AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
CIVILINIO KODEKSO 3. 249 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMO
IR VAIKO TEISIŲ APSAUGOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. I-1234
4 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMO
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai.
Siekiant pereiti nuo institucinės globos prie globos šeimoje modelio, Lietuvoje buvo pradėta institucinės globos reforma. Iš esmės ją įgyvendinant buvo siekiama dvigubo tikslo: sumažinti vaikų globos namuose gyvenančių vaikų skaičių, padidinant vaikų, grįžtančių į savo ar patenkančių globai į pakaitinę šeimą, skaičių.
Tuo tikslu kaip papildoma vaiko, netekusio tėvų globos, apsaugos priemonė, greta jau egzistuojančių vaiko globos (rūpybos) formų (šeimoje, šeimynoje ir vaikų globos institucijoje), atsirado ir vaiko globos (rūpybos) globos centre forma[1] , buvo įvestas budinčio globotojo institutas. Pagal ją vaikų globa (rūpyba) vykdoma ne institucijoje, bet šeimoje, o ją vykdo fiziniai asmenys: budintys globotojai, globėjai, nesusiję giminystės ryšiais su vaiku, giminaičiai globėjai, įtėviai, šeimynų dalyviai. Globos centras atlieka tokios globos koordinavimą ir priežiūrą.
Globos forma, kai vaikas gyvena ne institucijoje, tačiau teisiškai atsakomybę už jį neša institucija, dar vadinama pakeičiamosios globos (foster care) terminu.[2] Ši globos (rūpybos) forma pagal savo prigimtį yra trumpalaikio pobūdžio, nes yra siekiama, kad vaikas grįžtų į šeimą, todėl be tėvų globos likusiam vaikui paprastai yra nustatoma laikinoji globa (rūpyba) pagal CK 3.253 straipsnį.[3] Tačiau tokia sistema turi ir nepageidaujamą efektą: į laikinąją globą (rūpybą) patekusius vaikus ne visada pavyksta grąžinti į šeimą, o laikinąją globą (rūpybą) vykdantys fiziniai asmenys ne visada įsipareigoja užtikrinti laikinojoje globoje (rūpyboje) esančio vaiko priežiūros tinkamą apimtį ir jos tęstinumą. Taigi, atsiradus šiai globos (rūpybos formai), potencialiai daugėja vaikų, kurie patenka į laikinąją globą (rūpybą), o taip pat didėja vaiko globos (rūpybos) vietos kaita. Kitaip tariant, atsiranda ir be tėvų globos likusio vaiko globos (rūpybos) vietos nepastovumo rizika.
Kaip rodo kitų šalių patirtis, kuo ilgiau vaikas būna pakeičiamojoje globoje, tuo labiau didėja rizika patirti globos vietos kaitą: JAV Sveikatos ir socialinių paslaugų departamento Vaikų skyriaus duomenimis, 2010-2014 m. 14,4 proc. vaikų, kurie buvo globojami iki 12 mėnesių, daugiau kaip du kartus keitė savo globos vietą, o štai vaikų, kurių globa užsitęsė nuo 12 iki 24 mėn, daugiau kaip du kartus keitusių savo globos vietą buvo jau 33,9 proc, o tų kurių globa užsitęsė virš 24 mėn, daugiau kaip du kartus keitusių savo globos vietą buvo jau 64,3 proc.[4]
Ir nors Lietuvoje, vaikų, pakeitusių globos vietą skaičiaus santykis su visais globoje esančiais vaikais ko kas dar yra pakankamai nedidelis (2019 m. sausio – spalio mėn. duomenimis 7509 vaikai buvo netekę tėvų globos, o 295 vaikai patyrė globos formos kaitą, ir tai sudarė 3,9 proc. nuo visų globoje esančių vaikų), taip yra tik todėl, kad kol kas nuolatinėje globoje (rūpyboje) esančių vaikų yra kur kas daugiau negu laikinoje globoje (rūpyboje): 2019 m. sausio – spalio mėn. duomenimis laikinojoje globoje (rūpyboje) buvo 1468 (19,5 %) vaikai, o nuolatinėje – 6041 (80,5 %) vaikai). Galima prognozuoti, kad augant laikinojoje globoje (rūpyboje) esančių vaikų skaičiui, globos kaitą patiriančių vaikų skaičius tik augs. Didžiojoje Britanijoje, kur tik 11 proc. gyveno institucijose, o 73 proc. vaikų buvo pakaitinėje globoje[5], vaikų, kurie 2016 m. patyrė neplanuotą vaiko globos (rūpybos) vietos kaitą, buvo 9 proc. Tik po to, kai Jungtinės Karalystė ėmėsi sisteminių veiksmų kovoti su šiuo reiškiniu, pradėjo kaupti duomenis apie vaiko globos (rūpybos) vietos pastovumą (placement stability) ir įvedė 20 mylių taisyklę, reikalaujančią užtikrinti, kad vaiko globos (rūpybos) vieta būtų nutolusi nuo vaiko gyvenamosios vietos ne daugiau kaip 20 mylių, šis skaičius per tris metus sumažėjo iki 7 proc.[6]
Vaiko globos (rūpybos) vietos nepastovumo riziką Lietuvoje didina ir budinčių globėjų įsipareigojimo globoti nepastovumas [7] o taip pat ir budinčių globėjų trūkumas. Nuo pat reformos pradžios Lietuvoje egzistuoja budinčių globėjų stoka ir per du reformos metus jos įveikti nepavyko. 2019 m. pabaigoje Lietuvoje buvo tik 170 budinčių globotojų, kurių namuose laikinai įsikūrė per 300 vaikų. 15 savivaldybių budinčių globėjų iš viso nebuvo.[8] Globėjų stoka verčia savivaldybes pirkti socialines paslaugas iš gretimos savivaldybės, taip tik didinant be tėvų globos likusio vaiko atotrūkį nuo jo gyvenamosios vietos ir čia turimų socialinių ryšių.
Vaiko globos (rūpybos)vietos kaita neleidžia įgyvendinti vaiko, likusio be tėvų globos, apsaugos tikslų: užtikrinti vaiko saugumą, gyvenamosios aplinkos pastovumą, vaiko socialinę gerovę.[9] Vaiko raidos studijos sako, kad vaikams, kad jie skleistųsi, yra reikalingas pastovumas, nuspėjamumas ir prisirišimas prie juo besirūpinančio suaugusio žmogaus. Ypač tai svarbu tiems vaikams, kurie patyrė traumą dėl to, kad liko be tėvų globos, buvo atskirti nuo namų ir bendruomenės. Vaikams, likę be tėvų globos yra reikalingi stabilūs ryšiai su suaugusiaisiais, o tokie stabilūs ryšiai gali užsimegzti tik pastoviose globos vietose, kurios padeda vaikams laiku pasiekti brandą. Tyrimai rodo, kad vaiko globos vietos keitimas vaiką papildomai traumuoja.[10] JAV atliktas tyrimas, kurio metu buvo stebimi vaikai nuo jų pat jų patekimo į globą pradžios, nustatė, kad vaikai, kurie patyrė daugybinę vaiko globos vietos kaitą turėjo nuo 36 iki 63 proc. didesnę rizikingo elgesio riziką, negu tie, kurie pateko į stabilią globos vietą.[11] Dauguma tyrimų rodo, kad vaiko globos vietos keitimas įtakoja vaiko stabilumą, mokymosi rezultatus, mokėjimą kurti pastovius ryšius,[12]
Socialinio darbo moksle pastovumas yra suprantamas kaip emocinės, fizinės ir teisinės sąlygos, kurios suteikia vaikui saugumo, tęstinumo, įsipareigojimo ir tapatumo jausmą. Vaikams reikia globos nuoseklumo ir tęstinumo, tam, kad suteiktų jiems pagrindą fizinių, emocinių ir raidos poreikių patenkinimui bei visapusiškai pasiekti savo raidos potencialą. Geriausiai šis pastovumo turinys yra pasiekiamas kai vaikas auga saugioje, stabilioje ir mylinčioje šeimoje, kuri jiems padeda augti vaikystėje ir vėliau. Atskyrus vaiką iš šeimos pirmiausiai privalo būti suteiktos visos vaiko ir šeimos poreikius atitinkančios paslaugos ir kitokia parama, leidžianti vaikui ir šeimai vėl susijungti į vieną šeimą. Visos kitos alternatyvos turi būti planuojamos atsižvelgiant į vaiko amžių ir reikalingą globos laiką ir tokios aplinkos pastovumo pasirinkimo planavimas užtikrinant be tėvų globos likusio vaiko apsaugą, privalo būti prioritetinis.[13]
Taigi, įvertinus pasaulinę pakeičiamosios globos praktiką, galima protingai numatyti, kad su šios globos (rūpybos) formos įvedimu daugės vaikų, kurie patenka į laikinąją globą (rūpybą), ir tuo pačiu didės vaiko globos (rūpybos) vietos kaita. Todėl, projekto iniciatorės nuomone, atsižvelgus kitų šalių gerąją socialinio darbo ir teisinio reguliavimo praktiką ir įvertinus rizikas, susijusias su pakeičiamosios globos modelio įvedimu Lietuvoje, yra būtina į Lietuvos teisę įvesti vaiko gyvenamosios aplinkos pastovumo principą, kaip geriausių vaiko interesų prioriteto užtikrinimo priemonę, kuris, sprendžiant be tėvų globos likusio vaiko globos (rūpybos) klausimus, būtų taikomas kaip papildomas situaciją kvalifikuojantis kriterijus.
Šis principas įpareigos priimant sprendimus dėl vaiko, netekusio tėvų globos, apsaugos priemonių, inter alia nustatant be tėvų globos likusiam vaikui globą (rūpybą), parenkant globos (rūpybos) formą, skiriant globėją (rūpintoją) ir priimant kitus su vaiko globa (rūpyba) susijusius sprendimus, atsižvelgti, kad vaiko globos (rūpybos) gyvenamoji vieta būtų pastovi, nesikeistų, būtų užtikrintas vaiko ugdymosi, auklėjimo, santykių su tėvais ir šeimos nariais palaikymo tęstinumas, o vaiko laikinosios globos (rūpybos), priežiūros ir laikinojo apgyvendinimo vieta būtų kiek įmanoma arčiau vaiko gyvenamosios vietos.
2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai.
LR Seimo narė Vilija Aleknaitė – Abramikienė.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projektuose aptarti teisiniai santykiai.
Lietuvos teisėje vaiko gyvenamosios aplinkos pastovumo principo expressis verbis nėra. Tačiau jis netiesiogiai kyla iš Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 2 dalies, kuri Valstybėms dalyvėms nustato pareigą užtikrinant vaiko gerovę taikyti atitinkamas teisines ir administracines priemones, kas inter alia reiškia ir tai, kad taikomos priemonės būtų tinkamos jo gerovei užtikrinti bei proporcingos.
Vaiko gyvenamosios aplinkos pastovumo principas nėra savarankiškas principas. Jis yra išvedamas iš kitų dviejų Vaiko teisių konvencijoje esančių principų - vaiko interesų pirmumo ir vaiko teisės į tapatumą (ar identitetą). Kaip toks, jis apima du aspektus: pirmiausia jis pabrėžia būtinybę, kad vaiko globos vieta būtų pastovi, antra, jis nustato, kad vaiko globos (rūpybos) vieta būtų arčiau jo gyvenamosios vietos, tam, kad nenutrūktų ir išliktų vaiko šeiminiai ir socialiniai ryšiai, kurie yra jo tapatybės dalis.
Pagal JT Generalinės asamblėjos rezoliuciją ir ja patvirtintas vaiko alternatyvios globos gaires, tiek pagal Europos Tarybos rekomendacija dėl vaiko teisių gyvenančių globos įstaigose, vaiko atskyrimas yra laikomas kraštutine vaiko apsaugos priemone ir vaikas atiduodamas globoti tik išimtiniais atvejais[14] Tačiau vaikui likus be tėvų globos pagal Vaiko teisių konvencijos 20 str. 2 dalį, Valstybės narės turi pareigą pasirūpinti tokio vaiko priežiūros pakeitimu[15], kuris gali apimti pakeičiamąją globą[16] ir, esant būtinybei, atidavimą į tinkamas vaikų priežiūros įstaigas.[17] Vaiko teisių konvencijos 20 straipsnio 3 dalyje pabrėžiama, kad svarstant pakeitimo variantus, reikia atsižvelgti į vaiko auklėjimo tęstinumą ir jo etninę kilmę, religinę ir kultūrinę priklausomybę ir gimtąją kalbą.[18]
Tiek pagal JT Generalinės asamblėjos rezoliuciją dėl vaiko alternatyvios globos gairių[19], tiek pagal Europos Tarybos rekomendacija dėl vaiko teisių gyvenančių globos įstaigose [20] vaiko globos (rūpybos) vietos parinkimas turi atitikti vaiko poreikius ir geriausius vaiko interesus. „Visi sprendimai dėl vaiko globos (rūpybos) , įskaitant ir susijusius su neformalia priežiūra, turi tinkamai atsižvelgti į tai, kad vaikui būtu užtikrinama pastovi gyvenamoji vieta, kuriuose būtų patenkinami jo poreikiai saugiam ir tęstiniam prisirišimui prie jį globojančių asmenų, ir vaiko gyvenamosios aplinkos pastovumas turi būti prioritetinis tikslas.“[21] Europos Tarybos rekomendacija dėl vaiko teisių gyvenančių globos įstaigose, įvardydama institucinės globos kokybės standartus, nurodo, kad globoje (rūpyboje) esančiam vaikui turi būti sukurtos tokios sąlygos, kurios leistų užtikrinti mokymosi tęstinumą ir tinkamą emocinį ryšį tarp įstaigos darbuotojų ir vaikų, ypatingai pabrėžiant įstaigos darbuotojų sudėties stabilumą (t. y. kad jų sudėtis nesikeistų, darbuotojai be priežasties nebūtų perkeliami iš vienos įstaigos į kitą.)[22]
Šis principas taip pat reiškia kad parenkant vaiko laikinosios globos (rūpybos) vietą, ji neturi būti pernelyg nutolusi nuo vaiko gyvenamosios vietos.[23] Tiek JT Generalinės asamblėjos rezoliuciją dėl vaiko alternatyvios globos gairių, tiek pagal Europos Tarybos rekomendacija dėl vaiko teisių gyvenančių globos įstaigose, parenkant vaiko vietą yra būtina atsižvelgti, kad ji būtų kiek įmanoma arčiau vaiko gyvenamosios vietos[24]
Lietuvos teismų praktikoje, yra taikomas panašus, vaiko šeimos aplinkos apsaugos principas, paremtas EŽTT praktika, pagal kurį sprendžiant ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas.[25]
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Civilinio kodekso ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo projektais yra siūloma įvesti vaiko gyvenamosios aplinkos pastovumo principą, kuris leis užtikrinti be tėvų globos likusio vaiko globos (rūpybos) vietos pastovumą. Šis principas įpareigos priimant sprendimus dėl vaiko, netekusio tėvų globos, apsaugos priemonių, inter alia nustatant be tėvų globos likusiam vaikui globą (rūpybą), parenkant globos (rūpybos) formą, skiriant globėją (rūpintoją) ir priimant kitus su vaiko globa (rūpyba) susijusius sprendimus, atsižvelgti, kad vaiko globos (rūpybos) gyvenamoji vieta būtų pastovi, nesikeistų, būtų užtikrintas vaiko ugdymosi, auklėjimo, santykių su tėvais ir šeimos nariais palaikymo tęstinumas. Šis principas taip pat įpareigos užtikrinti, kad vaiko laikinosios globos (rūpybos), laikinosios priežiūros ar laikinojo apgyvendinimo vieta, jei tai nekenkia vaiko interesams, būtų kiek įmanoma arčiau vaiko gyvenamosios vietos. Tikimasi, kad šio principo įdiegimas vaiko teisių apsaugos sistemoje leis geriau organizuoti vaiko globą (rūpybą), sumažinti be tėvų globos likusio vaiko globos (rūpybos) vietos nepastovumo riziką, išvengti neplanuotos vaiko globos (rūpybos) vietos kaitos.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.
Neigiamų įstatymo priėmimo pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai.
Priimti projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai.
7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
Priimti projektai neturės įtakos verslo sąlygoms ir jų plėtrai.
8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.
Įstatymų projektų priėmimui nėra būtina priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios kitus teisės aktų. Ateityje pagal poreikį gali būti koreguojami šie poįstatyminiai teisės aktai:
1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 27 d. nutarimas Nr. 405 "Dėl Vaiko globos organizavimo nuostatų patvirtinimo"
2. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002 m. balandžio 18 d. įsakymas Nr. 56 „Dėl Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatų patvirtinimo“
3. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. sausio 19 d. įsakymas Nr. A1-28 „Dėl Globos centro veiklos ir vaiko budinčio globotojo vykdomos priežiūros organizavimo ir kokybės priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“
9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų.
10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
Įstatymų projektuose reglamentuojami klausimai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Europos Sąjungos teisės nuostatas.
11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti.
Priėmus Įstatymų projektus, siūlytina Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai įvertinti aiškinamojo rašto 8 punkte nurodytų teisės aktų projektų keitimo poreikį
Teikia
LR Seimo narė Vilija Aleknaitė - Abramikienė
[1] 2017 03 30 įstatymu Nr. XIII-241 (nuo 2018 01 01) (TAR, 2017, Nr. 2017-05912)
[2] Foster care is a system in which a minor has been placed into a ward, group home (residential child care community, treatment center, etc.), or private home of a state-certified caregiver, referred to as a "foster parent" or with a family member approved by the state. The placement of the child is normally arranged through the government or a social service agency. The institution, group home or foster parent is compensated for expenses unless child is with a family member. The State, via the family court and child protective services agency, stand in loco parentis to the minor, making all legal decisions while the foster parent is responsible for the day-to-day care of the minor. https://en.wikipedia.org/wiki/Foster_care
[3] Pagal CK 3.253 straipsnį vaiko laikinojo priežiūra (rūpyba) negali trukti ilgiau kaip 12 mėnesių, o egzistuojant vaiko sugrįžimo į šeimą tikimybei – iki 18 mėnesių
[4] U.S. Department of Health and Human Services, Children’s Bureau. (2015). Child welfare outcomes 2010–2014. Retrieved from https://www.acf.hhs.gov/cb/resource/cwo-10-14, p. 50
Across the country, placement stability continues to be a challenge for most child protection agencies: less than 40 percent of states are able to achieve the goal of two or fewer placement settings for children in care. (Jones, A. S., Rittner, B., & Affronti, M. (2016). Foster parent strategies to support the functional adaptation of foster youth. Journal of Public Child Welfare, 10:3, 255-273, p. 255)
[5] Placement of children looked after (Table A2) Most looked after children are accommodated in foster placements. 55,200 (73%) children looked after at 31 March 2018 were in foster placements, an increase in numbers from 53,010 in 2017, but similar proportions to previous years. An increasing proportion of those children in foster care have been placed with relative or friends, up steadily from 14% in 2014 to 18% in 2018. 11% of children looked after are placed in secure units, children homes and semi-independent living arrangements and 6% are placed with parents
[6] During 2018 to 2019, the number and proportion of fostered children who experienced an unplanned ending decreased slightly from previous years. From 7,485 (9%) in 2016 to 2017, when we first started collecting this data, to 5,815 (7%) in 2018 to 2019 https://www.gov.uk/government/publications/fostering-in-england-1-april-2018-to-31-march-2019/fostering-in-england-2018-to-2019-main-findings
[7] Iliustratyvus to pavyzdys Klaipėdos apskrities situacija: globėjų trūksta, dalis jų dirba tik dieną arba pageidauja globoti tik mažamečius vaikus http://vaikoteises.lt/naujienos/naujienos/vaiko-laikinojo-apgyvendinimo-metu-siekiama-isvengti-instituciju.html: „Tačiau šiai dienai užuovėjos pas „SOS vaikų kaimai“ budinčius globotojus nakties metu vaikai negali sulaukti – darbuotojai dirba tik dieną, priešingai nei „Šeimos ir vaiko gerovės centre“, kuris priima vaikus bet kuriuo paros metu. Minėtame centre apsistojus vaikui yra užtikrinamas intensyvus vaiko bendravimas su tėvais – tai turėtų būti užtikrinama ir vaikui esant pas budinčius globotojus. Šiuo metu Klaipėdos miesto „Šeimos ir vaiko gerovės centre“ yra du budintys globotojai, abu neprižiūri vaikų palyginus trumpą laiką – apie dvi savaites. Tačiau abu budintys globotojai pageidauja pasirūpinti vaikais, kuriems dar nėra suėję vieneri metai, o tai apsunkina laikinojo apgyvendinimo vyresniems vaikams paieškas.“
[8] Globėjų stoka yra sisteminis pakaitinės globos modelio trūkumas: Švietimo departamento 2019 m. kovo 31 d. duomenimis Jungtinėje Karalystėje pakaitinėse šeimose augo 72 procentai vaikų (56,160 iš 78,150 globojamų vaikų), kuriuos prižiūrėjo 44,450 šeimos. Departamento duomenimis, per artimiausius 12 mėnesių reikės dar 7,220 šeimų, galiničių priimti globon vaikus https://www.thefosteringnetwork.org.uk/advice-information/all-about-fostering/fostering-statistics
[9] Vaiko saugumas yra pažeidžiamas tais atvejais, kai su vaiku yra netinkamai elgiamasi ir dėl to jis turi būti perkeltas į kitą globos vietą. Vaiko gyvenamosios aplinkos pastovumas yra pažeidžiamas, kai jis yra perkeliamas iš vienos globos vietos į kitą arba iš vieno globėjo pas kitą. Vaiko gerovės pažeidimas pasireškia prastesniais rezultatais mokykloje dėl mokymo įstaigos kaitos, taip pat padidėjusiomis elgesio ir psichinės sveikatos problemomis. Center for Advanced Studies in Child Welfare. (2010).
[10] Jones, A. S. & Wells, S. J. (2008). PATH/Wisconsin-Bremer Project: Preventing placement disruptions in foster care. Final report. Retrieved from https://cascw.umn.edu/portfolio-items/path-bremer-placement-disruption-pub/
Arkansas Advocates for Children and Families. (2015). Increasing placement stability in foster care. Retrieved from http://www.aradvocates.org/wp-content/uploads/Increasing-Placement-Stability-in-Foster-Care.pdf
[11] Rubin, D. M., O’Reilly, A. L., Luan, X., & Localio, A. R. (2007). The impact of placement stability on behavioral well-being for children in foster care. Pediatrics, 119(2), 336-344, para. 3.
[12] Rutter, M., & Sroufe, L. A. (2000). Developmental psychopathology: Concepts and challenges. Development and Psychopathology, 12(3), 265-296. https://pdfs.semanticscholar.org/f8ef/fc8dae0f0d9f051ddab79d4091d1d32694cf.pdf
[13] Pagal gerą socialinio darbo praktiką, kiekvieno vaiko, kuris yra perkeliamas į pakeičiamąją globą plane privalo būti planuojamas pastovumas, kuris turi būti kuo greičiau pasiekiamas. Pastovumas gali būti pasiekiamas ir sukurti labai geros kokybės pasekmes šiose aplinkose:
- sujungiant su savo šeima ir tėvais;
- globojant išplėstinėje ar buvusios šeimos draugų šeimoje;
- įvaikinant;
- ilgalaikėje globoje ne giminaičių šeimoje;
- apgyvendinant grupiniuose terapiniuose namuose iki pilnametystės;
- globojant šeimoje su tikslu įsivaikinti (mažamečius vaikus);
Pastovumo planavimo tikslas nustatyti, kurie pasirinkimai geriausiai atitinka individualaus vaiko poreikius, atkreipiant dėmesį į jo/jos jausmus ir lūkesčius. Planuojant vaiko gyvenimo aplinkos pastovumą, privaloma vaiko globos plane numatyti:
- Kaip pastovumas bus pasiektas;
- Kokių teisinių sprendimų reikia tokį pastovumo planą pasiekti;
- Per kiek laiko, kokiais etapais bus pasiekta vaiko globos aplinkos pastovumas;
- Kas atsakingi už tokio plano įgyvendinimą ir jų vaidmenys.
Vaiko globos plane gali būti numatyta, tokie aspektai, kaip galimybės bendrauti ir matytis su savo artimaisiais, galimybės lankyti tą pačią mokyklą, jei joje vaikas turėjo draugų, gerų mokytojų ir t.t., galimybės lankyti tuos pačius būrelius ir .t.t., jei jie atitinka vaiko raidos poreikius.
[14] – the placement of a child should remain the exception and have as the primary objective the best interests of the child and his or her successful social integration or re-integration as soon as possible; the placement must guarantee full enjoyment of the child’s fundamental rights ; (ET rezoliucija, principas) – vaikas atiduodamas globoti tik išimtiniais atvejais siekiant užtikrinti svarbiausius vaiko interesus ir kuo greitesnę jo socialinę integraciją ar reintegraciją; globoti atiduotam vaikui turi būti užtikrinta galimybė visapusiškai naudotis pagrindinėmis vaiko teisėmis;
[15] VTK 20 straipsnio 2 dalis: „Valstybės dalyvės, vadovaudamosios savo įstatymais, pasirūpina tokio vaiko priežiūros pakeitimu.“
[16] Lietuviškame konvencijos tekste: „perdavimą perauklėti“, nors originale yra vartojama „pakeičiamosios globos“ („foster care“) sąvoka („Such care could include, inter alia, foster placement, kafalah of Islamic law, adoption or if necessary placement in suitable institutions for the care of children.“)
[17] VTK 20 straipsnio 3 dalis: „Tokia priežiūra gali reikšti perdavimą perauklėti, „kafalą“ pagal islamo teisę, įvaikinimą arba, esant reikalui, atidavimą į atitinkamas vaikų priežiūros įstaigas.“
[18] Lietuviškasis konvencijos tekste: „vaiko auklėjimo paveldimumą“, nors originale yra vartojama „vaiko auklėjimo tęstinumo“ („continuity“) sąvoka.
[19] Resolution adopted by the General Assembly on the report of the Third Committee (A/64/434)] 64/142. Guidelines for the Alternative Care of Children „B. Alternative care. 12. Decisions regarding children in alternative care, including those in informal care, should have due regard for the importance of ensuring children a stable home and of meeting their basic need for safe and continuous attachment to their caregivers, with permanency generally being a key goal.
[20] „Parenkant vaikui globos įstaigą pirmiausia reikia atsižvelgti į vaiko poreikius ir interesus ir, kai įmanoma, į vaiko asmeninę nuomonę; ši nuomonė turi būti laikoma atitinkamai svarbia atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandą“ („Considering that the type of placement must primarily take account of the needs and best interests of the child and, where appropriate, his or her personal views on the matter; due weight should be given to these views in accordance with the child’s age and his or her degree of maturity; (COUNCIL OF EUROPE COMMITTEE OF MINISTERS Recommendation Rec(2005)5 of the Committee of Ministers to member states on the rights of children living in residential institutions)
[21] „Decisions regarding children in alternative care, including those in informal care, should have due regard for the importance of ensuring children a stable home and of meeting their basic need for safe and continuous attachment to their caregivers, with permanency generally being a key goal.“ (Resolution adopted by the General Assembly on the report of the Third Committee (A/64/434)] 64/142. Guidelines for the Alternative Care of Children)
[22] „conditions that allow continuity of the educational and proper emotional relationship between staff and the children, notably through the stability of the staff (continuous presence, avoiding staff transfers) are preferable;“ https://search.coe.int/cm/Pages/result_details.aspx?ObjectID=09000016805daac2
[23] Pvz. Jungtinėje Karalystėje yra taikoma 20 mylių taisyklė, pagal kurią parenkant vaiko globos vietą yra siekiama kad ji nebūtų nutolusi nuo vaiko gyvenamosios vietos daugiau kaip 20 mylių https://www.gov.uk/government/publications/fostering-in-england-1-april-2017-to-31-march-2018/fostering-in-england-2017-to-2018-main-findings
[24] „11. All decisions concerning alternative care should take full account of the desirability, in principle, of maintaining the child as close as possible to his/her habitual place of residence, in order to facilitate contact and potential reintegration with his/her family and to minimize disruption of his/her educational, cultural and social life. (Resolution adopted by the General Assembly on the report of the Third Committee (A/64/434)] 64/142)
[25] „Aplinkos keitimas vaikui padaro tam tikrą socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų. Tarptautinės ir nacionalinės teisės normos užtikrina vaiko šeimos aplinkos apsaugą ir nesant būtino reikalingumo bei aiškaus, pakankamo pagrindo, nenumato vaiko šeimos aplinkos keitimo net ir tais atvejais, kai vaikui aplinka buvo sukurta, pažeidžiant tam tikrus teisės normų reikalavimus (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. sausio 12 d. sprendimas byloje Mihailova v. Bulgarija). Kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs pastovus emocinis ryšys su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje.“ (iš Dr. Gediminas Sagatys, Odeta Intė. Vaiko išvežimas iš Lietuvos. Teisinis reguliavimas ir praktika, - Jurisprudencija, 2017, 24(1), p. 89–110.)