LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
Užsienio reikalų komitetas
PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES“ NR. IX-2206 211, 26, 28, 35, 36, 40, 44, 441, 50, 53, 57, 571, 58, 59, 61, 62, 621, 63, 94, 95, 103, 133, 138, 139 IR 14026 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR
611 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO
NR. XIVP-3635
2024 m. gegužės 29 d. Nr. 105-P-49
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis, Užsienio reikalų komiteto nariai Audronius Ažubalis, Matas Skamarakas, Giedrius Surplys, Antanas Vinkus, Emanuelis Zingeris.
Užsienio reikalų komiteto biuras: biuro vedėjas Evaldas Zelenka, patarėja Laura Plyniuvienė, padėjėjos Vilnė Kundrotaitė ir Silvija Vaičiulytė.
Kviestieji asmenys: vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkės patarėjas Aleksandr Radčenko, Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorė Evelina Gudzinskaitė, Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) Migracijos politikos grupės vyresnioji patarėja Rūta Jasulaitienė, VRM Migracijos politikos grupės patarėjos Danutė Petrauskienė ir Daiva Vežikauskienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – SADM) vyriausioji patarėja Viktorija Minkevičiūtė, Valstybinės darbo inspekcijos kancleris Šarūnas Orlavičius, Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Paslaugų organizavimo departamento Paslaugų užsieniečiams skyriaus vedėja Ernesta Varnaitė, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ prezidentas Romas Austinskas, „Investuok Lietuvoje“ Talentų ekosistemos ekspertė Laima Bendoraitytė, Lietuvos profesinių sąjungų aljanso pirmininkas Audrius Cuzanauskas, Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinis sekretorius Povilas Drižas, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės pavaduotojas Ričardas Garuolis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento direktoriaus pavaduotoja Daiva Macijauskė, Valstybinės darbo inspekcijos Neteisėtos veiklos priežiūros skyriaus vedėja Birutė Macijauskienė, Lietuvos verslo konfederacijos patarėja–teisininkė Akvilė Razumienė, Respublikos Prezidento patarėja Lina Gubrevičiūtė.
Komiteto klausymuose 2024 m. gegužės 22 d. dalyvavo: išvados rengėjai Užsienio reikalų komiteto nariai Audronius Ažubalis ir Giedrius Surplys, Užsienio reikalų komiteto biuro patarėja Laura Plyniuvienė, padėjėja Vilnė Kundrotaitė. Kviestieji asmenys: Seimo Pirmininkės patarėjas Aleksandr Radčenko, Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) Migracijos politikos grupės vyr. patarėja Rūta Jasulaitienė, VRM Migracijos politikos grupės patarėja Danutė Petrauskienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - SADM) patarėja Viktorija Minkevičiūtė, Migracijos Departamento prie VRM direktorė Evelina Gudzinskaitė, Migracijos Departamento Teisės skyriaus vedėja Vida Juciūtė, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininko pavaduotojas Ričardas Garuolis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento direktoriaus pavaduotoja Daiva Macijauskė, Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) patarėja-teisininkė Akvilė Razumienė. Prisijungę nuotoliniu būdu: Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso Generalinis sekretorius Povilas Drižas, Užimtumo tarnybos prie SADM Paslaugų organizavimo departamento Paslaugų užsieniečiams skyriaus vedėja Ernesta Varnaitė, socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas, Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Gytis Darulis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, Lietuvos profesinių sąjungų aljanso pirmininkas Audrius Cuzanauskas, SADM vyresnioji patarėja Jelena Polijančiuk, Valstybės saugumo departamento pareigūnai Mindaugas Svirskas ir Eglė Urbanavičienė, Nacionalinės teismų administracijos Teisinio reguliavimo ir atstovavimo skyriaus vedėja Milda Grajauskaitė ir šio skyriaus patarėja Vita Dirvonienė.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
str. |
str. d. |
p. |
||||||
PASIŪLYMAI, PRIEŠTARAUJANTYS ĮPAREIGOTI DARBDAVĮ PATEIKTI DARBUOTOJŲ KVALIFIKACIJOS IR DARBO PATIRTIES ĮRODYMUS |
||||||||
1. |
Lietuvos darbdavių konfederacija 2024-05-13 |
(44) |
|
|
|
Nei aiškinamajame rašte, nei kituose dokumentuose nėra nurodyta kodėl turėtų būti sunkinamos reikiamų specialistų atitikimo darbo vietai sąlygos. Siūloma reikalauti pateikti įrodymą apie darbuotojo kvalifikaciją ir darbo patirtį, kai šiuo metu galiojančioje redakcijoje tinkama yra įrodyti vieną iš jų. Kaip rodo pasauliniai darbo rinkos duomenys ir tendencijos, vis daugiau darbuotojų reikia, kurie turi tam tikrus įgūdžius (angl. skills), o ne išsilavinimą (angl. education), nes darbo rinkos poreikių pokyčiai pastaraisiais metais vyksta taip sparčiai, kad net mokymo įstaigos nespėja prisitaikyti prie naujausių poreikių. Darbdavių reikalas yra, kad mokėdami darbuotojams darbo užmokestį darbuotojų darbas atitiktų jų poreikius, užsibrėžtus tikslus, būtų sukurta numatyta vertė įmonei ir Lietuvos ekonomikai. Šis pakeitimas būtų nesuprantamas trukdis pasitelkti labiausiai tinkančius ir reikalingus specialistus. Todėl siūlome nepritarti keitimui dėl darbuotojo kvalifikacijos ar patirties vertinimo iš „ar“ žodelio į „ir“.
|
Nepritarti |
Atsižvelgiant į praktikoje atsakingų institucijų nustatytus piktnaudžiavimus, kai darbdaviai kviečiasi užsieniečius nevertindami turimos kvalifikacijos, patirties ir tinkamumo atlikti konkretų darbą, vėliau užsieniečius, negalinčius atlikti darbo funkcijų, atleidžia ir vėl kviečiasi naujus užsieniečius, taip didindami į Lietuvą atvykstančių užsieniečių srautą, siūlytina nepritarti siūlymui. Užsieniečių įdarbinimo sąlygų griežtinimas neužkirs kelio darbdaviams darbinti užsieniečius, tačiau darbdaviai turės įsitikinti, kad užsienietis turi reikiamą kvalifikaciją ir patirtį. Darbdavys kviesdamas užsienietį turi įsivertinti visas rizikas ir prisiimti atsakomybę.
|
2. |
Lietuvos verslo konfederacija; Lietuvos pramonininkų konfederacija; Lietuvos transporto ir logistikos aljansas 2024-05-14 |
|
|
|
|
Dėl reikalavimo darbdaviui pateikti informaciją apie užsieniečio turimą kvalifikaciją ir darbo patirtį
UTPĮ projekto 7 straipsniu keičiamo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto b) papunktis iš esmės keičia metus laiko galiojusią nuostatą dėl užsieniečio kvalifikacijos arba turimos darbo patirties. Pažymėtina, kad nėra pateikiama siūlymą griežtinti reikalavimus dėl užsieniečių patirties ir kvalifikacijos pagrindžianti informacija – kaip tai paveiks valstybės saugumo interesus, kaip tai paveiks vertę kuriančios migracijos kontrolę ar kitus UTPĮ projekto pakeitimais siekiamus tikslus. Tarptautinės kelių transporto sąjungos (IRU) analizė rodo, kad iki 2028 m. Europoje trūks apie 745 tūkst. vairuotojų. Atitinkamai bet kokie nacionaliniai ribojimai paveiks ES valstybių verslo konkurencingumą, ženkliai apsunkins ir prailgins asmenų, galinčių dirbti Lietuvoje, paieškos procesą. Papildomai pažymėtina ir tai, kad darbdavys kviesdamas užsienietį, ypač iš tų kraštų, kur klesti korupcija, negali būti visiškai užtikrintas, kad darbuotojo pateikiama informacija apie jo darbinę patirtį yra teisinga, o patikrinti galimybių nėra. Įgyvendinant siūlomus pakeitimus būtų tik kuriama papildoma administracinė našta tiek migracijos įstaigų darbuotojams, tiek darbdaviams. Nors pakeitimų iniciatoriai teigia, kad darbdaviai vežasi užsieniečius neatsakingai vertindami jų kvalifikaciją ar patirtį, o vėliau atleidinėja, todėl keičiamu reguliavimu siekiama užtikrinti, kad į Lietuvą atvykę darbuotojai nebūtų atleidžiami dėl jų netinkamos kvalifikacijos ar patirties, tačiau nėra pateikiama konkrečių skaičių apie minimus atleidimus, koks pažeidimų mastas yra nustatytas. Manome, kad visgi turėtų būti palikta darbdaviui spręsti, kokį darbuotoją jis laiko jam tinkamu ir neturėtų būti užkertamas kelias atsivežti asmenis tikslu juos apmokyti, jei darbdavys mato prasmę tokioje investicijoje. Siūlome palikti galimybę (kaip ir yra dabar) darbinti užsieniečius, kurių kvalifikacija arba patirtis atitinka sektoriaus reikalavimus, o nustačius pažeidimus – taikyti priskirtinas nuobaudas.
|
Nepritarti |
Atsižvelgiant į praktikoje atsakingų institucijų nustatytus piktnaudžiavimus, kai darbdaviai kviečiasi užsieniečius nevertindami turimos kvalifikacijos, patirties ir tinkamumo atlikti konkretų darbą, vėliau užsieniečius, negalinčius atlikti darbo funkcijų, atleidžia ir vėl kviečiasi naujus užsieniečius, taip didindami į Lietuvą atvykstančių užsieniečių srautą, siūlytina nepritarti siūlymui. Užsieniečių įdarbinimo sąlygų griežtinimas neužkirs kelio darbdaviams darbinti užsieniečius, tačiau darbdaviai turės įsitikinti, kad užsienietis turi reikiamą kvalifikaciją ir patirtį. Darbdavys kviesdamas užsienietį turi įsivertinti visas rizikas ir prisiimti atsakomybę. |
PASIŪLYMAI, PRIEŠTARAUJANTYS KVOTOS ĮVEDIMUI |
||||||||
3. |
Lietuvos darbdavių konfederacija 2024-05-13 |
|
|
|
|
Siūlome nepritarti legalios darbo imigracijos griežtinimui įvedant kvotas ar reikalaujant mokėti ne mažiau kaip 1,2 VDU. Tokia tvarka mažins skaidrumą Lietuvos darbo rinkoje bei didins komandiruojamų darbuotojų skaičių. To pasėkoje Lietuva ne tik praras gaunamus mokesčius nuo darbuotojų darbo užmokesčio, bet ir dar labiau plėtosis jau dabar naudojamos „pilkosios“ komandiravimo schemos. Komandiruojamiems darbuotojams ES teisės aktai numato mokėti ne mažiau kaip minimalų mūsų šalies darbo užmokestį (o ne vienodą kaip lietuviams, įdarbinant juos Lietuvoje tokioje pačioje darbo vietoje), dažnai nerandama atsakomybės už darbuotojų saugą bei neužtikrinamos normalios gyvenimo sąlygos. Deja, Lietuvos institucijos komandiruotus darbuotojus gali patikrinti labai ribotai, jau nekalbant apie siunčiančias darbuotojus užsienio įmones, kurių patikrinti ir kontroliuoti praktiškai neįmanoma. Nuolatinis viešinimas, kad turime virš 200 tūkst. užsieniečių yra žinutė siekianti pasėti nerimą. Darbuotojus, kurie atvyksta dirbti į Lietuvą galime patikrinti prieš tai, kai komandiruojamus kokius „gausim“, tokie ir bus šalia mūsų. Dar žiūrėkime į realią statistiką apie darbo migraciją, apie kurią teikiami pakeitimai. Dirbančių Lietuvoje turime 131 tūkst. (2024.01.01 duomenimis), iš kurių tik 6.7 tūkst. dirba nekvalifikuotą darbą. 73.1 tūkst. dirba transporto sektoriuje, kurie praktiškai dirba keliaudami ir panašu, kad maždaug 40% tų darbuotojų pasikeičia per metus, nes vien per šių metų I ketvirtį yra įdarbinta 7020 (UŽT duomenys iš LDU pranešimų). Darbas sunkus ir ne kiekvienas gali jį ilgai dirbti, todėl ši tendencija smarkiai nesikeis. Kiekvienas 10 tūkstančių dirbančiųjų atneša į Lietuvos biudžetą minimum 60 mln. EUR per metus su darbo užmokesčiu susijusių mokesčių pavidalu (skaičiuojama nuo 1000 Eur į rankas). Papildomai dar šie žmonės perka, vartoja mūsų rinkoje, tuo prisidedami prie mūsų ekonomikos augimo. Kas prisiims atsakomybę už tokį Lietuvoje surenkamų mokesčių galimą netekimą ir kuo šį netekimą ketinama padengti? Socialinių reikalų ir darbo ministerijos argumentacija, kad turime pereiti nuo konkurencijos kaina į konkurencija kokybe ir kad pigi jėga slopina mūsų investicijas yra teoriniai pamokymai. Lietuva jau kurį laiką nėra pigios darbo jėgos ekonomika, vidutinis atlyginimas per paskutinį dešimtmetį išaugo dvigubai, dėl ko iš Lietuvos išsikraustė ne viena „pigios darbo jėgos“ ieškanti įmonė. Taip pat Lietuvoje tebesitęsia darbo rinkos įtampa dėl darbuotojų stygiaus, kaip pabrėžė Lietuvos Bankas Darbo santykių komisijos posėdyje 2024.04.29. Ilgainiui darbuotojų stygius kels vis didesnius sunkumus verslui išlikti konkurencingiems Europos ar pasaulinėje rinkoje. Atvykstantys darbo imigrantai neišstumia darbo rinkoje esančių lietuvių, bet prisideda prie esamų darbuotojų ir Lietuvoje jau seniai nebuvo tiek daug apdraustųjų SODRA duomenimis. Taigi, nepasitelkus trečiųjų šalių darbuotojų – apribojus legalią darbo imigraciją (nors ir dabar ji be galo komplikuota), bus postūmis esamus verslus tapti mažiau konkurencingais arba pasitelkti komandiruojamus darbuotojus, o neturėdami pakankamai darbuotojų rinkoje ir investuotojams greitai tapsime visai nepatrauklūs. Tikimės būti išgirsti ir kad galėsime ateityje ieškoti geriausių sprendimų Lietuvoje kartu, gerai išdiskutavę ir įvertinę realias galimas teigiamas ir neigiamas pasekmes. Dar vis nematome Lietuvos demografinių iššūkių suvaldymo bei nuoseklios ir tvarios imigracijos politikos strategijos gairių, o tik nuolatinį UTPĮ pakeitimų keitimą bei išsamių analizių, realių argumentų ir normalaus socialinio dialogo stygių.
|
Nepritarti |
Įstatymo projekte siūloma griežta trečiųjų šalių piliečių kvota ieškoma balanso – nustatomos pakankamai aukštos kvotos lubos iki 1,4 proc. Lietuvos gyventojų (14 kartų daugiau nei Estijoje, kur numatyta 0,1 proc.) su galimybe nustatant konkrečią kvotą atsižvelgti į esamus darbo rinkos poreikius. Be to, 1,2 BDU nėra vienintelė išimtis, nustatomos dar dvi, kai nustatyta kvota nėra taikoma: a) mokama 1 BDU+ (1 789 Eur) aukštos pridėtinės vertės profesijoms; b) galima pridėti šakai iki 20 % narių skaičiaus, kur sudaryta kolektyvinė sutartis, jei siūlo darbuotojų atstovai susitarę su darbdaviais (darbuotojų atstovai kontroliuotų, kad nepiktnaudžiauja darbdavys). Toks reglamentavimas leis nustatyti maksimalų šiuo metu galiojantį kvotos dydį ir taip pat skatins aukštos kvalifikacijos darbuotojų atsivežimą ir atvykimą dirbti į Lietuvą.
|
4. |
Lietuvos verslo konfederacija; Lietuvos pramonininkų konfederacija; Lietuvos transporto ir logistikos aljansas 2024-05-14 |
|
|
|
|
Dėl griežtos kvotos nustatymo formulės ir išimties taikymo pasibaigus kvotai
Siūloma UTPĮ 571 straipsnio pakeitimu nustatyti griežtą kvotos apskaičiavimo formulę – nustatomas kvotos dydis kalendoriniams metams negali būti didesnis nei 1,4 procento praėjusių metų liepos 1 d. Valstybės duomenų agentūros paskelbto Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičiaus dydžio. Pastebėtina, kad nei aiškinamajame rašte, nei teisės aktų iniciatorių viešojoje komunikacijoje nėra pateikiama informacija, kokiu pagrindu ir kokią problemą spręsdami iniciatoriai siūlo keisti 3 metus galiojantį kvotų reguliavimo teisinį režimą. Nėra pateikiama informacija, kuo remiantis yra nustatytas 1,4 procento koeficientas kvotos apskaičiavimo mechanizme. Visgi, siekiant subalansuotos valstybės migracijos
ir demografinių poreikių politikos, siūlome apibrėžti minimalią ir maksimalią
kvotos ribas, kad kvotos dydis kalendoriniams metams negali būti
|
Nepritarti |
Esamą kvotos sistemą kritikavo tiek darbdavių, tiek darbuotojų atstovai. Pasirinktas nuolatinių gyventojų skaičius, nes darbingas amžius keičiasi. Be to, dirbti gali (o ir skatinami) ir vyresnio amžiaus asmenys. Pasirinktas procento dydis nustatytas įvertinus Migracijos departamento išduotų leidimų laikinai gyventi skaičių užsieniečiams, kurie pirmą kartą atvyksta dirbti – 39 537. Pagal praėjusių metų nuolatinių Lietuvos gyventojų skaičių, siūlomas maksimalus kvotos dydis toks pats, koks galioja šiuo metu (~40 tūkst.). Be to, į naują kvotą skaičiuojami tik pirmą kartą atvykstantys užsieniečiai.
|
PASIŪLYMAI DĖL TARPTAUTINIO TRANSPORTO VAIRUOTOJŲ DARBO UŽMOKESČIO SKAIČIAVIMO |
||||||||
5. |
Lietuvos verslo konfederacija; Lietuvos pramonininkų konfederacija; Lietuvos transporto ir logistikos aljansas 2024-05-14 |
|
|
|
|
UTPĮ projekto 8 straipsnio 44 straipsnio papildymas nauja 22 dalimi numato, kad išnaudojus kvotą, leidimas laikinai gyventi šio straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu gali būti išduotas tik užsieniečiui, dėl kurio pateikiama darbdavio informacija apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,2 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio, <….>”. Pažymime, kad tarptautinio transporto vairuotojais dirbantys trečiųjų šalių piliečiai yra komandiruojami į kitas ES šalis, bet nedirba Lietuvoje. Atitinkamai jų darbo užmokesčio apskaičiavimui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2018/957, kuria iš dalies keičiama Direktyva 96/71EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (toliau – Direktyva), nuostatos. Vadovaujantis Direktyvos 18 preambulės dalimi - lyginant komandiruotam darbuotojui mokamą darbo užmokestį ir pagal priimančios valstybės narės nacionalinius įstatymus ir (arba) praktiką priklausantį darbo užmokestį, turėtų būti atsižvelgiama į bendrą darbo užmokesčio sumą. Turėtų būti lyginama bendra darbo užmokesčio sudedamųjų dalių suma, o ne atskiros darbo užmokesčio sudedamosios dalys, kurios tapo privalomos, kaip numatyta šioje direktyvoje. Direktyvos 3 straipsnio 1 dalies i punktas numato, kad šioje direktyvoje darbo užmokesčio sąvoka apibrėžiama pagal valstybės narės, į kurios teritoriją darbuotojas komandiruojamas, nacionalinę teisę ir (arba) praktiką ir apima visas darbo užmokesčio sudedamąsias dalis, kurios yra privalomos pagal nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus arba kolektyvines sutartis ar arbitražo sprendimus, kurie toje valstybėje narėje buvo paskelbti visuotinai taikytinais arba yra kitais atžvilgiais taikomi pagal 8 dalį. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, be to, įvertinant UTPĮ Projekto rengėjų korekcijas UTPĮ 44 straipsnyje, pagal kurias 1,2 BDU dydžio reikalavimas nebūtų taikomas profesijoms, įtrauktoms į Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, o tai reikštų įstatymu įtvirtinamą galimybę aukštos kvalifikacijos profesijų darbuotojams mokėti tik vieno BDU dydžio darbo užmokestį, t. y. mažesnį nei privalomą mokėti darbo užmokestį vidutinės ar mažos kvalifikacijos darbuotojams, kas iš esmės prieštarauja pačių iniciatorių deklaruojamam tikslui – mažinti „pigios darbo jėgos“ skaičių Lietuvos darbo rinkoje, siūlome pakeisti 44 straipsnio papildymą nauja 22 dalimi ir ją išdėstyti taip: „22.
Išnaudojus kvotą, leidimas laikinai gyventi šio straipsnio 1 dalies 2 punkto
pagrindu gali būti išduotas tik užsieniečiui, dėl kurio pateikiama
darbdavio informacija apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį bendrą
darbo užmokestį (darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios
išmokos, taip pat dienpinigiai), ne |
Nepritarti |
SoDros duomenimis 2024-01-01 vairuotojų (profesijų kodas – 8332 – sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojai) turėjome 88 214. Užimtumo tarnybos duomenimis 2024-01-01 tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojų (kodas – 833209) pagal LDU pranešimus, t.y. užsieniečių, buvo 53 510. Palyginimui – 2023-01-01 atitinkamai 80 583 ir 30 610. Vairuotojų vidutinės mėnesio pajamos, apmokestinamos socialinio draudimo įmokomis, 2024 m. sausį buvo 1 221,2 Eur, palyginimui – 2023 m. sausį 1 055, 1 Eur. 2024-02-01 Sodros duomenimis, Transporto ir saugojimo sektoriaus užsienio piliečių vidutinis darbo užmokestis – 1 115,65 Eur, o lietuvių – 1 852,2 Eur t. y. užsieniečiams mokamas virš 30 % mažesnis atlyginimas. Nors užsieniečiai atvykę užsidirbti dažnai dirba daug valandų, savaitgaliais etc. Nepaisant augimo, vairuotojų užsieniečių vidutinės apmokestinamosios pajamos per mėnesį vis dar nesiekia 1,65*MMA, t. y. 1 524,6 Eur, dėl nedraudiminių laikotarpių (visų pirma, pakankamai ilgų nemokamų atostogų). 2023 m. tarp TOP 100 įmonių pagal neapmokamų atostogų trukmę vidutinė neapmokamų atostogų trukmė metams 1 darbuotojui buvo 67,4 dienos, ir svyravo tarp 162 ir 2 dienų. Iš viso nedraudiminių laikotarpių dienų skaičius siekė 5 460 727 d. Iš jų, nemokamų atostogų ir neatvykimų administracijos leidimu dienų skaičius buvo 3 920 693 (71,8% visų nedraudiminio laikotarpio dienų). Kad užsienietis galėtų įsitvirtinti ir pragyventi Lietuvoje, jo pajamos turi būti stabilios. Viršvalandžių apmokėjimas, dienpinigiai, atostoginiai nuolat kintantys dėmenys, todėl ir jų mokėjimo kontrolės mechanizmas (ypač dienpinigių) itin sudėtingas. Be to, dienpinigiai nėra apmokestinami, todėl nukenčia darbuotojų socialinės garantijos, pavyzdžiui, ligos, nedarbo, tėvystės/motinystės, nelaimingų atsitikimų darbe išmokos, sumažėja atostoginiai, senatvės pensijos dydis.
|
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||||||||||||||||||
str. |
str. d. |
p. |
|||||||||||||||||||||
1.1. |
Nacionalinė Teismų administracija 2024-05-13 |
(40)
(53)
(138)
|
(2)
(2) |
|
UTPĮ projekto 6 straipsniu siūloma Įstatymo 40 straipsnio 2 dalį papildyti 6 punktu ir nustatyti naują leidimo laikinai gyventi įforminimo užsieniečio prašymu pagrindą: leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas apskundus sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi ir teismui pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones dėl apskųsto sprendimo vykdymo sustabdymo (toliau – RUP). Analogiškai UTPĮ projekto 11 straipsnio 1 dalimi Įstatymo 53 straipsnio 2 dalį siūloma papildyti 6 punktu, nustatant, kad leidimas nuolat gyventi užsieniečio prašymu gali būti pakeistas, apskundus sprendimą panaikinti leidimą nuolat gyventi ir teismui pritaikius RUP. Nėra aišku, kokios RUP turėtų būti taikomos ir būtų tinkamos ir pakankamos UTPĮ projektu siūlomų pakeitimų kontekste, t. y. tais atvejais, kai asmuo skųstų sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi ar leidimą nuolat gyventi. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 70 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad RUP gali būti draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės. Sistemiškai aiškinant aptartas UTPĮ projekto nuostatas, tokiu atveju turėtų būti taikomas skundžiamo sprendimo panaikinti leidimą nuolat ar laikinai gyventi vykdymo sustabdymas. Tačiau tokios RUP taikymas nėra aiškus aukščiau patartų UTPĮ projekto nuostatų kontekste: apskundus sprendimą ir teismui pritaikius RUP, sprendimo vykdymas būtų sustabdomas, tačiau tuo pačiu asmuo įgytų pagrindą kreiptis su prašymu išduoti naują leidimą laikinai gyventi ar pakeisti leidimą nuolat gyventi. Atsižvelgiant į tai, UTPĮ projekte siūlytina įtvirtinti ne tik konkrečią RUP, bet ir sistemiškai įvertinti siūlomų nuostatų taikymo ir iš jų kylančių teisinių pasekmių aspektus. Taip pat UTPĮ projekto 27 straipsniu siūloma panaikinti Įstatymo nuostatą, numatančią, kad, apskundus sprendimą dėl užsieniečio leidimo gyventi (išskyrus atvejus, kai sprendimas panaikinti leidimą priimtas dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvos Respublikoje keliamos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai, visuomenei ar žmonių sveikatai), jo vykdymas sustabdomas. UTPĮ projekto 26 straipsniu siūloma Įstatymo 138 straipsnį papildyti 3 dalimi, nustatant, kad, kol nėra pasibaigęs sprendimo apskundimo ir nutarties dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių dėl apskųsto sprendimo priėmimo terminas, o kai skundas paduotas, kol nėra išspręstas skundo priėmimo teisme kausimas, sprendimo vykdymas sustabdomas (išskyrus atvejus, kai sprendimas panaikinti leidimą priimtas dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui). Kritiškai vertinas UTPĮ projekto 138 straipsnio pakeitimas, kuriuo praktiškai visais atvejais naikinamas suspensyvinis apskundimo efektas, ypač dėl leidimų nuolat gyventi. Tokiu pakeitimu faktiškai problemos sprendimas perkeliamas teismams, jiems kiekvienu atveju paliekant spręsti dėl RUP taikymo. Labai realu, kad tokie prašymai būtų teikiami kiekvienu atveju teikiant skundą dėl sprendimo panaikinti leidimą gyventi. Pažymėtina, kad, pagal ABTĮ 70 straipsnio 4 dalį, prašymas dėl RUP taikymo, paduodamas kartu su skundu, išnagrinėjamas ne vėliau kaip per tris darbo dienas po skundo priėmimo. Skundo priėmimo klausimas sprendžiamas ne vėliau kaip per septynias darbo dienas (ABTĮ 33 str. 1 d.). Kai kuriais atvejais taikomas skundo trūkumų šalinimo institutas, nustatant papildomą terminą trūkumams pašalinti. Prireikus, teismas kreipiasi dėl atsakovo ir (ar) kitų proceso dalyvių nuomonės gavimo RUP taikymo klausimu. Tuomet RUP klausimas išnagrinėjamas per 10 darbo dienų. Be to, dėl teismo nutarčių reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimais gali būti duodamas atskirasis skundas (ABTĮ 70 str. 7 d.). Šiomis aplinkybėmis vertiname, jog siūlomų pakeitimų formuluotė nepakankamai atsižvelgia į procesines taisykles, nustatytas ABTĮ 70 straipsnyje ir 33 straipsnyje. Taip pat nekorektiška sprendimo vykdymo sustabdomą sieti su skundo teisme priėmimo klausimo sprendimu, nes, priėmus skundą, skundas iš esmės turi būti nagrinėjamas ir dėl jo priimamas procesinis sprendimas, kurio pagrindu kyla atitinkamos teisinės pasekmės. Atsižvelgiant į tai, sprendimo vykdymas turi būti stabdomas ne iki skundo priėmimo, bet iki skundo išnagrinėjimo (priimto sprendimo įsiteisėjimo). Atkreipiame Jūsų dėmesį ir į tai, kad skundams dėl užsieniečių teisinės padėties yra taikomi sutrumpinti skundo padavimo terminai. Pagal Įstatymo 138 straipsnio 1 dalį, užsienietis skundą dėl sprendimo gali paduoti Regionų administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Turint omenyje, kad siūlomi pakeitimai įtvirtintų taisyklę, pagal kurią administracinis sprendimas nėra vykdomas, kol nėra suėję nustatyti apskundimo ir RUP pritaikymo terminai, galėtų susiklostyti situacijos, kuomet skundas būtų teikiamas itin skubiai, siekiant faktiškai pagreitinti RUP taikymo klausimo išsprendimą. Tai galėtų sukelti pagrįstų abejonių dėl teisės kreiptis į teismą veiksmingo užtikrinimo užsieniečių teisinės padėties bylose. Atsižvelgiant į paminėtąsias ABTĮ nuostatas, dėl siūlomų pakeitimų gali susidaryti teisinio neaiškumo laikotarpiai, susiję su užsieniečio teisiniu statusu, kuomet baigiasi skundo padavimo terminas ir nėra suėję įstatyme nustatyti terminai RUP taikymo klausimui išspręsti. Aptartų nuostatų taikymas nagrinėjant RUP taikymo klausimus teisme, akivaizdu, pareikalautų papildomų resursų, o aiškinamojo rašto 13 punkte apie papildomas lėšas teismams nenurodoma. Preliminariai, lėšų poreikis teismams sudarytų: 0,5 darbo dienos teisėjo atlyginimo x migrantų bylų skaičius, tačiau detalesnei lėšų poreikio analizei būtų reikalinga atlikti išsamesnius skaičiavimus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad naujo tiek leidimo laikinai gyventi įforminimo atveju, tiek leidimo nuolat gyventi pakeitimo atveju, asmuo turi vykti į Migracijos departamento (toliau – MD) padalinį, pateikti prašymą, sumokėti rinkliavą. Jeigu teismas vėliau panaikintų MD sprendimą, užsienietis įgytų teisę reikalauti atlyginti patirtus nuostolius, gal net už skubos tvarka (kad užsieniečiui nereikėtų išvykti iš Lietuvos Respublikos) įformintą leidimą laikinai gyventi ar pakeistą leidimą nuolat gyventi. Tokios schemos sukūrimas, kai net ir teismui pritaikius RUP, ir dėl to sustojus ginčijamo MD sprendimo dėl leidimo panaikinimo vykdymui, asmuo privalėtų kreiptis į MD dėl leidimo įforminimo iš naujo, akivaizdu, lemtų bylų teismuose skaičiaus augimą. Siūlomas reguliavimas, Administracijos nuomone, nėra proporcingas ir reikalauja kritiško įvertinimo ir šiuo aspektu.
|
Nepritarti |
Migracijos departamento vertinimu, šiuo metu užsieniečiai akivaizdžiai piktnaudžiauja Įstatymo 139 str. įtvirtinta automatinio stabdymo procedūra – teikia skundus teismui dėl sprendimo dėl leidimo gyventi panaikinimo vien tik tam, kad būtų pritaikyta automatinio stabdymo taisyklė, o užsieniečio teisėto buvimo laikas būtų pratęstas dar keliems mėnesiams. Įvertinus teikiamų skundų turinį matyti, kad dažnai skundai teikiami akivaizdžiai nepagrįstais atvejais, pvz., užsienietis, gavęs leidimą gyventi darbo pagrindu, neįdarbintas ar atleistas, o skunde net nėra nurodomi motyvuoti, su ginčijamu sprendimu susiję argumentai, kodėl sprendimas turėtų būti panaikinamas. 2022 m. pateikti 77 skundai teismui dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, 2023 m. – 250, 2024 m. (iki 2024-05-15) – 201. Informacija apie 2024 m. įsiteisėjusius teismų sprendimus leidimų laikinai gyventi panaikinimo bylose: skundas atmestas – 130 bylų, skundas tenkintas – 16 bylų (t. y. beveik 90 proc. atvejų skundai yra nepagrįsti). Manytina, kad būtent automatinis apskųsto sprendimo stabdymas lemia ir lems augantį teisminių bylų skaičių (tokiu būdu užsieniečiui siekiant pratęsti buvimo laiką Lietuvoje).
Pažymėtina, kad Projekto nuostata kaip tik sudarytų prielaidas tam, kad nebebūtų teikiami akivaizdžiai nepagrįsti skundai. NTA argumentai, susiję su prašymo dėl RUP nagrinėjimo terminais – praktinio pobūdžio. Manome, kad Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalas ir galimybė jame stebėti teisminės bylos eigą suteikia tinkamus įrankius įvertinti individualias situacijas. NTA rašte nurodomi atvejai, kai užsieniečiui reikėtų vykti į Migracijos departamentą pateikti prašymą, laikytini labiau išimtimi, o ne bendra taisykle. Pagal šiuo metu galiojančio Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-10-12 įsakymu Nr. 1V-329, 135 p., Migracijos departamentas, nustatęs, kad per 14 darbo dienų nuo sprendimo panaikinti leidimą laikinai gyventi priėmimo, šis sprendimas nėra apskųstas teismui, o jeigu sprendimas apskųstas – įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi paliekamas galioti, paskelbia leidimą gyventi negaliojančiu. Priėmus Įstatymą, ši Aprašo nuostata būtų tikslinama – numatoma, kad leidimas gyventi skelbiamas negaliojančiu, įvertinus, ar nėra pritaikytos RUP. Įprastai prašymai dėl RUP teikiami kartu su skundu, o iki teismo nutarties dėl RUP, leidimas ir nebūtų skelbiamas negaliojančiu. T. y. atvejai, kai užsieniečiui reikėtų teikti prašymą dėl leidimo gyventi įforminimo, būtų reti. |
||||||||||||||||
1.2. |
Nacionalinė Teismų administracija 2024-05-13 |
7 (44) |
(9) |
|
UTPĮ projektu siūlomo keisti Įstatymo 44 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad „jeigu darbdavys arba nors vienas iš visų darbdavių, ketinančių įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, neatitinka bent vienos iš šio straipsnio 8 dalyje nustatytų sąlygų, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį nepriimamas 6 mėnesius nuo šių aplinkybių nustatymo dienos“. Administracijos vertinimu, tam, kad darbdavys galėtų teikti naują įsipareigojimą įdarbinti užsienietį, 44 straipsnio 8 dalyje minimos aplinkybės (ar bent viena iš jų) turi būti išnykusios, todėl terminas įsipareigojimui turėtų būti skaičiuojamas ne nuo aplinkybių paaiškėjimo, bet jų išnykimo momento. |
Nepritarti |
VRM pasiūlymui nepritaria, nes Migracijos departamentas turėtų nuolat tikrinti ar aplinkybės išnyko ir tik nuo tada pradėti skaičiuoti terminą, o tai būtų didelė administracinė našta. Be to, jeigu po 6 mėn. nuo aplinkybių nustatymo, darbdavys kreipsis ir bus vėl nustatyta bent viena Įstatymo 44 str. nurodyta aplinkybė, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį bus nepriimamas vėl naujiems 6 mėnesiams. |
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.
6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
str. |
str. d. |
p. |
||||||
1. |
Socialinių reikalų ir darbo komitetas, |
|
|
|
* |
pritarti pateiktam įstatymo projektui Nr. XIVP-3635 ir siūlyti pagrindiniam Užsienio reikalų komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei suinteresuotų asmenų pateiktus pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė.
|
Pritarti |
|
2. |
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2024-05-22 |
|
|
|
* |
Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1.1. pritarti projektui Nr. XIVP-3635 ir siūlyti pagrindiniam Užsienio reikalų komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Komiteto pasiūlymus;
|
Pritarti |
|
3. |
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2024-05-22 |
|
|
|
* |
6.1.2. atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje sparčiai daugėja užsieniečių lyginant su Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičiumi, kartu atsižvelgiant į Seimo rezoliucijoje „Dėl Lietuvos demografijos politikos ateities“ įtvirtintą gairę, kad valstybė privalo kontroliuoti imigracijos procesą bei raginimą nustatyti ilgalaikes imigracijos į Lietuvą ir jos savivaldybes kvotas, pritarti siekiui nustatyti didžiausią leistiną kalendoriniams metams užsieniečių, kurie gali atvykti į Lietuvą dirbti, skaičių (kvotą) ir nepritarti Seime registruotiems siūlymams panaikinti taisyklę, kad nustatoma kvota užsieniečiams, kurie atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti. |
Pritarti |
|
4. |
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2024-05-22 |
|
|
|
* |
6.2. Komiteto pasiūlymai: 6.2.1. atsižvelgiant į tai, kad Lietuva iki šiol yra šalis, į kurią daugiausia atvyksta rusakalbiai darbuotojai iš buvusios SSRS teritorijos, bei Seimo rezoliucijoje „Dėl Lietuvos demografijos politikos ateities“ įtvirtintą gairę, kad trečiųjų šalių darbuotojų pritraukimas neturi apsiriboti tik Rytų kaimynyste, Komitetas siūlo, reglamentuojant užsieniečių kvotą, Projektą papildyti nuostata (principu), kad kvota nustatoma pagal Vyriausybės patvirtintą šalių sąrašą, kuris būtų sudarytas atsižvelgiant į aukštos pridėtinės vertės kūrimo, draugiškumo, humanitarinius, nacionalinio saugumo, vertybinius, kultūrinius, religijos bei kitus kriterijus, kartu siekiant išlaikyti kalbinę ir kultūrinę pusiausvyrą tam, kad šalyje nesikurtų vienos kalbos, religijos arba tautybės getai, kartu siekiant mažinti rusų kalbos kaip lingua franca vaidmenį;
|
Pritarti |
Pažymėtina, kad Užsieniečių teisinės padėties įstatymo projekte Nr. XIVP-2797(2), kuris turėtų būti priimtas Seime 2024 m. gegužės 30 d., yra numatyta, kad kriterijus, kuriais vadovaujantis parenkamos užsienio valstybės, kuriose užsienietis gali pateikti prašymą išduoti nacionalinę vizą, leidimą laikinai gyventi ar prašymą dėl e. rezidento statuso suteikimo per išorės paslaugų teikėją, ir tokių užsienio valstybių sąrašą tvirtina vidaus reikalų ministras. Šis sąrašas tvirtinamas ar keičiamas motyvuotu Migracijos departamento siūlymu, kuris pateikiamas vadovaujantis vidaus reikalų ministro patvirtintais kriterijais ir pasikonsultavus su šio Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytomis institucijomis – VSD, VSAT, Policija.
|
5. |
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2024-05-22 |
6 (35)
|
(5)
|
|
N |
Argumentai: Projekto aiškinamajame rašte nurodomas siekis efektyviau reguliuoti darbo imigracijos srautus sprendžiant darbo jėgos problemą, užtikrinant Lietuvai vertę kuriančią imigraciją, kartu atsižvelgiant į nacionalinio saugumo interesus. Komitete reguliariai svarstant klausimą dėl didėjančių darbo migracijos į Lietuvą srautų, matyti poreikis didinti darbdavių, pas kuriuos atvyksta užsienietis pagal darbo sutartį, atsakomybę įdarbinant užsieniečius. Pažymėtina, kad ilgiausio leidžiamo nedraudiminio laikotarpio nebuvimas sudaro sąlygas antrinei migracijai, kai Lietuvos Respublikos išduotą leidimą laikinai gyventi turintis užsienietis vyksta dirbti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares. Tokiu būdu darbdavys siekia įdarbinti vis daugiau užsieniečių, nes daliai jau įdarbintų suteikiamos ilgos trukmės – iki pusės metų trunkančios nemokamos atostogos, todėl trūksta darbuotojų darbo funkcijoms vykdyti. Siekiant efektyviau valdyti užsieniečių, dirbančių Lietuvoje, srautus, bei užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama Lietuvos imigracijos darbo pagrindais procedūromis ir socialinio draudimo sistema, Komitetas siūlo šį Projektą sistemiškai papildyti nauju atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindu ir nustatyti, kad leidimą laikinai gyventi atsisakoma išduoti nustačius, kad bent 2 užsieniečiams per pastarąsias 180 dienų buvo nustatytas ilgesnis nei 90 dienų nedraudiminis laikotarpis. Dėl šio siūlymo yra gauta palanki Vyriausybės išvada Nr. 245, pateikta dėl Seime registruoto įstatymo projekto Nr. XIVP-3352. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad galiojančiame Įstatyme nustatyta, kad jeigu užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą gyventi, tai jis gali pateikti prašymą išduoti leidimą gyventi tik praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo sprendimo atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą gyventi priėmimo. Kadangi pagal naujai siūlomą nustatyti atsisakymo pagrindą leidimą laikinai gyventi būtų atsisakoma išduoti ar pakeisti dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo užsieniečio ir apie jų (ne)buvimą užsienietis negalėjo žinoti, siūlytina užsieniečiui netaikyti apribojimo kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi tik praėjus vieneriems metams nuo sprendimo atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą gyventi priėmimo.
Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalį dar vienu nauju punktu ir Projekto 4 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. Papildyti 35 straipsnio 1 dalį 20 ir 21 punkt „20) yra išnaudota kvota, nustatyta vadovaujantis šio Įstatymo 571 straipsniu; 21) nustatoma, kad pas darbdavį, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba vieną iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 dalį ilgiau negu 90 dienų per pastarųjų 180 dienų laikotarpį buvo nustatytas nedraudžiamasis laikotarpis bent dviem įdarbintiems užsieniečiams, išskyrus atvejus, kai užsienietis nedirbo dėl nėštumo, gimdymo, tėvystės atostogų ir (arba) atostogų vaikui prižiūrėti, ligos ar nelaimingo atsitikimo arba kai darbdavys pateikia dokumentą, patvirtinantį, kad tokiam užsieniečiui buvo taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys socialinio draudimo sritį.““
|
Pritarti |
|
6. |
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2024-05-22 |
6 (35) |
7 (2) |
|
|
Pasiūlymas: Projekto 4 straipsnio 6 dalį, kuria tikslinama 35 straipsnio 2 dalis, įsigaliosianti nuo 2025 m. sausio 1 d., išdėstyti taip: „6. Pakeisti 35 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Užsienietis, kuriam atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą
gyventi, gali pateikti prašymą išduoti leidimą gyventi praėjus ne mažiau kaip
vieneriems metams nuo sprendimo atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą
gyventi priėmimo. Šis apribojimas netaikomas, kai leidimą laikinai gyventi
atsisakyta išduoti ar pakeisti šio straipsnio 1 dalies 16,
|
Pritarti iš dalies |
Argumentai: Užsienio reikalų komitetas, iš esmės pritardamas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymui ir atsižvelgdamas į proporcingumo principą, siūlo užsieniečiui netaikyti apribojimo kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi tik praėjus vieneriems metams nuo sprendimo atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą gyventi priėmimo išdavimo tais atvejais, kai užsienietis susimoka turimą skolą ar pateikia privalomą teikti deklaraciją, todėl siūloma šalia kitų išimčių numatyti ir 35 straipsnio 1 dalies 11 punktą. Siūloma analogiškai pakeisti ir Projekto 6 straipsnio 6 dalimi keičiamo Įstatymo 35 straipsnio 2 dalį, kuri įsigaliotų nuo priimto įstatymo paskelbimo.
Pasiūlymas: „7. Pakeisti 35 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Užsienietis,
kuriam atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą gyventi, gali pateikti prašymą
išduoti leidimą gyventi praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo
sprendimo atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą gyventi priėmimo. Šis
apribojimas netaikomas, kai leidimą laikinai gyventi atsisakyta išduoti ar
pakeisti šio straipsnio 1 dalies 11, 16,
|
7. |
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2024-05-22 |
9 (44)
10 (44) |
6 (6)
6 (6) |
|
|
Argumentai: Komitete reguliariai svarstant klausimą dėl didėjančių darbo migracijos į Lietuvą srautų, matyti poreikis didinti darbdavių, pas kuriuos atvyksta užsienietis pagal darbo sutartį, atsakomybę įdarbinant užsieniečius. Pagal dabartinį reglamentavimą darbdaviai įsipareigoja įdarbinti užsienietį 6 mėnesiams, tačiau praktika rodo, kad jau po mėnesio ar kelių užsieniečiai prašo Migracijos departamento leisti pakeisti darbdavį. Komitetas siūlo, siekiant efektyviau reguliuoti darbo imigracijos srautus sprendžiant darbo jėgos problemą, šį Projektą sistemiškai papildyti nuostata dėl galimybes keisti darbdavį nepraėjus 6 mėnesiams nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo dienos. Tokiu pakeitimu būtų siekiama, kad darbdaviai atsakingiau kviestųsi užsieniečius ir būtų užtikrinimas principo, kad užsienietis dirba pas tą darbdavį, kuris prisiėmė įsipareigojimus dėl užsieniečio, įgyvendinimas. Ribojimas keisti darbdavį ne anksčiau kaip po 6 mėnesių skatins užsienietį atidžiau rinktis darbdavį ir įsivertinti siūlomas darbo sąlygas, darbdavius – ieškoti sprendimų tvaresniam užsieniečių įdarbinimui, o tai mažintų darbuotojų (užsieniečių) kaitą įmonėse ir tuo pačiu mažintų poreikį didinti darbo imigracijos srautus. Svarbu ir tai, kad ribojimas keisti darbdavį ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nebūtų taikomas, kai darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį, yra baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką, yra likviduojamas, bankrutuojantis arba nevykdo ekonominės veiklos ir panašiai. Dėl tokio darbdavių atsakomybės įdarbinant užsieniečius didinimo yra gauta palanki Vyriausybės išvada Nr. 245, pateikta dėl Seime svarstomo įstatymo projekto Nr. XIVP-3352.
Pasiūlymas: Projekto 7 straipsniu keičiamą 44 straipsnio 6 dalį, įsigaliosiančią nuo 2024 m. liepos 1 d., išdėstyti taip: „6. Jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar prašymą leisti pakeisti darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas, o tais atvejais, kai turi būti priimtas šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodytas Užimtumo tarnybos sprendimas, patikrinęs, ar šis sprendimas priimtas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Šis sprendimas galioja vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos. Prašymą leisti pakeisti darbdavį užsienietis gali pateikti praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo dienos, išskyrus šio Įstatymo 50 straipsnio 21 dalyje nustatytais atvejais.““
Pasiūlymas: Projekto 8 straipsnio 6 dalimi keičiamą 44 straipsnio 6 dalį, įsigaliosiančią nuo 2025 m. sausio 1 d., išdėstyti taip: „6. Jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas
pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį
arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos
departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar prašymą leisti pakeisti darbo
funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 2
punkte nustatytas sąlygas, |
Pritarti |
|
7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai.
7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
|||||||
str. |
str. d. |
p. |
|||||||||||
1. |
Užsienio reikalų komitetas, |
1 |
|
|
N |
Argumentai Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 4 straipsnyje nustatyta, kad Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento, policijos arba Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įvertinimą, ar nėra grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Tačiau galiojančiame įstatyme nenustatyta, kad Migracijos departamentas gali kreiptis į Valstybės saugumo departamentą dėl išvados ar užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui gavimo tais atvejais, kai leidimas gyventi keičiamas, įforminamas, išduodama ar keičiama Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelė ar užsienietis prašo leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją, net ir esant pagrįstų įtarimų dėl grėsmės valstybės saugumui. Atsižvelgiant į tai, kad tais atvejais, kai kyla pagrįstų įtarimų dėl grėsmės valstybės saugumui, sprendimai dėl užsieniečio teisinės padėties ar kitų susijusių procedūrų neturėtų būti priimti neįvertinus šių grėsmių, siūloma nustatyti galimybę Migracijos departamentui kreiptis į Valstybės saugumo departamentą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui įvertinimo. Taip pat, įvertinus tai, kad atvykstančių ar gyvenančių Lietuvoje užsieniečių daugėja, o kai kuriems sprendimams dėl užsieniečių teisinės padėties ar susijusių procedūrų priimti galiojančiame įstatyme nustatyti trumpi terminai, būtina nustatyti sprendimo priėmimo termino stabdymą iki bus gauta Valstybės saugumo departamento išvada, bet ne ilgiau kaip 2 mėnesiams. Ši nuostata turėtų įsigalioti nuo įstatymo priėmimo.
Pasiūlymas Papildyti Projektą 4 straipsnio pakeitimu: Papildyti 4 straipsnį 51 dalimi: „51. Šio straipsnio 5 dalyje nenustatytais atvejais, jeigu kyla pagrįstų įtarimų dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą dėl užsieniečio teisinės padėties ar vykdydamas užsieniečio buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolę, gali kreiptis į Valstybės saugumo departamentą dėl grėsmės valstybės saugumui įvertinimo. Tokiu atveju Migracijos departamentas sustabdo sprendimo dėl užsieniečio teisinės padėties priėmimo terminą, kol bus gauta Valstybės saugumo departamento išvada dėl grėsmės valstybės saugumui, bet ne ilgiau kaip 2 mėnesiams. Apie sprendimo priėmimo termino sustabdymą užsienietis informuojamas raštu ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo termino sustabdymo dienos.“
|
Pritarti |
|
|
||||
2. |
Užsienio reikalų komitetas, |
6 (35) |
6 (2) |
|
|
Argumentai: Užsienio reikalų komitetas, iš esmės pritaręs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymui papildyti Įstatymo 35 straipsnio 2 dalį, kuri įsigalioja nuo 2025 m. sausio 1 d., siūlo analogiškai pakeisti ir Projekto 6 straipsnio 6 dalimi keičiamo Įstatymo 35 straipsnio 2 dalį, kuri įsigaliotų nuo priimto įstatymo paskelbimo, papildant šią nuostatą nuoroda į Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir tokiu būdų užsieniečiui netaikyti apribojimo kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi tik praėjus vieneriems metams nuo sprendimo atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą gyventi priėmimo išdavimo tais atvejais, kai užsienietis susimoka turimą skolą ar pateikia privalomą teikti deklaraciją.
Pasiūlymas: „6. Pakeisti 35 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Užsienietis, kuriam atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą gyventi, gali pateikti prašymą išduoti leidimą gyventi praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo sprendimo atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą gyventi priėmimo. Šis apribojimas netaikomas, kai leidimą laikinai gyventi atsisakyta išduoti ar pakeisti šio straipsnio 1 dalies 11, 16 ar 19 punkte nustatytais pagrindais arba kai dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kitu pagrindu kreipiasi nepilnametis užsienietis, kuriam atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, arba užsieniečio, kuriam suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, šeimos narys, kuriam atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi.“
|
|
|
|
||||
3. |
Užsienio reikalų komitetas, |
9 (44) |
|
|
|
Argumentai: Užsienio reikalų komitetas siūlo įvedamą Valstybinės darbo inspekcijos trumpinį dėstyti po pilnu jos pavadinimu.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktį ir jį išdėstyti taip: „a) pateikiamas darbdavio
įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu
6 mėnesių laikotarpiui visą darbo laiko normą. Jeigu užsienietis bus
įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo
įmonės, įrašytos į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie
Socialinės apsaugos
|
Pritarti |
redakcinis |
|
||||
4. |
Užsienio reikalų komitetas, |
9 (44) |
(8) |
(2) |
|
Argumentai: Užsienio reikalų komitetas siūlo išbraukti žodžius „Lietuvos Respublikos“ prieš Administracinių nusižengimų kodekso pavadinimą, kadangi pirmą kartą pilnas šio teisės akto pavadinimas yra išdėstytas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto a papunktyje.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo 44 straipsnio 8 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) nebuvo skirta administracinė
nuobauda pagal
|
Pritarti |
redakcinis |
|
||||
5. |
Užsienio reikalų komitetas, |
12 |
|
|
N |
Argumentai: Užsienio reikalų komitetas siūlo Projektą papildyti nauju 12 straipsniu, kuriame būtų pakeista Įstatymo 495 straipsnio 1 dalies 3 punkte vartojama ir su Užimtumo įstatymo nuostatomis suderinta formuluotė „vykdyti savarankišką veiklą“.
Pasiūlymas: Pakeisti 62 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: 12 straipsnis. 495 straipsnio pakeitimas Pakeisti 495 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) užsiima kita teisėta veikla ar pateikia dokumentus,
patvirtinančius, kad ketina užsiimti kita teisėta veikla, įskaitant
|
Pritarti |
|
|
||||
6. |
Užsienio reikalų komitetas, |
14 (53) |
3 (8) |
|
N
|
Argumentai: Užsienio reikalų komitetas, atsižvelgdamas į tai, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme yra pakeistos sąvokos – vietoje „nedarbingumo lygio“ vartojama „dalyvumo lygis“, vietoje „specialieji poreikiai“ – „individualieji pagalbos poreikiai“ bei siekdamas suderinti nuostatas su Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nuostatomis, siūlo pakeisti keičiamo Įstatymo 53 straipsnio 8 dalyje vartojamas sąvokas.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo 53 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Asmenims, kuriems sukako 75 metai, asmenims,
kuriems nustatytas
|
Pritarti |
redakcinis |
|
||||
7. |
Užsienio reikalų komitetas, |
23 (62) |
4 (9)
|
|
|
Argumentai: Užsienio reikalų komitetas siūlo Projektu keičiamo Įstatymo 62 straipsnio 9 dalį papildyti trūkstamais galiojančiame įstatyme esančiais žodžiais „priėmimo dienos“.
Pasiūlymas: Pakeisti 62 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Kai užsieniečiui atsisakoma išduoti leidimą dirbti šio Įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 7 ar 9 punkte nustatytu pagrindu, darbdavys, kuris buvo įsipareigojęs užsienietį įdarbinti, gali pateikti prašymą išduoti leidimą dirbti praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams nuo sprendimo atsisakyti išduoti leidimą dirbti priėmimo dienos.“
|
Pritarti |
redakcinis |
|
||||
8. |
Užsienio reikalų komitetas, |
10 |
3 |
|
|
Argumentai: Užsienio reikalų komitetas, atsižvelgdamas į tai, kad keičiamo Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte dėstomos sąlygos, kurias turi atitikti užsienietis, norintis gauti leidimą laikinai gyventi ir kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, mano, kad būtent šio straipsnio atskiroje dalyje turėtų būti nustatyta, kad šio 44 straipsnio pagrindu leidimus laikinai gyventi gaunančių užsieniečių skaičiui ir yra taikoma kvota.
Pasiūlymas: Projekto 10 straipsnį papildyti nauja 3 dalimi: „3. Papildyti 44 straipsnį 11 dalimi: „11. Užsieniečių, kuriems leidimai laikinai gyventi išduodami pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, skaičius nustatomas šio Įstatymo 571 straipsnyje nustatyta tvarka (toliau – kvota).“
|
Pritarti |
|
|
||||
9. |
Užsienio reikalų komitetas, |
17 18 |
|
|
N |
Argumentai: Užsienio reikalų komitetas atsižvelgia į tai, kad Lietuvoje sparčiai daugėja užsieniečių lyginant su Lietuvos gyventojų skaičiumi (2024 m. pradžioje Lietuvoje užsieniečiai sudarė 7,69 proc. gyventojų (221,8 tūkst. užsieniečių iš 2 886,5 tūkst. gyventojų), 2023 m. – 6,62 proc. (189, 4 tūkst. užsieniečių), 2022 m. – 3,57 proc. (100, 2 tūkst. užsieniečių). 2023 m. daugiausia, 15,8 tūkst. atvyko iš Baltarusijos, 10,6 tūkst. – iš Ukrainos, 4,4 tūkst. – Uzbekistano, virš 3 tūkst. – iš Kirgizijos ir Tadžikistano. Stebimas užsieniečių, atvykstančių į Lietuvą darbo tikslais, augimas, iš jų mažiau leidimų aukštos kvalifikacijos darbo pagrindu, keičiasi valstybės, iš kurių atvyksta daugiausiai užsieniečių. Pagrindinis komitetas, pritardamas kvotos įvedimo mechanizmui nuo 2025 m. sausio 1 d., vis dėlto mano, kad turėtų būti metams atidėtas papildomos kvotos mechanizmo įsigaliojimas, siekiant valstybės institucijoms, o ir šakos kolektyvinės sutarties šalims tinkamai pasirengti jos įgyvendinimui. Todėl siūlo Projektu keičiamo Įstatymo 571 straipsnyje reglamentuojamos papildomos kvotos įsigaliojimą numatyti nuo 2026 m. sausio 1 d., ir Projektu dėstomą 571 straipsnį be šio straipsnio dalies, įtvirtinančios papildomą kvotą, dėstyti Projekto naujos numeracijos 17 straipsnyje (ir numatyti šio straipsnio įsigaliojimą nuo 2025 m. sausio 1 d.), o nuostatą, papildančią keičiamo Įstatymo 571 straipsnį nauja 3(1) dalimi, reglamentuojančia papildomos kvotos institutą, papildyti Projekto 18 straipsnyje ir numatyti jo įsigaliojimą nuo 2026 m. sausio 1 d.
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto naujos numeracijos 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip: 17 Pakeisti 571 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „571 straipsnis. Kvotos nustatymas ir naudojimas 1. Remdamasis Užimtumo tarnybos atliekama darbo rinkos stebėsena, padėties darbo rinkoje vertinimu ir jos pokyčių prognoze Užimtumo tarnybos direktorius socialinės apsaugos ir darbo ministrui teikia siūlymą dėl kvotos nustatymo. 2. Įvertinęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą
siūlymą dėl kvotos nustatymo, kvotą kalendoriniams metams tvirtina socialinės
apsaugos ir darbo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru. Nustatomas
kvotos dydis kalendoriniams metams negali būti didesnis negu 1,4 procento
Valstybės duomenų agentūros praėjusių kalendorinių metų liepos 1 3. Kvota laikoma išnaudota, jeigu užsieniečių, kuriems tais metais buvo išduoti leidimai laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, skaičius pasiekia kalendoriniams metams nustatytą kvotą. 4.
Pasiūlymas: Papildyti Projektą nauju 18 straipsniu, kurio įsigaliojimas numatytas 2026-01-01 d., ir jį išdėstyti taip: „18 straipsnis. 571 straipsnio pakeitimas Papildyti 571 straipsnį 31 dalimi: „31. Išnaudojus nustatytą kvotą, abi šakos kolektyvinės sutarties šalys kartu gali vieną kartą per kalendorinius metus siūlyti socialinės apsaugos ir darbo ministrui nustatyti papildomą kvotą, kurios dydis gali būti ne daugiau kaip 20 procentų darbuotojų, kuriems taikoma šakos kolektyvinė sutartis. Socialinės apsaugos ir darbo ministras, įvertinęs Užimtumo tarnybos direktoriaus pateiktą išvadą dėl šakos kolektyvinės sutarties šalių siūlymo pagal šio straipsnio 1 dalį ir suderinęs su vidaus reikalų ministru, priima sprendimą dėl papildomos kvotos nustatymo. Jeigu nustatoma papildoma kvota, ji taikoma siūlymo nustatyti papildomą kvotą teikimo metu kolektyvinę sutartį pasirašiusių darbdavių organizacijos nariams.“ |
Pritarti |
|
|
||||
10. |
Užsienio reikalų komitetas, |
10 |
6 7 |
|
|
Argumentai: Užsienio reikalų komitetui pritarus nuostatos dėl papildomos kvotos įsigaliojimui nuo 2026-01-01, Projektu keičiamo Įstatymo 44 straipsnį 22 dalis turi būti dėstoma dviem redakcijomis – Projekto 10 straipsnio 6 ir 7 dalyse, kurių įsigaliojimas yra nustatomas atitinkamai 2025-01-01 ir 2026-01-01.
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 10 straipsnio 6 dalį, kuri įsigalioja nuo 2025-01-01 ir ją išdėstyti taip: „22. Išnaudojus kvotą pagal šio
Įstatymo 571 straipsnio 3 dalį, leidimas laikinai gyventi šio
straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu gali būti išduotas tik užsieniečiui, dėl kurio pateikiama darbdavio informacija apie numatomą
užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,2 paskutinio
paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio, arba užsieniečiui, kuris ketina dirbti pagal
profesiją, kuri yra įtraukta į Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų,
kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, patvirtintą
ekonomikos ir inovacijų ministro pagal Užimtumo įstatymo 481 straipsnio
7 dalį, dėl kurio pateikiama darbdavio informacija apie numatomą mokėti
mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu vieno paskutinio paskelbto
kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio,
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 10 straipsnio 7 dalį, kuri įsigalioja nuo 2026-01-01 ir ją išdėstyti taip: 7. Pakeisti 44 straipsnio 22 dalį ir ją išdėstyti taip: „22. Išnaudojus kvotą pagal šio Įstatymo 571 straipsnio 3 dalį, leidimas laikinai gyventi šio straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu gali būti išduotas tik užsieniečiui, dėl kurio pateikiama darbdavio informacija apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,2 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio, arba užsieniečiui, kuris ketina dirbti pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, patvirtintą ekonomikos ir inovacijų ministro pagal Užimtumo įstatymo 481 straipsnio 7 dalį, dėl kurio pateikiama darbdavio informacija apie numatomą mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu vieno paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio arba jeigu buvo nustatyta papildoma kvota pagal šio Įstatymo 571 straipsnio 31 dalį.“
|
Pritarti |
|
|
||||
11. |
Užsienio reikalų komitetas, |
39 |
|
|
|
Argumentai: Užsienio reikalų komitetas, atsižvelgdamas į atliktus Projekto pakeitimus papildant jį naujais keičiamais Įstatymo straipsniais ir atsižvelgdamas į pakitusią straipsnių numeraciją, siūlo pakeisti įstatymo įgyvendinamąsias nuostatas.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo įgyvendinamąsias nuostatas ir straipsnį išdėstyti taip: „ 1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1 2. Šio įstatymo 3. Šio įstatymo 10 straipsnio 7 dalis ir 18 straipsnis įsigalioja 2026 m. sausio 1 d.
1) iki 2024 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo, išskyrus šio
straipsnio 1 dalyje nurodytus šio įstatymo straipsnius ar jų dalis, įgyvendinamuosius
teisės aktus 2) iki 2024 m. gruodžio 31 d. priima šio 3) iki 2025 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo 10 straipsnio 7 dalies ir 18 straipsnio įgyvendinamuosius teisės aktus.
|
Pritarti |
|
|
||||
12. |
Užsienio reikalų komitetas, |
|
|
|
I |
Argumentai: Užsienio reikalų komitetas, atsižvelgdamas į atliktus Projekto pakeitimus papildant jį naujais keičiamais Įstatymo straipsniais, siūlo pakeisti Įstatymo projekto pavadinimą.
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS
PADĖTIES“ NR. IX-2206 4, 5, 211, 26, 28, 35, 36, 40, 44,
441, 495, 50, 53, 57, 571, 58, 59,
61, 62, 621, 63, 94, 95, 103, 128, 133, 137, 138,
139, 1401, 1405, 14025,
ĮSTATYMAS“
|
Pritarti |
|
|
||||
8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
9. Komiteto paskirti pranešėjai: Audronius Ažubalis, Giedrius Surplys.
10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.
PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis
Užsienio reikalų komiteto biuro patarėja Laura Plyniuvienė