AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ
ĮSTATYMO NR. VIII-1183 2 IR 3 STRAIPSNIŲ BEI 3 PRIEDĖLIO PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/98/EB dėl atliekų, 2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų ir Direktyvos 91/157/EEB panaikinimo, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme ir kituose įtvirtintas gamintojo atsakomybės principas, kuris reiškia, kad apmokestinamųjų gaminių (padangų, baterijų ir akumuliatorių, vidaus degimo variklių oro, degalų ir tepalo filtrų, hidraulinių (tepalinių) amortizatorių) (toliau – Gaminiai) atliekų sutvarkymu turi rūpintis gamintojai ir importuotojai. Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nuostatos dėl Gaminių atliekų tvarkymo nepakankamos siekiant užtikrinti aukštą atliekų rūšiavimo, surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti, naudojimo (perdirbimo) lygį.
Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 2 ir 3straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas, siekiant užtikrinti efektyvų ir tinkamą gamintojo atsakomybės principo įgyvendinimą, šešėlinės ekonomikos Lietuvoje mažinimą.
Nuo 2013 metų sausio 1 d. įsigaliojusioje Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo redakcijoje buvo nustatyti labai griežti ir aiškūs aplinkosauginius reikalavimai pakuočių ir elektros ir elektroninės įrangos gamintojams ir importuotojams, kas paskatino pakuočių ir elektros ir elektroninės įrangos gamintojus ir importuotojus burtis į licencijuotas organizacijas ir realiai kurti šių atliekų tvarkymo sistemą, vykdyti kitas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme nustatytas pareigas. Tačiau apmokestinamųjų gaminių gamintojams ir importuotojams nebuvo nustatyta vienodų, griežtų ir aiškių reikalavimų.
Ypatingai bloga situacija yra su padangų atliekų tvarkymu. Dabartine situacija parodo, kad dalis LR vidaus rinkai naujas ir naudotas padangas tiekiančiųjų realiai nedalyvauja organizuojant padangų atliekų tvarkymą, ko pasekoje nesukuriama efektyvi padangų atliekų tvarkymo sistema, padangų atliekos patenka į aplinką. Padangos surenkamos savivaldybių įsteigtuose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, jų sutvarkymas finansuojamas iš buityje susidarančių atliekų tvarkymo lėšų. Tokia situacija yra ydinga ir keistina, kaip ir baterijų bei akumuliatorių suskirstymas.
Įstatymo projekto tikslas – tobulinti Gaminių atliekų tvarkymo reglamentavimą, užtikrinti tinkamą atliekų tvarkymą, visuomenės informavimą ir švietimą Gaminių atliekų tvarkymo klausimais, gerą konkurencinę aplinką, mažinti neskaidrią veiklą ir šešėlinę ekonomiką.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Pirminis Įstatymo projekto siūlytojas ir rengėjas –
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Dabar galiojančioje LR mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo redakcijoje skirtingai nei 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų ir Direktyvos 91/157/EEB panaikinimo ir LR atliekų tvarkymo įstatyme baterijos ir akumuliatoriai skirstomi į baterijas (galvaninius) ir akumuliatorius, o turi būti skirstomos į nešiojamąsias, automobiliams skirtas ir pramonine, ir pagal šias grupes ir turi būti vykdomos pareigos. Padangos suskirstytos į naujas, restauruotas ir naudotas, nors tikslingiau būtų suskirstyti į padangos, sveriančios, kurių skersmuo mažesnis arba lygus ir didesnis nei 118 cm, nes šių padangų atliekų sutvarkymo kaštai yra skirtingi.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projekte siūloma patikslinti ir papildyti gamintojams ir importuotojams privalomas vykdyti pareigas, tokiu būdu užtikrinant teisinį aiškumą.
Įstatymo projekte siūloma panaikinti taip vadinamą „prekybą padangų perdirbimo pažymomis“, nes būtų tvarkomos visos padangų atliekos.
Sumažinta aplinkos tarša padangų atliekomis, nes visos padangos būtų tvarkomos. Stipriai sumažėtų šešėlinė prekyba padangomis, nes patys gamintojai ir importuotojai būtų suinteresuoti akyviau kovoti su pareigų nevykdančiais gamintojais ir importuotojais. Padangų importuotojams sumažėtų administracinė našta, nes nebereikėtų teikti mokesčio už aplinkos teršimą padangų atliekomis deklaracijų. Suvienodinamos konkurencinės sąlygos.
Įstatymo projekte siūlomos nuostatos, pagal kurias visi apmokestinamųjų gaminių gamintojai ir importuotojai mažiausiomis sąnaudomis ir vienodomis sąlygomis prisidėtų prie surenkamų padangų atliekų kiekio didinimo ir aplinkos taršos mažinimo. Taip pat pagaliau būtų išspręsta aplinkos taršos padangų atliekomis problema, gyventojams nebereikėtų mokėti už bešeimininkių ir didelio gabarito atliekų surinkimo aikštelėse sukauptų padangų atliekų sutvarkymą.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus šį Įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymas nesusijęs su įtaka kriminogeninei situacijai ir korupcijai.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įstatymas turės reikšmingą teigiamą poveikį verslo sąlygoms ir jo plėtrai, ypač padangų atliekų tvarkyme.
2017 m. balandžio mėn. duomenimis Gamintojų ir importuotojų registravimo sąvade buvo registruoti 1589 baterijų ir akumuliatorių, 960 apmokestinamųjų gaminių (išskyrus baterijas ir akumuliatorius gamintojai ir importuotojai.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus siūlomą Įstatymo projektą reikės pakeisti šiuos galiojančius teisės aktus:
1. 2008 m. liepos 9 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. D1-370/1K-230 patvirtintas Mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašas;
2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintas Atliekų tvarkymo taisykles.
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo bei Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, kuriuos turėtų parengti Vyriausybė ir (ar) jos įgaliota institucija iki 2017-12-31.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo įgyvendinimas nepareikalaus papildomų valstybės biudžeto lėšų. Įstatymo projektu nenustatomos naujos funkcijos ir įpareigojimai, kuriems įgyvendinti valstybės institucijoms ar savivaldybėms reikėtų papildomų lėšų.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Negauta.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „eksploatuoti netinkama transporto priemonė“, „gamintojai“, „importuotojai“, „atliekos“, „atliekų tvarkymas“.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra.
Teikia
Seimo narė Parašas Virginija Vingrienė