LIETUVOS RESPUBLIKOS
CIVILINIO KODEKSO 3.3, 3.153, 3.212, 3.217, 3.219, 3.224, 3.253, 3.254, 3.259, 3.260, 3.261, 3.269 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, 3.220 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS IR KODEKSO PAPILDYMO 3.2541 STRAIPSNIU ĮSTATYMO NR. XIII-645 PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO 28, 336, 404, 480, 481, 482, 483, 487, 489, 490 IR 582 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIII-646 PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 6, 75 IR 589 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINIŲ PASLAUGŲ ĮSTATYMO NR. X-493 2, 4, 16, 18, 19, 20, 21, 26, 29 IR 34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIII-647 4 IR 5 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS APSAUGOS NUO SMURTO ARTIMOJE APLINKOJE ĮSTATYMO NR. XI-1425 7 IR 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VAIKO MINIMALIOS IR VIDUTINĖS PRIEŽIŪROS ĮSTATYMO NR. X-1238 7, 12, 17, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 29, 30 IR 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3, 3.153, 3.212,
3.217, 3.219, 3.224, 3.253, 3.254, 3.259, 3.260, 3.261, 3.269 straipsnių
pakeitimo, 3.220 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Kodekso papildymo
3.2541 straipsniu įstatymo Nr. XIII-645 pakeitimo įstatymo
projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 1), Lietuvos
Respublikos civilinio proceso kodekso 28, 336, 404, 480, 481, 482, 483, 487,
489, 490 ir 582 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-646 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 2), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso
6, 75 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo
projektas Nr. 3), Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493
2, 4, 16, 18, 19, 20, 21, 26, 29 ir 34 straipsnių pakeitimo
įstatymo Nr. XIII-647 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas
(toliau – Įstatymo projektas Nr. 4), Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto
artimoje aplinkoje įstatymo
Nr. XI-1425 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo
projektas Nr. 5) ir Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės
priežiūros įstatymo Nr. X-1238 7, 12, 17, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 29, 30 ir
31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas
Nr. 6; toliau kartu – Įstatymų projektai) parengti:
1) siekiant suderinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK), Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 4, 16, 18, 19, 20, 21, 26, 29 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo ir Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo nuostatas su nuo 2018 m. liepos 1 d. įsigaliosiančių Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6, 7, 321 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo bei 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusių Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.172, 3.176, 3.180, 3.183, 3.210, 3.212, 3.217, 3.219, 3.222, 3.223, 3.224, 3.243, 3.249, 3.250, 3.252, 3.253, 3.254, 3.256, 3.257, 3.262, 3.264, 3.265, 3.266, 3.267, 3.269, 3.271, 3.274 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 3.2761 straipsniu įstatymo (toliau – Įstatymas Nr. XIII-241), Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 18, 19, 34 straipsnių pakeitimo įstatymo ir įstatymo papildymo 191 straipsniu įstatymo (toliau – Įstatymas Nr. XIII-246) nuostatomis;
2) patobulinti teisinį reguliavimą, susijusį su vaiko globos (rūpybos) organizavimu, užtikrinti vaiko teises.
Svarbiausi Įstatymų projektų uždaviniai:
1) Įstatymų projektais Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 6 siekiama keičiamuose teisės aktuose vartojamas skirtingas institucijų, atsakingų už vaiko teisių apsaugą ir įvaikinimą, sąvokas pakeisti į vieną bendrinę sąvoką „valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija“. O Įstatymų projektais Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 5 siūloma institucijai, atsakingai už vaiko teisių apsaugą ir įvaikinimą, nustatyti konkretų pavadinimą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba). Nuo 2018 m. liepos 1 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba vykdys centrinės vaiko teisių apsaugos institucijos funkcijas ir bus atsakinga už vaiko teisių apsaugą Lietuvos Respublikoje. Šiuo metu veikiančių savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyrių funkcijas atliks Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, kuri turės teritorinius skyrius. Įstatymų projektais siekiama sistemiškai įtvirtinti, kad šiuo metu tiek Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, tiek savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyrių funkcijas vykdys Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba;
2) Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma nustatyti, kad: (1) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, įvertinusi informacijos apie galimus vaiko teisių pažeidimus pagrįstumą, imtųsi Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nurodytų veiksmų vaiko teisių apsaugai; (2) gavusi teismo leidimą vaiką paimti iš jo atstovų pagal įstatymą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba teiktų savivaldybės administracijai nurodymą nustatyti vaikui laikinąją globą (rūpybą); (3) vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymą organizuotų savivaldybės administracija, o vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, kad savivaldybės koncentruotųsi tik į vaiko laikinąją globą (rūpybą), suteikdamos vaikui ir šeimai reikiamą pagalbą bei paslaugas, o jei tai neduos teigiamų rezultatų, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba perims šios šeimos problemas dėl nuolatinės globos nustatymo arba įvaikinimo; (4) vaiko globėjo (rūpintojo) pasirengimą vaiko globai organizuotų ir koordinuotų savivaldybių administracijos arba jų įgalioti asmenys, globėjas (rūpintojas) būtų skiriamas pagal savivaldybės administracijos įgalioto asmens teikimą, globos centrui teikiant rekomendacijas dėl laikinojo globėjo (rūpintojo); (5) vaiko paėmimas iš vaiko atstovų pagal įstatymą ar iš vaikui nesaugios aplinkos būtų atliekamas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka; (6) vaiko laikinosios globos (rūpybos) terminas galėtų būti pratęstas ne ilgiau nei 6 mėnesiams, o bendra vaiko laikinosios globos (rūpybos) trukmė neviršytų 18 mėnesių; (7) vaiko iki trejų metų globa vaikų globos institucijoje savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu būtų nustatoma tik iš anksto tam pritarus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, o jei vaiko iki trejų metų globa vaikų globos institucijoje nustatoma dėl skubaus vaiko paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą ir nėra galimybių vaikui nustatyti globą šeimoje, šeimynoje arba globos centre, ji tęstųsi ne ilgiau kaip 3 mėnesius;
3) Įstatymo projektu Nr. 3 siūloma išplėsti ratą subjektų, kuriems būtų pranešama apie nepilnamečio administracinio nusižengimo požymių turinčią veiklą, t. y. nustatyti, kad, be savivaldybės administracijos direktoriaus, apie tokius atvejus būtų informuojama ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, kad pastaroji pagal poreikį galėtų organizuoti reikiamą pagalbą (švietimo, sveikatos priežiūros ar socialinių paslaugų teikimą) vaikui ir šeimai arba taikyti vaiko atstovams pagal įstatymą administracinę atsakomybę;
4) Įstatymo projektu Nr. 4 siekiama išplėsti globos centrų funkcijas, kad jie parengtų išvadą dėl fizinio asmens, budinčio globotojo pasirengimo vaiko globai (rūpybai);
5) Įstatymo projektu Nr. 5 siūloma nustatyti, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, gavusi informacijos apie smurtą artimoje aplinkoje, nedelsdama susisiektų su vaiku ir jo atstovu pagal įstatymą ir, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka įvertinusi grėsmės vaikui lygį, imtųsi priemonių, reikalingų geriausiems vaiko interesams užtikrinti.
2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai
Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento (direktorė Daina Urbonaitienė, tel. 8 706 68 131, el. p. [email protected]) Vaikų skyriaus patarėjas, laikinai einantis skyriaus vedėjo pareigas, Ričardas Černiauskas (tel. 8 706 68 136, el. p. [email protected]) ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktoriaus pavaduotojas, pavaduojantis direktorių, Jan Maciejevski (tel. 8 706 10 936, el. p. [email protected]).
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai
3.1. Keičiamuose įstatymuose numatytos dvi institucijos, atsakingos už vaiko teisių apsaugą ir įvaikinimą: valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija (savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius) ir valstybinė įvaikinimo institucija (Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba).
3.2. Civilinio kodekso reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai:
3.2.1. pagal 3.250 straipsnio 2 dalį neaišku, kokia tvarka ir kokių veiksmų imasi valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, gavusi informacijos apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad ši institucija, gavusi informacijos apie vaiką, kuriam reikalinga globa (rūpyba), privalo užtikrinti laikinosios globos (rūpybos) jam paskyrimą per tris dienas;
3.2.2. pagal 3.253 straipsnio 2 dalį (redakcija iki 2018 m. liepos 1 d.), kai vaiko laikinoji globa (rūpyba) trunka ilgiau kaip dvylika mėnesių, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija privalo įvertinti šeimai teiktų socialinių paslaugų efektyvumą ir galimybes grąžinti vaiką į šeimą, o atlikusi įvertinimą, priima sprendimą grąžinti vaiką į šeimą arba tęsti vaiko laikinąją globą ir paslaugų teikimą šeimai arba kreipiasi į teismą dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo. Bendra laikinosios globos (rūpybos) trukmė nenustatyta;
3.2.3. 3.2541 straipsnyje (įsigalios 2018 m. liepos 1 d.) nustatyta, kad valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, tačiau nenurodyta tokio paėmimo tvarka;
3.2.4. pagal 3.261 straipsnį likęs be tėvų globos vaikas apgyvendinamas vaikų globos (rūpybos) institucijoje tik išimtiniais atvejais, kai nėra galimybės jo globoti (juo rūpintis) tik šeimoje ar šeimynoje, bet ne globos centre. Vaiko iki trejų metų globos institucijoje sąlygos nenumato, kad tam būtinas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pritarimas, ir nenustatytas tokios globos terminas;
3.2.5. pagal 3.264 straipsnio 1 dalį nustatant vaiko laikinąją globą (rūpybą), vaiko globėjas (rūpintojas) skiriamas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos (savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus) teikimu, o rekomendacijas šiai institucijai dėl globėjo (rūpintojo) skyrimo teikia tik valstybinės ir nevalstybinės organizacijos, susijusios su vaiko teisių apsauga;
3.2.6. pagal 3.266 ir 3.267 straipsnius laikinąją ir nuolatinę vaiko globą (rūpybą) savo teritorijoje organizuoja rajono (miesto) savivaldybės vaiko teisių apsaugos institucija, bendradarbiaudama tik su kitomis vietos savivaldos ir nevyriausybinėmis institucijomis bei organizacijomis, susijusiomis su vaiko teisių apsauga, nenumatyta galimybė bendradarbiauti su globos centrais;
3.2.7. pagal 3.268 2 dalį, 3.270 straipsnį pasirengimą globai (rūpybai) organizuoja rajono (miesto) savivaldybės vaiko teisių apsaugos institucija.
3.3. ANK reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai:
3.3.1. ANK 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apie nepilnamečio administracinio nusižengimo požymių turinčią veiklą pranešama tik savivaldybės administracijos direktoriui, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba apie tai neinformuojama;
3.3.2. ANK 589 straipsnis nesuteikia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai teisės atlikti administracinių nusižengimų, susijusių su vaiko teisių pažeidimais, tyrimų bei priimti dėl jų sprendimus.
3.4. Socialinių paslaugų įstatymo reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai:
3.4.1. pagal 18 straipsnio 9 dalį globos centrai neturi galimybių teikti vaikus globojančiai šeimai, globėjams (rūpintojams), budintiems globotojams, įtėviams ir šeimynų dalyviams ar besirengiantiems jais tapti asmenims pagalbą, užtikrinančią vaikų visapusį vystymąsi ir ugdymą;
3.4.2. pagal 19 straipsnio 3 dalį vaikus globojanti šeima, budintis globotojas privalo turėti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus išvadą apie tinkamumą globoti (rūpintis) vaikus (vaikais).
3.5. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrius, gavęs informacijos apie smurtą artimoje aplinkoje, nedelsdamas susisiekia su vaiku ir vaiko atstovu pagal įstatymą ir, įvertinęs poreikį, imasi priemonių, reikalingų geriausiems vaiko interesams užtikrinti, nenurodydamas poreikio įvertinimo tvarkos.
Esamas teisinis reguliavimas nesudaro prielaidų efektyviai organizuoti vaiko globą (rūpybą), nepakankamai užtikrinamos vaiko teisės. Būtina aktyvinti savivaldybėse pradedančių veikti globos centrų plėtrą, stiprinti jų funkcijas, kad jie būtų aktyvūs ir kompetentingi rūpintis visų vaiko globos (rūpybos) rūšių ir formų plėtros savivaldybėse koordinavimu bei organizavimu.
4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
4.1. Įstatymų projektuose Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 6, siekiant nustatyti aiškų ir nuoseklų teisinį reguliavimą, atsižvelgiant į šiuo metu susiklosčiusią valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pavadinimo vartojimo praktiką, vartojamas skirtingas institucijų, atsakingų už vaiko teisių apsaugą ir įvaikinimą, sąvokas siūloma keisti į vieną bendrinę sąvoką „valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija“. O Įstatymų projektuose Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 5, atsižvelgiant į šiais įstatymais reguliuojamų santykių specifiką, taip pat į tai, kad šiais įstatymais Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai nustatomos specifinės funkcijos, siūloma institucijai, atsakingai už vaiko teisių apsaugą, nustatyti konkretų pavadinimą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.
4.2. Įstatymo projektu Nr. 1 taip pat siūloma nustatyti, kad:
4.2.1. valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, gavusi informacijos apie galimus vaiko teisių pažeidimus, šios informacijos pagrįstumą įvertintų ir imtųsi Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nurodytų veiksmų (Civilinio kodekso 3.250 straipsnio 2 dalies pakeitimas), t. y. per nustatytą terminą nuvyktų į vaiko buvimo vietą, išklausytų vaiką bei jo atstovus pagal įstatymą, įvertintų vaiko gyvenamąją ir socialinę aplinką bei vaiko santykius su jo atstovais pagal įstatymą, įvertintų grėsmės lygį vaikui bei imtųsi kitų Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nurodytų veiksmų (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36, 39–40 straipsniai);
4.2.2. siekiant Civiliniame kodekse nustatyti tvarką ir terminą, per kurį valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, gavusi teismo leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, turi pateikti savivaldybės administracijos direktoriui nurodymą nustatyti vaikui laikinąją globą (rūpybą), į Civilinio kodekso 3.250 straipsnio 3 dalį siūloma perkelti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 42 straipsnio 3 dalies nuostatą;
4.2.3. atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme savivaldybės nėra skirstomos į rajono ar miesto savivaldybes ir toks savivaldybių skirstymas neturi papildomo teisinio krūvio, siūloma Civiliniame kodekse atsisakyti savivaldybių skirstymo į rajono ir miesto savivaldybes ir vartoti tik savivaldybių pavadinimą;
4.2.4. nustačiusi, jog tėvai (tėvas ar motina) stengiasi pakeisti savo elgesį arba yra kitų priežasčių, kurios leidžia pagrįstai manyti, kad egzistuoja reali galimybė grąžinti vaiką į šeimą, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali priimti sprendimą tęsti laikinąją globą (rūpybą), tačiau ne ilgiau nei šešis mėnesius. Bendra laikinosios globos (rūpybos) trukmė su pratęsimu negali viršyti aštuoniolikos mėnesių termino (Civilinio kodekso 3.253 straipsnio 2 dalies pakeitimas). Šiuo pakeitimu siūloma įtvirtinti maksimalų vaiko laikinosios globos (rūpybos) pratęsimo terminą, taip pat, atsižvelgiant į valstybinės vaiko teisių apsaugos funkcijos perdavimą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, nustatyti vaiko laikinosios globos (rūpybos) pratęsimo tvarką ir subjektą, atsakingą už tokio sprendimo priėmimą;
4.2.5. vaiko paėmimas iš jo atstovų pagal įstatymą ar iš vaikui nesaugios aplinkos turi būti atliekamas vadovaujantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu (Civilinio kodekso 3.2541 straipsnio 1 dalies pakeitimas). Naujas teisinis reguliavimas atitiks vaiko teisėtus interesus, nes vaiką paimti iš jo atstovų pagal įstatymą bus galima tik tuomet, kai tam leidimą duos teismas, kuris, tik išnagrinėjęs valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pateiktą informaciją ir medžiagą apie grėsmės vaikui lygio nustatymo aplinkybes, nuspręs, ar yra pagrindas duoti leidimą vaiką paimti iš jo atstovų pagal įstatymą. Teismui nedavus tam leidimo, paimtas vaikas bus nedelsiant grąžinamas jo atstovams pagal įstatymą, kurie turės teisę vaiko teisių apsaugos institucijos sprendimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą skųsti;
4.2.6. likęs be tėvų globos vaikas apgyvendinamas vaikų globos institucijoje tik išimtiniais atvejais, kai nėra galimybės jo globoti (juo rūpintis) ne vien šeimoje ar šeimynoje, bet ir globos centre. Dėl naujo teisinio reguliavimo sumažės vaikų globos institucijose apgyvendinamų vaikų skaičius, nes siūlomu teisiniu reguliavimu išplečiamas ratas subjektų, kurie gali vaikui, likusiam be tėvų globos, nustatyti globą (rūpybą) šeimos aplinkoje;
4.2.7. savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimo laisvė nustatyti vaiko iki trejų metų globą vaikų globos institucijoje būtų apribota papildoma sąlyga, kad tam turi būti gautas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pritarimas. Taip pat siūloma nustatyti apribojimą, kad vaiko iki trejų metų globa (rūpyba) vaikų globos institucijoje, kai ji vaikų globos institucijoje nustatoma dėl skubaus vaiko paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą ir nėra galimybių vaikui nustatyti globą šeimoje, globos centre arba šeimynoje, galėtų tęstis tik iki trijų mėnesių, nenumatant tokio termino pratęsimo (Civilinio kodekso 3.261 straipsnio pakeitimas). Taip pat, atsižvelgiant į tai, jog Civilinio kodekso 3.261 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyti pagrindai, kai vaiko iki trejų metų globa (rūpyba) gali būti nustatyta vaikų globos institucijoje, yra susiję su objektyvių aplinkybių buvimu (nebuvimu), siūloma nustatyti, kad vaiko iki trejų metų globa (rūpyba) vaikų globos institucijoje, kai ji vaikų globos institucijoje nustatoma Civilinio kodekso 3.261 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais, negali tęstis ilgiau nei tris mėnesius nuo tokių aplinkybių išnykimo momento. Siūlomas naujas teisinis reguliavimas įpareigos savivaldybių administracijas, negavus valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pritarimo nustatyti vaiko iki trejų metų globą vaikų globos institucijoje ar pasibaigus tokio vaiko globos minėtoje institucijoje terminui, ieškoti vaiko institucinei globai (rūpybai) alternatyvų – vaiko globos (rūpybos) šeimoje, globos centre ar šeimynoje, t. y. skatinti šeimas globoti vaikus, globėjus (rūpintojus) steigti šeimynas, nevyriausybines organizacijas – globos centrus;
4.2.8. atsižvelgiant į tai, kad pagal siūlomą teisinį reguliavimą vaiko laikinąją globą (rūpybą) nustatys ir vaikui laikinąjį globėją (rūpintoją) paskirs savivaldybės administracijos direktorius, siūloma nenurodyti, koks savivaldybės administracijos įgaliotas padalinys ar asmuo teiks savivaldybės administracijos direktoriui teikimą, paliekant tai nustatyti pačiai savivaldybės administracijai savo vidiniu teisės aktu (Civilinio kodekso 3.264 straipsnio 1 dalies pakeitimas);
4.2.9. siekiant nustatyti tvarką, padėsiančią savivaldybės administracijai likusiam be tėvų globos vaikui parinkti tinkamiausią globėją (rūpintoją), siūloma nustatyti, kad, nustatant vaiko laikinąją globą (rūpybą), rekomendacijas savivaldybės administracijai dėl globėjo (rūpintojo) skyrimo galėtų pateikti globos centras, pasirašęs sutartį su savivaldybės administracija, bei valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, atsakinga už vaiko teisių apsaugą savivaldybės teritorijoje. Atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos pagrindų bei Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymuose naujai reglamentuojamą budinčio globotojo institutą, taip pat į tai, kad globos centrai neteiks stacionarios globos (rūpybos) paslaugų (Socialinių paslaugų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis), t. y. vaiko globa (rūpyba) globos centre negalės būti nustatoma neturint duomenų apie konkretų budintį globotoją, kuris prižiūrės vaiką, siūloma papildyti reikalavimus savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimui dėl vaiko globėjo (rūpintojo) skyrimo nurodant, kad, nustatant vaiko laikinąją globą (rūpybą) globos centre, savivaldybės administracijos direktoriaus sprendime turi būti pateikiami duomenys apie konkretų budintį globotoją (Civilinio kodekso 3.264 straipsnio 2 dalies pakeitimas). Šiai nuostatai tinkamai įgyvendinti yra priimtas Įstatymas Nr. XIII-241, kuris įtvirtina globą (rūpybą) globos centre kaip naują globos (rūpybos formą) ir kurio 3.252 straipsnio 3 dalis numato, jog vaikų globos (rūpybos) globos centre tvarką ir sąlygas nustato įstatymai, kiti teisės aktai. Nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Įstatymas Nr. XIII-246 apibrėžia globos centro ir budinčiojo globotojo statusą, teises bei pareigas ir savivaldybių prievoles mokėti ir finansuoti globos centrų, budinčių globotojų teikiamas vaiko globos (rūpybos), kitas socialines paslaugas;
4.2.10. atsižvelgiant į tai, kad valstybinę vaiko teisių apsaugos funkciją nuo 2018 m. liepos 1 d. perima Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, siūloma keisti Civilinio kodekso 3.266 straipsnio pavadinimą bei atitinkamai šio straipsnio 1 ir 2 dalis, kurios reglamentuotų globos (rūpybos) nustatymo organizavimą. Šiuo pakeitimu siekiama atskirti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ir savivaldybės administracijos funkcijas organizuojant vaiko globos (rūpybos) nustatymą, išskiriant vaiko globos (rūpybos) nustatymą kaip vaiko globos (rūpybos) organizavimo etapą. Nauju teisiniu reguliavimu siūloma nustatyti, kad vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymą organizuos valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, bendradarbiaudama su savivaldybės administracija, su vaiko globėju (rūpintoju), su globos centrais ir kitomis institucijomis bei organizacijomis, susijusiomis su vaiko teisių apsauga (Civilinio kodekso 3.266 straipsnio 1–3 dalių, 3.267 straipsnio 2 dalies, 3.271 straipsnio 1 dalies 4 punkto pakeitimai);
4.2.11. atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamą vaiko globos (rūpybos) organizavimo koncepciją siekiama nustatyti, jog asmens, norinčio tapti globėju (rūpintoju), pasirengimą vykdys ir išvadą dėl tokio asmens tinkamumo tapti globėju (rūpintoju) rengs globos centrai pagal sutartį, sudarytą su savivaldybės administracija, siūloma nustatyti, kad asmuo, norintis tapti vaiko globėju (rūpintoju), prašymą pateikia savivaldybės administracijai (Civilinio kodekso 3.268 straipsnio 2 dalies pakeitimas). Paminėtina, kad detali asmens pasirengimo globai tvarka bus nustatyta Vaiko globos organizavimo nuostatose, tvirtinamuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės;
4.2.12. vaiko globėjo (rūpintojo) pasirengimą globoti (rūpintis) organizuoja ir koordinuoja savivaldybių administracijos, bendradarbiaudamos su globos centrais ar kitomis šio darbo patirties turinčiomis organizacijomis ir institucijomis (Civilinio kodekso 3.268 straipsnio 2 dalies, 3.270 straipsnio pakeitimas). Kuo daugiau asmenų, dirbančių vaiko teisių apsaugos srityje, bus įtraukiama ne tik į būsimų globėjų (rūpintojų) paiešką, bet ir į kuo tinkamesnį šių asmenų pasirengimą vaiko globai (rūpybai), tuo geresnės globos (rūpybos) sąlygos bus pasiūlytos vaikui, likusiam be tėvų globos, tuo labiau jos atitiks to vaiko poreikius ir interesus.
4.3. Įstatymo projektu Nr. 3 taip pat siūloma:
4.3.1. nurodyti, kad apie nepilnamečio administracinio nusižengimo požymių turinčią veiklą būtų pranešama ne tik savivaldybės administracijos direktoriui, bet ir, siekiant užtikrinti nepilnamečio teises bei teisėtus interesus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, kad pastaroji pagal poreikį galėtų organizuoti reikiamą pagalbą (švietimo, sveikatos priežiūros ar socialinių paslaugų teikimą) vaikui ir šeimai arba taikyti vaiko atstovams pagal įstatymą administracinę atsakomybę (ANK 6 straipsnio 2 dalies pakeitimas). Toks teisinis reguliavimas padės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai nustatyti šeimas, kurioms gali būti reikalinga pagalba (paslaugos);
4.3.2. suteikti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai teisę atlikti administracinių nusižengimų, susijusių su vaiko teisių pažeidimais, tyrimus bei priimti dėl jų sprendimus (ANK 589 straipsnio papildymas nauju 71 punktu), atsižvelgiant į tai, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba vykdys valstybinę vaiko teisių apsaugos funkciją, nagrinės fizinių ir juridinių asmenų pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Minėtos teisės suteikimas padės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai efektyviau vykdyti valstybinę vaiko teisių apsaugos funkciją, pagal poreikį taikant asmenims, pažeidžiantiems vaiko teises ar teisėtus interesus, administracinę atsakomybę.
4.4. Įstatymo projektu Nr. 4 taip pat siūloma:
4.4.1. išplėsti globos centrų funkcijas nustatant, kad jie nuolat teiktų vaikus globojančiai šeimai, globėjams (rūpintojams), budintiems globotojams, įtėviams ir šeimynų dalyviams ar besirengiantiems jais tapti asmenims pagalbą, užtikrinančią vaikų visapusį vystymąsi ir ugdymą (Socialinių paslaugų įstatymo 18 straipsnio 9 dalies pakeitimas);
4.4.2. atsižvelgiant į tai, kad asmenų, norinčių tapti globėjais (rūpintojais), pasirengimą vykdys globos centrai, siūloma nustatyti, kad vaikus globojanti šeima, budintis globotojas privalo turėti ne Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvadą, bet Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atestuotų asmenų išvadą apie tinkamumą globoti (rūpintis) vaikus (vaikais) (Socialinių paslaugų įstatymo 19 straipsnio 3 dalies pakeitimas), kaip tai numato ir šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas.
4.5. Įstatymo projektu Nr. 5 taip pat siūloma nustatyti, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, gavusi informacijos apie smurtą artimoje aplinkoje, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka nustatytų grėsmės vaikui lygį (Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 9 straipsnio 4 dalies pakeitimas). Siūlomas teisinis reguliavimas padės kuo skubiau suteikti vaikui, patyrusiam smurtą artimoje aplinkoje, reikiamą apsaugą, pagalbą ir paslaugas.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų Įstatymų projektų pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Numatomos teigiamos teisinio reguliavimo pasekmės aptartos šio aiškinamojo rašto 4 punkte. Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Įstatymų projektai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Priimti Įstatymų projektai tiesioginės įtakos verslo sąlygoms, jo plėtrai neturės.
8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus Įstatymų projektus, priimti naujų, keisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės.
9. Ar Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose naujų sąvokų nepateikiama.
10. Ar Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės normas.
11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti
Priėmus Įstatymų projektus, Ministerija turės parengti ir iki įsigaliojant Įstatymams Lietuvos Respublikos Vyriausybei turės pateikti tvirtinti:
1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 17 d. nutarimo Nr. 1983 „Dėl Bendrųjų vaiko teisių apsaugos skyrių nuostatų patvirtinimo ir įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.157 straipsnio 2 dalies, 3.163 straipsnio 3 dalies ir 3.178 straipsnio 2 dalies nuostatas“ pakeitimo“ projektą;
2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 27 d. nutarimo Nr. 405 „Dėl Vaiko globos organizavimo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą.
Priėmus Įstatymų projektus, Ministerija turės pakeisti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002 m. balandžio 18 d. įsakymą Nr. 56 „Dėl Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatų patvirtinimo“.
Priėmus Įstatymų projektus, savivaldybių administracijos turės pakeisti teisės aktus dėl Vaiko gerovės komisijos sudarymo.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks Įstatymų projektams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų lėšų nereikės, sutaupyti lėšų 3 artimiausiems biudžetiniams metams neplanuojama.
13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Rengiant Įstatymo projektą, specialistų vertinimų, rekomendacijų ar išvadų nebuvo gauta.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „vaikas“, „vaiko globa “, „globos centrai“, „budintys globotojai“.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.