PASIŪLYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATKŪRIMO ĮSTATYMO NR. VIII-359 4 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIV-2126 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 1(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTUI NR. XIVP-3168

 

 

2023-12-04

Vilnius

 

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

p.

1.        

1 (1 (1))

 

 

 

Argumentai:

 

Galiojančio Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 5 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatos nuosavybės teisių į žemę atkūrimą (bei išimtis) sieja su aplinkybėmis, kad piliečiai arba gyvena konkrečiame mieste, arba konkrečiame mieste buvo turėtoji žemė. Tuo tarpu projektu Nr. XIVP-3168 teikiami pasiūlymai sudarytų galimybes nuosavybės teises į žemę atkurti kitame tos pačios savivaldybės teritorijoje esančiame mieste.

Atkreiptinas dėmesys, kad projektu XIVP-3168 siūlomi pakeitimai pagal projekto aiškinamąjį raštą yra aktualūs tik Vilniaus, Grigiškių ir Trakų miestams, o teikiamos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 nuostatos būtų taikomos Trakų rajono savivaldybės teritorijoje esančių Lentvario, Rūdiškių ir Trakų miestų, bei Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančių Vilniaus ir Grigiškių miestų gyventojų arba piliečių, kurie turi teisę atkurti nuosavybę į šiuose miestuose turėtąją žemę, atžvilgiu.

Projektu Nr. XIVP-3168 siūlomos nuostatos gali būti interpretuojamos, kad:

a)        Vilniaus mieste gyvenantys piliečiai arba piliečiai, jeigu Vilniaus mieste buvo turėtoji žemė, turėtų teisę (jeigu žemės nepakanka) atkurti nuosavybės teises į žemę Grigiškių mieste;

b)        Grigiškių mieste gyvenantys piliečiai arba piliečiai, jeigu Grigiškių mieste buvo turėtoji žemė, turėtų teisę (jeigu žemės nepakanka) atkurti nuosavybės teises į žemę Vilniaus mieste.

Atsižvelgiant į tai, kad pagal galiojantį nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojantį teisinį reguliavimą, galimybės kituose miestuose gyvenantiems asmenims nenumatyta galimybė pretenduoti nuosavybės teises atkurti į Vilniaus mieste esančią žemę, manytina, kad Projektu Nr. XIVP-3168 siūlomos nuostatos atskiriems asmenims ar jų daliai (t. y. turintiems teisę į nuosavybės teisių į žemę atkūrimą Grigiškių mieste) suteiktų išskirtines teises.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti keičiamo Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 4 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2126 2 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 1(1) straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-3168 1 straipsnį ir išdėstyti jį taip:

 

„1 straipsnis. Įstatymo papildymas 11 straipsniu

Papildyti įstatymą 11 straipsniu:

„11 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui vieną naują Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą, Vyriausybei patvirtinus jo dydį tame mieste, kuriame buvo turėtoji žemė, išskyrus Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, arba piliečio pageidavimu mieste, kuriame jis gyvena (išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono miestus ir Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją). Jeigu piliečiams perduotinų nuosavybėn neatlygintinai naujų žemės sklypų ar jų dalių (kai nuosavybės teisės į žemės sklypą atkuriamos kartu su kitais piliečiais) ploto savivaldybės mero sprendimu tame mieste, kuriame buvo turėtoji žemė, išskyrus Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, arba piliečių pageidavimu mieste, kuriame jie gyvena, išskyrus šioje dalyje nurodytus miestus ir teritoriją, nepakanka, kad būtų galima kiekvienam piliečiui perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą ar jo dalį, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos vadovo arba jo įgalioto administracijos padalinio vadovo sprendimu žemės sklypai ar jų dalys, tiek, kiek jų trūksta, neatlygintinai nuosavybėn perduodami šio įstatymo 5 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyto dydžio kitame tos pačios savivaldybės teritorijoje esančiame mieste., išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono miestus ir Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją. Miestų teritorijų dalyse, kurios įrašytos į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (kultūros vietovių sąrašą), nauji žemės sklypai individualiai statybai bei kitai paskirčiai nuosavybėn neperduodami (išskyrus atvejus, kai šioje teritorijoje pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus piliečiui nuosavybės teise turėtoje žemėje numatoma individuali statyba); neatlygintinai nuosavybėn perduodami naudojami žemės sklypai tik tiems asmenims, kuriems šiose miestų teritorijų dalyse nuosavybės teise priklauso gyvenamieji namai arba kiti pastatai. Piliečiui atsisakius jam perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo Vyriausybės nustatyta tvarka įrengto arba neįrengto (pasirinktinai) žemės sklypo individualiai statybai, jam pageidaujant, kompensuojama vidutinė Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo tame mieste vertės pinigų suma pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Šią pinigų sumą nustato Vyriausybė.“.

2.        

3

 

 

Argumentai:

 

Atsižvelgiant į tai, kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 4 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIV-2126 įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. ir į tai, kad projektas bus svarstomas po 2023 m. gruodžio 1 d., siūlytina tikslinti įgyvendinamiesiems teisės aktams parengti skirtą laiką ir atsisakyti nurodytos įsigaliojimo datos, nes ji sutampa su pakeitimo įstatyme Nr. XIV-2126 nurodyta data.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti keičiamo Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 4 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2126 2 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 1(1) straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-3168 3 straipsnį ir išdėstyti jį taip:

 

„3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos šiame įstatyme nurodytos institucijos iki 2023 m. gruodžio 1 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“

 

 

 

Teikia

Seimo nariai