|
LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJA
Biudžetinė įstaiga, Gedimino pr. 30, LT-01104 Vilnius, tel. 8 600 38 904, el. p. [email protected], https://tm.lrv.lt. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188604955
2023-03- Nr. |
|
|
Į 2023-03-06 Nr. S-2023-930-XIVP-2296(2) |
|
Lietuvos Respublikos Seimui
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS Farmacijos įstatymo 2, 4, 5, 7, 35, 39, 76 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-2017 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2296(2) atitikties Europos Sąjungos teisei
Įvertinę Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 2, 4, 5, 7, 35, 39, 76 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-2017 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2296(2) (toliau – Įstatymo projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei teikiame pastabų ir pasiūlymų.
Įstatymo projektu siūloma pakeisti Farmacijos įstatymo 35 straipsnio 11 dalį, kurios įsigaliojimas numatytas 2023 m. liepos 1 d., ir joje nustatyti, kad vaistinės darbo laiku jos patalpose nesant vaistininko gali dirbti vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas), iki 2006 m. įgijęs vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) ar jai prilygintą profesinę kvalifikaciją, kurį sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka prižiūri vaistininkas ryšio priemonėmis. Taigi iš esmės šiuo metu laikino pobūdžio nuostata (iki kol įsigalios nuostata, numatanti, kad vaistinėje turi dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas), leidžianti farmacines paslaugas teikti farmakotechnikams, nuotoliniu būdu prižiūrimiems vaistininko, taptų nuolat galiojančia. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į keletą aspektų.
Pirma, pažymėtina, kad Direktyva 2005/36/EB[1] kvalifikacijų pripažinimo tikslais siekiama užtikrinti, kad, be kita ko, vaistininkų judėjimo laisvė ir formalios kvalifikacijos įrodymų abipusis pripažinimas būtų grindžiamas pagrindiniu automatinio formalios kvalifikacijos įrodymo pripažinimo principu, remiantis suderintais būtiniausiais rengimo reikalavimais, o užsiimti vaistininko profesija būtų leidžiama tik turint atitinkamą kvalifikaciją, užtikrinančią, kad atitinkamas asmuo įgijo išsilavinimą, kuris atitinka nustatytus būtiniausius reikalavimus[2], kurie ir nustatyti šioje direktyvoje. Kita vertus, Direktyva 2005/36/EB nesiekiama nustatyti vaistininkų monopolio bei neribojamos veiklos rūšys, kuriomis vaistininkai gali užsiimti valstybėse narėse, įvedant papildomų rengimo reikalavimų, kad būtų leista užsiimti veikla, neįtraukta į suderintą mažiausiąjį veiklos sričių ratą, nes tai lieka vien tik valstybių narių nuožiūrai.[3] Kaip nurodyta Įstatymo projekto aiškinamajame rašte, vaistininkų ir vaistininkų padėjėjų (farmakotechnikų) teisės ir pareigos priklauso nuo įgytos skirtingos profesinės kvalifikacijos (vaistininkas – asmuo, baigęs 5 metus trunkančias universitetines studijas, įgijęs vaistininko profesinę kvalifikaciją; farmakotechnikas – asmuo, baigęs 3 metus trunkančias neuniversitetines studijas, įgijęs farmakotechniko profesinę kvalifikaciją), todėl šių specialistų teisės ir pareigos yra skirtingos. Taigi neginčytina, kad skirtinga farmakotechnikų ir vaistininkų galimų teikti paslaugų apimtis yra objektyviai pagrįsta.
Antra, šiuo metu galiojančios farmakotechnikų veiklą reglamentuojančios Farmacijos įstatymo nuostatos yra pereinamojo pobūdžio, skirtos tam, kad, kaip vėlgi nurodoma Įstatymo projekto aiškinamajame rašte, vaistininko padėjėjai (farmakotechnikai), būsimi vaistininkai ir vaistinės galėtų pasiruošti pasikeitimams rinkoje ir būtų išvengta vaistininkų trūkumo, ypač miesteliuose ir kaimuose, t. y. kad per atidėjimo laikotarpį būtų sudarytos sąlygos vaistinėms persitvarkyti: vaistinės įdarbintų pakankamai vaistininkų, dirbančių fiziškai vaistinėje ir tiesiogiai prižiūrinčių vaistininko padėjėjus (farmakotechnikus), arba vaistininko padėjėjai (farmakotechnikai), siekiantys įgyti vaistininko profesinę kvalifikaciją, ją spėtų įgyti. Būtent tokios pereinamojo pobūdžio nuostatos ir buvo derinamos su Europos Komisija dar 2015 metais[4].
Trečia, siekiant pereinamuoju laikotarpiu galiojančią nuostatą, leidžiančią nuotolinę vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) veiklos priežiūrą, kaip veiksmingą ir efektyvią pripažinti nuolat galiojančia, turėtų būti įvertintas praktikoje taikomų nuotolinių konsultacijų veiksmingumas (pvz., ar ir kaip realiu laiku pacientui įsigyjant vaistus teikiamos vaistininko nuotolinės konsultacijos, šiuos vaistus išduodant farmakotechnikui). Toks vertinimas būtinas norint užtikrinti, kad direktyvoje nurodytos vaistininkų galimos teikti paslaugos yra teikiamos kokybiškai ir užsiimti vaistininko profesija leidžiama tik turint atitinkamą kvalifikaciją, kaip reikalaujama Direktyva 2005/36/EB.
Ketvirta, jei būtų pritarta galimybei farmacines paslaugas teikti vaistininko padėjėjams (farmakotechnikams), nuotoliniu būdu prižiūrimiems vaistininko, iš esmės nėra jokio objektyvaus pagrįstumo, dėl ko nuotoliu vaistininkas gali prižiūrėti tik asmenis, kurie iki 2006 m. yra įgiję vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) ar jai prilygintą profesinę kvalifikaciją, bet ne šią kvalifikaciją vėliau įgijusius asmenis. Reikalavimo siejimas su 2006 metais niekaip nepagrindžia iki šios datos farmakotechniko kvalifikaciją įgijusių asmenų palankesnio traktavimo, nei ją įgijusių vėliau, nes Direktyva 2005/36/EB nenumato palankesnių nuostatų tokių asmenų atžvilgiu, o jų įgyta profesinė kvalifikacija bet kuriuo atveju neatitinka vaistininkams Direktyva 2005/36/EB nustatytų minimalių reikalavimų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į tai, jog už Direktyvos 2005/36/EB perkėlimą ir įgyvendinimą yra atsakinga Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, o už politikos formavimą farmacijos veikloje – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, siūlytume dėl Įstatymo projekto gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą.
Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska
Viktorija Vasiliauskienė, 8 614 31 340, el. p. [email protected]