PASIŪLYMAI

DĖL ŽELDYNŲ ĮSTATYMO NR. X-1241 PAKEITIMO ĮSTATYMO

PROJEKTO Nr. XIIIP-4383(2)

2021-03-08

Vilnius

 

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

p.

1.

2

26

 

Argumentai:

Želdynas yra ne tik medžiai, krūmai ir kt. jo elementai, želdynas – tai ir ekosistema su jame esančiais paukščiais, vabzdžiai ir t.t., kurią taip pat reikia apsaugoti, todėl siūloma kaip vieną iš  želdynų ir želdinių apsaugos sąvokoje nurodytų tikslų įvardinti želdynų bioįvairovės išsaugojimą.

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 26 dalį ir ją išdėstyti taip:

26. Želdynų ir želdinių apsauga – visuma veiksmų ir priemonių, kuriomis užtikrinamas želdynų kompozicijos, želdinių kiekio ir biologinės įvairovės išsaugojimas, želdinių gerovė, įskaitant želdynų ir želdinių apsaugą nuo neteisėto jų naikinimo.

2.

4

4

3

Argumentai:

Įstatymo projekto 4 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostata tikslinta pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme vartojamas sąvokas ir terminus – vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 7 punktu, kultūros paveldu gali būti želdynai – kultūros paveldo objektai – reikšmingais pripažinti istoriniai želdynai. Želdynai ir želdiniai taip pat gali būti ir vertingoji savybė, kuri minėto įstatymo 2 straipsnio 40 dalyje apibrėžiama kaip kultūros paveldo objekto, vietovės, jų dalies ar elemento bruožas, vertingas etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiūriu.

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

3) kontroliuoja istorinių želdynų – kultūros paveldo objektų, ir esančių kultūros paveldo objektų teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje esančių želdynų ir želdinių – jų vertingųjų savybių, tvarkybą ir priežiūrą, inicijuoja ir organizuoja jų skelbimą valstybės saugomais kultūros paveldo objektais.“

3.

9

6

1

 

Argumentai:

Prieš projektuojant viešuosius želdynus svarbu įvertinti ir želdynuose esančia bioįvairovę, jų teikiamas ekosistemines paslaugas – tai sudarytų sąlygas priimti tinkamesnius sprendimus projektuojant viešąjį atskirąjį želdyną, t. y. tokius sprendimus, kuriuos įgyvendinus būtų išsaugota želdyno biologinė įvairovė ir želdyno teikiamos ekosisteminės paslaugos.

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„6. Viešųjų atskirųjų želdynų projektavimo tvarka ir etapai:

1) parengiamojo etapo metu, prieš pradedant projektuoti želdyną, parengiamos projektavimo sąlygos, projektavimo darbų užduotis, topografinė nuotrauka, atliekamas želdinių inventorizavimas (arba tikslinami anksčiau kaip prieš 3 metus atliktų inventorizavimų ir (ar) būklės stebėsenos duomenys), atliekama želdynų ir želdinių būklės ekspertizė, kai tokią ekspertizę privaloma atlikti vadovaujantis šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi; atliekami želdyno esamos būklės (aplinkos, dirvožemio, dendrologiniai, biologinės įvairovės, teikiamų ekosisteminių paslaugų,  hidrologiniai, istoriniai ir archeologiniai (projektuojant istorinius želdynus), kiti tyrimai; atliekamos vietos gyventojų apklausos ir (ar) konsultacijos dėl jų poreikių; parengiama, suinteresuotai visuomenei pristatoma ir su suinteresuota visuomene aptariama projekto idėja apie želdyno paskirtį, galimus pagrindinius želdyno projekto sprendinius, preliminarus jų įgyvendinimo biudžetas;“

4.

9

6

2

Argumentai:

Rengiamame ir  suinteresuotai visuomenei pristatomame želdyno projekte turėtų būti pateikti ir želdyno ekologiniai sprendiniai (želdyno projektavimo etapo metu).

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 9 straipsnio 6 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

2) projektavimo etapo metu rengiamas želdyno projektas – tekstine ir grafine forma pateikiami parengiamojo etapo išvadų pagrindu suformuoti želdyno ekologiniai, techniniai ir architektūriniai-meniniai sprendiniai, sąnaudų kiekių žiniaraščiai; istoriniams želdynams rengiamas želdyno tvarkybos darbų projektas; želdyno projektas pristatomas suinteresuotai visuomenei; viešojo atskirojo želdyno projekto užsakovo sprendimu gali būti rengiamas ir želdyno darbo projektas;

5.

12

1

 

Argumentai:

Želdiniai ir želdynai, kurie yra saugomi gamtos paveldo objektai,  ar želdynai, kurie yra saugomi kultūros paveldo objektai, turėtų būti prižiūrimi ir tvarkomi vadovaujantis ir Želdynų įstatymų, kadangi Saugomų teritorijų įstatymas ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas išsamiai jų priežiūros ir tvarkymo nereglamentuoja.

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Saugomais gamtos paveldo objektais želdiniai ir želdynai skelbiami, prižiūrimi ir tvarkomi vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymu ir šiuo įstatymu. Saugomais kultūros paveldo objektais želdynai skelbiami, prižiūrimi ir tvarkomi vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu ir šiuo įstatymu.“

6.

13

3

9

 

Argumentai:

Atvejų, kai želdinių atkuriamosios vertės kompensacija neskaičiuojama yra netikslus ir neišsamus, todėl siūlome patikslinti 13 str. 3 d. 9 p. numatytą sąlygą, tiksliai nurodant į Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą.

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 13 straipsnio 3 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:

„9) auga apsaugos zonose, kai tai nesuderinama su šių apsaugos zonų paskirtimi šioms apsaugos zonoms Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme  nustatytais apribojimais;“

7.

13

3

15

N

 

Argumentai:

Papildyti sąrašą atvejais, kai saugotinų želdinių kirtimas ar  kitoks pašalinimas iš augimo vietos būtinas krašto apsaugos tikslams ar valstybės sienos apsaugos tikslams įgyvendinti.

Pasiūlymas:

Papildyti įstatymo projekto 13 straipsnio 3 dalį nauju 15 punktus ir jį išdėstyti taip:

15) kai saugotinų želdinių kirtimas ar  kitoks pašalinimas iš augimo vietos būtinas krašto apsaugos tikslams ar valstybės sienos apsaugos tikslams įgyvendinti.

8.

13

8

 

Argumentai:

Praktikoje gali susiklostyti situacija, kai nukirtus ar kitaip pašalinus iš augimo vietos saugotiną želdinį paaiškėja savivaldybės paskaičiuotas želdinių atkuriamosios vertės kompensacijos dydis buvo per mažas, tačiau įstatyme projekte nenumatyta galimybė savivaldybei išsitaisyti, t. y. perskaičiuoti ir atitinkamai padidinti savo artimiausios želdinių atkuriamosios vertės kompensacijos dydį.

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 13 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Jeigu saugotiną želdinį nukirtus ar kitaip pašalinus iš augimo vietos paaiškėja, kad leidime nurodytas želdinių atkuriamosios vertės kompensacijos dydis yra netikslus arba neturėjo būti skaičiuojamas, privačios žemės sklypo savininkas ar valstybinės žemės valdytojas turi teisę kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją dėl želdinių atkuriamosios vertės dydžio perskaičiavimo ir dalies ar visos sumokėtos želdinių atkuriamosios vertės kompensacijos gražinimo, jeigu leidime nurodytas želdinių atkuriamosios vertės kompensacijos dydis yra didesnis už perskaičiuotąjį arba želdinių atkuriamosios vertės kompensacija neturėjo būti skaičiuojama. Jeigu nukirtus ar kitaip pašalinus iš augimo vietos saugotiną želdinį paaiškėja, kad sprendime nurodytas želdinių atkuriamosios vertės kompensacijos dydis yra netikslus arba neturėjo būti skaičiuojamas, savivaldybės vykdomoji institucija jį perskaičiuoja ir atitinkamai sumažina ar padidina artimiausios želdinių atkuriamosios vertės kompensacijos dydį.“

9.

13

10

 

Argumentai:

Įstatymo projekto 13 straipsnio 10 dalyje numatytas 10 darbo dienų terminas komisijos išvadai pateikti gali būti nepakankamas, įvertinus tai, kad komisija yra kolegialus organas, reikia suderinti jos narių darbotvarkes. Siūloma terminą dvigubinti.

Pasiūlymas:                                                  

Pakeisti įstatymo projekto 13 straipsnio 10 dalies ir ją išdėstyti taip:

10. Kai savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijose arba ne savivaldybės valdomoje valstybinėje žemėje ketinama kirsti ar kitaip pašalinti iš augimo vietos 10 ar daugiau saugotinų želdinių, viešuosiuose atskiruosiuose želdynuose augančius saugotinus želdinius, savivaldybės vykdomoji institucija privalo gauti želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos išvadą dėl būtinybės kirsti ar kitaip pašalinti iš augimo vietos saugotinus želdinius. Želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisija išvadą privalo pateikti per 10 20 darbo dienų.

10.

14

3

 

Argumentai:

Įstatymo projekto 14 straipsnio 3 dalyje numatytas kriterijus „vis dar geros būklės“ yra vertinamojo pobūdžio, neatitinka teisiniam reguliavimui keliamo aiškumo reikalavimo, todėl siūloma atsisakyti. Be to, būtent seni medžiai (kurių būklė dažnai nėra gera) paprastai sudaro želdyno vertės pagrindą, formuoja jo kompozicinį branduolį ir karkasą. Todėl juos reikia ypatingai saugoti ir gydyti, o ne šalinti.

Pasiūlymas:

„3. Viešųjų želdynų ir želdinių priežiūros ir tvarkymo metu turi būti išsaugoti augantys sveiki, gyvybingi, estetiniu ir ekologiniu požiūriu vertingi, perspektyvūs augalai – dar nepasiekę gamtinės brandos ar ją pasiekę, tačiau vis dar geros būklės, nekeliantys nei fizinio, nei ligų ar kenkėjų židinių susidarymo pavojaus aplinkai. Draudžiama kirsti, kitaip iš augimo vietos pašalinti ar intensyviai genėti saugotinus medžius nuo kovo 15 dienos iki rugpjūčio 1 dienos, išskyrus atvejus, kai jie kelia pavojų gyventojams, jų turtui, statiniams, eismo ar skrydžių saugumui, taip pat kai tai būtina remontuojant, rekonstruojant ar tiesiant naują valstybinės reikšmės kelią, įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus.“

11.

15

1

 

Argumentai:

Želdynų inventorizacijos duomenys labai svarbūs planuojant želdinių apsaugą, tvarkymą ir priežiūrą, tačiau įstatymo projekto 15 straipsnio 1 dalyje tai nenurodyta.

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – surinkti, apibendrinti ir šio įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka viešinti duomenis apie želdynų ir želdinių rūšinę sudėtį, plotus, želdinių parametrus, būklę, sudaryti sąlygas šiuos duomenis naudoti planuojant ir projektuojant želdynus, planuojant želdinių apsaugą, priežiūrą ir tvarkymą, vertinant želdynų plotų atitiktį teisės aktuose nustatytoms želdynų normoms ir nustatant želdynų ir želdinių būklės pokytį.“

12.

17

1

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad istoriniai želdynai nėra kuriami, siūloma patikslinti įstatymo projekto 17 straipsnio 1 dalį.

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Istoriniai želdynai kuriami, prižiūrimi, tvarkomi išlaikant vientisas architektūrines kompozicijas, istorinius, etnografinius bruožus, atkuriant autentišką augaliją ir kitus elementus, konservuojant, restauruojant želdynų statinius ir įrenginius. Želdiniai istoriniuose želdynuose atnaujinami nekeičiant želdynų meninės išraiškos, pirminio projekto idėjos, atvirų erdvių ir medynų proporcijų, jų kontūrų plastikos.“

13.

23

2

 

3

Argumentai:

Įstatymo projekto 23 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta galimybė visuomenei reikalauti nepriklausomos viešųjų želdynų ir želdinių ekspertizės – pateiktus savivaldybei prašymą, kurį pasirašė bent 100 asmenų. Mažų gyvenamųjų vietovių gyventojams gali nepavykti pasinaudoti tokia galimybe dėl nedidelio gyventojų skaičiaus, pavyzdžiui, reikėtų  surinkti net 25 procentus  kaimo, turinčio 400 gyventojų, gyventojų parašų.

Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 3 straipsnyje numatyta, kad miestai yra kompaktiškai užstatytos gyvenamosios vietovės, turinčios daugiau kaip 3 tūkst. gyventojų, kurių daugiau kaip 2/3 dirbančiųjų dirba pramonėje, verslo bei gamybinės ir socialinės infrastruktūros srityse (2 d.). Miesteliai yra kompaktiškai užstatytos gyvenamosios vietovės, turinčios nuo 500 iki 3000 gyventojų, kurių daugiau kaip pusė dirbančiųjų dirba pramonėje, verslo bei gamybinės ir socialinės infrastruktūros srityse, taip pat tradiciniai miesteliai.(4 d.) Kaimai yra gyvenamosios vietovės, neturinčios miesto, miestelio ir viensėdžio požymių.(5 d.) Kurorto statusą turi Birštonas, Druskininkai, Neringa, Palanga. (8 d.)

Siūloma diferencijuoti minimalų parašų skaičių atsižvelgiant į gyvenamosios vietovės gyventojų skaičių ir jos ypatingą statusą, t. y. numatyti mažesnį minimalų parašų skaičių viešųjų želdynų ir želdinių ekspertizei atlikti dėl numatomų kirsti viešųjų želdinių kaimo gyvenamosiose teritorijose bei kurortuose.

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 23 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

3) suinteresuotos visuomenės reikalavimu, kai pateikiamas rašytinis prašymas dėl numatomų tvarkyti viešųjų želdynų ir želdinių būklės ekspertizės atlikimo, kurį pasirašė ne mažiau kaip 100 asmenų, kai numatoma kirsti viešuosius želdinius miesto ar miestelio teritorijoje, arba kurį pasirašė ne mažiau kaip 40 asmenų, kai numatoma kirsti viešuosius želdinius kurorto ar kaimo teritorijoje.

14.

26

1

3

Argumentai:

Įstatymo projekto 26 str. 1 d. 3 p. numatyta, kad želdynų ir želdinių savininkai ir valdytojai privalo želdynuose nenaudoti invazinių rūšių augalų želdynams įrengti ir nesodinti invazinių rūšių augalų, tačiau ši nuostata gali sukelti keblumų istoriniuose želdynuose – tokie augalai neretai yra išskirtinė jų savybė, kuria istorinių želdynų vertę. Siūloma nustatyti išimtį istoriniams želdynams dėl invazinių augalų rūšių naudojimo.

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 26 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) nenaudoti invazinių rūšių augalų želdynams įrengti ir nesodinti invazinių rūšių augalų, išskyrus istorinius želdynus.“

 

 

Teikia:

 

Seimo nariai 

                     

Aistė Gedvilienė

 

Aidas Gedvilas