LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 239
STENOGRAMA
2018 m. gruodžio 4 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
J. LIESYS ir I. ŠIAULIENĖ
PIRMININKAS (J. LIESYS, LSF*). Laba diena, pradedame popietinį posėdį. Jau 15 valanda, registruojamės. (Gongas)
Užsiregistravo 58 Seimo nariai.
15.02 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl Jungtinių Tautų Visuotinio susitarimo dėl saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos“ projektas Nr. XIIIP-2979(2) ir Seimo rezoliucijos „Dėl nepritarimo Jungtinių Tautų Pasaulinės saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos sutarčiai“ projektas Nr. XIIIP-2948 (svarstymo tęsinys)
Gerbiami kolegos, tęsiame diskusiją dėl Seimo rezoliucijos „Dėl Jungtinių Tautų Visuotinio susitarimo dėl saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos“ projekto. Kviečiu diskutuoti gerbiamąjį K. Masiulį. Jo nėra. M. Adomėną. Paskelbiau M. Adomėną, nepykite. M. Adomėno nėra. Dabar L. Kasčiūnas. Prašom.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). …aptartas, bet kai kuriuos dalykus iš tikrųjų reikia analizuoti be emocijų, remiantis esminiais argumentais. Buvo užsiminta tos pusės, kuri bando pasakyti, kodėl tas paktas yra reikalingas. Argumentų daug neišgirdome, išgirdome tik vieną tokį bandymą nuraminti, neva tai nėra kaip nors teisiškai mus įpareigojantis dokumentas. Bet tarptautinėje teisėje yra gerai žinoma minkštosios (soft law) teisės kategorija. Tai yra toks dokumentas, kuris tiesiogiai neįpareigoja, bet ilgainiui gali tapti įvairių nuorodų šaltiniu. Kitaip tariant, jeigu Europos Sąjungoje arba Lietuvoje atsiras kokia nors iniciatyva keisti mūsų migracijos politiką, visą laiką bus galima kelti nuorodas į tą dokumentą ir juo remtis. Ir taip tas pats dokumentas gali virsti ir mūsų nacionalinės teisės sudėtine dalimi.
Antras šiandien paminėtas dalykas buvo apie globalius procesus ir jų valdymą. Suprantu, kad migracija yra globalus reiškinys, bet tikėtis, kad tu rasi globalų sprendimą migracijos procesui valdyti, yra didelė klaida. Labai sunku turėti kokį nors patikimą informacijos apsikeitimo mechanizmą su šalimis, kurių piliečiai tik ir galvoja, kaip gavus papildomų eurų ir dolerių važiuoti ir įsikurti Vakarų Europos šalyse, integruotis į šitų šalių socialines sistemas ir kurti gerovę būtent Vakarų Europoje. O iš to kylančias socialines, kultūrines ir kitas pasekmes mes puikiai visi žinome.
Kitaip tariant, tai nėra laimėtojų ir laimėtojų susitarimas. Jeigu mes norime tikrai sukurti efektyvią migracijos politiką, mums reikia galvoti ir apie bendrą Europos Sąjungos politiką, apie Europos Sąjungos išorinių sienų stiprinimą, apie tai, kaip sukurti tam tikrus saugiklius, kad Europa netaptų ekonominės migracijos taikiniu. Ir štai čia yra labai svarbūs dalykai.
Vienas iš tikslų, kuris yra minimas šiame susitarime, yra užtikrinti saugumą, orumą ir žmogaus teises visiems migrantams, nepaisant jų migracijos statuso. Iš esmės ką tai reiškia? Kad ekonominiai migrantai, atsiranda nauja sąvoka „klimato kaitos migrantai“, yra savotiškai prilyginami ir politiniams pabėgėliams. O juk kai kilo migracijos krizė Vakarų Europoje prieš kelerius metus, kokia didžiausia dilema buvo – kaip atskirti karo pabėgėlius, tikrai žmones, kuriems reikia pagalbos ir užuojautos, nuo tų, kurie važiuoja čia dėl ekonominių motyvų. Ir būtent tokį sau klausimą reikėtų užduoti: kiek šis dokumentas atliepia šią problemą? Ir ką jis sako? Šiame dokumente kalbama apie tai, kad migracija yra gerovės, inovacijų ir tvarios plėtros šaltinis. Nors, pavyzdžiui, Bavarijos ekonomikos ministras yra aiškiai pasakęs, kad tik vienas iš dešimties migrantų, atvykusių prieš kelerius metus į Europą ir į Vokietiją, buvo tinkamas integruotis į Vokietijos darbo rinką.
Taip pat šiame dokumente kalbama apie tai, kad mes turime sustiprinti migrantų galimybes tapti visaverčiais mūsų visuomenių nariais, pagerinti ir priimti, paskatinti socialinę integraciją. Tai yra iš esmės ekonominės migracijos skatinimas. Ir dabar, mielieji, aš tik noriu priminti vieną dalyką – kaip viskas prasidėjo 2014 metais. O prasidėjo nuo vieno neatsargaus labai iškilios Vokietijos politikės pasisakymo apie tai, kad visi Europoje yra laukiami. Tai paskatino naują bangą. Ir visiškai nesvarbu, ar šis dokumentas yra kaip nors teisiškai įpareigojantis, ar ne, šita žinia, šito politinio susitarimo priėmimas ir bus dar viena žinia vykti į Vakarų Europą ir naudotis tos Vakarų Europos socialinės gerovės standartais. Ar tai yra Europos tikslas? Ar tai yra mūsų, kaip Lietuvos, tikslas? Tai yra didelis klausimas.
Todėl pabaigai pasakysiu labai paprastai. Audroniaus rezoliucijoje, kur kartu ir S. Šedbaras, ir Valstiečių ir žaliųjų frakcijos nariai, labai aiškiai sakoma: įvertinkime visas silpnybes ir stiprybes, pasverkime viską. Galų gale išverskime visa tai į lietuvių kalbą, gal nuo to pradėkime ir tik po to pritarkime tam susitarimui arba nepritarkime, įvertinę visas aplinkybes.
Ir visiškai pabaigai – siūlau būti su Amerika, su Izraeliu, su Lenkija…
PIRMININKAS. Laikas!
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). …bet ne su Rusija. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu gerbiamą E. Zingerį. E. Zingerį kviečiu.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Atsiprašau, mielas bičiuli. Aš norėčiau pasakyti keletą minčių, čia gerbiamas, mielas širdžiai L. Kasčiūnas paminėjo ponią A. Merkel. Už lango yra, kaip mano mama pasakė, vokiečių kariuomenė. Vokiečių kariuomenė saugo mus. Kodėl ji mus saugo? O ji mus saugo todėl, kad mus su Vokietija sieja solidarumas. Prisimindami faktą, kad mums su Afrikos šalimis reikės readmisijos ir tartis, kaip grąžinti tuos migrantus, kurie ateis nelegaliais būdais, kaip mes galėsime tartis, jeigu neturėsime kokio nors rėminio ateities susitarimo, kaip grąžinti tuos emigrantus, kurie bandys nelegaliais būdais pas mus patekti. (Šurmulys salėje) Aš norėčiau pasakyti labai aiškų dalyką, kad pačiame Maroke šiandien nebus jokio pasirašymo, bus tikimasi tik pritarimo, kuris vėliau leis mums priimti visus įmanomus teisės aktus. (Gerbiamasis pirmininke, aš net savo balso negirdžiu.)
Taigi aš norėčiau pasakyti, kad valstybės narės išlaiko visišką suverenią sprendimo teisę migracijos srityje. Būtų gerai, kad mes, gindami solidarumo principą, liktume prie tos minties, kad mūsų Baltijos kampui, Lenkijai, Rumunijai reikalingas ypatingas solidarumas, turint galvoje ir NATO, ir Europos Sąjungos vidinius procesus. Žiūrint į breksitą ir visus Europos Sąjungą draskančius reiškinius, aš manau, mes būsime tie, kurie rems iš esmės solidarumo demonstravimą, jokiu būdu neįleisdami nelegalių imigrantų, juo labiau kad, man atrodo, Romoje kai kurie migrantai pradeda verkti išgirdę, kad jiems teks važiuoti į Baltijos šalis, nes čia socialinė parama yra menka ir pasisamdę autobusus tiesiog neria iš čia galva pirmyn.
Nėra dabar tos grėsmės. Grėsmė yra Pietuose esančioms Europos Sąjungos valstybėms, kurios tą grėsmę bando įvairiai humanitariai spręsti. Pas mus nesant tokios grėsmės, mes bandome spręsti remdamiesi mūsų solidarumu ir tuo, dėl ko mums reikės ateityje galvoti, kad neatsitiktų kaip su Ukraina, kai reikės pagalbos (o ta pagalba bus reikalinga akimirksniu), kai kurios šalys pasakys, kad mes nebuvome su jomis solidarūs tose srityse, kuriose netgi nereikalaujama jokių kvotų ir absoliučiai jokių įsipareigojimų emigracijos prasme. Net sovietų laikais nepavyko pakeisti lietuviškai kalbančios daugumos kvotos Lietuvoje. Lietuva išlaikė savo tautinę kalbą. Aš esu lietuvių kalbos dėstytojas ir manau, kad šis faktas negresia tautinei daugumai, o jo kritika yra naudojama siekiant surinkti sau balsų.
Aš manau, kad mums iš tikrųjų reikia saugoti savo erdvę nuo nelegalių imigrantų ir nuo kultūrų, kurios galbūt civilizacijos prasme yra mums priešingos, bet reikia tai daryti įstatymais, o ne ties solidariais dokumentais nerodant solidarumo. Parodykime solidarumą, kuris neįpareigos mūsų nevykdyti griežtų imigrantų valdymo įstatymų, o savo ruožtu pakreipkime Europos Sąjungos kaimynystės paramą vietoj dviejų trečdalių Afrikos šalims ir vieno trečdalio Ukrainai ir Rytų kaimynystei į priešingą pusę.
PIRMININKAS. Laikas.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Manyčiau, kad jeigu mes Europos Sąjungos paramą kaimyninėms šalims sukeisime vietomis, tai ir būsimas Afrikos Maršalo planas Europos Sąjungos pavirs Ukrainos Maršalo planu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, kviečiu M. Adomėną. Ruošiasi N. Puteikis. Dėl vedimo tvarkos. Prašau.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Dėl vedimo tvarkos. Norėjau paklausti, posėdžio pirmininke, kodėl ant mano ir visų Seimo narių stalų atsirado melaginga propagandinė informacija, ir dar anoniminė. Aš nelabai suprantu, nuo kada Seime yra dalinama anoniminė propagandinė informacija. Norėčiau sužinoti, kas jos autorius ir kodėl šis melas yra skleidžiamas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Galiu informuoti tik tiek, kad Sekretoriatas nedalino, o į salę gali įeiti tik Seimo nariai. Bandysime atsukti vaizdo medžiagą ir pamatysime.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Tai gal paklauskite vis dėlto, kas (…), ar jau toks bailus žmogus, kad neprisipažįsta.
PIRMININKAS. Gal yra, gal prisipažins, palauksime. Ačiū. (Balsai salėje) Prašau, gerbiamas Mantai.
M. ADOMĖNAS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gal pradėsiu nuo to, kad ne aš išdalinau šią informaciją.
Grįžtant prie sutarimo dėl migracijos, iš tiesų buvo išsakyta daug įvairių nuomonių, aš noriu atkreipti dėmesį į keletą atskirų momentų.
Pirmas. Ką mes girdime iš žmonių, kurie gina šitą sutarimą ir sako, kad būtinai reikia priimti? Yra du teiginiai. Vienas, kad jis nepaprastai svarbus ir viską išspręs, antras, kad jis niekaip nevaržo šalies suverenumo ir neturi teisinių pasekmių.
Dabar, kolegos, nereikia būti išklausiusiems logikos kursų, kad suprastumėte, jog šie teiginiai prieštaringi. Negalima jų teikti vienu metu. Arba tai bus bereikšmis sutarimas ir tuomet neturės teisinių pasekmių ir neturės jokių praktinių padarinių, arba tai bus labai svarbus sutarimas, bet tuomet jis turės teisines pasekmes. Šiuo atveju man ta vyraujanti analizė, kurią mes gauname iš Užsienio reikalų ministerijos, neatrodo esanti nuosekli ir labai sunku nuspręsti, kaip iš tiesų bus. Aš asmeniškai, kadangi tai yra Jungtinių Tautų susitarimas, manau, kad jis veikiau neturės jokios reikšmės ir neturės didelių teisinių pasekmių, bet taip pat ir nieko labai nepadės išspręsti. Mes jį kaip tokį ir turėtume traktuoti, kad tai bus dar viena Jungtinių Tautų iniciatyva, pagal kurią gal padalins kontraceptinių priemonių badaujantiems kūdikiams kur nors, bet kad ji iš tikrųjų pakeistų migracijos paveikslą, tai, ko gero, neturės tokių padarinių.
Dabar iš tiesų šiame sutarime, jeigu žiūrime į jo turinį, yra pozityvių momentų, pirmiausia būtent keitimasis informacija ir migracijos procesų analizė. Viena iš didžiųjų problemų, trukdanti kurti veiksmingą migracijos ribojimo politiką, yra ta, kad mes nelabai suprantame procesus, kurie vyksta anapus Europos Sąjungos sienų ir anapus Europos Sąjungos radarų. Migracijos srautai gimsta tokiose šalyse kaip Eritrėja, Sudanas (ne Šiaurės Sudanas, noriu pataisyti kolegą, nes tokia valstybė neegzistuoja, bet tiesiog Sudanas), Libija ir subekvatorinės Afrikos valstybės, dėl kurių mes iš tiesų turime mažai įžvalgų. Kitaip tariant, tos informacijos atsiradimas būtų pozityvus dalykas. Ar būtinas dabar tas sutarimas, čia jau kitas klausimas.
Kitas dalykas – migranto sąvoka. Iš tiesų visas sutarimas iš esmės dėl nelegalios migracijos. Ta prasme, kad jis sąmoningai… visos tos priemonės ir (…), kurios yra taikomos, yra skirtos pirmiausia nelegaliems migrantams. Legalūs migrantai iš esmės nepatenka po jo apsaugos skydais, nes tam egzistuoja jau galiojančios tarptautinės teisės normos. Taigi reikia suprasti, kad, kalbėdami apie migrantus, iš esmės kalba apie nelegalius migrantus ir tuo būdu juos šiek tiek legitimuoja. Aš čia matau pirmiausia šito sutarimo pasekmę – ne tiek teisines pasekmes, ne politines pasekmes, bet būtent tam tikro kalbėjimo, viešojo diskurso apie migraciją pakeitimą ir pagal tą diskursą apibūdinimą nelegalaus migranto, kaip tiesiog neutralaus migranto. Tai gali turėti ryškių pasekmių tarptautinėje teisėje migracijos atžvilgiu.
Tolesnis punktas – šis sutarimas yra aiškiai subalansuotas trečiojo pasaulio šalių požiūriu. Kitaip tariant, jis atstovauja interesams šalių, iš kurių kyla migracijos srautai. Kodėl, pavyzdžiui, jame neranda atsako iš tiesų interesai tų šalių, kurios priima, kaip Europos šalių, išsivysčiusių pasaulio šalių. Tai yra klausimas, kuris turėtų būti perduotas mūsų URMʼui ir kitų išsivysčiusių šalių URMʼams, kodėl jie per tą dvejus metus trukusį procesą nepadarė nieko, kad tie interesai atsispindėtų.
Dabar vis dėlto balsuoti ar nebalsuoti už šitą nutarimą, tiksliau, už kurią iš mūsų pasiūlytų politinio apsisprendimo versijų balsuoti? Taip, kaip dabar atrodo, kaip minėjau, tai yra Jungtinių Tautų dokumentas. Kad jis įgis kokią nors svarbią reikšmę, labai mažai tikėtina. Dėl ko reikėtų turbūt nuogąstauti? Kad jis nuo mažos pradžios įgis pagreitį ir ilgainiui kaups galias, kurios dabar nėra priskirtos jo vykdytojams. Būtent tai, man atrodo, ir mato tie kraštai, pradedant Australija ir baigiant Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, kurie nutarė nedalyvauti šiame procese.
Čia, aš sakyčiau, ne Austrija, ne Lenkija, o Australija turėtų būti mūsų rodiklis, nes tai yra vienintelė išsivysčiusi valstybė, turinti tikrai veiksmingą ir visų pavyzdžiu laikomą imigracijos politiką. Ji nusprendė, kad šis dokumentas gali suvaržyti jos teises vykdyti savo imigracijos politiką. Kaip mes apsispręsime, tai yra kitas klausimas. Ar mes žaisime chore ir didžiosioms Europos galybėms rodysime solidarumą, ar nuogąstausime dėl būsimų ateities scenarijų ir balsuosime prieš, tai tas apsisprendimas yra kitas. Aš tik norėjau atkreipti dėmesį į momentus, kurie buvo nepakankamai akcentuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu diskutuoti N. Puteikį. Ruošiasi M. Puidokas. Ačiū.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Pirmiausia noriu užduoti visiems klausimą. Ar galime svarstyti dokumentą, jeigu nėra jo vertimo į lietuvių kalbą? Ar tai neprieštarauja Teisėkūros pagrindų įstatymui, jeigu aš nesuklydau.
Antras dalykas, tie kolegos, kurie galvojate, kad arabai neatvyks į Lietuvą, manau, kad klystate, neįvertinate dviejų aplinkybių. Arabų gimstamumas vis dar viršija bet kokius Europos vidurkius. Antras dalykas. Klimatas šyla ir tas natūralus šalčio barjeras, kuris sulaiko arabus nuo atvykimo į Lietuvą, yra laikinas.
Ir trečias dalykas, jeigu kartais vis dėlto mums pavyktų greitai pasiekti Europos Sąjungos vidurkį dėl algų vidurkio, tai neliktų ir tos kliūties, kuri juos sulaiko. Dabar jiems į Lietuvą nėra ko vykti, nes pas mus vidutinės algos per mažos, todėl, kolegos, aš dėl šitų aplinkybių agituoju jus balsuoti prieš šitą paktą.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis M. Puidokas. Ruošiasi P. Gražulis.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Iš tikrųjų šis susitarimas yra labai kontroversiškas, buvo išsakyta daug argumentų, mes pasidalintume atsakomybe, perspektyvoje įsipareigotume suteikti tiek nelegaliems pabėgėliams, tiek migrantams tas pačias teises kaip ir mūsų šalies piliečiams. Kai kuriais atvejais tie mūsų įsipareigojimai galėtų viršyti netgi mūsų pačios valstybės finansinį galėjimą padėti tiems žmonėms. Aš manau, kad „nelegali migracija“ ir „nacionalinis saugumas“ yra labai glaudžiai susijusios sąvokos ir kviesčiau kolegas atidžiai į šį dalyką pažiūrėti. Galiausiai kiek iš jūsų galėtų pridėję ranką prie širdies pasakyti, kad perskaitė visą šį 35 puslapių susitarimo dokumentą, kuris šiandien yra tik anglų kalba, o ne nacionaline mūsų kalba. Na ir galiausiai, kad sustiprinčiau jūsų apsisprendimą balsuoti, norėčiau paskelbti 35 Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės Akto signatarų kreipimąsi į Respublikos Prezidentę, Seimo Pirmininką V. Pranckietį ir premjerą S. Skvernelį. Jie teigia, kad Jungtinių Tautų Organizacijos Pasaulinės saugios, tvarios ir reguliarios migracijos sutartis, nors iš pirmo žvilgsnio nesukelianti tiesioginių teisinių pasekmių, iš esmės yra tarptautinė sutartis su iš to plaukiančiais atitinkamais įsipareigojimais. Šioje sutartyje nurodytos kryptys, kurių po oficialaus pritarimo įsipareigotų laikytis Lietuva, nustatydama konkretų teisinį reguliavimą, ir kurios tam tikra dalimi ne tik apribotų jos suverenitetą, bet dar daugiau – reikštų neišdiskutuotą Lietuvos politinį požiūrį į daugelį tarpvalstybinių procesų, vyksiančių ateityje ir neišvengiamai veiksiančių globalius procesus visoje planetoje ir nacionalinių valstybių perspektyvas ir likimus.
Lietuvos Respublikos Konstitucija nustato, jog sprendžiant svarbiausius Lietuvai klausimus vienokia ar kitokia forma dalyvauja Lietuvos Respublikos piliečiai. Mūsų manymu, ši Jungtinių Tautų Organizacijos sutartis ir yra vienas iš tokių klausimų. Lietuvos Respublikos piliečiai niekam, net Lietuvos Respublikos Prezidentui, nesuteikia mandato šiuo konkrečiu klausimu pasisakyti Lietuvos vardu. Esame įsitikinę, kad prieš priimant sprendimą, pritarti ar nepritarti Jungtinių Tautų Organizacijos Pasaulinės saugios, tvarios ir reguliarios migracijos sutarčiai, ji privalo būti apsvarstyta Lietuvos visuomenės ir Lietuvos Respublikos Seime. Todėl šiandien kviesčiau kolegas nepritarti tam, kad ši sutartis būtų pasirašyta, ir nesuteikti tokio įpareigojimo mūsų šalies vadovybei.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamam Mindaugui. Prašau P. Gražulį.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, čia tikrai vyksta gana konstruktyvios diskusijos gana svarbiu, atrodo, gal šiandien Lietuvai neaktualiu klausimu. Šiandien Lietuvai aktualesnis klausimas yra emigracija, tai yra mes sprendžiame klausimą, kaip sustabdyti tą emigraciją, kad mūsų piliečiai neišvyktų iš šalies, ir taip pat ieškome galimybių, kaip juos susigrąžinti. Bet, be abejonės, nelabai tolimoje ateityje mums bus aktuali problema ir emigrantų į Lietuvą, todėl ruoštis šitai problemai reikia.
Aš manau, kad pasaulinei organizacijai, Europos Tarybai ir Pasaulio Jungtinėms Tautoms, reikia pasiūlyti visiškai kitą planą ir kitą mintį. Vis dėlto mes esame skirtingų kultūrų šalys. Musulmonų šalis. Mes esame krikščioniška šalis. Pasiekti darnaus sugyvenimo tarp skirtingų kultūrų nėra lengva. Manau, jūs ne vienas esate buvęs Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jeigu viename iš kvartalų gyvena baltieji ir atsikrausto dalis kitos kultūros žmonių, juodųjų, vis tik baltieji iš ten emigruoja. Ir nors jau daugiau kaip per 200 metų, atrodo, tikrai tos kultūros galėjo susilieti, galėjo visiškai nebūti jokių priešpriešų, bet ir šiandien ta takoskyra yra gana didelė.
Todėl, man atrodo, reikėtų siūlyti Jungtinėms Tautoms, kad tas šalis, kur yra didelis skurdas, kur vyksta karai, geriau turtingos Europos Sąjungos šalys ir kitos turtingos šalys paremtų ir padėtų įsikurti arabiškose šalyse, musulmoniškose šalyse, kur yra ta pati kultūra. Manau, tada būtų ir didesnė darna pasaulyje, mažiau nesutarimo. O šitas kelias, kurį siūlo Jungtinės Tautos, tikrai nėra darnos kelias.
Matote, kokie vyksta politiniai procesai ir Vokietijoje, ir kitose šalyse, taip pat kokios pozicijos laikosi Austrija, Lenkija, Vengrija. Man atrodo, mums šiuo atveju didesnis pavyzdys vis tik yra kaimyninė Lenkija ir Vengrija. Mes turėtume nešti naują idėją, kaip ir sakiau, pačiam pasauliui, kad mes siūlome kitą kelią, alternatyvų – remti juos finansiškai, padėti įskurti stabiliose šalyse, kur nėra jokių karų ir kitų sutrikimų. Aš už tokią idėją pasisakyčiau. Šitai idėjai aš negaliu pritarti.
15.28 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl Jungtinių Tautų Visuotinio susitarimo dėl saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos“ projektas Nr. XIIIP-2979(2) (priėmimas)
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Buvo dar užsirašęs gerbiamasis Kęstutis, bet išsibraukė.
Gerbiami kolegos, baigiame diskusiją. Pradėsime priėmimo procedūrą. Keturi – už, keturi – prieš dėl rezoliucijos projekto Nr. XIIIP-2979(2).
Dėl vedimo tvarkos. Prašom.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, aš manau, būtų teisinga, kad apsispręstume…
PIRMININKAS. Arčiau prie mikrofono.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). …dėl rezoliucijų eilės tvarka, kokia jos buvo registruotos. Aš manau, tai yra teisinga. Pirmiausia buvo registruota mūsų rezoliucija su 22 kolegų parašais, po to buvo antroji rezoliucija ir paskui jau trečioji rezoliucija, pati paskutinė, kur pasirašė keturi Seimo nariai.
PIRMININKAS. Ačiū. Bet, deja, problema ta, kad Seimas rytą patvirtino tokią darbotvarkę. Aš jos šiuo metu negaliu pakeisti. Tokia darbotvarkė yra patvirtinta. Prašom.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš gal siūlyčiau racionalesnį kelią. Kadangi yra trys variantai, trys rezoliucijos, bendru sutarimu sudarykime darbo grupę, šiandien Seimas ir komisija, ir tegu redaguoja ir ieško optimaliausio varianto. Tikrai tai būtų racionalus kelias, o ne dabar jėga, kuri daugiau gaus balsų, kuri mažiau gaus balsų. Sudarykime iš visų frakcijų komisiją, darbo grupę, ir tegu ji redaguoja. Manau, tada bendru sutarimu priimsime tą rezoliuciją.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamas…
J. BERNATONIS (LSDDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, mieli kolegos Seimo nariai, Seimas turėtų apsispręsti šiandien, nes rytoj ministrui reikia vienaip ar kitaip balsuoti dėl šios rezoliucijos Jungtinių Tautų konferencijoje Marakeše. Todėl tas siūlymas, kuris buvo mano gerbiamo kolegos P. Gražulio, netinka.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, kadangi yra patvirtinta darbotvarkė, mes pasitvirtinome priėmimo stadijoje, dabar keturi – už, keturi – prieš. Ir vėliau, po balsavimo rezultatų, mes mąstysime ir kartu galvosime, ką toliau daryti. Prašome. Keturi – už. E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Ši rezoliucija, kurią jūs matote, yra iš dalies ir įvairių kompromisų rezultatas. Neužmirškite, kad mes dėl šio dalyko ilgai diskutavome, aptarėme ne anglišką variantą, o lietuvišką šios rezoliucijos, kuri yra prieš jus, variantą. Ir aš dar kartą noriu priminti, kad ji yra visiškai neįpareigojančio pobūdžio…
PIRMININKAS. Tylos prašyčiau!
E. ZINGERIS (TS-LKDF). …o vidaus reikalų ministras rytoj nepasirašys jos, nes niekas ten tame Marakeše nepasirašo, yra tik bendras galimas pritarimas, kuris yra neįpareigojantis įstatymų vykdymo tvarka. Kitaip sakant, mes paliekame griežtą imigracijos reguliavimą mūsų šio iškilaus Seimo rankose. Ačiū.
PIRMININKAS. Prieš – gerbiamas R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš tikrai prašyčiau, kad mes argumentais kalbėtume, o ne tuo, ko nėra. Lietuviško varianto nėra, bet anglų kalbą mes suprantame, tai galime apie tai ir kalbėti.
Aš manau, kad mes turėtume suprasti, kokia mūsų padėtis. Jeigu mes dabar leisime pasirašyti ministrui tokią rezoliuciją, patvirtinti tokią, kad mes prisijungiame prie tokios tarptautinės sutarties nediskutavę su žmonėmis, tai mes tiesiog pilsime papildomai degalų į galimai pakurstytą laužą. Ar mes tai norime padaryti? Jeigu mes nuspręsime, kad reikia kada nors prie to prisijungti, mes prie to pakto galėsime prisijungti bet kada, jeigu matysime tuos argumentus. Bet aš siūlau to taip greitai dabar nedaryti, elgtis išmintingai ir nekurti specialiai bazės tiems, kurie sakys: mes su tauta, su žmonėmis tokiais jautriais klausimais neturėtume tartis. Tas argumentas yra stiprus.
Kita vertus, iš principo ar reikia tokių Jungtinių Tautų rezoliucijų, kai yra tokie skirtingi požiūriai net ir Europos Sąjungoje, ir kitur. Čia klausimas diskutuotinas, procese galima dalyvauti. Vienaip ar kitaip, kada nors galbūt ir atsiras kokie nors sutarti mechanizmai, bet šiuo atveju aš siūlau laikytis išmintingumo ir nesukelti bereikalingai aistrų, kurios žmonėms kels tam tikrą nusivylimą mūsų darbu, kad mes deramai jų neatsiklausę priimame sprendimus tokiu svarbiu jiems klausimu, kuris tikrai yra jiems svarbus, ne koks trečiaeilis. Turi būti karščiau apie tai diskutuojama.
PIRMININKAS. Už – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš prie šitos rezoliucijos, kurią pasirašėme kartu su A. Širinskiene, noriu pasakyti dar kartą, siūlyčiau taip pat rekomenduoti priimti protokolinį nutarimą ir rekomenduoti Jungtinėms Tautoms neorganizuoti tokių kompaktų balsavimo, kai artėja Europos Parlamento rinkimai, nes Europos kontinente pasidaro problema racionaliai tokiomis temomis diskutuoti. Aš iš tikrųjų raginu čia visiems šiek tiek nusiraminti. Aš neišgirdau nė vieno rimto argumento, kas tame Jungtinių Tautų dokumente, kuris tikrai nėra čia labai vertingas ir anksčiau pereidavo be jokių didelių diskusijų, yra tokio blogo ir baisaus.
Gerbiami kolegos, nustokime patys gąsdintis čia, salėje, nustokime gąsdinti Lietuvos žmones, nustokime gąsdinti arabus, kurių mes čia taip labai įtariamai bijome, ir bent vienu klausimu paremkime Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir Ministrą Pirmininką S. Skvernelį, nes jam šios dienos tikrai yra nelengvos.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš – N. Puteikis. Sekundėlę, prašom.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). O aš, skirtingai negu A. Kubilius, šiuo atveju didžiuojuosi, kad paremsiu jo frakcijos kolegos A. Ažubalio poziciją. (Šurmulys salėje) Visiškai jai pritariu. Puikūs argumentai. Seimas dirba lietuvių kalba. Dokumentas, dėl kurio vyksta diskusija, tik anglų kalba. Jau vien šito turėtų užtekti, kad toks klausimas neatsidurtų darbotvarkėje.
O esmė ta, kad Europos Sąjunga skiria šimtus milijonų eurų Turkijai, kad ji laikytų iš Tuniso ir kitų Afrikos valstybių atvykstančius arabus, kurie apsimeta sirais, nes jų kalbos yra panašios, genetinė struktūra taip pat, ir Vokietijos migracinės tarnybos neturi jokių galimybių patikrinti, kuris arabas yra iš Tuniso, o kuris yra iš Sirijos. Jeigu kartais Turkijos prezidentas sugalvotų tos paramos atsisakyti ir atidarytų sienas, tai milijonai Afrikos arabų plūsteltų į Europą ir neišvengiamai dalis jų atsidurtų Lietuvoje. Jeigu, kolegos, manot, kad tai stiprins BVP ir padės lietuvių kalbai, kultūrai, valstybei ir tautai, tai aš manau, kad jūs labai klystate, ir papildomai noriu pasidžiaugti, kad M. Puidokas pacitavo signatarus, kurie taip pat ragina nepritarti šiam paktui.
PIRMININKAS. Už – Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad mes nebalsuojame už ar prieš paktą. Mes įgaliojame mūsų derybininką ir atstovą atstovauti ir ginti mūsų interesus. Mūsų rezoliucija tai leidžia ir mes vieningai kaip Seimas nubrėžiame aiškias raudonas linijas ir įgaliojame atstovauti mūsų valstybei globaliame procese. Jeigu priimsime Audroniaus rezoliuciją, mes save išimsime iš proceso ir paktas vis tiek bus, tik mes nedalyvausime verdant tą košę.
PIRMININKAS. Prieš – M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Kolegos, aš taip pat noriu pasisakyti šia tema. Papasakosiu jums trumpą istoriją. Teko bendrauti su kolegomis tarptautinių santykių ir geopolitikos profesoriais Turkijoje ir jie įvardino, kai visa ta emigracijos pabėgėlių krizė kilo Artimuosiuose Rytuose, sako, kokie jūs europiečiai naivūs, sako, pas mus, Turkijoje, Izmire, gali nukeliauti į turgavietę, juodąją rinką, ir už tam tikrą labai aiškiai apibrėžtą sumą įsigyti siro pasą, iš principo kokį nori pasą, tie dokumentai bus suklastoti. Kokiu būdu jūs patikrinsite, kai iš kariaujančios šalies reikės gauti dokumentus, nes kariaujančioje šalyje yra viskas sutrikę? Ir natūralu, kad ta pabėgėlių krizė, jeigu Artimuosiuose Rytuose ir toliau nebus rimties, tik gilės. Mes matome konfliktus Jemene, Libijoje, matome dideles problemas iki dabar ir karinius konfliktus Sirijoje.
Taigi tas regionas yra verdantis katilas tiek demografiniu požiūriu dėl didelio gyventojų skaičiaus augimo, tiek ir savo geopolitiniais parametrais, kur susikerta pasaulio didžiausių galybių interesai. Akivaizdu, kad šiame kontekste nematyti Lietuvos, mūsų valstybės, ir tos galimybės, kad perspektyvoje, jeigu problema gilėtų, atsirastų problemų ir mūsų šaliai, yra vėlgi naivu. Aš kviečiu būti atsakingiems, analitiškiems ir tokio pobūdžio susitarimams, kuriems nepritaria Jungtinės Valstijos, Australija, Austrija, Izraelis, Vokietija, ne Vokietija, Lenkija ir kitos šalys, vis dėlto nepritarti. Dėkui.
PIRMININKAS. Už – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, na jau daugelį kadencijų atrodė, kad užsienio politikos klausimais mes čia galime gražiai sutarti, ar esame pozicija, ar opozicija, regis, neiškildavo kokių nors aistrų ir takoskyrų Seimo salėje tais klausimais. Bet S. Skvernelio Vyriausybė pademonstravo, kad ir šitoje srityje galima prisidirbti. Įsivaizduokime, jeigu taip tyliai būtų įvykęs tas pasirašymas šitos Jungtinių Tautų Organizacijos sutarties ir paskui staiga būtų tapę žinoma Lietuvoje, kad yra pasirašyta, tai įsivaizduojate, kiek aistrų būtų kilę, kiek susipriešinimo. Gerai, kad atsirado Seimo narių, kurie atkreipė dėmesį į tą klausimą, čia kolegai A. Ažubaliui pirmiausia noriu padėkoti. Aš manau, kad ir kurią rezoliuciją mes dabar priimtume, situacija tikrai bus geresnė, negu būtų automatinis pasirašymas be diskusijų.
Aš galiu balsuoti už abi rezoliucijas ir, tiesą sakant, nematau didelio skirtumo ir susipriešinimo, kuris kažkodėl čia labai išryškėjo. Pažiūrėkime į šitą rezoliuciją. Man atrodo, kad beveik taip pat kaip ir anoje rezoliucijoje yra pasakoma, koks mūsų požiūris į migracijos problemą, kur mes matome spręstinus dalykus, ir aiškiai pasakoma, kad pasirašymas to susitarimo nėra nei teisiškai, nei kaip nors kitaip įpareigojantis. Tai yra iš esmės tapatu nepasirašymui. Taigi aš čia matau daugiau taktikos ir laikysenos klausimą negu kokias nors esmines takoskyras. O kadangi, matau, ir premjerui vienodai rodo, ar mes taip, ar taip balsuosime, jis neužsirašo pasisakyti, taigi drąsiai galime balsuoti už abi rezoliucijas.
PIRMININKAS. Paskutinis prieš – L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų aš iš principo sutinku su J. Razma dėl jo apibendrinimo, bet vienoje vietoje truputį jis suklydo. Migracija jau seniai nėra tik užsienio politikos sritis. Migracija – tai procesai, kurie iš esmės perdažo visos Europos kultūrinį, politinį ir ekonominį žemėlapį. Jeigu diskusijos metu man kas nors būtų įrodęs, kad šitas globalus paktas kaip nors atliepia Vakarų civilizacijos visus dabartinius iššūkius, kuriuos sukėlė migracijos nekontroliuojami procesai, aš galbūt ramia širdimi galėčiau pritarti tai rezoliucijai, vadinamajai kompromisinei, bet, mielieji, nėra jokių argumentų. Todėl labai raginu visus – nesiųskime klaidingų žinių kartu su kitomis Europos šalimis trečiojo pasaulio šalių piliečiams, kad jie galėtų po to šitą žinutę skaityti kaip žalią šviesą jų ekonominei migracijai į Vakarų Europą. Argumentų, kodėl ekonominė migracija yra milžiniškas iššūkis, keliantis daug socialinių, ekonominių problemų, buvo šiandien daug išsakyta.
Taigi, mielieji, tikrai nieko neatsitiks diplomatiniuose sluoksniuose, jeigu mes šiandien tvirtai ir aiškiai pasakysime, kokioje pusėje ir kokių argumentų vedami mes galime pasakyti šitam paktui ne. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, skelbiu balsavimą dėl rezoliucijos priėmimo be pataisų. Kurie balsuoja už, yra už be pataisų, kurie mąsto kitaip, balsuoja irgi atitinkamai. (Šurmulys salėje) Salėje prašyčiau tylos. Vyksta balsavimas. (Balsai salėje) Nutraukiame balsavimą. Gerbiamieji, prašyčiau tylos! Dar kartelį prašau visus susikaupti ir tylos. Kas už tai, kad rezoliucija būtų priimta be pataisų, balsuoja už, mąstantys kitaip balsuoja atitinkamai. Rezoliucijos projektas Nr. XIIIP-2979(2). Balsuojame.
Šios rezoliucijos priėmimas
Užsiregistravo 117 Seimo narių. Balsavo 115: už – 73, prieš – 21, susilaikė 21. Rezoliucija priimta. (Gongas)
Nori gerbiamas P. Urbšys. Prašau. (Balsai salėje)
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, ką tik balsavimo rezultatai parodė, kiek šitoje salėje yra gaji vasališka dvasia. Kai kas tą vasališkumą pridengia užsienio kalbos žinojimu, kai kas savo vasališkumą pridengia tarptautinės politikos žinojimu. Esmė yra ta: davėme priesaiką atstovauti visų pirma Lietuvos interesams, čia šiuo metu tai yra paminta.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamas J. Bernatonis.
J. BERNATONIS (LSDDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos Seimo nariai, džiaugiuosi, kad ir Lietuvos Respublikos Seimas parodė, kad jam rūpi tos problemos, kurios yra pasaulyje, ir kad Lietuva taip pat pasirengusi jas spręsti su visu civilizuotu pasauliu. Gaila, kad šitoje diskusijoje daugelis Seimo narių kalbėjo neskaitę to susitarimo ir kalbėjo ne tai, kas jame yra parašyta. Ačiū visiems.
PIRMININKAS. Gerbiamas M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Pritariu kolegai J. Bernatoniui. Iš tikrųjų gaila ir liūdna, kad Lietuvoje tęsiame tradiciją, kai dėl svarbių dokumentų yra balsuojama jų neperskaičius, kai jų nėra šiandien net valstybine lietuvių kalba. Jau vieną kartą turėjome tokį akibrokštą, kai buvo priimtas Europos Konstitucijos projektas. Dabar vėl turime akibrokštą, kai neatsižvelgiama nei į Lietuvos Respublikos signatarų nuomonę, nei į ekspertų nuomonę ir tiesiog skubama aklai priimti dokumentą, net jo neperskaičius.
PIRMININKAS. Ačiū. Tęsiame posėdį. Dabar kitų rezoliucijų projektų Nr. XIIIP-2948 ir Nr. XIIIP-2950 nėra prasmės svarstyti, todėl leiskite tęsti posėdį ir supažindinti su balsų skaičiavimo komisijos protokolu.
15.45 val.
Seimo nutarimo „Dėl Aldonos Rakauskienės atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIIIP-2988 (priėmimo tęsinys)
Dėl Seimo nutarimo „Dėl Aldonos Rakauskienės atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ projekto Nr. XIIIP-2988 priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso išduota biuletenių – 60, rasta biuletenių – 60: galiojančių – 59, negaliojantis – 1. Už – 59. Pasirašo balsų skaičiavimo grupės pirmininkas M. Adomėnas.
Seimo nutarimas „Dėl Aldonos Rakauskienės atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ priimtas. (Gongas)
Dėl paklausimo, kurį dabar pateikė gerbiamas A. Navickas ir J. Razma. Išdalinta medžiaga, vaizdo įrašas parodė, kad ją dalino N. Puteikis. Galėsite visus klausimus jam atiduoti. (Balsai salėje) Prašau, Kęstuti. Sekundėlę! Prašau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas pirmininke, dėkui, kad vėliau suteikėte žodį, bet aš norėjau reaguoti į M. Puidoko šūkavimus. M. Puidokas šūkauja prieš S. Skvernelio balsavimus, tai jisai gali pradėti rinkti parašus dėl L. A. Linkevičiaus interpeliacijos. Nepatinka užsienio politika, tegul renka parašus ir interpeliuoja. Atrodo, kad čia dabar tokia mada yra. S. Skvernelis balsavo ir pritarė, tai gal tegul susitaria valdantieji?
PIRMININKAS. Ačiū. Tęsiame posėdį. Dar P. Gražulis labai nori. Prašau.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas pirmininke, man labai keista. Atrodo, išdalintos labai konstruktyviai surinktos iš naujai parengto įstatymo nuostatos, kaip dabartiniame įstatyme dėl vaiko paėmimo ir kaip siūloma naujame. Aš dėkingas esu už tai ir man nesvarbu, kas išdalino. Kokio čia reikia tyrimo? Ikiteisminį gal pradėkite tyrimą, kad žmogus dirbo ir išdalino tą informaciją? Man labai keista, kam čia tokio tyrimo reikia?
PIRMININKAS. Niekas tyrimo ir nedaro. Buvo paklausimas, mes davėme atsakymą. Prašau, Nagli Puteiki.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Gerbiamas Kęstuti Masiuli, jūs nematėte, kaip jūsų frakcijos kolegos užpuolė A. Ažubalį už, jų manymu, neteisingą balsavimą. Kai jūs priekaištaujate M. Puidokui, tai pasakykite kolegoms, kad nesmerktų A. Ažubalio už labai teisingas pastabas.
15.48 val.
Apylinkių teismų įsteigimo įstatymo Nr. I-2375 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2476 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2534(2) (svarstymas)
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Tęsiame posėdį. Pradedame svarstyti darbotvarkės 2-1 klausimą – Apylinkių teismų įsteigimo įstatymo Nr. I-2375 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2476 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2534(2). Pranešėjas – A. Nekrošius. Nėra. Yra pirmininkė. Prašom. (Balsai salėje) Gal A. Širinskienė mums ką nors ir praneš. Ar A. Širinskienė vietoj A. Nekrošiaus gali pasakyti pranešimą dėl teismų? (Balsai salėje) Išvadą tada perskaitykite, nėra pranešėjo.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas lapkričio 14 dieną apsvarstė Apylinkių teismų įsteigimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir priėmė sprendimą patvirtinti išvadą bei patobulinti variantą. Už balsavo 10 ir susilaikė 2 Seimo nariai.
PIRMININKAS. Ačiū, diskutuoti nėra užsirašiusių. Dėl motyvų nematau, nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Balsuojame. Atsiprašau, J. Bernatonis – prieš.
J. BERNATONIS (LSDDF). Gerbiami kolegos Seimo nariai, kai Seimas patvirtino teismų reformą, buvo numatyta įsteigti Teismo rūmus Elektrėnų savivaldybėje. Tuo metu tam buvo numatytos lėšos, bet jas, matyt, panaudojo kitiems tikslams atitinkamos institucijos, tie rūmai nebuvo įsteigti ir keletą kartų tai buvo atidėliojama. Dabar apskritai norima panaikinti galimybę įsteigti Elektrėnuose Teismo rūmus, tai reikštų, kad didesnė dalis piliečių turėtų važinėti į bylų nagrinėjimą Trakuose, o ne du teisėjai atvažiuoti iš Trakų į Elektrėnus. Aš tokiai logikai nepritariu, nes manau, kad teismų reforma buvo daroma ne teisėjams, o piliečiams.
PIRMININKAS. Nuomonę išgirdome, balsuojame. Svarstymas.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 62, prieš – 6, susilaikė 25. Po svarstymo pritarta.
15.52 val.
Seimo nutarimo „Dėl Mykolo Romerio universiteto reorganizavimo prijungimo prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto būdu pradžios“ projektas Nr. XIIIP-2545(2) (svarstymas)
Toliau Seimo nutarimo „Dėl Mykolo Romerio universiteto reorganizavimo prijungimo prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto būdu pradžios“ projektas Nr. XIIIP-2545(2). Teikia gerbiamas E. Jovaiša.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė šitą projektą, padarė vieną pataisą, perkėlė laiką, kada turi atkeliauti į Seimą jungimosi dokumentai. Tai yra 2019 m. vasario 15 d. Toliau viskas taip, kaip buvę. Kokių nors kitokių pasiūlymų nebuvo. Pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskutuoti nori gerbiamasis A. Gumuliauskas. Nedalyvausite? Ačiū. Galime bendru sutarimu? A. Gumuliauskas atsisakė ar A. Gumuliauskas – už? Komentuosite? Prašom.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, aš nedalyvavau diskusijoje, tik norėčiau pasakyti, kad šitas procesas iš tikrųjų dirbo kaip laikrodis. Komitetui buvo pateiktas svarstyti šitas klausimas, ir mes visi bendru sutarimu pritarėme šiai idėjai. Aš manau, kad susijungimas vyksta tikrai sėkmingai. Siūlyčiau balsuoti už.
PIRMININKAS. J. Narkevičius – prieš. Prašom.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Iš tiesų dabartiniu metu vyksta aukštojo mokslo reforma Lietuvoje ir mes jau matome praktinius pavyzdžius, kai būtent buvo jungiami universitetai, vienas iš jų likviduojamas – tai Edukologijos, sujungtas arba prijungtas prie Vytauto Didžiojo ir Aleksandro Stulginskio. Šiandien, nepaisant to, kad mums buvo žadėta, kalbėta, kad viskas yra aptarta ir lėšos numatytos, ir tas jungimas vyks labai darniai, yra atvirkščiai. Bendruomenės dėl naujo junginio sunerimusios, negali sutarti su ministerijos pozicija dėl numatomų ir žadėtų lėšų skyrimo. Tai reiškia, kad mes turėtume atidžiau pažvelgti į tokį sudėtingą procesą kaip aukštųjų mokyklų jungimasis. Tiesiog aš siūlau palaukti. Kai bus suformuota nauja ministerijos valdžia, dar kartą nuodugniai peržiūrėti jungimosi įstatus ir įsitikinti, ar nebus padaryta tokių pat klaidų, kurios yra daromos dėl Edukologijos, Vytauto Didžiojo, Aleksandro Stulginskio ir kitų universitetų jungimosi. Čia rimtas dalykas. Ir geriau lukterti, peržiūrėti ir patikslinti, negu įsivelti į procesą, kuris paskui bus neatidėliotinai negrąžintinas, tačiau reikės spręsti daug klausimų, susijusių su netvarkingu junginiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi nuomonės išsiskyrė, balsuojame dėl pritarimo arba ne po svarstymo.
Užsiregistravo 96, balsavo 95: už – 88, prieš – 1, susilaikė 6. Po svarstymo pritarta.
15.56 val.
Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 1, 2, 5, 6, 43 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 432, 433 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-2648(2) (svarstymas)
Kitas klausimas – Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 1, 2, 5, 6, 43 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 432, 433 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-2648(2). Teikia gerbiamas R. Karoblis, o pranešėjas – J. Olekas. Ar yra J. Olekas?
J. OLEKAS (LSDPF). (…) Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Įstatymas pagerina mūsų informacinį saugumą. Kaip pagrindinę funkciją vykdo Krašto apsaugos ministerija. Yra kuriamas saugus tinklas. Komitetas apsvarstęs pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskutuoti užsirašęs V. Bakas. Prašom. V. Bako nėra. Atsisakote? Dėl motyvų V. Bakas atsisako taip pat?
V. BAKAS (LVŽSF). Ne, motyvus pasakysiu.
PIRMININKAS. Už – V. Bakas. Prašom.
V. BAKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, nors nediskutavome, bet tai labai svarbus įstatymo projektas, kurio esmė yra ta, kad mes savo valstybės institucijų informacinius išteklius ketiname sujungti į vieną tinklą. Tą padarys Krašto apsaugos ministerija. Tai pakels mūsų valstybės atsparumą, mūsų valstybės institucijų kibernetinio saugumo lygį, nes šiuo metu požiūris į kibernetinį saugumą valstybės institucijose, viešosiose valstybės įstaigose yra, švelniai tariant, labai įvairus, todėl skiriami ir dideli kaštai, ir per mažai dėmesio. Šis įstatymo projektas yra skirtas tam, kad užtikrintų mūsų valstybės informacinio kibernetinio tinklo kokybę ir saugumą.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime, kolegos, bendru sutarimu? Galime. Ačiū, priimta. Kitas… (Balsai salėje) Taip, aš ir sakau, pritarta po svarstymo, taip.
15.59 val.
Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo Nr. I-1623 2, 8, 10 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2412(2) (svarstymas)
Kitas klausimas – Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo Nr. I-1623 2, 8, 10 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2412(2). Pranešėjas – V. Bakas.
V. BAKAS (LVŽSF). (…) gerbiami kolegos, irgi labai svarbus įstatymo projektas. Komitetas jį svarstė ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Diskutuoti nėra užsirašiusių. Už – V. Bakas. Prašau.
V. BAKAS (LVŽSF). Aš gal irgi labai trumpai. Na, vis tiek tai yra labai svarbus įstatymo projektas, kuriame kalbama apie mobilizacinės sistemos tobulinimą. Seimo nariai, kurie skaitė, žinau, Audito komitete buvo svarstoma įslaptinta Valstybės kontrolės išvada, turėjote progą pamatyti, kad tokių spragų, kurios yra nepateisinamos, yra nemažai. Ir šis projektas yra vienas iš svarbių žingsnių – mes tiesiog stengiamės užtikrinti, kad savivaldybėse dirbtų žmonės, kurių kvalifikacija, kompetencija ir patirtis mobilizacijos srityje nekeltų abejonių. Dabar ten dirba įvairių žmonių, kai kurie, tiesą sakant, iš tų duomenų, kuriuos mes čia turime, pavyzdžiui, iš 60 savivaldybių tik viena sudariusi reikalingas sutartis. Situacija yra gana apgailėtina.
Šis įstatymas leis Krašto apsaugos ministerijai įsitraukti į tokių tarnautojų, pareigūnų skyrimą, dalyvauti atrankos komisijose ir užtikrinti, kad į pareigas, susijusias su mobilizacijos reikalais, būtų skiriami tam tinkami žmonės.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu? Galime. Ačiū. Po svarstymo pritarta.
16.02 val.
Priešgaisrinės saugos įstatymo Nr. IX-1225 7 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2541(2), Civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 12 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2542(2), Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2543(2), Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo Nr. IX-931 15, 16 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2544(2) (svarstymas)
Kitas – Priešgaisrinės saugos įstatymo Nr. IX-1225 7 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2541(2). Pranešėjas – gerbiamas J. Jarutis. Ir lydimieji projektai Nr. XIIIP-2542(2), Nr. XIIIP-2543(2), Nr. XIIIP-2544(2). Prašau, gerbiamas Jaruti.
J. JARUTIS (LVŽSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, 2018 m. lapkričio 14 d. svarstė Lietuvos Respublikos Priešgaisrinės saugos įstatymo 7 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Buvo atsižvelgta į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymus ir buvo pritarta. Už – 9, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Ačiū. Projektas Nr. XIIIP-2542(2).
J. JARUTIS (LVŽSF). Taip pat dėl Civilinės saugos įstatymo 12 ir 14 straipsnių pakeitimo pritarta visiems pasiūlymams. Taip pat už balsavo 9, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Projektas Nr. XIIIP-2543.
J. JARUTIS (LVŽSF). Projektas Nr. XIIP-2544. Dėl Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo 15, 16 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto taip pat 9 – už, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskutuoti užsirašė J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, iš tikrųjų svarbus įstatymas reorganizuojant priešgaisrinę apsaugą, tačiau mes vėl matome tam tikrą centralizaciją: naikinamos regioninės valdybos, atsiranda priešgaisrinė tarnyba. Gal čia nebūtų didžiausia bėda, mes daug komitete diskutavome ir, man atrodo, išlaikėme tą pusiausvyrą dėl departamento pagalbos savivaldybių priešgaisrinėms tarnyboms. Bet iš tikrųjų mes paliekame už borto neapimdami šituo įstatymu mūsų savivaldybių priešgaisrinių tarnybų, kurios, kaip ne kartą mes esame diskutavę, turbūt yra pati silpniausia grandis, ypač aprūpinimo požiūriu, technikos požiūriu. Todėl aš išėjau į šitą tribūną dar kartą pabrėžti, kad mes, reorganizuodami, centralizuodami pačią priešgaisrinę tarnybą, neturėtume pamiršti ir savivaldybių priešgaisrinių tarnybų, kurios turbūt laukia didžiausio mūsų rūpesčio, kad sustiprėtų. Tai yra dažniausiai pirmieji priešgaisrinės tarnybos žmonės, kurie atvyksta į gaisrus, tie žmonės, kurie iš dalies ir vykdo prevenciją, todėl, man atrodo, dėmesio jiems reikėtų daugiau. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu – L. Stacevičius. L. Stacevičius. Prašom.
L. STACEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė įstatymo projektą Nr. XIIIP-2541 ir komiteto sprendimas – siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai: 12 – už, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
Taip pat Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip papildomas komitetas, lapkričio 7 dieną svarstė projektą Nr. XIIIP-2542 ir siūlo pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, kuriai komitetas pritarė. 12 – už, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, lapkričio 14 dieną svarstė projektą Nr. XIIIP-2543 ir komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui. 11 – už, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Ačiū. Nei už, nei prieš užsirašiusių nėra. Ar mes galime dabar bendru sutarimu?.. V. Bakas, sakė, užsirašęs yra. Ar yra? Gal ne, atsirado. Taip, prašau. Už – V. Bakas.
V. BAKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų reaguodamas (nebūčiau kalbėjęs) į J. Oleko pasisakymą, norėčiau gal šiek tiek paaiškinti situaciją. Šiuo įstatymu siekiama centralizuoti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento valdymą.
Ką aš noriu pasakyti? Tai yra paskutinė įstaiga vidaus reikalų sistemoje, kuri nepadarė šitų namų darbų. Visos kitos: policija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, yra centralizavusios. Žmonėms dėl to padidėjo atlyginimai. Atsisakyta perteklinių, besidubliuojančių funkcijų, ir šiandien mes turime gerą rezultatą. Patirtis parodė, kad tai yra geras sprendimas. Čia paskutinė institucija, kurią Seimui siūloma leisti centralizuoti, todėl aš siūlau balsuoti už, nes tai, sakau, lems ir efektyvumą veiklos, ir žmonių pajamas pagaliau.
Sutinku su ponu Juozu dėl savivaldos, bet mes diskutavome komitete ir palikome nuostatą, kad savivaldai bus teikiama metodinė pagalba ir visokeriopa kitokia, nes buvo siūloma atsisakyti. Mes tą nuostatą palikome ir komitete sutarėme. Tai aš tikrai norėčiau pakviesti visus balsuoti už, nes čia yra įstatymas apie žmones.
PIRMININKAS. Prieš – gerbiamas J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, aš kalbėdamas tribūnoje taip pat sakiau, kad suprantu ir remiu tą stiprinimą ir pagalbą mūsų centrinei tarnybai, bet priešgaisrinės apsaugos tarnyba sudaryta iš dviejų dalių. Yra valstybinės, anksčiau buvo ir valdybos regionuose, dabar liks tik centrinė tarnyba, ir kita dalis, ne mažiau, man atrodo, svarbi, tai yra savivaldybių priešgaisrinės tarnybos. Savivaldybių priešgaisrinei daliai to dėmesio ir to atlyginimo padidėjimo, kurį kolega čia minėjo (galbūt dėl centralizacijos valdymo bus kitiems), nebus. Tiesiog primenu, kad mums reikia antro žingsnio, kuris turėtų lygiai taip pat paliesti ir savivaldybių priešgaisrines tarnybas, nes ten žmonės pirmieji pasiekia, dažniausiai pirmieji, ne visada, be abejo, kad ir (…) tarnybos atvyksta, tuos gaisro, nelaimės ištiktus žmones. Todėl aš neraginu balsuoti prieš, aš tik raginu atkreipti dėmesį, kad dalis tarnybos liko nepaliesta šio įstatymo, kuris galbūt daliai tarnybos ir suteiks tam tikrų teigiamų dalykų.
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi nuomonės išsiskyrė, kviečiu visus balsuoti. Balsuojame.
Užsiregistravo 89 Seimo nariai, balsavo 89: už – 81, prieš nėra, susilaikė 8. Po svarstymo pritarta. (Balsai salėje) Visiems keturiems projektams.
16.12 val.
Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2404(2)ES (svarstymas)
Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2404(2)ES. Teikia R. Miliūtė. Prašau.
R. MILIŪTĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Laba diena, gerbiami kolegos. Ekonomikos komitetas svarstė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo pakeitimo projektą ir nusprendė pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Diskutuoti nėra užsirašiusių. (Balsai salėje) Dabar kviečiamas V. Bakas papildomo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vardu.
V. BAKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, lapkričio 7 dieną komitetas svarstė įstatymo projektą. Pateikė savo pastabą ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Kviečiame R. Miliūtę į tribūną, nes Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto yra viena pastaba. (Balsai salėje) Gal gali gerbiamas V. Bakas pristatyti pataisą. Vytautai Bakai, ar galite pristatyti pataisą?
V. BAKAS (LVŽSF). Tuoj, sekundėlę, pasiruošiu! (Balsai salėje) Iš tikrųjų komiteto pastaba yra susijusi su tuo, kad viešųjų pirkimų dalyviai, kurie dalyvauja pirkimuose, organizuojamuose gynybos srityje, negalėtų laimėti konkursų, jeigu jie pagal Viešųjų pirkimų įstatymą (klasikinį ta prasme) pripažinti kaip nepatikimi tiekėjai arba nuslėpę informaciją, susijusią su jų reputacija. Kitaip tariant, mes turėjome dabar auksinių šaukštų istoriją, kai iš tikrųjų tiekėjas buvo pripažintas nepatikimu tiekėju. Nepaisydama to ir dabar, šiuo metu, įmonė, pakeitusi pavadinimą, toliau dalyvauja konkursuose gynybos srityje, juos laimi, tie laimėjimai reikšmingi ir valstybė nieko su tuo negali padaryti. Tai Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas tiesiog pateikė savo pastabas tam, kad mes galėtume išvengti nepatikimų tiekėjų pirkimo procese, kuris vykdomas gynybos ir saugumo srityje.
PIRMININKAS. Ačiū. R. Miliūtė – komiteto nuomonė.
R. MILIŪTĖ (LVŽSF). Komitetas pritarė iš dalies. Argumentai yra tokie, atsižvelgiant į tai, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, teikdamas pasiūlymą, eliminavo žodžius šio įstatymo 34, 35, 36, 37 straipsniuose. Nors nesiūlė jų keisti ir, anot projekto iniciatorių, jie privalo likti, teikiama Ekonomikos komiteto suredaguota pasiūlymo formuluotė. Taigi komitetas siūlo pakeisti projekto 1 straipsnyje ir nauja redakcija dėstomą 34 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir išdėstyti jį taip: tiekėjas pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šio įstatymo 34, 35, 36, 37 straipsniuose nustatytiems reikalavimams ir tai perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis. Šiuo pagrindu tiekėjas taip pat šalinamas iš pirkimo procedūros, kai ankstesnių procedūrų, atliktų šio įstatymo, Viešųjų pirkimų įstatymo, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų įstatymo numatyta tvarka, metu nuslėpė informaciją ar pateikė šiame punkte nurodytą melagingą informaciją ir dėl to per pastaruosius vienus metus buvo pašalintas iš pirkimo procedūrų arba per pastaruosius vienus metus buvo priimtas ir įsiteisėjo teismo sprendimas. Šiuo pagrindu teikėjas taip pat pašalinamas iš pirkimo procedūros, kai, vadovaujantis kitų valstybių teisės aktais, ankstesnių pirkimo procedūrų metu jis nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją ir dėl to per pastaruosius vienus metus buvo pašalintas iš pirkimo procedūrų arba per pastaruosius vienus metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas ar taikomos kitos panašios sankcijos.
PIRMININKAS. Ar gerbiamas V. Bakas sutinka su komiteto nuomone? Sutinka, ačiū. Galime pritarti Ekonomikos komitetui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Motyvai dėl viso. Nėra. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta po svarstymo.
16.18 val.
Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 4 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2945(2) (svarstymas)
Kitas klausimas – Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 4 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2945(2). Pranešėjas – A. Baura.
A. BAURA (LVŽSF). Pone posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, Ekonomikos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, šių metų lapkričio 28 dieną svarstė pastarąjį teisės aktą. Siūloma suderinti, suvienodinti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo ir Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo nuostatas ir abiejuose įstatymuose nustatyti, kad valstybės įmonės savininko teises ir pareigas valstybė įgyvendina per Vyriausybės įgaliotą valstybės instituciją. Priėmėme tokį sprendimą: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskutuoti nėra norinčių. Pataisų taip pat nėra. Už ir prieš nėra. Ar galime bendru sutarimu? Ačiū, po svarstymo pritarta bendru sutarimu.
16.19 val.
Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 2, 5, 7, 9, 20, 21, 25, 31, 37, 38, 39, 45, 46, 47 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo septintuoju1 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2655(3) (svarstymas)
Kitas klausimas – Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 2, 5, 7, 9, 20, 21, 25, 31, 37, 38, 39, 45, 46, 47 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo septintuoju1 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2655(3). Pranešėjas – V. Poderys.
V. PODERYS (LVŽSF). Gerbiamas pirmininke, mielieji kolegos, Ekonomikos komitetas apsvarstė minėto įstatymo daugelio straipsnių keitimo įstatymą ir pritarė bendru sutarimu komiteto patobulintam projektui ir komiteto suformuluotoms išvadoms.
PIRMININKAS. Diskusijoje dalyvauti nėra užsirašiusių. Už, prieš taip pat nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Ačiū. Po svarstymo pritarta.
16.21 val.
Kelių įstatymo Nr. I-891 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1559(2) (svarstymas)
Kitas – Kelių įstatymo Nr. I-891 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1559(2). Pranešėjas – A. Baura.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Ekonomikos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, šių metų lapkričio 7 dieną svarstė pastarąjį teisės aktą ir priėmė tokį sprendimą: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai.
Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 2, susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskutuoti užsirašęs J. Olekas, bet, deja, nematau. Baura, dar likite. Pastraipsniui.
Pasiūlymai. J. Razmos pasiūlymas dėl 1 straipsnio.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiamo J. Razmos pasiūlymui komitete buvo pritarta vienbalsiai. Pritarėme.
PIRMININKAS. Razma, gal galite pakomentuoti?
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, jeigu nebūtų pritarta mano pasiūlymui, tai savivaldybėms pagal tą pirminį projektą liktų tokie suvaržymai, kurių net dabar jos neturi. Būtų pasakyta, kad prioritetą jos gali teikti tik tuomet, jei privatus prisidėjimas yra didesnis už 30 %, bet jeigu, pavyzdžiui, būtų 25 %, jau nebegalėtų. Aš ir pasiūliau tokią pataisą, kuri paliktų laisvę savivaldybėms spręsti dėl to privataus prisidėjimo apimčių. Man atrodo, kad kiekviena savivaldybė, priklausomai nuo to, koks projektas, kokia situacija, tą klausimą tinkamai išspręstų. Viena situacija, kai sprendžiame kokio nors kelio ar gatvės tiesimą, kur yra turtingi vienbučiai namai, ir kita situacija, kur, sakykime, daugiabučių namų gatvė, kur žmonėms turbūt tikrai sudėtingiau prisidėti. Todėl kviečiu pritarti ir savivaldybei liks tik bendra paskata atkreipti dėmesį, kad reikia šiek tiek prioritetiškai paremti tuos projektus, kur yra privatus prisidėjimas.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamam Jurgiui. Ar mes turime 10 remiančių balsų? Vienas, du, trys, keturi, penki, šeši… yra, taip.
Už – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų tai geras pasiūlymas, nes savivaldybės šitą priemonę jau taiko ir turbūt daugiau orientuojasi į galimybes. O galimybės savivaldybėse yra labai įvairios. O apriboti tam tikra riba… Kai kurios ribos gali būti nepasiekiamos. Todėl savivaldybės, priklausomai nuo situacijos, galėtų nustatyti savo tam tikras ribas, turėti galimybę prisitaikyti prie esamų sąlygų. Todėl tas pasiūlymas labai geras. Galbūt ne visos įmonės gali mokėti tokius didelius pinigus, tačiau, bendrai sutarus, savivaldybės gali net nustatyti tvarką, tarkime, organizuoti konkursą. Galbūt prioritetą taikyti tam, kuris daugiau prisideda. Iš tikrųjų ne visada tai gali siekti 30 %. Todėl pritariu tam siūlymui. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Gerbiamas Antanai, dėl Vyriausybės jūs galite pritarti…
A. BAURA (LVŽSF). Taip, kadangi…
PIRMININKAS. …J. Razmos pasiūlymui?
A. BAURA (LVŽSF). Taip, komitete pritarta Seimo nario J. Razmos pasiūlymui ir pritarus tam siūlymui Vyriausybės išvadai buvo nepritarta, nes rastas geriausias sprendimo variantas pritarus Seimo nario J. Razmos siūlytai pataisai.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar mes galime bendru sutarimu J. Razmos pasiūlymui pritarti? Galime. Ačiū. Pritarta. Motyvai dėl viso. E. Pupinis. Ar reikia?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš daug ką pasakiau. Iš tikrųjų geras įstatymo projektas. Gerai, kad įtvirtinta įstatymu, nes savivaldybėse, kurios priėmė tvarką, ši sistema veikia, kuomet juridiniai asmenys, kai kur net ir fiziniai prisideda lėšomis. Ir dar vienas geras pasiūlymo fragmentas, kad tuo metu kelias beveik įgyja šeimininką, nes kas įdeda savo pinigų, tuo labiau juos ir saugo. Tas irgi yra pasiekta šiuo įstatymu. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. J. Varkalys – prieš. Nėra. Bet nuomonės, matyt, skiriasi. Balsuojame.
Užsiregistravo 73, balsavo 69: už – 65, prieš nėra, susilaikė 4. Po svarstymo pritarta.
16.26 val.
Transporto veiklos pagrindų įstatymo Nr. I-1863 3, 5, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2489(2), Geležinkelių transporto kodekso 3, 101, 12 ir 34 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 121 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2490(2) (svarstymas)
Kitas klausimas – Transporto veiklos pagrindų įstatymo Nr. I-1863 3, 5, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2489(2). Pranešėjas – J. Razma. Ir lydimasis – Geležinkelių transporto kodekso 3, 101, 12 ir 34 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 121 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2490(2).
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, komitete apsvarstėme tuos du projektus pasidžiaugdami, kad „Lietuvos geležinkeliai“ plėtoja veiklą, siekia įteisinti kombinuotus vežimus, kurių turinys turbūt visiems yra suprantamas, kai dalį maršruto keleivių planuoja pavėžėti autobusais į tas vietas, kurios geležinkeliais yra nepasiekiamos. Tam yra skirti tie du projektai.
Dėl Transporto veiklos pagrindų įstatymo projekto jokių pataisų nebuvo ir Teisės departamentas pastabų nepareiškė. Komitete jam buvo vienbalsiai pritarta.
Dėl antrojo projekto buvo šiek tiek Teisės departamento pastabų, į didesnę jų dalį atsižvelgėme. Buvo mūsų su gerbiamu R. Sinkevičiumi viena pataisa, kuri gimė diskusijoje siekiant šitą „Lietuvos geležinkelių“ ketinimą suderinti su savivaldos teise organizuoti susisiekimą vietiniais maršrutais. Dabar, man atrodo, priėmus tą pataisą, tai yra tinkamai suderinta. Na, ir dar buvo keletas techninių pataisymų. Manau, kad projektą galima priimti ir jis pasitarnaus keleivių labui.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Diskutuoti niekas neužsirašė. Motyvai. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Kaip J. Razma ir pasakė pristatydamas įstatymą, tikrai yra geras, ir džiaugiuosi, kad galų gale mes taip pat suprantame, kad reikia daryti viską, kad geležinkelio transportas gyvuotų. Vien tikėtis iš valstybės subsidijų neverta, galbūt galima išspręsti ir suderinus maršrutus, kad iš tiesų būtų patogu žmonėms, nes anksčiau dirbdavo kas sau: geležinkeliai sau, kitas transportas sau. Jeigu prisijungtų savivaldybės, tai iš viso būtų gerai. Pritariame įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Po svarstymo pritarta. Kadangi lenkiame laiką, tai leiskite tęsti toliau.
16.29 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1335 2, 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2901 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-15 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1335 2, 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2901. Pranešėjas – gerbiamas S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėkui. Gerbiamieji Seimo nariai, šituo įstatymo projektu yra toliau tvarkoma mūsų mokestinė reforma – mokesčių jungimas, tarifų pakeitimai. Šiuo atveju yra kalbama apie tokias pajamas kaip tantjemos arba joms prilygintinos pajamos, taip pat atskirais atvejais ir autorių teisių, autorių pajamos ar kitų pajamos, mažųjų bendrijų savininkų pajamos, kad mokestinė našta smarkiai nesumažėtų.
Pagal pavasarį priimtą įstatymą koreguojamas gyventojų pajamų mokesčio tarifas – nuo dabartinių 15 ir progresinio tarifo atveju 20 iki 20 ir 27 procentinių punktų. Tokiu atveju mokestinė našta, užuot mažėtų maždaug 8 procentiniais punktais ar panašai, mažės iki 3,5 ir neiškraipys paskatų gauti pajamas vietoj darbo santykių, iš darbo pajamų pereiti prie šitų pajamų. Taip būtų sprendžiamos tos galimos problemos, kurios susidarytų, jeigu šito įstatymo projekto nepriimtume.
Taip pat pakeliui yra siūlymų sinchronizuoti tam tikras technines detales ir spręsti pereinamojo laikotarpio klausimus. Jeigu 2018 metais išmokamos išmokos už 2019 metus, pavyzdžiui, atostoginių atveju ar panašiai, kad atitinkamai būtų skaičiuojami jau naujieji tarifai. Tokia yra įstatymo esmė. Čia viešoje erdvėje taip pat buvo nuskambėję, kad mes mažiname tantjemų apmokestinimą. Šiuo atveju į tai reaguodami ir ne tik į tai reaguodami, bet patys tai žinodami, koreguojame ir sprendžiame šitą situaciją. Tokia yra pasiūlymo esmė.
PIRMININKAS. Ačiū už pateikimą. Nori paklausti M. Majauskas. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Mielas kolega, ar galėtumėte patikslinti, kodėl, jūsų manymu, vis dėlto įsivėlė tokia klaida dėl tantjemų apmokestinimo?
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Man sunku spėti. Galbūt nebuvo tam tikros sinchronizacijos tarp Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir atitinkamai Socialinių reikalų ir darbo komiteto, nes jie žiūri ir vertina socialinio draudimo tarifus, o Finansų ministerija – gyventojų pajamų mokesčio tarifus. Matyt, ta bendra mokestinė našta nebuvo tinkamai įvertinta, nes dar yra ir tokių techninių dalykų, kokios bazės skaičiavimas turėtų būti lyginamas ir daromas. Šituos dalykus mes per šitą laiką įvertinome, apskaičiavome ir, suderinę su Finansų ministerija, pateikėme šį siūlymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Už – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Iš tikrųjų reikia pripažinti klaidas ir jas taisyti. Džiugu, kad pripažįstate. Iš tiesų reikšmingai sumažinti mokesčius šiandien daugiausia uždirbantiems tikrai nėra jokio nei moralinio, nei teisinio, nei jokio kito pagrindo žinant, kokie yra finansiniai poreikiai valstybėje.
Vis dėlto atkreipsiu dėmesį, kad įgyvendinant mokesčių reformą mažėja mokesčiai daugiausia uždirbantiems, nors ir neženkliai, bet mažėja. Klausimas, ar nederėtų grįžti prie mokesčių reformos ir peržiūrėti, ar nebuvo padaryta dar daugiau klaidų?
PIRMININKAS. Ačiū. Ar mes, gerbiami kolegos, galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? Taip, pritarta bendru sutarimu po pateikimo. Kaip pagrindinis komitetas siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 11 dieną. Ačiū.
16.34 val.
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 48 ir 91 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1166 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2977 (pateikimas)
Kitas projektas – Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 48 ir 91 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1166 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2977. Pranešėja – G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 48 ir 91 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1166 buvo priimtas 2018 m. gegužės 17 d., tačiau jis įsigalioja nuo 2019 m. sausio 1 d. 2018 m. lapkričio 8 d. priimtas Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1604 ir kiti savivaldybių tarybų rikimų įstatymų pakeitimai, kurie jau galioja. Atsižvelgiant į tai, kad pasikeitė kai kurių straipsnio dalių numeracija ir siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir tikslumo, būtini redakcinio pobūdžio pakeitimai, kurių tikslas – suderinti įstatymo Nr. XIII-1166, įsigaliosiančio nuo sausio 1 dienos, straipsnio dalių numeraciją su jau įsigaliojusio Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1604 straipsnio dalių numeracija. Techninis projektas, kur tiesiog keičiama numeracija.
PIRMININKAS. Ačiū. P. Gražulis atsisako jūsų klausti. Gerai. Dabar nėra už ir prieš dėl motyvų. Ar galime mes pritarti po pateikimo bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame, yra norinčių. Prašau.
Užsiregistravo 73, balsavo 72: už – 71, prieš nėra, susilaikė 1. Po pateikimo pritarta.
Rezervinis klausimas. (Balsai salėje) Atsiprašau, kaip pagrindinis komitetas yra siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Svarstysime gruodžio 11 dieną.
16.37 val.
Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo VIII-275 9, 10, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2814(2) (svarstymas)
Kitas klausimas – Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo VIII-275 9, 10, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2814(2). Pranešėjas – V. Ąžuolas. Nėra. S. Jakeliūnas sutinka perskaityti mums pranešimą.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Biudžeto ir finansų komitetas lapkričio 28 dieną svarstė minėtą įstatymo projektą, dalyvavo institucijos: Vyriausybės, Lietuvos banko, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Po aptarimų pritarta pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš nebuvo, susilaikė 2 komiteto nariai.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausti nėra norinčių. Dėl motyvų už – M. Majauskas. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, čia įstatymo projektas yra susijęs, kaip buvo pristatyta Biudžeto ir finansų komitete, su potencialiais užsienio investuotojais, būtent investuojančiais į finansų rinką. Jų indėlininkai ar dalyviai galėjo būti nustatyti naudojant vairuotojo pažymėjimą, kuriame nėra tokio įrašo kaip pilietybė ar tautybė. Todėl yra siūloma pakeisti šiuo metu reglamentuojančius įstatymus, kaip nustatoma asmens tapatybė, prilyginant vairuotojo pažymėjimą dokumentui, kuris yra reikalingas ir pakankamas nustatyti asmens tapatybei. Iš tiesų, matyt, reikėtų pritarti ir paskatinti užsienio investuotojus.
Tik į vieną dalyką noriu atkreipti dėmesį, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba yra pasisakiusi griežtai prieš šį įstatymo projektą. Tai yra padariusi žodžiu, nes formaliai jų nuomonės nebuvo klausta. Man atrodo, būtų labai svarbu, kad iki priėmimo būtų gauta labai aiški Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos nuomonė, būtų išdiskutuota ir būtų užtikrinta, kad ši tarnyba yra patenkinta tokiu įstatymu, koks yra priimamas, ir galės užtikrinti šio įstatymo tinkamą įgyvendinimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar atsirado nuomonė prieš – S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Reaguodamas į tai, kas buvo pasakyta, aš noriu pasakyti, kad kol kas nebuvo išdalinta ta informacija, nes neseniai mes ją gavome. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba raštu atsiuntė savo nuomonę, lygiai taip pat kaip ir žodžiu išdėstė ją, kad jie gana kategoriškai pasisako prieš šį įstatymo projektą, nes kyla pakankama rizika, nenustačius pilietybės, padidėja galimybės ir pasunkėja jiems galimybės tirti ir vertinti pinigų plovimo ir terorizmo galimus finansavimo atvejus. Todėl turėjau pristatyti šitą informaciją. Aš manau, kad komiteto nariams išsiųsime raštu. Priimant šį įstatymo projektą, manau, būtina atkreipti dėmesį į šitą riziką.
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi nuomonės svarstant išsiskyrė, skelbiu balsavimą. Balsuojame.
Ačiū. Užsiregistravo 70 Seimo narių. Balsavo 70 Seimo narių: už – 57, prieš nėra, susilaikė 13. Pritarta po svarstymo.
Per šoninį mikrofoną. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, ir čia kreipiuosi į valdančiuosius. Vis dėlto priėmėte sprendimą, priešingą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos nuomonei. Matyt, yra argumentų, galbūt iš tikrųjų rimtas investuotojas ir yra pagrindo imtis priemonių jį pritraukti. Bet, man atrodo, labai svarbu užtikrinti, jog už priežiūrą atsakingos tarnybos būtų patenkintos, kaip yra įgyvendinami ir priimami įstatymai. Iš tikrųjų atkreipsiu dėmesį, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, matyt, ne šiaip sau gula kryžiumi prieš šį įstatymo projektą, matyt, tam yra priežasčių, todėl kviesčiau labai rimtai pasikalbėti ir rasti vieną nuomonę. Ačiū.
16.42 val.
Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo Nr. XII-2769 12 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1712(2) (svarstymas)
PIRMININKAS. Ačiū. Kitas rezervinis klausimas – Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo Nr. XII-2769 12 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1712(2). Kadangi V. Ąžuolo nėra, prašom, gerbiamasis S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Šis įstatymo projektas taip pat kurį laiką diskutuojamas su suinteresuotomis institucijomis ir Lietuvos banku, ir Bankų asociacija. Tų diskusijų rezultatas (komitete taip pat kelis kartus vyko pokalbiai) yra tai, kad delspinigių, susijusių su dėl nekilnojamojo turto išduotomis paskolomis, daugeliu atvejų tai yra būsto paskolos, kai dėl vienų ar kitų priežasčių pareikalaujama iš anksto grąžinti paskolą, visą likutį, arba nutraukiama sutartis, dydis būtų tris su puse karto sumažintas nuo dabartinių 18 % iki 5,5 %; jei eilinės įmokos vėluoja, kad galėtų būti didesni delspinigiai, tačiau ribojamas laikas, kiek tie delspinigiai gali būti skaičiuojami; taip pat kad šitos naujos nuostatos galiotų ne tik naujoms, bet ir iki šiol jau sudarytoms sutartims ir kad būtų numatytas atitinkamas įsigaliojimas, kad bankai galėtų pasiruošti.
Už tokį jau po diskusijų patobulintą įstatymo projektą balsavo 8 komiteto nariai, prieš – 2, susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Ačiū už pristatymą. Klausimų nėra. Yra nuomonė prieš. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, atkreipsiu dėmesį, jog čia vis siekiame gerų tikslų, tai yra sumažinti delspinigius, kuriuos žmonės sumoka, jeigu jie pradelsia mokėjimus, bet vis dėlto ši priemonė gali turėti ir neigiamų pasekmių ir ta finansinės drausmės skatinimo priemonė tampa visiškai mažareikšmė. Priėmus tokius sprendimus, bankams būtų paliktas vienintelis būdas drausminti neatsakingą arba nemokų klientą – inicijuoti kredito sutarties nutraukimą su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis, tai yra ir skolą perduoti antstoliams išieškoti ir liūdniausiu atveju iškeldinti.
Atkreipiu dėmesį, kad projektas yra neišdiskutuotas ir gali turėti reikšmingų neigiamų pasekmių, nors iniciatorių teikiamas šio projekto tikslas yra tikrai geranoriškas – apsaugoti ir padėti tiems žmonėms, kurie susiduria su finansiniais sunkumais, bet dėl to gali nukentėti, pirma, visi kiti, kurie moka laiku, nes visiems padidėtų, nors gal ir nedaug, palūkanos ir maržos, kurias jie turėtų mokėti, nes turėtų kompensuoti už tuos, kurie nemoka. Antras dalykas, tų asmenų, kurie nesumoka laiku, sudrausminimas šiuo metu galėtų būti bankų motyvuotas, bet tik daug reikšmingesnis, tai yra sutarties nutraukimas, kreipimasis į antstolius ir jų iškeldinimas. Tai vis dėlto atkreipčiau dėmesį, kad projektas dar neišdiskutuotas.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau nuomonių nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti? Ne. Balsuojame.
Užsiregistravo 66, balsavo 66: už – 57, prieš – 1, susilaikė 8. Po svarstymo pritarta.
16.47 val.
Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo Nr. XI-2053 5 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2968, Valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 4, 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2969 (pateikimas)
Kadangi grįžtame dabar prie pagrindinės darbotvarkės ir turime gerbiamą ministrą, tai kviečiu pateikti Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo Nr. XI-2053 5 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2968. Pranešėjas – gerbiamas ministras Ž. Vaičiūnas. Pateikimas.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, būtent šie įstatymų projektai parengti įgyvendinant Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos ir Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plano uždavinius. Tikslas yra ilgalaikių suskystintų gamtinių dujų importo į Lietuvą užtikrinimas, taip pat SGD terminalo išlaikymo sąnaudų optimizavimas ir sumažinimas. Teikiami du įstatymų projektai.
Kodėl iš esmės reikalingas sprendimas šiemet, kodėl būtent teikiami šie siūlymai? Pirmiausia todėl, kad SGD terminalo išpirkimo variantas ir ilgalaikis tiekimo saugumo užtikrinimas – tie dalykai buvo numatyti jau Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane ir kad būtent šį sprendimą reikėtų priimti iki šių metų pabaigos, o SGD terminalo pastoviąsias eksploatavimo sąnaudas sumažinti iki kitų metų pabaigos. Tokia yra Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plano nuostata.
Taip pat, vertindami šį sprendimą, atlikome tikrai išsamius ekonominius skaičiavimus, kaštų naudos analizę. Iš esmės buvo keliami du klausimai. Ar Lietuvai apskritai bus reikalingas suskystintų gamtinių dujų tiekimas po 2024 metų, tai yra būtent tada, kai pasibaigs šio terminalo nuoma? Antrasis klausimas: jeigu reikalingas tiekimas, tai koks užtikrinimo variantas yra efektyviausias, ekonomiškai labiausiai pagrįstas, tai yra ar nuomos pratęsimas, ar šio terminalo įsigijimas nuosavybės teise?
Iš esmės taip pat šios nuostatos buvo pakartotos Energetinės nepriklausomybės strategijoje, kuri buvo patvirtinta šių metų birželį, kad Lietuvai strategiškai svarbu užsitikrinti ilgalaikį suskystintų gamtinių dujų tiekimo tęstinumą ir kad tą sprendimą reikėtų priimti šiemet.
Ekonominės infrastruktūros plėtros komisija Vyriausybėje pritarė siūlomam sprendimui dėl ilgalaikio tiekimo saugumo užtikrinimo po 2024 metų ir rekomendavo Vyriausybei pateikti Seimui reikalingus teisės aktus. Vyriausybė pritarė dviem teisės aktų projektams, šiandien juos teikiu Seimui.
Šio siūlymo esmė yra dvi pagrindinės nuostatos. Pirmiausia siūlymas įsigyti SGD laivą-saugyklą nuosavybės teise, o antroji dalis yra būtent SGD terminalo veiklos sąnaudų optimizavimas. Įsigijimas turėtų būti atliekamas ir tai teikiama įstatymo projekte, kad terminalo operatorius iki 2024 metų pabaigos pasirenka ekonomiškai naudingiausią SGD laivo-saugyklos pirkimo pasiūlymą. Antra, šis operatorius ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija suderina šio laivo 10 metų nuomos kaštų išdėstymą per SGD terminalo veiklos laikotarpį. Ir trečioji nuostata yra nustatymas, kokiomis sąlygomis gali būti nutraukiama SGD terminalo veikla, tai yra tam tikra lankstumo nuostata tokiu atveju, jeigu terminalo ekonominė nauda yra neigiama ir Seimas priimtų įstatymą dėl šio terminalo veiklos nutraukimo ir terminalo operatoriaus sąnaudų kompensavimo. Ekrane matote būtent tą naudą ankstyvo sprendimo priėmimo. Šiuo metu už SGD terminalą iš viso yra sumokama 85 mln. eurų, tai yra apie 20–30 mln. eurų būtinasis tiekimas ir 66 mln. šio terminalo nuomos ir operavimo kaštai. Priėmus šį sprendimą būtų galimybė ne tik užtikrinti ilgalaikį tiekimo saugumo (…) iki 2024 metų, bet taip pat sumažinti 66 mln. operavimo kaštus iki maždaug 40 mln. eurų metinių išlaidų.
Taip pat buvo analizuotos keturios pagrindinės alternatyvos. Tai yra nieko nedarymo scenarijus. Tokiu atveju laivas išplaukia po 2024 metų, būtent tuomet, kai baigiasi nuomos sutartis. Antrasis scenarijus, B scenarijus, tai yra laivo saugyklos nuoma persiderama nuo 2019 metų, tai yra nuo kitų metų iki 2044 metų. Trečiasis scenarijus yra sprendimas įsigyti laivą saugyklą 2022 metais, tai yra ta vėliausia data, kai reikalingas sprendimas tam, kad terminalas būtų išperkamas 2024 metais. Ir galiausiai ketvirtas scenarijus ekrane pažymėtas raudona linija, tai yra sprendimas įsigyti laivą-saugyklą 2019 metais: jau šiemet priėmus sprendimą kitų metų pirmojoje pusėje yra atliekami reikalingi reguliaciniai pakeitimai ir jau nuo 2019 metų antrosios pusės yra mažinami šio terminalo išlaikymo einamieji kaštai. Vyriausybės pozicija – siūlomas šio terminalo įsigijimo modelis yra būtent sprendimą priimti šiemet ir išpirkti šį terminalą. Tai leistų, kaip minėjau, iš esmės sumažinti šio terminalo išlaikymo kaštus.
Kokia būtų šio sprendimo priėmimo nauda? Iš esmės metinė ekonominė nauda Lietuvai būtų tarp 60 ir 160 mln. eurų per metus, priklausomai nuo scenarijaus. Kaip ir minėjau, 40 % sumažinamos išlaikymo sąnaudos ir iš esmės užtikrinamas tiekimo saugumas ir konkurencingas gamtinių dujų tiekimas Lietuvai. Kalbant apie vartotojus, be abejo, šis sprendimas pirmiausia turėtų didelę konkurencinę reikšmę verslui, energetikos įmonėms, šilumos tiekimo įmonėms, bet pirmiausia, be abejo, visiems vartotojams. Šiuo metu už terminalą buitiniai vartotojai, kurie šildosi dujomis patalpas ir šildosi karštą vandenį, vidutiniškai per metus sumoka nuo 50 iki 70 eurų. Šio sprendimo priėmimas leistų šiuos kaštus sumažinti iki 20–40 eurų. Iš esmės šiai vartotojų grupei metinis sutaupymas siektų daugiau kaip 3 mln. eurų per metus. Būtent kalbant apie buitinius vartotojus, kurie dujas naudoja šildymui. Tokia yra šio siūlymo esmė.
Taip pat yra dėl valstybės skolos. Valstybės skolos įstatymo pakeitimo tikslas yra numatyti galimybę teikti valstybės garantijas dėl paskolų, naudojamų nacionaliniam saugumui užtikrinti, svarbių įmonių apyvartinėms lėšoms papildyti, kai šių įmonių lėšos naudojamos valstybės strateginiams tikslams pasiekti. Čia yra kalbama apie tai, kad SGD terminalo operatoriui numatoma teikti valstybės garantiją, tai yra tiek apyvartinėms lėšoms dengti, kurios būtų skirtos SGD laivo „Independence“ nuomos įmokoms mokėti, taip pat ir pačiam laivui išpirkti.
Po pateikimo prašau pritarti. Vyriausybė prašo Seimo svarstyti šį įstatymų pakeitimo paketą Seimo rudens sesijoje skubos tvarka.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam ministrui. Kadangi jūs pristatėte ir Valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 4, 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2969, Seimo nariai nori jūsų paklausti. Klausia V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, ar yra susitarimai su pagrindiniais didžiaisiais vartotojais kaip „Achema“, kiti? Ir ar už Lietuvos ribų per šį terminalą bus galima tiekti dujas, yra galimybių, susitarimai, ar vyksta kokios derybos ir ar tikrai bus kas nors pasiekta tų derybų metu, tarkim, tiekti Baltijos regionui, ir taip toliau?
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už detalius klausimus. Taip, su didžiaisiais dujų vartotojais, pirmiausia su „Achema“, šiuo klausimu išsamiai buvo konsultuotasi maždaug pusę metų, įvairius scenarijus žiūrėjome. Ir realiai per visas konsultacijas nė vieno karto nebuvau išgirdęs, kad „Achema“ nepritartų šiam siūlymui ar turėtų kitokią nuomonę. Iš esmės buvo įvairių diskusijų dėl įvairių variantų, kaip sumažinti terminalo išlaikymo kaštus. Dėl paties išpirkimo, suprantu, yra principinis pritarimas ir palaikymas šio sprendimo. Natūralu, dėl to, kad tai mažina terminalo išlaikymo kaštus, ir „Achemai“ tai yra taip pat labai aktualus klausimas.
Dėl susitarimo regione, tai yra suskystintų gamtinių dujų tiekimo išdujintų pavidalo regione, tiek Latvijai, tiek Estijai šiuo metu techninės galimybės yra. Lenkijai pastačius dujų jungtį, su Lenkija 2021 metais taip pat tos galimybės atsirastų. Svarbu akcentuoti tai, kad GIPL jungtis taip pat papildytų mūsų energetinį saugumą, bet nepakeistų iš esmės tos funkcijos, ką atlieka terminalas. Mes turime užtikrinti pikinio dujų vartojimo galimybę, tai yra tuo metu, kada yra didžiausias dujų vartojimas, turėti šimtaprocentinį apsirūpinimą. Tokia yra būtent kainų arbitražo prasmė ir esmė.
Kalbant apie konkrečius susitarimus, šiandien su Latvija ir Estija, jų įmonėmis ilgalaikių susitarimų nėra, bet prekyba vyksta trumpalaikiais pagrindais. Tai yra terminalas buvo naudojamas, kroviniai yra atskirais atvejais taip pat gabenami į Latviją ir Estiją.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia gerbiamas B. Matelis. Toliau pirmininkaus I. Šiaulienė.
B. MATELIS (MSNG). Ačiū. Gerbiamas ministre, aišku, tas apskaičiavimas liudija, kad nauda, įsigijus SGD laivą, matyt, būtų nemaža. Bet, sakykite, žvelgiant į perspektyvą, į ateitį, kaip tai atrodo, kaip plečiasi vartotojų ratas galbūt transporto srityje, kitose, kad iš tikrųjų tas SGD terminalas vėliau atsipirktų?
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkui už klausimą. Tikrai aktualus klausimas. Pirmiausia šio siūlomo sprendimo esmė, įvertinant tas naudas, kurios bus perspektyvoje, taip pat turėti maksimalų lankstumą. Šis sprendimas taip pat sukuria vartojimo galimybes.
Pirmiausia turiu omenyje, kad technologiškai suskystintos gamtinės dujos ta forma, suskystinta forma, taip pat gali būti naudojamos sunkiajam transportui. Iš esmės yra neilgo laiko klausimas, kuomet mes turėsime privalomumą kas 400 kilometrų Europoje turėti tokias suskystintų gamtinių dujų užpildymo stoteles sunkiajam transportui. Tai 20 % mažina emisijas ir 30 % yra efektyvesnis kuras. Kita vertus, yra laivybos sektorius. Perspektyvoje taip pat bus pereinama prie šio kuro kaip mažiau taršaus kuro.
Taip pat yra kitų galimybių, kiek tai susiję su paties vartotojų rato plėtimu. Šiandien negalėčiau pasakyti detalių, bet šiuo klausimu aktyviai dirbame ir netrukus pačių dujų vartojimas turėtų Lietuvoje išsiplėsti maždaug nuo 1 iki 3 teravatvalandžių.
Taip pat perspektyvoje matome poreikį, tai yra numatyta ir strategijoje dėl sinchronizacijos projekto įgyvendinimo, mums reikia lanksčios elektros energijos generacijos. Kol kas, aišku, tai yra teorinė galimybė, bet šiai lanksčiai generacijai užtikrinti technologiškai dujos taip pat yra pakankamai geras ir tinkamas kuras.
PIRMININKĖ (I. ŠIAULIENĖ, LSDDF). Klausia S. Jovaiša. Prašom.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, ar jums yra žinoma ekspertinė išvada dėl terminalo naudojimo ilgaamžiškumo? Ar nebus numatyta netolimojoje ateityje kokių nors ypatingų kapitalinių darbų su didelėmis investicijomis dar papildomai? Aš galbūt ir praklausiau, gal jūs ir nesakėte, kokia yra pirkimo mokėjimo forma? Ar lizingo variantas, ar vienkartinis?
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimus. Pirmiausia dėl terminalo technologinės naudojimo galimybės. Iš esmės iki 2044 metų nėra jokių abejonių, kad jis galėtų būti naudojamas, nes yra pirmasis laivas-saugykla, kuris buvo pagamintas nuo pat pradžių šiai funkcijai atlikti. Iš esmės taip pat teoriškai dar galėtų būti praplėstas 10–15 metų po 2044 metų. Tai priklausytų nuo papildomų techninių vertinimų, bet galiu užtikrinti: kaip tik prieš metus teko lankytis suskystintų gamtinių dujų terminale, kuris turi būtent tokią technologiją, tiesa, jis buvo pritaikytas iš paprasto laivo, kuris buvo pagamintas 1977 metais. Iki šiol jis sėkmingai veikia. Čia praktinis pavyzdys.
Kalbant apie išmokėjimus, siūlomas modelis yra… Be abejo, „Klaipėdos nafta“ yra įpareigota ir būtų įpareigota tokiu atveju, jei terminalas būtų išperkamas, ieškoti ekonomiškai naudingiausio būdo, ir šiuo metu vertiname, kad tos sutartys, kurias turime su Europos investicijų banku, taip pat galėtų būti pratęsiamos, išplečiamos ir tai tikrai užtikrintų labiausiai konkurencingą skolinimąsi, mažiausią skolinimąsi. Tas išmokėjimas galėtų būti paskolų forma.
PIRMININKĖ. Klausia V. Poderys. Prašom.
V. PODERYS (LVŽSF). Dėkui, pirmininke. Dėkoju, ministre, už pristatytą įstatymo projektą. Mano klausimas iš dviejų dalių: pirmas klausimas susijęs su tuo, kad į Kaliningradą taip pat atvyksta analogiškas didžiulis terminalas ir kitų metų pradžioje veiks Kaliningrado suskystintų dujų terminalas su šalia esančia didžiule dujų saugykla. Ar mūsų terminalo ekonominis modelis nuo to keičiasi, ar jūsų finansinės ir kitokios prognozės dėl mūsų projekto neturi būti koreguojamos? Tai vienas klausimas. Ir kitas, ar yra tikimybė, kad estai ir latviai prisidės prie mūsų terminalo išlaikymo arba iš dalies padengs vadinamąją saugumo dedamąją?
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimus. Iš tiesų dėl iš esmės tos pačios Kaliningrado terminalo technologijos. Pagal šį vertinimą, kurį atlikome, buvo vertinimas, orientuotas į Baltijos šalių dujų rinką, pirmiausia buvo vertinama šio terminalo ekonominė nauda Lietuvai, tai yra nacionalinės rinkos atveju, taip pat buvo vertinama regioninės rinkos atveju. Abiem atvejais nauda yra nuo 100 iki 400 mln. eurų. Regioninės rinkos atveju ta nauda yra daug didesnė, bet čia, pabrėšiu, yra nauda Lietuvai. Iš esmės Kaliningradas, į kurį šiuo metu dujos tiekiamos tranzitu, Lietuvos dujų vartojimo apimčiai esminės įtakos neturi. Ir, kaip minėjau anksčiau, generacijos pajėgumo prasme mes, be abejo, planuojame plėsti, ir dėl to dujų paklausa taip pat būtų reikalinga, jinai galėtų didėti.
Dėl Latvijos prisidėjimo. Pirmiausia jau buvome išbandę tokį variantą, tai yra būtent išnaudoti infrastruktūrą – Inčukalno gamtinių dujų saugyklą Latvijoje kartu su terminalu. Tai, be abejo, gera kombinacija, pasiteisinusi praeitų metų rugpjūčio mėnesį. Be abejo, šio varianto ekonominis konkurencingumas, šio varianto ekonominis modelis priklausytų ir nuo paėmimo iš saugyklos kaštų – tai yra Latvijos pusėje. Šiuo metu dirbama kuriant regioninę dujų rinką: visi socializacijos kaštai taip pat aptariami, bet noriu užtikrinti, kad šiuo klausimu, be abejo, buvo ilga diskusija, vadinamasis toks gruodžio konkursas, kurioje vietoje tas regioninis terminalas galėtų būti. Kalbu apie 2007–2008 metus ir tolesnius.
Taip pat patikrinome dar kartą – 2017 metais faktiškai aštuonis mėnesius dirbome pakankamai intensyviai, ir buvo akivaizdu, kad regioninio sprendimo kaštų dalinimosi požiūriu neturime. Tai reikia pripažinti, tai yra faktas, tokia yra turbūt ir perspektyva, kad tikėtis greitų sprendimų negalime, bet, kaip rodo šita analizė, šis terminalas galėtų funkcionuoti kaip nacionalinis terminalas, turėti poveikį regioniniam saugumui, bet tikrai neatsisakome, kad kaštų socializacijos klausimas taip pat turėtų būti sprendžiamas regionų lygiu. Regioninės dujų rinkos kūrimo kontekste tas klausimas įtrauktas.
PIRMININKĖ. Klausia V. Kamblevičius. Prašom.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū. Prieš statant terminalą, daugelis ekonomistų kalbėjo, kad yra tai pražūtingas Lietuvai reikalas, tačiau politikai kalbėjo – supraskite, nepriklausomybė labai daug kainuoja. Aš noriu jūsų paklausti. Estai naudoja daug pigiau ir latviai ir vienodai myli tą nepriklausomybę, bet jie galvoja truputį gudriau negu mes. Ar jums neatrodo, kad kai baigsis ši mūsų sutartis, apsuktume tą laivą ir tegu jis važiuoja ten, iš kur atvažiavo? Tai gal truputį pagerės mūsų reikalai, nes dabar dujos kasmet vis brangsta.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkui už klausimą. Kaip aš ir minėjau, be abejo, šis sprendimas yra strateginis tiekimo saugumo valstybei požiūriu, jo nauda yra ta, kad realiai terminalo turėjimas užtikrina galimybę nuo 11 iki 20 % pigesnes dujų kainas. Kalbant apie Latvijos ir Estijos pavyzdį, galiu užtikrinti, kad netgi pagal dabartines dujų kainas vartotojams Lietuvos vartotojai už dujas moka pigiau. Ir netgi po dujų kainų padidėjimo nuo kitų metų, nuo Naujųjų metų periodo, Lietuvos vartotojai už dujas, lyginant su Latvijos ir Estijos vartotojais, taip pat mokės pigiau.
PIRMININKĖ. Klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke, už galimybę paklausti. Gerbiamas ministre, kaip žinome, apsisprendimą dėl terminalo išpirkimo galima padaryti iki 2024 metų. Šiandien yra 2018 metai ir natūralus klausimas, kodėl imamasi sprendimą daryti dabar, kai dar tiek daug nežinomųjų, kintamųjų? Pavyzdžiui, atliekų deginimo jėgainės, gerbiamojo V. Poderio įvardintas Kaliningrado terminalas, renovacijos banga, GIPL konektorius su Lenkija ir Lenkijos terminalai, ir taip toliau, ir taip toliau. Ar nebūtų racionalu iš esmės daryti sprendimus bent 2020–2021 metais, galų gale matant „Achemos“ perspektyvą, kaip ji veikia, užuot skubėjus dabar padaryti sprendimus, kurie galbūt parodys, kad rinkoje egzistuojanti kaina bus konkurencingesnė negu mūsų nupirktas terminalas, prie kurio mes prisirišime dar turėdami laisvę iki 2024 metų? Ačiū.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Jūsų teisingas pastebėjimas. Iš esmės mes kalbame ne apie sprendimo paankstinimą šešetą metų, bet apie dvejus, trejus metus, nes tam, kad terminalas būtų išpirktas, sprendimą reikėtų vėliausiai priimti 2021–2022 metais. Tai šiuo požiūriu su tokia teorine galimybe sutinku, kad gali būti daroma ir tuomet, bet bet kokiu atveju reikia sutikti, kad šis sprendimas yra ilgalaikis sprendimas. Visuomet yra tam tikras rinkos neaiškumas ir 2021–2022 metais taip pat situacija ilgalaikiu požiūriu dujų rinkoje bus pakankamai dinamiška.
Kokia yra šio ankstyvo sprendimo nauda? Ji susideda iš dviejų dalių, tai yra, ekonomistų vertinimu, šis ankstyvas sprendimas sukuria valstybėje apie 24 mln. eurų papildomos naudos, papildomų pajamų. Be abejo, į tai įskaičiuotos ir pakankamai palankios šiuo metu skolinimosi sąlygos, kurios egzistuoja rinkoje. Taip pat reikia įvertinti tai, kad jeigu sprendimas nebūtų priimamas šiemet, tai iki 2024 metų mes sumokėtume dar 380 mln. eurų. Sprendimą priėmus dabar, tas finansinis spaudimas mažėja iki 240 mln. eurų. Ta suma, be abejo, yra perkeliama, bet pinigai perspektyvoje kainuoja… tiktai papildomą pinigų kainą, kuri, kaip minėjau, tikrai maža – iki 1 mln. eurų per metus. Tokia yra šio sprendimo logika. Vertinant dujų rinkos esamą padėtį, šis sprendimas būtų ne tik strategiškai svarbus, bet ir ekonomiškai naudingas.
PIRMININKĖ. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Ačiū, ministre, už gražų pristatymą. Aš tik noriu pasitikslinti. Tikrai atrodo viliojančiai jūsų pateikti skaičiai, bet gal galėtumėte pasakyti pagal laiką, kaip jie atsilieps tiek buitiniams vartotojams, tiek pramonei dėl tų kainų? Sakote, 3 mln. ar 140 mln., bet kaip… Mes šiandien priimame ar šiais metais, kitais metais priimame sprendimą, kada pradės veikti tas teigiamas poveikis, nes mes dabar girdime, kad nuo kitų metų kainos auga, ypač buitiniams vartotojams. Ačiū už atsakymą.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Kainų augimas, be abejo, sąlygotas dujų kainos augimo tarptautinėse rinkose, darėme visus galimus žingsnius tam, kad tas augimas būtų maksimaliai mažas.
Prognozių buvo įvairių, bet yra 7 centų augimas visoms vartotojų grupėms. Iš esmės kalbant apie naudą vartotojams, tai jei terminalas būtų neišperkamas, sulauktume 2024 metų, bet kokiu atveju turėtume apie 70… eurų infrastruktūros kaštų, kuriuos taip pat reikėtų padengti. Tai būtų įskaičiuota į dujų kainą vartotojams, kadangi tai yra krantinės kaštai ir visa kita infrastruktūra.
Kalbant apie vartotojus, kaip minėjau, tas efektas – per 3 mln. eurų buitiniams vartotojams – būtų aktualus nuo 2019 metų vidurio, nes dujų kainos perskaičiuojamos du kartus per metus, ir, kaip matote grafike, tai yra būtent tos prielaidos, kad mes turėtume sumažinimą iki 40 mln. eurų, būtų būtent tokie kaštai.
Žiūrint į perspektyvą, 2030–2035 metais tie kaštai dar labiau mažėtų, todėl tas efektas galėtų būti dar šiek tiek didesnis.
PIRMININKĖ. Klausia L. Balsys. Prašom.
L. BALSYS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, jūs apie kainas užsiminėte ir kaip jos gražiai mažės, bet iš esmės vienintelė priežastis, kodėl tos kainos mažės, turbūt yra ta, kad kaštai yra išdėstomi per ilgą laikotarpį, daug ilgesnį, negu dabar mes skaičiuojame. Ar yra dar kitų priežasčių? Ar jūs tikite, kad šis terminalas kada nors pradės vykdyti tokią ūkinę komercinę veiklą, kuri leistų jam pačiam išsilaikyti ir kaštai atpigtų ne dėl to, kad jie išdėlioti per laiko tarpą, tai yra skolinamės iš savo vaikų, o dėl to, kad terminalas pradėtų ūkininkauti ir daryti verslą, tai yra gaminti pats pinigus? Ar turite tokią viltį, kad taip kada nors gali būti?
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju. Labai aktualus klausimas. Galiu patvirtinti, kad šio sprendimo esmė yra kaštų išdėliojimas ilgalaikiu periodu. Dėl terminalo įdarbinimo. Taip, ankstyvas sprendimo priėmimas sukuria papildomų galimybių šiam terminalui. Pirmiausia kalbu ne tik apie išdujinimo stotelę, kuri šiuo metu veikia. Ji, aišku, visišką ekonominį efektą turėtų duoti nuo 2023–2024 metų. Ji galėtų veikti ir be didžiojo terminalo, bet tokios stotelės ekonominė nauda yra didesnė veikiant šiam terminalui.
Taip pat Lietuva kartu su Vokietijos kompanija yra užsakiusi užpildymo laivą, kuris galėtų tiekti dujas iš didžiojo terminalo į šią perkrovos stotelę. Taip pat galvojame ir apie kitus variantus, tai yra kiek tai susiję su elektros energijos generacija. Šiuo metu nemaža dalis kaštų yra vadinamosios techninių sąnaudų dujos, kurios susijusios su šių dujų nugaravimu. Iš esmės įdarbinus terminalą elektros energiją generuoti, kalbu apie 15–17 megavatų, tai taip pat būtų ganėtinai stiprus svertas taupant kaštus.
Kalbant apie kitus metus, kainos padidėjimas yra siejamas ne tik su kainos padidėjimu tarptautinėse rinkose, bet tai yra dvigubas efektas dėl to, kad yra technologiškai nugaruojančios dujos. Tokiu būdu taupant taip pat galėtų būti prisidedama prie dujų kainos mažinimo vartotojams.
Ir paskutinis dalykas, be abejo, yra labai svarbus dėl paties sprendimo priėmimo. Jeigu laukiame iki 2024 metų, iki 2022 metų, tiksliau tariant, tam, kad išpirktume laivą ilgalaikėje perspektyvoje, tai atimame laisvę iš „Klaipėdos naftos“ galvoti apie terminalo operavimo kaštų sumažinimą. Tai ta veikla, kuri pasaulyje dar nėra labai plačiai plėtojama, nes paprastai ši operavimo paslauga buvo siejama su laivų savininkais, kurie išnuomodavo tokius laivus. Šio sprendimo priėmimas paliktų laisvę galvoti mums, kaip akcininkams, ir pačiai „Klaipėdos naftai“ operavimo paslaugas arba pirkti rinkoje, arba pačiai mokytis ir tokį terminalą eksploatuoti. Operavimo sąnaudos sudaro apie 20 mln. eurų per metus. Tai yra gana solidi suma.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre, jūs atsakėte į visų norinčių klausti Seimo narių klausimus. Motyvai po pateikimo. Už kalba R. Sinkevičius. Prašom.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Ačiū, pone ministre. Jūs gana išsamiai pristatėte klausimą. Manau, kad tai ypatingos strateginės svarbos klausimas, nes tai reiškia, ar iš viso Lietuva toliau norės turėti alternatyvų dujų tiekimą. Tai pirma.
Antra. Kokią alternatyvą pasirinksime, jei norime turėti alternatyvų tiekimą? Kuris variantas yra naudingesnis finansiškai? Tai yra labai svarbu verslui, svarbu dėl šilumos tiekimo, svarbu energetikos įmonėms, pagaliau labai svarbu vartotojams, todėl aš manau, kad Seime šis klausimas turi sulaukti dėmesio, ypatingo dėmesio, ir turi būti svarstomas. Kartu pabrėžiu, kad vis dėlto labai svarbu kartu galvoti apie terminalo tolesnį panaudojimą plečiant rinką, tiek bunkeruojant laivus, tiek užpildant autotransporto įmones ir panašiai, ir panašiai. Aš pritariu jūsų pateiktam klausimui, juo labiau kad man teko įsitikinti klausimo svarba, kai lankėsi Ekonomikos komitetas suskystintų gamtinių dujų terminalo teritorijoje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Aš irgi dėkingas gerbiamam ministrui už tokį aiškų vaizdą žvelgiant į priekį, tik bijau, ar kartais, žvelgiant į tolimą perspektyvą, neatsitinka taip, kad klausimų yra labai mažai, nes tai yra labai toli. Čia jau kolegos iškėlė klausimų dėl dujų poreikio apskritai Lietuvoje, tarkime, 2025 metais, dėl tiekimo alternatyvų arba energijos rūšių pasiskirstymo. Taip, turime Strategijos apytiksles gaires: GIPL jungtys, renovacijos tempai, Kaliningrado SGD terminalas, „Achemos“ perspektyvos ir taip toliau. Visa tai yra gana toli ir kartais būna labai lengvai atsakoma.
Nors man patinka jūsų atsakymai, tačiau kai matome dabartinę situaciją, šių metų rugsėjį–spalį Energetikos ministerija įsivaizdavo, kad saugumo dedamoji dėl SGD 2019 metais mažės, o lapkričio mėnesį paaiškėjo, kad saugumo dedamoji didės. Rodos, 20 mln., ar ne? Kai šnekame apie tolimą perspektyvą, visi mes patikime, kai šnekam apie šių mėnesių įvykius, pasirodo, apsirinkama net dėl artimiausio posūkio.
Dėl to šiandien susilaikau, neagituoju nieko susilaikyti, bet man trūksta daug atsakymų kalbant apie tą perspektyvą. Tikrai linkiu jums, ministre, svarstymo stadijoje, tolesnėse stadijose aiškesnių arba labiau pagrįstų atsakymų, nes vien kalbėti apie terminalą gerai, bet tuo tarpu, kas aplink terminalą visoje energetinėje rinkoje dedasi ar dėsis, man atrodo, jūs neturite aiškių atsakymų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti. Prašom balsuoti ir apsispręsti, ar pritariate po pateikimo projektams Nr. XIIIP-2968 ir Nr. XIIIP-2969.
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 68, prieš – 1, susilaikė 6. Taigi projektams po pateikimo pritarta.
Prašoma skubos tvarkos. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Pritariame, dėkoju.
Ir komitetai. Kaip pagrindinis yra siūlomas Ekonomikos komitetas dėl abiejų projektų, papildomo nėra numatyta. Svarstymo data – gruodžio 18 diena.
Dėl vedimo tvarkos per šoninį mikrofoną – M. Majauskas. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Norėčiau pasiūlyti kaip papildomą Biudžeto ir finansų komitetą, nes vis dėlto kalbame apie labai reikšmingus valstybės įsipareigojimus. Manau, kad būtų vertinga apsvarstyti ir šiame komitete, žinant, kad projektas keliauja skubos tvarka. Tai jeigu čia nebūtų prieštaravimų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, yra siūlymas kaip papildomą dar skirti ir Biudžeto ir finansų komitetą. Ir komiteto pirmininkas S. Jakeliūnas – per šoninį mikrofoną. Prašau.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Siūlyčiau balsuoti dėl šio siūlymo, nes tam mes turėtume skirti labai daug laiko, dėl tų prielaidų, kokiomis ekonominėmis ir finansinėmis buvo grindžiamas šio terminalo įsigijimas, įsiveltume turbūt į nesibaigiančias diskusijas, taip pat ir politines. Tam, kad sprendimai būtų efektyvūs ir greiti, siūlau neskirti papildomo komiteto.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Yra du vienas kitam prieštaraujantys siūlymai. Prašom, kolegos, balsuodami apsispręskite. Kas pritariate M. Majausko siūlymui, kad papildomu komitetu būtų skiriamas Biudžeto ir finansų komitetas, balsuojate už, turintys kitą nuomonę balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 77 Seimo nariai: už pasiūlymą – 26, prieš – 19, susilaikė 32. Taigi M. Majausko siūlymui dėl šių įstatymų skirti Biudžeto ir finansų komitetą kaip papildomą nėra pritarta.
17.21 val.
Energetikos įstatymo Nr. IX-884 4, 8, 15, 16, 19, 191, 22, 241, 25, 26, 31, 32, 34, 341, 36 ir 37 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2918, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 4, 11, 13, 14, 16, 20, 201, 21, 25, 35, 46, 64 straipsnių pakeitimo ir 111 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2919, Administracinių nusižengimų kodekso 328, 329 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2920, Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2921, Energijos išteklių rinkos įstatymo Nr. XI-2023 2, 5, 8, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 24, 28, 281 ir 29 straipsnių ir devintojo skirsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2922, Elektros energetikos sistemos integracijos į Europos elektros energetikos sistemas įstatymo Nr. XI-2052 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2923, Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2924, Geležinkelių transporto kodekso 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2925, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 3, 4, 9, 10, 13, 14, 27, 28, 29, 30, 33, 34, 37 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2926, Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo Nr. IX-986 4 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2927, Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 2 straipsnio ir priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2928, Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 2, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2929, Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo Nr. XI-2053 2, 5, 8, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2930, Statybos įstatymo Nr. I-1240 27 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2931, Šilumos ūkio įstatymo Nr. I-1565 2, 3, 10, 101, 11, 12, 15, 18, 20, 21, 22, 26, 29, 30, 31, 32, 33, 35 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2932, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2933, Vidaus vandenų transporto kodekso 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2934, Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo Nr. XII-2702 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2935 (pateikimas)
Keliaujame toliau. Kompleksinis darbotvarkės 2-12 klausimas. Pradedame Energetikos įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo ir įstatymo 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektu Nr. XIIIP-2918, lydimieji projektai Nr. XIIIP-2919, Nr. XIIIP-2920, Nr. XIIIP-2021, Nr. XIIIP-2022, Nr. XIIIP-2023, Nr. XIIIP-2024, Nr. XIIIP-2025, Nr. XIIIP-2026, Nr. XIIIP-2027, Nr. XIIIP-2028, Nr. XIIIP-2029, Nr. XIIIP-2030, Nr. XIIIP-2031, Nr. XIIIP-2032, Nr. XIIIP-2033, Nr. XIIIP-2034 ir baigsime Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-2035. Pristato ministras Ž. Vaičiūnas. Prašom.
Ž. VAIČIŪNAS. Gerbiami Seimo nariai, teikiamu šiuo įstatymų projektų paketu siūloma nuo 2019 m. liepos 1 d. įsteigti daugiasektorinį reguliuotoją, tai yra sujungti Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją ir Valstybinę energetikos inspekciją, taip sukuriant tokį reguliavimo institucinį darinį, kuris padėtų užtikrinti konkurencingesnę, skaidresnę ir vartotojų lūkesčius atitinkančią rinką. Taip bus užtikrinta veiksmingesnė rinkos priežiūra ir vartotojų teisių gynimas. Priėmus šį įstatymų projektų paketą, bus sudarytos sąlygos formuotis konkurencijai bei technologinei plėtrai remiantis reguliacinės aplinkos stabilumu.
Taip pat bus užtikrinamas darbuotojų kompetencijų didinimas sukuriant stipresnę ir labiau nepriklausomą reguliavimo instituciją. Vienodų infrastruktūrų reguliavimo principų įgyvendinimas teigiamai paveiks tuose sektoriuose veikiančius subjektus, kadangi bus sumažinta administracinė našta verslui, susiformuos labiau prognozuojama skaidresnė, stabilesnė verslo aplinka, bus neiškraipyti investiciniai sprendimai, spartesnis ir kompleksiškai ekonomiškai efektyvesnis suformuluotų tikslų pasiekimas, veiksmingiau ginamos vartotojų teisės aiškia, prieinama ir konsoliduota ginčų sprendimo ir skundų nagrinėjimo procedūra.
Tikimasi, kad veikiant vienai reguliavimą ir rinkos priežiūrą vykdančiai institucijai bus efektyviau naudojami instituciniai ištekliai, tai yra optimizuotas bendrąsias funkcijas atliekančių darbuotojų skaičius. Koks yra būtent ekonominis efektas, ne tik funkcinis efektas, bet ir ekonominis efektas sujungus VKEKK ir VEI, tai tikimasi, kad metinis sutaupymas siektų apie 2,5 mln. eurų būtent pirmiausia dėl to, kad pats konsolidavimas leis užtikrinti apie 0,5 mln. eurų sutaupymą, ir, be abejo, tai, kad iki šiol Valstybinė energetikos inspekcija buvo finansuojama iš valstybės biudžeto, o ši konsolidacija leistų pereiti prie bendros tarybos finansavimo sistemos iš rinkos dalyvių.
Šie įstatymų projektai teikiami vietoj XVI Vyriausybės Seimui pateikto Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos projektų paketo, kuriuo buvo siūloma jungti tris institucijas, tai yra prie VKEKK ir VEI taip pat buvo siūloma prijungti ir Ryšių reguliavimo tarnybą. Mūsų vertinimu, šios Vyriausybės vertinimu, tolimesnis konsolidavimo procesas turėtų būti vykdomas jungiant dvi, o ne tris institucijas, būtent priežiūros institucijas, tai yra VKEKK ir VEI. Šių dviejų institucijų reguliavimo ir priežiūros sritys yra beveik tapačios, glaudžiai susijusios. VKEKK dažnu atveju būtinos VEI išvados ir specialistų pagalba. Jau dabar matome faktiškai vykstantį bendradarbiavimą, glaudų bendradarbiavimą.
Tuo tarpu Ryšių reguliavimo tarnybos visos struktūrinės veiklos sritys yra labiau specifinės, nesusijusios su anksčiau minėtų institucijų atliekamomis funkcijomis ir prižiūrimais rinkos dalyviais. Todėl šios tarnybos konsolidavimas būtų netikslingas, neefektyvus ir neekonomiškas.
Kitaip tariant, Vyriausybės nutarimu siūloma atšaukti anksčiau pateiktą Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos įstatymo projektą ir svarstyti, patvirtinti šių dviejų institucijų konsolidaciją. Prašau pritarti po pateikimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamasis ministre. Jūsų nori paklausti keletas Seimo narių. Pirmasis klausia A. Skardžius. Jo salėje nematau. K. Bartkevičius. Prašom.
K. BARTKEVIČIUS (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, dabar Kainų ir energetikos kontrolės komisija finansuojama rinkos dalyvių lėšomis, Energetikos inspekcija finansuojama iš biudžeto. Sakykite, ar sujungus šias institucijas jos bus finansuojamos tik rinkos dalyvių? Ir kokią įtaką elektros, dujų, šilumos tarifams turės Valstybinės energetikos inspekcijos funkcijų dalies finansavimas iš rinkos? Ir dar prie to paties: kokie būtų papildomi vienkartinio pobūdžio kaštai, kada konsoliduosis Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ir Valstybinė energetikos inspekcija? Ačiū.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimus. Kalbant apie šių institucijų finansavimą, taip, šiandien Valstybinė energetikos inspekcija finansuojama iš biudžeto, metiniai kaštai sudaro maždaug 1,5 mln. eurų. Iš esmės taip pat svarbu pasakyti tai, kad nemaža dalis finansavimo, maždaug 800–900 mln. eurų, yra už vadinamąsias pažymas, tai yra pridavus įrenginius šiai inspekcijai. Kitu įstatymo projektu, kuris šiuo metu yra svarstomas Seime, mes siūlome tokių pažymų atsisakyti. Jas turėtų išduoti rangovai, o ne inspekcija, ir tokiu būdu būtų sutaupoma.
Perėjus prie šio modelio, prie konsoliduotos Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos, visas finansavimas būtų rinkos dalyvių. Kokį poveikį turėtų rinkai? Mūsų vertinimu, priklausomai nuo sektoriaus, augimas būtų nuo 0,01–0,02 cento už kilovatvalandę. Tai yra tikrai nykstamai labai maži skaičiai. Manome, kad šis modelis, kuris yra taikomas daugelyje pasaulio šalių, Europos šalių, užtikrina reguliatoriaus nepriklausomumą tiek sprendimų, tiek atsakomybės aspektu. Tas modelis yra ne tik finansiškai tvaresnis, bet ir labiau pagrįstas rinkos dalyvių priežiūros reguliavimo požiūriu.
Dėl kaštų, tai yra būtent šios konsolidacijos kaštų, kaip minėjau, metinis sutaupymas yra 2–2,5 mln. eurų. Ši konsolidacija kainuotų maždaug 1,1 mln. eurų, tai būtų vienkartiniai kaštai.
PIRMININKĖ. Klausia M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, kaip ir minėjote, finansavimas VKEKK skiriamas apie 1,5 mln. eurų. Ar manote, kad apskritai tai yra pakankamas finansavimas žinant, kokį didelį sektorių prižiūri, koks svarbus yra jų sprendimas ir jautrus tiek socialiai, tiek politiškai, tiek finansiškai daugeliui šeimų? Ar nemanote, kad vis dėlto pertvarkius vertėtų peržiūrėti, kaip yra finansuojama, užtikrinant konkurencingesnį atlyginimą ir galbūt didesnius pajėgumus kaip prižiūrinčiai tarnybai?
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Galbūt patikslinsiu. Aš kalbėjau apie 1,5 mln. Tokia yra Valstybinės energetikos inspekcijos išlaidų suma. Kainų komisijos atveju labai aktualus klausimas, todėl šiame pakete siūloma darbo užmokestį šiam naujam reguliatoriui susieti su šalies ūkio darbuotojų vidutiniu mėnesio bruto darbo užmokesčio dydžiu. Tai yra šioje įstaigoje komisijos narių atlyginimai būtų prilyginami vidutiniams keturių dydžių… vidutiniams darbo užmokesčiams tos įstaigos darbuotojų. Toks būtų pirmininko atlyginimas, o pavaduotojų ir komisijos narių būtų šiek tiek mažesnis. Manome, kad šis siūlymas taip pat orientuotas į stipresnį reguliatorių ir taip pat turėtų užtikrinti tvaresnę darbo užmokesčio sistemą.
PIRMININKĖ. Klausia V. Poderys.
V. PODERYS (LVŽSF). Dėkui, pirmininke. Turiu kelis klausimas. Manau, įstatymo projektas yra reikalingas, tai tikrai optimizuoja valstybės tarnybą. Ir mano yra keli klausimai. Vienas dėl VEI. Ekspertų nuomone, dabartinė Energetikos inspekcija turi sau priskyrusi arba jai priskirta daug perteklinių funkcijų. Ar jungiant su Kainų komisija tos funkcijos bus peržiūrėtos aiškaus mažėjimo linkme? Tai yra pirmas klausimas, antras yra dėl Kainų komisijos narių sudėties peržiūros. Ar ši reorganizacija darys įtaką vadovybės peržiūrai? Dėkui.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimus. Dėl Valstybinės energetikos inspekcijos funkcijų peržiūrėjimo. Kaip ir minėjau, vieną iš esminių darbo dalių sudaro išduodamos pažymos. Šia apimtimi pakeitimai jau yra svarstomi Seime. Taip pat, be abejo, šita konsolidacija padės užtikrinti ir išgryninti Valstybinės energetikos inspekcijos funkcijas, kitaip tariant, bendras reguliatorius, kuris būtų sukurtas, padėtų užtikrinti optimalią darbo ir funkcijų struktūrą. Jau nekalbu apie administracinių funkcijų tam tikrą atsisakymą ir jų konsolidavimą.
Kalbant apie sudėtį, svarbu pasakyti, kad tiek statuso prasme, tiek struktūros prasme būtų pasirenkamas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos modelis, taip būtų numatoma antrojo pavaduotojo pareigybė, etatas. Dėl esamų komisijos narių skyrimo, atšaukimo, aš manau, mes turime surasti tokį sprendimą, kad jis būtų optimaliausias tam, kad būtų užtikrinta nepertraukiama šios rinkos priežiūros institucijos veikla.
PIRMININKĖ. Klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Gerbiamas ministre, sveikintina prižiūrinčių institucijų konsolidavimo iniciatyva. Du klausimai, susiję su tuo. Iš esmės dvigubėja atskaitymai reguliuojamiems šilumos gamybos, elektros gamybos, dujų perdavimo tiekėjams. Ar tikrai čia yra pagrįsta našta, net ją konsolidavus? Pavyzdžiui, nuo 1,1 % šilumos gamybos vidutinių pajamų dabar didėja iki 2,19 %.
Antras dalykas, ar tikrai yra racionali dabar apimta reguliatoriaus veikla, nes vien šilumos gamybos sektoriuje, turime žinių, 20-iai Lietuvos šilumos ūkio bendrovių bazinės kainos apskaičiavimas vėluoja trejus metus. Trejus metus – beveik ištisą komisijos nario kadenciją. Ir ar negalėtume paimti estiško pavyzdžio, kur tik virš vidurkio viršyta vidutinė bazinė kaina yra peržiūrima, nes dabar sukurta biurokratija, kuri apkrauna ir efektyviai dirbančias įstaigas. Ačiū.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Tikrai aktualus ir svarbus klausimas. Reikia sutikti, kad šilumos ūkio sektoriuje yra per didelė reguliavimo našta, kuri ir sąlygoja tai, kad būtent šios kainos yra peržiūrimos pakankamai ilgą laikotarpį, o tai sąlygoja šiek tiek ir pavėluotą grąžinimą vartotojams, jeigu toks yra pripažįstamas. Iš esmės Energetikos strategijoje yra numatyta mažinti šią naštą ir tam, be abejo, turime pateikti Šilumos ūkio įstatymo pakeitimus. Bendra vizija yra, kad turėtume mažinti ne tiek paties reguliavimo, kiek ataskaitų teikimo naštą, dėl to tikrai sutinku.
Dėl proporcijų, kiek tai susiję su šilumos sektoriumi, atitinkamai sumažinus šią naštą turėtų mažėti ir reguliacinės įmokos. Tai būtų proporcingai apskaičiuota pagal reguliavimo apimtį. Bendra vizija yra, kad turėtų būti mažinama reguliavimo našta, bet šio įstatymo pakeitimo tikslas yra pati konsolidacija, o reguliavimo apimtis turėtų būti keičiama per Šilumos ūkio ir kitus įstatymus. Bet bendrai vizijai pritariu.
PIRMININKĖ. Klausia V. Gailius.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, jūs iš esmės ką tik paskyrėte Valstybinės energetikos inspekcijos vadovą, jis dirba keletą mėnesių. Ar jūs nežinojote, kad šis projektas jau yra rengiamas, kad skyrėte vadovą keletui mėnesių, ar šis paskirtas vadovas nepateisino lūkesčių kaip ir ankstesnėse savo darbovietėse?
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Vadovas paskirtas, dabar tiksliai nepasakysiu, bet, man atrodo, kovo mėnesį, tai yra pavasarį. Iš esmės šis įstatymų projektų paketas buvo rengiamas ir anksčiau, tai yra pati konsolidacijos vizija buvo aiški. Be abejo, šiek tiek užtrukome derindami, siekėme pateikti kiek įmanoma išsamesnį variantą, todėl faktiškai ganėtinai ilgai truko vieša konsultacija. Būtent dėl tų logistinių priežasčių tik šiandien pateikiame šį įstatymų projektų paketą.
PIRMININKĖ. Klausia L. Balsys.
L. BALSYS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, turbūt Energetikos reguliavimo taryba jau vien savo pavadinimu suteikia tam tikro optimizmo, nes jis yra suprantamas, lyginant su Valstybine kainų ir energetikos komisija, kuri buvo iki šiol, jos pavadinimo, pirma, pusė žmonių negalėdavo ištarti teisingai, antra, kita pusė nesuprasdavo, ką jie daro. Tai mano klausimas dabar toks būtų. Gal aš neįdėmiai skaičiau, bet prie įgaliojimų šitos Reguliavimo tarybos, kuri darytų, nelabai radau įgaliojimui vykdyti savotišką operatyvinę veiklą, tai yra reguliuojant kaštus, nustatant realias išlaidas, kurias patiria energetikos įmonės, reikia prieiti prie dokumentų, reikia turėti teisę įeiti į patalpas. Tokie dalykai, kurių iki šiol VKEKK neturėjo. Ar planuojate, kad tai bus suteikta, ir tokiu būdu šitos tarybos įgaliojimai prilygtų kitų kontroliuojančių organizacijų įgaliojimams, ko labai trūko iki šiol?
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju. Tikrai klausimas aktualus. Kalbant apie pavadinimą, galbūt galima ir pajuokauti, kad iš esmės šios institucijos trumpinys, abreviatūra yra VERT, tai yra verta turbūt yra kurti VERTʼą.
O rimtai atsakant dėl operacinių pajėgumų ir įgaliojimų šios institucijos, įstatymų pakeitimai yra priimti ir nuo Naujųjų metų jie turėtų įsigalioti. Iš esmės tam tikrais atvejais gali būti atidėjimų priklausomai… kalbu apie konsoliduotas ataskaitas, jeigu buvo sudarytos sutartys. Įgalinimas šios institucijos yra. Be abejo, su šiuo įstatymų paketu jau nereikės esminių pakeitimų, galbūt tam tikrų redakcinių pokyčių turėtų būti, nes, kaip minėjau, šis įstatymų paketas yra ganėtinai didelis, tai yra 18 lydimųjų įstatymų projektų.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas ministre. Jūs atsakėte į visų, norinčių klausti, Seimo narių klausimus. Motyvų niekas nepageidaujate pareikšti. Balsuodami apsispręskite dėl teikiamų įstatymų projektų po pateikimo. Prašom.
Balsavo 67 Seimo nariai: už – 66, prieš nėra, susilaikė 1. Taigi po pateikimo įstatymų projektams yra pritarta.
Siūlomi komitetai. Pagrindiniu komitetu dėl visų įstatymų projektų, išskyrus vieną, siūlomas Ekonomikos komitetas. Kaip papildomas siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas dėl pagrindinio Energetikos įstatymo ir Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2928, taip pat dėl Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 2, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2929.
Ir dėl Administracinių nusižengimų kodekso trijų straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2920 pagrindiniu komitetu yra siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o papildomu – Ekonomikos komitetas. Svarstymo data – gruodžio 18 diena.
17.39 val.
Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 2, 20, 201, 25, 31, 32, 63, 75 straipsnių ir 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2939ES (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo kai kurių straipsnių ir 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2939ES. Kviečiu kultūros ministrę Liną Ruokytę-Jonsson pristatyti. (Balsai salėje)
L. RUOKYTĖ-JONSSON. Laba diena, nieko tokio, Lina vadindavo mane mama, tai nieko tokio. Labą vakarą.
Taigi Vyriausybė 2018 m. lapkričio 7 d. nutarimu pritarė Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 2, 20, 201, 25, 31, 32, 63, 75 straipsnių ir 3 priedo pakeitimo įstatymo projektui ir pateikė jį Seimui. Projektą parengė Kultūros ministerija įgyvendindama 2017 m. rugpjūčio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2017/1564/ES dėl aklų, regos sutrikimų ar kitų spausdinto teksto skaitymo negalių turinčių asmenų labui leidžiamų tam tikru būdu naudoti tam tikrų autorių teisių ir gretutinių teisių saugomų kūrinių ir kitų objektų. Ja iš dalies keičiama direktyva 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo.
Šia direktyva į ES teisę perkelti įsipareigojimai pagal 2013 metų birželį Marakeše priimtą Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) sutartį dėl geresnės aklųjų, regėjimo ir skaitymo negalią turinčių asmenų prieigos prie literatūros kūrinių. Taigi įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad autoriaus leidimas nereikalingas, kai išleisti literatūros kūriniai ne komerciniais tikslais yra pritaikomi naudoti gavėjams, tai yra akliesiems, turintiems regėjimo sutrikimą, suvokimo negalią ar kitokių negalių; taip pat numatyti neįgaliesiems prieinamos formos kūrinių kopijų keitimosi tarpvalstybines sąlygas; taip pat nustatyti, kas yra įgaliotasis subjektas, tai yra tas asmuo, kuris vykdys įstatyme numatytas veiklas, ir apibrėžti įgalioto subjekto pareigas; ir galiausiai (aš bandau trumpinti ir saugoti jūsų laiką) nustatyti kūrinius, tai yra kopijas, kurias įgaliotasis subjektas neįgaliesiems prieinama forma galės atgaminti. Tai yra knygos, žurnalai, laikraščiai, periodiniai leidiniai ar kito pobūdžio rašto ženklų, įskaitant natas, formos… kūrinius, ir susijusios iliustracijos… bei kokioje nors laikmenoje, įskaitant garso ir skaitmeninę formas.
Taigi labai prašyčiau klausimų ar komentarų. Šis teisės aktų perkėlimas į nacionalinę teisę yra labai svarbus, nes jau gavome netgi ir priminimą iš Europos Komisijos, kad nesilaikome terminų, todėl labai džiaugčiausi, jei šiandien galėtume pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pateikimą. Jūsų nori paklausti M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiama ministre, matau, valdantieji jau nebeturi klausimų, bet aš norėjau padėkoti už jūsų darbą. Tikiuosi, nepaskutinį kartą matome čia, tribūnoje. Ar galėtumėte patikslinti, koks čia bus reikalingas finansavimas siekiant užtikrinti, kad neįgalieji turėtų geresnes sąlygas ir galimybes kurti?
L. RUOKYTĖ-JONSSON. Dėl finansavimo dar tikrai nebuvo specialių skaičiavimų. Tai yra tiesiog direktyva, kurią būtina perkelti į nacionalinę teisę, nes mes būsime iškritę iš visos Europos Sąjungos sistemos. Problema yra ta, kad neįgaliesiems norint pasinaudoti tam tikru kūriniu, tarkime, toje šalyje, kurioje naudojasi arba neįgalusis yra, ir importuoja iš kitos šalies, gali visiškai nesutapti teisinė sistema ir taisyklės, todėl gali būti pažeidžiama autorių ir gretutinių teisių tam tikra sistema. Mes įgaliname visų pirma judėjimą ir teisėtą naudojimą tų kūrinių kopijų. O kad reikia įgyvendinti, tai kiekvienas įgyvendinimas pareikalauja vienokių ar kitokių finansinių išteklių. Čia mes visi šioje situacijoje esame vienodomis sąlygomis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visų norinčiųjų klausti klausimus.
Motyvai. Už kalba A. Širinskienė. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Tikrai, mieli kolegos, siūlyčiau pritarti, nes vis dėlto įstatymo projektas, kuris teikiamas, įgyvendina ir direktyvos nuostatas. Manyčiau, kad neįgaliųjų teisių apsaugai tikrai jis būtų reikšmingas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, prašau balsuoti ir apsispręsti dėl teikiamo Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimo įstatymo projekto.
Balsavo 65 Seimo nariai: už – 64, prieš nėra, susilaikė 1. Taigi įstatymo projektui po pateikimo pritarta.
L. RUOKYTĖ-JONSSON. Ačiū.
PIRMININKĖ. Siūlomas pagrindinis komitetas – Kultūros komitetas, papildomo nėra. Svarstymo data – gruodžio 18 diena. Prašo skubos tvarkos? Prašote, ministre? Mano manymu, čia gana skubu.
Per šoninį mikrofoną – G. Vasiliauskas. Prašom.
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Kadangi čia tiesiogiai paliesta silpnaregių ir aklųjų problema, tai aš siūlyčiau papildomą komisiją, Neįgaliųjų teisių komisiją.
PIRMININKĖ. Sutinkame, kolegos? Dėkoju. Papildomai apsvarstys Neįgaliųjų teisių reikalų komisija. Skubai pritariame, taip? Dėkoju.
17.47 val.
Profesionaliojo scenos meno įstatymo 2 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2936 (pateikimas)
Kitas projektas – Profesionaliojo scenos meno įstatymo 2 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2936. Teikia taip pat kultūros ministrė L. Ruokytė-Jonsson. Prašom.
L. RUOKYTĖ-JONSSON. Labai ačiū, pirmininke. Taigi Profesionaliojo scenos meno įstatymo 2 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo tikslas yra papildyti jau galiojančią įstatymo nuostatą, kad valstybės ir savivaldybių teatrai ir koncertinės įstaigos turi teisę sudaryti jungtines veiklos, tai yra partnerystės, sutartis, vadinamąsias koprodukcijos sutartis, su užsienio profesionaliojo scenos meno organizacijomis. Šiuo metu įstatyme jungtinės veiklos, arba partnerystės, sutartys yra numatytos tik tarp Lietuvoje veikiančių profesionaliojo scenos meno organizacijų, turinčių profesionaliosios scenos meno organizacijos statusą. Atsižvelgiant į tai, kad viešojoje teisėje vadovaujamasi principu, kad draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama, nesant įstatyme įtvirtintos jungtinės veiklos, arba partnerystės, sutarties su užsienio šalies scenos meno organizacijomis, valstybės ir savivaldybių teatrai ir koncertinės įstaigos galimai veiktų netinkamai sudarydami tokias sutartis. Taigi partnerystė su užsienio profesionaliojo scenos meno organizacijomis, sujungiant materialiuosius išteklius ir žmogiškuosius išteklius, sudaro galimybes kurti reikšmingus, išskirtinės meninės vertės kūrinius ir rodyti juos platesniam žiūrovų ratui ne tik vienoje šalyje, tačiau ir už šalies ribų, tai yra vadinamoji auditorijos plėtra.
Tokia sutartis būtų sudaroma tik gavus savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sutikimą, įvertinus tokios partnerystės ekonominę ir kūrybinę naudą, taip pat ar užsienio scenos meno organizacijos interesai ir bendrai kuriamo ir viešai atliekamo kūrinio turinys, jo atlikimo interpretacija nekels grėsmės pagrindiniams nacionalinio saugumo objektams, ar nepažeis žmogaus ir piliečio teisių, laisvių, asmens saugumo, ar atitiks taip pat tautos puoselėjamas vertybes, jos teises ir laisvos raidos sąlygas ir panašiai. Šio pakeitimo įsigaliojimo data siūloma kitų metų kovo 1 diena. Šis projektas tikrai labai reikalingas, ypač jo laukia profesionaliojo scenos meno organizacijos Lietuvoje, tiek valstybinės, tiek savivaldybių, todėl labai kviesčiau šiam projektui pritarti. Jeigu yra klausimų, prašau.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori klausti pora Seimo narių. Pirmasis klausimas S. Tumėnas. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamoji ministre, šia įstatymo pataisa skatinamas jūsų minėtų įstaigų scenos meno tarptautiškumas. Tai yra puiku, tačiau čia nėra jokių apribojimų, pavyzdžiui, ar Europos Sąjungos šalims, ar viso pasaulio. Iš šito projekto susidaro įspūdis, kad tai galios visoms pasaulio valstybėms, tarp Šiaurės ir Pietų Amerikos, ir Australijos, ir Rusijos, ir taip toliau. Ar čia nėra jokių pavojų? Pirmas momentas.
Ir antras. Nėra nieko sakoma apie pavienius, pavyzdžiui, kūrėjus, režisierius. Čia yra minimi tik juridiniai užsienio šalių asmenys. Tačiau dabar populiaru, kad po pasaulį važinėja pavieniai režisieriai, kurie stato spektaklius visame pasaulyje, jie nėra juridiniai asmenys. Ar čia nebus problemų, ar jiems negalios tas įstatymas? Pavyzdžiui, Šiaulių dramos teatre neseniai spektaklį pastatė vokiečių režisierius, J. Marcinkevičiaus „Mindaugą“. Ar tokiems pavieniams režisieriams tas įstatymas galios, ar ne? Tai du tokie momentai.
L. RUOKYTĖ-JONSSON. Ačiū. Ačiū už klausimus. Gal pradėsiu nuo paskutinio. Mes kalbame apie jungtines sutartis tarp institucijų, tarp juridinių asmenų. Paprastai, jeigu kviečiamas vienas ar kitas menininkas į tą ar kitą šalį, tai institucija arba jį samdo, arba pasirašo su juo sutartį ir panašiai. Mes kalbame apie koprodukcines sutartis, čia toks jau kasdieninis terminas vartojamas, tai yra tarp institucijų sudaromas sandoris, kaip tas produktas sukuriamas, kokie yra žmogiškieji indėliai ar finansiniai, kaip paskui tą produktą sukūrus naudoti, kaip už tas teises išmokamos lėšos ir panašiai. Čia yra labai daug sąlygų, kurios turi įeiti į tą sutartį. Čia apims tik juridinius asmenis.
Kitas nuogąstavimas, kad bus sudaromos koprodukcinės sutartys su visu pasauliu. Taip, mes negalime riboti menininko pasirinkimo, kokį menininką ar kokią instituciją jie matytų kaip savo partnerį, jeigu to reikalauja aukštos meninės kokybės produkto ar kūrinio sukūrimas, tai tikrai yra pačios institucijos pasirinkimas. Aš manau, čia nuogąstavimų problema, kad turinys galėtų būti pikdžiugiškai kuriamas ir pakreipiamas tam tikra linkme, ypač iš nedraugiškų mums šalių, bet yra įdėti tam tikri saugikliai, nes apie koprodukcijos turinio saugumą irgi galbūt spręs tam tikri sudaryti komitetai arba vadinamosios meno tarybos nacionalinėse valstybinėse ir savivaldybių teatrų ir koncertinių organizacijų įstaigose. Manau, kad tų saugiklių pakaks. Visada kylant vienokiai ar kitokiai grėsmei, kadangi vis tiek Kultūros ministerija prižiūrės visą tą sutarčių srautą, ypač iš nedraugiškų šalių, aš manau, tikrai bus stebimas tas procesas ir bus pasitelkiamos ir kitų institucijų kompetencijos, jeigu matysime kokias nors grėsmes.
PIRMININKĖ. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Labas vakaras, gerbiama ministre. Nuoširdžiai noriu padėkoti už dvejus metus puikaus bendradarbiavimo. Maža ką dar. Iš esmės jūs prieš tai atsakėte į klausimą S. Tumėnui. Aš norėjau paklausti dėl juridinio statuso, ar asociacijos, biudžetinės ar VšĮ ir taip toliau, bet praktiškai juridinis statusas man jau kelia tikrai didžiulę ramybę. Aš pritariu jūsų teikiamam projektui. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Tai atsakymo kaip ir nėra, kaip ir klausimo nėra.
L. RUOKYTĖ-JONSSON. Aš galvojau, kad čia vos nenuskambėjo kaip teiginys. Mes kalbėjome apie nacionalines valstybines ir savivaldybių teatrų įstaigas ir organizacijas, labai konkrečiai apie šitas organizacijas, nes koprodukcijas šiais laikais gali daryti ir visos nevyriausybinės ir privačios organizacijos. Mes dabar kalbame apie valstybinio ir savivaldybių lygmens.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Daugiau klausiančių nėra. Motyvus už nori pareikšti S. Tumėnas. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Tiesiog kviečiu gerbiamus kolegas pritarti šitam pristatytam projektui. Ir dabar buvo ta graži partnerystė tarp Lietuvos teatro kolektyvų, institucijų, pavyzdžiui, su Ispanija, su Izraeliu, su Kanada ir kitomis valstybėmis, tačiau jeigu bus priimta šita pataisa, manyčiau, bus daugiau skaidrumo ir aiškumo, kad abiejų šalių pusės galėtų finansiškai prisidėti. Ir nereikėtų ieškoti, kaip aplinkiniais keliais privilioti tą partnerį iš kitos valstybės. Kviečiu pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvų prieš niekas nenori pareikšti. Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Balsuojate. Prašom balsuoti.
Balsavo 61 Seimo narys. Visi pritarė teikiamam įstatymo projektui. Kaip pagrindinis siūlomas Kultūros komitetas. Papildomo nėra. Svarstymo data – gruodžio 18 diena.
17.57 val.
Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo Nr. X-1702 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-534 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2854(2) (svarstymas)
Gerbiami kolegos, mūsų pagrindinė darbotvarkė yra baigta, bet turime dar rezervinių klausimų. Imsimės rezervinio 3 klausimo – Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2854(2). Svarstymo stadija. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą pateikti komiteto pirmininkę A. Širinskienę.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas lapkričio 28 dieną svarstė minėtą projektą. Atsižvelgėme į Europos teisės departamento pastabas ir bendru sutarimu, tai yra dešimčia balsų už, pritarėme patobulintam variantui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, niekas neužsirašė kalbėti diskusijoje. Pataisų neturime. Motyvų taip pat niekas nepageidauja pareikšti. Ar galime bendru sutarimu? Ar dėl statistikos pageidausite balsuoti? Prašom balsuoti, ar pritariame projektui Nr. XIIIP-2854(2) po svarstymo.
Balsavo 56 Seimo nariai – visi už.
18.00 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. XII-189 „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2550(2) (svarstymas)
Rezervinis 4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. XII-189 „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2550(2). Svarstymo stadija. Kultūros komiteto išvadą teikia R. Šarknickas. Prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Techninio pobūdžio projektas – nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. XII-189 „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2550(2). Tikslas – siekiama suderinti komisijos nuostatus su 2017 metų priimtais dviem (Nr. XIII-893, Nr. XIIIP-966) Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimais, susijusiais su komisija, jos funkcijomis, veiklos organizavimu. Kultūros komitete yra sutarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Taip pat siūlymų nėra.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Nėra.
PIRMININKĖ. Diskusijoje niekas neužsiregistravote dalyvauti, motyvų taip pat niekas nepageidaujate pareikšti. Prašom balsuoti dėl projekto Nr. XIIIP-2550(2).
Balsavo 60 Seimo narių: už – 48, prieš – 1, susilaikė 11. Taigi po svarstymo projektui yra pritarta.
18.02 val.
Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 7 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2584 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2911 (pateikimas)
Rezervinis 5 klausimas – Miškų įstatymo 2, 4, 5, 7 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2584 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2911. Pateikimas. Pranešėja – R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, iš esmės šiuo įstatymo projektu vykdomas mūsų komiteto, Kaimo reikalų komiteto, svarstymo tęsinys, nes komitetas po svarstymo pritarė vienai daliai – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymui, tam taip pat pritarė ir Vyriausybė. Siekiama atlyginti lygiaverčiu miško sklypu, esančiu kaimo vietovėse, už mieste turėtą žemę.
Šio Miškų įstatymo toks techninis pataisymas – keičiama data, iki kada galima pareikšti norą pasirinkti tokį būdą, ir tuomet Nacionalinė žemės tarnyba galėtų realizuoti tai iki 2020 m. sausio 1 d., o Miško įstatyme siūloma data 2019 m. gegužės 1 d. – iki tos dienos pasirinkti būdą. Tuomet miškais, kurie yra valdomi Žemės ūkio ministerijos, yra jos kompetencija (čia neliečia tų miškų, kurie yra miško masyvai ir priklauso Aplinkos ministerijai, bet Žemės ūkio ministerijai priklausantys miškai, jos valdomi), būtent tais miškais būtų galima grąžinti piliečiams už mieste turėtą žemę kaip vienu iš kompensacinių būdų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Deja, niekas klausimų jums neturi. Ar galime bendru sutarimu po pateikimo? Dėkoju. Motyvų taip pat niekas nepageidauja pareikšti. Kaip pagrindinis komitetas siūlomas Kaimo reikalų komitetas. Papildomų nėra. Svarstymo data – gal pavasario sesijoje? Ar sutinkame? (Balsai salėje) Greičiau. Prašom siūlyti datą.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Seniūnų sueigoje kalbėjome, kad dabar pagrindinis įstatymas yra komitete, jis jau apsvarstytas ir dabar būtų gerai, kad komitetas kuo greičiau apsvarstytų. Pateikti dar šioje sesijoje, tikimės, po svarstymo.
PIRMININKĖ. Tai gruodžio 11 diena tiktų?
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Tiktų.
PIRMININKĖ. Gruodžio 11 diena. Dėkoju.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Vyriausybės išvada yra ir komitete pritartai tai daliai, dėl kurios Vyriausybė taip pat yra pateikusi pozityvią savo išvadą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Vadinasi, sutarėme. Svarstymo data – gruodžio 11 diena.
18.05 val.
Miškų įstatymo Nr. I-671 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2657 (pateikimas)
6 rezervinis klausimas – Miškų įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2657. Pranešėja – V. Vingrienė. Pateikimas. Prašom.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, šio Miškų įstatymo 7 straipsnio pataisos rengimą paskatino kaip tik įsižiebusios diskusijos dėl miškų kirtimo aprėpties didinimo priežasčių. Labiausiai keliantis nerimą problemos aspektas yra tas, kad nukirstas miškas daugiausia yra eksportuojamas žaliavos pavidalu, tai yra teikiančiu mažiausią pridėtinę vertę. Rąstai keliauja ne tik į Latviją, Lenkiją, bet ir savo miškų apimtimi Lietuvą lenkiančias Skandinavijos šalis, taip pat Kiniją. Lietuvoje apvaliosios padarinės medienos eksportas nuo 1997 metų išaugo kone dvigubai: nuo 767 tūkst. kub. metrų iki 1,5 mln. kub. metrų. Tuo tarpu nuo 1997 metų daugelis užsienio valstybių žaliavinės medienos eksportą mažino. Energijos išteklių biržos „Baltpool“ duomenimis, 2018 metais tarpininkai ir užsienio pirkėjai nupirko 46 % visos tais metais parduotos žaliavinės medienos, sudaryta šešis kartus daugiau sandorių. 2016 metais iš Lietuvos eksportuota 1,5 mln. kub. metrų padarinės medienos, kurios 50 % sudaro biokuro žaliava. Tarpininkų ir užsienio pirkėjų dalyvavimas žaliavinės medienos pirkime jos kainą kelia atitinkamai 15 ir 45 % daugiau nei 2017 metais.
Taigi, gerbiami kolegos, įstatymo esmė – apmokestinti žaliavinės medienos eksportą 15 %, taip iš dalies ribojant eksportą pigiausiu medienos pavidalu ir kartu sumažinant beatodairišką miškų kirtimą. Tokiu būdu paskatintume aukštos pridėtinės vertės medienos gaminių, tai yra lentų, baldinių plokščių, baldų, gamybą ir šios gamybos plėtrą Lietuvoje bei eksportą. Tai reiškia papildomus 270 mln. eurų įplaukų į šalies biudžetą, naujų verslų kūrimąsi ir 1,5 tūkst. darbo vietų šalies regione.
Taigi šiuo įstatymu siūloma fizinius ir juridinius asmenis, į kitas Europos Sąjungos šalis tiekiančius arba eksportuojančius iš privačių ar valstybinių miškų išgautą žaliavinę medieną, apmokestinti 15 % privalomaisiais atskaitymais į valstybės biudžetą. Kita vertus, eksportuojami gaminiai, pagaminti iš žaliavinės medienos, ir žaliava, parduodama šiems gaminiams gaminti, nebūtų apmokestinti atitinkamu mokesčiu.
Kolegos, kviečiu pritarti po pateikimo šiai pataisai, padėsiančiai išspręsti visiems mums aktualią problemą valstybiniu mastu. Iš karto prašykime Vyriausybės išvados ir aktyviai, rimtai diskutuokime šia tema tobulindami projektą, nes perspektyvių idėjų jau šiandien matau ne vieną. Pataisa užtikrinsime ir klimato kaitos, oro taršos mažinimo įsipareigojimų įgyvendinimą, medienos perdirbimo pramonės vystymąsi, o verslą paskatinsime imtis kitokios verslo politikos, orientuojantis į aplinkai draugišką gamtos išteklių naudojimą bei žiedinės ekonomikos plėtrą. Taigi kviečiu pritarti po pateikimo šiam projektui.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūsų nori paklausti keletas Seimo narių. Pirmasis klausia M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiama kolege, iš tikrųjų labai pritariu pačiai idėjai, man atrodo, reikėtų imtis visų įmanomų priemonių ir užtikrinti, kad kuo daugiau pridėtinės vertės sukurtume čia, Lietuvoje, o ne tiesiog eksportuotume medieną tokiu būdu sukurdami prastesnes sąlygas mūsų gamintojams, kurie turi konkuruoti su kitų šalių gamintojais. Baldų pramonė yra labai didelė Lietuvoje ir tikrai reikšminga. Bet ar galite patikslinti, kodėl jūs pasirinkote tokią priemonę, kuri tikrai kelia didelę nuostabą ir, matyt, net gali būti susijusi su pilnu mėnuliu, nes jūsų siūlymas prieštarauja Europos Sąjungos teisei? Jis nėra taikomas jokiai kitai produkcijai Lietuvoje. Tai jums pasakė ir Europos teisės departamentas. Ar galite paaiškinti, kaip jūs įsivaizduojate įgyvendinti, pritaikyti eksporto mokesčius Europos Sąjungos viduje, kai nėra absoliučiai jokios tokio dalyko įgyvendinimo praktikos?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, kolega, už palaikymą ir taiklias pastabas. Iš tiesų šito projekto tikslas buvo, be abejo, vienas iš bandymų paieškoti būdų, kaip galbūt apriboti žaliavinės medienos eksportą ir išvežimą į kitas šalis. Be abejo, aš jau šiandieną išgirdau irgi ne vieną pastabą, perskaičiau Europos teisės departamento ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas šiuo klausimu. Taigi esame atviri diskutuoti ir, be abejo, ieškoti šiuo klausimu tikrai racionalių būdų, nes išties norėjosi surasti kokį nors racionalų sprendimą, kaip apriboti masinius žaliavinės medienos eksporto ar išvežimo aspektus ir tikrai padidinti aukštos pridėtinės vertės produktų gamybą.
Aš manau, mes turime tikrai galbūt sutelkti jėgas. Jeigu jūs tikrai palaikote, aš būčiau labai dėkinga už šitą palaikymą, galime bendromis jėgomis ieškoti racionalių sprendimų. Taip būtų parodytas tikrai aukštas valstybinis požiūris dirbant valstybei svarbiu klausimu ir ieškant racionalių sprendimų.
PIRMININKĖ. Klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju už galimybę paklausti. Gerbiama Virginija, prasmę aš suprantu šito projekto, bet statistika rodo tokius dalykus, kad tik kas septintas medis yra eksportuojamas iš Lietuvos ir šeši medžiai, kurie nukirsti, yra apdirbami Lietuvoje. Bet, sekdamas jūsų logiką, aš klausčiau, ar nesiimsite kitų įstatymų projektų, nes, pavyzdžiui, kalbant apie grūdus, iš trijų užaugintų grūdų du yra eksportuojami ir tik vienas yra apdirbamas čia, Lietuvoje. Ar nereikėtų muito mokesčių neapdirbtiems grūdams, nes vien per Klaipėdos uostą pernai išplukdyta 3,8 mln. tonų grūdų, o visoje Lietuvoje užauginama 6 mln. tonų. Tai gal grūdų eksportą irgi reikėtų apmokestinti tik į Europos Sąjungos valstybes, nes, kaip matau, į Kiniją eksportuojant jūs nežadate mokesčiais apdėti?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas Simonai. Iš tikrųjų jūs skaitote mano mintis. Aš kaip tik dirbdama Žemės ūkio ministerijoje kuravau grūdų sritį, tikrai žinau. Buvo viena iš idėjų paskatinti aukštos pridėtinės vertės gaminių eksportą ne žaliavos pavidalu. Iš tiesų jūs esate teisus. Taip, yra eksportuojama žaliaviniu pavidalu. Turėtume paieškoti kaip ir dėl medienos lygiai taip pat būdų, kad eksportuotume tikrai aukštos pridėtinės vertės gaminius ir sukurtume daugiau darbo vietų, uždirbtume daugiau į biudžetą.
Aš manau, kad tas klausimas yra tikrai svarbus ir aktualus. Tiktai galbūt ne mokesčio pavidalu, kaip ir sulaukėme kritikos. Galbūt paieškotume kokių kitų kelių. Aš manau, kad mes tikrai rasime racionalų sprendimą šituo klausimu. Taigi kviečiu diskutuoti ir ieškoti bendrų sprendimų.
PIRMININKĖ. Klausia N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Aš išgirdau atsakymą į savo klausimą iš ankstesnių atsakymų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Faktiškai atsakėte atsakydama į Simono klausimą. Dėkui.
PIRMININKĖ. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Faktiškai man aišku, ką jūs norite pasakyti, tačiau aš vis tiek paklausiu. Žiūrėkite, gerbiama Virginija, eksportas yra skatinamas. Šiuo atveju jūs eksportą stabdote ir eksportą stabdote į vidaus rinką, tai yra į Europos Sąjungą. Galvojate, kad šitaip padėsite viduje Lietuvos veikiančiai medžio apdirbamajai pramonei. Gal geriau ne sankcionuojant, apmokestinant eksportuojamą žaliavą, tačiau taikant lengvatas medžio apdirbamajai pramonei Lietuvoje paskatinti ją? Mano supratimu, reikia ką nors skatinti ir palengvinti, galbūt mažiau apmokestinant. O jūs pasirinkote kitą sprendimo būdą – apmokestinti žaliavos išvežimą iš Lietuvos. Kodėl jūs negalvojate, kaip čia ką nors palengvinti, o randate būdą, kaip čia ką nors pasunkinti?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Kolega, visiškai su jumis sutinku. Aš irgi būčiau šalia to, kad reikia daugiau skatinti. Beje, šito įstatymo galbūt rengimo kontekste buvo tokių minčių, kaip sumažinti, tarkim, mokesčius, tiekiant žaliavą perdirbti… aukštos pridėtinės vertės gaminius. Diskusijų yra įvairių, bet žiūrėkime į kitų Europos Sąjungos šalių praktiką tos pačios medienos sektoriuje. Kitos šalys, na, ta pati Vokietija, kaimyninė Lenkija, vis dėlto taiko praktiką, kad išties pirmiausia būtų aprūpinta šalies pramonė mediena ir tik po to eksportuojama. Mes kalbame ne apie eksporto ribojimą, mes kalbame būtent apie žaliavinės medienos, tai yra tos, kuri suteikia kaip ir mažiausią pridėtinę vertę, pavidalą, mes kalbame apie aukštos pridėtinės vertės produkto eksportą ir skatinimą, kaip tik naujų verslų kūrimą. Tas būtų mums iš tiesų naudingiau ir mažėtų miškų kirtimo mastai. Aš pati matau, pati esu kilusi iš Druskininkų, tai tenka matyti masinį miškų kirtimą, kai vežama iš tikrųjų nukirsta mediena rastų pavidalu tiesiai į Lenkiją. Kažkaip skaudu, kai iš tikrųjų matome dideles plynes, aš manau, ir jums nėra malonu.
PIRMININKĖ. Klausia J. Baublys.
J. BAUBLYS (LSF). Gerbiama pranešėja, prašau pasakyti, kodėl 15 % jūs siūlote, o ne 5 %, 10 % ar panašiai? Vienas klausimas. Antras klausimas dėl to, ką jūs pasakėte dėl grūdų galimo apmokestinimo.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Ne, ne, aš taip nesakiau.
J. BAUBLYS (LSF). Panašiai, kad galbūt svarstysite, ar reikėtų apmokestinti žaliavą. Tai tikrai tas labai kelia nerimą, nes apmokestinus tikrai vidaus vartojimas nepadidėtų, ką čia gerbiamasis Eugenijus irgi minėjo, reikėtų galbūt skatinti.
O dėl grūdų, kad iš karto ten imtų ir vidaus rinkoje sunaudotų tai, kas dabar eksportuojama, tai taip greitai, nei per metus, nei per dvejus, nepasikeis. Galbūt iš tiesų pagalvokime apie skatinimą, susijusį su grūdais, vartojimu, gyvulių laikymu ir panašiai, bet tik ne apie mokesčių didinimą. Ačiū.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Kolega, pirmiausia norėčiau jus patikslinti. Aš tikrai nesakiau apie mokesčius, aš tiktai sakiau apie galimybę po diskusijos, dar man dirbant Žemės ūkio ministerijoje, kaip paskatinti aukštos pridėtinės vertės gaminių gamybą ir eksportą šitų gaminių pavidalu. Tikrai ne apie mokesčius buvo kalbama, o kodėl tiesiog pasirinktas tas būdas medienos sektoriuje 15 %. Tai išties yra tam, kad būtų bent jau reikšmingas mokestis, kuris iš tikrųjų kiek nors galbūt apribotų eksportą žaliavinės medienos pavidalu ir skatintų daugiau šalies viduje perdirbimą, gaminių gamybą. Tai toks aspektas, o jūs esate teisus, kad galbūt pokyčiai taip greitai nevyksta, nors aš esu iš tų žmonių, kurie labai norėtų greitų pokyčių.
PIRMININKĖ. Klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiama pranešėja, jeigu kiekviena šalis taip pradėtų užsidėti mokesčius, sakykim, latviai užsidės, tai ir mūsų baldininkai turės brangiau pirkti. Suprantu, jeigu mūsų perdirbėjai visiškai patenkintų tuos medienos poreikius čia. Ar dabar toks kelias vis dėlto kur nors veda, ar mes vis dėlto neturėtume kokių nors kitokių gudresnių priemonių ieškoti ir siekti, kad mediena liktų labiau čia perdirbėjams, kuriantiems tą didesnę pridėtinę vertę? Tuo labiau tokioms primityviomis mokestinėmis priemonėmis vargu ar mes čia nepažeisime Europos Sąjungos reikalavimų?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Ne, kolega, aš jau atsakiau jūsų kolegai M. Majauskui į klausimą, kad mes tikrai tada ieškokime racionalesnių sprendimų šiuo klausimu, galbūt ne per mokesčius, galbūt per aukcionų apsektus ar kokių nors kitų kelių. Tiesiog buvo tokia idėja surasti kokį nors tinkamiausią variantą, kaip išspręsti šitą šiandienos tikrai opų klausimą, šitą žaliavinės medienos eksporto problemą.
PIRMININKĖ. Klausia A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš iš tikrųjų, kolege, jungiuosi prie ankstesnio klausimo ir komentaro, nes, pažiūrėjus į reguliavimą ir paskaičius dar Europos Sąjungos teisės departamento išvadą, yra akivaizdu, kad nė vienas iš tų dviejų apribojimų negali egzistuoti, nebent prieš priimdami sprendimą mes priimtume sprendimą dėl breksito, tai yra atsisakytume Europos Sąjungos teisės galiojimo. Tai ar jūs pati tame kontekste tikrai, juo labiau jūs pripažinote, kad galbūt reikėtų ieškoti kitų būdų, matytumėte prasmę to tolesnio įstatymo svarstymo?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Taip, atsakydama į tai, pasakysiu, taip, sutinku su Europos teisės departamento išvadomis, be abejo, tai yra kaip ir diskutuotinas klausimas ir svarstytinas. Bet mes tikrai turime pradėti diskusiją šiuo klausimu ir ieškoti tų būdų, būtinai ieškoti tų būdų, kaip išspręsti šitą klausimą. Aš esu už tai, kad mes spręstume tą problemą, o ne paliktume kažkaip visiškai nesprendžiamą. Tiktai galbūt verkšlentume, kad miškai yra kertami, kad problema yra, bet iš tikrųjų mes turime ieškoti išeičių.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamoji pateikėja, jūs atsakėte į visų norinčių paklausti klausimus. Dėl vedimo tvarkos M. Majauskas. Nekalbėsite?
Motyvai už įstatymo projektą. Nori paremti N. Puteikis. Prašom.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Aš suprantu, kad yra abejonių dėl galimybių taikyti šitas pasiūlytas priemones, bet aš manau, kad po pateikimo reikia pritarti, nes svarstant bus galima paieškoti variantų, kokius, pavyzdžiui, taiko, kažkokios analogijos, kaip elgiasi, pavyzdžiui, Amerikos prezidentas, gindamas savo valstybės darbo vietas. Aš manau, kad, kolegos, pritarkime, o ten patobulinsime.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, šito įstatymo pasiūlymą reikėtų atmesti bendru sutarimu, nes, kaip ir sakė gerbiamoji A. Širinskienė, tai reikštų breksitą arba liteksitą principinių nuostatų, kad viduje mes nekuriame muitų tarp Europos Sąjungos valstybių ir eksportuoti galime be apmokestinimo per sieną. Bet gerbiamoji Virginija palietė pridėtinės vertės problemą ir čia ją reikia sieti ne tik su mediena. Dėl medienos, kaip aš sakiau, tik kas šeštas, septintas medis, nukirstas Lietuvoje, yra eksportuojamas. Bet iš grūdų ūkio tai eksportuojama 60 %. Tai ne 15 % medienos. O visos šitos darbo vietos galėtų atsirasti regionuose. Kur yra žaliava, kur yra medienos, kur užauga žemės ūkio derlius – ten turėtų atsirasti konservų fabrikai, malūnai, lentpjūvės ir taip toliau. Kai mes kalbame, kaip sugrąžinti žmones į regionus, būtina kalbėti apie šiuos dalykus. Europos valstybės, nepažeisdamos Europos įsipareigojimų, yra seniai atradusios motyvus kaip. Tai yra remti tą didžiąją pramonę, kurią būtina remti tam, kad ji atsirastų, lengvinti, duoti, leisti valstybės pagalbą, peržiūrėti įstatymus, kaip jie gali įsigyti medienos dideliais kiekiais. Ar tikrai visi aplinkosauginiai reikalavimai, kuriuos be galo sunku įgyvendinti, yra normalūs Lietuvoje? Milžiniški fabrikai kuriasi Suvalkuose, Breste, Vitebske, Latvijoje, pasienyje, lentpjūvės, kurios orientuotos į lietuviškos medienos apdirbimą. Jūs esate valdžioje ir galite spręsti tai su savo ministrais. Bet kai šiuo metu tik sprendžiama, kaip daugiau eksportuoti, tai, man atrodo, kartais nepataikome. Regionuose, kur tikrai galėtų atsirasti apdirbamoji pramonė, ji neatsiranda. O tokios pasiūlytos iniciatyvos kaip ši tiesiog nėra galimos. Kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, prašom balsuojant apsispręsti dėl pateikto Miškų įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto.
Balsavo 56 Seimo nariai: už – 18, prieš – 12, susilaikė 26. Po pateikimo įstatymo projektui nėra pritarta.
Gerbiami kolegos, turime nuspręsti, ką siūlome toliau: grąžinti tobulinti ar projektą atmesti. Kas už tobulinimą, balsuojate už, kas turite motyvų, kad projektą reikėtų atmesti, balsuojate prieš.
Balsavo 58 Seimo nariai. Už tobulinimą – 43 ir atmetimą – 15. Taigi projektas grąžinamas iniciatorei tobulinti.
18.25 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Mariaus Kučinsko peticijos“ projektas Nr. PNP-69
Liko paskutinis darbotvarkės klausimas – Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Mariaus Kučinsko peticijos“ projektas. J. Varžgalys pateiks Peticijų komisijos išvadą. Prašom.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, Seimo Peticijų komisija lapkričio 21 dienos posėdyje iš esmės išnagrinėjo M. Kučinsko peticiją ir priėmė sprendimą atmesti joje pateiktus pasiūlymus pakeisti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą ir atsisakyti dienos metu naudoti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba žibintus, taip pat įteisinti važiavimą dviračiu pėsčiųjų perėja tik įsitikinus, kad tai saugu.
Komisija šį sprendimą priėmė atsižvelgusi į Susisiekimo ministerijos pateiktą nuomonę, į Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovų pasisakymus ir paaiškinimus komisijos posėdyje, taip pat manydama, kad siūlymas atsisakyti prievolės dviratininkams dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais ar naudoti žibintus dienos metu nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis ir nepriimtinas eismo saugos požiūriu. Ryškesnė apranga važiuojant dviračiu ir dviračio apšvietimas yra privalumas, nes tuomet žmogus tampa labiau matomas kelyje ir todėl daug saugesnis.
Pareiškėjo siūlomas reglamentavimas leisti dviratininkams važiuoti pėsčiųjų perėja neužtikrins eismo saugos pėsčiųjų perėjose ir neabejotinai padidins konfliktinių situacijų ir eismo įvykių skaičių jose. Pabrėžtina, kad esamas reglamentavimas yra gana lankstus ir dviračių vairuotojai gali pasirinkti jiems tinkamą variantą eismo saugai šviesiuoju paros metu užtikrinti. Analizuojant eismo įvykių statistinius duomenis matyti, kad po Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimų, nustatančių prievolę dviratininkams dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais ar naudoti žibintus, įsigaliojimo 2014 m. liepos 1 d. eismo įvykiuose žuvusių dviratininkų skaičius kasmet mažėja: 2014 metais eismo įvykiuose žuvo 19 dviratininkų, o 2017 metais – 13, 2018 metais per devynis mėnesius – 8 dviratininkai. Anot policijos atstovų, važiuojamosios kelio dalies kirtimas dviračiu važiuojant per perėją yra viena dažnesnių situacijų, kuriose nukenčia dviratininkai. Dviratis į pėsčiųjų perėją įvažiuoja greičiau, nei juda pėstieji, o nenulipus nuo dviračio gali būti sudėtinga įvertinti situaciją kelyje.
Atsižvelgus į visa tai, prašau pritarti komisijos išvadai ir priimti Seimo protokolinį nutarimą atmesti pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju už Peticijų komisijos išvados pateikimą. Motyvai. Prieš nori kalbėti E. Gentvilas, nes M. Adomėno salėje nėra. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Nesu kategoriškas, tačiau man atrodo, kad yra perdėtas biurokratizavimas. Kai kalbame apie reikalavimą šviesą atspindinčias liemenes ar aprangą dėvėti šviesiuoju paros metu, mano manymu, čia yra perdėtas reikalavimas.
Kalbant apie važiavimą arba perėjos kirtimą pėsčiojo greičiu, tai ir yra pasakyta pėsčiojo greičiu. Mes, žinoma, visada turime problemų įvertinti, kokio pėsčiojo greičiu, taip sakant, vėžlio greičiu ar sparčiai einančio žmogaus greičiu. Bet lygiai taip pat mes turime draudimą bėgti per pėsčiųjų perėją pėsčiomis. Tai vėlgi, koks ponas D. Kepenis labai sparčiai eidamas turbūt eina sparčiau, negu aš bėgte bėgčiau, ar ne? Tai aš būčiau nubaustas, nes bėgu, nors ponas D. Kepenis eina. Bet jis eina gerokai greičiau, negu kas nors bėga.
Mano manymu, tai yra tokie papildomi trukdžiai skatinti dviratininkų eismą. Iš tiesų yra galbūt rimtesnių problemų. Peticija tų dalykų nesvarsto, pavyzdžiui, reikalavimas, būtinybė dėvėti šalmą. Tai iš tikrųjų yra eismo saugumą skatinantis, didinantis dalykas. Mano manymu, šita peticija nėra kenksminga, todėl aš balsuočiau prieš komisijos siūlymą atmesti tą peticiją.
PIRMININKĖ. Ir komisijos išvadą nori paremti A. Palionis. Prašom.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau paprieštarauti. Visų pirma dviračiais važinėjame ne tik miestuose. Kaimo žmonės netgi važiuoja į darbą: išvažiuoja šviesiu paros metu, o grįžta tamsiu paros metu. Jeigu mes nereikalausime liemenės, tai tamsiu paros metu jis gali jos paprasčiausiai neturėti. Tuo labiau yra pasirinkimo laisvė – mirksiukai, dviračio apšvietimas arba liemenė.
Dėl pėsčiųjų perėjos aš noriu priminti visiems Seimo nariams, kad neseniai įsigaliojo naujos Kelių eismo taisyklės, kai vairuotojai privalo praleisti pėsčiuosius ne tik pėsčiųjų perėjoje, bet jau laukiančius. Tai atvažiuojantis dviračiu, nesustojęs ties pėsčiųjų perėja ir toliau važiuojantis, gali sudaryti daug avarinių situacijų. Aš palaikyčiau Peticijos komisijos išvadą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Gerbiami kolegos, kas remiate Peticijos komisijos išvadą atmesti, balsuojate už, kas norite paremti peticiją, balsuojate prieš arba susilaikote.
Gerbiami kolegos, balsavo 56 Seimo nariai: už – 21. Peticijų komisijos išvadą atmesti peticiją remia tik 21, prieš – 18, susilaikė 17. Vadinasi, grąžiname Peticijų komisijai. Nepritariame atmetimui, ir komisija rengia įstatymo pateikimus.
Per šoninį mikrofoną – N. Puteikis. Prašom.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Mano atminty – pirma peticija, kurios neatmetė Seimas šioje kadencijoje. (Balsai salėje) Atsiprašau, bet bet kokiu atveju – o, stebukle! 99 % atmetame, o šitos ne. Sveikinu Seimą pradėjus gerą praktiką, laikas girdėti rinkėjus, artėja treji rinkimai.
PIRMININKĖ. Ne pirma peticija, bet šiandien – taip. T. Tomilinas. Prašom.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Dėkoju Seimui. Tikrai pažadame, kad Energetikos komisija, kuri, tikiuosi, netrukus taps ir darnaus vystymosi komisija, prisidės prie šitų pataisų rengimo. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, mes darbotvarkę baigėme. Trumpą pareiškimą pateikti pageidauja E. Gentvilas. Prašom.
18.33 val.
Seimo narių pareiškimai
E. GENTVILAS (LSF). Po tokios ramios dienos, kadangi ne visada gruodžio 4-oji būdavo rami – 1999 m. gruodžio 4 d. Lietuvoje siautėjo uraganas Anatolijus, šiandien apsiėjome ir be audrų, ir be uraganų.
18.33 val.
Informaciniai pranešimai
PIRMININKĖ. Bet mažas uraganas, gal ir taikus, Liberalų sąjūdžio frakcijoje yra įvykęs, ir noriu paskelbti jūsų protokolą. (Balsai salėje) Jūs jau žinote, bet vis dėlto stenogramoje mes turime tai įvardyti, jog Liberalų sąjūdžio frakcija išsirinko frakcijos seniūne V. Čmilytę-Nielsen, o seniūno pavaduotoju išrinktas R. Juška. Sveikiname naująją frakcijos vadovybę ir linkime sėkmės. (Balsai salėje)
Gerbiami kolegos, prašau registruotis.
Užsiregistravo 50 Seimo narių.
Gruodžio 4 dienos vakarinis Seimo posėdis yra baigtas. Gero vakaro. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.