2017-12-07

 

PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 2018 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

NR. XIIIP-1227(2)

 

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

Straipsnis

Straipsnio dalis

Punktas

 

 

 

Argumentai:

Lietuvos teisės institutui buvo nepagrįstai sumažinti antrajam svarstymui teikiamame 2018 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-1227(2) numatyti biudžetiniai asignavimai 2018 metams.

Lietuvos teisės institutas, kaip strateginės reikšmės valstybinio mokslinių tyrimų institutas, šiuo metu vienintelis atlieka valstybės poreikius atliepiančius teisinės ir kriminologinės krypties mokslinius tyrimus ir vykdo eksperimentinę veiklą nacionaliniu bei tarptautiniu mastu. Lietuvos teisės institutas savo nešališkų tyrimų rezultatais prisideda prie nacionalinės reikšmės valstybės viešųjų sprendimų pagrįstumo, atlikdamas mokslinius tyrimus bei teikdamas teisines ekspertines išvadas teisėkūros procesuose Lietuvos Respublikos Vyriausybei, ministerijoms, Lietuvos Respublikos Seimo komitetams. XVII Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos 192.5 p. numatyta, kad „atsižvelgdami į sudėtingus MTEPI srities sąryšius su visomis ūkio šakomis, sieksime, kad šios srities teisinės aplinkos formavimas ir politinių sprendimų priėmimas remtųsi išsamia aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų ir technologijų perdavimo sričių horizontaliosios įtakos visoms valstybės gyvenimo sritims analize;“ taip pat 247 p. numatyta, kad „pasieksime, kad svarbiausi valdžios institucijų sprendimai būtų pagrįsti ne siauros, nebūtinai objektyvių asmenų grupės nuomone, o nešališkai sudarytų mokslo ir tiriamųjų grupių rekomendacijomis, patikrintomis jų laisvais debatais.“

Institutas vykdo taikomuosius mokslinius teisinės sistemos tyrimus tokiose kryptyse kaip: teisinės sistemos darna; viešosios valdžios ir viešojo valdymo teisinis reguliavimas; baudžiamoji politika, nusikaltimų kontrolė ir prevencija; šeimos, vaikų ir jaunimo teisinė ir socialinė aplinka; atlieka įstatymų ir kitų teisės aktų, taip pat teisės aktų projektų teisines bei kriminologines ekspertizes; kaupia, analizuoja, sistemina ir teikia valstybės institucijoms teisinę bei kriminologinę informaciją; dalyvauja keliant teisininkų kvalifikaciją ir visuomenės teisiniame švietime; leidžia mokslinius darbus ir metodines priemones; dalyvauja rengiant įstatymų ir kitų teisės aktų projektus; teikia pastabas, išvadas ir pasiūlymus dėl teisės aktų projektų.

Neatstačius žymiai (18%) sumažinto finansavimo Institutui, įskaitant darbo užmokesčio fondą, ir dėl to sumažėjus intelektiniams moksliniams resursams, nebus įvykdytas XVII Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“ 3.3.3 darbo „Kovos su korupcija sistemos tobulinimas“ 6 veiksmas. Taip pat nebus užtikrintas Švietimo ir mokslo ministro 2015 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. V-882 patvirtintų dviejų ilgalaikių mokslo programų įvykdymas: „Subalansuotos baudžiamosios politikos ir efektyvios nusikaltimų prevencijos link: visuomenės saugumo stiprinimo galimybių žmogaus teisių apsaugos kontekste tyrimai“ (2016–2018 m.) ir „Naujas požiūris į korupciją: iššūkiai ir galimybės peržengiant viešojo sektoriaus ribas“ (2016–2020 m.).“

Institutui asignavimai buvo neteisėtai sumažinti dėl netinkamai įgyvendintos Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 75 straipsnio 3 dalies, nustatančios, jog „valstybės biudžeto lėšos mokslinius tyrimus atliekančių mokslo institucijų administravimui ir ūkiui skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka pagal mokslo ir studijų institucijų mokslinių tyrimų <...> vertinimo rezultatus bei finansines galimybes“. 2017 m. spalio 25 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 865 patvirtinto Valstybės biudžeto lėšų, skiriamų valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms administravimui ir ūkiui <...>, tvarkos aprašo 4.2 punktas nepagrįstai išplėtė Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 75 straipsnio 3 dalies nuostatą, numatydamas, jog 60 % lėšų, skirtų ūkiui ir administravimui, paskirstomos mokslo įstaigoms proporcingai turimiems valstybės finansuojamiems studentams tenkančiam norminiam šildomų patalpų plotui. Minėta Vyriausybės nutarimo 4.2 punkto nuostata yra diskriminuojančio pobūdžio, kadangi pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo nuostatas mokslo institutai apskritai nevykdo nei I, nei II pakopos studijų, ir tik atskirais atvejais gali, bet neprivalo vykdyti III pakopos (doktorantūros) studijas. Dar rengiant minėto Vyriausybės nutarimo projektą institutų direktorių konferencija savo 2017 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. DK-17-05 atkreipė dėmesį į tai, jog daugiau nei pusė visų administravimui ir ūkiui skirtų lėšų įstaigai priklausys nuo valstybės finansuojamų studentų skaičiaus mokslo ir studijų institucijose. Šita schema tinka universitetams, tačiau institutų pagrindinė funkcija yra ne studentų rengimas, o valstybei, visuomenei ar ūkio subjektams svarbių mokslinių tyrimų vykdymas, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatų panaudojimas ūkio, socialinio ir kultūrinio gyvenimo srityse, projektų su Lietuvos ūkio subjektais bei užsienio partneriais vykdymas.

Taip pat 2017 m. spalio 25 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 865 pakeitus 2017 m. kovo 1 d. nutarimą Nr. 149 „Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo įgyvendinimo“ šis nutarimas papildytas 1.5 papunkčiu, kuris numato, kad, perpaskirstant 2018 ir 2019 metais lėšas ūkiui ir administravimui, skiriamų lėšų ūkiui ir administravimui perviršis negali būti didesnis nei 25 %, lyginant su 2017 metais. Nustatytas finansavimo maksimumas arba „lubos“, tačiau neaptartos situacijos ir nenustatytas pereinamasis laikotarpis, kai yra pabloginama mokslo institucijų padėtis, ir joms skiriama žymiai mažiau lėšų ūkiui ir administravimui 2018 m., t. y. finansavimo minimumas. Vertinant, ar, palikus tokią legislatyvinę komisiją tiek pačiame Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, tiek ir minėtame Vyriausybės nutarime nustačius, kad nėra numatomas pereinamasis laikotarpis, arba kad finansavimo minimumas ūkiui ir administravimui yra būtina priemonė siekiant įstatyme numatytų tikslų, manytina, jog buvo pažeistas Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme nustatytas proporcingumo principas, ir pasirinkta teisinio reguliavimo priemonė nustatyti tik „lubas“, bet nenustatyti „grindų“, suvaržė teisinių santykių subjektus daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti. Dėl tokio teisinio nesureguliavimo Institutui pakoreguotame 2018 m. valstybės biudžeto projekte yra siūloma sumažinti lėšas ūkiui ir administravimui net 30 %, t. y. 126 tūkst. eurų vietoj 181 tūkst. eurų, likus mažiau nei vienam kalendoriniam mėnesiui iki naujų biudžetinių metų pradžios.

2017 m. birželio 8 d. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas buvo papildytas 721 straipsniu, kuris numatė skirti papildomus asignavimus mokslo darbuotojų darbo užmokesčio minimaliems koeficientams padidinti. Tuo tikslu 2017 m. biudžetiniuose asignavimuose buvo numatyti papildomi asignavimai, kurie 2018 metais Institutui nebėra skiriami. Neskyrus papildomų asignavimų darbo užmokesčio fondui 2018 metais, nėra įmanoma įgyvendinti galiojantį Mokslo ir studijų įstatymo 721 straipsnį. Institutui pakoreguotame 2018 m. valstybės biudžeto projekte nėra numatytos lėšos mokslininkų darbo užmokesčiui kompensuoti – 42 tūkst. eurų.

 

Pasiūlymas:

Siūloma atstatyti 469 tūkst. eurų, iš jų darbo užmokesčiui 328 tūkst. eurų, biudžetinius asignavimus Lietuvos teisės instituto veiklai vykdyti.

 

„Lietuvos teisės institutas

Asignavimai:  386 000 469 000

Asignavimai išlaidoms: 386 000 469 000

iš jų darbo užmokesčiui 282 000 328 000“

 

Lėšų šaltinis:

Atstatyti planuojamus biudžetinius asignavimus iš planuojamų biudžeto perteklinių pajamų.

 

Teikia

Seimo narys                                                                                                              Valerijus Simulik