LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Biudžeto ir finansų komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 2019 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

NR. XIIIP-2715

2018-11-15  Nr. 109-P-44

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Andrius Palionis, Vytautas Kamblevičius, Viktoras Rinkevičius, Vida Ačienė, Valius Ąžuolas, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Žaltkauskienė, Jolanta Dzikaitė, padėjėja Danguolė Zabulėnienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-10-17				Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad Seimo 2018 m. spalio 18 d. posėdžių darbotvarkėje numatytas Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, reg. Nr. XIIIP-2471(2), priėmimas, kuriuo siūloma pakeisti Ūkio ministerijos ir Švietimo ir mokslo ministerijos pavadinimus į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją ir į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją. Priėmus nurodytą įstatymo projektą, atitinkamai tikslintinas projekto tekstas.	Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos savivaldybių asociacija, 2018-11-09				Lietuvos savivaldybių asociacijos taryba  n u t a r i a: 1. Nepritarti Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2715 dėl šių priežasčių: - Dėl planuojamos mokesčių reformos 2019 m. labai ženkliai sumažės GPM įplaukos į savivaldybių biudžetus. Nuo 2018 m. įsigaliojusi nauja Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo nuostata numato kompensuoti savivaldybėms tik 50 proc. Seimo ar Vyriausybės sprendimais nulemto GPM sumažėjimo. Anksčiau šis įstatymas numatė 100 proc. kompensuoti GPM netektis. Nors kitos savivaldybių pajamos išaugs, tačiau dėl ženklių GPM netekčių, net 48 savivaldybių prognozuojamos pajamos savarankiškoms funkcijoms 2019 m. palyginamosiomis sąlygomis (t. y. įvertinus centrinės valdžios sprendimais nulemtą išlaidų padidėjimą) sumažės. Gerėjant šalies makroekonominiams rodikliams ir didėjant valstybės biudžetui valdžios mokestinė politika neturėtų būti įgyvendinama savivaldybių sąskaita. Būtina užtikrinti vietos savivaldos pajamų šaltinių stabilumą ir savivaldybių finansinį savarankiškumą. - Nėra įvertinta Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007  6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto įtaka. Dėl minėtu įstatymu siūlomų GPM lengvatų startuolių darbuotojams valstybės ir savivaldybių biudžetai 2019 m. neteks 4,1 mln. eurų, 2020 m. – 5,7 mln. eurų, 2021 m. - 6,2 mln. eurų, 2022 m. – 3,2 mln. eurų.	Nepritarti.	Pasiūlymas susijęs su Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimu. Komitetas posėdyje apsvarstęs Savivaldybių asociacijos pasiūlymą Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo projektui, pasiūlymui  nepritarė. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007  6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas nėra pateiktas Seimui svarstyti. Savivaldybių biudžetų finansiniai rodikliai gali būti koreguojami tik Seimui priėmus šį įstatymo projektą.
2.	Lietuvos savivaldybių asociacija, 2018-11-09				2. Siūlyti pakeisti Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir padidinti visų savivaldybių biudžetams tenkančią GPM dalį bei šio rodiklio pastoviąją dalį, susiejant šį pakeitimą su LSA siūlomu keisti Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymu Nr.VIII-385, siekiant daugiau kompensuoti savivaldybėms GPM netektis, bei numatant kompensavimą įvertinant Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007  6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto įtaką.	Nepritarti.	Pasiūlymas susijęs su Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimu. Komitetas posėdyje apsvarstęs Savivaldybių asociacijos pasiūlymą Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo projektui, pasiūlymui  nepritarė.
3.	Lietuvos savivaldybių asociacija, 2018-11-09				3. Prašyti Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės 2019 m. pakeisti Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinį  įstatymą (prireikus pakeisti ir kitų teisės aktų nuostatas) siekiant padidinti savivaldybių skolinimosi galimybes (ypač toms savivaldybėms, kurios neturi skolų ir dėl to negali skolintis) vykdant centrinės valdžios institucijų keliamus savivaldybėms reikalavimus užtikrinti bendrą finansavimą įgyvendinant projektus Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos, Kaimo plėtros 2014–2020 m. programos, Valstybės investicijų programos ir kitų šaltinių lėšomis. Pažymėtina, jog nuo 2021 m. dar labiau išaugs savivaldybių skolinimosi poreikiai, nes Europos Komisijos siūlymai dėl 2021-2027 m. daugiametės finansinės programos numato bendrafinansavimo normos pokyčius - savivaldybės turės finansuoti jau ne 15, bet 45 proc. projekto vertės.	Svarstyti Vyriausybei
4.	Lietuvos savivaldybių asociacija, 2018-11-13				Į Lietuvos savivaldybių asociaciją (toliau - LSA) kreipiasi savivaldybės, informuodamos apie specialiosios tikslinės dotacijos (toliau STD) lėšų, skirtų Švietimo pagalbos mokiniui specialistams finansuoti (toliau - ŠP), trūkumą 2019 metams. LSA, siekdama išsiaiškinti ar ši problema aktuali visoms savivaldybėms, atliko apklausą. Informaciją pateikė 53 savivaldybės, o informacijos nepateikė Elektrėnų, Neringos, Plungės r., Rietavo, Šiaulių m., Trakų r., Utenos r. ir Vilniaus m. savivaldybės. Savivaldybių duomenimis, STD lėšų stygius ŠP buvo jaučiamas nuolat, tačiau šis stygius ypač išryškėjo nuo 2018 m. rugsėjo 1 d., pasikeitus Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo nuostatoms. Juose numatyta, kad lėšas ugdymo procesui organizuoti ir valdyti bei švietimo pagalbai mokyklose ir pedagoginę psichologinę pagalbą teikiančiose įstaigose (darbo užmokesčiui mokėti, paslaugoms, susijusioms su psichologine, specialiąja pedagogine, specialiąja ir socialine pedagogine pagalba, taip pat mokyklos bibliotekos darbuotojams išlaikyti) skiriamos savivaldybėms (iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. šios lėšos buvo skiriamos ugdymo įstaigoms). Iki 2018 m. rugpjūčio 31d. trūkstamos lėšos švietimo pagalbai finansuoti buvo dengiamas iš ugdymo planui skirų lėšų ir iš savivaldybėms skirtų 6 (7) proc. mokinio krepšelio lėšų. Informaciją pateikusios savivaldybės teigia, kad vadovaujantis Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo nuostatomis, 2019 m. Švietimo pagalbos mokiniui ir pedagoginei psichologinei pagalbai turimų etatų išlaikymui finansuoti trūks per 16,6 mln. EUR ir šio stygiaus negalės padengti iš perskirstymui skirtų 2 proc. lėšų. Savivaldybės ieško galimybių kaip spręsti šią problemą, o kai kurios jau ruošiasi atleisti ŠP specialistus. Atsižvelgdami į tai, prašome 2019 m. biudžete papildomai skirti 16,6 mln. EUR švietimo pagalbos mokyklose ir pedagoginės psichologinė pagalbos specialistų etatams finansuoti.	Svarstyti Vyriausybei
5.	Vilkijos Šv. Jurgio parapija, 2018-11-07				Maloniai Jūsų prašome, iš Lietuvos valstybės biudžeto skirti lėšų, Vilkijos Šv. Jurgio bažnyčios grindų kapitaliniam    remontui (Bažnyčios g. 19, Vilkija,  Kauno r.). Bažnyčios grindys yra avarinės būklės, kadangi grindis ardo „parazitinis medienos grybas“ . Šis vešintis grybas, kenkia taip pat ir bažnyčios mūrinėms sienoms. Vilkijos bažnyčioje telkiasi daug tikinčiųjų bendroms pamaldoms, teikiami sakramentai, vyksta laidotuvių apeigos. Glaudžiai bendradarbiaujant su Vilkijos kultūros centru, kuris neturi didesniems renginiams skirtų patalpų, bažnyčioje vyksta bendrai organizuojami, visuomeniniai kultūriniai renginiai, bei tautinės tradicinės šventės. Tačiau, dėl grindų kritinės būklės, Vilkijos šv. Jurgio bažnyčioje sudėtinga saugiai vykdyti ne tik kultūrines,  menines ir dvasines veiklas, bet ir atlikti bažnyčiai privalomas funkcijas. Tad labai prašome Jūsų finansinės pagalbos remontuojant Vilkijos Šv. Jurgio bažnyčią, šiais metais švenčiančią šimto dešimties metų bažnyčios pašventinimo sukaktį. Nuoširdžiai dėkojame!	Svarstyti Vyriausybei
6.	Lietuvos pensininkų sąjunga BOČIAI, Neįgaliųjų draugijos, 2018-10-05				Prašymas dėl Šventosios beždžionių tilto Mes, pagyvenusieji ir neįgalieji žmonės daug metų susiduriame su problema Šventosios mieste patekti prie jūros per beždžionių tiltą. Jis yra labai siauras, nuolat stringa ir negali prasilenkti neįgalieji su vežimėliais ir motinos su vaikų vežimėliais. Nuolat konfliktuoja žmonės, nes laukti tenka po 30 min., o neįgalieji turi atbuli grįžti jei susiduria iš abiejų pusių. Jaunimas nesaugiai keliauja turėklais. Nuolat vyksta nervų karas, kainuojantis pagyvenusiųjų sveikatą, o ne normalų poilsį prie jūros. Mums siūlė naudotis kitu betoniniu tiltu, bet neįgaliesiems, o ypač ligoniams su vaikštynėm ir ramentais po  insultų tas tiltas nepasiekiamas, tikrai yra per toli. Šiais laikais atliekami grandioziniai darbai ir pakeitimai, todėl labai prašome išspręsti problemą ir surasti lėšų Lietuvos žmonėms. Jeigu buvo rasta 4 milijonai paukščiuko išsaugojimui, tai Lietuvos žmonių gerovei galima rasti ir skirti lėšų. Gal atsirastų verslininkų paremsiančių projektą, nes ir jų artimieji naudojasi šiuo tiltu. Tikimės , kad mūsų prašymas bus išgirstas, neatidėliojant sprendžiamas, kad 2019 metais situacija jau būtų pasikeitusi.	Svarstyti Vyriausybei
7.	Žemės ūkio rūmai, 2018-11-13				DĖL VALSTYBĖS BIUDŽETO PROJEKTE 2019 M. NUMATOMŲ SKIRTI ŽEMĖS ŪKIO SEKTORIUI LĖŠŲ 2018 m. spalio 29 d. Žemės ūkio rūmų Taryba, išnagrinėjusi 2019 metų valstybės biudžeto projektą (toliau – Biudžeto projektas), taip pat suprasdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsipareigojimus kitoms socialiai jautrioms sritims (pensininkams, pedagogams, šeimoms su nepilnamečiais vaikas ir t. t.) siūlo išlaikyti dabartinį valstybės biudžeto visai žemės ūkio sričiai lygį – 1082,3 mln. Eur. Taryba neigiamai vertina Biudžeto projekte pateiktą siūlymą 9 proc. mažinti finansavimą visai žemės ūkio sričiai. Taryba, įvertinusi visas aplinkybes, siūlo atstatyto iki 2018 m. lygio žemės ūkio sektoriui biudžeto dalį skirti pačioms opiausioms sritims, kurioms neskyrus minimaliai reikalingų lėšų sumų, pasekmės būtų skaudžios ne tik žemės ūkio sektoriui, bet ir visai valstybei: 1. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau - VMVT) funkcijų vykdymui 2019 metais užtikrinti finansavimo lygį ne mažesnį kaip 2018 metais. Nuo 2008 m. iki 2018 m. VMVT papildomai buvo perduota net 18 naujų (padidėjo nuo 23 iki 45) kitų institucijų vykdytų kontrolės funkcijų, kurių vykdymui VMVT papildomai asignavimų nebuvo skirta, o asignavimai iš nacionalinio biudžeto nuo 2008 m. iki 2018 m. VMVT buvo sumažinti 4,6 mln. Eur arba 17 proc.; pagrindinę asignavimų dalį (17,2 mln. Eur arba 80 proc.) sudaro darbo užmokesčio fondas (1341 pareigybių išlaikymui). Vertinant grėsmę, kad afrikinio kiaulių maro (toliau – AKM) liga gali padengti visą Lietuvos teritoriją, be to pasireiškia ir naujų ligų (paukščių gripo, mėlynojo liežuvio ir gumbelinės ir kt.) grėsmės, VMVT turi ne tik likviduoti AKM ir naujų ligų padarinius, bet ir taikyti prevencines priemones, užkertančias kelią jų plitimui, todėl asignavimų VMVT mažinimas 2019 metais kelia realią grėsmę, kad VMVT negalės užtikrinti ES ir nacionaliniais teisės aktais numatytų kontrolės programų dėl maisto saugos bei Gyvūnų užkrečiamųjų ligų programos įgyvendinimo. 2. Žemės ūkio ministerijai papildomai skirti 2 mln. Eur AKM prevencijos priemonėms, susijusioms su smulkių ūkių aprūpinimu biosaugos priemonėmis ir kitų gyvūnų įsigijimu atsisakant laikyti kiaules. Vertinant grėsmę, kad afrikinio kiaulių maro (toliau – AKM) liga gali padengti visą Lietuvos teritoriją, ypač svarbu taikyti prevencines priemones, užkertančias kelią jos plitimui, nes: · neišsaugojus AKM regionalizacijos arba ligai išplitus į neužkrėstas šalies teritorijas, kiaulių augintojų ir mėsos perdirbėjų patiriami nuostoliai būtų milžiniški, be to, kiltų reali grėsmė eksporto rinkų mažėjimui; · ligai patekus į komercinius kiaulių kompleksus, valstybės biudžetas dėl susidariusių nuostolių kompensavimo privalės skirti dideles pinigų sumas (stambiam kiaulių kompleksui tai gali siekti net iki 2-3 mln. eurų); · dėl AKM pasireiškimo komerciniuose kompleksuose nutraukus veiklą būtų atleista daug darbuotojų, kas turėtų neigiamos įtakos nedarbo lygio mažinimui, socialinių problemų sprendimui ir regionų plėtrai; · be to, į valstybės biudžetą būtų surenkama mažiau visų rūšių mokesčių. 3. Skirti 30 mln. eurų melioracijos sistemų gyvybingumo palaikymui. Melioracijos turto vertė mūsų Respublikoje kasmet sparčiai mažėja. Per metus ji sumažėja apie 20 mln. eurų. Tūkstančiai melioracijos statinių baigia susiamortizuoti ir sunykti. Vidutinis visų melioracijos statinių nusidėvėjimas jau priartėjo prie 70 proc., o atskirų statinių grupių jis dar didesnis (72 – 86 proc.). Iš 2,5 mln. ha nusausintų žemės ūkio naudmenų 2,0 mln. ha drenažo būklė yra kritiška. Jos pagerinimui esamų priežiūros ir remonto priemonių jau nepakanka, nes apie 50 proc. drenažo yra uždumblėję 40 procentų ir daugiau jų skersmens. Vandeningais metais ar laikotarpiais toks drenažas nebepajėgia laiku ir tinkamai surinkti ir nuleisti reikiamą vandens kiekį, dėl to laukuose ilgą laiką telkšo balos, išmirksta ir žūva pasėliai. Akivaizdus pavyzdys - 2017 m. ruduo, kada žemdirbiai patyrė 167 mln. eurų nuostolių. Siekiant išvengti tokių nuostolių bei tinkamai prižiūrėti valstybės turtą, būtina kasmet valstybės melioracijos statinių eksploatavimui skirti iš valstybės biudžeto 30 – 50 mln. eurų. 4. Padidinti Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonės „Investicijos į materialų turtą“ bendro finansavimo lygį iki 25 proc., šias lėšas planuojant 2019 – 2022 m. Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarime Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“ (toliau – Planas), numatytas Vyriausybės ambicingas tikslas – iki 2020 m. padidinti bendrosios žemės ūkio produkcijos vertę iki 1100 Eur, tenkančią 1 ha naudojamų žemės ūkio naudmenų bei nuo 764,4 Eur iki 1100 Eur padidinti vidutines kaimo gyventojo pinigines pajamas per mėn., tenkančias 1 namų ūkiui. Pažymėtina, kad investicinėms KPP priemonėms numatytas biudžetas yra beveik išnaudotas. Todėl, siekiant, kad didėtų smulkių ir vidutinių ūkių veiklos pajamingumas ir konkurencingumas, būtina padidinti KPP priemonių bendrą asignavimų paketą. 5. skirti finansinę pagalbą dėl šių ir praėjusių metų sudėtingų hidrometeorologinių sąlygų į kritinę finansinę padėtį pakliuvusiems Lietuvos žemdirbiams.	Svarstyti Vyriausybei

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos bankas,

2018-11-07

Remdamiesi Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, teikiame išvadą dėl numatomų Lietuvos Respublikos 2019 m. valstybės biudžeto, savivaldybių, valstybinio socialinio draudimo fondo ir privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių galimo poveikio pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui, išskirtinį dėmesį skirdami išoriniam ūkio subalansuotumui bei ilgalaikiam valdžios sektoriaus finansų tvarumui. Vertinimas atliktas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. Lietuvos Respublikos Seimui pateiktu Lietuvos Respublikos 2019 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu ir kita su juo susijusia informacija (toliau – projektai)[1].

Lietuvos banko vertinimu, projektuose formuojamas 2019 m. valdžios sektoriaus balansas nekelia nepasitikėjimo finansų sistemos stabilumu rizikos, o poveikis kainų raidai bus ribotas – 2019–2020 m. vidutinę metinę infliaciją kasmet didins apie 0,1–0,3 proc. punkto.

Projektuose teigiama, kad 2019 m. formuojami valdžios sektoriaus rodikliai nepažeidžia Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo (FSĮKĮ) nuostatų, o numatoma vykdyti fiskalinė politika ekonomikos ciklo atžvilgiu 2019 m. bus neutrali. Tačiau projektuose naudojami produkcijos atotrūkio nuo potencialiojo jos lygio įverčiai 2019–2020 m. yra gerokai mažesni, palyginti su Lietuvos banko ar Europos Komisijos įverčiais. Todėl kyla rimtų abejonių, ar projektai atitinka FSĮKĮ nuostatas, taip pat, ar 2019 m. planuojama fiskalinė politika nebus prociklinė.

Projektuose nurodoma, kad produkcijos atotrūkis nuo potencialiojo jos lygio 2018–2020 m. sudarys atitinkamai 2,4, 1,5 ir 0,7 proc. BVP. Atkreipiame dėmesį, kad šie įverčiai, išskyrus 2018 m., yra mažesni, palyginti su 2018 m. Stabilumo programoje planuotais dydžiais (planuota atitinkamai 2,4, 1,8 ir 1,0 % BVP). Be to, Lietuvos banko ir Europos Komisijos vertinimai rodo gerokai stipriau „įšilusią“ Lietuvos ekonomiką. Lietuvos banko vertinimu, produkcijos atotrūkis nuo potencialo 2018–2020 m. sudaro atitinkamai 2,8, 2,4 ir 2,2 proc. BVP, o 2018 m. gegužės mėn. Europos Komisijos prognozėse nurodoma, kad 2018–2019 m. produkcijos atotrūkis sudaro atitinkamai 2,7 ir 2,2 proc. BVP. Pagrindinė priežastis, kodėl Lietuvos banko ir Europos Komisijos produkcijos atotrūkio įverčiai yra didesni, nei nurodomi projektuose, yra šiuo metu stebimi disbalansai darbo rinkoje: stipriai sumažėjęs nedarbo lygis, sparčiau kylantis vidutinis darbo užmokestis, vis daugiau ekonomikos sektorių jaučiamas darbuotojų trūkumas. Manome, kad darbo rinkos disbalansai artimiausiu metu neišnyks, todėl produkcijos atotrūkis nuo potencialo bus reikšmingai teigiamas.

Atkreipiame dėmesį, kad 2019 m. projektuose taip pat nurodoma, kad disbalansas darbo rinkoje tebebus gana didelis, nes prognozuojama, kad darbo užmokesčio augimas yra spartus ir sulėtėja gana nedaug (nuo 9,2 proc. 2018 m. iki 5,6 proc. 2021 m.). Tačiau 2018–2021 m. prognozuojamas produkcijos atotrūkis gerokai sumažėja ir beveik išnyksta – nuo 2,4 proc. BVP (2018 m.) iki 0,2 proc. BVP (2021 m.)).

Remiantis projektuose pateikta informacija ir struktūrinio valdžios sektoriaus balanso skaičiavimams taikant Lietuvos banko produkcijos atotrūkio nuo potencialo įverčius, matyti, kad 2019 m. projektai netenkina FSĮKĮ įtvirtintos perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės. Projektuose teigiama, kad formuojamas 2019 m. valdžios sektoriaus struktūrinis balansas tenkins FSĮKĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą perteklinio valdžios sektoriaus taisyklę, nes 2019 m. sudarys –0,2 proc. BVP ir bus 0,1 proc. punkto geresnis, palyginti su 2018 m. Tačiau struktūrinio valdžios sektoriaus balanso apskaičiavimui taikant Lietuvos banko produkcijos atotrūkio nuo potencialo įverčius matyti, kad struktūrinis deficitas 2019 m. nepagerėja, o 0,1 proc. punkto pablogėja.

Manome, kad valdžios sektoriaus balansas 2019 m. bus gerokai prastesnis, nei planuojama projektuose. Juose nurodoma, kad formuojamas valdžios sektoriaus balansas 2019 m. bus perteklinis ir sudarys 0,4 proc. BVP. Tačiau reikšminga numatomo pertekliaus dalis grindžiama papildomomis pajamomis dėl geresnio mokesčių administravimo (220 mln. Eur arba 0,5 % BVP), kartu nepateikiant įtikinamų priemonių, užtikrinančių, kad papildomos pajamos bus tikrai surinktos. Be to, eliminavus su administravimo pagerinimu susijusias pajamas ir atsižvelgus į tikėtiną pajamų surinkimą 2018 m., pajamos iš PVM ir pelno mokesčių 2019 m. gali būti mažesnės nei planuojama, nes pajamos iš šių mokesčių prognozėse auga sparčiau negu šių mokesčių bazės (galutinio vartojimo išlaidos ir nominalusis BVP).

Eliminavus su administravimo pagerinimu susijusias pajamas ir valdžios sektoriaus pagal ciklą pakoreguoto pirminio balanso skaičiavimams taikant Lietuvos banko produkcijos atotrūkio nuo potencialo įverčius, matyti, kad 2019 m. planuojama vykdyti prociklinę fiskalinę politiką. Pagal projektuose pateiktą apibrėžimą, fiskalinė politika laikoma neutralia, jeigu valdžios sektoriaus pagal ciklą pakoreguoto pirminio balanso pokytis proc. punktais patenka į uždarąjį intervalą nuo –0,2 iki 0,2. Projektuose teigiama, kad 2019 m. planuojama vykdyti neutralią fiskalinę politiką, nes pirminio pagal ciklą koreguoto valdžios sektoriaus balanso pokytis 2019 m. sudaro 0,1 proc. punkto. Tačiau eliminavus su administravimo pagerinimu susijusias pajamas ir pagal ciklą pakoreguoto valdžios sektoriaus pirminio balanso skaičiavimams taikant Lietuvos banko produkcijos atotrūkio nuo potencialo įverčius, matyti, kad pagal ciklą pakoreguoto valdžios sektoriaus pirminio balanso pokytis 2019 m. sudaro –0,5 proc. punkto, t.y. pirminis pagal ciklą pakoreguotas balansas blogėja daug stipriau ir yra prociklinės, o ne neutralios fiskalinės politikos išraiška.

Be to, projektuose formuojami nominalieji valdžios sektoriaus balanso rodikliai 2019–2021 m. sudaro atitinkamai 0,4, 0,2 ir 0,1 proc. BVP ir yra gerokai prastesni, palyginti su 2018 m. Stabilumo programoje planuotais dydžiais (planuota atitinkamai 0,6, 0,6 ir 0,3 % BVP). Tačiau projektuose numatoma ekonomikos plėtra 2019–2021 m. yra netgi šiek tiek palankesnė nei 2018 m. Stabilumo programoje (prognozuojami realiojo BVP augimo tempai yra tokie patys, tačiau nominalusis BVP didėja sparčiau). Todėl, esant infliacinėms tendencijoms palankesnei makroekonominei aplinkai, bloginami nominalieji valdžios sektoriaus balansai laikytini dar viena prociklinės fiskalinės politikos išraiška.

Nors 2019 m. planuojama pasiskolinti 3,2 mlrd. Eur, tačiau didžioji šių lėšų dalis bus skiriama esamai skolai grąžinti, todėl toks skolinamasis reikšmingos įtakos šalies finansų sistemos stabilumui neturės. Apie 70 proc. pasiskolintų lėšų bus skirta obligacijoms 2020 m. vasario mėn. išpirkti (1,3 mlrd. Eur) ir kitoms skoloms grąžinti (0,9 mlrd. Eur). Be to, esant mažoms palūkanų normoms, toks refinansavimas turėtų sumažinti ateities skolos tvarkymo sąnaudas. Taigi, nors bendra valdžios skola ir padidės, vis dėlto, manytina, kad šis papildomas skolinimasis nesukels reikšmingų grėsmių pasitikėjimui šalies finansų sistemos stabilumu.

Norėtume atkreipti dėmesį, kad valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis 2019 m. pabaigoje sudarys apie 38 proc. ir tebebus reikšmingai didesnis nei prieš 2009 m. ekonomikos sunkmetį stebėtas dydis (2008 m. – 14,6 %). Todėl manome, kad būtina aktyviau pasinaudoti šiuo metu stebimo ekonomikos pakilimo teikiamomis galimybėmis ir gerokai sparčiau mažinti skolos ir BVP santykį.

Projektuose numatyti planai didinti finansavimą savivaldos institucijoms ir toliau palaikyti griežtą jų skolinimosi kontrolę finansinio stabilumo kontekste vertintini teigiamai. Nors savivaldybių biudžetams tenkanti surinkto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis mažinama nuo 82,82 iki 46,79 proc., piniginės įplaukos į savivaldybių biudžetus 2019 m. padidės dėl didesnės GPM mokestinės bazės (sujungus socialinio draudimo įmokas) ir augančios šalies ekonomikos. Palyginti su 2018 m., savivaldybių pajamos iš GPM 2019 m. turėtų padidėti apie 30 mln. Eur. Reikšmingai padidintos ir specialiosios tikslinės dotacijos (11,7 %). Be to, ir toliau bus palaikoma griežta savivaldos institucijų skolinimosi politika. Savivaldybių skolos limitas bus toks pat kaip ir 2018 m. (Vilniaus m. – 85 % prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų, visų kitų savivaldybių – 60 %). Savivaldybių įsipareigojimai pagal garantijas dėl jų valdomų įmonių prisiimtų finansinių įsipareigojimų negalės viršyti 10 proc. prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų, o savivaldybių mokėtinos sumos (išskyrus sumas paskoloms grąžinti) 2019 m. pabaigoje negalės būti didesnės nei 2019 m. pradžioje. Tokie patys apribojimai buvo numatyti ir 2018 m. biudžete.

Kainų raidai Lietuvoje poveikį turės 2018 m. birželio 30 d. ir liepos 4 d. priimti valstybinio socialinio draudimo, pensijų kaupimo bei mokesčių sistemos pakeitimai ir šie projektuose numatyti diskretūs sprendimai: išmokų vaikams didinimas, didesnė kompensacija dirbantiesiems valdžios sektoriuje, apmokestinimo tvarkos pakeitimas savarankiškai dirbantiesiems ir kt. Projektuose planuojami ir jau priimti pakeitimai vidutinę metinę infliaciją 2019 m. turėtų didinti apie 0,1, o 2020 m. – apie 0,3 proc. punkto. Vidutinei metinei infliacijai poveikį turės šie sprendimai:

a) išmokos vaikams. Nuo 2019 m. siūloma tikslines išmokas vaikams padidinti nuo 30 iki 50 Eur;

b) atlygis darbuotojams. Jis 2019 m. didės dėl kelių sprendimų: 1) 2019 m. sausio mėn. nuo 400 iki 430 Eur padidės minimalioji mėnesinė alga; 2) nuo 2019 m. didinamas darbo užmokestis valdžios sektoriaus darbuotojams (dėl pareiginės algos bazinio dydžio didinimo ir kitų vienkartinių sprendimų);

c) akcizų didinimas. Nuo 2019 m. kovo 1 d. didinami akcizų tarifai tabako produktams;

d) GPM pakeitimai. Nuo 2019 m. didinamas neapmokestinamas pajamų dydis (NPD), 1 proc. punktu mažinamas GPM tarifas, nustatomas 20 proc. GPM tarifas kitų pajamų daliai, viršijančiai 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), įvedamas 27 proc. GPM tarifas 120 VDU viršijančiai darbo pajamų daliai;

e) socialinio draudimo sistemos pakeitimai. Nuo 2019 m. nustatoma maksimali socialinio draudimo įmokų riba, 0,55 proc. punkto sumažinamas apdraustojo valstybinio socialinio draudimo tarifas, didinamos šalpos pensijos, įvedamos „pensijos priemokos“.

f) pensijų kaupimo pakeitimai. Nuo 2019 m. didinama asmens įmoka į II pakopos pensijų kaupimo fondus, įvedamas aktyvesnis dalyvių įtraukimas į papildomą pensijų kaupimą.

g) kiti pakeitimai. Nuo 2019 m. keičiama apmokestinimo tvarka savarankiškai dirbantiesiems, didinamos pensijos pareigūnams, numatoma finansinių paskatų ir paslaugų šeimoms plėtra, didesnės Ilgalaikio darbo išmokų fondo išmokos darbuotojams, socialinių išmokų bazinių dydžių didinimas.

Šie sprendimai gyventojų disponuojamąsias pajamas iš viso padidintų apie 531 mln. Eur. Makroekonominiu požiūriu individualūs priemonių poveikiai infliacijai yra maži, todėl pateiktas suminis poveikio vertinimas.

Vyriausybės planai atsisakyti auklių paslaugų, statybos darbų ir transporto priemonių remonto verslo liudijimų – sveikintinas sprendimas, tačiau tai neturėtų būti šios krypties pertvarkų pabaiga. Lietuvos banko ekonomistai yra atlikę skaičiavimus^[2], kurie parodė Lietuvoje tarp gausių verslo formų egzistuojančius reikšmingus mokestinius skirtumus. Ypač reikšmingai besiskirianti verslo formų mokestinė našta sudaro mokestinio arbitražo galimybes. Tad dažnu atveju gali susiklostyti situacija, kai panašų ar identišką darbą savarankiškai dirbantis asmuo sumoka gerokai mažiau mokesčių, nors jo pajamos gali būti net gerokai didesnės nei dirbančiojo pagal darbo sutartį.

Svarstyti Vyriausybei

2.

Valstybės kontrolė,

2018-11-08 NR. BP-6

Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad struktūrinio postūmio užduotis ir jų gaires likusiais vidutinio laikotarpio metais Vyriausybė siūlo Seimui ir Seimas jas nustato tik tiems metams, prieš kuriuos faktinis arba numatomas struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas yra didesnis arba faktinis ar numatomas struktūrinis valdžios sektoriaus perteklius yra mažesnis negu vidutinio laikotarpio tikslas.

Lietuvos Respublikos 2019 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto apžvalgoje Vyriausybė nurodė, kad 2018 m. numatomas 0,4 proc. BVP struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas yra mažesnis už vidutinio laikotarpio tikslą, todėl struktūrinio postūmio užduotis nebuvo nustatyta.

Fiskalinės institucijos vertinimu, numatomas 2018 m. struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas sudarys 0,5 proc. BVP ir bus mažesnis už vidutinio laikotarpio tikslą (1 proc. BVP deficitą), todėl, rengiant Lietuvos Respublikos 2019 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, struktūrinio postūmio užduotis pagrįstai nenustatyta.

Fiskalinė institucija, atlikdama Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytų taisyklių laikymosi stebėseną ir remdamasi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nepriklausomoms fiskalinėms institucijoms rekomenduojamais principais, atliko 2019 m. valdžios sektoriaus finansinių rodiklių vertinimą ir teikia Seimui savo nuomonę.

Valdžios sektoriui priskiriami biudžetai turi būti sudaromi laikantis nacionalinių taisyklių ir Europos Sąjungos taisyklių, kurios taikomos Lietuvai kaip euro zonos narei. Nacionalinėmis fiskalinės drausmės taisyklėmis siekiama skolos tvarumo ir ekonomikos stabilizavimo. Ekonomikos stabilizavimas vykdant anticiklinę fiskalinę politiką būtinas tam, kad būtų išvengta ekonomikos perkaitimo ir vėliau einančio nuosmukio ciklų. Gerais laikais suformavus pakankamą fiskalinę erdvę, nuosmukio metu galima būtų vykdyti ne prociklinį konsolidavimą, o neutralią fiskalinę politiką ar net anticiklinį skatinimą.

Dėl biudžeto valdysenos sistemos

1. Fiskalinė institucija 2017 m, rudenį atkreipė Vyriausybės dėmesį, kad pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos gerąją praktiką kartu su valdžios sektoriaus biudžetų projektais turėtų būti parengiamas ir vadinamasis  biudžetas piliečiams – dokumentas, kuriame glaustai, ne specialistams suprantama kalba, yra pateikiama informacija apie biudžetą.

2. Vyriausybė pirmą kartą kartu su  2019 m. valdžios sektoriaus biudžetų projektais pateikė piliečiams skirtą biudžetą – dokumentą 2019 m. biudžetas glaustai. Tai vienas iš svarbių Vyriausybės vykdomos biudžeto sistemos pertvarkos elementų, didinančių biudžeto sistemos skaidrumą, atskaitingumą, priežiūrą ir įsitraukimą. Siekiant esminio šio pertvarkos elemento poveikio, Vyriausybė turi atitinkamai užtikrinti jo sklaidą.

3. Derybose dėl 2019-2021 m. valstybės biudžeto asignavimų  Vyriausybė taikė tam tikrą išlaidų peržiūrą, kurios tikslas buvo sutaupyti valdžios sektoriaus išlaidas ir jas skirti Vyriausybės prioritetams įgyvendinti. Siūlytina šį procesą toliau tobulinti, siekiant, kad jis atitiktų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybių  gerąją praktiką, išlaidų peržiūros tikslas yra užtikrinti, kad visos išlaidos atitiktų efektyvumo, veiksmingumo, tvarumo ir poveikio principus. Išlaidų peržiūros proceso metu parengta analizė ir rezultatai yra prieinami visuomenei.

Dėl Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytų fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi

4. Vyriausybės vertinimu, suplanuoti 2019 m. valdžios sektoriaus finansiniai rodikliai užtikrins neutralią fiskalinę politiką. Fiskalinės institucijos vertinimu, Lietuvos fiskalinė politika gerina kryptį, tačiau išliks prociklinė: formuojama fiskalinė erdvė nepakankama tam, kad nuosmukio metu būtų galima vykdyti anticiklinį ekonomikos skatinimą ar bent neutralią fiskalinę politiką.

5. Remiantis fiskalinės institucijos interim valdžios sektoriaus rodiklių vertinimu, tikėtina, kad 2018 m. nebus užtikrintas perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės laikymasis ir pasitvirtins 2017 m. rudenį daryta išvada, kad, rengiant 2018 m. valdžios sektoriaus biudžetų projektus, turėjo būti taikoma išlaidų augimo ribojimo taisyklė.

6. Vyriausybės vertinimu  2019 m. bus laikomasi perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės. Vyriausybė 2019 m. projektuoja 0,3 proc. BVP dydžio struktūrinį valdžios sektoriaus deficitą, t.y. 0,1 proc. BVP mažesnį, negu yra numatomas 2018 m. (0,4 proc. BVP).

Fiskalinės institucijos ex-ante vertinimu, yra rizika, kad 2019 m. bus nesilaikoma perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės. Pastaroji taisyklė reikalauja, kad 2019 m. struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas mažėtų bent 0,1 proc. p. BVP lyginant su numatomu 2018 m. struktūriniu valdžios sektoriaus deficitu. 2019 m. struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas, lyginant su 2018 m., auga 0,4 proc. BVP ir sudaro 0,9 proc. BVP. Vertinimų skirtumą lemia Finansų ministerijos ir fiskalinės institucijos produkcijos atotrūkio nuo potencialo skirtingas 2019 m. įvertis bei 2018-2019 m. projektuojami valdžios sektoriaus balanso rodiklio dydžiai.

7. Fiskalinė institucija, kaip ir 2017 m. rudenį, pažymi, kad. tvirtindama ekonominės raidos scenarijų, nevertina Vyriausybės apskaičiuoto produkcijos atotrūkio nuo potencialo dydžio, nes šis rodiklis paskelbiamas po ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo. Produkcijos atotrūkio nuo potencialo dydis daro reikšmingą įtaką išvadai dėl perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės laikymosi. Kitų Europos Sąjungos valstybių fiskalinės institucijos tvirtindamos ekonominės raidos scenarijų, kartu tvirtina ir produkcijos atotrūkio nuo potencialo dydį. Papildžius ekonominės raidos scenarijaus tvirtinamų rodiklių sąrašą šiuo rodikliu, sumažėtų perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės laikymosi vertinimo skirtumai.

8. Išskyrus nuomonę dėl perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės 2019 m. valdžios sektoriaus biudžetų projektai sudaryti laikantis kitų Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytų fiskalinės drausmės taisyklių.

9. Pagal suplanuotus 2019 m. valdžios sektoriaus biudžetų projektus nėra erdvės prisiimti daugiau įsipareigojimų, didinančių išlaidas ar mažinančių pajamas. Jei būtų prisiimami papildomi ilgalaikiai įsipareigojimai, tai jie turėtų būti kompensuojami naujomis priemonėmis, užtikrinančiomis ilgalaikį tvarų pajamų šaltinį.

Dėl valstybės skolos

10. Dėl 2019 m. valstybės biudžeto deficito, siekiančio apie 800 mln. eurų, nominali valstybės skola atitinkamai didės.  2019 m. valdžios sektoriaus perviršis nemažins valstybės skolos, bet jį planuojama kaupti rezervuose. Santykinė, procentais BVP išreikšta, skola išliks stabili dėl palankaus ekonomikos augimo ir žemos palūkanų normos skirtumo – automatinės skolos dinamikos.

11. Būtina apsispręsti, kokio dydžio minimalų fiskalinį rezervą Lietuva turi sukaupti ir (ar) kiek ciklinių pajamų skirti skolai mažinti. Fiskalinė institucija, kaip ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, pabrėžia optimalios skolos lygio, fiskalinės erdvės apsibrėžimo bei veiksmų jai sukurti reikalingumą.

12. Fiskalinė institucija sudarė viešųjų finansų fiskalinių rizikų kokybinį analizės įrenginį – fiskalinių rizikų švieslentę. 2017-2019 m. dauguma makroekonominių rodiklių rodo žemą fiskalinės rizikos lygį, tačiau augantis struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas ir žemas sukauptų lėšų Rezerviniame (stabilizavimo) fonde lygis signalizuoja atitinkamai vidutinę ir aukštą riziką.

Šią išvadą pagrindžianti analizė pateikta ataskaitoje 2019 m. valdžios sektoriaus finansinių rodiklių vertinimas, kuri kartu su išvada teikiama Seimui.

Svarstyti Vyriausybei

3.

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija,

2018-11-12

DĖL 2019 METŲ ASIGNAVIMŲ SEIMO

KANCELIARIJAI

Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymo projekte Nr. XIIIP-2715 (toliau – Įstatymo projektas) Seimo kanceliarijai numatyti valstybės biudžeto asignavimai – 30 783 tūkst. Eur.

Siekiant užtikrinti sklandų Lietuvos Respublikos Seimo ir Seimo kanceliarijos darbą ir Seimo pavasario sesijos pabaigoje priimtų įstatymų, reglamentuojančių valstybės tarnybą ir darbo užmokesčio apmokestinimą, įgyvendinimą, Seimo kanceliarijos 2019 m. asignavimų poreikis yra 35 075 tūkst. Eur, t. y. 4 292 tūkst. Eur daugiau, negu numatyta Įstatymo projekte.

Pažymime, kad Lietuvos Respublikos Seimo valdyba 2018 m. liepos 26 d. posėdyje pritarė Seimo kanceliarijos 2019 m. asignavimų projektui ir papildomam asignavimų poreikiui, kuris būtų skiriamas šioms reikmėms:

– 3 727 tūkst. Eur Seimo kanceliarijos politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui ir su juo susijusiems mokesčiams mokėti, įgyvendinant Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo naują redakciją, įsigaliosiančią 2019 m. sausio 1 d. (skaičiavimai pridedami).

– 565 tūkst. Eur Lietuvos Respublikos Seimo statuto 15³ straipsnio 1, 2, 3 ir 7 dalių nuostatoms, kuriose patvirtinti dydžiai, susiję su šalies vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu (toliau – VMDU), įgyvendinti. Nuo 2019 m., sujungus darbuotojo ir darbdavio mokamus mokesčius, VMDU padidės 28,9 proc., todėl atitinkamai didėja Seimo Pirmininko ir jo pavaduotojų reprezentacijai bei Seimo narių, Seimo frakcijų parlamentinei veiklai skiriamos lėšos (skaičiavimai pridedami).

Svarstant Įstatymo projektą Seimo Biudžeto ir finansų komitete, prašome atsižvelgti į aukščiau nurodytą ir Seimo kanceliarijos veiklai būtiną asignavimų poreikį.

PRIDEDAMA:

1. Papildomas asignavimų poreikis Seimo kanceliarijos politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui 2019 m., 1 lapas.

2. Papildomas asignavimų poreikis Seimo statuto 15³ straipsnio nuostatoms įgyvendinti 2019 m., 1 lapas.

Svarstyti Vyriausybei

4.

Vilniaus Gedimino technikos universitetas,

2018-11-05

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 159 patvirtino Aviacijos specialistų rengimo ir mokomosios bazės atnaujinimo 2008-2013 metų programą (toliau - Programa). Ją vykdant 2008 m. Lietuvos kariuomenė perdavė Vilniaus Gedimino technikos universitetui (toliau - VGTU) mokomiesiems skrydžiams organizuoti Kyviškėse aerodromą su statiniais. Jame rengiami, kelia kvalifikaciją Lietuvos Respublikos krašto apsaugos bei vidaus reikalų ministerijų struktūrų, civilinės aviacijos specialistai.

Aerodrome taip pat organizuojami bepiločių orlaivių tyrimai ir testai, taip pat VšĮ „Investuok Lietuvoje“

aerodromą vertina kaip unikalią infrastruktūrą, kuri gali būti reikšminga pritraukiant autonominių automobilių ir bepiločių orlaivių srityje dirbančių įmonių tyrimų ir gamybos centrus. Šis aerodromas Susiekimo ministerijos inicijuotos studijos duomenimis yra arčiausiai sostinės bei vienas iš 6 tinkamiausių, perspektyviausių aerodromų Lietuvoje mokymo, oro turizmo ir sporto, remonto ir gamybos paslaugoms plėtoti.

Turėdamas aerodromą, VGTU pagal Europos aviacijos saugos agentūros EASA reikalavimus privalo jį sertifikuoti Civilinės aviacijos administracijoje, atsako už aerodromo būklę bei skrydžių saugos reikalavimų įgyvendinimą. 2013 m. patvirtintas Kyviškių aerodromo žemės sklypo sanitarinių apsaugos zonų nustatymo specialusis planas. 2015 m. Valstybės investicijų programos lėšomis (289,62 tūkst. Eur) atliktas Kyviškių skrydžių praktinio mokymo bazės lėktuvų kilimo ir tūpimo 540 m ilgio ir 23 m pločio tako kapitalinis remontas, tapęs Lietuvos pramonininkų konfederacijos iniciatyva organizuoto konkurso „Lietuvos

metų gaminys - 2016“ statybos ir statybinių medžiagų pramonės grupėje nugalėtoju.

Šiuo metu ypač didelį rūpestį kelia prasta lėktuvų riedėjimo takų ir perono būklė. Jau 2013 m. atliktų dangų konstrukcijų tyrimų išvadose pažymima, kad nustatytos įvairios pažaidos: plyšių tinklas, dangos irimas, išilginiai plyšiai, skersiniai plyšiai, duobės, dangos konstrukcijos deformacijos (nusėdimas) bei degradacijos požymiai dėl kurių yra nuolat apgadinami lėktuvai. Per praėjusius metus dangų būklė dar labiau pablogėjo, [vertinus ankstesnių metų analogiškų statybų kainas, planuojama kapitalinio remonto kaina - 410,0 tūkst. Eur. Rangovas privalėtų atlikti inžinerinius tyrinėjimus (patikslinti anksčiau darytus), parengti techninį darbo projektą, suremontuoti 14 000 kv. m aerodromo dangų.

Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, kad liko  neįgyvendinta prieš dešimtmetį patvirtintoje Programoje didžioji dalis numatytų priemonių, o aerodromas prašome Jūsų paramos dėl 410,0 tūkst. Eur skyrimo 2018 m. Valstybės investicijų programoje VGTU Antano Gustaičio aviacijos instituto Kyviškių skrydžių praktikų bazės lėktuvų riedėjimo takų ir perono kapitalinio remonto darbams atlikti.

PRIDEDAMA:

1. 2013-08-23 Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos instituto

skrydžių praktikų bazės Kyviškėse kilimo - tūpimo ir riedėjimo takų dangos konstrukcijos tyrimų rezultatų

apibendrinimo kopija, 6 lapai.

2. Preliminari Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos instituto

Kyviškių skrydžių praktikų bazės lėktuvų riedėjimo takų ir perono kapitalinio remonto sąmata, 5 lapai.

Svarstyti Vyriausybei

5.

Lietuvos administracinių ginčų komisija,

2018-10-24

Lietuvos administracinių ginčų komisija 2018 m. spalio 24 d. raštu Nr. 9R-2313 kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimą su prašymu skirti Lietuvos administracinių ginčų komisijai papildomai 137 tūkst. eurų darbo užmokesčio fondo lėšų ir 2 tūkst. eurų darbdavio socialinio draudimo lėšų 2018 m. birželio 29 d. priimto Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 2 straipsnio ir priedėlio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1376 įgyvendinimui. Šiuo įstatymu yra diferencijuoti ir nustatyti didesni, apylinkių teismų teisėjų ir valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientų dydžiams artimi, Lietuvos administracinių ginčų komisijos narių, dirbančių Vilniuje, pareiginės algos koeficientai.

Lietuvos administracinių ginčų komisijoje, įvertinę naujus mokesčių reformą įgyvendinančius teisės aktus, atlikome naujus skaičiavimus ir nustatėme, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijai 2019 m. darbo užmokesčiui trūksta 82 tūkst. eurų darbo užmokesčiui.  

Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, prašome Lietuvos administracinių ginčų komisijai Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 2 straipsnio ir priedėlio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1376 įgyvendinimui 2019 metais papildomai skirti 82 tūkst. eurų darbo užmokesčio fondo lėšų.

Svarstant šį prašymą prašome atsižvelgti į tai, kad komisija atsakingai naudoja jai skirtas valstybės biudžeto lėšas. 2017 metais, nepaisant to, kad komisija rengėsi komisijos teritorinių padalinių steigimui, komisija sutaupė ir grąžino valstybės biudžetui 7,5 tūkstančio eurų darbo užmokesčiui ir 21,3 tūkstančio turtui įsigyti skirtų lėšų. Šiais metais dėl vėliau negu numatyta įstatyme į pareigas paskirtų komisijos narių ir valstybės tarnautojų komisija sutaupys ir valstybės biudžetui grąžins apie 150 tūkstančių darbo užmokesčiui skirtų valstybės biudžeto lėšų.

Svarstyti Vyriausybei

6.

Nacionalinis M. K. Čiurlionio muziejus,

2018-11-08

DĖL PAPILDOMŲ LĖŠŲ POREIKIO, REKONSTRUOJAMO MUZIEJAUS PASTATO

PILNAM UŽBAIGIMUI.

Muziejui nuo 2006 m. vykdomam investiciniam projektui “Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus pastato Kaune, V. Putvinskio g. 55 rekonstravimas ir naujo priestato statyba“ iki dabar buvo skirta 11823 tūkst. €. Iki dabar jau yra atlikta statybos darbų ir įsigyta ilgalaikio turto už 10365 tūkst. €.

Per ilgą projektavimo ir statybos laikotarpį keitėsi valiuta, mokesčių tarifai ir darbų įkainiai. Vykstant šiam Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus investiciniam projektui yra atlikti visi

pastato vidaus ir fasadų restauravimo darbai, pastatyta ir įrengta naujas bibliotekos priestatas bei požeminės

ventkameros. Šiuo metu vyksta objekto baigiamieji darbai.

Prašome Jūsų 2019 metams investicinio projekto užbaigimui skirti 1354 tūkst. €, sklypo sutvarkymo

darbams (atraminių sienų restauravimui, elektros tiekimo paleidimui-derinimui) ir ekspozicijų įrengimo

darbų užbaigimui.

Svarstyti Vyriausybei

7.

Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba,

2018-11-13

(1) Kreipiamės į Jus su prašymu, kad Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komitetas,  svarstydamas klausimus, susijusius su 2019-2021 metų valstybės biudžeto formavimu, atkreiptų dėmesį į Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos papildomo finansavimo poreikį.

(2) Prognozuojami Konkurencijos tarybai 2019 metų asignavimai išlaidoms, turtui įsigyti ir Valstybės investicijų programai yra 2 264 tūkst. EUR. Lyginant su 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme patvirtintais asignavimais, 2019 metų asignavimai 15 tūkst. EUR mažesni. Realus asignavimų sumažėjimas yra dar didesnis, kadangi 25 tūkst. EUR, kaip ir visoms institucijoms, skirta dėl pareiginės algos bazinio dydžio didinimo ir nuoseklaus darbo užmokesčio didėjimo darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis.

(3) Esminiai asignavimų pokyčiai ir jų priežastys pateikiami žemiau lentelėje:

Valstybės biudžeto asignavimai, tūkst. Eur			Pokyčių paaiškinimai
2018 m. planas	2019 m. projektas	Suminis pokytis (2019-2018 m.)
2279	2264	-15	Didėja 75 tūkst. EUR: - 50 tūkst. EUR dėl didesnių biudžetinių  įstaigų pajamų įmokų apimčių; - 7 tūkst. EUR dėl nuoseklaus darbo užmokesčio didėjimo darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 nuostatų taikymo; - 18 tūkst. EUR dėl 1,5 EUR padidinto  pareiginės algos bazinio dydžio. Mažėja 90 tūkst. EUR: - 85 tūkst. EUR dėl investicinio projekto įgyvendinimo termino pabaigos; - 2 tūkst. EUR dėl Registro centro duomenų neatlygintino naudojimosi; - 3 tūkst. EUR dėl Europos Sąjungos  techninės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų mažesnės apimties.

(4) Pažymėtina, kad šiuo metu Konkurencijos taryboje dirba 68 valstybės tarnautojai, valstybės pareigūnai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, nors Lietuvos Respublikos Seimo valdyba yra patvirtinusi 93 leistinas pareigybes[3], prie kurių prisideda penki Konkurencijos tarybos nariai (valstybės pareigūnai). Su didžiausiu leistinu 98 dirbančiųjų skaičiumi, Konkurencijos tarybos nauda vartotojams galėtų būti reikšmingai didesnė, tačiau ją šiuo metu riboja nepakankamas finansavimas ir tinkamų administracinių patalpų trūkumas.

(5) Dėl administracinių patalpų trūkumo Konkurencijos taryba kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir šiuo metu yra sprendžiamas klausimas dėl galimo Konkurencijos tarybos persikėlimo į kitas patalpas. Konkurencijos taryba svarsto galimybę perimti Turto banko naudojamas ir patikėjimo teise valdomas administracines patalpas Vilniuje, Kęstučio g. 45. Tačiau tai priklausys ne tik nuo Konkurencijos tarybos, bet ir nuo spendimų, susijusių su Turto banko persikėlimo į kitas konsoliduotas patalpas.

(6) Kitas ribojantis faktorius – nepakankamas finansavimas Konkurencijos tarybos veiklos stiprinimui. 2018 m. kovo 6 d. susitikimo su Lietuvos Respublikos Ministru pirmininku metu buvo sutarta, kad siekiant kurti kuo didesnę naudą vartotojams ir didinti konkurencingą aplinką Lietuvoje, būtina didinti tyrėjų bei ekspertų, vertinančių įmonių susijungimus (koncentracijas) bei tiriančius draudžiamus (kartelinius) susitarimus skaičių. Konkurencijos tarybos vertinimu, lėšų poreikis žmogiškųjų išteklių stiprinimui sudarytų 267 tūkst. EUR per metus. Dėl papildomo finansavimo Konkurencijos taryba 2018-06-22 d. raštu Nr. (7.39-37)6V-1600 kreipėsi į Finansų ministeriją, tačiau į pateiktus argumentus nebuvo atsižvelgta ir papildomi asignavimai nebuvo suplanuoti.

(7) Siekdama spręsti minėtus klausimus, Konkurencijos taryba  2018 m. spalio 24 d. iniciavo susitikimą su Lietuvos Respublikos Vyriausybės  atstovais, kuriame pakartotinai aptarė patalpų ir papildomo finansavimo klausimus. Apibendrinta susitikimo informacija pateikta 2018 m. spalio 29 d. rašte Nr. (1.23E-31)6V-2678. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovai pritarė Konkurencijos tarybos išdėstytiems argumentams ir Vyriausybės kanclerio vardu yra išsiųstas pavedimas Finansų ministerijai rengiant patobulintą 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą išnagrinėti galimybes numatyti Konkurencijos tarybai papildomus asignavimus.

(8) Įvertinus Konkurencijos tarybos veiklos pobūdį, susijusį su plačia ir sudėtinga konkurencijos laisvės apsaugos sritimi, bei didele Konkurencijos tarybos kaip kolegialios institucijos atsakomybe priimant sprendimus, prašome Jūsų palaikymo ir pagalbos sprendžiant Konkurencijos tarybos finansavimo klausimus ir svarstant klausimus, susijusius su Konkurencijos tarybos finansavimu, 2019-2021 m. Projekte numatyti 267 tūkst. EUR papildomų valstybės biudžeto asignavimų.

(9) Jei iškiltų papildomų klausimų ar neaiškumų, maloniai prašome kreiptis į mus.

Svarstyti Vyriausybei

8.

Agrarinės ekonomikos institutas,

2018-11-14

Lietuvos Respublikos (LR) 2019 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Lietuvos agrarinės ekonomikos institutui (LAEI) numatyti asignavimai be LAEI pajamų įmokų sudaro 513 tūkst. EUR, iš jų darbo užmokesčiui — 447

tūkst. EUR.

2019 m. Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), paskirstydama valstybės biudžeto projekto maksimalius asignavimus mokslo ir studijų išlaidoms, numatė, kad parama LAEI doktorantams (stipendijos) sudaro 27 tūkst. EUR, o lėšos studijoms finansuoti - 25 tūkst. EUR. Taigi,

doktorantūros studijoms finansuoti yra skirta 52 tūkst. EUR.

Iš 2019 m. visų LAEI numatytų asignavimų 513 tūkst. EUR atėmus darbo užmokesčiui skirtą finansavimą 447 tūkst. EUR ir 52 tūkst. EUR doktorantūros studijoms, kitoms instituto veiklos išlaidoms (mokslo straipsnių publikavimui, dalyvavimui konferencijose, duomenų įsigijimui bei mokslo darbuotojų darbo vietų išlaikymui: komunaliniams mokesčiams, ryšio paslaugoms ir pan.) finansuoti lieka 14 tūkst. EUR.

Tokios lėšos yra akivaizdžiai nepakankamos institucijos veiklai. ŠMM teigia, kad biudžeto asignavimai mokslo ir studijų institucijoms yra paskirstytos pagal metodiką, atsižvelgiant į mokslo veiklos rezultatus, tačiau numatomų skirti asignavimų sumos rodo, kad metodika yra netinkama, nes nepadeda institucijoms gerinti mokslinių tyrimų kokybės. Prašome skirti papildomus asignavimus, kad Institutas galėtų efektyviai tęsti savo veiklą.

Svarstyti Vyriausybei

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo narė

Levutė Staniuvienė,

2018-10-17

Argumentai:

2014 m. buvo parengtas techninis projektas Skuodo rajono savivaldybės sporto kompleksas Vytauto g. 14A Skuodo m.,  kuris vis dar nėra įgyvendintas. Projektas buvo parengtas iš savivaldybės biudžetinių lėšų už 25 000 Eur. Techninis projektas ekspertuotas, leidimas statybai išduotas 2015 metais. Projekto sąmatinė vertė

 2 781 297 Eurų., bendra projekto vertė 2 607 000 Eur. Skuodo rajono savivaldybė sporto komplekso statybai skiria 524 400 Eur.

Kompleksą sudaro sporto salė, stadionas ir sporto aikštynas bei lauko inžineriniai tinklai. Bendra komplekso skaičiuojamoji kaina 2 085 600 Eur. (du milijonai aštuoniasdešimt penki tūkstančiai šeši šimtai Eurų).

Pasiūlymas:

Skirti  „Skuodo rajono savivaldybės sporto kompleksas Vytauto g. 14A Skuodo m.“ įgyvendinimui 2 085 600 Eur. (dviejų milijonų aštuoniasdešimt penkių tūkstančių šešių šimtų Eurų) sumą.

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų.

Svarstyti Vyriausybei

2.

Seimo narė

Levutė Staniuvienė,

2018-10-17

Argumentai:

Mažesniųjų brolių konventualų (Pranciškonų) vienuolynas esantisVilniaus mieste Pranciškonų g. 1, numato vykdyti įvairią veiklą per įkurtą VŠĮ „Vilniaus kultūros ir dvasingumo centrą“, kuris bus atviras ir prieinamas visuomenei. Apie tai liudija 630 tikinčiųjų parašų. Visas buvusio vienuolyno pastatų kompleksas kartu su bažnyčia įtrauktas į valstybės saugomų objektų registrą, visuose pastatuose reikalingas pilnas kapitalinis remontas. Pagal atliktus tyrimus ir parengtą projektinę dokumentaciją nustatyta, kad bendra reikalingų lėšų suma pagal sąmatą yra 5 mln. Eurų. Jokių lėšų iš valstybės biudžeto vienuolynui niekada nebuvo skirta. Bažnyčia  prisidės iš tikinčiųjų aukų.

Pasiūlymas:

Skirti Mažesniųjų brolių konventualų (Pranciškonų) vienuolynui esančiam Vilniaus mieste Pranciškonų g., 1 Pastato pilnam kapitaliniam remontui 5 mln. Eurų.

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų.

Svarstyti Vyriausybei

3.

Seimo narys

Jurgis Razma,

2018-10-18

Pasiūlymas: Preambulės 3 pastraipą išdėstyti taip:

„įvertindamas tai, kad 2019 metais bus tęsiama 2017 metais pradėta įgyvendinti struktūrinė darbo rinkos ir socialinės apsaugos reforma (socialinis modelis), kurios kaštai vidutiniu laikotarpiu didins valdžios sektoriaus išlaidas;“

Pasiūlymas: Preambulės 4 pastraipą išdėstyti taip:

„įvertindamas nuo 2019 m. sausio 1 d. pradedamas įgyvendinti naujas struktūrines reformas švietimo, sveikatos apsaugos, šešėlinės ekonomikos mažinimo, inovacijų, socialinio draudimo (pensijų) bei mokestinio reguliavimo srityse ir atsižvelgdamas į tai, kad reformų įgyvendinimo kaštai vidutiniu laikotarpiu turės įtakos valdžios sektoriaus pajamų, išlaidų, balanso rodikliams;“

Pasiūlymas: Preambulės 5 pastraipą išdėstyti taip:

„atsižvelgdamas į valstybės išorinės ekonominės aplinkos neapibrėžtumą, kintančią geopolitinę ir saugumo padėtį Europoje ir į tai, kad tokiomis aplinkybėmis neigiama rizika dėl šalies ekonominės raidos scenarijaus išlieka, į poreikį vykdyti narystės NATO ir kitose tarptautinėse organizacijose įsipareigojimus;“

Svarstyti Vyriausybei

4.

Seimo narys

Vytautas Kamblevičius,

2018-10-18

Argumentai:

 Norint pagerinti švietimo sistemą, svarbu suteikti mokykloms tinkamas sąlygas darbui.

 Pasiūlymas:

Skirti lėšų Prienų rajono Stakliškių gimnazijos renovavimo darbams – 50 000 Eur.

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų.

Svarstyti Vyriausybei

5.

Seimo narys

Vytautas Kamblevičius,

2018-10-18

Argumentai:

 Atsižvelgiant į daugkartinius Prienų rajono gyventojų pageidavimus gerinti susisiekimo infrastuktūrą, reikalinga skirti lėšų kelio asfaltavimo darbams, kurie būtų saugūs ir gerintų susisiekimą.

Pasiūlymas:

Skirti lėšų Prienų rajono keliui Nr. 3305 Stakliškės – Butrimonys asfaltavimo darbams – 2 000 000 Eur.

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų.

Svarstyti Vyriausybei

6.

Seimo narys

Vytautas Kamblevičius,

2018-10-18

Argumentai:

2004 m. gegužės mėn. Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą datai paminėti buvo atlikti 1989 metais Prancūzijos nacionalinio geografijos instituto mokslininkų nustatyto Europos kontinento geografinio centro Vilniaus rajono savivaldybės Bernotų kaime lankymo komplekso infrastruktūros įrengimo darbai. Siekiant išlaikyti kompleksą patrauklų visuomenei, reikalingos papildomos lėšos.

Pasiūlymas:

Skirti lėšų Europos geografinio centro išlaikymui – 30 000 Eur.

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų.

Svarstyti Vyriausybei

7.

Seimo nariai

Arvydas Anušauskas

Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė,

Juozas Olekas

2018-10-19

Argumentai:

2018 m. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau – Centro) specialistų, dirbančių pagal darbo sutartis (istorikų, muziejininkų, archyvo tyrėjų ir kitų), atlyginimų vidurkis buvo 559 Eur, kai tuo tarpu Statistikos departamento paskelbtas vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – beveik 930 Eur.

Nors Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo nuostatos suteikia teisę nustatyti didesnius pareigybinius koeficientus, tačiau atitinkami pokyčiai Centro darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjime galimi tik gavus atitinkamą finansavimą. Taip būtų sprendžiama Centro darbuotojų mažų atlyginimų problema.

Lėšų šaltinis: Iš valstybės investicinių projektų (VIP) lėšų, jas kompensuojant europinėmis lėšomis, kurių nepanaudojimas pasiekė kritinę ribą

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 2 priedo IV skirsnio Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras asignavimai išlaidomas ir jį išdėstyti taip:

LIETUVOS RESPUBLIKOS

2019 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO ASIGNAVIMAI

                                                                   Tūkst. Eur

IV. KITOS VALSTYBĖS INSTITUCIJOS IR ĮSTAIGOS

Valstybės institucijos ir įstaigos	Iš viso	Iš jų
		Asignavimai išlaidoms		Asignavimai turtui įsigyti
		Iš viso	Iš jų darbo užmokesčiui

Lietuvos gyventojų             2 638 2 505        1 743          133

genocido ir rezistencijos    3 000        2 867        2 105

tyrimo centras

Svarstyti Vyriausybei

8.

Seimo narys Jurgis Razma,

2018-10-22

Argumentai: Pažymėtina, kad finansuojami mažesnių rajonų lyginant su Plunge sporto kompleksai ar plaukimo baseinai, pavyzdžiui, Širvintose, o Plungės rajono sporto bendruomenė ir moksleiviai niekaip nesulaukia sporto ir sveikatingumo komplekso statybos pradžios.

Bendra Plungės savivaldybės parengto projekto vertė 3.900.000 eurų, savivaldybės prisidėjimas - apie 41 proc. (tai yra apie 1.600.000 Eur).

Pasiūlymas:

Skirti Kūno kultūros ir sporto departamento VIP programai projekto „Universalaus sporto ir sveikatingumo komplekso Plungėje, Mendeno g. 1C, statyba (I etapas)” įgyvendinimui 770 tūkst. Eur.  sumą.

Argumentai: Nors vyriausybei vadovauja buvęs Policijos departamento vadovas ir, atrodo, turėtų gerai žinoti prieš įgyvendinant policijos sistemos reformą duotus pažadus, deja biudžeto projekte numatytų mokos fondo lėšų nepakanka policijos pareigūnų atlyginimų finansavimui.

Pasiūlymas:

Skirti Policijos departamentui papildomai 4 mln. Eur. mokos fondui padidinti.

Lėšų šaltinis: Pažymėtina, kad Energetikos ministerijos programa 01.87. Valstybės naftos produktų atsargų kaupimas ir tvarkymas didėja 5,7 mln eur. lyginant su šiais metais, nors, kai buvo svarstomas sprendimas naikinti atskirą šių atsargų kaupimu užsiimančią agentūrą, buvo teigiama priešingai, kad finansavimo poreikiai mažės. Todėl siūlau sumažinti asignavimus šiai programai 4 770 tūkst. Eur.

Svarstyti Vyriausybei

9.

Seimo narys Eugenijus Jovaiša,

2018-10-22

Argumentai:

Švietimo ir mokslo ministerija Vrublevskių bibliotekos pastatų Žygimantų g. 1, Vilniuje, rekonstravimui 2019 m. numato skirti 1545 tūkst. Eur asignavimus. Už šias lėšas bus įrengtos knygų saugyklos pastato išorinės konstrukcijos: užbaigtas stogo, fasadų apdailinis ir vidaus sienų mūro įrengimas, sumontuoti stikliniai fasadai iš T. Vrublevskio gatvės pusės, sudėtos lauko durys ir langai. Vis dėlto atliekant pastato išorės rekonstravimo ir montavimo darbus būtina pakloti vidaus inžinerinius tinklus, susijusius su pastato išorinėmis konstrukcijomis (725 tūkst. Eur), įrengti gelžbetoninius laiptų ir grindų pasluoksnius, atriumą su laiptinėmis (197 tūkst. Eur), atlikti visus neatidėliotinus vidaus įrengimo ir apdailos darbus (533 tūkst. Eur).

Padidinus ir papildomai gavus 1455 tūkst. Eur, 2019 m. būtų atlikti pagrindiniai saugyklos pastato rekonstravimo darbai: įrengtas mansardinis aukštas, dvejos laiptinės, atlikti išorės bei vidaus apdailinio mūro darbai, įrengti grindų pasluoksniai, stikliniai fasadai, sudėtos lauko durys bei langai ir pradėti objekto rekonstravimui reikalingo pirmo vidaus inžinerinių tinklų ir apdailos etapo darbai.

Pasiūlymas:

Lietuvos mokslų akademijai (LMA Vrublevskių bibliotekos steigėjai) 2019 metais kapitalo investicijoms vietoje 1545 tūkst. Eur skirti 3000 tūkst. Eur Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastatų Žygimantų g. 1, Vilniuje, rekonstravimo darbams atlikti.

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų.

Pagrindas: Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos kreipimasis.

Svarstyti Vyriausybei

10.

Seimo narys Eugenijus Jovaiša,

2018-10-22

Argumentai:

LMA Vrublevskių biblioteka keliose skaityklose dėl nusidėvėjusių pasenusių langų šaltuoju metų sezonu negali užtikrinti bent minimalios darbui reikalingos temperatūros (atšalus skaityklose tebūna iki 14° šilumos). Be to, prasidėjus knygų saugyklos rekonstrukcijos darbams dėl padidėjusios vibracijos grėsmė iškilo 1976 m. sukurtam vitražui. Jis šiuo metu greitai deformuojasi ir gali netrukus suirti.

Normaliam Bibliotekos darbui užtikrinti dviejose skaityklose šiuo metu būtina pakeisti keturis langus ir vienerias balkono duris. Sąmatinė šių darbų vertė - 20 tūkst. Eur. Neatidėliotiniems vitražo konservavimo ir restauravimo darbams reikia 15 tūkst. Eur. Bendra visų šių darbų vertė būtų 35 tūkst. Eur.

Pasiūlymas:

 Lietuvos mokslų akademijai (LMA Vrublevskių bibliotekos steigėjai) 2019 metais LMA Vrublevskių bibliotekos langų ir balkono durų keitimui, taip pat vitražo konservavimo ir restauravimo darbams papildomai skirti 35 tūkst. Eur.

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų.

Pagrindas: Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos kreipimasis.

Svarstyti Vyriausybei

11.

Seimo narys Eugenijus Jovaiša,

2018-10-22

Argumentai:

Kėdainių šviesioji gimnazija vykdo ugdomąją veiklą XVII a. pastate, kuris yra įtrauktas į paveldą ir nėra pritaikytas šiuolaikiniams visapusiškiems vaikų poreikiams. Dar 2013 m. gimnazijai vietos mecenato pastangomis buvo padovanotas šalia esantis pastatas, kuriam yra reikalinga rekonstrukcija. LR Švietimo ir mokslo ministerija 2014-2016 metais iš švietimo įstaigų modernizavimo programos skyrė 363 658 €, nors projektinė vertė buvo – 2 519 545 €. Nuo 2017 metų pastatas yra užkonservuotas, rekonstrukcija yra sustabdyta.

Kiekvienais metais gimnazijoje mokosi apie 500 mokinių pagal bendrojo ugdymo programas. Nuo 2014 m. gimnazijoje veikia neformalus švietimo skyrius „Sėkmės ir lyderystės mokykla“, kurioje mokinių skaičius auga. Šiuo metu ugdomi 129 mokiniai iš Kėdainių rajono progimnazijų ir pagrindinių mokyklų. Deja, dėl turimos infrastruktūros gimnazijoje yra nepriimami mokytis visi norintys vaikai tiek pagal bendrojo ugdymo programas, tiek pagal neformalaus ugdymo programas.

Pasiūlymas:

Skirti Kėdainių šviesiosios gimnazijos pastato (Didžiosios g. 60) rekonstrukcijos įgyvendinimui 1 000 000 € (vieną milijoną eurų) 2019 metams, likusią sumą 1 155 887 € ( vieną milijoną šimtą penkiasdešimt penkis tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus) įtraukti į 2020 metų biudžeto planavimą.

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų.

Svarstyti Vyriausybei

12.

Seimo narys Mindaugas Puidokas,

2018-10-23

ARGUMENTAI:

Kauno Aleksoto žalumoje paskendęs Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas (VDU KBS) jau daugiau kaip 90 metų kviečia pažinti ir džiaugtis gausiomis augalų kolekcijomis, didžiausia Lietuvoje oranžerija. Augalų ekspozicijos ir brandus parkas su įdomia tvenkinių sistema, skleidžiasi ne tik kaip vieta moksliniams tyrimams. Tai tapo unikalia erdve edukacinėms, kultūrinėms veikloms. Tačiau sėkmingai VDU KBS veiklai tęsti ir plėtoti reikalinga teritorijos inžinierinės infrastruktūros rekonstrukcija. Tam reikalingomis lėšomis universitetas nedisponuoja.

2018 m. rugpjūčio 31 d. VDU pateikė LR Vyriausybės kanceliarijai bei LR Švietimo ir mokslo ministerijai pateikė raštą „dėl valstybės lėšų poreikio konsoliduoto Vytauto Didžiojo universiteto su jungimu susijusioms veikloms“, kuriame prašoma skirti lėšų investiciniam projektui „Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo oranžerijos, Ž. E. Žilbero g. 9, Kaune, rekonstrukcija“. Šio projekto įgyvendinimas suteiktų galimybę užtikrinti numatytus Lietuvos edukologijos universiteto oranžerijos perkėlimą į VDU KBS bei vaistinių augalų introdukcijos ir augalų biotechnologijų tarpdisciplininių mokslinių tyrimų ir studijų centro įkūrimą. Šis projektas orientuotas į VDU Gamtos mokslų fakulteto vykdomos MTEP ir studijų veiklos stiprinimą nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis. Pažymėtina, kad VDU į Valstybės investicijų 2018-2019 m. projektą investicijų projektą „Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo oranžerijos, Ž. E. Žilibero g. 9, Kaune, rekonstrukcija“ teikė ir 2017 m. Tačiau finansavimo nepagrįstai nesulaukė. Dar 2016 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos universitetų botanikos sodų veiklos plėtros gairių aprašo patvirtinimo“ aprašu buvo siekiama užtikrinti Lietuvos universitetų botanikos sodų veiklos stabilumą ir tęstinumą, tačiau tam lėšos iki šiol nėra skirtos.

PASIŪLYMAS:

Skirti lėšų investiciniam projektui „Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo oranžerijos, Ž. E. Žilbero g. 9, Kaune, rekonstrukcija“:

- 0,091 mln. eurų Lietuvos edukologijos universiteto oranžerijos perkėlimui į VDU KBS ir

- 1,85 mln. eurų vaistinių augalų introdukcijos ir augalų biotechnologijų tarpdisciplininių mokslinių tyrimų ir studijų centro įkūrimui.

LĖŠŲ ŠALTINIS:

Finansų ministerijai numatyti asignavimai.

Svarstyti Vyriausybei

13.

Seimo narys Vytautas Juozapaitis,

2018-10-23

Argumentai:

     Šaukoto Švč. Trejybės bažnyčios pastatų kompleksas: bažnyčia, varpinė, svirnas ir klebonija yra įtraukti į Lietuvos kultūros paveldo sąrašą kaip ypatingų statinių kompleksas.

      Šaukoto bažnyčios varpinė yra pripažinta avarinės būklės, jos būklė sparčiai blogėja, parapija yra maža, gautos pajamos per rinkliavą sekmadieniais siekia vos 20 – 30 eurų.

     Parengtas ir 2018 m.  rugsėjo pradžioje patvirtintas Šaukoto bažnyčios varpinės tvarkybos darbų (restauravimo, konservavimo, remonto, avarijos grėsmės pašalinimo – apsaugos techninių priemonių įrengimo) projektas ir gautas leidimas tvarkybos darbams. Pagal projektą neatidėliotiniems darbams atlikti reikalinga 56 151 euras.

     Pasiūlymas:

Šaukoto Švč. Trejybės bažnyčios varpinės (U.K. 28101) – Lietuvos kultūros paveldo statinio – neatidėliotiniems  avarinės būklės likvidavimo darbams 2019 metais skirti 56 151 eurą.

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų.

Pagrindas: Šiaulių vyskupijos Šaukoto Švč. Trejybės parapijos kreipimasis.

Svarstyti Vyriausybei

14.

Seimo narys Arvydas Nekrošius,

2018-10-23

Argumentai: Lengvatinio PVM tarifo taikymas prenumeruojamai periodinių leidinių pristatymo paslaugai sumažintų pristatymo kaštus leidėjams. Sutaupytos lėšos pasitarnautų kokybiškesniam turinio kūrimui, periodinių leidinių kainos stabilizavimui ir sklaidai regionuose, kur leidinių išplatinimo kaina yra pakankamai didelė.

Pasiūlymas:

Nuo 2019 m. sausio 1 d. taikyti lengvatinį 9 % PVM tarifą prenumeruojamų periodinių leidinių pristatymo paslaugai.

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų.

Nepritarti.

PVM mokesčio tarifai yra nustatomi PVM įstatymu, o ne tvirtinant atitinkamų metų biudžeto rodiklių įstatymą.

15.

Seimo narys Arvydas Nekrošius,

2018-10-23

Argumentai: Raseinių rajono žvyrkelių būklė yra prasta ir kelia daug problemų gyventojams. Nemažai šių kelių likę be dangų – tik gruntas. Daugelyje žvyrkelių reikia atstatyti sankasas, šalikelėse įrengti griovius, vandens pralaidas. Itin prastos kokybės krašto kelių ilgis (su DBI balu >=3) savivaldybėje sudaro 115,37 km. Tai didžiausias tokių kelių ilgis Lietuvoje. Atsižvelgiant į daugkartinius Raseinių rajono gyventojų pageidavimus gerinti susisiekimo infrastuktūrą, reikalinga skirti lėšų kelių tvarkymo darbams, kurie būtų saugūs ir gerintų susisiekimą.

Pasiūlymas:

Skirti lėšų Raseinių rajono krašto keliams, su DBI balu >=3 sutvarkyti – 1 000 000 Eur.

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų.

Svarstyti Vyriausybei

16.

Seimo narys Arvydas Nekrošius,

2018-10-23

Argumentai:

Raseinių mieste reikalingas universalus sporto kompleksas, kuris leistų plėsti sportuojančiųjų skaičių rajone. Būtina sudaryti sąlygas ugdyti sveiką ir fiziškai aktyvią Raseinių miesto, rajono bendruomenę. Didinti vaikų, besimokančio jaunimo ir visų rajono gyventojų fizinį aktyvumą ir pajėgumą. Ugdyti teigiamą visuomenės požiūrį į sveikatą, kaip didžiausią vertybę, padedančią tenkinti asmenybės poreikius, atitinkančius jų fizines galias ir gebėjimus. Numatomas statybų etapiškumas. Pirmajame etape numatoma statyti universalią sporto salę su persirengimo patalpomis ir treniruočių salėmis, antrajame – numatyta statyti vandens pramogų centrą su 25 metrų ilgio, 4 takų plaukimo baseinu. Pirmuoju etapu statomas baseino pastatas. Projektuojama taip, kad vykdant antrojo etapo statybos darbus, pastato dalis, pastatyta pirmajame etape, galėtų funkcionuoti ir netrukdytų statybos darbų vykdymui. Pirmojo etapo kompleksas (universali salė) projektuojama dviejų lygių. Pirmajame lygyje planuojama pagrindinių funkcinių patalpų grupė, kurią sudaro daugiafunkcinės paskirties salė (1 aukšto, apie 8 m aukščio) su 500 vietų transformuojamomis žiūrovų tribūnomis. Antrajame lygyje planuojamos treniruoklių ir aerobikos salės, atskiru ryšiu sujungtos su  pagalbinių patalpų grupėmis taip, kad nesikirstų sportuojančiųjų bei žiūrovų srautai. Baseinas ir vandens pramogų centras projektuojamas vieno aukšto, blokuojamas prie universalios salės koridoriaus, kuris tampa etapų jungtimi ir atskiria-paskirsto sportuojančius salėse ir baseine. Baseino pastato dalis, kitaip nei salės, projektuojama su rūsiu, skirtu baseino pogrindžiui ir techninėms patalpoms. Projekto 90 proc. turėtų finansuoti Vyriausybė, 10 proc. prisidėtų Raseinių rajono savivaldybė. Bendra komplekso skaičiuojamoji kaina 6 200 000 Eur (šeši milijonai du šimtai tūkstančių eurų).

Pasiūlymas:

Skirti  „Sporto komplekso statybai su baseinu prie Raseinių miesto sporto mokyklos“ įgyvendinimui 6 200 000 Eur (šešių milijonų dviejų šimtų tūkstančių eurų) sumą.

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų.

Svarstyti Vyriausybei

17.

Seimo nariai

Remigijus Žemaitaitis Vytautas Kamblevičius

Kęstutis Bartkevičius

Juozas Imbrasas Ona Valiukevičiūtė,

2018-10-23

Argumentai:

Sumažintas PVM tarifas malkoms, medžio ir šiaudų granulėms bei briketams, skatintų kurą pirkti oficialiai ir taip vystytų skaidrią kuro privatiems namų ūkiams rinką, padėtų surinkti daugiau mokesčių į valstybės biudžetą ir skatintų atsinaujinančios energetikos plėtrą.

Pasiūlymas:

Nuo 2019 m. sausio 1 d. taikyti lengvatinį 9 procentų PVM tarifą malkoms, medžio ir šiaudų granulėms bei briketams.

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų.

Nepritarti.

PVM mokesčio tarifai yra nustatomi PVM įstatymu, o ne tvirtinant atitinkamų metų biudžeto rodiklių įstatymą.

18.

Seimo narė Aušra Papirtienė,

2018-10-24

Argumentai

Siekiant įgyvendinti LR Seimo patvirtintų Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gairių nuostatas, Valstybinė lietuvių kalbos komisija parengė ir vykdys lietuvių kalbos prestižo 2019-2022 metų programą. Programos paskirtis – lietuviškosios tapatybės ir kalbinės savimonės stiprinimas Lietuvoje ir emigrantų bendruomenėse. Įgyvendinant programą numatomos šios priemonės:

1. Lietuvių kalbos dienų Lietuvoje ir užsienyje vasario 16 d. – kovo 11 d. organizavimas (apie 3000 renginių, skirtų visuomenės kalbiniam sąmoningumui ugdyti ir lietuviškajai tapatybei stiprinti, lietuvių kalbos sklaidai užtikrinti, kalbos mokymosi motyvacijai skatinti) – 140,0 tūkst. Eur;

2. Kalbinės informacijos, išnaudojant įvairias šiuolaikines sklaidos priemones ir atsižvelgiant į skirtingus visuomenės tikslinių grupių poreikius, parengimas ir pateikimas (įvairaus pobūdžio TV ir radijo laidos, užsakomieji straipsniai respublikinėje ir regioninėje spaudoje ir kt.) – 100,0 tūkst. Eur;

3. Vietinių kalbos variantų tyrimai Lietuvos regionuose (kalbinių nuostatų tyrimai; bendruomenių kalbinės ir regioninės savivertės formavimas; tyrimų rezultatų panauda regionų sociokultūrinei plėtrai) – 185,0 tūkst. Eur;

4. Lietuvių kalbos savitumą ir turtingumą atskleidžiančių literatūros, teatro, muzikos ir kt. kūrinių rėmimas ir sklaida – 80,0 tūkst. Eur;

5. Politinio ir kultūrinio žiniasklaidos, akademinės bendruomenės ir visuomenės dialogo plėtojimas dėl lietuvių kalbos perspektyvos ir sklaidos (forumai, konferencijos, leidiniai) – 45,0 tūkst. Eur;

6. Kalbos statuso, įvaizdžio ir prestižo teorinių modelių kūrimas ir jų pritaikymas – 50,0 tūkst. Eur.

Iš viso programos įgyvendinimui 2019-2022 metais reikalingi 600,0 tūkst. Eur, 2019 m. numatytoms priemonėms įvykdyti reikalingi 150 tūkst. Eur.

Pasiūlymas

Skirti 2019 metams 150 tūkst. Eur. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos vykdomai lietuvių kalbos prestižo 2019-2022 metų programai įgyvendinti.

 Lėšų šaltinis: iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų arba iš Valstybės valdymui ir valstybės skolos aptarnavimui numatomų skirti lėšų.

Svarstyti Vyriausybei

19.

Seimo narys Raimundas Martinėlis,

2018-10-25

Argumentai:

Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia buvo pastatyta 1877 m. Neogotikinio stiliaus, su pristatytu 56,5 m aukščio kvadratiniu varpinės bokštu. Parapija neišsiskiria ypatingu dydžiu, todėl surenkamos aukos yra neženklios. Bažnyčios patalpos yra šaltos ir drėgnos, todėl, nesant šildymo sistemos, artėjama prie to, kad atsiranda pelėsis, keliantis grėsmę į pamaldas susirenkančių žmonių ir mišias laikančių kunigų sveikatai.

Pasiūlymas:

Skirti lėšų Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčiai, šildymo sistemai įrengti – bendras lėšų poreikis – 200 000 Eur.

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Finansų ministerijai numatyti asignavimai.

Svarstyti Vyriausybei

20.

Seimo narys Raimundas Martinėlis,

2018-10-25

Argumentai:

Siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-07-24 įsakymu Nr. V-889 „Dėl medicininės reabilitacijos įstaigų (padalinių) veiklos specialiųjų reikalavimų aprašo patvirtinimo“ nustatytus reikalavimus, ligoninės ambulatorinės reabilitacijos skyriuje privaloma turėti terapinį baseiną arba vandens taką arba vertikalias vonias. Projekto tikslas – sudaryti sąlygas VšĮ Rokiškio rajono ligoninėje toliau teikti teisės aktų reikalavimus atitinkančias ambulatorinės medicininės reabilitacijos paslaugas, skirtas palaikyti pacientų fizinį pajėgumą, atkurti jų gebėjimus atlikti kasdienės veiklos veiksmus, skatinti socialinį savarankiškumą, mokyti ligų komplikacijų profilaktikos.

Pasiūlymas:

Skirti lėšų Projektui „Vertikalios vonios  įrengimas viešojoje įstaigoje Rokiškio rajono  ligoninėje“:

Patalpų statybiniams darbams,  plotas 34,33  m2 –    110 000 Eur;

Vėdinimo ir sausinimo sistemai, 1 vnt. – 15 000 Eur;

Vertikalios vonios technologinei įrangai, 1 vnt. – 35 000 Eur.

Iš viso – 160 000 Eur.

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Finansų ministerijai numatyti asignavimai.

Svarstyti Vyriausybei

21.

Seimo narys Raimundas Martinėlis,

2018-10-25

Argumentai:

Prasta patalpų būklė yra terapinio profilio skyriuose, kurių būklė dėl fizinio nusidėvėjimo netenkina Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“. Šiuose skyriuose būtina atlikti lubų, sienų, grindų dangos atnaujinimo, durų keitimo, sanitarinių patalpų remonto bei dalies pertvarų keitimo darbus.

Projekto tikslas – sudaryti sąlygas VšĮ Rokiškio rajono ligoninėje toliau teikti teisės aktų reikalavimus atitinkančias terapijos profilio ir geriatrijos asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Pagerėtų pacientų gydymosi prieinamumas ir kokybė, taip pat įstaigos darbuotojų darbo sąlygos. Programos tikslui pasiekti numatomas uždavinys – VŠĮ Rokiškio rajono infrastruktūros pritaikymas terapijos profilio asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimui.

Bendras terapijos profilio skyrių plotas sudaro – 1100  kv. m., statybos remonto darbų 1 kv. m. kaina – 540 Eur.

Pasiūlymas:

Skirti lėšų Projektui „Terapinio profilio skyrių patalpų remontas viešojoje įstaigoje Rokiškio rajono  ligoninėje” – bendras lėšų poreikis šio skyriaus remontui – 594 000 Eur.

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Finansų ministerijai numatyti asignavimai.

Svarstyti Vyriausybei

22.

Seimo nariai

Arūnas Gumuliauskas Aušra Papirtienė,

2018-10-25

Argumentai:

2020 metais Lietuva minės Steigiamojo Seimo 100-metį. Atsižvelgiant į tai Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. gegužės 15 d. priėmė nutarimą Nr. XIII-1151 „Dėl 2020 metų paskelbimo Lietuvos Steigiamojo Seimo šimtmečio“. Atkreiptinas dėmesys, kad 1920 m. gegužės 15 d. susirinkęs Steigiamasis Seimas proklamavo Lietuvos valstybės nepriklausomybę ir visų Lietuvos piliečių vardu aprobavo ir įtvirtino 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, paskelbdamas Lietuvą demokratine respublika.

Kauno Maironio universitetinės gimnazijos pastate 1920–1927 m. posėdžiavo Lietuvos Respublikos Seimas, buvo priimti vieni iš svarbiausių Lietuvos Respublikos teisės aktai (1922 m. Valstybės Konstitucija, žemės, švietimo, lito ir kiti svarbūs valstybingumui įstatymai.

Seimo Valstybės istorinės atminties komisija 2018 m. rugsėjo 12 d. surengė išvažiuojamąjį posėdį į Kauno Maironio universitetinės gimnaziją. Gimnazijos pastatas reikalauja neatidėliotinos rekonstrukcijos, nes daugelį metų šis pastatas nebuvo remontuojamas ir nėra Švietimo ir mokslo ministerijos į Valstybės investicijų programą. Komisija kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę su prašymu skirti lėšų Kauno Maironio universitetinės gimnazijos pastato rekonstrukcijai. Švietimo ir mokslo ministerija informavo, kad Kauno Maironio universitetinės gimnazijos pastato rekonstrukcija į 2018–1920 metų Valstybės investicijų programą nėra įtraukta.

Minint Steigiamojo Seimo 100-metį numatoma surengti nemažai renginių (taip pat ir tarptautinę konferenciją), kurie vyks Kauno Maironio universitetinėje gimnazijoje.

Pasiūlymas:

Skirti 1 milijoną 765 tūkst. Eur Kauno Maironio universitetinės gimnazijos pastato projektavimo ir rekonstrukcijos darbams atlikti (Gimnazijos 3, Kaunas). Lėšas paskirstyti tokia tvarka: 765 tūkst. Eur – iš 2019 metų biudžeto, 1 milijoną Eur – iš 2020 metų biudžeto.

Lėšų šaltinis:

Valstybės investicijų programa, Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų.

Pagrindas: LR Seimo Valstybės istorinės atminties komisijos posėdžio 2018 m. spalio 17 d. protokolo išrašas.

Svarstyti Vyriausybei

23.

Seimo narė

 Laimutė Matkevičienė,

2018-10-25

Argumentai:

Kaišiadorys – miestas vidurio Lietuvoje, tarp Kauno ir Vilniaus (nutolęs atitinkamai per 40 km ir 60km). Kaišiadorys yra svarbus geležinkelio mazgas. Per miestą eina geležinkelis Vilnius – Kaunas ir jo atšaka į Šiaulius, dalinantis Kaišiadorių miestą į dvi dalis. Pėsčiųjų tiltas, įrengtas virš geležinkelio, yra vienintelis statinys, skirtas pėstiesiems patekti į norimą miesto dalį, į geležinkelio stotį arba į peronus, kuriuose stoja traukiniai, vykstantys iš Vilniaus į Kauną, atvirkštine ir kitomis kryptimis. Statūs minėto pėsčiųjų tilto laiptai tapo neįveikiama kliūtimi vyresnio amžiaus žmonėms, tėvams su vaikų vėžimėliais bei neįgaliesiems miesto gyventojams ir miesto svečiams. Tiltas apriboja norinčiųjų patekti į Kaišiadorių socialinių paslaugų centrą, kuriame veikia net keletas neįgaliuosius vienijančių organizacijų, galimybes, nes jis visiškai nepritaikytas neįgaliųjų eismui. Tiltas neužtikrina neįgaliesiems lygių teisių ir galimybių visuomenėje ir pažeidžia neįgaliųjų socialinės integracijos principus.

Kaišiadorių mieste, kaip ir daugelyje kitų Europos Sąjungos miestų, visuomenė senėja. Gyventojų, kuriems reikia patogesnės ir patrauklesnės aplinkos dalis, gerokai didėja, įskaitant visus judėjimo, suvokimo ir kitokių sunkumų turinčių gyventojų grupes (neįgalieji, senyvo amžiaus asmenys, vaikai ir kt.). Ši dalis gyventojų patiria netiesioginę diskriminaciją dėl nepritaikytos fizinės aplinkos.

Pasiūlymas:

Skirti 2019 metams 8 mln. eurų Kaišiadorių miesto geležinkelio pėsčiųjų tilto rekonstrukcijai, restauravimui ir pritaikymui neįgaliesiems.

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų.

Svarstyti Vyriausybei

24.

Seimo narė

Laimutė Matkevičienė,

2018-10-25

Argumentai:

Všį Elektrėnų profesinio mokymo centre mokosi beveik 800 moksleivių ir yra viena iš didžiausių mokymo įstaigų visoje savivaldybėje. Mokymo centras ruošiasi tinkamai priimti vis didėjantį moksleivių srautą.

Pagal “Všį Elektrėnų profesinio mokymo centro pastatų energetinio ūkio modernizavimo” projektą: jau atlikti stogo renovacijos darbai, pakeisti langai ir lauko durys, renovuota šildymo sistema, elektros instaliacija.  Šio projekto užbaigimui yra reikalinga 150 tūkst., eurų suma, bendrabučio pastato likusių trijų išorinių sienų apšiltinimui.

Pasiūlymas:

Skirti 2019 metams 150 tūkst. eurų VšĮ Elektrėnų profesinio mokymo centro bendrabučio likusių trijų išorinių sienų apšiltinimui.

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų.

Svarstyti Vyriausybei

25.

Seimo narys

Arūnas Gelūnas,

2018-10-29

Argumentai:

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės ataskaitoje teigiama, kad iš visų švietimo pakopų didžiausią ekonominę grąžą duoda investicijos į ankstyvąjį ugdymą nuo gimimo iki 5 metų. Kokybiškas ikimokyklinis ugdymas lemia geresnius vaikų pasiekimus vėlesniais etapais, ypač teigiamai veikia augančius nepalankioje socialinėje aplinkoje.

Kaip rodo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės atliktas auditas, ikimokyklinio ugdymo auklėtojai uždirba mažiausiai iš visų pedagogų – jų atlyginimai yra 36 proc. mažesni nei bendrojo ugdymo mokytojų. Trečdalis (32 proc.) audituotų įstaigų pažeidžia higienos normas dėl vaikų skaičiaus grupėse – jos perpildytos. Norinčių dirbti ikimokyklinio ugdymo įstaigose trūksta – 40 proc. įstaigų sulaukė tik po 1 kandidatą būti auklėtoju.

Pasiūlymas:

Papildomai skirti 10 000 000 Eur (dešimt milijonų eurų) ikimokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimų didinimui.

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba gautos viršplaninės biudžeto pajamos.

Svarstyti Vyriausybei

26.

Seimo narys Kazys Strakevičius,

2018-10-29

Argumentai:

Pernai metais Lietuvą nusiaubė kelis mėnesius trukusios liūtys, šiais metais užėjo neprognozuota sausra. Dėl tokių nepalankių meteorologinių sąlygų nukentėjo šalies žemės ūkis, patirti nuostoliai skaičiuojami dešimtimis milijonų eurų. Žemdirbiai tikėjosi, kad dabartinė Vyriausybė atsižvelgs į gamtos žemdirbiams padarytus nuostolius ir bent kitiems metams nemažins žemės ūkiui skiriamų asignavimų, išlaikys bent šiais metais skirtą Žemės ūkio ministerijos vykdomų programų finansavimą.

Tačiau 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas žemdirbius skaudžiai nuvylė. Vietoje teisėtų lūkesčių, kad dėl dvejus metus trukusių nepalankių žemdirbiams klimatinių sąlygų, Vyriausybė padidins finansavimą žemės ūkiui, deja 2019 metams biudžeto projekte žemės ūkio sričiai numatomas net 9 proc. mažesnis finansavimas.

Pagal pateiktą 2019 m. valstybės biudžeto projektą visai žemės ūkio sričiai numatoma skirti 984,9 mln. Eur arba 97,4 mln. Eur, t. y. -9 proc., mažiau negu 2018 m.

ES lėšos sudaro 756,9 mln. Eur ir yra 69,9 mln. Eur, t. y. -8,5 proc., mažesnės palyginti su 2018 m.

Bendrojo finansavimo ir valstybės biudžeto lėšos sudaro 200,5 mln. Eur ir yra 28,7 mln. Eur, t. y. -12,5 proc., mažesnės negu 2018 m.

Žemės ūkio ministerijos vykdomoms programoms 2019 m. numatyta skirti 957 021 mln. Eur. Palyginti su 2018 m. Žemės ūkio ministerijos asignavimai mažėja 96,8 mln. Eur, iš jų:

      ES lėšos mažėja 69,9 mln. Eur (-8,5 proc.);

      valstybės biudžeto ir bendrojo finansavimo lėšos mažėja 28,1 mln. Eur (-13,6 proc.);

         Neramina tai, kad šalyje nemažėjant afrikinio kiaulių maro pasireiškimams, 0,6 mln. eurų arba -2,1 proc. mažinami asignavimai Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.

            Jau tapo tradicija, kad melioracijos įrenginių rekonstrukcijai bei naujų statybai ir sekantiems metams nenumatoma skirti nei euro.

Toks biudžetas, jeigu jis bus priimtas Seime be pakeitimų, netenkina žemdirbių, verta prisiimti, kad ir praėjusysis metais priimant 2018 metų valstybės biudžetą žemės ūkio sričiai taip pat 9 proc. buvo sumažintas finansavimas, reiškia, kad per du metus asignavimai žemės ūkiui mažėja 18 proc.

Pasiūlymai:

Žemės ūkio ministerijos valdymo sričiai 2018 metais papildomai skirti:

         28,1 mln. Eur valstybės biudžeto ir bendrojo finansavimo lėšų,

         25 mln. Eur Melioracijos programos įgyvendinimui,

         0,6 mln.Eur Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.

          Lėšų šaltinis: 53,7 mln. Eur skirti iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų arba iš Valstybės valdymui ir valstybės skolos aptarnavimui numatomų skirti lėšų.

Svarstyti Vyriausybei

27.

Seimo narys

Gintautas Kindurys,

2018-10-30

Argumentai:

Ignalinos rajono Vidiškių kaime, kuriame gyvena 883 gyventojai, nėra pakankamos infrastruktūros, skirtos praleisti aktyvų laisvalaikį, o esama infrastruktūra susidėvėjusi. Universalios sporto aikštelės tikslas – gerinti viešojo naudojimo infrastruktūrą, susijusią su laisvalaikio ir sporto veikla Vidiškių kaime, kuria naudotųsi ne tik vietos, bet ir aplinkinių kaimų gyventojai.

Įrengus aikštelę būtų stiprinamas Vidiškių kaimo gyventojų bendruomeniškumas, organizuojami sporto renginiai, skatinama sveika gyvensena ir aktyvus Vidiškių kaimo gyventojų laisvalaikio praleidimas per sportą.

Pasiūlymas:

Skirti lėšų Universalios sporto aikštelės įrengimui Ignalinos rajono Vidiškių kaime – bendras lėšų poreikis 75 000 Eurų.

Lėšų šaltinis:

Valstybės investicijų programa, Švietimo sritis.

Svarstyti Vyriausybei

28.

Seimo narys

Gintautas Kindurys,

2018-10-30

Argumentai: 
Ignalinos rajone esantis Prof. Adomo Hrebnickio memorialinis muziejus lankytojams atidarytas nuo 1961 m. Muziejuje eksponatams skirti net penki kambariai. Muziejuje eksponuojami žymiausi profesoriaus veikalai ir rankraščiai, nuotraukos ir kiti eksponatai. Muziejuje vyksta edukaciniai renginiai, minima Tarptautinė muziejų diena, organizuojami muzikos, poezijos vakarai. Muziejų aplanko tiek pavieniai lankytojai, tiek organizuotos ekskursijos, sulaukta svečių ir iš užsienio. 
Muziejus įkurtas name, kuris yra nekilnojamojo kultūros paveldo vertybė. Namas pastatytas 1897 metais. Jį projektavo pats Adomas Hrebnickis. Iki 1993 m. stogas buvo dengtas skiedromis. 1993 m. Kultūros paveldo inspekcija leido fiziškai susidėvėjusią stogo dangą apdengti pluoštinio cemento banguotais lakštais, kurie šiuo metu yra blogos būklės, apskardinimas pažeistas rūdžių, vėjalentės pažeistos pūvinio. Terasos durys ir langai, apvadai ir palangės, rūsio durys, bei namo kaminai susidėvėję, todėl visa tai būtina remontuoti. 

Dėl to Ignalinos rajono savivaldybė yra parengusi profesoriaus Adomo Hrebnickio sodybos namo – muziejaus paprastojo remonto techninį projektą ir jam įgyvendinti reikalingos lėšos, skirtos susidėvėjusioms pastato vietoms atnaujinti, kad nekeltų grėsmės pastato išsaugojimui ir žmonių saugumui.

Pasiūlymas:

Skirti lėšų profesoriaus Adomo Hrebnickio sodybos namo – muziejaus Rojaus kaime Ignalinos rajone remonto darbams 220 000 Eurų.

Lėšų šaltinis:

Valstybės investicijų programa, Kultūros sritis.

Svarstyti Vyriausybei

29.

Seimo nariai

Gintautas Kindurys,

Vytautas Rastenis,

2018-10-30

Argumentai: 

VšĮ Švenčionių pirminės sveikatos centro Švenčionėlių padaliniui reikalingas pastato fasado remontas, stogo keitimas, iš dalies langų ir durų, kadangi pastatas yra beveik avarinės būklės, yra atskilusių (kabančių) elementų. Taip pat reikalingas remontas fasado, stogo, langų, durų Pabradės padalinyje. Pabradės padalinyje yra didelės šilumos sąnaudos.

Pasiūlymas:

Skirti lėšų Švenčionių rajono savivaldybės Švenčionių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Švenčionėlių ir Pabradės padalinių modernizavimui – bendras lėšų poreikis 643 000 Eurų.

Lėšų šaltinis:

Valstybės investicijų programa, Sveikatos apsaugos sritis.

Argumentai: 

Švenčionių ligoninėje reikalingas operacinio bloko remontas bei nauja įranga, kadangi įranga yra pasenusi.

Pasiūlymas:

Skirti lėšų Švenčionių rajono savivaldybės Viešosios įstaigos Švenčionių rajono ligoninės vidaus patalpų modernizavimui, įrangos reanimacijos skyriui, sterilizacinei bei operacinių blokui įsigyti – bendras lėšų poreikis 788 000 Eurų.

Lėšų šaltinis:

Valstybės investicijų programa, Sveikatos apsaugos sritis.

Svarstyti Vyriausybei

Argumentai: 

Švenčionių rajone sporto infrastruktūros būklė yra nepatenkinama. Esama situacija tokia, kad Švenčionių rajone teikiamų sporto paslaugų kokybė neatitinka tikslinių grupių (mokinių, suaugusiųjų, sportininkų profesionalų) poreikių dėl infrastruktūros nebuvimo ir netinkamumo.

Numatomo projekto „Universalios arenos Švenčionėlių mieste įkūrimas“ investicijos prisidėtų prie prasmingo sportinio produkto kokybės gerinimo bei naujų vartotojų pritraukimo. Kadangi objektas bus strategiškai geroje vietoje, jis taps ne tik Švenčionių rajono, bet ir aplinkinių rajonų sportinės veiklos centru bei padidins Švenčionių rajono patrauklumą konkurencingumą.

Pasiūlymas:

Skirti lėšų Universalios arenos Švenčionėlių mieste įkūrimui – bendras lėšų poreikis 300 000 Eurų.

Lėšų šaltinis:

Valstybės investicijų programa, Švietimo sritis.

Svarstyti Vyriausybei

30.

Seimo nariai

Vida Ačienė

Rima Baškienė,

2018-10-30

Vitalijus Gailius 2018-11-06

Juozas Olekas 2018-11-13

Vytautas Kamblevičius 2018-11-13

Valentinas Bukauskas 2018-11-15

Argumentai:

Įvertinant Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos vykdomų funkcijų svarbą ir numatomas veiklos perspektyvas būtina užtikrinti reikiamą šios tarnybos finansavimą. Įgyvendinant Valstybės tarnybos įstatymą saugomų teritorijų direkcijoms darbo užmokesčio fondui trūks per 740 000 Eur.

     Pasiūlymas:

Papildomai skirti 740 000 Eur. Valstybės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos darbo užmokesčio fondui padidinti.  

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų.

Svarstyti Vyriausybei

31.

Seimo nariai:

Rima Baškienė

Guoda Burokienė

Vida Ačienė

Aušra Norkienė,

2018-10-30

  Argumentai:

Įvertinant tai, kad 2019 metais bus  didinami atlyginimai daugeliui  sričių darbuotojų ir siekiant, kad kultūros darbuotojų atlyginimų didėjimas būtų artimai proporcingas kitų sričių darbuotojų atlyginimų didėjimui,

primenant, kad kultūros sritis buvo ir yra įvardinama kaip viena iš prioritetinių sričių,

atkreipiant dėmesį, kad savivaldybių galimybės didinti kultūros darbuotojų atlyginimus yra labai ribotos,

siūlome numatytus Valstybės biudžete asignavimus Kultūros sričiai,  darbuotojų darbo užmokesčiui 2160 tūkst. eurų sumą padidinti  2000 tūkst. Eur.

     Pasiūlymas:

Skirti 2160 4160 tūkst. eurų  kultūros darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti;

Lėšų šaltinis:

Gautos  viršplaninės Valstybės biudžeto pajamos arba pajamos iš Valstybės  skolos aptarnavimo mažinimo.

Svarstyti Vyriausybei

32.

Seimo narė Rima Baškienė,

2018-10-30

Argumentai:

Šiaulių rajono savivaldybės taryba priėmė privataus asmens dovaną – pastatą Kuršėnuose, adresu Vytauto g. 1, ir numatė jį pritaikyti ypatingai reikalingam objektui – viešajai bibliotekai su skaitykla ir parodų sale.

Savivaldybės biudžeto lėšomis parengtas  techninis projektas „Prekybos paskirties pastato rekonstravimas ir paskirties keitimas“,  2018 metais atliktos viešųjų pirkimų procedūros, pasirašyta rangos sutartis  ir pradėti pastato rekonstravimo darbai Šiaulių rajono savivaldybės biudžeto lėšomis.

Įvertinant svarų Šiaulių rajono savivaldybės indėlį į visuomenės reikmėms skirto pastato pritaikymą, būtų reikšmingas ir svarbus Valstybės prisidėjimas įrašant šį objektą į Valstybės investicijų programą ir skiriant  100 tūkst. Eur. 2019 metams numatytų rekonstrukcijos darbų atlikimui.     

     Pasiūlymas:

Skirti 100 tūkst. eurų  Šiaulių rajono  savivaldybės pastato Kuršėnuose, Vytauto g. 1, rekonstravimui ir pritaikymui Šiaulių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos veiklai.

Lėšų šaltinis:

Gautos  viršplaninės Valstybės biudžeto pajamos arba pajamos iš Valstybės  skolos aptarnavimo mažinimo.

Svarstyti Vyriausybei

33.

Seimo narys Algimantas Dumbrava,

2018-10-30

Argumentai: Zarasų rajone keičiantis gyventojų struktūrai pagal amžių bei įvykdžius vaikų globos namų deinstitucionalizavimo reformą, Antazavės vaikų globos namų patalpas planuojama pritaikyti naujoms socialinėms paslaugoms rajone – senelių namų įkūrimui bei sukurti socialinę infrastruktūrą socialiai pažeidžiamiems asmenims.

Pasiūlymas: Skirti Antazavės vaikų globos namų pritaikymui senelių namų įkūrimui 400 tūkst. Eur.

Lėšų šaltiniai: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų.

Svarstyti Vyriausybei

34.

Seimo narys Algimantas Dumbrava,

2018-10-30

Argumentai: Visagino „Draugystės“ progimnazijos sporto aikštelė niekada nebuvo rekonstruota nuo pat mokyklos įkūrimo 1989 m. Dėl susidėvėjusios sporto aikštelės infrastruktūros, neįmanoma kokybiškai vesti kūno kultūros pamokų bei sporto būrelių. Šiuo metu futbolas žaidžiamas tiesiog ant smėlio.

Pasiūlymas: Skirti Visagino „Draugystės“ progimnazijos sporto aikštelės rekonstrukcijai 530 tūkst. Eur.

Lėšų šaltiniai: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų.

Svarstyti Vyriausybei

35.

Seimo narys Algimantas Dumbrava,

2018-10-30

Argumentai: sparčiai nykstant gyventojų skaičiui kaimuose, Imbradas (seniūnijos centras) pasižymi tuo, kad gyventojų skaičius jame išlieka stabilus. Tačiau gyventojai neturi veikiančio kultūros centro, kuris yra labai svarbus gyvenimo kokybei kaime. 

Pasiūlymas: Skirti Imbrado kultūros centro rekonstrukcijai 382 tūkst. Eur.

Lėšų šaltiniai: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų.

Svarstyti Vyriausybei

36.

Seimo narys Algimantas Dumbrava,

2018-10-30

Argumentai: Salako kultūros centro vidaus patalpos nebuvo remontuotos nuo pat kultūros centro pastatymo pradžios 1986 m.

Pasiūlymas: Skirti Salako kultūros centro vidaus patalpų remontui 240 tūkst. Eur.

Lėšų šaltiniai: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų.

Svarstyti Vyriausybei

37.

Seimo narys Algimantas Dumbrava,

2018-10-30

Argumentai: Visagino „Atgimimo“ gimnazijos sporto aikštelė niekada nebuvo rekonstruota nuo pat mokyklos įkūrimo 1987 m. Dėl susidėvėjusios sporto aikštelės infrastruktūros, neįmanoma kokybiškai vesti kūno kultūros pamokų bei sporto būrelių.

Pasiūlymas: Skirti Visagino „Atgimimo“ gimnazijos sporto aikštelės rekonstrukcijai 210 tūkst. Eur.

Lėšų šaltiniai: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų.

Svarstyti Vyriausybei

38.

Seimo narys Algimantas Dumbrava,

2018-10-30

Argumentai: Zarasų krašto muziejus, siekia išsaugoti Zarasų miesto senamiesčio dalį ir joje esančius kultūros paveldo statinius, ypač 1854 m. senąjį pastatą, esantį D. Bukonto g. 1, Zarasuose bei pritaikyti kultūrinėms reikmėms - kultūros paveldo pažinimui. Minėtame pastate planuojama įkurti Šarūno ir Nomedos Saukų galeriją bei atskleisti iškilių Zarasų krašto žydų tautos atstovų kultūrinį palikimą per Žydų kultūros kelio plėtojimą. Tokiu būdu per iškilių vietos kūrėjų ir kraštiečių pristatymą, siekiama turistinio sezoniškumo mažinimo ir lankytojų srautų didinimo Zarasų mieste - Lietuvos kurortinėje teritorijoje, Lietuvos pasienyje (su Latvija ir Baltarusija).

Pasiūlymas: Skirti Zarasų krašto muziejaus plėtrai 260 tūkst. Eur.

Lėšų šaltiniai: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų.

Svarstyti Vyriausybei

39.

Seimo narys Algimantas Dumbrava,

2018-10-30

Argumentai: Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos vidaus patalpos eksploatuojamos nuo 1971 m. be kapitalinio remonto. Vidaus patalpų sienų, lubų dažai suskeldėje, vietomis atšokęs sienų tinkas, esama PVC grindų danga susidėvėjusi, sunkiai valoma, dėl įplyšimų jos eksploatacija pavojinga, nes galima užkliūti. Esama šildymo, apšvietimo sistema tiek fiziškai, tiek morališkai susidėvėjusi. Šildymo sistemos vamzdynų termoizoliacija nesandari, vamzdynai pažeisti korozijos, ant radiatorių nėra termostatų, todėl sistemos reguliavimas yra komplikuotas.

Investicinis projektas buvo teiktas 2018 m., tačiau lėšų nebuvo skirta.

Pasiūlymas: Skirti gimnazijos vidaus patalpų, inžinerinių sistemų modernizavimui ir ugdymo bazės atnaujinimui (baldų, įrangos, inventoriaus) 1 011 tūkst. Eur.

Lėšų šaltiniai: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų.

Svarstyti Vyriausybei

40.

Seimo narys

Jonas Jarutis,

2018-11-05

Argumentai:

Kupiškio rajono savivaldybė nori užbaigti tęstinį investicijų projektą „Kupiškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos pastato Kupiškyje, Lauryno Stuokos-Gucevičiaus a. 3A, rekonstravimas“.

Įgyvendinus investiciniame projekte numatytus fiziškai susidėvėjusio pastato atnaujinimo darbus, bus ženkliai pagerintos sąlygos lankytojams, skaitytojams, biblioteka ir jos erdvės taps patrauklesnės ne tik tiesioginei knygų saugojimo ir išdavimo veiklai, bet ir įvairiems renginiams, parodoms, pristatymams ir pan., skatins bendruomenės narių nuolatinį mokymąsi, žinių atnaujinimą, kultūrinę veiklą ir kūrybiškumą, prisidės prie užimtumo, švietimo tinklo išplėtimo mieste bei rajone, bus sudarytos visos sąlygos bibliotekai tapti moderniai, plėsti savo veiklą, prisitaikyti prie informacijos technologijų pokyčių ir išlaikyti bei didinti lankytojų skaičių, tapti patraukliu miesto žinių, taip pat ir meninės bei kultūrinės veiklos centru.

Tuo pačiu bus pagerintos sąlygos darbuotojams, užtikrinamas bibliotekos personalo ir lankytojų saugumas (susidėvėjusios medinės perdangos kėlė grėsmę dėl saugomų kiekio knygų ir jų svorio, susidėvėję laiptai), objektas bus pritaikytas žmonėms su negalia.

Šiam investicijų projektui 2014 m. iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų skirta 86,886 tūkst. eurų. 2015 m. – 28, 962  tūkst. eurų. Leidimas atlikti rekonstravimo darbus  išduotas 2015 m. trečiame ketvirtyje. Iš Valstybės investicijų programos (VIP) 2016 m. skirta  ir panaudota 100 tūkst.  eurų, iš Savivaldybės biudžeto – 4,2 tūkst. eurų; 2017 m.  iš VIP skirta 257,00 tūkst. eurų, iš Savivaldybės biudžeto 57,00 tūkst. eurų. Iki 2017 m. spalio 1 d. atlikta darbų už 187,768 tūkst. eurų.

2018 m. pradžioje iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto projektui lėšų nebuvo skirta, todėl Kupiškio rajono savivaldybė teikė prašymus ir iš Kultūros ministerijos neseniai gavo raštą (nors įsakymo dar nėra), kad iš perskirstomų lėšų šiems metams numatyta skirti 431 tūkst. eurų. Iš savivaldybės biudžeto lėšų projekto vykdymui šiemet buvo skirta 150 tūkst. eurų.

Objekto užbaigimas numatytas 2019 m. Neskaičiuojant kitų metų savivaldybės piniginio indėlio ir dar šiemet planuojamų gauti 431 tūkst. eurų, projekto užbaigimui iš viso trūksta 493 tūkst. eurų.

Pasiūlymas:

Skirti 493 000 eurų tęstinio projekto „Kupiškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos pastato Kupiškyje, Lauryno Stuokos-Gucevičiaus a. 3A, rekonstravimas“ užbaigimui.

Lėšų šaltinis:

Viršplaninės valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką.

Svarstyti Vyriausybei

41.

Seimo narys Eugenijus Jovaiša,

2018-11-05

Argumentai:

Atsižvelgiant į etatinio mokytojų darbo apmokėjimo II etapo įgyvendinimą, tikslinga, kad Savivaldybės apie skirtą papildomą finansavimą žinotų gerokai anksčiau nei Projekte numatyta spalio 25 d.  Mokyklų direktoriai 2019-2020 mokslo metų pradžioje turės tikslinti mokytojų darbo sutartis, todėl įstaigai skiriamas finansavimas turi būti žinomas kiek įmanoma greičiau. Siūlytina 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo  įstatymo projekte nustatyti ne spalio 25 d., o spalio 1 d. datą. Ši data leistų išskirstyti lėšas mokykloms dar spalio mėn. pabaigoje vykstančiuose Savivaldybių tarybų posėdžiuose. Atitinkamai turės būti tikslinami Įstatymo įgyvendinimo teisės aktai.

Pasiūlymui įgyvendinti papildomų  lėšų nereikės.

Pasiūlymas:

2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo  įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte įrašyti spalio 1 d. terminą:

„3 straipsnis. Valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams paskirstymas ir pervedimas

1. Šio įstatymo 5 priede nurodytos valstybės institucijos ir įstaigos specialias tikslines dotacijas, nustatytas šio įstatymo 5 priede:

1) per 3 darbo dienas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos paskirsto savivaldybėms ir apie tai joms praneša, išskyrus specialias tikslines dotacijas, skirtas etatinio mokytojų darbo apmokėjimo II etapui įgyvendinti nuo 2019 m. rugsėjo 1 d., kurias paskirsto savivaldybėms ir apie tai joms praneša iki 2019 m. spalio 25 1 d.;“

Svarstyti Vyriausybei

42.

Seimo nariai

Andriejus Stančikas

  Aurimas Gaidžiūnas

Alfredas Stasys Nausėda

 Petras Čimbaras, 2018-11-06

Argumentai:

Melioracijos statiniai kasmet vis labiau nusidėvi ir veikia neefektyviai. Vidutinis visų melioracijos statinių nusidėvėjimas jau priartėjo prie 70 proc., o atskirų statinių grupių jis dar didesnis – 72-86 proc. Siekiant palaikyti gerą melioracijos būklę kasmet vidutiniškai reikia apie 50 mln. eur. Melioracijos sistemoms ir statiniams prižiūrėti iš valstybės biudžeto kasmet skiriama tik apie 10 mln. eurų. Šie pinigai skiriami tik melioracijos statinių priežiūrai, bet ne rekonstravimui. Rekonstravimo darbams pinigai nėra skiriami nuo 2012 m., todėl melioracijai skiriamos lėšos patenkina vos 10 proc. metinio poreikio.

Pasiūlymas:

Skirti 20 mln. eurų valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių rekonstravimui.

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba gautos viršplaninės biudžeto pajamos.

Svarstyti Vyriausybei

43.

Seimo narys Rimantas Jonas Dagys,

2018-11-06

Argumentai:

Lietuvos Respublikos Finansų ministerija prognozuoja, jog 2019 m. vidutinė metinė infliacija sieks 2,5 %. Atsižvelgiant į tai, jog 2009 m. dėl ekonominės krizės sumažintos valstybinės pensijos nebuvo gražintos į prieškrizinį lygį, akivaizdu, jog padidinti valstybines pensija pagal prognozuojamą infliacijos rodiklį yra mažiausia, ką galima padaryti, jog valstybinių pensijų gavėjų pragyvenimo lygis nemažėtų toliau. 2,5 % padidintos biudžeto lėšos valstybinėms pensijoms leis bent jau išlaikyti valstybinių pensijų gavėjų perkamąją galią dabartiniame lygyje.

Pasiūlymas:

Padidinti 1,55 mln. eurų (2,5 % nuo projekte numatytų 62,183 mln. eurų) valstybės biudžeto asignavimus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos programos 02.08 „Socialinė parama“ priemonėms:

1.      Pervesti lėšas pirmojo ir antrojo laipsnio valstybinėms pensijoms mokėti;

2.      Pervesti lėšas personalinėms pensijoms mokėti;

3.      Pervesti lėšas nukentėjusiųjų asmenų pensijoms mokėti;

4.      Pervesti pensijas mokslininkų valstybinėms pensijoms.

Lėšų šaltinis:

Sumažinti asignavimus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos programos 01.02 „Užimtumo didinimas“ lėšos priemonei – Derinti darbo pasiūlą ir paklausą remti bedarbių integraciją į darbo rinką.

Svarstyti Vyriausybei

44.

Seimo nariai   

 Aušra Papirtienė

Arūnas Gelūnas,

2018-11-06

Argumentai

Vadovaujantis Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties, kuri buvo pasirašyta 2017-11-22, nuostatomis Švietimo ir mokslo ministerija įsipareigojo iki 2020 metų ikimokyklinio ugdymo specialistų darbo užmokesčio koeficientus suvienodinti su bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų koeficientais.

Pasiūlymu siekiama, kad būtų pradėti įgyvendinti Vyriausybės ir Švietimo ir mokslo ministerijos prisiimti įsipareigojimai nepagrįstai mažą darbo užmokestį gaunantiems ikimokyklinio ugdymo mokytojams. Siūloma ikimokykliniame sektoriuje dirbantiems pedagogams nuo 2019 m. sausio 1d. jų darbo užmokesčio koeficientus padidinti ir prilyginti priešmokyklinio ugdymo mokytojų darbo apmokėjimo koeficientams. Šiam tikslui pasiekti reikalingi 13 mln. Eur. Šis tarpinis žingsnis būtų susitarimo iki 2020 metų sulyginti visų mokytojų užmokestį už darbą įgyvendinimo pradžia.

Pasiūlymas: Skirti papildomai 13 mln. Eur. ikimokyklinio ugdymo specialistų darbo užmokesčio koeficientų didinimui.

 Lėšų šaltinis: iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų arba iš Valstybės valdymui ir valstybės skolos aptarnavimui numatomų skirti lėšų.

Svarstyti Vyriausybei

45.

Seimo nariai:

Asta Kubilienė

Laimutė Matkevičienė

Raimundas Martinėlis

Darius Kaminskas

Kęstutis Bartkevičius

Irina Rozova

Česlav Olševski

Antanas Vinkus

Algimantas Dumbrava

Jonas Liesys

Irena Degutienė

Antanas Matulas,

2018-11-06

Argumentai:

2019 metams numatomų skirti asignavimų Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui (733 tūkst. Eur, iš jų 659 tūkst. Eur darbo užmokesčiui) neužtenka pavestoms funkcijoms vykdyti. 2017 metams Departamentui buvo skirta 801,5 tūkst. Eur, 2018 metams – 738 tūkst. Eur. Nepadidinus 2019 metams numatomus skirti asignavimus, Departamentas bus priverstas atsisakyti tinkamai ir kompleksiškai vykdyti tabako, alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų rinkos priežiūros funkcijas, įskaitant kitų institucijų darbuotojų mokymus, ūkio subjektų patikrinimus (dėl lėšų trūkumo kurui, komandiruotėms šalies viduje), taip pat neturės galimybių sumokėti darbuotojams priklausančio darbo užmokesčio, priimti naujų darbuotojų, sumokėti būtiniausių komunalinių išlaidų (už elektrą, vandenį, šildymą, šiukšlių išvežimą). Pažymėtina, kad Departamentas savo veiklą vykdo srityse, kurioms Lietuvos Respublikos Vyriausybė skiria išskirtinį dėmesį savo Programoje bei Programos įgyvendinimo plane (,,1.4.2. Darbas. Pagalbos teikimas turintiems žalingų įpročių asmenims, psichoaktyviųjų medžiagų (tarp jų – alkoholio) pasiūlos ir paklausos mažinimas“). Pastebėtina, kad Departamento funkcijų kiekis ir apimtys nuo 2011 metų tik didėja (2014 metais priimtos Tabako produktų direktyvos nuostatų, kurios yra perkeltos į Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymą 2015 metais, įgyvendinimas, augantis konsultacijų kiekis, ypatingai dėl Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų, kurios įsigaliojo nuo 2018 metų sausio 1 d., atsirandantys naujoviški tabako gaminiai, veiklos priežiūra internetinėje erdvėje ir t.t.).

Atliekamoms funkcijoms užtikrinti dažniausiai naudojami tik žmogiškieji ištekliai, o asignavimai nuolatos mažinami, todėl šių funkcijų padengti kitokiais ištekliais Departamentas neturi galimybių.

Pasiūlymas:

2 priede ,,Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės biudžeto asignavimai“ vietoj Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui numatytų 733 tūkst. Eurų (iš jų 659 tūkst. Eurų darbo užmokesčiui) skirti 801 tūkst. Eurų (iš jų 700 tūkst. Eurų darbo užmokesčiui).

Lėšų šaltinis:

Iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų.

Svarstyti Vyriausybei

46.

Seimo nariai

Gintaras Steponavičius

Eugenijus Jovaiša

Arūnas Gumuliauskas

Stasys Tumėnas

Arūnas Gelūnas

Vytautas Juozapaitis

Aušrinė Armonaitė

Edmundas Pupinis

Mantas Adomėnas,

2018-11-06

Argumentai:

2019-aisiais metais toliau vyks valstybinių universitetų tinklo konsolidavimas ir siekiant užtikrinti kuo sklandesnį jungimosi procesą, tam reikalingos ne tik ES lėšos skirtos infrastruktūros gerinimui, įrangai įsigyti, bet biudžeto asignavimai einamųjų jungimosi kaštų (išeitinės išmokos, informacinių sistemų apjungimas ir kt.) padengti. 2018-aisiais Seimui priimant sprendimą dėl  VDU, LEU ir ASU sujungimo vieningai sutarta, kad būtina skirti reikiamas lėšas einamosioms jungimosi išlaidoms padengti. Reikiamų lėšų stygius gali apsunkinti ar net sustabdyti jungimosi procesą, todėl šias lėšas būtina numatyti kitų metų Švietimo ir mokslo ministerijos biudžete.

Pasiūlymas:

Papildomai skirti 5 mln. eurų valstybinių universitetų tinklo konsolidavimui.

Lėšų šaltinis:

Viršplaninės biudžeto pajamos arba įplaukos gautos iš akcizų už alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius.

Svarstyti Vyriausybei

47.

Seimo nariai

Antanas Matulas   

Irena Degutienė

Jonas Liesys

Raimundas 

Martinėlis

Juozas Olekas

Irena Haase

Bronislovas Matelis,

2018-11-06  

Argumentai. Valstybė PSDF pavedė papildomų funkcijų vykdyti už 152 218 tūkst. eurų, bet 2019 metams numato skirti 36 408 tūkst. eurų. Konstitucinis teismas savo 2013 m. gegužės 16 d. nutarimu konstatavo, kad būtinoji pagalba reikalinga gyvybei gelbėti ir išsaugoti turi būti apmokama iš valstybės biudžeto. Tam reikalinga 57 467 tūkst. eurų.

Pasiūlymas: Sveikatos apsaugos ministerijai papildomai skirti 173 277 tūkst. eurų.

Lėšų šaltinis

   Tai galėtų būti viršplaninės biudžeto pajamos, akcizo lėšos už padidintus akcizus stipriems alkoholiniams gėrimams, iš Valstybės valdymui ir valstybės skolos aptarnavimui numatomų skirti lėšų ar panašiai.

    Kadangi šias lėšas valstybė privalo pervesti į PSDF biudžetą vadovaujantis įstatymu ir 2013 m. gegužės 16 d. Konstitucinio teismo nutarimu, konkretų lėšų šaltinį turi nurodyti Lietuvos Respublikos Finansų ministerija ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Svarstyti Vyriausybei

48.

Seimo nariai

Eugenijus Jovaiša

 Gintaras Steponavičius

Arūnas Gumuliauskas

 Aušra Papirtienė

Edmundas Pupinis

 Levutė Staniuvienė,

2018-11-06

Argumentai:

Iki 2019 m. kovo 1 d. mokyklų vadovų veikla turi būti įvertinta ir priklausomai nuo vertinimo rezultatų jiems gali būti skiriama kintamoji atlyginimo dalis (maksimaliai – 20% nuo bazinio atlyginimo). Siekiant skatinti vadovus už gerą ir labai gerą veiklą, reikėtų skirti papildomų lėšų, kurios būtų skirtos kintamajai daliai mokėti. Kadangi vadovai įvertinti bus skirtingai, tai ne visiems kintamoji dalis bus 20%. Vidutiniškai reikėtų skirti 10% nuo bendro administravimo lėšoms skirto fondo, tai sudarytų – 5 mln. metams.

Taip pat, reikšmingai padidinus mokytojų atlyginimus, reikėtų didinti ir minimalius vadovų koeficientus, siekiant, kad vadovaujančios pareigos vis dar būtų patrauklios lyderiams. Padidinus minimalias koeficientų ribas 10% net mažiausią patirtį ir mažoje mokykloje dirbantis vadovas gautų didesnį nei 1000 eurų atlyginimas. Tam reikėtų apie 0.6 mln. Eurų.

Iš viso poreikis 2019 metams: 5.6 mln. eurų.

1. Pasiūlymas:

Papildomai skirti 5, 6 mln. Eur mokyklų vadovų atlyginimų minimaliems koeficientams didinti.

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba gautos viršplaninės biudžeto pajamos.

Svarstyti Vyriausybei

49.

Seimo narė Aušrinė Norkienė,

2018-11-08

Argumentai:

Siekiant užtikrinti kokybiškų ir šiuolaikiškų sporto ir kultūros paslaugų vystymąsi, padidinti sveikos gyvensenos, kultūros ir laisvalaikio paslaugų prieinamumą, Tauragės miestui yra reikalingas multifunkcinis sporto ir kultūros centro kompleksas.

Pažymėtina, kad Lietuvos regionų politikos Baltojoje knygoje Tauragė yra nurodyta kaip potencialus regiono augimo centras. Siekiant šio tikslo bei norint, kad regione kurtųsi naujos darbo vietos, būtina pasiūlyti ir kompleksines paslaugas. Manytina, kad multifunkcinio sporto ir kultūros komplekso atsiradimas mieste galėtų prisidėti ne tik prie Tauragės miesto ir rajono spartesnės plėtros, tačiau ir prie visos apskrities plėtros.

Šiai dienai miestui trūksta šiuolaikiškos sporto erdvės, kurioje galėtų būti užsiimama bent 6 sporto šakomis, bei kultūros erdvės, kurioje renginius galėtų stebėti bent 2000 žiūrovų. Tauragės rajono savivaldybės tarybai priėmus sprendimą dėl multifunkcinio sporto komplekso statybos, 6 Lietuvos sporto federacijos pritarė šiam projektui ir jį palaiko.

Preliminari projekto vertė iš viso sudarys apie 5 mln. eurų. Numatoma projekto įgyvendinimą vykdyti etapais, lėšos yra skiriamos ir iš Tauragės rajono savivaldybės biudžeto.

Pasiūlymas:

Skirti „Sporto komplekso statybos Bernotiškės g. 11, Tauragėje“ darbų pirmajam etapui pradėti 200 000 Eur (dviejų šimtų tūkstančių eurų) sumą.

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų.

Svarstyti Vyriausybei

50.

Seimo nariai

Gintautas Kindurys

Vytautas Rastenis,

2018-11-08

Argumentai:

Muziejus Švenčionių mieste buvo įkurtas 1945 metais, kuriame yra sukaupta daugiau nei 54 tūkstančiai archeologijos, gamtos, istorijos ir etnografijos eksponatų. Tačiau dėl pastato prastos būklės šį turtą tinkamai išsaugoti yra problematiška, nes per kiaurą stogą drėkinamos gegnės, vanduo patenka į vidaus patalpas, todėl būtina kuo greičiau pakeisti stogą, lietvamzdžius, įrengti stogo apsauginius aptvėrimus, pakeisti langus ir duris, sustiprinti lauko sienų mūrą.

2019 m. projektavimo darbams atlikti numatoma investuoti 55 tūkst. Eur., iš jų VIP – 47 tūkst. Eur., savivaldybės biudžeto lėšos – 8 tūkst. Eur.

Perspektyvoje Švenčionių rajono savivaldybė numato prisidėti prie projekto įgyvendinimo savo lėšomis iki 40 proc. projekto vertės.

Pasiūlymas:

Skirti lėšų Nalšios muziejaus projektavimo darbams atlikti – bendras lėšų poreikis 47 000 Eurų.

Lėšų šaltinis:

Valstybės investicijų programa, Kultūros sritis.

Svarstyti Vyriausybei

51.

Seimo narys

Petras Nevulis,

2018-11-08

Argumentai:

 „VšĮ Profesinio rengimo centro“ pastato dalis, Pilėnų g. 35 Panevėžys nerenovuota. Kadangi dalis pastato nerenovuota, tai patiriami dideli šilumos nuostoliai ir šilumos energija vartojama neefektyviai. Šildymo sezono metu pastatų būklė neatitinka higienos normų keliamų reikalavimų. „VšĮ  Panevėžio profesinio rengimo centro“ pastate, esančiame Pilėnų g. 35, Panevėžyje teikiamos profesinio,  bendrojo vidurinio, suaugusiųjų profesinio, žemdirbių tęstinio mokymo, suaugusiųjų švietimo paslaugos. Projekto vertė 660 000 Eur.  (šeši šimtai šešiasdešimt tūkstančių Eur.)

Įgyvendinus investicinį projektą, sumažės šiluminės energijos vartojimo nuostoliai. Kadangi įstaiga vykdo formaliojo profesinio mokymo programą, tai būtina sudaryti visapusiškas sąlygas programos vykdymui. Nuostoliams mažinti būtina  didinti pastato šilumos vartojimo efektyvumą.  Bendra  skaičiuojamoji kaina 660 000 Eur. (šeši šimtai šešiasdešimt tūkstančių Eurų).

Pasiūlymas:

Skirti  „VšĮ Profesinio rengimo centro" pastato  Pilėnų g. 35 Panevėžys, renovavimui (modernizavimui)  660 000Eur. ( šešis šimtus šešiasdešimt tūkstančių Eurų) sumą.

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų.

Svarstyti Vyriausybei

52.

Seimo narys

Petras Nevulis,

2018-11-08

Argumentai:

Panevėžio rajono savivaldybės administracijos užsakymu buvo parengtas techninis projektas ir išduotas statybos leidimas  dėl priestato prie Piniavos mokyklos-darželio pastato,( Žibučių g. 7, Piniavos k., Panevėžio rajonas.) statybos.  Projektas buvo parengtas iš savivaldybės biudžetinių lėšų.  Leidimas statybai išduotas 2018 metais  Panevėžio rajono savivaldybės. Savivaldybė 2018 m. projektui įgyvendinti skyrė 400,000 Eur.         Projekto  vertė 1 004 329,54 Eur.  (pridedama Panevėžio rajono savivaldybės raštas)

 Įgyvendinus investicinį projektą, naujajame priestate prie pastato bus įrengtos papildomos patalpos dviem ikimokyklinio amžiaus grupėms bei sporto salė.

Pasiūlymas:

Skirti  „Panevėžio rajone esančio Piniavos mokyklos-darželio“ priestatui prie pastato, Žibučių g. 7, Piniavos k., projekto įgyvendinimui 600,000Eur. ( šešis šimtus tūkstančių Eurų) sumą.

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų.

Svarstyti Vyriausybei

53.

Seimo nariai

Stasys Tumėnas

 Vitalijus Gailius,

2018-11-08

Argumentai:

Šiaulių apskrities policijos komisariatas patikėjimo teise (Šiauliai, Purienų g. 44 ir 48) valdo daug pastatų ir statinių. Nuo 2008 metų administracinio pastato vidaus patalpos skyrus finansavimą buvo remontuojamos kiekvienais metais. Suremontavus administracinio pastato vidaus patalpas ir atnaujinus,  modernizavus pastatą iš išorės, būtina sutvarkyti ir administracinio pastato kiemo teritoriją: automobilių stovėjimo aikšteles, pėsčiųjų takus, įrengti lauko apšvietimą, sutvarkyti teritorijos aptvėrimą ir  įrengti įvažiavimo vartus. Šiuo metu kiemo aikštelių ir pėsčiųjų būklė yra prasta, fiziškai nusidėvėjusios dangos, jos sulūžusios, teritorijoje neįrengta lietaus surinkimo sistema, todėl palijus teritorijoje esančiose duobėse nuolat pilna vandens, tai kelia grėsmę automobiliams.

Tvarkant teritorijos, adresu Purienų g. 44 ir 48, Šiauliai, aikšteles, reikalinga parengti teritorijos sutvarkymo techninį darbų projektą, suprojektuoti lietaus vandens susirinkimo sistemą, įrengti pėsčiųjų betoninių trinkelių grindinį, automobilių stovėjimo kiemo aikšteles ir pravažiavimo kelius - viso reikia įrengti trinkelių dangos apie 15 107, 64 kv. m., įrengti tinkamą teritorijos aptvėrimą su į(iš)važiavimo kontrole ir lauko apšvietimą.

Pasiūlymas:

Skirti  „Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (Šiauliai, Purienų g. 44 ir 48) teritorijos sutvarkymo darbų“  įgyvendinimui 1,07 mln. Eur. sumą.

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų.

Svarstyti Vyriausybei

54.

Seimo nariai   

 Valerijus Simulik

Leonard Talmont

Andrius Navickas

Sergėjus Jovaiša

Gintaras Vaičekauskas

Kęstutis Smirnovas

Justas Džiugelis,

2018-11-08

Argumentai:

Atkreiptinas dėmesys, kad jau ne vienerius metus iš eilės Lietuvos Respublikos Vyriausybės skiriami valstybės biudžeto asignavimai Seimui atskaitingoms institucijoms, ginančioms žmogaus teises, neatitinka realių įstaigų asignavimų poreikio, todėl šios įstaigos negali efektyviai ir pilna apimtimi vykdyti įstatymais priskirtų funkcijų ir įgyvendinti prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus.  Nepakankamas Seimui atskaitingų įstaigų finansavimas kelia pagrįstas abejones dėl šių institucijų nepriklausomumo nuo vykdomosios valdžios.

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai numatyti asignavimai nėra pakankami įstaigos išlaikymo poreikiams patenkinti ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriui priskirtų funkcijų pilna apimtimi vykdymui. Pažymėtina, kad minimalius įstaigos išlaikymo poreikius atitinkantis finansavimas nesudaro galimybių įgyvendinti teisės aktų (Valstybės tarnybos įstatymo) nuostatų dėl valstybės tarnautojų vertinimo (suteikiant aukštesnes kvalifikacines klases), užpildyti Seimo valdybos nutarimu nustatytam pareigybių skaičiui (24), todėl įstaigoje iš 24 pareigybių užimtos 16,5.

Paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimas bei atskiri jo komitetai, svarstę ankstesnių metų vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus veiklos ataskaitas, rekomendavo vaiko teisių apsaugos kontrolieriui vystyti veiklą visuomenės švietimo ir informavimo srityje.

 Pasiūlymas:

Siekiant įgyvendinti Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos rekomendacijas Lietuvai bei užtikrinti tinkamą ir  veiksmingą  įstatymų priskirtų funkcijų vykdymą  siūlome Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai 2019 metams papildomai skirti  69 tūkst. eurų, iš jų:

         8 tūkst. eurų visuomenės švietimo apie vaiko teises ir apsaugos mechanizmus funkcijai vykdyti;

         5 tūkst. eurų papildomam paslaugų ir prekių poreikiui bei jų kainų didėjimui padengti;

         56 tūkst. eurų darbo užmokesčiui, kuris reikalingas užpildyti 2 iš 7,5 dėl asignavimų trūkumo esančias laisvas pareigybes (planuojama priimti 2 tarnautojus).

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba gautos viršplaninės biudžeto pajamos.

Svarstyti Vyriausybei

55.

Seimo nariai   

 Valerijus Simulik

Leonard Talmont

Andrius Navickas

Sergėjus Jovaiša

Gintaras Vaičekauskas

Kęstutis Smirnovas

Justas Džiugelis,

2018-11-08

Argumentai:

Atkreiptinas dėmesys, kad  Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai numatyti asignavimai neleis užtikrinti: 1) Žmonių su negalia teisių stebėsenos komiteto prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos veiklos, garantuojant nepriklausomą Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo stebėsenos, 2) Tarnybai įstatymu pavestos švietėjiškos veiklos bei lygių galimybių įgyvendinimo ir diskriminacijos prevencijos visuomenėje, 3) darbuotojų atlyginimų.

Pasiūlymas:

Siekiant įgyvendinti prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus ir  užtikrinti tinkamą ir  veiksmingą  įstatymų priskirtų funkcijų vykdymą  siūlome Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai 2019 metams papildomai skirti  137 tūkst. eurų, iš jų:

         60 tūkst. eurų pagal Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 1 ir 16 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-941 numatomo steigti  Žmonių su negalia teisių stebėsenos komiteto ekspertų darbui apmokėti. (Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 280 yra pritarusi minėtam teisės akto projektui);

         31 tūkst. eurų švietėjiškai ir prevencinei veiklai skirtoms priemonėms įgyvendinti;

         8 tūkst. eurų Tarnybos interneto svetainės prieinamumo  tobulinimui ir Tarnybos dokumentų valdymo ir e-pristatymo sistemų sinchronizavimui.

         38 tūkst. eurų papildomam darbo užmokesčio finansavimui.

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba gautos viršplaninės biudžeto pajamos.

Svarstyti Vyriausybei

56.

Seimo narys

Kęstutis Bartkevičius,

2018-11-08

Argumentai:

    Mažeikių miestas, pritraukiantis užsienio kapitalo investicijas ir vykdantis įvairius tarptautinius projektus, būdamas aštuntu pagal dydį šalyje, turintis techninį, kultūrinį, sportinį bei žmogiškąjį potencialą, - iki šiol neturi galimybės pilnai jo atskleisti ir panaudoti.  Mažeikiuose vis dar nėra sporto ir pramogų centro.

    Mažeikių sporto ir pramogų centro statybos yra labai svarbus ir reikalingas projektas visiems Mažeikių krašto gyventojams bei svečiams. Tikslinga yra atsižvelgti į viešojo intereso svarbą, teisėtus bei pagrįstus gyventojų lūkesčius, įvertinti galimą visų krašto gyventojų užimtumą bei sveikos gyvensenos skatinimą. Siekiant, kad minėti tikslai būtų įgyvendinti, Mažeikių sporto ir pramogų centro statybai reikalinga 3200 000 eurų investicijų suma.

Pasiūlymas:

Skirti Mažeikių sporto ir pramogų centro statybos darbams – 3200 000 Eur.

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų.

Svarstyti Vyriausybei

57.

Seimo narys

Kęstutis Bartkevičius,

2018-11-08

Argumentai:

Mažeikių lopšelis-darželis „Delfinas“ renovuotas Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis. Pagal šią programą baseino pastato renovacija nefinansuojama. Dar 2016 m. skirtos Valstybės investicijų programos lėšos baseino sanitarinių mazgų, pagalbinių patalpų, koridoriaus, baseino patalpų ir stogo remonto darbams atlikti.

Plaukymo baseino įrangai, pastato išorei sutvarkyti lėšų nepakako. Norint užbaigti pradėtus darbus, džiaugtis galimybe vaikams mokytis plaukti, grūdintis ir visokeriopai stiprinti sveikatą, reikalinga 180 000 eurų investicijų suma.

Pasiūlymas:

Skirti Mažeikių lopšeliui-darželiui ,,Delfinas" baseino remonto darbams – 180 000 Eur.

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų.

Svarstyti Vyriausybei

58.

Seimo narys

Kęstutis Bartkevičius,

2018-11-08

Argumentai:

    Mažeikių ,,Ventos“ progimnazijoje šiuo metu mokosi 988 mokiniai, dirba 100 darbuotojų, iš kurių 70 – mokytojų. ,,Ventos“ progimnazija yra didžiausia Telšių apskrityje ir viena didžiausių mokyklų Respublikoje. Mokyklos mokinių ugdymo rezultatai labai aukšti. Progimnazijos mokiniai užima prizines vietas ne tik rajono bet ir respublikos olimpiadose, pagal kurių reitingus esame respublikos antrame dešimtuke. Šiuo metu mokyklos stadione treniruojasi ir mokinių sporto klubas ,,Atmosfera“, todėl progimnazijos stadiono įrengimas sudarytų galimybes sportuoti ir vykdyti sveikos gyvensenos veiklą ne tik mokyklos mokiniams, bet ir mokinių sporto klubams. Dėl patogios strateginės padėties (yra šalia Ventos upės, link kurios iš daugiabučių namų šalia stadiono eina takas) progimnazijos stadionu naudojasi ne tik mokyklos mokiniai, bet ir visa miesto bendruomenė. Tačiau progimnazijos stadionas yra netvarkytas nuo pat mokyklos pastatymo 1986 metų. Šiuo metu šalia stadiono įrenginėjama Baltų aikštė, skirta viso rajono gyventojams, tačiau šalia esantis stadionas su prižėlusiais žole takais tampa ne tik estetiškai nepatrauklus bet ir nesaugus vykdyti sportinę ir sveikatos stiprinimo veiklą mokyklos ir miesto bendruomenei.

    Progimnazijos rūsio patalpose būtų įrengta: rūbinė, poilsio erdvė, kūrybinės dirbtuvės, projektinio darbo erdvė, mokymosi priemonių saugykla, bendradarbiavimo erdvė, sporto salė su ventiliacija, skirta pradinių klasių mokiniams ir mokyklos bei rajono mokinių karate būreliui, tualetai, dušai, persirengimo kambarys.

Pasiūlymas:

Skirti Mažeikių „Ventos“ progimnazijos stadiono sutvarkymui bei rūsio rekonstrukcijai -– 350 000 Eur.

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų.

Svarstyti Vyriausybei

59.

Seimo narys

Kęstutis Bartkevičius,

2018-11-08

Argumentai:

    Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijoje mokosi 649 mokiniai. Kasmet virš 60 procentų mokinių, besimokančių pagal vidurinio ugdymo programą, renkasi gamtos mokslus mokytis pagal išplėstinio kurso programą, kadangi ketina savo karjerą sieti su medicina, gamtos mokslais ir inžinerija: tokių mokinių praėjusiais mokslo metais buvo 236 (69 proc. visų besimokančių pagal vidurinio ugdymo programą), šiais mokslo metais – 204 (61 proc).

Naudojant šiuo metu gimnazijoje turimą įrangą ir priemones gana sudėtinga kokybiškai ir tiksliai atlikti reikalingus tyrimus. ŠMM ateities gairėse nurodoma, kad brandos darbą gali tekti rinktis visiems moksleiviams. Populiarėjant biotechnologijoms, biomedicinai gimnazistai modernioje laboratorijoje turėtų puikias galimybes atlikti tyrimus naudojant šiuolaikines priemones.

Kasmet Merkelio Račkausko gimnazistai puikiai pasirodo gamtos mokslų olimpiadų rajoniniuose turuose, taip pat garsina Mažeikių rajoną respublikoje. 2017 - 2018 mokslo metais 3 mokiniai pateko į biologijos ir 2 mokiniai – į chemijos respublikinę olimpiadą. Atliekant praktines užduotis, naudojama moderni laboratorinė įranga ir prietaisai, kurių mes savo gimnazijoje neturime. Tad mokiniams čia kyla daugiau sunkumų.

     Siekiant šiuolaikinio gamtamokslio mokymosi reikmių atitikmens ir dar geresnių rezultatų, Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijoje reikalingas gamtos mokslų kabinetų modernizavimas ir Gamtos mokslų centro laboratorijos įrangos įsigyjimas.

Pasiūlymas:

Skirti Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos gamtos mokslų kabinetų modernizavimui ir Gamtos mokslų centro laboratorijos įrangai įsigyti – 50 000 Eur.

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų.

Svarstyti Vyriausybei

60.

Seimo nariai

Gintaras Steponavičius

Edmundas Pupinis

Arūnas Gumuliauskas

Arūnas Gelūnas

Bronislovas Matelis

Vytautas Juozapaitis

Mantas Adomėnas

Simonas Gentvilas

Gintaras Vaičekauskas

Virgilijus Alekna

Valerijus Simulik,

2018-11-08

Argumentai:

Lietuva yra įsipareigojusi pagal ES programą „Horizontas 2020“ iki 2020 metų padidinti investicijas į MTEP iki 1,9 procento BVP. Siekiama, kad 2020 m. MTEP išlaidos aukštojo mokslo ir valdžios sektoriuje būtų 1 proc. BVP, o verslo sektoriuje – 0,9 proc. BVP. Analizuojant pastarųjų metų situaciją, matomi finansavimo netolygumai. Štai MTEP išlaidos 2015 m., palyginti su 2014 m., padidėjo 3 proc. ir pasiekė 1,04 proc. BVP (iš jų 0,76 proc. aukštojo mokslo ir valdžios sektoriuje, 0,28 proc. verslo investicijos). Akivaizdu, kad tokie tempai nėra pakankami, kad 2020 m. būtų pasiektas Lietuvos prisiimtas tarptautinis įsipareigojimas.

Remiantis MOSTA duomenimis (Apžvalga „Būklė 2017: Lietuvos studijos, mokslas ir inovacijos“, aktyvi nuoroda https://mosta.lt/images/leidiniai/Bukle-2017.pdf  ir apžvalga „Būklė 2018: Lietuvos studijos, mokslas ir inovacijos“, aktyvi nuoroda https://mosta.lt/images/tyrimai/bukle-2018-web.pdf), 2015 metais ES valstybių narių MTEP finansavimo vidurkis buvo 2,03 proc. BVP, tuo tarpu Lietuvos rodiklis siekė tik 1,04 proc. BVP. Vėlesniais metais situacija pasikeitė į priešingą pusę. Valstybės biudžeto lėšų tiesioginių asignavimų MTEP ir valstybės biudžeto lėšų programinio konkursinio MTEP finansavimo augimas buvo mažesnis nei Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų mažėjimas. Bendrai valstybės biudžeto lėšos MTEP 2016 m. sumažėjo 117,498 mln. Eur. (nuo 262,172 mln. Eur 2015 m. iki 144,674 mln. Eur 2016 m.).

Įvertindami būtinybę stiprinti Lietuvos inovatyvumą ir konkurencingumą, taip pat užtikrinti MTEP finansavimo ilgalaikį tvarumą, siūlome iš valstybės biudžeto skirti papildomus asignavimus mokslo finansavimui.   

Pasiūlymas:

Papildomai Lietuvos mokslo tarybai (LMT) skirti 10 mln. eurų mokslo konkursiniam finansavimui.

Lėšų šaltinis:

Viršplaninių biudžeto pajamų ir pajamų gautų iš akcizų už alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius panaudojimas.

Svarstyti Vyriausybei

61.

Seimo narys

Algirdas Sysas,

2018-11-09

Argumentai: Įsigaliojus naujam Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymui išryškėjo faktai, kurie parodo, kad specialistų kvalifikacija nėra pakankama, matosi profesionalaus jų pasirengimo stoka. Todėl siūlau skirti didesnį finansavimą socialinių paslaugų srities darbuotojų mokymams ir kvalifikacijos kėlimui.

Pasiūlymas:

Skirti papildomai 15 tūkst. eurų (įstatymo projekte numatyta skirti 15 tūkst. eurų) valstybės biudžeto asignavimų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos programos 03.03 „Socialinių paslaugų ir integracijos plėtra“ priemonės „Vykdyti visuomenės švietimo ir tolerancijos ugdymo priemones ir mokyti specialistus“ priemonei „Mokyti socialinių paslaugų srities darbuotojus“.   

Lėšų šaltinis:

Sumažinti asignavimus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos programos 01.02 „Užimtumo didinimas“.

Svarstyti Vyriausybei

62.

Seimo narė

Irena Haase,

2018-11-12

Argumentai: Pastaruoju metu Šakių rajono savivaldybė sulaukė didžiulio Seimo ir Vyriausybės dėmesio. Tai pirmiausiai yra susiję su praėjusia naujo Seimo nario rinkimų kampanija, kurios metu Šakių rajono žmonėms buvo duota daugybė pažadų ir įsipareigojimų. Tikėdama, kad politikai turi tesėti duotus pažadus, kad tai yra vertybė, kuria vadovaujasi ir pozicija, ir opozicija, ir Seimas, ir Vyriausybė siūlau numatyti papildomas lėšas svarbių švietimo objektų renovacijai Šakiuose.

2020 metais Šakių mieste numatoma pradėti vykdyti kvartalinę daugiabučių namų renovaciją. Šiame namų kvartale yra dvi nerenovuotos ikimokyklinio ugdymo įstaigos, tai Šakių lopšelis-darželis ,,Berželis“, kurį lanko 219 vaikų, ir Šakių lopšelis-darželis ,,Klevelis“ su 129 jį lankančiais vaikais.

Šakių lopšelio-darželio ,,Berželis“ lėšų sąmata:

1. Išorės sienų šiltinimas - 1878,12 kv. m x 60 Eur = 108507,00 Eur;

2. Stogo apšiltinimas ir dangos pakeitimas – 1278,12 kv. m x 40 Eur =51124,80 Eur;

3. Vidaus šildymo sistemos rekonstrukcija – 40000 Eur;

Iš viso – 199631,80 Eur.

Šakių lopšelio-darželio ,,Klevelis“ lėšų sąmata:

1.  Išorės sienų šiltinimas – 1437,13 kv. m x 60 Eur = 86227,80 Eur;

2. Stogo apšiltinimas ir dangos pakeitimas – 954 kv. m x 40 Eur = 38160,00 Eur;

3. Vidaus šildymo sistemos rekonstrukcija – 40000 Eur;

Iš viso – 164387,80 Eur.

Visa prašoma suma yra 364019,60 eurus. Šiuo metu abu darželiai šildymo sezonui išleidžia 43294,03 eurus. Atlikus renovaciją šildymo išlaidos sumažėtų 40 proc. ir siektų tik 25976,4 eurus.

Pasiūlymas:

Skirti papildomai 364019,60 eurus Šakių vaikų lopšelių-darželių ,,Berželis“ ir ,,Klevelis“ renovacijai.

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų.

Svarstyti Vyriausybei

63.

Seimo nariai

Raminta Popovienė                                                                                                     Rasa Budbergytė                                                                                                       Julius Sabatauskas                                                                                                        Algirdas Sysas,

2018-11-13

Argumentai:

Kauno rajono savivaldybės Karmėlavos seniūnijos Ramučių gyvenvietė – smarkiai besiplečianti (2018 m. Karmėlavos seniūnijos duomenimis Ramučiuose gyvena apie 2600 gyventojų) Kauno rajono gyvenvietė, kuri ribojasi su Kauno miestu ir Kauno LEZ teritorija.

Ramučių kultūros centro pastate veikia trys savivaldybės biudžetinės įstaigos: kultūros centras, Karmėlavos Balio Buračo gimnazijos Ramučių skyrius bei Kauno rajono savivaldybės Viešosios bibliotekos Ramučių skyrius.

Ramučių kultūros centro pastatas pastatytas 1972 m. Visa pastato infrastruktūra, elektros instaliacija, vandentiekio sistema pasenusi ir vietomis avarinės būklės.

Kauno rajono Ramučių kultūros centras – daugiafunkcinis kultūros centras – savo veikla puoselėja krašto kultūrinį savitumą, tenkina Centrui priskirtos teritorijos gyventojų kultūrinius poreikius, telkia gyventojus mėgėjų meno kolektyvų veiklai, skatina jų meninę saviraišką, į veiklą įtraukia įvairaus amžiaus ir socialinių grupių keturių seniūnijų (Karmėlavos, Neveronių, Domeikavos ir Lapių) narius, teikia gyventojams kokybiškas kultūros paslaugas, atitinkančias šiuolaikinės visuomenės ir asmens poreikius, sudarančias sąlygas bendruomenės saviraiškai, jaunimo politikos ir kultūros renginių plėtrai.

Kauno rajono savivaldybė dėl finansavmo teikė projektą  Valstybės investicijų 2019-2021 m.m. programai. Bendra numatoma investicijų projekto vertė 923 tūkst. Eur.

Pasiūlymas:

Skirti ,,Kauno rajono Ramučių kultūros centro, esančio adresu Centrinė g. 26C, Ramučių k., rekonstrukcija “ projekto įgyvendinimui  462 000 Eur. ( keturis šimtus šešiasdešimt du tūkstančius Eurų) sumą.

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų.

Svarstyti Vyriausybei

64.

Seimo nariai

Raminta Popovienė                                                                                                     Rasa Budbergytė                                                                                                       Julius Sabatauskas                                                                                                        Algirdas Sysas,

2018-11-13

Argumentai:

Kauno rajono Raudondvario gimnazija – dieninė, savarankiško mokymosi įstaiga Kauno rajone, vykdanti pagrindinio ir vidurinio ugdymo, neformaliojo vaikų švietimo programas. Šiandien Gimnazijoje dirba 57 mokytojai,  mokosi 459 mokiniai. Mokinių skaičius kasmet didėja: 2016 m. mokėsi 437, 2017 m.-451, 2018 m.-459 mokiniai. Kauno rajono savivaldybė parengė projektą, kurio tikslas – atnaujinti (modernizuoti) Raudondvario gimnaziją, kad būtų sudarytos sąlygos mažinti energijos sąnaudas pastate, gerinti mokymo aplinką ir ugdymo kokybę.

Pagal projektą numatoma modernizuoti Raudondvario gimnazijos pastatą, kad sumažėtų energijos sunaudojimas, išlaidos šildymui, butų sudarytos geresnės ugdymo ir svarbiausių mokinių poreikių tenkinimo sąlygos, sumažėtų aplinkos tarša, butų tausojami energetiniai resursai.

Kauno rajono savivaldybė dėl finansavmo teikė projektą  Valstybės investicijų 2019-2021 m.m. programai. Bendra numatoma investicijų projekto vertė 2 249 tūkst. Eur. Projekto vertės suma apima projektavimo darbų atlikimo, rekonstrukcijos darbų bei įrangos įsigijimo išlaidas. 

Pasiūlymas:

Skirti ,,Kauno rajono Raudondvario gimnazijos pastato rekonstrukcija“ projekto įgyvendinimui  714 000 Eur. ( septynis šimtus keturiolika tūkstančių Eurų) sumą.

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų.

Svarstyti Vyriausybei

65.

Seimo nariai

Darius KaminskasAsta Kubilienė

Laimutė Matkevičienė

Raimundas Martinėlis

Algimantas Kirkutis

Antanas Vinkus

Jonas Liesys

Irena Degutienė

Kęstutis Bartkevičius

Antanas Matulas,

2018-11-13

Argumentai:

2019 m. Valstybės biudžeto asignavimai, skiriami Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetui valstybės deleguotoms funkcijoms (tame tarpe ir paslaugų, skirtų gyvybei gelbėti ir išsaugoti, išlaidų apmokėjimui), vykdyti,  sudaro 152 218 tūkst. Eur., tačiau pateiktame 2019 metų PSDF biudžeto projekte valstybės biudžeto asignavimų šioms funkcijos vykdyti numatyta tik 36 408 tūkst. Eur., kurių neužtenka net paslaugų, skirtų gyvybei gelbėti ir išsaugoti, išlaidoms (šių paslaugų teikimo planuojamos išlaidos 57 467 tūkst. Eur.) apmokėti (GMP). Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 53 straipsnį pažymėjo, kad šiame straipsnyje įtvirtinta gyvybiškai būtinos (reikalingos žmogaus gyvybei gelbėti ir išsaugoti ir netapatintinos su medicinos pagalba žmogaus sveikatai gelbėti ir išsaugoti) nemokamos, t. y. finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis, medicinos pagalbos piliečiams garantija.

Siekiant bent dalinai užtikrinti finansavimą valstybės pavestoms funkcijoms  vykdyti  ir atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo doktriną, siūloma padidinti valstybės biudžeto asignavimus PSDF biudžetui 21 059 tūkst. Eurų, taip užtikrinant reikiamą finansavimą gyvybiškai būtinos medicinos pagalbos teikimui, numatant 2019 metams padidinti valstybės biudžeto asignavimus Sveikatos apsaugos ministerijai ir vietoje 767 022 tūkst. Eur skirti 788 081 tūkst.Eur.

Pasiūlymas:

2 priede ,,Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės biudžeto asignavimai“ Sveikatos apsaugos ministerijai skirti 788 081 tūkst. Eurų.

    Lėšų šaltinis. Viršplaninės biudžeto pajamos,  akcizo lėšos už tabako gaminius ir padidintus akcizus stipriems alkoholiniams gėrimams.

Svarstyti Vyriausybei

66.

Seimo narys Andriejus Stančikas,

2018-11-13

Argumentai:

Plungės rajono savivaldybė jau keletą metų Savivaldybės ir kitomis lėšomis įgyvendina Kulių gimnazijos kapitalinio remonto investicinį projektą, kurio vertė yra 1 200 000 Eur. Dėl lėšų stokos projekto įgyvendinimas užsitęsė, panaudota 457 886,56 Eur lėšų, likutinė vertė 742 113,44 Eur. Projektas buvo teiktas įtraukimui į Valstybės investicijų programą. Savivaldybė prie projekto įgyvendinimo 2019 m. prisidėtų 90 000 Eur.

Plungės rajono Kulių gimnazijos pastatai skirti ne tik mokiniams, bet ir ikimokyklinių, priešmokyklinių grupių vaikams, darželinukams ir muzikos mokyklos auklėtiniams. Mokykloje mokosi pakankamai mokinių ir jos naikinimas nenumatomas. Pastato būklė yra priešavarinė. Būtina atnaujinti inžinerinius tinklus, įrengti signalizacijas. Patiriami dideli šilumos nuostoliai ir šilumos energija vartojama neefektyviai. Nuostoliams mažinti būtina  didinti pastato šilumos vartojimo efektyvumą.  Kartu sumažėtų eksploatacinės išlaidos.

Pasiūlymas:

Padidinti Įstatymo 15 straipsniu tvirtinamos Valstybės investicijų 2019-2021 m. programos lėšas 490 000  Eur Švietimo sričiai, 2019 m. "Plungės rajono savivaldybės Kulių gimnazijos kapitalinis remontas" investicinio projekto, bendra vertė 1 200 000 Eur,  įgyvendinimui.

 Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų.

Svarstyti Vyriausybei

67.

Seimo narys Andriejus Stančikas,

2018-11-13

Argumentai:

Plungės rajono savivaldybė teikė paraišką Savivaldybės "Ryto" pagrindinės mokyklos dengtos sporto aikštelės su šaldymo įranga statybos investicinio projekto įtraukimui į Valstybės investicijų 2019-2021 m. programą, 2019 m. 150 000 Eur, bendra projekto vertė 492 354 Eur. Lėšos yra skiriamos ir iš Plungės rajono savivaldybės biudžeto.

Projektas svarbus ir reikalingas gerinant jaunimo, o taip pat ir kitų gyventojų, užimtumą bei sveikos gyvensenos skatinimą visais metų laikotarpiais. Šios  investicijos prisidėtų prie prasmingo sportinio produkto kokybės gerinimo ir padėtų ugdyti teigiamą visuomenės požiūrį į sveikatą, kaip didžiausią vertybę, padedančią tenkinti asmenybės poreikius, atitinkančius jų fizines galias ir gebėjimus. Būtų pagerinta sporto infrastruktūros bazė ir suteiktos puikios sąlygos vykdyti įvairių sporto šakų treniruotes bei rengti varžybas tiek vasaros, tiek žiemos sezonais.

Pasiūlymas:

Padidinti Įstatymo 15 straipsniu tvirtinamos Valstybės investicijų 2019-2021 m. programos (7 priedas) lėšas 150 tūkst. Eur Švietimo sričiai, 2019 m. Plungės rajono savivaldybės "Ryto" pagrindinės mokyklos dengtos sporto aikštelės su šaldymo įranga statybos investicinio projekto, bendra vertė 492 354 Eur, įgyvendinimui.

 Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei

apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų

Svarstyti Vyriausybei

68.

Seimo narys

Algirdas Sysas,

2018-11-14

Argumentai: Nuo 2019 m. sausio mėn. įsigalioja naujas Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymas (toliau – Įstatymas), kuriame  priimtos nuostatos dėl valstybės tarnautojų koeficientų padidinimo. Užimtumo tarnybos 85 proc. valstybės tarnautojų koeficientai  nesiekia įstatyme numatyto minimalaus koeficiento. Atsižvelgiant į tai, Užimtumo tarnybai darbo užmokesčiui 2019 – 2021 m. reikalingos papildomos lėšos po 2 mln. Eur. kiekvienais metais. Su planuojamu skirti 2019 – 2021 m. darbo užmokesčiu Užimtumo tarnyba galės vykdyti funkcijas tik iki kiekvienų metų lapkričio mėnesio vidurio. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad įvykdžius Lietuvos darbo biržos pertvarką, sumažintas Užimtumo tarnybos biudžetas būtų pakankamas, jeigu ne naujame Įstatyme numatytas minimalių koeficientų padidinimas, kuris įpareigoja 85 proc. įstaigos darbuotojų padidinti atlyginimus. Jeigu nebūtų įgyvendinta pertvarka papildomas poreikis būtų 4 mln. Eur kiekvienais metais.

Pasiūlymas:

Skirti papildomai 2 mln. eurų DU valstybės biudžeto asignavimų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos programos 01.02 „Sudaryti sąlygas Užimtumo tarnybos veiklai“ priemonei.   

Lėšų šaltinis:

Iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų.

Svarstyti Vyriausybei

69.

Seimo nariai

 Juozas Olekas

Rasa Budbergytė

Julius Sabatauskas,

2018-11-14

Argumentai:

2019 metais bus  didinami atlyginimai kai kurių  sričių darbuotojų, todėl kultūros darbuotojų atlyginimų didėjimas neproporcingas kai kurių kitų sričių darbuotojų atlyginimų didėjimui,

kultūros sritis buvo ir yra įvardinama kaip viena iš prioritetinių sričių,

savivaldybių galimybės didinti kultūros darbuotojų atlyginimus yra labai ribotos,

siūlome numatytus Valstybės biudžete asignavimus 2160 tūkst. eurų kultūros srities,  darbuotojų darbo užmokesčiui sumą padidinti  12000 tūkst. Eur.

     Pasiūlymas:

Skirti 2160 14160 tūkst. eurų  kultūros darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti;

Lėšų šaltinis:

Gautos  viršplaninės Valstybės biudžeto pajamos arba pajamos iš Valstybės įmonių padidintų dividendų.

Svarstyti Vyriausybei

70.

Seimo narys

Audrys Šimas,

2018-11-14

Argumentai: Dėl lėšų skyrimo Biržų ,,Atžalyno‘‘ pagrindinės mokyklos stadionui

Biržų rajono ,,Atžalyno‘‘ pagrindinės mokyklos stadionas nerenovuotas nuo 1962 metų, miesto dalis, kurioje yra ,,Atžalyno‘‘ pagrindinė mokykla yra nuo artimiausio stadiono nutolusi daugiau kaip 1,5 km. Stadionas neatinka saugumo reikalavimų, nėra bėgimo takų, šuoliaduobių.

Pasiūlymas: prašymas skirti 300.000 eurų mokyklos stadiono projektavimui ir įrengimui

Argumentai :Dėl lėšų skyrimo Biržų rajono ,,Atžalyno‘‘ pagrindinės mokyklos grindų dangos remontui

Mokykla, vadovaudamasi 2017 m. gegužės 10 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamento patikrinimo aktu Nr.PA .5.21-23 prašė skirti 75 000 eurų patikrinimo akte nustatytiems trūkumams šalinti. Lėšos reikalingos grindų dangos pakeitimui mokyklos kabinetuose ir pirmo aukšto koridoriui.

Biržų rajono ,,Atžalyno‘‘ pagrindinės mokyklos vadovybė ne kartą prašė Biržų rajono savivaldybės administracijos skirti 75 000 eurų mokyklos grindų dangos remontui, bet 2017-05-03 Biržų rajono savivaldybės rašte Nr.SD -38 buvo atsakyta, kad grindų dangai lėšų nebus skirta.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos patikrinimo akte 2018 m. spalio Nr (5-21 15..3.3) PA -7099 rašoma, kad nustatyti HN 21:2007 pažeidimai, kur rašoma, kad mokykla vykdo veiklą neturint leidimo – higienos paso – pažeistas HN 21:2017 3 punkto ,,Mokykla gali vykdyti veiklą tik gavusi teisės akto nustatyta tvarka leidimą- higienos pasą‘‘ reikalavimas. Mokyklos patalpų grindų danga nelygi, kelia kritimo riziką, kelia riziką mokinių ir mokytojų sveikatai.

Pasiūlymas :skirti 75 000 eurų Biržų rajono ,,Atžalyno“ pagrindinės mokyklos grindų dangos remontui

Lėšų šaltinis:

Viršplaninės valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką.

Svarstyti Vyriausybei

71.

Seimo nariai

Julius Sabatauskas

Raminta Popovienė

 Rasa Budbergyte

Algirdas Sysas

  Linas Balsys,

2018-11-14

Argumentai:

Po etatinio darbo mokytojų apmokėjimo tvarkos įvedimo, išaiškėjo, kad švietimo pagalbą teikiantiems specialistams (specialiesiems pedagogams, mokyklų psichologams, socialiniams pedagogams,  mokytojų padėjėjams, bibliotekininkams ir kt.) nebuvo skirti asignavimai jų atlyginimų didinimui.

Pasiūlymas:

Skirti papildomai 20000 tūkst. eurų švietimo pagalbą teikiantiems specialistams (specialiesiems pedagogams, mokyklų psichologams, socialiniams pedagogams,  mokytojų padėjėjams, bibliotekininkams ir kt.)

Lėšų šaltinis:

Mažinant lėšas turtui įsigyti ir iš viršplaninių pajamų.

Svarstyti Vyriausybei

72.

Seimo nariai

Julius Sabatauskas

 Juozas Olekas

 Rasa Budbergyte

 Algirdas Sysas,

2018-11-15

Argumentai: Valdžios išlaidos perskaičiavus vienam gyventojui aukštajam mokslui yra 44%, o mokslinių tyrimų ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) – 81% mažesnės nei ES vidurkis. Lietuvoje dėstytojų atlyginimai yra 3-4 kartus mažesni nei ES vidurkis. Akademinio personalo atlyginimai nėra konkurencingi nei tarptautiniu, nei nacionaliniu lygmeniu. 

Pasiūlymas:

Skirti papildomai 22054 tūkst. eurų (įstatymo projekte numatyta skirti 22946 tūkst. eurų) valstybės biudžeto asignavimų „Padidinti dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų atlyginimus“ priemonei.

Lėšų šaltinis:

Skirti iš išlaidų skirtų turtui įsigyti ir iš viršplaninių pajamų.

Svarstyti Vyriausybei

73.

Seimo nariai

Julius Sabatauskas

 Juozas Olekas

 Rasa Budbergyte

 Algirdas Sysas,

2018-11-15

Argumentai:

 Atsižvelgiant į LŠM šakos kolektyvinės sutarties nuostatas ŠMM įsipareigojo iki  2020 m. ikimokyklinio ugdymo pedagogų darbo užmokesčio koef. suvienodinti su bendrojo ugdymo mokyklų pedagogų koef.

Švietimo politika iki šiol nėra tinkamai finansuojama, kad būtų pasiektas tarptautinių organizacijų rekomenduojamas 6% nuo BVP lygis, todėl aštrėja regioniniai ugdymo kokybės ir pasiekimų netolygumai. 

Pasiūlymas:

Skirti papildomai 18000 tūkst. eurų ikimokyklinio ugdymo pedagogų darbo užmokesčio koeficientų didinimui.

Lėšų šaltinis:

Mažinant lėšas turtui įsigyti ir iš viršplaninių pajamų.

Svarstyti Vyriausybei

74.

Seimo narys

Valerijus Simulik,

2018-11-15

Argumentai:

Atsižvelgiant tai, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigalioja 2018 m. birželio 29 d. Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1370 (toliau – Įstatymas) nuostatos, kurios numato, jog atlyginimai turi padidėti tiems, kurių darbo užmokestis iki įstatymo įsigaliojimo nesiekė žemiausios įstatyme numatytos ribos, Migracijos departamentui  2019 m. skiriami asignavimai nepadengia visų išlaidų, reikalingų valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui.

Valstybės tarnybos reforma įgyvendinama peržiūrint besidubliuojančias funkcijas ir mažinant valstybės tarnautojų skaičių. Nepaisant to, kad Lietuvoje gyventojų skaičius mažėja,  atvykstančių užsieniečių – aptarnaujamų asmenų, skaičius didėja, o Migracijos departamento darbuotojų darbo krūvis kasmet auga.  Dėl šios priežasties, Migracijos departamento valstybės tarnautojų skaičiaus optimizavimas, sumažinant pareigybių skaičių neturėtų būti taikomas. Priešingai, mažiau negu prieš metus Migracijos departamentui papildomai buvo skirta 12 pareigybių, siekiant užtikrinti tinkamą įstaigos funkcijų įgyvendinimą. Todėl siūlome skirti papildomų lėšų valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui.

     Pasiūlymas:

Siekiant užtikrinti tinkamą Migracijos departamento funkcijų vykdymą siūlome 2019 m. papildomai skirti 161 tūkst. eurų valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui.

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba gautos viršplaninės biudžeto pajamos.

Svarstyti Vyriausybei

75.

Seimo nariai

Raminta Popovienė

 Algirdas Sysas

 Rasa Budbergytė

Julius Sabatauskas,

2018-11-15

Linas Balsys

Argumentai:

Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komitetas įvertino Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimą Lietuvoje, pažymėdamas, kad tik trys pozicijos iš daugiau kaip 60 yra įgyvendintos. Tolimesnei neįgaliųjų integracijai reikalingas žymiai ženklesnis finansavimas, siekiant adaptuotos fizinės, informacinės ir komunikacinės aplinkos, švietimo, sociokultūrinių  ir kitų įstaigų aplinkos pritaikymo.  Didesnis finansavimas taip pat padėtų atkurti ar palaikyti neįgaliųjų socialinius, savarankiško gyvenimo įgūdžius, didinti jų užimtumą bei galimybes gyventi bendruomenėje savarankiškai.

Pasiūlymas:

Skirti papildomai 2 mln. eurų valstybės biudžeto asignavimų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos programos 03.03 „Vykdyti perėjimą nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų (Nacionalinės neįgaliųjų integracijos programos įgyvendinimo veiksmų plano 1.1.5 )“ priemonei.   

Lėšų šaltinis:

Iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų.

Svarstyti Vyriausybei

76.

Seimo nariai

Gintaras Steponavičius

Edmundas Pupinis

Arūnas Gelūnas

Vytautas Juozapaitis

Viktorija Čmilytė-Nielsen

Bronislovas Matelis

Aušra Papirtienė

Raminta Popovienė

Rasa Budbergytė

Levutė Staniuvienė,

2018-11-15

Argumentai:

Nors per pastaruosius metus pasiekta nemaža pažanga, patyčių ir smurto problema mokyklose išlieka viena aktualiausių švietimo problemų. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 43 straipsnis įsakmiai įtvirtina, kad kiekvienas mokinys turi dalyvauti bent vienoje patyčių prevencijos programoje ir ši nuostata turi būti įgyvendinta jau nuo 2017 metų rugsėjo 1 d., bet ši nuostata išlieka neįgyvendinta. Efektyviausių prevencijos programų diegimas akivaizdžiai pademonstravo, kad patyčių lygis dalyvavusiose mokyklose ženkliai mažėja.

Švietimo ir mokslo ministerija įgyvendina ES „Saugios aplinkos mokykloje kūrimas II“  projektą, kuris 2018 m. turi aprėpti 70 proc. mokyklų ir turi įtraukti 55 procentų mokinių.  Deja, finansavimas vėluoja ir bus skirtas ne visoms mokykloms. Be deramos valstybinės paramos, daugelyje mokyklų patyčių išgyvendinimas bus tik formalus. Manome, kad tikslinga nustatyti aiškią ir skaidrią finansavimo sistemą, kuri finansavimą skirtų kiekvienam mokiniui ir pagal mokyklų finansavimo metodiką pasiektų kiekvieną mokyklą. 2018-2019 metais mokinių skaičius yra 323,6 tūkst. ir vienam mokiniui skyrus po 5 eurus, kiekviena mokykla sistemingai imtųsi patyčių ir smurto išgyvendinimo programų diegimo.

Pasiūlymas:

Nuo 2019 m. sausio 1 d. skirti 1,618 mln. eurų prevencinių programų įgyvendinimo ir psichologinės pagalbos mokyklose plėtrai.  

Lėšų šaltinis:

Viršplaninių biudžeto pajamų ir pajamų gautų iš akcizų už alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius panaudojimas.

Svarstyti Vyriausybei

77.

Seimo nariai:

 Valerijus Simulik

 Andrius Navickas,

2018-11-15

Argumentai:

    2018 m. rugsėjo mėn. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro (toliau – Centro) specialistų, dirbančių pagal darbo sutartis (istorikų, muziejininkų, archyvo tyrėjų ir kitų) atlyginimų vidurkis buvo 559 Eur, kai tuo tarpu Statistikos departamento paskelbtas vidutinis brutto darbo užmokestis šalies ūkyje – beveik 930 Eur.

    2019 metų Finansų ministerijos projekto 14 (5a.ii) lentelėje „Valdžios sektoriaus diskrecinės išlaidų priemonės“ numatyta papildomai didinti kultūros ir meno darbuotojų, teismų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės apsaugos departamento pareigybių, dėstytojų, mokslo darbuotojų ir tyrėjų darbo užmokestį, bet Centras daugiau kaip 10 metų nepatenka nei į vieną iš šių kategorijų, nors didelė Centro muziejininkų, istorikų ir archyvo tyrėjų, tarp jų dirbančių ir su įslaptintais dokumentais, būtent yra minėtų sričių specialistai.

     Nors Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo nuostatos suteikia teisę nustatyti didesnius pareigybinius koeficientus, tačiau  neegzistuoja realios galimybės to siekti be asignavimų padidinimo.

     Pasiūlymas:

Skirti papildomai 360 tūkst. eurų   Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro specialistų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo užmokesčiui padidinti.

Lėšų šaltinis:

     Gautos  viršplaninės Valstybės biudžeto pajamos arba pajamos iš  akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką.

Svarstyti Vyriausybei

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		Str.	Str. d.	P.
1.	Aplinkos apsaugos komitetas 2018-11-07					Pritarti Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2715 ir Komiteto išvadoms.	Iš dalies pritarti.	Nepritarti Seimo narių R. Žemaitaičio, V. Kamblevičiaus K. Bartkevičiaus J. Imbraso O. Valiukevičiūtės pasiūlymui, kuriuo siūloma nuo 2019 m. sausio 1 d. taikyti lengvatinį 9 procentų PVM (pridėtinės vertės mokesčio)  tarifą malkoms, medžio ir šiaudų granulėms bei briketams, kadangi PVM mokesčio tarifai yra nustatomi PVM įstatymu, o ne tvirtinant atitinkamų metų biudžeto rodiklių įstatymą.
2.	Audito komitetas, 2018-11-14					Nepritarti Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2715, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos banko pastebėjimus, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės, vykdančios fiskalinės institucijos funkciją išvadą. Argumentai:	Nepritarti.	Valstybės biudžeto projekto (toliau – Projektas) svarstymo procedūras Seime reglamentuoja atskiras Seimo statuto dvidešimt septintasis skirsnis. Jame nustatyta, kad po  Projekto pateikimo Seimo komitetai svarsto  ir teikia pasiūlymus. Seimas po pirmojo svarstymo atiduoda valstybės biudžeto projektą Vyriausybei pataisyti, o ar pritarti ar   nepritarti Projektui,  Seimas balsuoja jo priėmimo metu.
						6.1.1. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2019 metų sausio 1 d. įsigaliosiantys mokesčių įstatymų pakeitimai reikšmingai sumažina biudžetų pajamas ir Vyriausybė nepateikė jokių įtikinamų priemonių, kaip šio sumažėjimo būtų galima išvengti, todėl iš esmės apribojamos valstybės galimybės tiek spręsti esmines viešojo sektoriaus finansavimo problemas, tiek laikytis tinkamos fiskalinės politikos. 6.1.2. Vyriausybė aukščiau paminėtas problemas dengia pajamų projekcijomis, kurios tiek Valstybės kontrolės, tiek Lietuvos banko vertinimu yra pernelyg optimistinės bei neatskleidžia dalies, aiškiai prognzuojamų, išlaidų asignavimuose; pertekliai kaupiami socialiniuose fonduose tik nominaliai dengia valstybės biudžeto deficitą, ir iškilus problemoms jų panaudojimo galimybės bendrųjų valstybės išlaidų finansavimui yra iš esmės neegzistuojančios; valstybės biudžeto deficitas didinamas, nepaisant ekonominio ciklo fazės. 6.1.3. Taikant nepriklausomų institucijų produkcijos atotrūkio nuo potencialo paskutiniais turimais duomenimis grįstus įverčius yra rizika, kad 2019 m. biudžeto projektai netenkins Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės, o formuojama fiskalinė erdvė nepakankama tam, kad nuosmukio metu būtų galima vykdyti anticiklinį ekonomikos skatinimą ar neutralią fiskalinę politiką. 6.1.4. Įstatymo projekto Nr. XIIIP-2715 13 straipsnio 3 dalimi siekiama suteikti Lietuvos Respublikos finansų ministerijai teisę esant poreikiui bei nepažeidžiant atitinkamų skolinimosi limitų valstybės vardu skolintis tam tikroms valstybės išlaidoms, tokioms kaip dalis įmokų į ES biudžetą, vaiko pinigai ir iš valstybės biudžeto už pensijų fondo dalyvį mokamai pensijų įmokai į pensijų fondą finansuoti, kurie 2019 metų valstybės biudžete suplanuoti ne pagal labiausiai tikėtiną poreikį. Pažymėtina, kad pagal Konstitucijos 128 straipsnio 1 dalį, sprendimus, turinčius esminę įtaką valstybės biudžete numatomų valstybės išlaidų dydžiui, turi priimti ir įstatymuose įtvirtinti Seimas. Kitaip, jeigu sprendimai, lemiantys reikšmingą valstybės biudžeto išlaidų dalį, būtų įtvirtinti kitų valstybės institucijų teisės aktuose, atsirastų prielaidų susidaryti tokiai situacijai, kad Seimas, negalėdamas jų pakeisti, turėtų tvirtinti valstybės biudžetą, kurio turinio atitinkama reikšminga apimtimi jis pats negalėtų paveikti, o tai reikštų, kad Seimo galimybės veiksmingai vykdyti savo konstitucinę biudžetinę funkciją būtų suvaržytos, jo vaidmuo formuojant valstybės biudžetą būtų formalus, ir nesiderintų su Seimo konstitucinių įgaliojimų valstybės finansų srityje paskirtimi ir esme.	Svarstyti Vyriausybei.
3.	Ekonomikos komitetas, 2018-10-31					Pritarti Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2715 Komiteto kuruojamose srityse ir siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, Komiteto pasiūlymą, kuriems Komitetas pritarė. Argumentai: Prienų rajono savivaldybės mero Kreipimasis dėl kelio Nr. 130 Kaunas-Prienai-Alytus rekonstrukcijos darbų pradžios (2018-10-29, Nr. g-2018-10092). Pasiūlymas: numatyti finansavimą 2019 metais kelio Nr. 130 Kaunas-Prienai-Alytus rekonstrukcijos darbams iš Susisiekimo ministerijos administruojamų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų.	Svarstyti Vyriausybei.
4	Europos reikalų komitetas, 2018-10-30					6.1.1. Siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2715, kiek tai susiję su projektų, finansuojamų ES lėšomis, bendrafinansavimu, kartu atkreipiant dėmesį į nuolatines nepanaudotų biudžeto asignavimų perkėlimo į ateinančius metus tendencijas.	Atsižvelgti.
						6.1.2. Artimiausiu metu atskiru klausimu Komitete svarstyti galimai nepakankamos valstybės biudžete numatytų ES fondų asignavimų panaudojimo spartos problematiką.
						6.1.3. Atkreipti pagrindinio komiteto dėmesį į tai, jog Europos reikalų komitetas š. m. rugsėjo 26 d. yra priėmęs sprendimą dėl būtinybės teisiškai įtvirtinti aiškią sąsają tarp Europos semestro dokumentų, Vyriausybės prioritetų ir valstybės biudžeto rengimo bei paraginęs Vyriausybę tiesiogiai susieti Lietuvai skirtas kasmetines ES Tarybos rekomendacijas su Vyriausybės veiklos prioritetais, kurių įgyvendinimo finansavimas būtų numatomas būsimųjų metų šalies biudžete.	Svarstyti Vyriausybei
						6.2. Pasiūlymai: 6.2.1. Siūlyti pagrindiniam komitetui atsižvelgti į Seimo kanceliarijos pateiktą papildomų 4 292 tūkst. eurų asignavimų poreikį, susijusį su      2018 m. birželio 29 d. priimto naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimu.	Svarstyti Vyriausybei
						6.2.2. Siūlyti pagrindiniam komitetui atsižvelgti į Užsienio reikalų ministerijos Seimo Europos reikalų komitetui pateiktą papildomų                       2 650 tūkst. eurų asignavimų poreikį, susijusį su 2018 m. birželio 29 d. priimtų naujos redakcijos Diplomatinės tarnybos ir Valstybės tarnybos įstatymų įgyvendinimu. Prašymų suma -6 942 tūkst. Eur	Svarstyti Vyriausybei
5.	Kaimo reikalų Komitetas 2018-10-24					Pritarti 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms.	Pritarti.
6.	Kultūros komitetas, 2018-11-07					Pritarti Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2715 Komiteto kuruojamose srityse ir siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, Komiteto pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. 6.2.Pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui siūlyti pritarti šiems Kultūros komiteto sprendimams dėl papildomų lėšų skyrimo:	Atsižvelgti.
						Argumentai: LR Seime pradėtas valstybei itin svarbaus dokumento - valstybės ir savivaldybių biudžetų projekto - svarstymas. Atliekami tyrimai rodo, kad bent vieną knygą per metus perskaito 66 proc. žmonių, o net 5 proc. gyventojų namuose neturi nė vienos knygos. O bibliotekose dažnai prie trokštamos perskaityti knygos driekiasi mėnesio ir net kelių mėnesių trukmės eilės. Mažesnėse bibliotekose, norėdami perskaityti populiarią knygą, skaitytojai kartais laukia ir pusę metų. Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo ir penkioms valstybinės reikšmės bibliotekoms išlaikyti lėšos skiriamos tiesiogiai iš Lietuvos valstybės biudžeto. Apskričių ir savivaldybių viešosioms bibliotekoms Kultūros ministerija kasmet centralizuotai skiria valstybės biudžeto lėšas spaudiniams ir kitiems dokumentams (vaizdo, garso, elektroniniams) įsigyti, išskyrus periodinių leidinių prenumeratą savivaldybių viešosioms bibliotekoms, kurią finansuoja pačios savivaldybės. Bibliotekos savo iniciatyva dalyvauja projektinėse veiklose, tačiau šis finansavimas skiriamas ne bibliotekų fondų atnaujinimui, o naujoms paslaugoms vartotojams, bibliotekų specialistų  kvalifikacijai, konferencijoms, seminarams, bendradarbiavimui su užsienio bibliotekomis. Valstybės biudžeto lėšos, skiriamos viešosioms bibliotekoms dokumentams įsigyti, neatitinka šalies gyventojų poreikių ir ES šalių vidurkio - Lietuvoje didžiausias finansavimas viešosioms bibliotekoms dokumentams įsigyti buvo skirtas 2008 m. (2519 tūkst. eurų), kuris 2010 m. sumažintas beveik 4 kartus (iki 649 tūkst. eurų). 2017 metais kaip ir 2016 m. šiam tikslui buvo skirta 1,9 mln. eurų (vienam gyventojui teko 0,69 euro, kai ES šalių vidurkis - 1,22 euro, Estijoje -2 ,3 2 euro, Suomijoje - net 8,13 euro). Norėdama pasiekti ES šalių vidurkį, Lietuva turėtų beveik 2 kartus (lyginant su Estija - 3 kartus) padidinti valstybės finansavimą dokumentams viešosiose bibliotekose įsigyti. Viešosiose bibliotekose bent kartą per metus apsilanko beveik kas trečias Lietuvos gyventojas, o maždaug kas dešimtas lankosi jose bent kartą per 2 mėnesius. Tačiau bibliotekos susiduria su kitomis problemomis: bibliotekų fondai atnaujinami 6-7 kartus rečiau nei Europos Sąjungoje, dauguma bibliotekų fonduose esančių leidinių yra  morališkai pasenę, trūksta populiariausių knygų, o tiesiogiai bibliotekoms skiriamas finansavimas dažniausiai nukreipiamas į pastatų renovaciją, modernizavimą, bet ne į fondų atnaujinimą. Ypač sudėtinga situacija yra mažesnėse, kaimo bibliotekose - dėl riboto finansavimo knygoms įsigyti daugelis knygų mažesniųjų bibliotekų net nepasiekia. 2017 m. atlikto tyrimo „Gyventojų dalyvavimas kultūroje ir pasitenkinimas kultūros paslaugomis“ duomenimis, bent vieną knygą per metus perskaito 66 proc. Lietuvos gyventojų (atitinka 2013 m. ES šalių vidurkį) (dažniausiai perskaitomos 3-6 knygos). Per 2014-2017 m. sumažėjo gyventojų, kurie per metus neperskaito nė vienos knygos, dalis, ir padaugėjo skaitančių lietuvių kalba parašytą grožinę literatūrą.2 Tame pačiame tyrime populiariausia savanoriško įsitraukimo į viešųjų bibliotekų veiklą forma respondentai nurodo knygų dovanojimą - gyventojais supranta, kad naujų knygų bibliotekoms trūksta, tad patys imasi valstybės funkcijos - atnaujinti bibliotekų fondus savo išgalėmis. 29.5 proc. apklaustųjų viena iš priežasčių, dėl ko vengia lankytis bibliotekose, nurodė pasiūlos stoką. Neturime kuo didžiuotis ir nelegalaus turinio sklaidoje - pagal piratavimo mastus Lietuva yra trečia pasaulyje. Neturėdami patogaus priėjimo prie įvairaus ir naujo turinio bibliotekose, daugelis skaitytojų naudojasi nelegalių šaltinių paslaugomis. Nelegaliems šaltiniams skaitytojai sumoka simbolinę kainą už naudojimąsi, tuo tarpu nei autorių, nei leidėjų šios sumos nepasiekia. Išvados ir siūlymai: - Lietuvos viešųjų bibliotekų fondams formuoti skiriama beveik dvigubai mažiau lėšų nei ES valstybių vidurkis. •Neatnaujinami fondai neatitinka vartotojų poreikių: žmonės eidami į biblioteką, visų pirma tikisi naujų leidinių, o ne 10 m. ar senesnių knygų.  -Valstybės skiriamas finansavimas bibliotekų fondams atnaujinti - nepakankamas. Jis net 2-3 kartus mažesnis nei reikiamas, nuolatinio dėmesio esamai problemai labai trūksta. Bibliotekų fondų aprūpinimui būtina skirti tinkamą finansavimą. - Bibliotekų fondų optimalus aprūpinimas turi būti nuolatinis ir nepertraukiamas procesas, jeigu norime ugdyti skaitančią tautą. Pasiūlymas: Skirti papildomai 100 tūkst. Eurų LR Kultūros ministerijai bibliotekų fondams formuoti. Lėšų šaltinis: Papildomus 100 tūkst. Eurų skirti iš viršplaninių Valstybės biudžeto pajamų arba pajamų, skirtų Valstybės skolos aptarnavimo mažinimui.	Svarstyti Vyriausybei
						Argumentai: Pristačius Seime 2019 m. biudžeto sandaros projektą ir paaiškėjus, kad Nacionaliniam Kauno dramos teatrui neskiriamos papildomos lėšos pastatų išlaikymui, dar kartą kreipiamės į Jus primindami mūsų teatro 2018 05 16 R2-70 siųstą raštą dėl NKDT biudžeto padidinimo 2019 m. būtinumo. Ne kartą esame rašę ir minėję, kad 2017 m. rudenį buvo pilnai baigta itin sudėtinga, daugiau nei dešimtmetį trukusi, Nacionalinio Kauno dramos teatro (toliau - NKDT) pastato rekonstrukcija, po kurios padidėjo ne tik Teatro valdomų patalpų plotas, salių skaičius, kūrybinės veiklos apimtys, bet ir išlaidos visoms šioms patalpoms bei veikloms išlaikyti. Svarbiausia tai, kad rekontrukcijos (2006- 2017 m.m.) metu, pastatas buvo perduotas Statytojui ir jie padengdavo pastato išlaikymo kaštus. Susigrąžinus pastato panaudos valdytojo teises, šias sąskaitas turime apmokėti patys. Iki šiol visos biudžeto skiriamos lėšos yra nukreiptos į mokos fondą. O Valstybės skiriamas dalinio biudžeto finansavimas paprastai - yra pastatų išlaikymui ir mokos fondui. Todėl suvokdami mūsų sudėtingą finansinę situaciją, dar kartą prašome 2019 m. padidinti NKDT biudžetą. Dabar bendras teatro šildomų patalpų plotas sudaro apie 6651 m2 (iki rekonstrukcijos pastato plotas buvo 4856 m2). Atsižvelgiant j tai, padidėjo šiluminės energijos poreikis šių patalpų šildymui bei vėdinimui. Viso šios išlaidos sudaro 50 061,62 Eur. Rekonstrukcijos metu buvo sumontuota visa scenos technologinė įranga: 32 vnt. dekoracijų keltuvų, sukamas scenos ratas, orkestro duobės platformos, meninio apšvietimo video projekcijos ir garso sistemos, paleista 18 vėdinimo - rekuperavimo sistemų. Sumontavus ir paleidus visą šią įrangą bendra pastato instaliuota galia padidėjo iki 660 kW, o tuo pačiu padidėjo suvartojamas elektros energijos kiekis. Šioms išlaidoms padengti papildomai reikia 54 497,59 Eur. Nuo 2012 m. ant priešgaisrinių vandens įvadų sumontuoti vandens apskaitos prietaisai (4 vnt. po du skaitliukus viename prietaiso korpuse). Atsižvelgiant į vandens pardavimo kainą išlaidos padidėjo 4 996,41 Eur. Iš viso papildomos pastatų išlaikymo išlaidos sudaro 109 555,62 Eur, tačiau, atsižvelgiant į iš nuomotojų gaunamas įplaukas (24 117,98 Eur), NKDT prašo papildomai skirti 84 437,64 Eur. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad NKDT po rekonstrukcijos dirba pilnu pajėgumu ir beveik užpildė visus sukurtus etatus, papildomai darbo užmokesčio fondui prašome 156 579,00 Eur (154 300,00 Eur darbo užmokesčiui ir 2279,00 Eur Sodrai). Prašome atsakingai visais įmanomais būdais padėti išspręsti susidariusią situaciją ir 2019 m. biudžete skirti Nacionaliniam Kauno dramos teatrui darbo užmokesčio fondui 156 579,00 Eur ir pastatų išlaikymui 84 437,64 Eur. Bendroje sumoje 241 016,64 Eur. Neskyrus šių lėšų, negalime užtikrinti sklandaus suplanuotų 2019 m. NKDT strateginių tikslų įgyvendinimo. Pasiūlymas: Skirti papildomai Nacionaliniam Kauno dramos teatrui 241 016,64 eurų. Lėšų šaltinis: Papildomus 241 016, 64 Eurų skirti iš viršplaninių Valstybės biudžeto pajamų arba pajamų, skirtų Valstybės skolos aptarnavimo mažinimui.	Svarstyti Vyriausybei
						Argumentai: Informuojame, kad Vidaus reikalų ministerija, kartu su partneriais – Generaline prokuratūra (toliau - GP) ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (toliau - ŽEIT) parengė ir pateikė Europos Komisijai (toliau - EK) projekto ,,Atsako į neapykantos nusikaltimus ir neapykantą kurstančias kalbas Lietuvoje stiprinimas" (toliau - Projektas) paraišką finansavimui gauti pagal Europos Sąjungos Teisių, lygybes ir pilietybes programą (2014-2020) ir 2018 m. liepos 5 d. Vidaus reikalų ministerija pasirašė su Europos Komisija Projekto finansavimo sutarti Nr.808698_SRHCHS LT/|S-263, o 2018 m. liepos 9 d. ŽEIT pasirašė sutikimo tapti Europos Sąjungos paramos pagal Finansavimo sutarti gavėjais formą, kuria įsipareigojama bendrai, kooperuojant savo darbuotojų darbo, profesines žinias, įgūdžius ir patirtį, įgyvendinti Projektą taip, kaip jis aprašytas Finansavimo sutartyje. Projektu siekiama: - užtikrinti veiksmingą atsakomybes už neapykantos nusikaltimus ir neapykantą kurstančias kalbas taikymą; - pagerinti kompetentingų institucijų supratimą ir žinias apie neapykantos nusikaltimų ir neapykantą kurstančių kalbų poveikį bendruomenėms, taip pat pažeidžiamų bendruomenių poreikius bei lūkesčius; - spręsti nepranešimo apie neapykantos nusikaltimus ir neapykantą kurstančias kalbas problemą; - suintensyvinti kovą su neapykantos kurstymu internete. Stiprinant kovą su neapykantos kurstymu internete ŽEIT turi sukurti ir įdiegti informacines technologijas, skirtas pranešimams apie neapykantą kurstančias kalbas internete. Taip pat, didžiuosiuose Lietuvos interneto portaluose bus vykdoma informacine kompanija skirta padėti visuomenei atpažinti neapykantą kurstančias kalbas ir pranešti apie jas kompetentingoms institucijoms. Taryba Lietuvos savivaldybėse planuoja surengti l0 seminarų, kuriuose ŽEIT atstovai aiškins apie neapykantą kurstančios kalbos ir saviraiškos laisvės santykį, neapykantą kurstančių kalbų poveikį pažeidžiamoms bendruomenėms. Projekto įgyvendinimo laikotarpis - 20 mėnesių (2018 m. rugsėjo 3 d. - 2020 m. gegužės 3 d.). Bendras projekto biudžetas -286287,96 €, iš kurių Lietuvos indelis sudaro 20 proc., t.y.57 259,96eurų. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba yra atsakinga už Projekto įgyvendinimą ir privalo užtikrinti nacionalinį kofinansavimą numatytoms veikloms, t. y. iš nacionalinio biudžeto numatyti 20 proc. - 26 676,00 eurų nuo ŽEIT skirto 122 676,00 eurų projekto biudžeto. Pažymėtina, kad EK finansavimas paremtas nacionalinio kofinansavimo principu. Projektų vykdytojai privalo užtikrinti kofinansavimą, kuris sudaro 20 proc. projektų biudžeto. ŽEIT papildomų lėšų poreikis Projekto įgyvendinimui 2019 m - 20 007 eurų; 2020 m - 6669 eurų; - 26 676 eurų - yra būtinas, siekiant efektyviai ir racionaliai vykdyti Tarnybai pavestus įsipareigojimus pagal finansavimo sutartis su Europos Komisija. Pasiūlymas: Skirti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai papildomai 26 676 eurų. Lėšų šaltinis: Papildomus 26 676 Eurų skirti iš viršplaninių Valstybės biudžeto pajamų arba pajamų, skirtų Valstybės skolos aptarnavimo mažinimui.	Svarstyti Vyriausybei
						Argumentai: Vidaus reikalų ministerija (toliau VRM), kartu su partneriais – Generaline prokuratūra  (toliau - GP) ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (toliau – ŽEIT) parengė ir pateikė Europos Komisijai (toliau – EK) projekto „Atsako į neapykantos nusikaltimus ir neapykantą kurstančias kalbas Lietuvoje stiprinimas“ (toliau – Projektas) paraišką finansavimui gauti pagal Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietybės programą (2014-2020) ir 2018 m. liepos 5 d. Vidaus reikalų ministerija pasirašė su Europos Komisija  Projekto finansavimo sutartį Nr.808698_SRHCHS_LT/1S-263, o 2018 m. liepos 9 d. ŽEIT pasirašė sutikimo tapti Europos Sąjungos paramos pagal Finansavimo sutartį gavėjais formą, kuria įsipareigojama bendrai, kooperuojant savo darbuotojų darbą, profesines žinias, įgūdžius ir patirtį, įgyvendinti Projektą taip, kaip jis aprašytas Finansavimo sutartyje.               Projekto įgyvendinimo laikotarpis – 20 mėnesių (2018 m. rugsėjo 3 d. – 2020 m. gegužės 3 d.). Bendras Projekto biudžetas – 286 287,96 €, iš jų žurnalistų etikos tarnybos Projekto biudžetas yra 122 676,00 €.               Pagal 2018 m. rugsėjo 28 d. pasirašytą jungtinės veiklos sutartį Nr.1S-341/97-130/DPS-6 (toliau Sutartis) VRM, vadovaudamasi Sutarties priedu „Projekto biudžetas“, pervedė į ŽEIT a/s avansinį mokėjimą 76 800,00 €.               Galutinius mokėjimus, kurie apskaičiuojami iš EK kompensuojamų GP ir ŽEIT Projekto išlaidų sumų (nustatytų pagal EK patvirtintos Projekto galutinės ataskaitos duomenis) atėmus atitinkamai GP ir ŽEIT išmokėtas avansinio mokėjimo sumas – per 10 darbo dienų po to, kai VRM gaus iš EK galutinio mokėjimo lėšas pagal Finansavimo sutartį.               Galutinis mokėjimas atliekamas patvirtinus techninę ir finansinę ataskaitą su atitinkamais rezultatais ir deklaravus paramos gavėjų faktines išlaidas per visą projekto laikotarpį.               Maksimali galutinio mokėjimo suma (apyvartinės lėšos) ŽEIT yra 19 200,00 €. Tarnyba, kaip Projekto vykdytojas, neturi galimybės apmokėti išlaidų iš savo lėšų, t. y. iš jai skirtų asignavimų. Prašome, svarstant Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą, skirti žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai 19 200,00 (devyniolika tūkstančių du šimtus) eurų Projekto, kuriam taikomas išlaidų kompensavimo principas, kol bus gautas EK finansinės paramos lėšos, išlaidoms apmokėti.                             Šios apyvartinės lėšos bus grąžintos į valstybės biudžetą sėkmingai įgyvendinus Projektą. Pasiūlymas: Skirti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai papildomai 19 200 eurų. Lėšų šaltinis: Papildomus 19 200 Eurų skirti iš viršplaninių Valstybės biudžeto pajamų arba pajamų, skirtų Valstybės skolos aptarnavimo mažinimui.	Svarstyti Vyriausybei
						Argumentai: Lietuvos kultūros taryba (toliau – LKT), įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos priemonių plano patvirtinimo“ 2.3.9 darbo „Programinio – konkursinio finansavimo modelio atnaujinimas ir įdiegimas Lietuvos kultūros taryboje bei pritaikymas pažangioms kultūros paslaugoms“ 1 veiksmą „Regioninio kultūros projektų finansavimo modelio (subsidijų sistemos) sukūrimas ir įgyvendinimas“ (toliau – LRV programos priemonė), administruos 10 regioninių kultūros tarybų veiklą bei naują finansavimo programą, kuri tiesiogiai prisidės prie tvaraus regionų indėlio į tolygią kultūrinę raidą šalyje. Tam, kad Lietuvos kultūros taryba galėtų atlikti šias funkcijas, būtinas finansavimas papildomiems žmogiškiesiems ištekliams ir jų darbo priemonėms. Numatoma, kad 6 papildomi etatai galėtų užtikrinti papildomų LKT funkcijų atlikimą, t. y. 10 regioninių kultūros tarybų (tarybas iš viso sudarys 127 ekspertai) veiklos ir Tolygios kultūrinės raidos programos administravimą. Būtų reikalingi 5 regioninių kultūros tarybų koordinatorių etatai ir 1 buhalterio etatas. Regioninių kultūros tarybų koordinatoriai administruotų regionines kultūros tarybas: planuotų ir organizuotų regioninių kultūros tarybų posėdžius, rengtų individualias ekspertinio vertinimo lenteles, jas sistemintų, stebėtų regioninių kultūros tarybų darbą, teiktų metodinę pagalbą tarybų nariams bei atliktų kitas su regioninių kultūros tarybų veikla susijusias funkcijas. Planuojama, kad vienas regioninių kultūros tarybų koordinatorius organizuotų vidutiniškai 25 ekspertų veiklą regioninėse kultūros tarybose, t. y. administruotų dvi regionines kultūros tarybas. Taip pat regioninių kultūros tarybų koordinatoriai administruotų Tolygios kultūrinės raidos programą: planuotų, organizuotų ir koordinuotų finansavimo konkursą, administruotų finansavimo konkursui pateiktų projektų paraiškas, atliktų finansuojamų projektų stebėseną, rinktų ir apdorotų duomenis apie projektų įgyvendinimą, atliktų kitas su finansavimo programos administravimu susijusias funkcijas. Planuojama, kad kiekvienas regioninės kultūros tarybos koordinatorius administruotų projektus, kurių bendra vertė sudarytų 600 000 Eur. Regioninės kultūros tarybos savo veiklą vykdys atskirose apskrityse, todėl dalį laiko regioninių kultūros tarybų koordinatoriai dirbtų ne Vilniuje. Regionuose koordinatoriai taip pat papildomai konsultuotų bei teiktų metodinę pagalbą regionuose esančių kultūros įstaigų bei individualių kultūros ir meno kūrėjų paraiškų teikėjams.  Būtinybė, kad koordinatoriai nemažą savo darbo laiko dalį praleistų regionuose (taip pat reikšmingai didėjančios administravimo darbo apimtys dėl regioninių kultūros tarybų sudarymo) neleidžia šios LRV priemonės įgyvendinti esamais žmogiškaisiais resursais (šiuo metu su finansuojamų projektų administravimu, LKT narių susirinkimais, LKT ekspertų darbo grupėmis (vieno konkurso metu į skirtingas darbo grupes įtraukiama apie 100 skirtingų ekspertų) susijusias funkcijas atlieka 12 projektų administratorių, vienam administratoriui vidutiniškai tenka administruoti projektų, kuriems skirta daugiau nei 1 300 000 Eur Kultūros rėmimo fondo lėšų. Vienas papildomas buhalterio etatas būtų atsakingas už regioninių kultūros tarybų narių darbo apmokėjimą (117 narių būtų mokama už paraiškų vertinimą ir 127 nariams (nuo 2019 m.) – už Tolygios kultūrinės raidos prioritetų kiekviename regione rengimą) bei administruotų Tolygios kultūrinės raidos programos lėšas (3 000 000 Eur Kultūros rėmimo fondo lėšų), bendradarbiaudamas su regioninių kultūros tarybų koordinatoriais užtikrintų efektyvų šių lėšų panaudojimą. Šiuo metu Lietuvos kultūros taryboje yra 3 pareigybės, skirtos finansų apskaitos ir atskaitomybės funkcijoms atlikti, tačiau įgyvendinant Tolygios kultūrinės raidos modelį, reikšmingai padidės finansininkų darbo apimtys dėl regioninių kultūros tarybų narių darbo apmokėjimo apskaitos, Tolygios kultūrinės raidos programos projektų finansavimo ir finansinės šių projektų kontrolės. Didindami darbo apimtis esamiems LKT projektų administratoriams ir finansininkams negalėtume užtikrinti kokybiško administravimo ir finansuotų projektų stebėsenos, t. y. efektyvaus Kultūros rėmimo fondo lėšų panaudojimo. Dėl papildomų 6 etatų ir regioninių kultūros tarybų posėdžių organizavimo planuojamas išlaidas sudarytų: papildomų 6 etatų darbo užmokestis 35 068 Eur (2018 m. rugsėjo – gruodžio mėn., įskaičiuojant Sodros įmokas; metinis 6 etatų darbo užmokestis, įskaičiuojant Sodros įmokas, sudarytų 105 204 Eur), 5 etatų išlaidos komandiruotėms 8 000 Eur (per metus), kompiuteriai ir kitos darbo priemonės 6 etatams – 6 000 Eur, regioninių kultūros tarybos narių kelionės išlaidos (atvykimas į posėdžius) – 13 020 Eur (2018 m. 124 nariai turės susirinkti į 3 posėdžius, 2019 m. vyktų bent 6 posėdžiai, todėl planuojamas išlaidas sudarytų apie 26 040 Eur), kanceliarinės regioninių kultūros tarybų išlaidos – 1 500 Eur (150 Eur numatoma skirti 1 regioninei kultūros tarybai). Tad 2018 m. darbo užmokesčiui būtų skiriama 35 068 Eur, darbuotojų komandiruotėms – 8 000 Eur, darbo priemonėms įsigyti – 6000 Eur, regioninių kultūros tarybų darbo organizavimui – 14 520 Eur. Iš viso 2018 m. išlaidos sudarytų 63 588 Eur. 2019 m. darbo užmokesčiui būtų skiriama 105 204 Eur, komandiruotėms – 8 000 Eur, regioninių kultūros tarybų narių darbo organizavimui – 27 540 Eur. Iš viso 2019 m. išlaidos sudarytų 140 744 Eur. Šiuo metu, įgyvendinant LRV programos priemonę, vyksta regioninių kultūros tarybų narių atranka. Planuojama, kad š. m. rugsėjo – spalio mėn. LR Kultūros ministras patvirtins regioninių kultūros tarybų sudėtis. Š. m. lapkričio mėn. regioninės kultūros tarybos atliktų Tolygios kultūrinės raidos projektų paraiškų vertinimą, sudarytų finansuotinų projektų sąrašus. Sklandžiai administruojant regioninių kultūros tarybų veiklą, finansavimo rezultatai būtų skelbiami š. m. gruodžio mėn. Suplanuoto optimalaus Tolygios kultūrinės raidos programos administravimo proceso Lietuvos kultūros taryba negalės įgyvendinti be papildomų žmogiškųjų išteklių ir finansavimo jų darbo organizavimui. Pasiūlymas: Skirti Kultūros Tarybai papildomai 140 744 eurų. Lėšų šaltinis: Papildomus 140 744 Eurų skirti iš viršplaninių Valstybės biudžeto pajamų arba pajamų, skirtų Valstybės skolos aptarnavimo mažinimui.	Svarstyti Vyriausybei
						Argumentai: Etninės kultūros globos tarybai (toliau – Taryba) Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės biudžeto asignavimų projekte (toliau – 2019 m. valstybės biudžeto projektas) yra numatyta skirti iš viso 215 tūkst. Eur, iš jų darbo užmokesčiui – 165 tūkst. Eur. Šių lėšų nepakanka Tarybai priskirtiems papildomiems įsipareigojimams atlikti: · Pagal Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos (toliau – Premija) nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 644 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m.  rugpjūčio 2 d. nutarimo Nr. 640 „Dėl Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos įsteigimo ir Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“, Premijos laureato diplomas ir ženklas įteikiami Lietuvos valstybės atkūrimo dienos (Vasario 16-osios) proga, o po Premijos įteikimo Taryba turi surengti ir finansuoti laureato pagerbimo šventę, skirtą visuomenės supažindinimui su laureato darbais (Premijos nuostatų 29 punktas) – siekiant tai įgyvendinti, Tarybai reikalinga 10 tūkst. Eur suma; · Pagal Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados (toliau – Olimpiada) sąlygas, patvirtintas Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro direktoriaus 2018 m. spalio  9 d. įsakymu Nr. R1-677, Taryba finansuoja antrąjį Olimpiados etapą, vykstantį  visuose penkiuose Lietuvos etnografiniuose regionuose (Olimpiados sąlygų 28 punktas) – siekant tai įgyvendinti, Tarybai reikalinga 3 tūkst. Eur suma; · Pagal Pasaulio lietuvių metų minėjimo 2019 metais plano (toliau – Planas) projektą, kuris parengtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. balandžio 12 d. nutarimą Nr. XIII-1090 „Dėl 2019 metų paskelbimo Pasaulio lietuvių metais“, Taryba yra 4 veiklų atsakinga vykdytoja – siekant tai įgyvendinti, Tarybai reikalinga 19,5 tūkst. Eur suma; Pasiūlymas: skirti papildomai Etninės kultūros globos tarybai 32,5 tūkst. Eurų Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos, Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados, 2019 metų Pasaulio lietuvių metų minėjimo įgyvendinimui. Lėšų šaltinis: Papildomus 32,5 tūkst. Eurų skirti iš viršplaninių Valstybės biudžeto pajamų arba pajamų, skirtų Valstybės skolos aptarnavimo mažinimui.	Svarstyti Vyriausybei
						Argumentai: Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba (toliau – LVAT) informuoja, jog LVAT ir jai pavaldiems valstybės archyvams 2019 m. planuojami asignavimai (paskutiniame planavimo etape) valdymo ir kitoms išlaidoms sumažinti 88 tūkst. eurų. Toks asignavimų sumažinimas neabejotinai nepalankiai atsilieptų valstybės archyvų veiklai – akivaizdu, jog valstybės archyvai pristigs lėšų archyvų pastatams išlaikyti, o tai savo ruožtu atitinkamai paveiks dokumentų saugojimo sąlygas. Pagal preliminarias prognozes, išlaidos šildymui ir elektrai  neišvengiamai didės, todėl valstybės archyvams nepavyks užtikrinti tinkamo mikroklimato archyvų saugyklose, būtino fiziniam dokumentų išsaugojimui, nes būtent išlaidos šildymui ir elektrai sudaro didžiąją dalį archyvų sąnaudų. Be to, iki šiol LVAT ir valstybės archyvai nėra gavę jokio papildomo finansavimo turimoms informacinėms sistemoms palaikyti, nors rengiant strateginius veiklos planus šis poreikis nuolat akcentuojamas. Sumažinus finansavimą šių paslaugų pirkimas taptų sunkiai įgyvendinamas. Dėl sumažėjusių finansinių išteklių valstybės archyvų galimybės siųsti profesionalius archyvarus į lietuvių bendruomenes ar užsienio archyvus vykdyti lietuviškų archyvų tvarkymo veiklą ar dokumentų paiešką ir atitinkamai užsakyti dokumentų skaitmenines kopijas tampa dar labiau ribotos. Atkreipiame dėmesį į tai, jog iki šiol valstybės archyvai visas savo papildomas veiklas finansuoja patys, iš lėšų, gautų teikiant mokamas paslaugas. Pasiūlymas: Skirti Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybai papildomai 88 tūkst. Eurų. Lėšų šaltiniai: Papildomus 88 tūkst. Eurų skirti iš viršplaninių Valstybės biudžeto pajamų arba pajamų, skirtų Valstybės skolos aptarnavimo mažinimui.	Svarstyti Vyriausybei
						Argumentai: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai (toliau – Muziejus) yra įstaiga, kuri tik šiais metais buvo galutinai suformuota. Pilnam įstaigos funkcionavimui būtina užtikrinti finansavimą tiek pastatų, tiek darbuotojų išlaikymui. Nuo 2017 metų buvo pradėta rūpintis finansavimu šiems poreikiams patenkinti. 2017-05-22 d. raštu Nr. S-146 ir 2017-08-08 d. raštu Nr. S-213 Muziejus kreipėsi padidinti 2018 metų biudžetą personalo ir pastato išlaikymui 8 mėnesiams, kadangi nuo 2018 metų balandžio mėnesio į eksploataciją palaipsniui buvo įvedama atkurtų rūmų B dalis (priimami darbuotojai bei, atidarius rūmų B dalį, apmokamos eksploatacinės išlaidos). Iš viso 2018 metams finansavimas buvo padidintas 285 tūkst. eurų (207 tūkst. eurų darbuotojų darbo užmokestis su Sodros mokesčiais ir 78 tūkst. eurų rūmų B dalies eksploatacijai). Tačiau 2019 metams Muziejaus funkcionavimui reikalinga likusioji keturių mėnesių finansavimo dalis – 129 tūkst. eurų (103 tūkst. eurų darbuotojų darbo užmokesčiui bei 26 tūkst. eurų eksploatacijai). Muziejus dėl būtino finansinio poreikio kreipėsi net tris kartus: 2018-05-03 raštu Nr. S-153, 2018-08-06 raštu Nr. S-292 ir 2018-09-06 raštu Nr. S-324 teikdamas konkrečius argumentus bei skaičiavimus, o taip pat išdėstydamas atkurtų rūmų B dalies numatomą finansinį planą, apimantį prognozuojamas pajamas bei išlaidas. Tačiau į Muziejaus prašymą nebuvo atsižvelgta, o į išdėstytus argumentus niekaip nereaguota. Negana to, pastatų išlaikymui ir veiklos vykdymui jau turimas finansavimas 2019 metams paskutinę minutę be jokių derybų ar situacijos aiškinimosi ir nepateikus jokios argumentacijos sumažintas 85 tūkst. eurų. Taigi, Muziejaus biudžetas 2019 metams turės net 214 tūkst. eurų deficitą, kurį sudarys (a) aukščiau minėta trūkstama 129 tūkst. eurų suma ir (b) 85 tūkst. eurų sumažinta suma patalpų išlaikymui ir veiklai (paslaugoms ir prekėms). Tai neabejotinai neigiamai paveiks Muziejaus veiklą ir jos rezultatus, galimybes pasiekti anksčiau planuotus rodiklius. Reikia atkreipti dėmesį, kad vykdant Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymą (2017-01-17 Nr. XIII-198), didinant kultūros darbuotojų atlyginimus bei padidinus algos bazinį dydį 2019 m. biudžeto darbo užmokesčio eilutė buvo padidinta 95 tūkst. eurų. Tačiau šis padidinimas yra tik vizuali apgaulė, atsirandanti formaliai vertinant tik vieną skaičių – bendrą biudžeto sumą. Šis padidinimas skirtas išimtinai Vyriausybės įsipareigojimams įgyvendinti, ir jis niekaip nesprendžia minėto finansavimo skaudaus trūkumo problemos. Kadangi patalpų išlaikymui neskirti lėšų negalima, vadinasi, akivaizdžiai trūkstant labai ženklios finansavimo sumos, mažiau lėšų turės būti skiriama Muziejaus veiklai, gali atsirasti poreikis atleisti dalį darbuotojų, laikyti uždarytą dalį ekspozicinių erdvių. Tokia situacija demoralizuoja bei demotyvuoja Muziejaus kolektyvą, kuris stengiasi dirbti itin kūrybingai ir labai aktyviai, kasmet gerinti veiklos kokybinius ir kiekybinius rezultatus. Be to, reikia dar kartą pabrėžti, jog Muziejus, kaip įstaiga, tik kuriasi, ji neturi net minimalaus reikalingo finansavimo, tačiau į institucijos prašymus tokį finansavimą užtikrinti niekaip nereaguojama. Ar yra teisinga mažinti finansavimą tokiai įstaigai, kuri net neturi pasiekusi minimalaus būtino finansavimo lygio? Turbūt netgi nebeverta priminti, jog tarp šios Vyriausybės veiklos prioritetų yra ir kultūra. Tačiau finansavimo srityje tendencijos kultūros atžvilgiu realiai yra priešingos. Labai tikimės, kad atkreipsite dėmesį į pridedamuose raštuose ir čia išdėstytus argumentus ir dar pakeisite nurodymus dėl finansavimo bei minimalaus papildomo poreikio tenkinimo, nes dėl ryškaus finansavimo mažinimo ir dėl neskirto papildomo bei argumentuoto minimalaus finansavimo kyla grėsmė Muziejaus veiklai, jos intensyvumui ir įvairovei, darbuotojų motyvacijai ir darbo vietų išsaugojimui. Pasiūlymas: Skirti Nacionaliniam muziejui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams papildomai 214 tūkst. Eurų. Lėšų šaltinis: Papildomus 214 tūkst. Eurų skirti iš viršplaninių Valstybės biudžeto pajamų arba pajamų, skirtų Valstybės skolos aptarnavimo mažinimui.	Svarstyti Vyriausybei
						Argumentai: Nemažinti Kultūros įstaigoms išlaidų prekėms ir paslaugoms būtina todėl, kad šios išlaidos yra būtinos tinkamai Kultūros įstaigų veiklai užtikrinti ir pasiekti numatytus veiklos rezultatus (pvz. komandiruočių išlaidos užtikrina Kultūros įstaigų kompetencijos kėlimą, scenos įstaigų kūrybos sklaidą gastrolėse; be kokybiškų patalpų valymo ar šildymo paslaugų nebūtų galima užtikrinti kultūros paslaugos galutiniam vartotojui tinkamo teikimo ir pan.). Taip pat šios išlaidos būtinos Kultūros įstaigų valdomos infrastruktūros išlaikymui, jų dydis nepriklauso nuo Kultūros įstaigų valdymo kokybės, bet yra veikiamos infliacijos, didėjančių rinkoje prekių ir paslaugų kainų, augančių šildymo kainų ir pan. Sumažinus šias išlaidas Kultūros įstaigoms komunalines išlaidas vis tiek privalu bus dengti iš valstybės biudžeto, o netinkamas šių išlaidų planavimas (sumažinimas ignoruojant Kultūros įstaigoms pateiktą ir faktiniais duomenimis pagrįstą realų šių išlaidų poreikį) kelia didelę skolų valstybės biudžetui riziką. Pasiūlymas: Skirti papildomai Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai 65 tūkst. Eurų, Lietuvos nacionaliniam muziejui 81 tūkst. Eurų, Lietuvos dailės muziejui 63 tūkst. Eurų, Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui 27 tūkst. Eurų, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatrui 71 tūkst.  Eurų, Lietuvos nacionaliniam dramos teatrui 28 tūkst. Eurų, Koncertinei įstaigai Lietuvos nacionalinei filharmonijai 81 tūkst. Eurų. Viso – 416 tūkst. Eurų. Lėšų šaltinis: Papildomus 416 tūkst. Eurų skirti iš viršplaninių Valstybės biudžeto pajamų arba pajamų, skirtų Valstybės skolos aptarnavimo mažinimui. Papildomų lėšų  poreikis  1 278 tūkst. Eur	Svarstyti Vyriausybei
7.	Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2018-10-31					Pritarti Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2715 atsižvelgiant į komiteto siūlymus:	Atsižvelgti.
						Argumentai: dėl Krašto apsaugos ministerijai skiriamų asignavimų svarstomame įstatymo projekte svarbu įvertinti Valstybės gynimo tarybos 2019 metams siūlomą asignavimų gynybai dydį, taip pat tai, kad būtų užtikrinamas pasirašytame politinių partijų susitarime numatytas tolygus finansavimo gynybai didėjimas. Siūlymas: Lietuvos Respublikos Vyriausybei tikslinant biudžetą ir skiriant lėšas valstybės gynybai (Krašto apsaugos ministerijai) atsižvelgti į Valstybės gynimo tarybos nutarimą dėl gynybos finansavimo 2019 metais.	Svarstyti Vyriausybei
						Argumentai: dėl Vidaus reikalų ministerijai skiriamų asignavimų svarstomame įstatymo projekte nepakankamai atsižvelgta į Seimo priimto ir šios Vyriausybės įgyvendinamo Vidaus tarnybos statuto nuostatas, susijusias su statutinių pareigūnų darbo užmokesčio didinimu, taip pat į Vyriausybės programos priemonių plano vykdymui būtinus Vidaus reikalų statutinių įstaigų pajėgumų stiprinimo poreikius. Siūlymas: 1. Skirti Vidaus reikalų ministerijai papildomai lėšas, būtinas, statutinių pareigūnų nuosekliam kasmetiniam darbo užmokesčio didinimui, įskaitant naujos redakcijos Vidaus tarnybos statuto (įsigalios 2019 m. sausio 1 d.) nuostatų įgyvendinimui papildomai tam numatant ne mažiau kaip 4 987 tūkst. eurų. 2. Skirti papildomas lėšas, būtinas užtikrinant statutinių pareigūnų aprūpinimą uniforma, ekipuote ir asmens apsaugos priemonėmis pagal nustatytą Vidaus tarnybos pareigūnų aprūpinimo standartą. Finansavimo šaltinis: Finansų ministerijai 2019 metams numatyti asignavimai.	Svarstyti Vyriausybei
						Argumentai: dėl Policijos departamentui skiriamų asignavimų svarstomame įstatymo projekte nepakankamai atsižvelgta į Vyriausybės programos priemonių plano vykdymui būtinus Vidaus reikalų statutinių įstaigų pajėgumų stiprinimo poreikius. Siūlymas: Skirti Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos papildomai 2 019 tūkst. eurų Vyriausybės programos priemonių plane numatytam nuosekliam policijos pareigūnų darbo užmokesčio didinimui. Finansavimo šaltinis: Finansų ministerijai 2019 metams numatyti asignavimai.	Svarstyti Vyriausybei
						Argumentai: dėl Specialiųjų tyrimų tarnybai skiriamų asignavimų svarstomame įstatymo projekte būtina atsižvelgti į poreikį stiprinti naują, nuo 2018 metų Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatyme Nr. XIII-938 įtvirtintą analitinės antikorupcinės žvalgybos kryptį, tam būtinos naujos technologijos ir nauji tarnybai būtini analitiniai įrankiai, ypač programinė įranga, taip pat lėšos informacijai gauti, apibendrinti ir analizuoti. Atkreiptinas dėmesys, kad šie siūlymai iš esmės atitinka ankstesnius komiteto sprendimus dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos veiklos. Siūlymas: Specialiųjų tyrimų tarnybai papildomai skirti 5 161 tūkst. eurų, iš jų: 2409 tūkst. eurų technologiniam proveržiui; 2417 tūkst. eurų patalpų įsigijimui ir remontui; 314 tūkst. eurų darbo užmokesčiui (10 papildomų etatų atsižvelgiant į naujas analitinės antikorupcinės žvalgybos funkcijas ir Seimo valdybos sprendimą); 21 tūkst. eurų išmokoms asmenims už STT suteiktą vertingą informaciją. Finansavimo šaltinis: Finansų ministerijai 2019 metams numatyti asignavimai.	Svarstyti Vyriausybei
						Argumentai: dėl Valstybės saugumo departamentui skiriamų asignavimų svarstomame įstatymo projekte būtina atsižvelgti į 2018 m. rugsėjo 10 d. Lietuvos Respublikos Seime atstovaujamų partijų pasirašytame susitarime “Dėl Lietuvos gynybos politikos gairių” įtvirtintas nuostatas: “Pripažįstant žvalgybos tarnybų svarbą grėsmių prevencijai ir reagavimui laiku, užtikrinti tinkamą Antrojo operatyvinių tarnybų departamento ir Valstybės saugumo departamento finansavimą, ypatingą dėmesį skiriant modernizacijai ir technologinei pažangai” įgyvendinimo svarbą, taip pat, kad žvalgybos ir kontržvalgybos pajėgumų stiprinimas, žvalgybos sistemų, žvalgybos ir kontržvalgybos priemonių modernizavimas yra numatyti Vyriausybės programos įgyvendinimo plane. Siūlymas: tobulinant 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, skirti papildomus 4 233 tūkst. eurų asignavimus Valstybės saugumo departamentui, iš jų: veiklos išlaidoms (žvalgybos/kontržvalgybos pajėgumams stiprinti) – 1933 tūkst. eurų ir investicijoms (žvalgybos technologinių pajėgumų modernizavimui) – 2300 tūkst. eurų. Finansavimo šaltinis: Finansų ministerijai 2019 metams numatyti asignavimai. Papildomas lėšų poreikis 16 400 tūkst. Eur	Svarstyti Vyriausybei
8.	Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2018-11-07					Pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui atsižvelgti į komiteto pasiūlymus: 1. Siūlyti perskirstyti (skirti papildomai, lyginant su įstatymo projektu) 648 tūkst. eurų numatytų asignavimų, iš jų:	Atsižvelgti.
						1.1. (Vaiko teisių apsaugos kontrolierės E. Žiobienės prašymas) Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai – 69 tūkst. eurų (pateiktame įstatymo projekte numatyta skirti 511 tūkst. eurų). Papildomi asignavimai būtų skirti į dvi laisvas pareigybes numatytų priimti valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms mokėti; visuomenės švietimo apie vaiko teises ir apsaugos mechanizmus funkcijai vykdyti; papildomam paslaugų ir prekių poreikiui bei jų kainų didėjimui padengti. Lėšų šaltinis: viršplaninės valstybės biudžeto pajamos;	Svarstyti Vyriausybei
						1.2. (Lygių galimybių kontrolierės A. Skardžiuvienės prašymas) Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai – 217 tūkst. eurų (pateiktame įstatymo projekte numatyta skirti 408 tūkst. eurų). Papildomi asignavimai būtų skirti naujoms funkcijoms pagal Lygių galimybių įstatymo ir Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pakeitimams įgyvendinti; valstybės tarnautojų (darbuotojų) darbo užmokesčiui mokėti dėl numatyto priimti darbuotojo prevencinei ir švietėjiškai veiklai vykdyti, Valstybės ir savivaldybės įstaigų darbo apmokėjimo įstatymo ir Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimų įgyvendinimo, valstybės tarnautojų stažo padidėjimo; švietėjiškai ir prevencinei veiklai skirtoms priemonėms įgyvendinti; kasmetiniam Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų renginiui organizuoti; įstaigos interneto svetainei tobulinti, dokumentų valdymo sistemai tobulinti. Lėšų šaltinis: viršplaninės valstybės biudžeto pajamos;	Svarstyti Vyriausybei
						1.3. (Seimo narių Arvydo Anušausko, Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės ir Juozo Oleko pasiūlymas) Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui – 362 tūkst. eurų. Papildomi asignavimai būtų skirti šiai įstaigai specialistų, dirbančių pagal darbo sutartis (istorikų, muziejininkų, archyvo tyrėjų ir kitų) darbo užmokesčiui padidinti ir socialinio draudimo įmokoms mokėti.             Lėšų šaltinis: valstybės investicinių projektų (VIP) lėšos, jas kompensuojant europinėmis lėšomis, kurių nepanaudojimas pasiekė kritinę ribą.	Svarstyti Vyriausybei
						2. Įvertinti pasiūlymus, kuriems komitetas taip pat pritarė (žr. komiteto išvados 5 ir 3 punktus): Seimo nario J. Razmos pasiūlymą, Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininko V. Banel prašymą, Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininko S. Džiauto prašymą.	Svarstyti Vyriausybei
9.	Sveikatos reikalų komitetas, 2018-11-07					Pritarti 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui XIIIP-2715, atsižvelgiant į Sveikatos reikalų komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: 1)  68 tūkst. Eurų padidinti Sveikatos apsaugos ministro valdymo srities Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės departamentui numatytus asignavimus ir iš viso skirti 801 tūkst. Eurų (iš jų 700 tūkst. Eurų darbo užmokesčiui);	Atsižvelgti. Svarstyti Vyriausybei
						2) Skirti 594 tūkst. Eurų investicinio projekto „Terapinio profilio skyrių patalpų remontas viešojoje įstaigoje Rokiškio rajono  ligoninėje” įgyvendinimui;	Svarstyti Vyriausybei
						3) Skirti 160 tūkst. Eurų investicinio projekto „Vertikalios vonios  įrengimas viešojoje įstaigoje Rokiškio rajono  ligoninėje“ įgyvendinimui. Papildomas lėšų poreikis 822 tūkst. Eur	Svarstyti Vyriausybei
10.	Švietimo ir mokslo komitetas, 2018-11-07					Iš esmės pritarti 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui XIIIP-2715 Komiteto kuruojamose srityse ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymą ir Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai:	Atsižvelgti.
						1. Klaipėdos miesto savivaldybės  įgyvendinamam projektui „Irklavimo bazės (Gluosnių skg. 8) modernizavimas“ 100 tūks. Eur.	Svarstyti Vyriausybei
						2. ,,Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro vaisių ir daržovių saugyklos, esančios Kauno r. Savivaldybė, Babtų sen., Sodų g. 5, modernizavimas ir pritaikymas MTEP“ projektui 200 tūkst. Eur.	Svarstyti Vyriausybei
						3. Lietuvos mokslų akademijai skirti 100 tūkst. Eur. emeritų išmokoms padidinti, 50 tūkst. Eur. Jaunosios akademijos veiklai užtikrinti ir 50 tūkst. Eur. mokslo populiarinimui, iš viso 200 tūkst.  Eur.	Svarstyti Vyriausybei
						4. LMA Vrublevskių bibliotekos langų ir balkono durų keitimui, taip pat vitražo konservavimo ir restauravimo darbams papildomai skirti 35,0 tūkst. Eur.	Svarstyti Vyriausybei
						5. Vykdant Vytauto Didžiojo, Aleksandro Stulginskio ir Lietuvos edukologijos universitetų konsolidaciją, skirti 2,6 mln. Eurų Žmogiškųjų išteklių optimizavimui.	Svarstyti Vyriausybei
						6. Vytauto Didžiojo universiteto, Aleksandro Stulginskio universiteto ir Edukologijos universiteto informacinių sistemų sujungimui skirti 0,44 mln. Eur.	Svarstyti Vyriausybei
						7. Skirti 0,3 mln. Eur. 2019 m. Valstybės investicijų programoje Pedagogų rengimo centro įkūrimui.	Svarstyti Vyriausybei
						8. Papildomai skirti 5 mln. Eur. valstybinių universitetų tinklo konsolidavimui. Papildomai mokslui ir studijoms 8875 tūkst. Eur.	Svarstyti Vyriausybei
						9. Kauno Maironio universitetinės gimnazijos pastato projektavimo ir rekonstrukcijos darbams atlikti - 765 tūkst. Eur	Svarstyti Vyriausybei
						10. Ikimokyklinio ugdymo specialistų darbo užmokesčio koeficientams didinti -  13 000 tūkst. Eur	Svarstyti Vyriausybei
						11. Mokyklų vadovų atlyginimų minimaliems koeficientams didinti -  5, 6 mln. Eur	Svarstyti Vyriausybei
						Papildomas lėšų  poreikis  28 240 tūkst. Eur
11.	Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2018-10-24					Pritarti Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2715.	Pritarti.
12.	Užsienio reikalų komitetas, 2018-10-					Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-2715 ir siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektui pritarti, patobulinus pagal Užsienio reikalų komiteto pasiūlymus, ir pritarti Užsienio reikalų komiteto išvadoms.	Atsižvelgti.
						Argumentai: Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. birželio 29 d. priėmė naujos redakcijos Diplomatinės tarnybos įstatymą Nr. XIII-1393 ir Valstybės tarnybos įstatymą Nr. XIII-1370, kurių nuostatose taip pat nustatomi ir darbo užmokesčio principai. Deja, 2019 m. Užsienio reikalų ministerijos biudžeto projekte nėra skirtos papildomos lėšos šių įstatymų nuostatoms įgyvendinti, tuo tarpu, kitų statutinių institucijų biudžetų projektuose naujai priimtų statutų ar pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymų nuostatoms įgyvendinti papildomi asignavimai buvo skirti. Siekiant įgyvendinti 2018 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtas Diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. XIII-1393 ir Valstybės tarnybos įstatymo Nr. XIII-1370 nuostatas, papildomai reikia  2 650 tūkst. Eur. Pasiūlymas: Užsienio reikalų ministerijos Programai 3.1 „Diplomatinės tarnybos veiklos užtikrinimas“ papildomai skirti 2 650 tūkst. Eur. Papildomų asignavimų šaltinis: Padidinti 2019 metų valstybės biudžeto pajamas iš dividendų ir valstybės įmonių pelno įmokų. Papildomas lėšų poreikis 265 tūkst. Eur	Svarstyti Vyriausybei
13.	Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2018-11-07					Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-2715 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymą.	Pritarti.
14.	Žmogaus teisių komitetas, 2018-11-07					Įstatymo projektą Nr. XIIIP-2715 atmesti. Argumentai:  Komitetas atkreipia dėmesį, kad jau ne vienerius metus iš eilės Lietuvos Respublikos Vyriausybės skiriami valstybės biudžeto asignavimai Seimui atskaitingoms institucijoms, ginančioms žmogaus teises, neatitinka realių įstaigų asignavimų poreikio, todėl šios įstaigos negali efektyviai ir pilna apimtimi vykdyti įstatymais priskirtų funkcijų ir įgyvendinti prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus.  Nepakankamas Seimui atskaitingų įstaigų finansavimas kelia pagrįstas abejones dėl šių institucijų nepriklausomumo nuo vykdomosios valdžios.	Nepritarti.	Valstybės biudžeto projekto (toliau – Projektas) svarstymo procedūras Seime reglamentuoja atskiras Seimo statuto dvidešimt septintasis skirsnis. Jame nustatyta, kad po  Projekto pateikimo Seimo komitetai svarsto  ir teikia pasiūlymus. Seimas po pirmojo svarstymo atiduoda valstybės biudžeto projektą Vyriausybei pataisyti, o ar pritarti ar   nepritarti Projektui,  Seimas balsuoja jo priėmimo metu.
15.	Jaunimo ir sporto reikalų komisija, 2018-11-07					Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2715 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgus į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymą.	Pritarti.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas (pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai):

PASIŪLYTI LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBEI TEIKIANT SEIMUI ANTRAJAM SVARSTYMUI PATAISYTĄ PROJEKTĄ:

  Apsvarstyti ir įvertinti:

          1) Valstybės kontrolės išvadoje "Dėl struktūrinio postūmio užduoties, nustatomos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte, ir papildomų priemonių (pinigine išraiška) poreikio šiai užduočiai įvykdyti" ir ataskaitoje “ 2019 metų valdžios sektoriaus finansinių rodiklių vertinimas" pateiktas pastabas ir  pasiūlymus;

           2)  Lietuvos banko išvadoje „Dėl Lietuvos Respublikos 2019 metų valdžios sektoriaus balanso rodiklio pagerėjimo užduočių įvykdymo poveikio pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui“ pateiktas pastabas ir pasiūlymus;

Komitetas atsižvelgdamas į:

1.   Valstybės kontrolės  išvadas, kad  pagal suplanuotus 2019 m. valdžios sektoriaus biudžetų projektus nėra erdvės prisiimti daugiau įsipareigojimų, didinančių išlaidas ar mažinančių pajamas;

2. Lietuvos banko ir Valstybės kontrolės nuomonę,  kad yra požymių, jog 2019 m. fiskalinė politika gali būti prociklinė, o valdžios sektoriaus balansas 2019 m. gali būti  prastesnis, nei planuojama projektuose, todėl yra rizika, kad bus nesilaikoma perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės;

3. Seimo statuto 174 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad Seimo komitetai, frakcijos ir paskiri Seimo nariai gali siūlyti didinti išlaidas, tik nurodydami šių išlaidų finansavimo šaltinius ir įvertinęs, kad  Seimo komitetų išvadose  ir Seimo narių pasiūlymuose nurodyti papildomų asignavimų finansavimo šaltiniai (viršplaninės pajamos, akcizai už alkoholinius gėrimus ir  apdorotą tabaką) neatitinka galiojančių teisės aktų nuostatų (Fiskalinės drausmės įstatymo nuostatų dėl valstybės biudžeto deficito mažinimo viršplaninėmis pajamomis); 

– siūlo Vyriausybei apsvarstyti Seimo komitetų, Seimo narių,  valstybės institucijų, įstaigų bei asociacijų  pasiūlymus,  taip pat ir dėl asignavimų, ir,  radus realius išlaidų finansavimo šaltinius,  priimti atitinkamus sprendimus dėl papildomų asignavimų skyrimo.

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Jakeliūnas.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė:

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                  Stasys Jakeliūnas        

Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė

---

[1] Lietuvos Respublikos 2019 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas ir jo priedai, Nr. 18-12002(2), 2018 m. spalio 16 d.;

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2019 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas ir jo priedai, Nr. XIIIP-2719, 2018 m. spalio 17 d.;

2019 metų Lietuvos biudžeto projektas, 2018 m. spalio 15 d. pateiktas Europos Komisijai ir Eurogrupei (https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/economy-finance/2019_dbp_lt_lt.pdf).

[2]  Lietuvos banko pozicija dėl mokesčių pakeitimų ir pensijų pertvarkos, 2018 m. balandžio 18 d., https://www.lb.lt/lt/naujienos/lietuvos-bankas-teikia-pozicija-del-mokesciu-pakeitimu-ir-pensiju-pertvarkoshttps://www.lb.lt/uploads/documents/files/2018%2004%2030%20LB%20vertinimai%20ir%20pasiulymai%20del%20mokesciu%20pertvarkos_fin.pdf

[3]Žr. Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. kovo 16 d. sprendimas Nr. SV-S-1421 “Dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis didžiausio leistino pareigybių skaičiaus, paskelbta

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/e1e16ec0eced11e58deaaf0783ebf65b