana daug. Jei Seimas nesudės saugiklių nacionaliniu lygiu, mes turėsime tokį variantą, kad po to tikrai reikės ilgai raudonuoti prieš visuomenę. Čekiukai tai yra tokia smulkmena žvelgiant, ar milijonas, ar kitas, čia mes kalbame apie valstybės turtą, iš vienų rankų perduodamą žarstyti į kitas rankas.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, nuomonės išsakytos.
Kitas lydimasis – Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2766(2). Kolegos, balsuosime dėl viso lydimųjų paketo. Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo projektas. Yra Audito komiteto pasiūlymas dėl 7 straipsnio. Prašom. Jam komitetas pritarė iš dalies. Prašom, gerbiamas Zigmantai. Ar tenkina pritarimas iš dalies?
Z. BALČYTIS (DFVL). Taip, tenkina.
PIRMININKAS. Gerai, nebalsuojame. Toliau yra kitas pasiūlymas dėl to paties. Dar vienas Audito komiteto siūlymas, jam komitetas nepritarė. Prašom.
Z. BALČYTIS (DFVL). Manau, kad argumentai yra išsakyti. Manau, kad reikėtų balsuoti, ar iš tikrųjų mes čia pritariame, ar ne? (Šurmulys salėje) Taip, labai sudėtinga, nes iš visų pusių… Apie kokį straipsnį mes čia dabar kalbame?
PIRMININKAS. 7 straipsnio 3 dalis ir 4 dalis, turbūt dabar 7 dalis.
K. ADOMAITIS (LF). Siūlymo esmė, kad Nacionalinė žemės tarnyba…
Z. BALČYTIS (DFVL). Taip, Nacionalinė žemės tarnyba privalo peržiūrėti, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas ar Vyriausybės nutarimas, kuriuo buvo perduoti valstybinės žemės sklypai, valstybinė žemės teritorija, kurioje nesuformuoti ir panašiai, būtų tinkamai vykdomi, jeigu savivaldybė nebenaudoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendime nurodytoms reikmėms jai patikėjimo teise perduodamo žemės sklypo. Siūlau balsuoti.
PIRMININKAS. Komitetas nepritarė. Argumentus išsakėte. Gerai, balsuojame.
K. ADOMAITIS (LF). Atsiprašau, ne taip pristatėte, ne tą siūlymą. Aš galiu trumpai pakomentuoti?
PIRMININKAS. Kolegos… (Balsai salėje) Prašom pristatyti.
K. ADOMAITIS (LF). Siūlymo esmė. Mes svarstome antrą siūlymą dėl 7 straipsnio. Audito komitetas siūlo, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovo priimami sprendimai turėtų būti suderinti su Aplinkos ministerija. Komiteto nuomonė buvo nepritarti šiam siūlymui pasitikint, kad Nacionalinė žemės tarnyba gali priimti savarankiškai sprendimus ir prisiimti už juos atsakomybę.
PIRMININKAS. Tiksliai taip, gerbiamasis? Gerai. Jūs norite balsuoti, nesutinkate su komiteto nuomone?
Z. BALČYTIS (DFVL). Nebereikia balsuoti jau. Nebereikia balsuoti.
PIRMININKAS. Nebalsuoti – gerai, tvarka. Ačiū.
Yra dėl 10 dalies taip pat Audito komiteto pasiūlymas, kuriam taip pat Aplinkos apsaugos komitetas nepritaria.
Z. BALČYTIS (DFVL). Turi būti pritarta…
PIRMININKAS. …„suderinus su Aplinkos ministerija“. Jūsų taip buvo prieš tai, kai skaitėte. Nebalsuojame ar balsuojame?
Z. BALČYTIS (DFVL). Kadangi pagrindinis komitetas nepritaria, tai siūlau nebalsuoti.
PIRMININKAS. Nebalsuoti, gerai.
Z. BALČYTIS (DFVL). Oi, atsiprašau, reikia balsuoti dėl Audito komiteto pasiūlymo. Atsiprašau.
PIRMININKAS. Kolegos, kažkaip… Gerai, prieš kalba S. Gentvilas. Prašom. Prašom, Simonai, įjungti. Prieš – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Čia trys Audito komiteto pasiūlymai iš eilės. Ką Audito komitetas nori padaryti, tai politizuoti Nacionalinės žemės tarnybos sprendimus, tai yra kad Nacionalinės žemės tarnybos patikrinimai ir teisės aktai būtų suderinti su Aplinkos ministerija. Čia yra blogai. Niekas Finansų ministerijoje nederina Mokesčių inspekcijos sprendimų dėl mokesčių priemokų ar nepriemokų, niekas Statybų inspekcijoje nederina statybos leidimų su aplinkos ministru. Tai bus blogoji praktika, jeigu mes pradėsime derinti sklypų formavimą, patikėjimo teisę, nuomos konkursus. Tam ir yra nepriklausomos įgyvendinančios institucijos, kurios turi savo savarankiškumą. Aš griežtai prieš tokią nuostatą, kad ministerija įsitrauktų į sprendimų priėmimą. Ministerija nustato gaires ir taisykles, įgyvendinanti institucija priima. Tai prašau neįtraukti ministerijos ir nepolitizuoti proceso. Mes pasisakome prieš pasiūlymą.
PIRMININKAS. Gerai, balsuojame. Kas už Audito komiteto pasiūlymą, balsuoja už, kas už Aplinkos apsaugos komiteto, balsuoja prieš. Jau buvo motyvai išsakyti. Vienas buvo prieš, daugiau nebuvo. Dėl prieš tai buvusio buvo.
Už pasiūlymą – 26, prieš – 47, susilaikė 15. Pasiūlymui nepritarta. Lieka komiteto.
Ir dar dėl 7 straipsnio 12 dalies taip pat Audito komiteto yra pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Gal trumpai? Tik greičiau.
Z. BALČYTIS (DFVL). Čia susijęs, mano nuomone.
PIRMININKAS. Zigmantai, prašom pristatyti.
Z. BALČYTIS (DFVL). Kadangi nebuvo pritarta prieš tai mūsų pateiktiems pasiūlymams, siūlau nebalsuoti.
PIRMININKAS. Supratau, gerai, pagal komiteto nuomonę. Dėl 8 straipsnio taip pat yra. Dėl 8 straipsnio 7 dalies yra Audito komiteto pasiūlymas. Prašom.
Z. BALČYTIS (DFVL). Projekte yra numatoma, kad savivaldybės dėl sudaromų valstybinės žemės panaudos sandorių teisėtumo į Nacionalinę žemės tarnybą kreipiasi po sandorių sudarymo. Mūsų komiteto nuomone, toks reguliavimas yra nelogiškas, nes, pirma, sudarius valstybinės žemės panaudos sandorį, o tik tuomet tikrinant jo teisėtumą, programuojami teisiniai ginčai ir yra neapsaugomi teisėti sandorių šalių lūkesčiai. Be to, gali kilti nuostolių ir valstybei. Tokių ginčų gali kilti, nes kita sandorio šalis, rengdamasi sandorių sudarymui ir planuodama tam tikrą savo veiklą, valstybinės žemės sklype gali būti patyrusi tam tikrų išlaidų, todėl ateityje gali kilti klausimų dėl patirtų išlaidų kompensavimo. Todėl Audito komitetas siūlo Nacionalinės žemės tarnybos išvadą dėl galimybės sudaryti valstybinės žemės panaudos sandorį gauti tik sutarties sudarymo metu, o ne po sutarties sudarymo. Be to, Aplinkos apsaugos komitetas pritarė su šiuo pasiūlymu susijusiems Audito komiteto siūlymams, todėl prašau balsuoti.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, aš noriu techninio dalyko paprašyti: arčiau prie mikrofono kalbėkite, nes nesigirdi beveik nieko. Prašau, Kasparai, komiteto nuomonė.
K. ADOMAITIS (LF). Komiteto nuomonė buvo nepritarti tokiam siūlymui ir palikti pradinę redakciją tuo tikslu, kad jeigu Nacionalinė žemės tarnyba neduotų išankstinio sutikimo, o tikrintų sandorius po jų sudarymo, tokiu atveju būtų išsaugota galimybė ginti viešąjį interesą, galimybė kreiptis į teismą dėl sudaryto sandorio ir pasekmių pašalinimo. Priešingu atveju, jeigu priimtume nuostatą, kaip siūlo Audito komitetas, tai yra derintume iš anksto, tai tokių galimybių Nacionalinė žemės tarnyba neturėtų. Dėl to komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Taip. Už pasiūlymą kalbės A. Skardžius. Prašau.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Na, aš pakalbėsiu tiesiog iš praktikos. Mes turime čia pašonėje 60 hektarų Ozo gatvės sklypą, kuris buvo išdalintas gražiai užstatymo teise draugų grupei. Savivaldybė išdalino, parengė tokį įstatymą ir šaukštai po pietų. Jūs siūlote perduoti valstybės turtą savivaldybei iš nacionalinio lygmens, suteikti teisę jį parceliuoti, o po to gražiai sakyti, na, gindami viešąjį interesą mes galėsime po to kažką daryti. Tada jau šaukštai po pietų. Tai rodo praktika. Matydamas, kaip atsainiai buvo svarstytos pataisos Audito komitete, kurias teikė ir STT, ir Audito komitetas, aš apstulbęs, kaip galima taip, prabėgus vos keletui metų po buvusių aferų, vėl leistis be jokių saugiklių į galimas naujas aferas. Gerbiami Seimo nariai, tai yra valstybės turtas ir neparceliuokite jo.
Kad neparceliuotumėte, turi būti aiškiai sudėliotos žaidimo taisyklės – ne ministro nustatyta tvarka, o bent jau Vyriausybėje turi būti ta tvarka patvirtinta ir negalima taip paleisti. Aš manau, kad labai gražiai čia viskas pajudės skubant tą įstatymą priimti, ir manau, kad Audito komitetas bent jau per priėmimą dar kartą teiks tuos savo pasiūlymus, kad kuo mažiau būtų pagundų kišti rankas prie valstybės turto, didžiausio valstybės turto – žemės, nes turime labai blogą 30-ies metų praktiką ir labai daug prarasto valstybės turto. Todėl siūlau įsiklausyti į Audito komiteto siūlymus, kai jie bus užregistruoti ir pagrindinis Aplinkos apsaugos komitetas rinksis dar kartą.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Prieš kalba S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Čia du susiję Audito komiteto siūlymai. Vienas yra dėl panaudos sutarčių sudarymo, antras yra dėl nuomos, todėl jie yra susiję. Bet dėl to, ką A. Skardžius vardina kaip grėsmes, aš norėčiau nuraminti. Šiandien, jeigu NŽT duos sutikimus dėl kiekvieno sandorio, tai nebus valstybėje institucijos, išskyrus prokuratūrą, kuri gintų viešąjį interesą ir naikintų sandorius. Ką mes darome – NŽT įpareigojame sandorius patikrinti po jų sudarymo, bet prieš registravimą Registrų centre. Registrų centras negalės registruoti, jeigu bus neigiama NŽT išvada. NŽT privalomai turės patikrinti. Dėl jūsų, Artūrai Skardžiau, minimo Ozo projekto masto ar kito masto yra keletas kriterijų įstatyme, kurie apibrėžia, kada NŽT turi privalomai patikrinti: jeigu sandoris vykdomas saugomoje teritorijoje, jeigu sandoris vykdomas dėl įsiterpusios žemės, jeigu sandoris vykdomas arba žemės nuomos sutartis vykdoma prie apleisto pastato, jeigu sandoris vykdomas dėl nekilnojamojo turto, kurio masinio turto vertinimo vertė yra 300 tūkst. eurų. Didžiuosius rizikingiausius sandorius visada NŽT patikrins ir neleis jų registruoti Registrų centre. Todėl mes manome, kad yra perteklinis NŽT įtraukimas į visų visų visų sandorių patikrinimą prieš, nes tada nebebus galimybės niekam kitam realiai kompetentingai ginčyti sandorių. Mes norime, kad NŽT ginčytų galimus neteisingus sandorius, todėl norime palikti ex post jų patikrinimą, o ne sankcijas. Todėl kviestume abiem pasiūlymams nepritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės išsakytos. Balsuojame dėl pasiūlymo. Kas balsuoja už pasiūlymą, balsuoja už, kas – prieš, balsuoja kitaip.
Už pasiūlymą – 29, prieš – 37, susilaikė 25. Pasiūlymui nepritarta.
Turbūt galima manyti, kad nepritarta ir kitam pasiūlymui dėl 9 straipsnio 11 dalies, kuri yra dėl nuomos sutarties sudarymo. Argumentai tie patys turbūt, tik sandorio forma skiriasi. Ar norite?.. Z. Balčytis. Prašau.
Z. BALČYTIS (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke.
PIRMININKAS. Tai yra susiję. Tiktai sandorio forma kita – panauda ir subnuoma.
Z. BALČYTIS (DFVL). Kadangi forma yra kita ir kadangi nebuvo tam…
PIRMININKAS. Prašau pasakyti į mikrofoną.
Z. BALČYTIS (DFVL). Kadangi forma kita, bet esmė iš tikrųjų yra labai panaši, tai siūlau nebalsuoti.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Ir yra pasiūlymas dėl 9 straipsnio… Audito komiteto pasiūlymas dėl 3 dalies.
Z. BALČYTIS (DFVL). 25 dalis, 1, 2 ir 3 punktai.
PIRMININKAS. Taip. Komitetas nepritarė.
Z. BALČYTIS (DFVL). Gal galėčiau motyvus?
PIRMININKAS. Taip, taip, prašau.
Z. BALČYTIS (DFVL). Audito komitetas siūlo atsisakyti nuostatų, kurios numato, jog valstybinės žemės nuomotojas išnuomoja valstybinės žemės sklypą eksploatuoti statiniams ir įrenginiams, kurių paskirtis neatitinka valstybinės žemės sklypų pagrindinės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo. Dėl šito labai griežtai yra pasisakiusi Specialiųjų tyrimų tarnyba, ji ne kartą pabrėžė, kad toks teisinis reguliavimas suteikia galimybę piktnaudžiauti valstybinės žemės nuoma, nes fiziniai ir juridiniai asmenys, įsigiję pastatus ir statinius, išsinuomoja valstybinės žemės sklypus jiems eksploatuoti, tačiau faktiškai ir realiai tokie pastatai pagal jų tiesioginę paskirtį nėra naudojami. Todėl siūlau balsuoti už šitą Audito komiteto pasiūlymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Pasiūlymas pateiktas. Komiteto nuomonė – nepritarti.
K. ADOMAITIS (LF). Komiteto nuomonė – nepritarti, nes šia dalimi taip pat, jeigu žemės sklypas neatitinka pastato paskirties ir sudaroma valstybinė nuomos sutartis, sudaromas taip pat terminas, kada turi būti suderinta ir pakeista paskirtis. Šiuo metu praktikoje susiduriama su situacijomis, kuomet pakeitus statinių ar žemės paskirtį ir, pavyzdžiui, asmeniui bankrutavus, parduodant turtą iš varžytynių, naujasis turto įgijėjas nebegali sudaryti valstybinės žemės nuomos sutarties, todėl visos situacijos sprendžiamos tik teismuose. O šia dalimi būtų palikta galimybė per tam tikrą laiko tarpą suderinti pastato naudojimo paskirtį.
PIRMININKAS. Prieš pasiūlymą kalba S. Gentvilas. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Joks pastatas negali gyventi savo gyvenimo be sklypo. Lietuvoje yra tūkstančių tūkstančiai pastatų, kurie neturi sklypo. Todėl mes nenorime, ypač miestų centruose, centrinėse dalyse, turėti įšaldytų nuosavybės objektų be sklypo, nes jie faktiškai naudojami, kas ten bebūtų – išėjimas ar kiemas. Mes sudarome galimybę sudaryti sklypo nuomos sutartį, per dvejus metus privalomai gauti statybos leidimą, per penkerius metus užbaigti statybas ir tuo laikotarpiu mokamas net didesnis nuomos mokestis, negu savivaldybės nustatyta. Tai sankcijos jau yra.
Gerbiamas Zigmantai, paneigsiu – su STT yra suderinta šita nuostata ir siūlymas, todėl kviesčiau nepritarti, nes negali pastatai be žemės egzistuoti, o valstybė tokių pastatų niekada neišpirkinės, nes nėra pagrindo imti visuomenės poreikiams tiesiog privačios nuosavybės. Todėl sudarykime sutartis, nustatykime terminus, tegul moka padidintus mokesčius, saugikliai sudėti. Kviesčiau nepritarti.
PIRMININKAS. Už kalba Z. Balčytis. Prašau.
Z. BALČYTIS (DFVL). Ačiū, pirmininke. Iš tikrųjų, kaip sakoma, arklys yra statomas prieš vežimą, nes pirmiausia mes išnuomosime… kurie neatitinka sąlygų, po to per keletą metų, tai yra dveji metai, turės pateikti, kaip ir gerbiamas ministras buvo paminėjęs, tam tikrus dokumentus įforminti, ir dar treji metai. Iš viso penkeri metai, kai šitas žemės sklypas atitiks sąlygas, pagal kurias jis turėtų išnuomoti pirminiame etape… Todėl aš tikrai labai abejoju ir čia man nauja, kad STT pritarė jūsų šitam pasiūlymui, tačiau Valstybės kontrolė taip pat yra pasisakiusi neigiamai, todėl aš pasisakau už šią nuostatą ir prašau palaikyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame.
Už – 31, prieš – 31. O, geras! Deja, gražūs skaičiai, bet pasiūlymui nepritarta, gerbiamas Zigmantai.
Dabar dėl viso šio lydimojo įstatymo. Prašom. Motyvų už, prieš nėra. Balsuosime, kai balsuosime dėl viso įstatymų paketo.
Dėl darbotvarkės 2-4.2, 2-4.3, 2-4.4, 2-4.5, 2-4.6 klausimų nebuvo jokių pasiūlymų. Ar norėtumėte išsakyti nuomones? Ne. Ačiū.
Darbotvarkės 2-4.7 klausimas – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2772(2). Yra R. Tamašunienės pasiūlymas dėl 2 straipsnio. Prašom, gerbiama kolege Rita. 2 straipsnio 4 dalis.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Taip, šis pasiūlymas yra susijęs su tuo, kad ir miško plotai iš Laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti kaimo vietovėje, būtų perduoti… galima perduoti net ir be termino savininkams, jie galėtų apsispręsti ilgą laiką, turėti daugiau laiko ir pasirinkti ne piniginę kompensaciją, bet už likusią dalį, kurios neįmanoma grąžinti Vilniaus mieste ar natūra, ar kitoje vietoje, leisti pasirinkti miško plotu.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė. Prašom.
K. ADOMAITIS (LF). Komiteto nuomonė buvo pritarti iš dalies. Esmė – vis dėlto nustatyti terminą iki 2024 m. vasario 1 d., iki kada dar galima pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo.
PIRMININKAS. Galime pritarti, sutikti su komiteto nuomone? Ne?
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Ne, aš siūliau, tai žodinis pasiūlymas svarstymo metu – bent iki birželio 1 dienos. Tas yra labai logiška, nes visų susirinkimų NŽT negalės įgyvendinti…
PIRMININKAS. Aš supratau.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Todėl aš registruosiu tikriausiai kitą pasiūlymą per priėmimo stadiją, bet dabar aš siūlau balsuoti be termino pasirinkimo.
PIRMININKAS. Gerai, supratome. Prieš kalba S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Valstybė bus padariusi visus namų darbus ir mes nebeturime teisės tempti žemės užbaigimo, nes stoja rezervinių miškų atidavimas ir urėdijai, ir savivaldybėms. Galų gale savivaldybės turi teisę realizuoti žemę, tai kam dirbtinai ištęsti iki birželio, jeigu galime restitucijos procesą užbaigti iki vasario?! Visada galima pavėlinti, bet mes dabar, susiderinę grafiką tiek su Vilniaus rajono, tiek su Vilniaus miesto savivaldybe, matome, kad visus sprendimus galime priimti iki vasario 1 dienos. Kviesčiau nevėlinti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiami kolegos. Teikiu balsuoti. Kas už visos apimties pasiūlymą, balsuojate už, kas už komiteto nuomonę, balsuojate kitaip. Prašom balsuoti.
Už pasiūlymą balsavo 34, prieš – 34, susilaikė 25. Pasiūlymui nepritarta. Bus galima priėmimo metu dar teikti pasiūlymus.
Ir dėl to paties straipsnio tos pačios dalies yra kolegos J. Razmos pasiūlymas. Prašom, gerbiamas Jurgi.
J. RAZMA (TS-LKDF). Šį kartą aš būsiu geras ir nė dėl vieno iš trijų mano pasiūlymų neprašysiu balsuoti. Sutinku, kaip komitetas pritarė iš dalies. Dėl kitų net neklauskite, tiesiog fiksuokime, kad dėl visų mano sutikimas yra.
PIRMININKAS. Gerai, supratome. Supratau, komiteto nuomonė – pritarti iš dalies. Galime pritarti? Nereikia balsuoti. Pritariame komiteto nuomonei. Yra R. Tamašunienės pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. Tai gal taip pat neprašote?
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Mieli kolegos, aš noriu pristatyti, kaip realiai atrodo situacija. Dabar savivaldybių administracija paskelbia, kokius sklypus planuoja, atkreipiu dėmesį, planuoja perduoti Aplinkos ministerijos institucijai NŽT, ir NŽT tuomet duoda piliečiams, pretendentams pasirinkti, o kai įstatyme nustatoma, kad grąžinama plotu, skaičiuojame ne sklypus kaip vienetus, bet plotą, tai savivaldybė, kiek paformavo, kiek perdavė, ir sustos. O žmonės matė informacinėje sistemoje savivaldybės planus ir ketinimus, todėl aš siūlau, kad po to, kai Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos bus perduoti visi sklypai, kurie yra patvirtinti savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais, kad jie ir būtų realizuoti, tai yra būtų suteikta galimybė pretendentams pasirinkti, o ne apsiriboti tiktai tais jau dabar suformuotais sklypais, ir būkit malonūs, plotas atitinka, pasirinkite tai, kas yra, ir užtenka. O toliau arba pinigai, arba dar labai trumputė galimybė mišku. Tai aš labai prašau įvertinti, nes jau lūkestis žmonėms sukurtas, kad būtent Liepkalnyje, būtent Žirmūnuose yra tie sklypai ir ten planuojama juos skirti būtent žemei grąžinti. Tai labai prašau palaikyti, suteiktų daugiau aiškumo.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Prieš nori kalbėti S. Gentvilas. Gal galime apsieiti be nuomonių?
S. GENTVILAS (LSF). Kaip tik suteiktų daugiau neaiškumo, nes sklypų yra pakankamai, ploto yra pakankamai, ir kam dabar nurodinėti planuojamus sklypus, kurių nėra aiškaus suformavimo momento, tai kaip tik žmonėms sukeltų papildomų lūkesčių, kad palaukime dar kažko. Ne, sklypų yra pakankamai, ploto pakankamai. Apsispręsti jau reikia dabar. Kviestume nepritarti.
PIRMININKAS. Gerai, balsuojame. Dar atsiprašau, R. Tamašunienė – už. Nebuvo įjungta, tai dėl to. Nors sufleruoja, kad Statutas neleidžia kalbėti pristatytojams. Gerai, balsuojame. Nebent replika per šoninį mikrofoną po balsavimo. Prašom.
Už pasiūlymą balsavo 32, prieš – 37, susilaikė 24. Lieka komiteto išvada. R. Tamašunienė, prašom, replika.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Aš dar noriu vis dėlto ministrą pataisyti. Taip, kaip buvo iki šiol galiojančiame įstatyme, tai buvo sklypai, tiek pretendentų, tiek sklypų, nesvarbu, kokio jie dydžio, jie savo dalį iš to sklypo pasiims. Procesas, aišku, ilgas. Bet lygiai tas pats bus dabar, dabar užteks ploto visų savininkų pretendentų plotą sudėjus in corpore, tiek sklypų priplanuota tokio ploto. Bet jūs įsivaizduokite – žmonėms tapti bendrasavininkiais. Ar tai yra paprastas sprendimas, visų pirma? O vėliau teisinis momentas? Vis dėlto kuo mes daugiau duosime pasirinkti, o ta galimybė jau dabar yra, jau dabar savivaldybė yra pasisakiusi dėl teritorijų, tai tą ir suteikime. Tie suformuoti sklypai, suprojektuoti su visais padarytais… bus valstybei, tai valstybė jais vėliau disponuos, jeigu tokių liks. Arba savivaldybė turės galimybę parduoti, pasiūlyti verslininkams plėtoti. Tai labai labai prašom dar iki priėmimo pagalvoti, nes iš tikrųjų būtų daug geriau ir efektyviau organizuotas procesas.
PIRMININKAS. Gerbiama kolege, žinoma, jūs dar turite galimybę įtikinti kolegas priėmimo metu. Taip, kadangi daugiau yra tik gerbiamo J. Razmos pasiūlymų, dėl jų jis neprieštarauja, manykime, kad pritarta komiteto nuomonei. Dėl motyvų dėl viso lydimojo įstatymo motyvų nėra. Balsuosime tada, kai balsuosime už visą.
Darbotvarkės 2-4.8 klausimas – Geodezijos ir kartografijos įstatymas, pasiūlymų nebuvo, tai turbūt net niekas nenori pasisakyti.
Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2774(2). Dėl 1 straipsnio yra kolegos J. Razmos pasiūlymas, kuriam komitetas nepritaria. Prašau, gerbiamas Jurgi.
J. RAZMA (TS-LKDF). Ir dėl šio projekto aš būsiu geras ir sutiksiu su visais komiteto pritarimais iš dalies, nors ir turėčiau argumentų dėl atskirų detalių, kurios buvo mano pasiūlyme, bet negaišinsiu dėl to laiko. Džiaugiuosi, kad komitetas bent iš dalies pritarė.
PIRMININKAS. Neprašo nei diskutuoti, nei balsuoti. Ačiū, gerbiamas Kasparai. Atlikome. Dėl kitų daugiau nėra.
Dabar dėl viso įstatymų projektų paketo. Dar yra 2-4.10 ir 2-4.11 klausimai, dėl šitų dabar nebalsuojame, jie yra atmesti. Atmesime arba paskui atskirai balsuosime. Dabar dėl viso, be šitų dviejų, balsuojame. (Balsas salėje: „Už ką balsuojame?“) Už visą Žemės įstatymo ir visų lydimųjų paketą be dviejų, kuriuos aš paskui įgarsinsiu.
Užsiregistravo 94, balsavo 93: už – 72, prieš – 1, susilaikė 20. Po svarstymo pritarta visam įstatymų paketui.
Dabar 2-4.10 klausimas – Želdynų įstatymo Nr. X-1241 2 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2775(2) ir 2-4.11 klausimas – Vandens įstatymo Nr. VIII-474 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2776(2). Yra siūloma atmesti. Komitetas siūlo atmesti. Motyvų nėra. Balsuojame. Kas už tai, kad pritartume komiteto nuomonei – kad atmestume, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 90: už – 87. Prieš nesant, susilaikius 3, projektai atmesti.
17.03 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos laisvės lygos 45-mečio“ projektas Nr. XIVP-2895(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos laisvės lygos 45-mečio“ projektas Nr. XIVP-2895(2). Pateikimas, svarstymas ir priėmimas. Pranešėjas – L. Kasčiūnas, bet jo nėra. Tai kas?.. Gal A. Ažubalis pristatys ar kas? Rezoliucija dėl Laisvės lygos 45-mečio. Prašau, gerbiamas Audroniau.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, jums pateikiamas Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos laisvės lygos 45-mečio“ projektas. Kaip žinote, šiais metais mes minime Lietuvos laisvės lygos įkūrimo 45-metį. Prisimename, kad prieš penkerius metus mes lygiai taip pat rezoliucija paminėjome 40-metį, ir galiu tik pasakyti, kad, 2020 metais minint Lietuvos sovietinės okupacijos 80-metį, Vilniaus miesto skverui Senamiesčio seniūnijoje suteiktas Lietuvos laisvės lygos vardas.
Mes šia rezoliucija taip pat pažymime, kad Lietuvos laisvės lygos pagrindinis tikslas pogrindyje buvo kova dėl nepriklausomos Lietuvos atkūrimo, ir pabrėžiame, kad vienas ryškiausių kovotojų už tėvynės laisvę – A. Terleckas, Lietuvos laisvės lyderis – visada buvo ir bus geležinės dvasios ir drąsos pavyzdys, iš kurio mūsų jaunuomenė turėtų imti pavyzdį. Mes šita rezoliucija prašome Lietuvos miestų savivaldybių Vilniaus mieste tinkamu būdu įamžinti A. Terlecko atminimą, nes iš šio žmogaus ir šiandien galima mokytis ištikimybės savo idėjoms ir pasiryžimui bet kokiomis aplinkybėmis ginti žmogaus teises. Čia pasirašė kolegos iš beveik visų, sakyčiau, frakcijų. Tai L. Kasčiūnas, E. Gentvilas, V. Aleknaitė-Abramikienė, A. Kupčinskas, P. Kuzmickienė, S. Tumėnas, S. Skvernelis, V. Mitalas, D. Šakalienė ir T. V. Raskevičius. Prašau pritarti.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti R. Žemaitaitis, bet jo nematau. Tada diskusija. Ačiū, niekas nenori diskutuoti, labai aiškiai pristatė gerbiamas kolega. Priėmimas. Tuoj, minutėlę, karšta technikai, perkaito. R. Žemaitaičio nėra. Kalba V. Aleknaitė-Abramikienė. Prašau.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Turbūt neatsiras nė vieno, kuris paspaus kitokį mygtuką nei „už“. Aš tik noriu priminti labai taiklius žodžius, kuriuos viename interviu man išsakė kompozitorius O. Balakauskas. Kolegai L. Kasčiūnui labai patinka šie išsakyti jo žodžiai ir tik dalį jų priminsiu. O. Balakauskas Laisvės lygą pavadino Lietuvos išlikimo instinktu ir paragino mesti šalin savo estetines matuokles, nes Laisvės lygos lūpomis kalbėjo labai rūsčių vietų ir rūsčių laikų liudininkai.
Aš manau, kad ta rūsti tiesos faktūra, kuria bandė gąsdinti visuomenę anais laikais komunistinė propaganda, slepia savyje kažką esminga. Galbūt ir mes turėtume šiais laikais savo klausą nustatyti taip, kad labiau girdėtume turinį, o ne pasisakymo formą, ir gerbtume tiesą, išsakytą įvairiomis formomis. Ko gero, tai yra svarbu kiekvienoje visuomenėje, net ir toje, kurioje yra laisvas žodis, kurioje galioja konstitucinė susirinkimų laisvė, tiesiog gerbti žmones, mylinčius tiesą.
Man Laivės lyga būtent sukelia tokius prisiminimus ir, manau, tas tiesos sakymas, neatsižvelgiant į nieką, nepaisant pavojų, yra labai ryškus pavyzdys, sektinas pavyzdys šiais ne mažiau Lietuvai pavojingais laikais. Tad raginu balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir dar už kalba R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Rezoliucija yra tikrai svarbi, ypač šiuo metu, kai vėl kalbama apie laisvę ne tik Lietuvoje, bet ir kitoje Europos širdyje – Ukrainoje. Mano tik pastaba būtų, nes pranešėjas tribūnoje pareiškė, kad visi pasirašė partijų atstovai. Aš noriu akcentuoti, kad tikrai ne visi, ir dėl tokio dalyko, manau, visi Seimo nariai turėtų pasirašyti šitą rezoliuciją. Gaila, kad buvo pasirašyti nešama tik keliems Seimo nariams iš skirtingų partijų. To išskirtinumo, kuris liečia laisvę, šitą rezoliuciją, tikrai neturėtų būti. Ir būtent tai, kas susiję su Lietuvos laisvės lygos 45-mečio projektu, norėtųsi, kad ateityje būtų taip pat paminima ir turėtų tam tikrą datą. Ačiū. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Pateikimas įvyko, nuomonės išsakytos, diskusija, sakykime, įvyko. Siūlau vadovautis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 184 straipsnio 1 dalimi ir priimti rezoliuciją be pataisų. Kas už tokį sprendimą, prašom balsuoti.
Šios rezoliucijos priėmimas
Užsiregistravo 88, balsavo 88, už – 88. Rezoliucija priimta. (Gongas)
Darbotvarkės 2-8 klausimas – įstatymo „Dėl Pietryčių Azijos valstybių asociacijos… Atsiprašau.
17.11 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2028 metų paskelbimo Lietuvos laisvės lygos metais“ projektas Nr. XIVP-2894 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-7 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2028 metų paskelbimo Lietuvos laisvės lygos metais“ projektas Nr. XIVP-2894. Prašau. Turbūt vėlgi Audronius. Prašau, kolega. Atsiprašau.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas vicepirmininke. Kolegos, logiškai išplaukia iš prieš tai priimtos rezoliucijos idėja ir siūlymas, 2028 metais mes minėsime Lietuvos laisvės lygos įkūrimo 50-metį, kad šitas Seimas, vertindamas Lietuvos laisvės lygos kaip rezistencinės organizacijos svarų indėlį į Lietuvos valstybingumo istorijos tąsą, paskelbtų 2028 metus Lietuvos laisvės lygos metais. Taip pat siūlome Vyriausybei pradėti rengti Lietuvos laisvės lygos metų programą ir ją patvirtinti, o jau po kitų rinkimų, aišku, jau kitos arba ta pati Vyriausybė biudžetuose numatytų lėšas šiai Vyriausybės patvirtintai Lietuvos laisvės lygos metų programai įgyvendinti. Čia būtų pateikimas.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Bagdonas nori paklausti.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Tikrai ši data yra prasminga, dėl jos turbūt nėra diskusijų, tačiau aš norėčiau atkreipti dėmesį. Šioje kadencijoje mes priėmėme sprendimą, kad per metus gali būti trys tokios atmintinos dienos. Praėjusioje kadencijoje ir šios kadencijos pradžioje buvo 10, 12, kartais ir 15. Matome, kad tų atmintinų dienų skaičius kitais metais vis mažėja iki trijų, iš esmės mes jau baigiame užpildyti visos ateinančios kadencijos dienas. Vadinasi, greičiausiai kitos kadencijos Seimas apskritai negalės tokių dienų teikti. Kaip galvojate, ar nereikėtų peržiūrėti tvarkos, kad ir kitos kadencijos Seimas visgi turėtų galimybę vieną kitą datą dar įtraukti? Toks nevisiškai su pačiu įtraukimu susijęs klausimas, tam aš tikrai pritariu, bet apie pačią tvarką.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Kai šitą nutarimo projektą svarstys, aš tikiuosi, tai svarstys Kultūros komitetas, Laisvės kovų komisija, žinant, kad mes esame priėmę atmintinų dienų, švenčių ir taip toliau programą, aš manau, šitas dalykas bus subalansuotas ir bus atsižvelgta, kaip šie metai atrodys bendrame mūsų minėtinų datų kontekste.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Už kalba V. Aleknaitė-Abramikienė. Prašau.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Nekalbėčiau, bet tik noriu atsakyti kolegai dėl jo abejonių. Iš tiesų aš nesu didelė metų skelbimo entuziastė, dažnai susilaikau, neretai man atrodo, kad mes pernelyg susmulkiname, tačiau šis atvejis – Laisvės lygos 50-metis – labai svarbus tautos istorinei atminčiai. Jeigu mes nepriminsime svarbių dalykų, užmarštis gali užkloti labai svarbius tautos gyvenimo, išsilaisvinimo kovos įvykius. Čia paskelbti tokius metus būtų ir reikalinga, ir, aš net sakyčiau, būtina, nes ateina naujos kartos, nepatyrusios nei Sąjūdžio, nei sovietmečio. Išplėtojus programą, visoje Lietuvoje tinkamai paminėjus Laisvės lygą, aš manau, tai būtų labai didelis indėlis į tautos sąmonėjimą, į patriotiškumo ugdymą mokyklose. Tikrai verta ir teisinga. Balsuosiu už.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Gal galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, pritarta. Siūlomas pagrindiniu komitetu Švietimo ir mokslo komitetas. Siūloma svarstyti Seimo VII (rudens) sesijoje. Galime pritarti? Ačiū, pritarta.
17.16 val.
Įstatymo „Dėl Pietryčių Azijos valstybių asociacijos valstybių narių ir Europos Sąjungos bei jos valstybių narių išsamaus oro susisiekimo susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-2889 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-8 klausimas – įstatymo „Dėl Pietryčių Azijos valstybių asociacijos valstybių narių ir Europos Sąjungos bei jos valstybių narių išsamaus oro susisiekimo susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-2889. Pranešėjas – viceministras J. Skačkauskas.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas J. Sabatauskas.
J. SKAČKAUSKAS. Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, leiskite man pateikti įstatymo „Dėl Pietryčių Azijos valstybių asociacijos valstybių narių ir Europos Sąjungos bei jos valstybių narių išsamaus oro susisiekimo susitarimo ratifikavimo“ projektą. Taigi, įstatymo tikslas – ratifikuoti Pietryčių Azijos valstybių, kitaip, trumpinant, – ASEAN valstybių narių, ir Europos Sąjungos ir jos valstybių narių pasirašytą išsamų oro susisiekimo susitarimą. Šiuo metu oro susisiekimas tarp Europos Sąjungos ir ASEAN valstybių teikiamas remiantis dvišaliais atskirų valstybių narių susitarimais. Lietuva yra sudariusi tiktai vieną oro susisiekimo sutartį su Singapūru ir su keliomis ASEAN valstybėmis narėmis. Dvišalių oro susisiekimo sutarčių daugiau nėra.
Taigi, siekdama užtikrinti oro transporto rinkos plėtrą, Europos Sąjungos Taryba 2016 metais suteikė Europos Komisijai įgaliojimus derėtis dėl išsamaus susitarimo su ASEAN valstybėmis. Derybos buvo baigtos 2021 metų birželio mėnesį, o susitarimas pasirašytas 2022 metų spalio mėnesį Balyje, Indonezijoje. Susitarimu siekiama pakeisti galiojančius dvišalius Europos Sąjungos ir ASEAN valstybių narių susitarimas dėl oro susisiekimo ir, laikantis abipusiškumo principų, palaipsniui atverti rinką, tai yra suteikti galimybę vykdyti skrydžius atitinkamais maršrutais ir naudotis pajėgumais.
Kitas dalykas – užtikrinti, kad nei Europos Sąjunga, nei ASEAN oro vežėjai nebūtų diskriminuojami ir kad jiems būtų sudaromos vienodos veiklos sąlygos. Priėmus šį įstatymą ir ratifikavus susitarimą, bus įgyvendinti Lietuvos Respublikos įsipareigojimai dėl Europos Sąjungos teisės perkėlimo, taip pat sudarytos sąlygos reguliariajam oro susisiekimui vykdyti tarp Lietuvos ir ASEAN valstybių, jeigu toks poreikis ateityje kiltų. Ačiū. Prašyčiau pritarti.
PIRMININKAS (J. SABATAUSKAS, LSDPF). Ačiū, gerbiamas viceministre. Jūsų… Per šoninį mikrofoną dėl vedimo tvarkos – kolega V. Rakutis.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, dėl praeito klausimo – dėl Laisvės lygos 50-mečio. Būtų gerai, kad būtų ir Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija.
PIRMININKAS. Supratau, jūs norite, kad papildomo komiteto teisėmis…
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Taip, nes ir pranešėjas tą pristatė, kad būtų logiška.
PIRMININKAS. …būtų Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija. Gerai.
Kolegos, ar galime pritarti, kad dėl Laisvės lygos nutarimo projekto papildomo komiteto teisėmis būtų Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Ačiū, gerbiamas viceministre. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas viceministre, laba diena! Iš tikrųjų lyg ir būtų, kaip aš matau, viskas neblogai, atvertų mums vartus į Pietryčių Aziją. Prašom pasakyti, bus iš Vilniaus skrydžiai ar čia mes tikėsimės, kad mūsų Vilniaus, Kauno oro uostai turės galimybę, nes jūs rašote, kad 14 skrydžių per savaitę? Kaip iš tikrųjų, ar yra tikimybė, kad būtent tie skrydžiai, ypač tuo laikotarpiu, ten yra, nes ir žiemos sezonu, kaip sakant, mūsų, lietuvių, yra noras keliauti ir pamatyti Pietryčių Azijos šalis?
J. SKAČKAUSKAS. Deja, kol kas skrydžių nėra. Čia kalbama apie galimybę ateityje supaprastinta tvarka juos vykdyti, turėti. Bet šiuo metu iš tikrųjų tokios informacijos apie ketinimus vykdyti skrydžius šiomis kryptimis neturime. Tai tikrai yra per toli ir turbūt, žinant orlaivių dydį, yra gana sunku tokius transatlantinius orlaivius užpildyti ir turėti skrydžius iš Lietuvos į Pietryčių Azijos valstybes.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų pritardamas, aišku, susitarimui, nors tai yra ir techninis dalykas, turbūt praktinės naudos mes dar iš to gal greitai ir nepajusime tiesiogiai, bet aš norėčiau išplėsti tą klausimą ir ne apie Pietryčių Aziją paklausti. Ar jau yra su mūsų artimesniais kaimynais ir ypač su Londonu užtikrintas normalus susisiekimas, sutarta? Nes, kiek paskutinį kartą girdėjome iš ministro, yra toks lyg laikinas pratęsimas ir kalbama apie ateitį, kad turėtų toks būti. Tai ar mes jau turime Londoną, ar turime nuolatinį Briuselį ir kitus pagrindinius taškus?
J. SKAČKAUSKAS. Ačiū už gerą klausimą. Atsakysiu dėl Londono. Šiuo metu vyksta derybos dėl pastovaus skrydžio į London City pratęsimo. Kaip žinome, yra sprendimas iki spalio mėnesio, tuomet baigs galioti PSO sutartis. Šiuo metu yra derybos su konkrečia oro kompanija dėl pratęsimo, sakykime, penkeriems arba dešimčiai metų. Dėl Briuselio yra gera žinia, kad iš tikrųjų, ką ir skelbia spauda, „Air Baltic“ pradės skraidyti nuo lapkričio 1 dienos ir dabartinis operatorius „Brussels Airlines“ taip pat skraidys žiemą, jau galima įsigyti bilietų. Tikimės, kad kryptis į Briuselį bus geresnė, daugiau skrydžių ir geresnis reguliarumas šią žiemą tikrai.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, viskas gerai, bet ar sunku įstatyme išvardinti konkrečias valstybes? Kažkaip reikia… Ar čia visos? Mums tada reikia žiūrėti, kas įeina į visą šitą grupę? Kiek iš viso valstybių čia yra Pietryčių Azijos? Čia minėjote tik Singapūrą ir dar vieną ar dvi valstybes, o kiek iš viso yra? Nes rašote, kad yra 140 dvišalių sutarčių ir numatoma 14 maršrutų. Tai kiek iš viso valstybių?
J. SKAČKAUSKAS. Taip, iš tikrųjų yra pažymoje, aš tik neįvardinau dėl laiko stokos – dešimt valstybių. ASEAN valstybių grupei priklauso dešimt valstybių. Tiesiog turbūt gali kiekvienas susirasti. Kolega padėjo, taip, dešimt valstybių.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų paklausė visi, kurie norėjo paklausti. Dėl balsavimo… Ačiū, viceministre. Turite omenyje, kad… Dabar dėl motyvų. Už kalba V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Labai prašė Ministrė Pirmininkė nekalbėti, bet, kolegos, čia net nežinoma, kiek valstybių į ASEAN įeina. Įeina dešimt valstybių. O iš kur aš žinau? Nes, kolegos, būtent Seime įkurta Tarpparlamentinių ryšių grupė su ASEAN ir esu jos pirmininkas. Kviečiu jungtis. Mes tą ekonominį ir politinį bendradarbiavimą su šita didele Pietryčių Azijos sąjunga tik stiprinsime. Kviečiu palaikyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų prieš – S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Taip, aš nesu prieš, bet noriu ir kolegai Viliui atsakyti. Tikrai įstatyme… Man visada nepatinka įstatymai, kurie arba varinėja po kitus įstatymus, arba verčia geografijos vadovėlius studijuoti ir panašiai. Kai nėra daug valstybių, tai, man rodos, visai būtų gerai, kad būtų surašytos konkrečios valstybės. Juoba kad iš viso 140 dvišalių sutarčių ir nebeaišku, ar čia su tomis dešimt, ar čia iš viso Lietuva tiek pasirašiusi, ne tik su Pietryčių Azija. Aš tiesiog norėčiau, kad įstatyme būtų truputį tiksliau. Suprantu, kad kokiam nors poįstatyminiame akte yra, bet… Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Siūlomas pagrindinis komitetas – Užsienio reikalų komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Galime pritarti? Ačiū, pritarta komitetams ir svarstymo laikui.
17.25 val.
Kelių transporto kodekso 8, 83 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2917 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-9 klausimas – Kelių transporto kodekso 8, 83 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2917. Pateikimo stadija. Pristato viceministras J. Skačkauskas. Prašom, gerbiamas viceministre.
J. SKAČKAUSKAS. Kelių transporto kodekso 8, 83 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas. Pagrindinis tikslas yra perkelti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2022/738, kuria iš dalies keičiama direktyva 2006/1/EB dėl transporto priemonių, išnuomotų be vairuotojų, naudojamų kroviniams vežti keliais, nuostatas.
Pagrindinė šio pakeitimo esmė. Šiuo metu galiojančiame Kelių transporto kodekse nustatyta, kad kiekviena vežti krovinius naudojama transporto priemonė turi būti registruota Lietuvos Respublikoje, turi turėti transporto priemonės bendrojo naudojimo valstybinį registracijos numerį. Kitaip tariant, dabartinis teisinis reguliavimas nesuteikia vežėjams galimybės naudotis transporto priemonėmis, išnuomotomis be vairuotojų kitoje Europos Sąjungos valstybėje. Perkeliant direktyvą ši galimybė bus suteikta.
Visų pirma bus leista vežėjams naudoti transporto priemones be vairuotojų, išsinuomotas iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje įsisteigusių įmonių, ir taip pat bus leista vežėjams jų nuosavybės ar kitais teisės pagrindais valdomas ar naudojamas transporto priemones be vairuotojų išnuomoti kitoms Europos Sąjungos valstybių narių teritorijose įsisteigusioms įmonėms. Taip pat nustatomos sąlygos tokio, sakykime, sandorio galimybei.
Tai čia turbūt pagrindinis dalykas, kad kiekviena įmonė, kuri nuomosis tokius vilkikus, negalės viršyti 25 % bendro parko, tai yra 25 % bendro parko transporto priemonių galės būti išnuomotos iš kitos Europos Sąjungos valstybės. Nauda turbūt ta, kad iš tikrųjų tai suteiks daugiau lankstumo Europos Sąjungos ir Lietuvos vežėjams spręsti vilkikų trūkumą ir panašiai, reaguoti į rinkos pokyčius ir tą disbalansą susireguliuoti. Tai turbūt tiek. Prašyčiau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti L. Nagienė. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, pirmininke. Iš tikrųjų labai noriu išgirsti pliusus, kiek finansiškai valstybei tai yra, kokie yra pliusai. Aš suprantu, vežėjų, kurie dirbs vairuotojais, mokesčiai čia, bet jeigu jie transportą išnuomos kitai Europos Sąjungos valstybei, tai kur nukeliaus mokesčiai? Pas mus liks ar kaip? Kokie finansiniai pliusai valstybei, man labai svarbu.
J. SKAČKAUSKAS. Jūs turbūt gerai žinote, kad Lietuvos yra stiprus vežėjų sektorius. Čia mes visų pirma kalbame apie galimybę Lietuvos vežėjams išsinuomoti papildomas transporto priemones ir vykdyti operacijas tiek Lietuvoje, tiek Europos Sąjungos valstybėse. Tokia galimybė, įgyvendinus šią direktyvą, perkėlus, atsiras. Tiesiog Lietuvos vežėjai galės išsinuomoti, tarkime, iš Lenkijos ar Prancūzijos esantį vilkikų parką ir vykdyti operacijas. Be abejo, tada mokesčiai bus Lietuvoje naudojami, surenkami.
PIRMININKAS. Ačiū. Jau paklausė visi, kas norėjo paklausti. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Kolegos, galime pritarti bendru sutarimu projektui?.. Ačiū, pritarta bendru sutarimu po pateikimo Kelių transporto kodekso projektui Nr. XIVP-2917. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Galime pritarti dėl komitetų ir sesijos? Ačiū, pritarta.
17.29 val.
Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 18, 33 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2887, Teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2885, Lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 papildymo 71 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2886 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Konkurencijos įstatymo 18, 33 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2887, Teisėkūros pagrindų įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2885 ir Lobistinės veiklos įstatymo papildymo 71 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2886. Pateikimo stadija. Pranešėjas – J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, kartu su kolegomis K. Starkevičiumi, E. Gentvilu, V. Mitalu, L. Savicku teikiame tris nedideles trijų įstatymų projektų pataisas, kurios kyla vertinant Konkurencijos tarybos santykius su verslu, iš dalies ir su viešaisiais juridiniais asmenimis, tokiais kaip savivaldybės. Konkurencijos taryba išsiskiria iš kitų verslą prižiūrinčių institucijų tuo, kad praktikoje ji iš esmės neteikia metodinės pagalbos ir nevykdo šiuo metu itin akcentuojamos pažangios ūkio subjektų veiklos priežiūros. Galima paminėti, kad tas matoma ir viešajame sektoriuje, tą mes patyrėme, kai svarstėme M. Skritulsko inicijuotas įstatymo pataisas. Todėl manome, kad ši situacija yra taisytina ir vis dėlto Konkurencijos įstatyme reikėtų numatyti Konkurencijos tarybai tokią pareigą konsultuoti, patarti, teikti metodinę pagalbą, o ne tik įsivaizduoti, kad įves tvarką kuo griežtesnėmis baudomis.
Konkurencijos taryba dar išsiskiria iš kitų institucijų, kurios gali skirti pinigines baudas, tuo, kad po jos sprendimo atitinkamas subjektas per 3 mėnesius privalo sumokėti visą sumą į valstybės biudžetą net ir tais atvejais, kai dėl tos skirtos baudos vyksta ginčas teisme. Dėl kitų baudų, kaip žinome, kreipimasis į teismą sustabdo baudos mokėjimo poreikį, kol teismas priima galutinį ir neskundžiamą sprendimą. Šiuo atveju prieš keletą metų buvo kitaip sureglamentuota ta vieta, po to ji buvo pakeista, matyt, nuogąstaujant, kad verslo subjektai gali kaip nors reorganizuotis, likviduotis ir išvengti baudos, bet kitų baudų atveju kažkodėl toks požiūris nėra taikomas.
Dar kitas dalykas, kaip rodo ūkinės veiklos priežiūros institucijų praktika, kuri būtent vykdoma Konkurencijos tarybos, už atvejus, kai asociacijos, jų nariai ir kiti asmenys dalyvauja teisėkūros procesuose, teikia pasiūlymus dėl teisės aktų, diskutuoja apie tai, gali susilaukti tos priežiūros institucijos sankcijų, mat toks susirašinėjimas, derinimas pozicijos, kuri po to pateikiama per asociaciją, gali būti įžvelgiamas kaip kartelinis susitarimas. Dėl to, matant tokią situaciją ir matant tuos verslo ir asociacijų nuogąstavimus, yra siūlymų Teisėkūros pagrindų įstatyme aiškiai pažymėti, kad tokios teisinės konsultacijos, kai turintys teisę inicijuoti teisės aktų projektus konsultuojasi su asociacijomis ar verslo subjektais, nelaikomos ūkine komercine veikla.
Na, Teisės departamentas parašė, kad tai savaime suprantama, kad čia perteklinis siūlymas, bet jeigu kas nors to taip nesupranta kaip Teisės departamentas, aš manau, kad geriau yra tai parašyti aiškiai. Taip pat Lobistinės veiklos įstatyme siūloma parašyti, kad pats lobistinės veiklos užsakymas nebūtų laikomas ūkine komercine veikla. Žinoma, lobisto veikla, kai jis gauna atlyginimą, kai jis dirba stengdamasis, taip sakant, užsakymą įvykdyti, be abejo, yra ūkinė komercinė veikla, šiam aspektui tai netaikoma.
Taigi minėta Konkurencijos įstatymo pataisa būtų labiau orientuojama visų pirma į problemų prevenciją ir pagalbos teikimą, o ne verslo ir viešųjų subjektų persekiojimą ir baudimą. Būtų užtikrinta, manau, stabilesnė verslo aplinka ir pasiekti pažangios ūkio subjektų priežiūros tikslai. Tai galbūt tiek trumpai apie teikiamą paketą.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Jūsų nori klausti penki Seimo nariai. Pirmasis – V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Iš karto paprašysiu neskubėti ir bendru sutarimu šito projekto nepraleisti, tikrai balsuosiu kitaip. Aišku, man net nekyla abejonių, kad jums turbūt farmacijos srityje susiklosčiusi situacija pametėjo šią idėją parengti aptariamą projektą. Tiktai man kyla klausimas, ar jūs išnagrinėjote užsienio šalių praktiką? Ar įvertinote tokių pažeidimų latentiškumą, kai juos labai sunku atskleisti? Ar jūs įvertinote tai, kad tie lobistai gali netyčia dabar ir tapti kai kuriais atvejais tais tarpininkais, kurie padės susitarti dėl tų draudžiamų susitarimų? Ar jums neatrodo, kad toks projektas, liečiantis konkurencijos teisę, turėtų ateiti po labai išsamių diskusijų su konkurencijos teisės specialistais, ir ne tik lobistais, bet ir specialistais iš Konkurencijos tarybos, kad ji galėtų pasakyti, su kokiais iššūkiais jie susiduria?
J. RAZMA (TS-LKDF). Jūs kažkaip labai plačiai žiūrite į mano įstatymų turinį, lyg aš čia turėčiau būti išnagrinėjęs konkrečius atvejus, bylas teismuose. Žiūrėkite, dėl Konkurencijos įstatymo yra dvi paprastos pataisos. Pirma pataisa, kad Konkurencijos taryba teiktų konsultacijas ir metodinę pagalbą. Kas čia blogo, kuo čia dėtos kažkokios bylos ar kokie farmacininkai?
Kitas pasiūlymas yra grįžimas prie to, kas buvo, rodos, iki 2018 metų ar 2019 metų, kad baudą reikėtų sumokėti tik tada, kai teismas priima sprendimą. Vėl kuo čia dėti kažkokie ten subtilumai dėl Konkurencijos įstatymo taikymo?
Dėl Teisėkūros pagrindų įstatymo. Jūs pažiūrėkite – Teisės departamentas pasakė, kad mano net perteklinis siūlymas, kad tai savaime suprantamas dalykas, jog, tarkim, kai Vyriausybė, sakykim, svarsto nutarimo projektą dėl minimalios mėnesinės algos didinimo ir pasiunčia Trišalės tarybos dalyviams verslo subjektams nuomonę pareikšti. Jie ten susirašinėja, paskui jų asocijuotos struktūros atstovauja, pasako bendrą nuomonę. Apie tokius dalykus mes kalbame. Kaip minėjau, Teisės departamentas pasakė, kad tai yra trivialus galiojantis dalykas ir ko čia aš apskritai dar rašau pataisą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia K. Vilkauskas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Kad visi taip suprastų, todėl ir aš…
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, taip, suprantama jūsų logika, bent jau man, bet aš matau, kad pati Konkurencijos taryba yra labai daug kritikuojama būtent dėl to, kad ji daugeliu atvejų nemato ir neįžvelgia konkurencijos. Taip, sutinku, kad pakonsultuoti, teikti pagalbą ir panašiai, bet ar mes šituo jūsų įstatymo projektu nepalengviname, nes jie kaip tik dabar turėtų dar aktyviau dirbti savo tiesioginį darbą? Dėkoju.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš niekaip jų tuo projektu neatpalaiduoju nuo tiesioginio darbo. Aš kažkaip jokiu būdu nesakau, kad jie turi būti mažiau griežti. Mes kaip tik turbūt kartais ir viešai priekaištaujame, kad štai kokios nors degalinės, kai tik kainos išauga didmeninėse rinkose, iškart padidina degalinėse, o kai jos sumažėja, tai neskuba sumažinti. Sakome, ar čia nėra kokių nors susitarimų? Tokių pavyzdžių yra daug, kai mes patys tikrai keliame abejones ir norime matyti aktyvesnio Konkurencijos tarybos veikimo, kai galima įžvelgti kartelinių susitarimų požymius. Bet man nepriimtina, jeigu verslo subjektai gyvens kažkokioje baimėje, kad jie negalės dalyvauti diskusijose dėl teisės aktų projektų. Jeigu teikia kokia nors asociacija, kad ir suinteresuota, aš matau, kad teikia ji pagal savo interesus, bet tegul teikia be baimės, kad čia bus „apdovanoti“ baudomis už tai, kad derino tą poziciją ir kažką susirašinėjo. Aš manau, kad mes Lobistinės veiklos įstatyme ten viską esame gerai reglamentavę. Tiesiog nedidelė ta pataisa ten siūloma, ir tiek.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš, kolega, kiek bandau atsiminti, tai iš tokių situacijų, kai jūs bandote sureguliuoti, buvo Lietuvoje viena vienintelė situacija, tai įtariamas draudžiamas susitarimas farmacijos kompanijų, kurios veikė per asociaciją bandydamos reguliuoti kainas. Joms, kaip žinote, Konkurencijos taryba skyrė baudą, kurią jūs su savo reguliavimu bandytumėte kaip ir sustabdyti. Paneikite tuos nuogąstavimus ar patvirtinkite, nes tikrai Lietuvoje daugiau tokių atvejų nebebuvo. Ką jūs bandote sureguliuoti?
J. RAZMA (TS-LKDF). Buvo ir daugiau tokių atvejų, bet aš sąmoningai neminėsiu konkrečių atvejų, kad kartais nebūtų įžvelgiama, kad politikai įsikiša į konkrečias bylas su savo kokia nors nuomone. Bet jūs puikiai suprantate, kad nuo jūsų minimo atvejo 3 mėnesiai jau tikrai yra praėję ir ten baudas privalėjo sumokėti. Tas mano projekto pateikimas jų jau niekaip neišgelbsti nuo tų baudų sumokėjimo.
Nežinia, kada tą projektą priimsime, jeigu bus pritarta po pateikimo. Ką sakė V. Gapšys, kad tikrai nereikia skubėti, tikrai aš labai pritariu. Čia galime išsamiai diskutuoti kad ir metus, gauti ir europinių institucijų nuomonę, nes tikrai konkurencijos teisė yra stipriai prižiūrima Europos Sąjungos. Jokios skubos aš čia nesiūlau, su jokiomis bylomis tikrai nesieju ir neįsivaizduoju, kaip čia kas galėtų palankiai veikti atgaline tvarka. Čia ne baudžiamoji teisė, kad priimi Baudžiamojo kodekso pataisą ir nusikaltėliui, jeigu jinai yra palankesnė, ji padeda kaip nors išvengti atsakomybės.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Gerbiamas kolega, iš tiesų konkurencijos pažeidimai yra sunkūs pažeidimai, tai yra ir konkurenciją ribojantys susitarimai, ir piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi, ir koncentracijų priežiūra. Tai yra arti tokių nusikalstamų veiksmų, kurie savo pasekmėmis sukelia labai sudėtingų pasekmių ekonomikai, žmonėms. Jūs dabar siūlote, kad Konkurencijos taryba ir konsultuotų, ir teiktų metodinę pagalbą, be to, siūlote stabdyti sprendimo vykdymą, kada vyksta teismai. Kitaip tariant, Konkurencijos tarybą mes įstumsime į labai sudėtingą padėtį, kada jie potencialius pažeidėjus, kurie planuoja riboti konkurenciją, siųs eiti tartis su Konkurencijos tarybos žmonėmis (tokių pavyzdžių yra buvę), kaip išvengti tų sunkių veikų. Tai tas pats, jei dabar FNTT pradėtų konsultuoti tuos, kurie vengia PVM arba plauna pinigus, kaip juos geriau išplauti. Tai vienas toks nelogiškas aspektas, man atrodo.
Kitas – kai jūs siūlote atidėti, stabdyti sprendimo vykdymą. Teismai gali užtrukti daugelį metų. Per tą laiką žmonės, kurie padarė pažeidimus, gali, pavyzdžiui, išvengti tų baudų, bankrutuoti, restruktūrizuoti ir taip toliau. Aš manyčiau, šiuo atveju mes apsunkintume Konkurencijos tarybos veiksmus, ar taip nemanote? O konsultuoti gali Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Ten yra krūva agentūrų, kurios gali konsultuoti. Verslą, kuris galbūt nežino kokių nors aspektų, gali konsultuoti privačios advokatų kontoros. Ar nemanote, kad čia būtų galima rasti kitų sprendimų? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kolegos!
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, aš tikrai pritariu jums, kad konkurencijos pažeidimai yra sunkūs nusikaltimai. Jūs pastebėkite, kad aš nesiūlau kaip nors mažinti baudų dydžių, nei ko nors keisti dėl baudų skyrimo aplinkybių.
Konsultacijas aš suprantu ne taip, kaip jūs čia traktavote, kad išryškėja koks nors pažeidimas ir tada Konkurencijos taryba pasikviečia ir pradės konsultuoti, kaip čia tau išvengti atsakomybės. Mes kalbame apie tokius atvejus, ką daro Mokesčių inspekcija. Jeigu verslo subjektas iš anksto nori ką nors išsiaiškinti, pasikonsultuoti, tai Mokesčių inspekcijai kažkodėl tai nėra problema. O kodėl Konkurencijos tarybai čia turi būti problema? Kodėl ji negali pakonsultuoti, jeigu kam nors kyla klausimų? Jeigu tai pačiai Palangos savivaldybei kyla klausimų, ar yra kokios nors galimybės visgi jai, kaip viešam juridiniam asmeniui, tą baseiną valdyti dar iki tol, kol buvo pradėtas pažeidimas. Jeigu norėtų pasikonsultuoti, kas čia blogo? Tų siūlymų netraktuokite kaip nors neteisingai.
Sako, didelės baudos čia, gali reorganizuotis. Mokesčių inspekcijos atveju dėl PVM grobstymų taip pat kartais yra daugiamilijoninės baudos, bet mes vis tiek nukreipiame į teismus. Teismuose turi galimybę reikalauti ir apsaugos priemonių, jeigu yra kokių nors požymių, ir taip toliau. Yra visos tos teisinės galimybės teismuose ir Konkurencijos tarybai apsiginti savo interesus.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, laikas, skirtas šiems projektams pristatyti, baigėsi. Dėl balsavimo motyvų yra keturi norintys, bet, kaip žinome, galės kalbėti tiktai du. Dėl balsavimo motyvų už – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, čia iš tikrųjų ir ponas V. Bakas, ir kiti teisingai kalba apie kartelinius susitarimus ir taip toliau, kai kalbama apie veikloje vykdomus, dėl veiklos vykstančius susitarimus.
Dabar gi yra kita medalio pusė. Teisėkūros pagrindų įstatymas sako, kad įstatymų leidėjai ar teisės aktų leidėjai privalo tartis su asocijuotomis struktūromis. Mes, kaip įstatymų leidėjai, turime tartis su asocijuotomis struktūromis. Asocijuotos struktūros tarpusavyje tariasi, kokią savo narių poziciją pateiks įstatymų leidėjui. Natūralu, kad jie apklausė savo narius ir asociacijos vadovybę. Pavyzdžiui, ateina į Seimo posėdžius ar ministerijos posėdžius su bendra pozicija dėl teisės aktų rengimo. Ir štai čia juos pagauna Konkurencijos taryba, sako: jūs tariatės dėl savo veiklos. Jie tariasi ne dėl veiklos, ne dėl antkainių, bet kaip ateis ir pateiks vieną poziciją šiuo atveju, buvusiu atveju, Sveikatos apsaugos ministerijai, kitais atvejais Seimui, Seimo komitetui per klausymus ir taip toliau. Jeigu asociacijų būtų ne bendra pozicija, tai kam tada reikalingos asociacijos? Tada eina kiekvienas verslo subjektas ir dėsto savo požiūrį, o asociacijos yra tam, kad turėtų bendrą požiūrį. Kai tik jie pabando bendrą požiūrį suformuoti, sako: jūs tariatės ir tai yra kartelinis susitarimas. Tai čia šito precedento atvejis.
Niekas čia nelenda į Konkurencijos tarybos veiklos lauką, kad ji pagauna realius susitarimus dėl veiklos tarp asociacijos narių ar tarp tos veiklos sferos narių. Todėl aš palaikau šitą projektą, kaip ir Teisėkūros pagrindų įstatymą, ir Lobistinės veiklos įstatymo lydimuosius įstatymų projektus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų prieš – V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju. Greičiausiai vis dėlto lenda tas klausimas, kad būtent dėl farmacijos bendrovių šitas projektas yra pateikiamas – specifiškai, tiksliai, praėjus keliems mėnesiams nuo to, kai kilo visas tas šaršalas, galima taip pavadinti.
Bet reikia patikslinti kelis dalykus. Pirmiausia ten ne šiaip sau buvo dėl teisės aktų, Eugenijau. Bet buvo ten ir skaičiukų, kurie turbūt ir užkliuvo labiausiai Konkurencijos tarybai šiuo atveju. Ir ne šiaip paprastai, kad jos pateikė bendrą poziciją dėl įstatymo, bet tai turėjo turbūt ir reikšmę vartotojams dėl galutinės kainos dalyko.
Taip pat reikia atkreipti dėmesį dėl baudų – jos nėra sumokėtos. Yra pateiktos bankų garantijos, išskyrus Vaistinių asociaciją. Kaip suprantu, faktiškai sumokėjo baudą, kelis tūkstančius eurų, o visos kitos įmonės teikia bankų garantijas. Todėl čia reikėtų dar labiau vertinti, ar jūsų pateiktas projektas nepadarys įtakos būtent šiam konkrečiam procesui, po to naikinant tas bankų garantijas ir panašiai.
Aš manau, kad šitas projektas yra netgi ir labai rizikingas, ir šiuo atveju reikėtų bent jau antikorupcinio vertinimo. Šiuo atveju būtinai.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Dėl motyvų pasisakyta. Balsuojame dėl trijų įstatymų projektų – Konkurencijos įstatymo projekto Nr. XIVP-2887, Teisėkūros pagrindų įstatymo projekto Nr. XIVP-2885 ir Lobistinės veiklos įstatymo projekto Nr. XIVP-2886, ar pritariame po pateikimo?
Užsiregistravo 68, balsavo 68: už – 29, prieš – 7, susilaikė 32. Projektams nepritarta po pateikimo. (Balsas salėje) Turime apsispręsti, ką darome su projektais. Kai apsispręsime, aš leisiu replikas pasakyti, gerai, kolega Vytautai? Po apsisprendimo ir balsavimo. Kolegos, jeigu balsuojame už, grąžiname iniciatoriams tobulinti, jeigu balsuojame prieš, atmetame.
Užsiregistravo 64, balsavo 64: už – 39, prieš – 25. Grąžinta iniciatoriams tobulinti.
Turiu atsiprašyti kolegos Vytauto. Ministrė Pirmininkė I. Šimonytė. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš galiu…
PIRMININKAS. Be eilės. Jums visada be eilės.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū. Kalbėsiu tuomet be eilės, kad jūs tokie malonūs. Aš vis dėlto norėčiau atkreipti dėmesį, kad išties po baudų paskyrimo farmacijos kompanijoms buvo kilę tokie, nežinau, sakyčiau, spekuliatyvūs debatai, kad dabar jau asociacijos negalės teikti pasiūlymų, negalės dalyvauti teisėkūroje, neva ištiko kažkas labai ypatingo. Bet vis dėlto reikia suprasti, kad toji byla yra konkrečiai susijusi ne šiaip su dalyvavimu teisėkūroje, bet su tarimusi dėl labai konkrečių dalykų, tai yra dėl kainų, kur galima konstatuoti kartelinį susitarimą. Niekas jokių apribojimų asociacijoms, nevyriausybinėms organizacijoms dalyvauti teisėkūroje tikrai nenustatė. Mes buvome susitikę su verslo asociacijomis, su kitomis organizacijomis. Tai buvo labai aiškiai mano pačios ir raštu deklaruota, kad tikrai laukiame pastabų skaidriai nustatyta tvarka, be jokių apribojimų. Ko neturėtų būti? Neturėtų būti Konkurencijos įstatymo pažeidimų.
Aš nežinau, kaip greitai kolegos čia norėtų tuos įstatymus tobulinti. Mes turime tam tikrą darbo grupę sukūrę Vyriausybėje. Ji galbūt taip pat pateiks Seimui pasiūlymų dėl Lobizmo įstatymo, tarkime, ir dėl kai kurių dalykų, galbūt sukuriančių tokių nepatogumų ir perteklinių procesų. Bet džiaugiuosi, kad šiems projektams Seimas nepritarė. Šį kartą net mudvi su A. Širinskiene turėjome vieną nuomonę. Ačiū. (Šūksniai, plojimai)
PIRMININKAS. Replika po balsavimo – V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Gerbiami kolegos, aš pirma dėl E. Gentvilo noriu reaguoti ir jūsų paprašyti. Šis paketas pateiktas labai klastingai, sakyčiau. Buvo pakišti trys skirtingi klausimai, kurie tarpusavyje nedera. Aš sutinku, kad asociacijų negalima riboti. Kaip tik reikia skatinti dalyvauti teisėkūroje. Dėl Asociacijų įstatymo galime tartis. Bet kai mums yra teikiami projektai, kuriais institucijos, turinčios saugoti rinką, privalo konsultuoti potencialius, dažniausiai sąmoningai kuriančius schemas pažeidėjus, kai mums siūloma atidėti nuobaudų, bausmių vykdymą, kol nagrinės teismas, nors pats teismas gali tai padaryti, čia jau yra rimtesni dalykai. Klausimas, kas čia vyksta? Kodėl mes grįžtame į tuos 2000-uosius, tokius korupcinius laikus?
Dėl asociacijų viskas gerai. O dėl to, kas buvo šalia jų, tikrai ačiū, kolegos, kad mes sureagavome. Čia Seimas vis dėlto neleido mūsų grąžinti atgal, į tai, kas buvo.
PIRMININKAS. Ačiū kolegoms už replikas.
Kadangi posėdžiui skirtas laikas baigėsi, 17 val. 40 min., jeigu nebus siūlymų, aš tuomet skelbsiu posėdžio pabaigą. (Balsai salėje) Matau, nėra siūlymų. Kolegos, registruotis norite? (Balsai salėje) K. Adomaitis.
K. ADOMAITIS (LF). Žiūrėkite, yra labai trumpas rezervinis 4 klausimas. Būtų galima padaryti… Čia yra tik lydimieji. Jei Seimas leistų, yra lydimieji…
PIRMININKAS. Ar jūs siūlote frakcijos vardu?
K. ADOMAITIS (LF). Taip. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Bet mes negalime vieno svarstyti, kitų nesvarstyti. Jūs siūlote pratęsti šios dienos posėdį? Jei jūs siūlote ir frakcija pritaria, aš teiksiu balsuoti. K. Adomaitis frakcijos vardu siūlo pratęsti posėdį. (Balsai salėje: „Balsuojame!“) Balsuojame. Bet tada, kol visi klausimai bus apsvarstyti. (Balsai salėje: „Ne, ne!“) Mes negalime dėl vieno padaryti išimties.
Užsiregistravo 61, balsavo 61: už – 19, prieš – 31, susilaikė 11. Kolegos nubalsavo už tai, kad posėdis būtų baigtas, nepratęstas. Ačiū visiems.
Birželio 20 dienos popietinis posėdis baigtas. Gero vakaro! (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.