LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETAS
PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO STATUTO
„DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO STATUTO NR.I-399
135 STRAIPSNIO PAKEITIMO“ PROJEKTO XIVP-3457
2024-05-15 Nr. 102-P-15
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Gabrielių Landsbergį pavaduojanti Liuda Pociūnienė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas.
Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meile Čeputienė, Rivena Zegerienė.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-02-02 |
|
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyti reikalavimai kartu su įstatymo projektu teikiamam aiškinamajam raštui, papildyti nauju 8 punktu, pagal kurį aiškinamajame rašte turėtų būti nurodyta, „prie kurio Jungtinio Tautų Darnaus Vystymosi tikslo įgyvendinimo priimtas įstatymas prisidės“ (projekto lyginamajame variante pateiktas kitoks siūlomo naujo 8 punkto tekstas – „kaip priimtas įstatymas prisidės prie Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo“, taigi tikslus projekto iniciatorių teikiamo siūlymo turinys nėra visiškai aiškus). Vertinant projektu teikiamą siūlymą pirmiausia pažymėtina, kad formuluotės „Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslas“ turinys nėra visuotinai žinomas ir savaime suprantamas, todėl jos vartojimas teisės akte, kartu nepateikus jos apibrėžties ar tikslios nuorodos į šaltinį, kuriame šis turinys būtų atskleistas, neatitiktų teisinio reguliavimo aiškumo ir tikslumo reikalavimų (Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Kaip galima suprasti iš projekto aiškinamojo rašto, projekte turimi omenyje Jungtinių Tautų dokumente „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 metų“ paskelbti darnaus vystymosi tikslai. Pažymėtina, kad šis dokumentas yra priimtas kaip Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija, kuri Lietuvos teisės sistemoje neturi Seimo ratifikuotos tarptautinės sutarties teisinės galios. Šioje rezoliucijoje paskelbta 17 darnaus vystymosi tikslų ir 169 uždaviniai, kuriais reguliuojami trys – ekonominis, socialinis ir aplinkosaugos – darnaus vystymosi aspektai (tačiau vertinamo projekto aiškinamajame rašte minima, kad išsikelta 115 tikslų, taigi kokius darnaus vystymosi tikslus turi omenyje projekto autoriai, iš šio rašto vis dėlto nėra aišku). Vertinant projektu siūlomą nustatyti įstatymų leidybos iniciatyvos teisę įgyvendinančių subjektų pareigą rengiant įstatymo projektą įvertinti ir jo aiškinamajame rašte nurodyti to projekto santykį su minėta Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija, pabrėžtina, kad Lietuvos Respublika yra daugybės tarptautinių organizacijų narė ir yra sudariusi labai daug įvairių tarptautinių sutarčių ir susitarimų, ją saisto prisiimti tarptautiniai įsipareigojimai, todėl įstatymų leidybos procese privalo būti į juos atitinkamai atsižvelgiama, tačiau tai nesuponuoja formalizuoto reikalavimo kiekvieną įstatymo projektą patikrinti suderinamumo su kiekvienu Lietuvos Respubliką saistančiu tarptautiniu dokumentu atžvilgiu, taigi visiškai neaišku, kuo būtent ši rezoliucija (kaip minėta, net neturinti Seimo ratifikuotos tarptautinės sutarties teisinės galios) yra tokia išskirtinė, kad atitikties jai atžvilgiu reikėtų atskirai vertinti visus Seimui teikiamus įstatymų projektus, įskaitant tuos, kurie galėtų būti visai nesusiję su minėtais trimis – aplinkos apsaugos, ekonominio ir socialinio vystymosi aspektais. Turint mintyje itin abstraktų ir deklaratyvų aptariamoje rezoliucijoje paskelbtų darnaus vystymosi tikslų pobūdį, manytina, kad pareiga įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyti jo santykį su šiais tikslais galėtų būti įvykdoma visiškai formaliai, ir tai niekaip nepaskatintų realaus veiksmingo jų įgyvendinimo. Tačiau jeigu įstatymas, kurio projektas teikiamas, iš tiesų galėtų turėti poveikį įgyvendinant šiuos tikslus, pagal galiojantį Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą nėra jokių kliūčių aiškinamajame rašte tai nurodyti. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad projektu teikiamas siūlymas stokoja teisinio pagrįstumo ir neatitinka tikslingumo bei efektyvumo principų, kuriais, be kita ko, privalu vadovautis teisėkūroje (Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 5 punktai). |
Pritarti |
Pritariant Teisės departamento nurodytoms pastaboms, projektą nutarta atmesti.
|
|
2. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-02-02 |
|
|
|
2. Projektas taisytinas vadovaujantis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija) patvirtintomis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis (toliau – Rekomendacijos). 2.1. Projekto 1 straipsnyje siūlomame naujame 8 punkte taisytinas klaidingai nurodytas šio punkto numeris (vietoj skaitmens „9“ įrašytinas skaitmuo „8“); šio punkto pabaigoje prieš kabliataškį klaustukas išbrauktinas. 2.2. Projekto 2 straipsnyje tikslintini klaidingai nurodyti pernumeruojamų punktų numeriai, o pačių šių punktų nuostatų cituoti nereikia, taigi ši dalis dėstytina taip: „Buvusius 8–16 punktus laikyti atitinkamai 9–17 punktais.“ (žr. Rekomendacijų 151.2 papunktį, 156 punkte pateiktus pavyzdžius). 2.3. Projekto lyginamasis variantas turėtų atitikti Rekomendacijų 207 punkto reikalavimus (ypač atkreiptinas dėmesys į 207.1, 207.2, 207.3, 207.5 papunkčius). |
Pritarti |
Pastaboms pritartina, tačiau jos neaktualios, nes projektą nutarta atmesti. |
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
||||||
|
1. |
Seimo nariai: Andrius Bagdonas 2. Eugenijus Gentvilas 3. Romualdas Vaitkus 4. Monika Ošmianskienė 5. Marius Matijošaitis 6. Jonas Varkalys 7. Juozas Baublys 8. Andrius Kupčinskas 9. Mindaugas Skritulskas 10. Matas Maldeikis 11. Kazys Starkevičius 12. Edita Rudelienė 13. Bronislovas Matelis 14. Justinas Urbonavičius 15. Dalia Asanavičiūtė 16. Algirdas Stončaitis 17. Jonas Jarutis 18. Guoda Burokienė 19. Stasys Tumėnas 20. Robertas Šarknickas 21. Kęstutis Vilkauskas 22. Tomas Bičiūnas 23. Jonas Pinskus 24. Viktoras Pranckietis 25. Domas Griškevičius 26. Simonas Gentvilas 27. Ieva Pakarklytė 28. Morgana Danielė 29. Silva Lengvinienė
2024-04-18 |
1 |
3 |
|
N |
Argumentai: Šiuo pasiūlymu siekiame panaikinti perteklinę prievolę, didinančią biurokratinę naštą ir nereikalingai apsunkinančią įstatymų kūrimo procesą. Nauja tvarka leistų teikti įstatymo pakeitimus Seimo plenariniuose posėdžiuose po įstatymo priėmimo, nelaukiant 6 mėnesių laikotarpio. Tai ypač svarbu, jei reikia nedelsiant reaguoti į skubius visuomenės poreikius.
Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 1 straipsnį nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: 3. Pripažinti netekusia galios 135 straipsnio 7 dalį
|
Nepritarti |
Argumentai: Teikiamu pasiūlymu siūloma pripažinti netekusia galios Seimo statuto 135 straipsnio 7 dalį, kurioje nurodoma, kad: “Įstatymo papildymo ar pakeitimo įstatymo projektas gali būti pateikiamas Seimo plenariniame posėdyje ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo to įstatymo priėmimo. Šis reikalavimas netaikomas, įgyvendinant Konstitucinio Teismo nutarimus šio statuto 1812 straipsnyje nustatyta tvarka arba kai įstatymo papildymo ar pakeitimo įstatymo projektą teikia Vyriausybė ar ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių.“ Pasiūlymui nepritartina, remiantis žemiau nurodytais argumentais. Pirma, vienas iš svarstomo pasiūlymo argumentų yra tai, kad galiojanti nuostata esą sukuria „perteklinę prievolę, didinančią biurokratinę naštą ir nereikalingai apsunkinančią įstatymų kūrimo procesą“. Pabrėžtina, kad teisės aktų gausa, dažnas jų keitimas, teisės aktuose nustatyto teisinio reguliavimo aiškumo trūkumas apsunkina teisės taikymą – tai konstatuota ir 2018 m. kovo 16 d. Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaitoje „Teisėkūros procesas“ Nr. VA-2018-P-40-6-2. Atsižvelgiant į teisėkūros proceso ypatumus, manytina, kad siūlymas panaikinti procedūrinį reikalavimą iš dalies apribojantį ypatingai dažną to paties teisės akto keitimą, nedera su pagrindiniais teisėkūros principais, tikslais, taip pat teisės aktų kokybės, o ne kiekybinio efektyvumo, prioritetu. Todėl 135 straipsnio 7 dalyje nustatyti reikalavimai negali būti vertinami kaip pertekliniai ar nepagrįstai apsunkinantys įstatymų kūrimo procesą. Šiame kontekste pažymėtina, kad Seimo kanceliarijos Parlamentinių tyrimų departamentas dar 2015 m. kovo 25 d. atliktame tyrime „Teisėkūros tendencijos ir rodikliai Europos Sąjungos valstybėse ir Lietuvoje“ pabrėžė, kad teisėkūros proceso organizavimas ir su tuo susiję parlamento priimamų įstatymų kokybės klausimai yra svarbūs veiksniai, lemiantys valstybės teisinės sistemos būklę. Minėtame tyrime pateiktos išvados, kad „palyginti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, kuriose parlamentai dažniausiai yra „parlamentinės kontrolės parlamentai“[1], Lietuvos parlamentą pirmiausia galima laikyti „teisėkūros parlamentu“. Seimo veikla teisėkūros srityje yra hiperaktyvi, teisėkūros darbotvarkė itin intensyvi, parlamente užregistruojama ir priimama labai daug teisės aktų projektų. Pagal šiuos teisėkūros būklės rodiklius Lietuvai gali „prilygti“ vos viena kita Europos Sąjungos valstybė. Teisinės sistemos nestabilumas, taip pat permanentinė teisės ekspertų kritika galiojantiems įstatymams bei kitiems teisės aktams patvirtina, kad parlamento ilgalaikiu prioritetu yra tapę teisėkūros kiekybiniai, bet ne kokybiniai rodikliai. <...> Per šešetą parlamento kadencijų (1990–2012 m. laikotarpiu) besikartojančios teisėkūros praktikos, galima sakyti, jau yra tapusios tam tikromis teisėkūros tendencijomis bei tradicijomis, o kai kurios iš jų – ne visada priimtinais teisėkūros įpročiais. Pavyzdžiui, Seimas iš kitų Europos Sąjungos parlamentų tarpo labai išsiskiria pagal Seimo narių aktyvumo teisėkūros srityje kriterijus. Seimo nariai užregistruoja labai daug teisės aktų projektų, neretai jie „užgožia“ Vyriausybės teisėkūros iniciatyvas. Tai yra labiau neįprasta, nei įprasta praktika „senosiose“ Vakarų Europos demokratijose. Beje, pagal šį kriterijų Lietuva skiriasi ir nuo kaimyninių Estijos bei Latvijos – pastarosiose vyriausybės teisės aktų projektų užregistruojama kur kas daugiau.„ Pažymėtina ir tai, kad Tyrimų skyriaus 2024 m. sausio 8 d. analitinėje apžvalgoje „2020-2024 m. kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo veiklos teisėkūros srityje tendencijos (I-VII sesijų statistinių duomenų apžvalga)“ nurodoma ir tai, kad, analizuojant Seimo veiklą registruotų ir priimtų teisės aktų projektų skaičiaus aspektu (1992-2024 m. laikotarpio Seimo kadencijos), „matyti, kad aktyviausiai dirbo 2016–2020 m. kadencijos Seimas – registruotas 4 621 teisės aktų projektas, iš jų buvo priimta 3 055 projektai <...>. Panašaus aktyvumo buvo ir 2008–20212 m. bei 2012–2016 m. kadencijų Seimas, registravęs atitinkamai 4 211 ir 4 116 teisės aktų projektus, o iš jų atitinkamai priėmęs 2 255 ir 2 331 projektą. Šios, 2020–2024 m., kadencijos Seimas registravo 3 466 teisės aktų projektus, o priėmė 2 284 projektus. Mažiausiai projektų registruota 1992–1996 m. Seimo kadencijoje – 2 235 projektai, jos metu mažiausiai projektų ir priimta – 1 603.“ Antra, argumentas, kad Seimo statuto 135 str. 7 d. pripažinimas netekusiu galios yra ypatingai svarbus tokiems atvejams, kai reikia nedelsiant reaguoti į skubius visuomenės poreikius, nelaikytinas pakankamu tokios nuostatos panaikinimui. Nes Seimo statuto 135 str. 7 d. įtvirtinta taisyklė, kad įstatymo papildymo ar pakeitimo įstatymo projektas gali būti pateikiamas Seimo plenariniame posėdyje ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo to įstatymo priėmimo, nėra imperatyvi. Toje pačioje Seimo statuto 135 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kada šis reikalavimas netaikomas. Vieni tokių atvejų – ne tik, kai įstatymo papildymo ar pakeitimo įstatymo projektą teikia Vyriausybė, bet ir tie atvejai, jei projektą teikia ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių. Akivaizdu, kad ypač svarbiais atvejais tokio reikalavimo įgyvendinti nėra neįmanoma. Ir priešingai - nesurinkus atitinkamo skaičiaus parašų – teisėkūros iniciatyva būtų vertintina abejotinai, nes, jei jos nepalaikytų 1/5 visų Seimo narių prieš pateikimą, vargu ar už šį projektą būtų balsuojama Seimo posėdyje atskirose projekto pateikimo, svarstymo ir priėmimo stadijose. |
6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta.
7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas: Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 135 straipsnio pakeitimo projektą“ XIVP-3457 atmesti, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas.
8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0.
9. Komiteto paskirti pranešėjai: Irena Haase, Agnė Širinskienė, Julius Sabatauskas.
10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.
Komiteto pirmininkė (Parašas) Irena Haase
Komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė