LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NOTARIATO ĮSTATYMO NR. I-2882 3 IR 6 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-867(2)

2022-11-30    Nr. 102-P-50

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai:  Irena Haase, Dainių Kreivį pavaduojantis Linas Slušnys, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Vyšniauskas, Česlav Olševski.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.

Teisingumo viceministrė Jurga Greičienė, Teisingumo ministerijos Teisinių paslaugų grupės patarėja Božena Rus, Notarų rūmų administracijos konsultantė Eglė Čaplinskienė, Notarų rūmų administracijos teisininkė Sima Sakalauskaitė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-09-24				Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Projekto 2 straipsniu teikiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi siūloma atsisakyti galiojančio įstatymo nuostatos, jog nustatant konkretų notarų skaičių atsižvelgiama ir į praėjusių dvejų kalendorinių metų notaro pajamų konkrečioje savivaldybėje statistinį vidurkį. Pastebėtina, jog projekto aiškinamajame rašte nurodyti tik didžiausias pajamas deklaravusių notarų metiniai pajamų dydžiai. Nėra informacijos, kokie yra mažiausias pajamas gaunančių notarų metiniai pajamų dydžiai. Todėl neaišku, ar nustačius tik vieną notarų skaičiaus nustatymo kriterijų – aptarnaujamų gyventojų skaičių, kuris, be to, būtų mažesnis nei šiuo metu (projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog šiuo metu vieno notaro aptarnaujamų gyventojų skaičius savivaldybėje turi būti ne didesnis kaip 15 tūkst. ir ne mažesnis kaip 10 tūkst. gyventojų), savivaldybėse, kuriose nėra aktyvi nekilnojamojo turto rinka, sudaroma mažai kitų sandorių, bus galima išlaikyti notarų biurą.	Pritarti
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-09-24				2. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 3 straipsnio 2 dalyje siūloma reglamentuoti įstatymo įgyvendinimą, projekto 3 straipsnio pavadinime vietoj žodžio ,,taikymas” įrašytinas žodis ,,įgyvendinimas”.	Pritarti
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-09-24				3. Pastebėtina, kad notarai yra valstybės įgalioti asmenys, atliekantys projektu keičiamame įstatyme nustatytas funkcijas, o notarų ir jų savivaldos institucijų veiklos tarnybinę priežiūrą atlieka Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Atsižvelgiant į tai bei į tai, kad teikiamu įstatymo projektu siūloma pakeisti viešo konkurso notaro pareigoms užimti skelbimo ir notarų skaičiaus nustatymo tvarką, svarstytina, ar dėl įstatymo projekto nereikėtų prašyti Vyriausybės išvados.	Pritarti
4.	Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2021-10-22				Įvertinę Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-867(2) atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime.	Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos notarų rūmai 2021-10-22				Lietuvos notarų rūmai, susipažinę su Notariato įstatymo Nr. I-2882 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-867(2) (toliau – Projektas), pateikia savo pastabas ir pasiūlymus. 1. Dėl Projektu siūlomo teisinio reguliavimo tikslingumo ir efektyvumo Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Projektu siekiama didinti notarinių paslaugų prieinamumą ir notarų konkurenciją Lietuvoje, didinant notarų skaičių, bei nustatyti operatyvesnį viešų konkursų į laisvas notarų pareigas paskelbimą. Šie Projektu siūlomi įgyvendinti tikslai/uždaviniai nėra deramai pagrindžiami atliktu galiojančio teisinio reguliavimo ex post vertinimu; Projektu siūlomas reguliavimas nėra tinkamai įvertintas tiek tikslų pasiekimo, tiek ir reikalingumo apskritai aspektais. Pagal Projekto aiškinamąjį raštą nėra aišku, ar buvo atliktas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas, pateikiamos tik galimos priimto Projekto pasekmės. Nėra įvertinta, ar Projektu siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis, nėra įvertintos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos, pasirenkant geriausią iš jų. Neįvertintas ir poveikis veiklą vykdančių notarų teisėtiems lūkesčiams, jų ekonominiam nepriklausomumui tuo atveju, jeigu Projektas būtų priimtas ir įgyvendinamas. Taigi, Projektas parengtas, nesivadovaujant teisėkūros tikslingumo ir efektyvumo principais (Teisėkūros pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 2 dalies 1, 5 punktai).  Pažymėtina, kad Projektas nėra būtina prielaida peržiūrėti šiuo metu teikiamų notarinių paslaugų poreikį ir, esant būtinumui, padidinti notarinių paslaugų prieinamumą. Pagal Valstybės kontrolės 2020 m. gruodžio 14 d. valstybinio audito ataskaitą Nr. VAE-14 „Ar užtikrinama, kad antstoliams ir notarams pavestos valstybės funkcijos būtų vykdomos efektyviai“ Teisingumo ministerijai rekomenduojama atlikti vertinimą, ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtinta Notarų gyventojams teikiamų teisinių paslaugų poreikių vertinimo metodika nustato optimalų notarų skaičių, o esant būtinumui, tikslinti metodikos nuostatas. Taip pat rekomenduojama pagal atliktą vertinimą nustatyti optimalų notarų skaičių. Vykdydama Valstybės kontrolės rekomendacijas Teisingumo ministerija 2022 m. I ketvirtyje yra numačiusi atlikti išsamų vertinimą, ar Notarų gyventojams teikiamų teisinių paslaugų poreikių vertinimo metodika nustato optimalų notarų skaičių, ir gali numatyti kitokį optimalų vieno notaro aptarnaujamų gyventojų skaičių savivaldybėje, nei dabar nustatytas ar yra siūlomas Projektu, taip pat gali patikslinti kitas metodikos nuostatas, įskaitant ir dėl notarų skaičiaus nustatymo kriterijų. Be to, vadovaujantis minėta Valstybės kontrolės ataskaita, Teisingumo ministerija šiuo metu atlieka vertinimą, ar teisės aktuose, nustatančiuose privalomą notarinį patvirtinimą, nėra įtvirtinta perteklinių (nereikalingų) notarinių veiksmų. Tokio vertinimo rezultatai taip pat yra svarbūs, sprendžiant klausimą dėl notarinių paslaugų prieinamumo ir optimalaus notarų skaičiaus šalyje nustatymo. Tuo atveju, jeigu būtų priimtas sprendimas sumažinti privalomų notarinių veiksmų skaičių, atitinkamai sumažėtų notarinių paslaugų poreikis. Taigi, Projektas parengtas, neatsižvelgus ir neįvertinus kitų valstybės institucijų priimtų su Projektu susijusių sprendimų bei jų įgyvendinimo procesų. Taip pat paminėtina, kad notarinių veiksmų prieinamumą didina ir nuo 2021 m. liepos 1 d. galimybė notarinius veiksmus atlikti elektroninėje erdvėje, nuotoliniu būdu, naudojantis eNotaras informacine sistema.	Pritarti
2.	Lietuvos notarų rūmai 2021-10-22	1			2. Dėl viešo konkurso paskelbimo ir vieno notaro aptarnaujamo gyventojų skaičiaus pasikeitimo įvertinimo terminų reguliavimo Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Notariato įstatymo 3 straipsnio, reglamentuojančio teisę eiti notaro pareigas, 2 dalies 7 punktą, jį papildant nuostata, kad viešas konkursas laisvoms notaro pareigoms užimti turi būti paskelbiamas per tris mėnesius nuo tada, kai nustatoma, kad vieno notaro aptarnaujamų gyventojų toje savivaldybėje yra daugiau negu 10 000, bet po notarų skaičiaus padidinimo bus ne mažiau negu 7 000. Taip pat nurodoma, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija kiekvienais metais iki liepos 1 dienos turi įvertinti vieno notaro aptarnaujamų gyventojų skaičiaus savivaldybėje pasikeitimą. Pažymėtina, kad Notariato įstatymo 3 straipsnio 2 dalis apibrėžia reikalavimus asmeniui, norinčiam būti notaru. Galiojančiame Notariato įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte yra nustatytas reikalavimas laimėti viešą konkursą eiti notaro pareigas. Taip pat nurodoma, kad viešo konkurso eiti notaro pareigas nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. Taigi, viešo konkurso eiti notaro pareigas organizavimo ir vykdymo tvarka yra nustatoma ne įstatyme, o poįstatyminiame teisės akte. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 1R-34 patvirtintų Viešo konkurso eiti notaro pareigas nuostatų 4 punktą viešą konkursą skelbia teisingumo ministras, atsižvelgdamas į notarų gyventojams teikiamų teisinių paslaugų poreikius. Notarų gyventojams teikiamų teisinių paslaugų poreikiai yra vertinami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-481 patvirtinta Notarų gyventojams teikiamų teisinių paslaugų poreikių vertinimo metodika, kuri nustato notarų skaičiaus, jų buveinės ir veiklos teritorijos nustatymo metodus bei taikymo tvarką. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ir atsižvelgiant į tai, kad teisinis reguliavimas turi būti nuoseklus bei sistemiškas, manytume, kad atvejus, kuomet turi būti skelbiamas viešas konkursas laisvoms notaro pareigoms užimti ir konkretų jo paskelbimo terminą yra tikslinga numatyti ne įstatyme, o poįstatyminiame teisės akte – Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, turinčio specialią kompetenciją notariato reguliavimo srityje, tvirtinamuose Viešo konkurso eiti notaro pareigas nuostatuose. Taip pat, iš esmės pritardami siūlymui, kad vieno notaro aptarnaujamų gyventojų skaičius savivaldybėje turėtų būti periodiškai įvertinamas, manytume, kad tokia bendra pareiga Teisingumo ministerijai galėtų būti numatyta Notariato įstatymo 6 straipsnyje, reglamentuojančiame  notarų skaičių, jų buveinę ir veiklos teritoriją, tačiau konkretūs terminai turėtų būti nustatomi poįstatyminiame teisės akte – Lietuvos Respublikos teisingumo ministro tvirtinamoje Notarų gyventojams teikiamų teisinių paslaugų poreikių vertinimo metodikoje. Atkreiptinas dėmesys, jog notarų skaičius šiuo metu yra nustatomas, vadovaujantis keliais kriterijais (metodais), taigi, vieno notaro aptarnaujamų gyventojų skaičius yra tik vienas iš jų.	Pritarti
3.	Lietuvos notarų rūmai 2021-10-22	2			3. Dėl notarų skaičiaus nustatymo kriterijų panaikinimo/pakeitimo Projekto 2 straipsniu siūloma pakeisti Notariato įstatymo 6 straipsnio, reglamentuojančio notarų skaičių, jų buveinę ir veiklos teritoriją, 1 dalį, panaikinant vieną iš notarų skaičiaus nustatymo kriterijų – notarų pajamas, ir pakeičiant kitą notarų skaičiaus nustatymo kriterijų – vieno notaro aptarnaujamų gyventojų skaičiaus intervalą savivaldybėje. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Notariato įstatymo 6 straipsnio 1 dalį notarų skaičių, jų buveinę ir veiklos teritoriją nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras pagal savo patvirtintą Notarų gyventojams teikiamų teisinių paslaugų poreikių vertinimo metodiką, abu minėti kriterijai šiuo metu yra įtvirtinti ne tik Notariato įstatyme, tačiau ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gruodžio 28 d. įsakymu patvirtintoje Notarų gyventojams teikiamų teisinių paslaugų poreikių vertinimo metodikoje (toliau – Metodika), kurioje taip pat detalizuojama jų taikymo tvarka. Pažymėtina, kad Metodikos tikslas – objektyviai nustatyti Lietuvos Respublikos notarų skaičių ir jų veiklos teritoriją, notaro (notarų) biurų buveinių steigimo vietovę. Vadovaujantis Metodikos 7 punktu, notarų skaičiaus nustatymo kriterijai/ metodai yra šie: 1) savivaldybės teritorijoje turi dirbti bent vienas notaras; 2) vieno notaro aptarnaujamų gyventojų skaičius savivaldybėje turi būti ne didesnis kaip 15 tūkstančių ir ne mažesnis kaip 10 tūkstančių gyventojų; 3) praėjusių dvejų kalendorinių metų notarų pajamų konkrečioje savivaldybėje statistinis vidurkis. Projekto aiškinamajame rašte nėra pateikiami objektyvūs argumentai, skaičiavimai, kodėl dabar galiojančioje Metodikoje nustatyti notarų skaičiaus nustatymo kriterijai yra netinkami, neobjektyvūs, kodėl Metodikoje nustatytas vieno notaro aptarnaujamų gyventojų skaičiaus intervalas yra neoptimalus ir neužtikrina notarų teikiamų paslaugų prieinamumo gyventojams, kodėl pasirinktas būtent toks Projektu siūlomas notaro aptarnaujamų gyventojų skaičiaus intervalas, kodėl naikinamas pajamų kriterijus. Aiškinamajame rašte nurodoma, kad notarinių paslaugų prieinamumo sumažėjimas nustatytas, Projekto rengėjui apklausus 65 notarų biurus. Taip pat nurodoma, kad notarų prieinamumo sumažėjimo priežastis – žymus nekilnojamojo turto sandorių skaičiaus augimas. Atsižvelgiant į tai, siūloma didinti notarų skaičių šalyje ir taip padidinti notarinių paslaugų prieinamumą. Pažymėtina, kad Projekto aiškinamajame rašte nėra pateikiama jokios informacijos, kaip tokia apklausa buvo atlikta, kokiais metodologiniais principais, taisyklėmis ir procedūromis buvo pagrįstas toks duomenų rinkimo metodas. Negalima teisės akto projekto grįsti tinkamai neįgyvendinta apklausa ir nesurinkus pagrįstų ir patikimų, objektyvių duomenų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad notarinių veiksmų skaičius ir atitinkamai notarų pajamos priklauso nuo daugelio veiksnių, vienas jų yra ekonominės veiklos valstybėje apimties ir aktyvumo reguliarūs svyravimai (ekonominiai ciklai). Nekilnojamojo turto rinka taip pat yra cikliška. 2021 metais atitinkamu laikotarpiu ji pasižymėjo aukštu būsto rinkos aktyvumu bei aukštomis realizacijos apimtimis, tačiau tai nereiškia, kad ji visuomet yra ir bus pakilime. Todėl  vien tai, kad, kaip nurodoma Projekto aiškinamajame rašte, tam tikru laikotarpiu išaugo sudarytų nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčių skaičius, nėra pakankamas pagrindas keisti/naikinti notarų skaičiaus nustatymo kriterijus ir didinti notarų skaičių. Priešingai, notarų skaičius turi būti nustatomas, inter alia atsižvelgiant į ekonomikos cikliškumą, įvertinant jo įtaką notarų ekonominiam nepriklausomumui. Nors Projektu siūloma atsisakyti notarų pajamų kriterijaus, aiškinamajame rašte pateikiama selektyvi informacija apie notarų pajamas, kaip argumentas Projektu teikiamiems siūlymams pagrįsti. Pažymėtina, kad norint objektyviai nustatyti notarų skaičių, pajamų kriterijus taip pat yra svarbus, kadangi notarinių paslaugų poreikis ne visuomet tiesiogiai koreliuoja su gyventojų skaičiumi. Potencialus notarų užimtumas priklauso ne tik nuo gyventojų skaičiaus savivaldybėje, bet ir nuo kitų socialinių-ekonominių veiksnių, pavyzdžiui, savivaldybių ekonominio išsivystymo, gyventojų struktūros/užimtumo ir kt. Todėl notarų paslaugų poreikis ir notarų skaičius turėtų būti nustatomi, kaip ir dabar yra numatyta, įvertinant kelis susijusius kriterijus, t. y. vieno notaro aptarnaujamų gyventojų skaičių savivaldybėje ir notaro pajamų statistinį vidurkį. Atkreiptinas dėmesys, kad didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir rajonuose atliekamų notarinių veiksmų skaičius ir struktūra skiriasi (didmiesčiuose vyksta aktyvesnis ekonominis gyvenimas, aktyvesnė NT rinka);  vyksta vidinė gyventojų migracija (daug gyventojų yra deklaravę gyvenamąją vietą rajonuose, tačiau faktiškai gyvena ir reikalus tvarko didžiuosiuose miestuose). Taigi, Projektu siūlomi pakeitimai nebūtų tvarūs. Paminėtina, kad daugelyje Europos Sąjungos valstybių, kuriose veikia lotyniškasis notariatas, yra taikomas numerus clausus principas, o notarų skaičius nustatomas taikant daugiau teisinių, socialinių, finansinių, ekonominių kriterijų. Pavyzdžiui, Latvijoje įvertinami teismų struktūros pokyčiai, gyventojų skaičius, atitinkamos vietovės ekonominis pajėgumas, notarų atliekami notariniai veiksmai (kompetencija), notarų amžiaus struktūra. Estijoje notarų skaičius nustatomas, atsižvelgiant į numatomų atlikti notarinių veiksmų skaičių. Austrijoje notarų skaičius nustatomas, įvertinus demografinę raidą, ekonomikos plėtrą, susisiekimo galimybes ir kt. Ispanijoje inter alia atsižvelgiama į gyventojų skaičių atitinkamoje teritorijoje bei atliekamų notarinių veiksmų skaičių. Graikijoje vertinamas notarinių veiksmų skaičius, demografinė raida, ekonominė plėtra atitinkamame regione. Liuksemburge vertinama notarinių paslaugų poreikio raida (gyventojų skaičius, ekonomikos plėtra ir kt.). Italijoje atsižvelgiama į gyventojų skaičių, aptarnaujamos teritorijos dydį, komunikacijos/susisiekimo galimybes, o taip pat vertinama notarinių veiksmų statistika, tipologija, prognozės. Prancūzijoje atsižvelgiama į notarinių paslaugų pasiūlos raidos lygį ir perspektyvas (įsteigtų notarų biurų skaičių ir vietą, bendrą notarų biurų ir atskirų notarų apyvartą, išskiriant atitinkamas pajamų ir kitų mokesčių sumas), o taip pat įvertinus notarinių paslaugų paklausos pokyčių lygį ir perspektyvas, demografines charakteristikas ir jų raidą, esminius ekonomikos pokyčius, turinčius tiesioginės įtakos notarų veiklai. Atitinkamai vienam notarui tenkantis gyventojų skaičius, pavyzdžiui, yra: Austrijoje – 16 530, Čekijoje – 24 539, Estijoje – 15 172, Ispanijoje – 16 749, Latvijoje – 18 447, Liuksemburge – 16 944, Slovakijoje – 15 780, Slovėnijoje – 22 609, Vengrijoje – 30 734, Vokietijoje – 12 245. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, klausimas dėl optimalaus/objektyvaus notarų skaičiaus nustatymo kriterijų keitimo/panaikinimo turėtų būti sprendžiamas kompleksiškai, įvertinant įvairias aplinkybes, siūlymus pagrindžiant objektyviais skaičiavimais bei duomenimis. Projektu siūlomi pakeitimai, mūsų vertinimu, nėra būtini, kadangi Teisingumo ministerija notarinių paslaugų prieinamumo bei optimalaus notarų skaičiaus nustatymo klausimus sprendžia, įgyvendindama Valstybės kontrolės rekomendacijas.	Pritarti

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022-07-07					Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Seimo valdybos 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. SV-S-212 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 10 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Pritarti Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-867(2) (toliau – Įstatymo projektas) tikslui nustatyti notarų skaičiaus savivaldybėje vertinimo atlikimo periodiškumą kartą per metus, tačiau nepritarti atskiroms Įstatymo projektu siūlomoms teisinio reguliavimo priemonėms dėl toliau šiame nutarime nurodytų priežasčių: 1. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje laikosi pozicijos, kad svarbiausi visuomeniniai santykiai turi būti reguliuojami įstatymais. Įstatymai nustato bendro pobūdžio taisykles, o poįstatyminiuose teisės aktuose jos gali būti detalizuojamos, taip pat gali būti reglamentuojama jų įgyvendinimo tvarka (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 26 d. nutarimas byloje Nr. 2/95, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. spalio 9 d. nutarimas byloje Nr. 11/2012, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarimas byloje Nr. 19/2013). Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 6 straipsnis nustato notarų skaičiaus nustatymo kriterijus ir įpareigoja teisingumo ministrą tą skaičių patvirtinti remiantis teisingumo ministro patvirtinta metodika ir atsižvelgiant į įstatyme įtvirtintus kriterijus. Toks teisinis reguliavimas visiškai užtikrina teisėkūros tvarumą, nes konkrečių skaičių įtvirtinimas įstatyme pažeistų šį principą: pasikeitus notarų skaičiui lemiamos įtakos turintiems ir nuolat kintantiems objektyviems veiksniams, t. y. gyventojų skaičiui konkrečioje savivaldybėje, kiekvieną kartą reikėtų keisti ir Notariato įstatymo atitinkamas nuostatas. Siekiant teisinio reguliavimo sistemiškumo ir tvarumo, procedūrinio pobūdžio reguliavimas, nustatantis, per kiek laiko nuo notarų skaičiaus teritorijoje įvertinimo turi būti skelbiamas viešas konkursas notaro pareigoms užimti, turėtų būti nustatomas ne įstatymu, o poįstatyminiu teisės aktu, įstatyme paliekant tik pagrindinį reikalavimą, kad vieno notaro aptarnaujamų gyventojų skaičiaus savivaldybėje vertinimas turi būti atliekamas kartą per metus.	Pritarti
2.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022-07-07					2. Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas efektyvumo principas, reiškiantis, kad rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės. Toks įstatymo projekto rengėjo atliekamas įvertinimas sudaro sąlygas pasirinkti teisėkūros principus atitinkančias ir siekiamam tikslui pasiekti tinkamiausias reguliavimo priemones. Aiškinamajame rašte pateikiamas vertinimas nėra pakankamas ir išsamus, nes pateikiami argumentai dėl galimos notarų konkurencijos ir galimo įkainių už jų teikiamas paslaugas sumažėjimo, bet nenurodomi kiti argumentai, susiję su notaro ekonominio nepriklausomumo principo užtikrinimu, nėra vertinamas ir poveikis notariato sistemai, sumažinus notaro aptarnaujamų gyventojų savivaldybėje skaičių ribas, taip pat nėra pagrindžiama, kodėl pasirinktas reguliavimo būdas, sudarantis prielaidas dažnam įstatymo nuostatų keitimui, jei savivaldybėje gyventojų skaičiaus mažėjimas peržengtų Įstatymo projektu siūlomą žemutinę ribą, yra tinkamiausias. Tai savo ruožtu lemia, kad jau šiuo metu akivaizdu, jog jis yra neįmanomas įgyvendinti: Įstatymo projekte numatyta žemutinė gyventojų skaičiaus riba jau dabar yra didesnė už gyventojų skaičių Neringos (3 782 gyventojai) ir Birštono (4 020 gyventojų) savivaldybėse. Atsižvelgiant į tai, manytina, jog konkretūs notarų skaičiaus nustatymo kriterijų taikymo įverčiai turėtų būti nustatyti poįstatyminiu teisės aktu, t. y. notarinių paslaugų poreikių vertinimo metodikoje.	Pritarti
3.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022-07-07					3. Įstatymo projekto siūlymas panaikinti notaro pajamų konkrečioje savivaldybėje statistinio vidurkio kriterijų nustatant notarų skaičių vertintinas kaip netinkama priemonė siekiant spręsti aiškinamajame rašte nurodytą notarų gaunamų pajamų disproporcijos problemą. Esant skirtingam Lietuvos regionų išsivystymui, gyventojų skaičius, notarinių paslaugų poreikis ir gaunamos pajamos už notarinių veiksmų atlikimą ne visada koreliuoja, todėl notarų skaičiaus nustatymas, remiantis tik vienu – gyventojų skaičiaus kriterijumi, neleistų įvertinti realaus notarinių paslaugų poreikio skirtingose šalies teritorijose ir atsižvelgti į konkrečios teritorijos ekonominius, socialinius ir kitus ypatumus, turinčius įtakos notaro gaunamoms pajamoms. Toks formalus (tik pagal gyventojų skaičių) notarų skaičiaus poreikio vertinimas ne tik neišspręs gaunamų pajamų disproporcijos problemos, bet gali sudaryti sąlygas kilti situacijoms, kai notarų skaičius formaliai turės būti didinamas tose teritorijose, kur notarinių paslaugų paklausa dėl objektyvių priežasčių yra ribota, ir dėl to už notarines paslaugas gaunamų pajamų dydis nepasikeistų arba pasikeistų nežymiai. Palyginti su didžiųjų miestų notarų pajamomis, jau dabar mažesnes pajamas gaunantys notarai jų gautų dar mažiau, dėl to galėtų būti keliamas Notariato įstatymo 19 straipsnyje įtvirtinto notaro ekonominio nepriklausomumo principo užtikrinimo klausimas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir įvertinus daugumos Europos Sąjungos valstybių (pvz., Austrijos, Čekijos, Estijos, Ispanijos, Italijos, Kroatijos, Latvijos, Liuksemburgo, Vokietijos) notarų skaičiaus nustatymo praktiką, pagal kurią atsižvelgiama tiek į notarų gaunamas pajamas, tiek į tam tikros vietovės ekonominį pajėgumą ir į kitus notarų prieinamumą, jų funkcijų tinkamą vykdymą bei jų nepertraukiamumą leidžiančius užtikrinti kriterijus, pavyzdžiui, gyventojų skaičių, siūlymas atsisakyti notaro pajamų konkrečioje savivaldybėje statistinio vidurkio kriterijaus vertintinas kaip ydingas. Šiame kontekste pažymėtina, kad notarinių paslaugų prieinamumo ir notarų gaunamų pajamų disproporcijos problema tam tikrose vietovėse jau dabar sprendžiama didinant notarų skaičių tose šalies teritorijose, kuriose yra objektyviais duomenimis (gyventojų skaičiumi ir notarų gaunamų pajamų statistiniu vidurkiu konkrečioje savivaldybėje) pagrįstas poreikis didinti veikiančių notarų skaičių (pvz., nuo 2021 m. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija paskelbė viešus konkursus eiti notaro pareigas į 16 vietų, iš kurių Vilniaus mieste ir rajone buvo paskelbti 5 konkursai).	Pritarti
4.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022-07-07					4. Notarų skaičiaus reguliavimas yra tik viena iš notariato sistemos reguliavimo krypčių, kurios vertinimas atsietai nuo kitų notariato sistemos sudedamųjų dalių vertinimo nesudaro prielaidų ne tik tinkamai užtikrinti Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje išaiškintą notaro statuso išskirtinumą, bet ir užkerta kelią teisinio reguliavimo pokyčius bei su jais susijusius notariato sistemos pokyčius vykdyti sistemiškai. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje pažymėjo, kad notaras vykdo tokias funkcijas, kurių vykdymą valstybė privalo užtikrinti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. kovo 22 d. nutarimas byloje Nr. 16/08). Šių funkcijų tinkamam vykdymui užtikrinti taikoma reguliavimo mechanizmų sistema (notarų skaičiaus ribojimas, veiklos teritorijos nustatymas, įkainių už notarinių veiksmų atlikimą reguliavimas ir kt.), kurios elementai negali būti vertinami atsietai vieni nuo kitų. Todėl notarų skaičiaus nustatymą reguliuojančios nuostatos turi būti sistemiškai vertinamos kartu su kitomis Notariato įstatymo nuostatomis, nustatančiomis notaro, kaip valstybės įgalioto asmens, statuso ypatumus ir lemiančiomis valstybės pareigą užtikrinti tinkamą notariatui valstybės deleguotų funkcijų atlikimą. Notariato įstatymo 19 straipsnis nustato, kad notaro atlyginimo dydis turi garantuoti notaro pajamas, kurios leistų jam būti ekonomiškai nepriklausomam, sudaryti geras klientų aptarnavimo sąlygas, įdarbinti reikalingos kvalifikacijos darbuotojus ir turėti gerai techniškai aprūpintą biurą. Šios nuostatos įpareigoja notarinių paslaugų kainas reguliuojančias institucijas (šiuo atveju – Teisingumo ministeriją kartu su Lietuvos Respublikos finansų ministerija) nustatyti tokius įkainius, kurie, viena vertus, garantuotų tinkamą notarų pajamų lygį, kita vertus, užtikrintų notarų nepriklausomumą bei finansinį ir teritorinį notarinių paslaugų prieinamumą visoje šalies teritorijoje. Taigi, valstybės vykdomas notarų skaičiaus ir įkainių reguliavimas yra neišvengiamai susiję ir siekia bendro tikslo – užtikrinti notarinių paslaugų visuotinį finansinį ir teritorinį prieinamumą gyventojams bei šių paslaugų kokybę. Nevertinant notarų skaičiaus ir įkainių reguliavimo neišvengiamos sąsajos bei keičiant notarų skaičiaus reguliavimą atsietai nuo įkainių reguliavimo pokyčių, gali susidaryti situacijų, kai teritorijose būtų nustatytas perteklinis notarų skaičius ir notaro pajamos neleistų jam būti ekonomiškai nepriklausomam, sudaryti gerų klientų aptarnavimo sąlygų ir vykdyti kitų Notariato įstatyme nustatytų reikalavimų.	Pritarti
5.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022-07-07					5. Šiuo metu baigiamas vykdyti Vyriausybės strateginės analizės centro (toliau – STRATA) tyrimas, kuris leis Teisingumo ministerijai įgyvendinti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2020 m. gruodžio 14 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. VAE-14 „Ar užtikrinama, kad antstoliams ir notarams pavestos valstybės funkcijos būtų vykdomos efektyviai“ (toliau – Valstybės kontrolės ataskaita) pateiktą rekomendaciją dėl įkainių už notarinių veiksmų atlikimą metodikos nustatymo. Be to, atsižvelgdama į STRATOS jau pateiktus tarpinius tyrimo rezultatus, pagal kuriuos nustatyta, kad šiuo metu Notariato įstatyme įtvirtinti įkainių nustatymo kriterijai yra tinkami ir pakankami, konstatuota būtinybė vykdyti notarų veiklos stebėseną, Teisingumo ministerija parengė Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 3, 4, 6, 6^2, 8, 10^1, 10^3, 10^4, 19, 20, 22, 22^1, 24, 27^1, 28, 46, 60 ir 62 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 28^2straipsniu ir VII skyriumi bei 9, 10 ir 10^2 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą Nr. 22-8053(2), kuriuo siūloma, be kita ko, nustatyti įpareigojimą Teisingumo ministerijai kartą per metus vertinti notarų skaičiaus ir jų veiklos teritorijos nustatymo poreikį kiekvienais kalendoriniais metais iki spalio 1 dienos. Kartu pažymėtina, kad, siekiant sistemiškai spręsti notarų taikomų įkainių reguliavimo bei notarų skaičiaus vertinimo klausimus ir įgyvendinti Valstybės kontrolės rekomendacijas dėl įkainių už notarinių veiksmų atlikimą metodikos patvirtinimo ir įkainių peržiūros, suplanuotos papildomos poįstatyminio lygmens teisėkūros iniciatyvos (pvz., Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai dėl įkainių už notarinių veiksmų atlikimą metodikos nustatymo ir įkainių dydžių sąrašo patvirtinimo), kurios turės įtakos notarų skaičiaus nustatymo reguliavimo pokyčiams. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad sisteminis abiejų notarų veiklos reguliavimo mechanizmo elementų – įkainių už notarinių veiksmų atlikimą ir notarų skaičiaus nustatymo – reguliavimo pokytis leis ne tik pasiekti Įstatymo projekto tikslą didinti notarinių paslaugų prieinamumą šalyje, bet ir kompleksiškai spręsti kitas Valstybės kontrolės ataskaitoje konstatuotas notarų veiklos reguliavimo problemas.	Pritarti

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Biudžeto ir finansų komitetas 2022-11-23					Pritarti pateiktam Įstatymo projektui Nr. XIVP-867(2) ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas.	Nepritarti	Įstatymo projektą siūlome atmesti, atsižvelgiant į projektui pateiktas pastabas ir į tai, kad Vyriausybė pateikė Notariato įstatymo pakeitimo projektą XIVP-1888, sprendžiantį notarų prieinamumo klausimą, ir kuriam komitetas siūlo pritarti.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: įstatymo projektą atmesti, atsižvelgiant į projektui pateiktas pastabas ir į tai, kad Vyriausybė pateikė Notariato įstatymo pakeitimo projektą XIVP-1888, sprendžiantį notarų prieinamumo klausimą, ir kuriam komitetas siūlo pritarti.

8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – nėra, susilaikė – nėra.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė, Irena Haase, Julius Sabatauskas.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

Komiteto pirmininkas                                                                         (Parašas)                                                                                  Stasys Šedbaras

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė