LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 80
STENOGRAMA
2017 m. birželio 20 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoja I. ŠIAULIENĖ
PIRMININKĖ (I. ŠIAULIENĖ, LSDPF*). Gerbiami kolegos, pradėsime popietinį šios dienos Seimo posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 76 Seimo nariai.
15.05 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimų suteikimo Seimo Antikorupcijos komisijai ir pavedimo atlikti parlamentinį tyrimą“ projektas Nr. XIIIP-814(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kolegos, pradedame pirmąjį popietinės darbotvarkės klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimų suteikimo Seimo Antikorupcijos komisijai ir pavedimo atlikti parlamentinį tyrimą“ projektas Nr. XIIIP-814(2). Turime svarstymą ir priėmimą. Kviečiu pagrindinio komiteto pranešėją V. Gailių į tribūną.
V. GAILIUS (LSF). Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisija birželio 14 dieną Seimo pavedimu svarstė Teisės departamento pastabas. Pirma pastaba dėl 1 straipsnio – pritarta iš dalies. Dėl 2 straipsnio 2 dalies 4 punkto nepritarta, netikslinga detalizuoti sutartis, nes komisija turėtų nustatyti visas sutartis, kurios buvo nutrauktos. Dėl 2 straipsnio 3 dalies 6 punkto pritarta Teisės departamento pastabai. Dėl 2 straipsnio 4 dalies 1 punkto pritarta ir dėl 3 straipsnio nepritarta, nes projekte tikslinga nustatyti, kad komisija pateiks ne tik išvadas, bet ir pasiūlymus. Komisijos sprendimas, balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatymą. Svarstymo stadijoje kalbėti niekas nėra užsirašęs. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? J. Razma dar nori motyvus…
J. RAZMA (TS-LKDF). Galima ir nekalbėti taupant laiką.
PIRMININKĖ. Gerai. Kolegos, balsuojame. Kas pritariate, prašom balsuoti po svarstymo.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 85, prieš nėra ir susilaikė 1. Po svarstymo Seimo nutarimo projektui yra pritarta.
Seimo Pirmininkas siūlo ypatingos skubos tvarką. Balsuosime dėl priėmimo. Ar pritariame ypatingai skubai bendru sutarimu? Gerai.
Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio siūlymų nėra, prieštaravimų nėra. Dėl 2 straipsnio taip pat. Ir dėl 3 straipsnio: pavesti komisijai atlikti parlamentinį tyrimą iki 2017 m. gruodžio 1 d., galime pritarti.
Motyvus nori išsakyti R. J. Dagys. Prašau.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Kadangi turbūt labai daug prieštaraujančių nėra, tikrai, manau, reikėtų išsiaiškinti, kur tie pinigai, kurie panaudoti labai abejotinai, ne pagal paskirtį, iš esmės tiek, kiek sumažėjo finansavimas mokslo tiriamajai veiklai per vienus metus. Matyt, reikia išsiaiškinti, kodėl mes skriaudžiame mokslą tokių projektų sąskaita.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar K. Masiulis kalbės? Prašau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerai, aš irgi pasistengsiu lakoniškai. Gerbiami kolegos, kiekvienas toks atvejis, aišku, yra skaudus, nes tikrai nedidina Seimo prestižo. Man norisi tiktai pasidžiaugti, kad šiuo atveju socialdemokratai tikrai gražiai reagavo ir patys palaiko šitą tyrimą.
Kitas dalykas, kuris manau, kad irgi turėtų įsitvirtinti mūsų praktikoje, kad nekuriama specialioji komisija atskirai, o pavedama vienai iš čia jau egzistuojančių – vienam iš komitetų atlikti šitą tyrimą. Tikrai čia taip yra sutaupoma laiko, kurio mums visiems labai trūksta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, balsuojame. Priėmimo stadija. Prašom balsuoti. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 99 Seimo nariai: prieš ir susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
15.10 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimų suteikimo Seimo Antikorupcijos komisijai ir pavedimo atlikti parlamentinį tyrimą dėl Seimo nario Artūro Skardžiaus galimo interesų konflikto bei galimai gautos asmeninės naudos darant poveikį Seimo, Vyriausybės ir kitų institucijų sprendimams“ projektas Nr. XIIIP-869 (pateikimas)
Kitas popietinės darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimų suteikimo Seimo Antikorupcijos komisijai ir pavedimo atlikti parlamentinį tyrimą dėl Seimo nario Artūro Skardžiaus galimo interesų konflikto bei galimai gautos asmeninės naudos darant poveikį Seimo, Vyriausybės ir kitų institucijų sprendimams“ projektas Nr. XIIIP-869. Pranešėjas – E. Gentvilas. Prašom į tribūną. Pateikimas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Sveiki, kolegos, kalbėsiu 37 Seimo narių vardu, kurie pasirašė šitą iniciatyvą. Kaip žinote, Seimo statutas reikalauja bent 36 Seimo narių parašų. Nė kiek neabejoju, kad jų būtų buvę daugiau, tačiau praėjusią savaitę apsiribojome šituo parašų skaičiumi. Manome, kad mes negalime nereaguoti į viešojoje erdvėje pasirodžiusius faktus, negalime iš anksto teigti, kad visi tie faktai yra teisingi apie A. Skardžiaus veiksmus ir galimai gautą naudą, turiu omenyje vieno portalo publikaciją „A. Skardžiaus šeimai stambios pinigų sumos iš vėjo verslininkų, kuriuos jis proteguoja Seime“. Mes nematome kitos išeities, kaip patikrinti šitoje publikacijoje išdėstytus faktus, taip pat galimai kitų faktų teisingumą ar pagrįstumą, todėl šitie 37 pasirašę asmenys formuluoja devynis klausimus, kuriuos norime, kad pagal Seimo statutą ištirtų laikinoji tyrimo komisija, tačiau atskiros laikinosios tyrimo komisijos mes nesiūlome inicijuoti, o siūlome pavesti atlikti laikinosios komisijos funkcijas jau veikiančiai Antikorupcijos komisijai. Tai yra analogiškai kaip ką tik priimtas Seimo nutarimas – pavedimas Seimo Antikorupcijos komisijai dėl e. medicinos atlikti tyrimą.
Štai dėl Seimo nario A. Skardžiaus galimo interesų konflikto ar galimai gautos asmeninės naudos darant poveikį Seimo, Vyriausybės ir kitų institucijų sprendimams suformuluoti devyni klausimai, jie iš esmės sugrupuoti, sakyčiau, į tris dalis. Pirmi septyni klausimai yra skirti reikalams, susijusiems su vėjo energetika, su pateiktu Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymo projektu, kurio svarstyme aktyviai dalyvavo Seimo narys A. Skardžius, taip pat su pono A. Skardžiaus nuomojamu sklypu Šilutės rajono Čiūtelių kaime, iš kurio nuomos vėjo energetikos bendrovei jis gauna pajamas. Taip yra išdėstyti pirmi septyni klausimai.
Aštuntu klausimu prašome nustatyti, kokiomis aplinkybėmis A. Skardžiaus šeima pardavė Maskvoje registruotai bendrovei „Tradicija L“ savo turtą. Ir paskutiniu klausimu nustatyti, kokie fiziniai ar juridiniai asmenys valdo Baltarusijos įmonę „Investenergostroi“, kuriai paskolą yra suteikę A. Skardžiaus šeimos nariai. Ar tai yra adekvatūs veiksmai? Neskaitydamas paties teksto visų devynių klausimų, taip sutrumpintai pateikiu jums šitą Seimo nutarimo projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti vienuolika Seimo narių. Pirmasis klausia J. Razma. Prašom, kolega.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, kurį tirtiną faktą ir kurį klausimą jūs pats laikytumėte esminiu iš čia išvardintų? Ir ar nemanote, kad reiktų šiek tiek tikslinti dar tą klausimyną, siūlant išsiaiškinti ir Seimo nario giluminius ryšius su tomis pavardėmis, su konkrečiais tais asmenimis, kurie figūruoja kaip tų vėjo jėgainių verslo vystytojai?
E. GENTVILAS (LSF). Matote, gerbiamas kolega, aš galbūt galėčiau dar pridėti ką nors, patikslinti, tačiau Seimo statutas atima iš manęs tokią galimybę, nes vėlgi reikia tų 37 Seimo narių pakartotinių parašų, todėl ką nors papildyti aš tikrai nesiūlyčiau. Jeigu jūs manytumėte, klausiate manęs, ar aš galėčiau įvardyti kokį nors esminį klausimą, tai aš taip apibendrintai tą klausimyną pateikčiau. Ar Seimo narys pakankamai aiškiai deklaravo savo interesus, ar tuos interesus gynė kaip Seimo narys ir atstovavo nedeklaravęs jų ir ar galėjo gauti iš šitų savo veiksmų kokios nors neteisėtos naudos? Čia eina iš esmės per visus tuos klausimus.
O dėl papildymo noriu pasakyti, kad čia yra siūloma paredaguoti, sutvarkyti, suredaguoti. Taip, visa tai būtų galima priimti, tačiau bet kuris Seimo narys pasirašęs galėtų pasakyti, aš ne tokį tekstą pasirašiau, todėl aš neturiu galimybės bent ką nors, net ir smulkmeną, pakeisti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia M. Bastys. Prašom, kolega.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, prašom pasakyti, kodėl suformulavote klausimus taip, kur jau yra iš anksto aiškus atsakymas arba kokio norite atsakymo. Kitaip tariant, suformulavus būtent tokį nutarimą su tokiais klausimais, ar bus užtikrintas objektyvus tyrimas? Čia yra labai svarbu. Mano įsitikinimu, su tokiomis formuluotėmis, su tokia tendencija užtikrinti objektyvumą yra labai sudėtinga. Dėkoju už atsakymą.
E. GENTVILAS (LSF). Aš esu matęs tokių klausimynų, kur atsakymas yra aiškus. Tačiau šiuo atveju aš su tamsta nesutinku. Pradėkime kad ir nuo pirmojo klausimo: ar 2005 metais „Lietuvos energijos“ skelbtą konkursą pagrįstai laimėjo viena ar kita bendrovė, kuri pasiūlė ne aukščiausią kainą? Tai turi būti įrodyta, kad nepagrįstai laimėjo ar pagrįstai laimėjo. Čia nėra galutinio aiškaus atsakymo. Lygiai taip pat kiti klausimai. Nustatyti, ar A. Skardžius tinkamai deklaravo savo privačius interesus. Aš šiandien negaliu to pasakyti. Komisija turi atlikti tyrimą, ar tinkamai deklaravo, ar netinkamai. Todėl klausimų formuluotėje nėra išankstinio pasakymo, kaip aš manau, nes sąžiningai pasakysiu, daugelio klausimų aš visiškai net netikrinau. Sakysime, A. Skardžiaus privačių ir viešųjų interesų deklaracijos aš nesu peržiūrėjęs ir negaliu pasakyti, ar tinkamai deklaruota, ar netinkamai.
PIRMININKĖ. Klausia R. Sinkevičius. Prašom.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Labai ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, man žinoma, kad jums tikrai nesvetimos liberalizmo idėjos. Netgi pasakyčiau daugiau, jus galėtume palaikyti lietuviško liberalizmo tėvu, nes išauginote ne vieną politiką, taip pat daug prisidedate ir propaguojant tas idėjas. Bet kai skaitau viename iš klausimų, kad žemės nuomos kaina laikytina nepagrįsta, tai mane šiek tiek stebina.
Kita vertus, stebina, galbūt jūs ir teisus, ir ta Seimo narių grupė, taip sakydama, jeigu už 12 arų moka 600 eurų per metus nuomos mokestį, tai už hektarą neišeina faktiškai nė tūkstantis, tai tada ta kaina per maža, nepagrįsta. Gal čia ta kryptimi? Bet iš esmės, mano supratimu, kainos nuomos pagrįstumą ar nepagrįstumą nustato rinka. Kaip jūs manote?
E. GENTVILAS (LSF). Man smagu, kad jūs atsakėte kolegai M. Basčiui į jo anksčiau pateiktą klausimą, nes tikrai galima įžvelgti, o gal per maža kaina? Jūs pats sakote, iš šito klausimo nematyti, ar nepagrįstai per didelė, ar nepagrįstai per maža. Tačiau mes neneigiame, kad ta kaina yra neteisinga. Formuluojame, kad gretimų sklypų savininkai gauna iki keliasdešimties kartų mažesnę kainą. Kuri kaina yra teisinga, šiandien aš negaliu pasakyti. Antikorupcijos komisija tą privalo nustatyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia pats A. Skardžius. Prašau.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, tikrai jūs šiandien stebinate savo, na sakykime, turbūt nepatyrimu, bet kartu aš džiaugiuosi, kad bus labai gera proga išsklaidyti mestus kaltinimus. Tačiau jūs… Gerbiamasis Salamakinai, prašau neužstoti.
Gerbiamasis pranešėjau, aš vis dėlto norėčiau paklausti, kodėl jūs užmiršote pagrindinį klausimą, kokius korupcinius atsinaujinančių… įstatymų projektus teikė A. Skardžius, dėl kurių balsavimų, dėl kurių pateikimų, dėl kokių registruotų projektų ar priimtų jisai padarė korupcinį nusikaltimą? Jūs neprašome net mano projektų antikorupcinio vertinimo. Tai jūs čia norite žaisti kažkokį žaidimą? Aš galėčiau pasiūlyti, mačiau šiandien nuėjęs į dušą ryte, kad pusiau pilna skalbinių dėžė yra. Gal jums atnešti, gerbiamasis kolega? Ar jūs tiesiog formuluokite klausimus, kuriuos kelia žiniasklaida, kad A. Skardžius atstovauja interesams, teikdamas tokius korupcinius projektus, ir t. t.
PIRMININKĖ. Laikas!
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Projektų sąrašo nėra. Kur tas korupcinių projektų sąrašas, kolega?
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Dėl savo skalbinių jūs gal be manęs kaip nors susitvarkykite, gerai? Nešvarių skalbinių. Aš tikrai jūsų duše nesilankiau ir nežadu lankytis. Tikiuosi, nereikės.
Kitas dalykas, jūsų klausime skamba tokios frazės – mesti kaltinimai. Ar klausimas ir prašymas komisijoje „nustatyti, ar“ jau priimamas kaip kaltinimas? Mano manymu, ne. Tai yra užduotis ir klausimas komisijai, kuri turės atsakyti, ar tai yra pagrįstai įvykę dalykai, ar nepagrįstai. Jeigu jūs pats įžvelgiate kaltinimus, aš atsiprašau, jūs nesate kaltinamas.
Dabar projektų sąrašas. Nereikia turbūt šiame 37 asmenų pasirašytame dokumente išvardyti jūsų teiktų projektų. Tą turės paimti ir išanalizuoti komisija. Šitame rašte nėra pasakyta, kad jūsų teikti projektai arba pataisos yra korupciniai, tą turės nustatyti komisija. O jūs čia labai įdomiai sugebate pasakyti, kad mes jau čia jums ir kaltinimus metame, ir jūsų pateiktas pataisas ar įstatymų projektus vadiname korupciniais. Ne, mes taip nesakome.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Sabatauskas. Prašau, kolega. Nematau J. Sabatausko. Klausia V. Simulikas.
V. SIMULIK (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamoji pirmininke. Mielas kolega, jūs esate patyręs vilkas, viską puikiai žinote. Man vis tiek kyla toks klausimas. Kai klausimai susiję su nepasitikėjimu arba korupcija ar dar su kuo nors, jiems yra 10–12 metų, ar jums ne keista, kad iki šiol nei jūs, nei dar kas nors nekėlė šitų klausimų? Penkti, septinti metai, jau keletas rinkimų praėjo, tik dabar šnekame apie tai. Ne keistai atrodo?
E. GENTVILAS (LSF). Gal ne viską gerai išgirdau. Suprantu, kad čia per daug šnekame apie senus įvykius, taip? Taip, ar 2005 metai yra riba, kai prasidėjo vėjo energetikos plėtra toje vietoje, Šilutės rajone, kurios pasekmes galimai šiandien ir analizuojame. Klausimas, ar A. Skardžius protegavo vėjo jėgainių bendroves, ar protegavo tas bendroves, kurios veikia jo turimame žemės sklype, kurį įsigijo 2005 metais? Aš nemanau, kad tai yra per seni dalykai. Žemę galėjai įsigyti gal ir 1991 metais. Ar tai reikštų, kad klausimai neaktualūs, ar Seimo narys protegavo tas bendroves, ar neprotegavo? O kada įsigijo žemę? Atleiskite, tikrai nereikia taip nuvesti į lankas, kad šnekame apie labai senus dalykus.
V. SIMULIK (LVŽSF). Aš norėčiau…
PIRMININKĖ. Klausia A. Palionis. Prašau, kolega.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš esmės Valerijaus klausimas yra aktualus, nes žmogus negali planuoti visą gyvenimą į priekį ir nežinai, kuo tu būsi, ar politikas, ar ne politikas, tuo labiau kad rinkėjų valia. Bet aš dar norėčiau paklausti. Kadangi jūs čia suformulavote devynis klausimus, du klausimai yra ne visai susiję su, sakyčiau, įtariama korupcine veikla, ten daugiau yra dėl viešų ir privačių interesų, ar nemanote, kad reikėjo dėl tų dviejų klausimų (čia ketvirtas ir penktas pagal jus) kreiptis atskirai į Etikos ir procedūrų komisiją?
E. GENTVILAS (LSF). Galima ir taip veikti. Tada du kartus reikėtų prašyti sudarinėti komisiją arba kreiptis į kitas institucijas. Noriu pasakyti, kad į kitas institucijas kreipėsi kiti Seimo nariai. Aš dabar net pavardėmis nepasakysiu, kai kas kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, kai kas kreipėsi į STT ir prokuratūrą. Manęs nėra tarp tų asmenų, aš ten nefigūruoju, tiesiog iš žiniasklaidos žinau, kad buvo kreiptasi.
Dabar gi leiskite tiems 37 Seimo nariams paklausti tai, ko jie nori paklausti. Viešojoje erdvėje yra skambėję ir dėl tų kitų dviejų klausimų, kurie turbūt su vėjo energetika niekaip nėra susiję, bent aš taip iš anksto manau, kad niekaip nėra susiję, leiskite suformuluoti tuos klausimus, pridedant prie kitų septynių klausimų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausti laikas baigėsi. Dabar argumentai dėl pateikimo. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, viešojoje erdvėje tikrai yra iškelti rimti klausimai dėl mūsų kolegos ir, aš manau, yra pasiūlytas racionalus sprendimas, atsižvelgiant į tų klausimų pobūdį juos išsiaiškinti Antikorupcijos komisijoje, nedarant atskiros komisijos, kad tai nebūtų erdvė kažkam nuėjus į naujai formuojamą komisiją dirbtinai politikuoti ta tema, o spręsti ramiai konstruktyviai dirbančioje Antikorupcijos komisijoje. Tikiuosi, kad ši komisija susidoros su dviem parlamentiniais tyrimais, kuriuos gauna beveik vienu metu. Tai nemažas krūvis, bet, manau, komisijai pakeliamas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, apsisprendžiame. Kas pritariate teikiamam?.. (Balsai salėje) Prieš nėra. Ai, yra P. Gražulis. Prašau, atsiprašau.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų ne visų frakcijų nariai yra Antikorupcijos komisijoje, šiuo metu nė vieno mūsų frakcijos nario nėra Antikorupcijos komisijoje. Be abejonės, būtų įdomu, jeigu būtų sudaryta atskira komisija, nes galėtume deleguoti žmogų ir galėtume gauti informacijos, gavę informaciją apsispręstume, kaip vienu ar kitu klausimu balsuoti. Aš manau, kad būtų geriau, jeigu komisija būtų sudaryta, bet Seimas apsisprendė tokiu keliu eiti. Teks, be abejonės, jeigu jau pritars, pasitikėti Antikorupcijos komisija.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Petrai, jūs patys kalti, kad nepaskyrėte žmogaus. Galėjote paskirti į Antikorupcijos komisiją. Kvotuotos yra tik vadovaujamos vietos.
Kolegos, balsuojame. Kas pritariate po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 98, prieš – 1, susilaikė 10.
Po pateikimo Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimų suteikimo Seimo Antikorupcijos komisijai ir pavedimo atlikti parlamentinį tyrimą dėl Seimo nario Artūro Skardžiaus galimo interesų konflikto bei galimai gautos asmeninės naudos darant poveikį Seimo, Vyriausybės ir kitų institucijų sprendimams“ projektui yra pritarta.
15.30 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisijai“ priėmimas
Kolegos, atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento išvadą, kad galimus interesų konfliktus gali tirti ir Seimo Etikos ir procedūrų komisija, Seimo Pirmininkas yra įregistravęs protokolinį nutarimą. Kviečiu Seimo Pirmininką pristatyti šį protokolinį nutarimą. Kviečiu, Pirmininke, jus į tribūną pristatyti protokolinį nutarimą.
V. PRANCKIETIS. Gerbiamieji kolegos, kadangi buvo toks Teisės departamento siūlymas, teikiu Seimo protokolinį nutarimą dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisijai, atsižvelgiant į žiniasklaidoje paskelbtą informaciją dėl Seimo nario A. Skardžiaus, galimai proteguoja… ir t. t., vadovaudamasis Seimo statuto 78 straipsniu, Lietuvos Respublikos Seimas nutaria:
Pirma. Pavesti Seimo Etikos ir procedūrų komisijai išnagrinėti ir pateikti išvadas dėl Seimo nario A. Skardžiaus veiklos suderinamumo su Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu, Seimo statuto ir kitų teisės aktų nuostatomis. Ir atsakyti į tuos du klausimus, į kuriuos turėtų būti atsakyta šioje komisijoje.
Prašau, kad komisija darbą baigtų rugsėjo 1 dieną.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. (Balsai salėje) Ar labai kategoriškai reikalaujate balsavimo? Gerai, balsuokite.
Kolegos, balsavo 112 Seimo narių: už – 101, prieš nėra, susilaikė 11.
Dėl nutarimo po pateikimo kaip pagrindinis komitetas siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Seime svarstymas ir priėmimas birželio 22 dieną. Tiek dėl šio darbotvarkės klausimo.
15.32 val.
2017 m. birželio 22 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Kolegos, imsimės rezervinių klausimų. Prašysime Seimo Pirmininką pristatyti mums ketvirtadienio Seimo posėdžių darbotvarkę. Prašom, Pirmininke.
V. PRANCKIETIS. Kadangi praeitą savaitę mums elektra padarė force majeure, mes nesame patvirtinę ketvirtadienio posėdžių darbotvarkės, todėl siūlau atkreipti dėmesį į darbotvarkę ir į ten esančius svarbius klausimus. Kviečiu aktyviai dalyvauti svarstant Turto ir verslo vertinimo pagrindų, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymus. Turto vertinimo pagrindų įstatymas numato atsakomybės ribojimą laiku, Saugaus eismo automobilių – teisių neišdavimas, nepakeitimas, jeigu nesumokėtos baudos. Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas – tai jau europinis dokumentas, perkeliamas į mūsų teisę. Toliau Seimo nutarimas dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos, Valstybės paramos daugiabučiams namams įstatymas, Seimo nutarimas „Dėl valstybinių universitetų tinklo optimizavimo“. Tokie aktualiausi klausimai ir lydimieji dokumentai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti M. Majauskas. Prašom, kolega.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Norėjau pasiteirauti jūsų dėl Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo ar Vaiko teisių apsaugos įstatymo, kaip jis dabar vadinsis. Turėjome daug diskusijų, daug svarstymų, klausymų, girdėjome ir Prezidentės metinį pranešimą, ji taip pat išreiškė viltį, kad tas įstatymas kažkada atsiras. Pirmininke, norėjau paklausti, kada numatomas svarstymas? Kada įsivaizduojate juos pristatyti Seime?
V. PRANCKIETIS. Socialinių reikalų ir darbo komitetas padės. Prašom.
PIRMININKĖ. Prašom. Per šoninį mikrofoną – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, rytoj Vyriausybė yra įtraukusi išvadą dėl šio įstatymo. Yra dar trys papildomi komitetai, kurie turi apsvarstyti. Tikiuosi, kad kitą trečiadienį komitetas pradės svarstyti.
V. PRANCKIETIS. Ir tada teiksime.
PIRMININKĖ. Klausia A. Strelčiūnas. Prašom, kolega.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Norėjau paklausti, ar bus įtrauktas į darbotvarkę klausimas dėl Saugaus eismo autotransporto įstatymo 8 straipsnio… Nr. VIII-2047 15 straipsnio pakeitimo? Surinkti 47 parašai.
V. PRANCKIETIS. Privaloma tvarka turi būti įtrauktas.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Dar per šoninį mikrofoną – P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis Pirmininke, jūsų dėka buvo pasiūlyta skubos tvarka dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso įstatymo projekto. Aš tikiuosi, kad, jeigu komitetas trečiadienį apvarstys, ketvirtadienį bus įtraukta.
V. PRANCKIETIS. Jeigu komitetas apsvarstys.
P. GRAŽULIS (TTF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, Pirmininke. Jūs atsakėte į visus klausimus. Kolegos, galime bendru sutarimu pritarti? Dėkoju.
15.35 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 100, 101, 106 ir 133 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4120(2) (svarstymas)
Grįžtame prie pagrindinės popietinio posėdžio darbotvarkės. Imsimės Administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4120(2). Pagrindinio komiteto pranešėjas – J. Sabatauskas.
E. GENTVILAS (LSF). Dėl vedimo tvarkos norėjau.
PIRMININKĖ. J. Sabatauskas.
E. GENTVILAS (LSF). Pone posėdžio pirmininke, norėjau…
PIRMININKĖ. Prašom, Eugenijau.
E. GENTVILAS (LSF). Paaiškinkite, kaip čia nutiko? Šiandien darbotvarkėje buvo mano pateikto projekto pateikimas, svarstymas ir priėmimas. Seimo Pirmininkas pasiūlė kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją protokoliniu nutarimu, viskas gerai. Bet tai nereiškia, kad tai turi sustabdyti mano ir 37 Seimo narių teikiamą projektą. Jis galėjo būti šiandien svarstomas ir priimamas. Kokiu Statuto straipsniu jūs vadovavotės?
PIRMININKĖ. Kolega, po pateikimo yra pritarta ir, kaip jūs žinote, nėra ypatinga skuba, o jeigu ir ypatinga skuba – trijų valandų pertrauka. Mes paskelbėme, kad svarstymo data yra ketvirtadienį, birželio 22 dieną.
Paskelbtas klausimas. Prašom. Nematau iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto, kas galėtumėte išvadą paskaityti? Gal kolega S. Šedbaras?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Administracinių nusižengimų kodekso pataisos yra skirtos tam tikra prasme suderinti atsakomybę dėl laikinojo įdarbinimo įmonių, dėl viršvalandžių, dėl panašių dalykų kartu su Darbo kodeksu. Komitetas šį projektą svarstė birželio 14 dieną ir, septyniems balsavus už, nesant nė vieno prieš ir nė vienam nesusilaikius, pritarė šiam projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Papildomo komiteto – Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvada. A. Sysas. Prašom į tribūną.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė Administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymą, atsižvelgė į Teisės departamento išsakytas pastabas, siūlo pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į naujos redakcijos Darbo kodekso nuostatas, Darbo kodekso pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-587(3) nuostatas bei Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Užsirašiusių kalbėti svarstymo stadijoje nematau, motyvų taip pat. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Norite balsuoti? Prašom balsuoti. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas.
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 100, prieš nėra, susilaikė 3. Po svarstymo įstatymo projektui yra pritarta.
15.39 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 6, 8, 17, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-674(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-674(2). Svarstymo stadija. Pranešėja jau pasirengusi, Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė A. Širinskienė. Prašome.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Sveikatos reikalų komitetas svarstė Sveikatos draudimo įstatymą Nr. XIIIP-674 birželio 14 dieną. Buvo gautos Teisės departamento pastabos, į kurių didžiąją dalį mes atsižvelgėme. Taip pat buvo gauti du Seimo narių pasiūlymai, kuriems komitetas nepritarė, ir patobulintam variantui pritarėme bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėkoju, gerbiama pirmininke, jūs galite grįžti. Yra užsirašiusių kalbėti. Pirmasis poziciją nori išsakyti A. Dumbrava. Prašom, kolega, į tribūną.
A. DUMBRAVA (TTF). Laba diena, mieli kolegos, gerbiama pirmininke. Tikrai šiam įstatymo projektui neturiu jokių pretenzijų, tikrai reikėtų pritarti. Bet norėčiau, gerbiami kolegos, atkreipti dėmesį į siūlymą, kuris buvo mano pateiktas. Noriu pasakyti, kad dar 2016 metų rugsėjo 30 dieną įsigaliojus naujam Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymui, kai kurių straipsnių pakeitimams, kada šis įstatymas įsigaliojo, užsieniečiai, kurie turi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, gauna Lietuvos įstatymų nustatyta tvarka pensijas. Vadinasi, jie gauna lietuviškas pensijas, bet paradoksas yra tas, kad jie neturi teisės draustis sveikatos draudimu, t. y. valstybė jų nedraudžia sveikatos draudimu ir jie lieka faktiškai neapdrausti. Šiuo atveju susidaro toks paradoksas, kad vienas įstatymas yra pakeistas, o Sveikatos draudimo įstatymas nėra pakeistas.
Tai mano siūlymas ir buvo, kad tie žmonės, kurie Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gauna bet kokios rūšies pensiją, taip pat būtų draudžiami valstybės ir sveikatos draudimu. Tokių žmonių daugiausia yra iš Rusijos Federacijos ir tokių žmonių Lietuvoje yra 91. Aš manau, kad tikrai Seimas galėtų geranoriškai pritarti, tai nebūtų didelė pinigų suma, aš suskaičiavau, keliasdešimt tūkstančių eurų būtų per metus, bet tie garbingo amžiaus žmonės, kurie atvyko į Lietuvą ir kurie turi leidimą gyventi Lietuvoje, būtų vis dėlto draudžiami sveikatos draudimu. Kitaip mums tada nereikėjo jiems mokėti lietuviškos pensijos, jie gautų rusišką pensiją ir gydytųsi Rusijoje. Bet šiandien jie gauna lietuvišką pensiją, todėl, aš manau, būtų labai logiška, kad, gaudami tą pensiją, jie būtų draudžiami čia, Lietuvoje, sveikatos draudimu.
Toks yra mano siūlymas ir aš tikrai norėčiau, kad mes vis dėlto pažiūrėtume atsakingiau į tuos žmones, kad nebūtų taip, kad mūsų valstybėje dešinė ranka nežino, ką daro kairė ranka. Manau, kai mes priėmėme tą Socialinio draudimo įstatymą, turėjo būti lydimasis įstatymo projektas dėl Sveikatos draudimo įstatymo kai kurių nuostatų pakeitimo. Toks yra mano siūlymas ir tikrai norėčiau, kad jūs jį šiandien palaikytumėte. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau pasisakančių nėra. Tada vėl prašome grįžti pirmininkę į tribūną ir imsimės įstatymo pataisų, siūlymų svarstymo pastraipsniui.
Dėl 2 straipsnio kolegos Seimo nario A. Dumbravos pataisa, siūlymas, kuriam komitetas lyg ir nepritarė, taip?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Taip, Sveikatos reikalų komitetas nepritarė Seimo nario A. Dumbravos pasiūlymui. Mes tikrai labai daug diskutavome ir atkreipėme dėmesį į tai, kad PSD yra siejamas su asmenų nuolatiniu gyvenimu Lietuvos Respublikoje, iki šiol tokių asmenų kaip Rusijos piliečiai ar asmenys iš Baltarusijos pensijų ar kitų socialinių paslaugų sąlygas spręsdavo dvišalės sutartys. Dėl šitos priežasties mes manome, kad pritarus Seimo nario pasiūlymui būtų iškreipta PSD sistema, kuri yra siejama tik su nuolatiniu gyvenimu Lietuvoje. Kviečiame nepritarti siūlymui.
PIRMININKĖ. Gerbiamas Dambrava, prašau.
A. DUMBRAVA (TTF). Dumbrava, gerbiama pirmininke.
PIRMININKĖ. Atsiprašau, Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Labai ačiū. Aš tikrai nenorėčiau labai kartotis. Dvišalės sutartys. Matyt, čia ir buvo, kaip sakiau, 2016 metų rugsėjo 30 dienos dvišalių sutarčių kažkoks pakeitimas, kad tie žmonės, kurie atvyksta laikinai gyventi į Lietuvą penkerius metus, jau gauna lietuvišką pensiją. Tuomet nereikėjo mums skirti lietuviškos pensijos tiems žmonėms. Jeigu jie gauna lietuvišką pensiją, vadinasi, jie turi būti ir draudžiami Lietuvoje. Tai kur dabar tiems žmonėms gydytis? Rusijoje jų nepriima gydytis, kadangi jie gauna lietuvišką pensiją, ir Lietuvoje mes jų negydome, nesuteikiame medicininės pagalbos pagyvenusiems žmonėms. Ką jiems daryti, kur jiems kreiptis? Tai yra sudėtinga situacija. 91 žmogus tai nėra daug žmonių, tai nėra didžiuliai pinigai, bet mes, aš manyčiau, turėtume atsižvelgti į tuos žmones. Kitaip ir būti negali. Tikrai norėčiau, kolegos, kad pritartumėte. Ačiū.
PIRMININKĖ. Argumentai išsakyti. Dar motyvus norėtų pasakyti A. Matulas. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, šiuo atveju palaikau Sveikatos reikalų komiteto sprendimą, nes šiandien jau yra draudžiama 20 kategorijų žmonių, apie 1,6 mln. Privalomojo sveikatos draudimo fondas tapo kažkokiu socialinių problemų sprendimo fondu, nes kiekviena kategorija arba skirtingai moka įmokas, arba valstybė, kuri draudžia, kaip sakiau, 1,6 mln. žmonių, moka mažiau, negu nedirbantis žmogus, savarankiškai mokantis įmokas. Mano manymu, ir komitete buvo tokie argumentai, kad galima svarstyti, bet turėtų eiti ne kartu su šituo įstatymo projektu, nes mes ir taip jau vėluojame suderinti su anksčiau minėtu įstatymo projektu Sveikatos draudimo įstatymą, ir tai reikėtų daryti gavus Vyriausybės nuomonę. Matyt, kolega galėtų teikti kaip atskirą įstatymo projektą.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Iš tiesų, kiek aš žinau, Seimo narys yra pateikęs atskirą projektą.
PIRMININKĖ. Prieš argumentus nori išsakyti A. Sysas. Prašom, kolega.
A. SYSAS (LSDPF). Ne prieš, apskritai sprendžiant pas mus padaryta labai daug įvairių išimčių, kurias mes bandome išsiaiškinti ir pasiklystame. Bet aš užsirašiau prieš kalbėti. Mano kolega Algimantas. Na, nepainiokime pensijų, nesvarbu, kur mes jas gauname, kokios mūsų pajamos, ar lietuviškais eurais, jeigu galima pasakyti, ar baltarusiškais rubliais, ar rusiškais, tai yra pajamos ir nesiekime to su draudimais. Apskritai, jeigu mes vis atleidžiame ką nors nuo įmokų mokėjimo, arba visi kiti mokame už tam tikras grupes, na, tada stebimės, kodėl PSD, „Sodroje“ tiek mažai lėšų, kodėl tokios mažos išmokos, kodėl tokios mažos pensijos. Bet mes savo siūlymais ir teikiame tokius dalykus, kad tie, kurie sąžiningai moka visą laiką ir toliau mokės, kai jiems reikės, gaus mažą išmoką, nes pas mus labai daug visokių vargdienių, kuriuos mes turime išlaikyti.
PIRMININKĖ. Kolegos, skelbiu balsavimą dėl siūlymo. Kas pritariate komiteto pozicijai nepritarti, balsuojate už, kas norite palaikyti Seimo nario A. Dumbravos siūlymą, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas. (Triukšmas salėje)
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Komitetas nepritarė šiai nuostatai. Balsuojame dėl A. Dumbravos pasiūlymo, kuriam nepritarė Sveikatos reikalų komitetas. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Kartoju! Nutraukiame balsavimą! (Triukšmas salėje) Kolegos! Gerai, kas palaikote A. Dumbravos pasiūlymą, balsuojate už, kas remiate komiteto poziciją, balsuojate prieš arba susilaikote.
Kolegos, balsavo 102 Seimo nariai: už – 25, prieš – 30, susilaikė 47. Algimanto siūlymui, kolegos, nėra pritarta.
Prašau, dėl vedimo tvarkos E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Taip, būtent dėl vedimo tvarkos. Gal ponia A. Širinskienė iš nepatyrimo tai daro, bet ponia I. Šiaulienė tikrai turi patirties. Ponia A. Širinskienė pristatė klausimą ir turėjo atsisėsti, dabar ponas A. Matulas pasisakė už, ponia A. Širinskienė komentuoja ir t. t., tęsiasi tas komentavimas. Na, atkreipiu dėmesį, nekartokime tų klaidų.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Ponas Matulas (…), už ką balsuoja (…).
PIRMININKĖ. Dėkojame, kolege. (Balsai salėje) Nekomentuojame. Toliau einame pastraipsniui. 4 straipsnis. Yra Seimo narių V. Ačienės, A. Kubilienės ir G. Burokienės siūlymas. Prašom komiteto pozicijos.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Komitetas nepritarė. Kiek aš pamenu, posėdyje Seimo narės žadėjo atsiimti savo pasiūlymą ir įregistruoti jį atskirai. Mes nepritarėme todėl, kad šis pasiūlymas yra susijęs su biudžeto lėšų naudojimu, o tuo tarpu įstatymo keitimo iniciatyva buvo susijusi su tuo, kad mes tiesiog suderiname teisės aktus – kai yra priimtas vienas įstatymas, sąvokas reikia suvienodinti su kitu. Kadangi dėl šio pasiūlymo, susijusio su biudžeto lėšų naudojimu, būtų buvusi reikalinga Vyriausybės išvada, todėl nestabdėme proceso ir…
PIRMININKĖ. Ar, gerbiamos kolegės, norite motyvuoti savo poziciją? Prašom. Gerbiama V. Ačienė.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Pasiūlymo tikslas buvo suvienodinti sąlygas visiems, kurie jau moka ir už kuriuos yra mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos. Pagal dabar galiojantį teisės aktą fiziniai asmenys, vykdantys individualią veiką, įsigydami verslo liudijimą, moka 9 % sveikatos draudimo įmoką. Jeigu iškyla būtinybė nors penkioms dienoms įsigyti kitą verslo liudijimą, privalomojo sveikatos draudimo įmoka yra skaičiuojama už visą mėnesį, o ne už penkias dienas. Tuo tarpu visiems kitiems, dirbantiems pagal darbo sutartis, turintiems socialines garantijas, yra skaičiuojama tik proporcingai išduoto verslo liudijimo galiojimo laikotarpiu. Bet, kaip pirmininkė ir minėjo, kadangi šitą projektą mes registruojame atskirai, galbūt eis atskirai.
PIRMININKĖ. Kolege, supratau, kad jūs atsiimate?
V. AČIENĖ (LVŽSF). Atsiimame.
PIRMININKĖ. Pritariame komiteto pozicijai, kad jūsų siūlymui dėl įstatymo 4 straipsnio komitetas nepritarė. Bendru sutarimu galime tai patvirtinti? Taip. Dėl kitų straipsnių pasiūlymų nėra.
Kolegos, po svarstymo yra dėl motyvų už. Juos nori išsakyti J. Olekas. Dėkoju, pirmininke.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Kadangi nėra motyvų prieš, tai siūlau balsuoti ir palaikyti pateiktą projektą. Manau, kad pasiektas balansas ir mūsų apdraustiesiems bus geriau, ir bus geresnė Privalomojo sveikatos draudimo fondo finansinė situacija.
PIRMININKĖ. Kolegos, balsuojame po svarstymo. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas.
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 90, prieš nėra, susilaikė 16. Po svarstymo įstatymo projektui yra pritarta.
15.54 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 31, 33, 341, 47, 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-794, Administracinių nusižengimų kodekso 79, 124, 146, 477, 548 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-795 (pateikimas)
Kolegos, neturime kai kurių klausimų pranešėjų. Tada imamės darbotvarkės 2-7a klausimo – Visuomenės informavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-794. Pranešėjas – R. Karbauskis. Prašom, kolega, į tribūną. Ir lydimasis 2-7b klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso taip pat kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-795. Pranešėjas – taip pat R. Karbauskis. Prašom pateikti.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Visuomenės informavimo įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisymus parengė Lietuvos radijo ir televizijos komisija. Jų tikslas yra užtikrinti veiksmingą Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų veikimą. Yra daug pasiūlymų, kurie, mūsų nuomone, svarstant komitete, turėtų pozityviai veikti įstatymo įgyvendinimo procesą. Kolegos, esate susipažinę su siūlymais, tai klausimai…
PIRMININKĖ. Viskas, baigėte? Klausimų, atrodo, nėra. Kolegos, ar galime pritarti teikiamam įstatymo projektui bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 63, prieš – 1, susilaikė 39. Po pateikimo abiem įstatymų projektams yra pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Kultūros komitetas, dėl Administracinių nusižengimų kodekso kaip pagrindinis yra siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Kultūros komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje.
15.57 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. XIII-226 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-862 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
2-8a, 2-8b kompleksiniai klausimai – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. kovo 16 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-862, nes pateikiamas Terminų banko įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-839. Pranešėjas – Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas E. Jovaiša. Prašom, kolega, į tribūną. Pirma dėl sesijos darbų programos papildymo, o paskui…
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, kreipiuosi į jus prašydamas įtraukti į Seimo pavasario sesijos darbų programą naują teisės aktą – Terminų banko įstatymo Nr. IX-1950 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-839.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, po pateikimo pritariame.
Svarstymo stadijoje kalbančių nėra.
Priėmimas. Prašom. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, išreiškiate ją kitaip.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 95, prieš nėra, susilaikė 7.
Mes jau šiandien priėmėme vieną Seimo nutarimą dėl projekto įtraukimo į sesijos darbų programą. Prašysime Dokumentų departamento, kad jie būtų sujungti.
15.59 val.
Terminų banko įstatymo Nr. IX-1950 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-839 (pateikimas)
Prašom tada pateikti Terminų banko įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, kaip žinote, Terminų bankas kaip toks fiziškai egzistuoja, ir jis egzistuoja Seimo kanceliarijos informacinėje terpėje. Vis dėlto pastaruoju metu Seimo kanceliarija inicijuoja įstatymo projektą, kuriame norėtų, kad ir vieta, ir serveris, ir visas išlaikymas, ir kartu visa administracija pereitų iš Kanceliarijos Valstybinei lietuvių kalbos komisijai. Kartu atkreipiame dėmesį, kad ir kaip ten būtų keista, nors fiziškai tas bankas egzistuoja ir juo daug kas naudojasi, nėra šito banko nuostatų ir teisiškai jis nėra įtvirtintas. Todėl kreipiasi į Seimą pakeisti tą įstatymo nuostatą ir įpareigoti Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, kad jinai parengtų nuostatus ir kad būtų galima įregistruoti kaip oficialią duomenų bazę. Taigi siūloma nustatyti, kad Terminų banko valdytojas ir tvarkytojas būtų Valstybinė lietuvių kalbos komisija.
Manome, kad šitas įstatymas galėtų turėti tokias pasekmes, kad sudarytų teisines prielaidas Terminų banko kaip valstybinės informacinės sistemos atnaujinimo darbams. Trumpai tariant, štai tokie pagrindiniai juridiniai motyvai. Dar yra ir saugumo motyvas, nes šiuo Terminų banku naudojasi daug vartotojų iš šalies, tai mūsų Seimo informacinė sistema darosi labiau pažeidžiama. Taigi išsakiau tokius motyvus, kokius mato šio įstatymo iniciatoriai – Kanceliarija ir aš.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti A. Sysas. Prašau, kolega.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, norėčiau paklausti, kai jūs rengėte šitą įstatymą, ar jūs derinote su kanclere, su Kanceliarija? Kadangi praeitoje kadencijoje man teko kuruoti šiuos klausimus, tai žinau, kad buvo ir anoje kadencijoje tam tikrų siūlymų ir kalbų. Šitą įstatymą rengdami jūs derinote ar čia grynai jūsų saviveikla šis pasiūlymas?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamasis kolega, aš ką tik pasakiau šitą momentą. Dar kartą pakartosiu, kad įstatymo projekto iniciatoriai yra kaip tik Seimo kanceliarija, būtent kanclerė, ir aš, kaip Seimo narys. Viskas yra suderinta su Kanceliarija.
PIRMININKĖ. Klausia P. Gražulis. Prašau.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, na, tas Terminų bankas, čia priimtas įstatymas, ar neužtektų kanclerio kokio nors įsakymo, ar būtinai tokiam reguliavimui reikalingas įstatymas? Ar tai nėra perteklinis dalykas?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Ačiū. Matote, visas šitas egzistavimas to Terminų banko iki šiol buvo kaip tik mūsų teisinėje sistemoje, būtent Seimo teisinėje sistemoje. Kaip tik siekiame pašalinti iš Seimo teisinės sistemos, tiek fiziškai, tiek juridiškai padaryti atskirą ir atiduoti konkrečiam valdytojui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl motyvų niekas nėra užsirašęs. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Galime. (Balsai salėje) Prašau, balsuojame.
Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už.
Balsavo 96: už – 76, prieš – 1, susilaikė 19. Po pateikimo Terminų banko įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui yra pritarta. Siūlomi komitetai, kaip pagrindinis – Švietimo ir mokslo komitetas. Siūloma svarstyti birželio 27 dieną. Vėlgi kolega E. Gentvilas per šoninį mikrofoną. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Manau, visi suprantame, kad čia bus ir išlaidų, valstybės išlaidų. Frakcijos vardu prašau Vyriausybės išvados. (Balsai salėje) Atsiprašau, tai valstybės pinigų klausimas.
PIRMININKĖ. Kolegos, yra siūlymas prašyti Vyriausybės išvados. (Balsai salėje) Ar būtina? Nuomonės išsiskyrė. Prašau balsuoti. Kas pritariate E. Gentvilo siūlymui prašyti Vyriausybės išvados, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate kitaip.
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 41, prieš – 44, susilaikė 17. Vadinasi, Vyriausybės išvados neprašysime.
16.06 val.
Antstolių įstatymo Nr. IX-876 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-826 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Antstolių įstatymo Nr. IX-876 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-826. Pranešėjas – J. Sabatauskas. Prašome, kolega, į tribūną.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, įstatymo esmė tokia, kad komitetas svarstė Taikinamųjų ginčų tarpininkavimo įstatymo projektą ir pamatė, kad reikėtų dar ir Antstolių įstatymo pataisos, kad būtų įgyvendinta visa sistema dėl mediacijos. Todėl teikiamas įstatymo projektas, kur reikia numatyti 21 straipsnio 2 dalies 7 punkto papildymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju už trumpą pristatymą. Jūsų klausti niekas nepageidauja. Ar po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame bendru sutarimu.
16.08 val.
Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo Nr. IX-985 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-843 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-843. Pranešėjas – taip pat J. Sabatauskas. (Balsai salėje) Dėl ką tik svarstyto klausimo pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos. Ir svarstyti yra siūloma birželio 22 dieną. Atsiprašau. Prašau, kolega.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Taip, aš irgi dar papildysiu dėl prieš tai buvusio klausimo. Mes taip ir norėjome, kad svarstymas pavytų kitus įstatymų projektus, dėl kurių šitos pataisos ir reikėjo. Ačiū.
Dabar dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos. Kolegos, noriu priminti, prieš keletą savaičių buvo svarstomas Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo projektas, kuriame mūsų komitetas, kaip papildomas komitetas, teikdamas savo išvadas, be kitų išvadų, buvo pateikęs tokį siūlymą. Kadangi ten buvo numatyta, kad asmenys, na, buvo norima depolitizacijos, kad asmenys, esantys komisijos nariais, nebūtų politinio asmeninio pasitikėjimo tarnautojai, tai komitetas tada pasiūlė, kad būtų papildyta taip pat ir asmenimis, kurie patys šiandien yra politikai, kad jų darbas Vyriausiojoje rinkimų komisijoje nesuderinamas su politiko darbu, t. y. kaip ir Seimo narys negali dirbti jokio kito darbo, tačiau yra ir kiti politikai, pavyzdžiui, savivaldybių tarybų nariai, todėl ir buvo siūloma. Tačiau taip išėjo, kad tas įstatymo projektas nepasiekė finišo tiesiosios, todėl aš registravau įstatymo projektą, kuriame realizuota ta norma, kurią anksčiau komitetas siūlė, kad savivaldybės tarybos nario darbas nesuderinamas su Vyriausiosios rinkimų komisijos nario darbu, nes yra toks logiškas paradoksas, išeina tokia logiška nesąmonė – kandidatas į tarybos narius negali būti komisijos nariu, o jau išrinktas gali. Tačiau vis tiek ta komisija atlieka darbą, kuris susijęs netiesiogiai, bet daro įtaką, todėl, manyčiau, būdamas tarybos nariu negali būti rinkimų komisijos nariu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Tai vis dėlto gal pranešėjas konkrečiau įvardintų to teikiamo projekto šaknis? Ar vis dėlto projektas nėra specialiai teikiamas žinant, kad štai dabar į Vyriausiąją rinkimų komisiją yra pasiūlytas Tėvynės sąjungos kandidatas, kuris yra kaip tik Druskininkų savivaldybės tarybos narys, na, gana ryškiai politiškai veikiantis ir, žinoma, savo veikla sukėlęs didelį nepasitenkinimą Druskininkų mero, kurio ryšiai su jūsų partija tikrai nėra paslaptis. Ar ne čia yra siūlymo šaknys?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamas kolega, siūlymo šaknis aš jums pasakiau, o kad jūsų atmintis labiau praskaidrėtų, priminsiu dar šiandien svarstytą klausimą dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos. Ten kaip papildomo komiteto buvo Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada, kurioje lygiai taip pat, kaip dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos nario pareigų, taip ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nario pareigų, komitetas pasiūlė pagrindiniam komitetui, kad būtų pataisytas įstatymas taip, kad tų pareigų negalėtų eiti savivaldybių tarybų nariai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia R. Juknevičienė. Prašau.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, aš noriu pratęsti J. Razmos klausimą ir tada paklausti šiek tiek kitaip. Gal galite atsakyti, kurį konkrečiai žmogų iš dabar pasiūlytų kandidatų į Vyriausiąją rinkimų komisiją šitas projektas paliestų?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Jeigu kuris nors iš jų yra tarybos narys, tai turbūt ir paliestų. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau klausiančių nėra.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Bet yra norinčių išsakyti motyvus po pateikimo. Už – P. Gražulis. Prašau.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiami Seimo nariai, aš manau, kad kandidatas į tarybos narius ir tarybos narys, tarybos nario įtaka vis dėlto yra didesnė. Logiška būtų, kad tarybos nariu negalėtų būti Vyriausiosios rinkimų komisijos narys.
Antras dalykas, gerbiami konservatoriai, man atrodo, jūs iš visų ypatingai reikalaujate, akylai žiūrite, kad kitos partijos laikytųsi įstatymų. Jeigu nesilaiko, sudarinėjate komisijas, tuoj skalpuojate. Bet jūs patys teikiate į Vyriausiosios rinkimų komisijos narius asmenį, kuris negali būti, nes neturi jokios patirties, jis nėra dirbęs rinkimuose. Partijos rinkimai ir oficialiai komisijos nario patirtis yra du skirtingi dalykai, įstatyme aiškiai pasakyta. Kodėl konservatoriams turi būti išimtys, jūs man pasakykite? Kodėl? Jeigu tvarkiečiai… Nejaugi jūs turite tik vieną žmogų ir negalite surasti kito žmogaus, kuris atitiktų visus įstatymo reikalavimus? Todėl aš šitam įstatymui pritariu, o konservatoriams siūlau ieškoti žmogaus, kuris atitiktų visus įstatymus ir galėtų būti Vyriausiosios rinkimų komisijos nariu.
PIRMININKĖ. Prieš kalba J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tikrai prastai atrodo, kai štai anksčiau buvo pateikti partijų, teisingumo ministro ir kiti kandidatai į Vyriausiosios rinkimų komisijos narius ir staiga atsiranda Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo projektas, kuris iškelia naujus reikalavimus kandidatams ir akivaizdžiai nutaikytas į vienos partijos konkretų kandidatą.
Pranešėjo motyvacija, kad taip yra ir su Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariais. Bet atsiprašau, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisija nagrinėja savivaldybės tarybos narių interesų konfliktus, deklaracijas tikrina. O Vyriausioji rinkimų komisija ką nagrinėja dėl tarybos narių? Rinkimai baigiasi ir tarybos nario santykis su Vyriausiąja rinkimų komisija yra vieninteliu atveju, jeigu jis atsisako tarybos nario mandato, tai yra ten automatinis sprendimas. Tai čia yra tikrai absoliučiai dirbtinė sąlyga Vyriausiosios rinkimų komisijos nariui kelti draudimą būti tarybos nariu. Tai yra noras konkretų žmogų priversti atsisakyti arba tarybos nario mandato, arba sutrukdyti partijai norimą kandidatą pasiūlyti į Vyriausiosios rinkimų komisijos nario pareigas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, motyvai išsakyti. Prašom apsispręsti balsuojant, ar pritariate po pateikimo Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo pakeitimo projektui.
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 61, prieš – 26, susilaikė 15. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas yra siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūlom svarstyti… Data nenumatyta, bet aš manau, kadangi tai yra šios Vyriausiosios rinkimų komisijos formavimas, tai reikėtų planuoti, kad kitą savaitę galėtume svarstyti. Planuokime, kad tai bus birželio 26 diena… Antradienis kas bus? Birželio 27 dieną, kolegos, tada. Taip ir įrašome.
Taigi, atvyko pranešėjai. Prašau, Eugenijau.
E. GENTVILAS (LSF). Atsiprašau, kad toks aktyvus per šoninį mikrofoną.
PIRMININKĖ. Matyt, aš jus teigiamai veikiu.
E. GENTVILAS (LSF). Tikrai nėra neigiamo poveikio. Žiūrėkite, na, mes darome blogą teisinį precedentą. Pradėjome formuoti komisiją esant vienokiai teisinei aplinkai, pabaigsime ją esant kitokiai teisinei aplinkai. Prašau tikrai neįžvelgti, kad aš čia to konservatorių kandidato pusėje kaip nors. Visai ne su tuo susiję.
Aš priminsiu kitą precedentą iš kitos srities. „Chevron“ laimėjo skalūnų dujų žvalgybos Lietuvoje konkursą. Po to buvo pakeista teisinė aplinka ir tai sudarė pagrindą „Chevronui“ atsisakyti savo kaip konkurso laimėtojo teisės, nes proceso eigoje keičiama teisinė aplinka. Čia mes darome tą patį, lipame ant to paties grėblio.
Pasekmių aš neprognozuoju, jos gali būti visokios. Tarkime, esant naujai teisinei aplinkai galėjo būti gal kitokie kandidatai. Įrodykite man, kad taip negalėjo būti. Na, nesielkime su teise taip, kaip patogu kam nors politiškai. Tikrai aš manau, kad ateityje, svarstymo stadijoje, mes turime tą argumentą suprasti. Atsiprašau, futbolo taisyklės negali būti keičiamos antrame kėlinyje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Aš manau, kad argumentus išgirdo. Mes komitetą paskyrėme, jis atsižvelgs į jūsų išsakytus motyvus, bet, regis, ir dabar galiojanti įstatymo norma visų pirma akcentuoja komisijos nario patirtį Rinkimų komisijos darbe.
16.19 val.
Lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 11 ir 13 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-837, Transporto lengvatų įstatymo Nr. VIII-1605 1, 2 ir 5 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas Nr. XIIIP-838 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, yra atvykę pranešėjai, todėl galime imtis ankstesnio darbotvarkės klausimo. Lygių galimybių įstatymo daugelio straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-837. Pranešėjas – socialinės apsaugos viceministras E. Bingelis. Ir lydimasis – Transporto lengvatų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas.
E. BINGELIS. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Teikiame Seimui įstatymų projektų Nr. XIIIP-837 ir Nr. XIIIP-838 pakeitimus, kurie eina kartu. Abu pakeitimai yra skirti perkelti direktyvai dėl laisvo darbuotojo judėjimo. Prašome nustatyti, kad įsigaliotų nuo 2017 m. liepos 1 d., ir svarstyti skubos tvarka, nes Europos Komisija pateikė pagrįstą nuomonę dėl minėtos direktyvos neperkėlimo, o ji turėjo būti perkelta praėjusių metų gegužės mėnesį. Į Lygių galimybių įstatymą yra įtraukiama diskriminacija pilietybės pagrindu, o Kelių transporto – kad būtų suteikta teisė Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės šeimos narių piliečiams į transporto lengvatas. Prašome pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia P. Gražulis. Prašom, Petrai.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamas pranešėjau, čia jūs rašote, kad taikote Partnerystės įstatymą. Partnerystės įstatymas, kurį siūlė liberalai, Lietuvoje negalioja, nėra priimtas, dar praeitą savaitę yra atmestas. Ar neprieštaraus mūsų įstatymams, kad iš užsienio atvykę, gyvenantys partnerystėje, čia įgis visas teises?
E. BINGELIS. Šitas įstatymo pakeitimas neturi viršyti Lietuvos įstatymo viršenybės. Kol nėra priimtas Partnerystės įstatymas, poveikio neturės. Kas čia aktualu, tai yra šeimos nariai. Pagal mūsų skaičiavimus, yra apie 180 asmenų, kurie gali papildomai aplikuoti į šitą transporto lengvatą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia M. Mackevičius.
M. MACKEVIČ (LLRA-KŠSF). Teisės departamentas turi gana rimtų pastabų. Ar jūs susipažinote su jomis?
PIRMININKĖ. Prašom atsakyti.
E. BINGELIS. Galite pakartoti? (Balsai salėje) Ar susipažino Teisės departamentas, taip?
PIRMININKĖ. Ne. Ar jūs susipažinote su Teisės departamento išvadomis?
E. BINGELIS. Taip, mes derinome kartu su Teisės departamento išvada ir su Vyriausybe. Šitas siūlymas yra optimizuotas, nes pilietybės sąvoka yra taikoma tiktai Europos Sąjungos ir Europos ekonominėje erdvėje. Buvome susiaurinę, kad nebūtų plačiąja prasme pilietybė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau klausiančių nėra, norinčių išsakyti motyvus taip pat nėra.
Prašau balsuoti, ar galime pritarti teikiamiems įstatymų projektams po pateikimo.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 57, prieš – 3 ir susilaikė 23. Po pateikimo teikiamiems įstatymų projektams yra pritarta. Pagrindinis komitetas – Žmogaus teisių komitetas ir siūloma svarstyti birželio 22 dieną.
Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka. Pritariame, kolegos? Pritariame. (Šurmulys salėje)
Jeigu norite balsuoti, prašau. Kolegos, aš prašau dėmesio! Yra Vyriausybės siūlymas teikiamo įstatymo projektą ir lydimąjį svarstyti ypatingos skubos tvarka. Balsuojame! (Triukšmas salėje) Nėra pritarimo svarstyti ypatingos skubos tvarka.
Už balsavo 27, prieš – 14, susilaikė 55. Kolegos, tada lieka… Siūlykite. Žmogaus teisių komitetas gali pasiūlyti? (Balsai salėje) Paliekame rudens sesijai? Kolegos, sutariame rudens sesijai.
Dėl vedimo tvarkos per šoninį mikrofoną – G. Landsbergis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, ačiū, kad leidote pasisakyti. Aš per prieš tai buvusį balsavimą iš tikrųjų norėjau, kad mano balsas būtų įskaitytas „už“, o ne „susilaikė“. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerai. Protokole bus. (Balsai salėje)
16.26 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. XIII-226 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-872 (pateikimas)
Kolegos, imsimės 2-11a ir 2-11b klausimų – Seimo nutarimo dėl mūsų pavasario sesijos darbų programos papildymo Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-828. Pateikimo stadija. Prašom į tribūną M. Majauską.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, ne pirmą kartą tribūnoje stoviu dėl šio klausimo, gal ir ne paskutinį. Matyt, priklauso nuo visų mūsų sprendimo ir nuo įsiklausymo į žmones, kurie kelia šiuos klausimus.
PIRMININKĖ. Kolega, gal pirma mes vis dėlto priimkime Seimo nutarimą dėl sesijos darbų programos papildymo.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Jums leidus, aš pratęsiu savo kalbą. Suprantu, kad, norėdami įtraukti šį klausimą į pavasario darbų sesiją, mes turėsime priimti sprendimus. Suprantu, kad valdančioji dauguma gali nuspręsti jau ir šioje stadijoje sustabdyti svarstymą, todėl labai kviečiu išklausyti argumentus dar įtraukiant klausimą į pavasario darbų sesiją.
Taigi stoviu čia dar kartą todėl, jog 36 Seimo nariai – ne vienas, ne du, ne trys teikia šį įstatymo projektą. Galbūt tai buvo mūsų klaida, kad teikėme jį kartu su gerbiamu J. Razma, I. Šimonyte. Šį kartą įstatymo projektą teikia ir Lenkų frakcija, frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovai, Mišrios Seimo narių grupės, Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovai ir Konservatorių frakcijos atstovai.
Stoviu čia, nes mes prieš gerą savaitę girdėjome ir Lietuvos Respublikos Prezidentės pranešimą šiuo klausimu, kuriame ji labai aiškiai pasisakė, jog ji mano, kad ši lengvata turėtų būti sugrąžinta ir ji turėtų galioti.
Taip pat vis dažniau išgirstame ir valdančiosios daugumos pasisakymų ir visai neseniai girdėjome valdančiosios daugumos narių ir jų lyderio G. Palucko pasakymą. Jis labai aiškiai pasakė, kad ši PVM lengvata turėtų būti sugrąžinta, taip pat ragino balsuoti dėl jos šiek tiek anksčiau, kai ji dar galioja, kad ji būtų pratęsta, argumentuodamas, jog iš tiesų ši lengvata turi galioti be konkretaus termino nuolatos tam, kad nebūtų laužomos ietys. Šis įstatymo projektas būtent tai ir teikia.
Šiame įstatymo projekte yra labai aiškiai nustatyta, jog tokia lengvata neturėtų termino – ji turėtų galioti visą laiką ir šitas sprendimas būtų priimtas atsižvelgiant į tai, kad gyventojai neturi galimybės atsijungti nuo centrinio šildymo, neturi galimybės kreiptis dėl socialinės pašalpos dėl to, kad galbūt yra truputėlį per turtingi. Šilumos gamyba vis dar yra per brangi, o procedūros kreiptis dėl socialinės pašalpos yra gana sudėtingos.
Taigi aš kviečiu įtraukti šį svarbų klausimą į pavasario darbų programą, priimti sprendimus. Vėliau komitetuose bus galima tobulinti, bus galima atidėti, jeigu kam norėtųsi, šį įsigaliojimą ne nuo rugsėjo mėnesio, o nuo sausio mėnesio. Būtų galima keisti ir tarifą, jeigu būtų nuspręsta, bet aš manau, kad mūsų atsakomybė yra svarstyti šitą klausimą.
Jeigu būtų klausiančių, aš mielai atsakyčiau į klausimus, jeigu ne, aš labai kviečiu pritarti įtraukimui į pavasario darbų sesiją.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega. Visų pirma, kolegos, mes turėtume apsispręsti dėl Seimo nutarimo dėl pavasario sesijos darbų programos papildymo teikiamu projektu. Dabar po pateikimo…
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Yra klausimai.
PIRMININKĖ. …prašau, jūs išsakėte viską, ką norėjote. O klausimai ir atsakymai, jeigu pritarsime, bus toliau. Po pateikimo…
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ar tikrai, gerbiamoji posėdžio pirmininke?
PIRMININKĖ. Dėl darbų programos yra klausimų. Gerai. Klausia S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs praėjusį mėnesį teikėte analogišką įstatymo projektą. Kai Seimas jį atmetė, jūs atsiėmėte jį, nors buvo pasiūlyta jums tobulinti, jūs nenorėjote nieko tobulinti. Prašom pasakyti, kas pasikeitė per tas kelias savaites, išskyrus Prezidentės pranešimą? Bet, kaip žinome, ne Prezidentė atsakinga už viešuosius finansus, o Seimas ir Vyriausybė.
Ar šitas įstatymo projektas, kurį jūs dabar teikiate, nepažeidžia Seimo statuto 139 straipsnio 2 dalies, kadangi, kaip ten minima, jūs greičiau negu per šešis mėnesius teikiate analogišką įstatymo projektą? Ar jūs neįvėlėte į Statuto pažeidimą kelių dešimčių Seimo narių? Sakykite, kas pasikeitė per tą laiką, kodėl jūs dar kartą darote tą patį?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Be jokios abejonės, mano supratimu, labai teisingas klausimas. Mano argumentas yra labai paprastas. Prezidentė nėra eilinis žmogus valstybėje, yra tiesiogiai rinktas žmogus, turintis vieną didžiausių, bene didžiausią pasitikėjimą visuomenės, kuri sako, kad šita lengvata turėtų būti sugrąžinta. Mano supratimu, tai yra svarus argumentas.
Antras argumentas yra valdančiosios daugumos atstovų pasisakymai, jog šita lengvata galbūt turėtų būti įvesta, bet yra diskusijos, kada ji galėtų būti įvesta: ar dabar, ar galbūt šiek tiek vėliau, arba diskusijos dėl to, koks tai galėtų būti dydis. Todėl yra siūlymas šiuo metu pritarti po pateikimo, galbūt kreiptis nuomonės į Vyriausybę, svarstyti galbūt ir su kitais mokesčių pakeitimais. Komitetuose apsvarstyti įsigaliojimo datą, galbūt nustatyti kitą, galbūt šiek tiek vėlesnę, bet pradėti tuos svarstymus, nes, mano supratimu, yra labai svarbu.
Dabar dėl paties klausimo pateikimo. Šio klausimo pateikimą pasirašė 47 Seimo nariai, tai daugiau nei reikalauja – 29, kad dar kartą būtų svarstomas tas pats klausimas per tam tikrą laikotarpį.
PIRMININKĖ. Per šoninį mikrofoną A. Salamakinas. Prašom.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, juk pagal Seimo statutą jūs dabar turėjote tik pristatyti, kad Seimas įtrauktų į darbų programą. Dabar tiek klausiantys, tiek jūs jau diskutuojate apie esmę. Klausimas galėtų būti koks? Kodėl jūs įrašėte į darbų programą? Jūs atsakote. Bet ne esmę. Mes darome dvigubą darbą. Aš norėčiau, kad Seimas balsuotų dėl įtraukimo, o po to jau klausimai. Ačiū.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Posėdžio pirmininke, gal galėčiau atsakyti gerbiamajam kolegai?
PIRMININKĖ. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Aš, mano supratimu, kalbėdamas apie turinį ir atsakau, kodėl šis klausimas turėtų būti įtrauktas į darbotvarkę, kodėl mes jį turėtume svarstyti, nes, nekalbant apie turinį, tik iš pavadinimo, matyt, būtų sunku susidaryti nuomonę. Todėl jeigu yra Seimo narių, norinčių paklausti, kodėl turėtų būti įtraukiama į darbotvarkę, mano pareiga yra atsakyti.
Aš jaučiu jūsų nerimą ir susirūpinimą, kad tai yra nepatogi tema. Aš suprantu jūsų norą pramesti šitą klausimą ir registruoti patiems, bet aš vis dėlto norėčiau dar kartą pakartoti, kad rūpestis mano ir kolegų, kurie registravo, rasti sutarimą. Todėl yra pasiūlymas nustatyti neribotą terminą PVM lengvatai, būtent tokį, kokį jūsų partijos pirmininkas siūlė. Aš labai kviečiu į tai atsižvelgti ir pritarti po pateikimo.
PIRMININKĖ. Kolegos, visi norai teisėti, dėl visų apsispręsime. Kolegos, dar kartą atkreipiu dėmesį, kad jūs visi klausiantys esate registravęsi dėl projekto Nr. XIIIP-872, t. y. dėl sesijos darbų programos papildymo. Būkite malonūs ir klauskite taip, kad liktų ką klausti, kai prieisime prie pagrindinio Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto.
Klausia J. Olekas. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų noriu paklausti, ar nebūtų logiškiau, jeigu mes tartumės taip, kaip buvo iniciatyvos, jūs minėjote, mūsų partijos pirmininko, R. Budbergytės kai kurie pasiūlymai, kad mes susitarę apsispręstume, kada tą klausimą teikti ir priimti. Dabar jūs bandote tam tikra prasme netgi sukelti prieštaringą reakciją, kuri gali sukelti nepritarimą tokiam teikimui, nes vieną kartą, kitą kartą, kaip mes kartais svarstome…
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Juozai, klauskite dėl nutarimo projekto, siūlymo.
J. OLEKAS (LSDPF). Jūs man tiesiog sutrukdėte, aš to ir noriu klausti. Ar verta dabar padaryti bet kokį, o paskui tartis? Ar pirmiausia būtų gerai, kad mes susitartume (nes čia labai jautrus klausimas) ir tada normalia tvarka jį įtrauktume?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Mano supratimu, klausimas yra pakankamai aktualus. Iš tikrųjų jį reikėjo svarstyti prieš kelias savaites, kada ši lengvata dar galiojo ir tikrai buvo aktualu tai daryti. Man tikrai apmaudu, kad mes to nepadarėme. Aš net neabejoju, kad mes ir vėl grįšime prie šio klausimo, jeigu jo nepriimsime, nes jisai liečia šimtus tūkstančių žmonių. Todėl aš, kaip ir minėjau, įsiklausęs ir į Prezidentę, įsiklausęs ir į jūsų partijos pirmininko nuostatas, kad tokia lengvata turėtų būti neterminuota, tuo pagrindu rinkau Seimo narių parašus, taip pat prašiau ir jūsų frakcijos pasirašyti tam, jog šį klausimą galėtume svarstyti ir vėliau galėtume komitetuose apsispręsti, kokia apimtimi jis galėtų ir nuo kada turėtų galioti.
Man atrodo, labai labai svarbu jį priimti ir pradėti šitą diskusiją komitetuose ir frakcijose, o ne lenktyniauti, kuri frakcija pirma užregistruoja ir kuris pasiima daugiau šlovės. Aš čia stovėdamas pripažįstu, jog įsiklausau ir į jūsų partijos pirmininko viziją, kokia tai lengvata turėtų būti, nes jūs esate valdančioji dauguma. Kaip ir minėjau, aš rinkau parašus Seimo narių, sėdinčių čia, opozicijoje, todėl prašau atsižvelgti ir į jų nuomonę.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, Seimo narys gali klausti ne tik dėl klausimo, kuris po to bus įtrauktas, bet ir dėl pateikimo, nes reikia susidaryti nuomonę, ar apskritai balsuoti, kad įstatymas būtų pateikiamas. Manau, tuoj prieisime prie to, kad pradėsime vieni kitiems rašyti klausimus, kokius galima klausti, kokių ne.
Aš dabar noriu iš tiesų paklausti gerbiamojo kolegos, ar nemanote, kad šitas klausimas tapo toks daugiau politinės kovos, o ne esmės? Iš esmės mes dėl biudžeto nieko neprarandame. Labai nedideli pinigai, tačiau vėlgi ar neužvaldė mūsų ambicijos, kad kas pirmas pateiks ir panašiai. Iš tikrųjų manau, kad negalime padaryti tų žmonių kažkokiais žaidimo įrankiais, o paprasčiausiai priiminėti sprendimus ir nekalbėti apie politinius niuansus. Ačiū.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui už klausimą. Iš tiesų šiuo metu Biudžeto ir finansų komitetui pateikta Valstybinės mokesčių inspekcijos ataskaita rodo, jog mes tikrai surenkame reikšmingai daugiau pajamų, negu buvo suplanuota, ir viršplaninės pajamos šiuo metu sudaro apie 83 mln. eurų. Vien valstybės biudžete pridėtinės vertės mokesčio perteklius, didesnis surinkimas irgi yra apie 47 mln., kas yra maždaug tiek, kiek ši lengvata suplanuota. Iš esmės valstybės biudžeto planas dėl to nepasikeistų.
Dabar pasigirsta įvairių klausimų ir pasvarstymų, ar tai neprieštarautų Fiskalinės drausmės įstatymui. Bet Fiskalinės drausmės įstatymas sako, jog reikia mažinti išlaidas arba didinti kitus mokesčius tik tuo atveju, teikiant tokias pataisas, jeigu paskutinių pasibaigusių kalendorinių metų statistinis valdžios sektoriaus balanso rodiklis yra neigiamas. Atkreipsiu dėmesį, kad praeitų metų biudžetas, faktinis biudžetas yra teigiamas. Yra proficitinis ir, matyt, pirmą kartą per Lietuvos istoriją.
Taigi iš tikrųjų drąsiai galime sakyti, kad krizė baigėsi, pajamos yra didesnės, negu planuota, valstybė surenka daugiau pajamų, negu išleidžia, todėl aš manau, kad turime atsigręžti į viduriniąją klasę ir jos tokiais savo sprendimais nenuskriausti.
PIRMININKĖ. Klausia A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega Mykolai Majauskai, aš norėjau paklausti jūsų, kokią asmeninę naudą jūs gausite, jūsų šeima, giminės, artimieji, tėvai, broliai ir seserys, jeigu PVM lengvata bus 9 %, o ne 18 %? Ar jūs deklaravote… Jeigu bus 21 %, o ne 9 %? Ar jūs esate deklaravęs ir ar čia nėra viešųjų ir privačių interesų konfliktas, nes aiškiai matyti piniginė išraiška. Gal galėtumėte pasakyti, ar jūs asmeniškai, ar jūsų šeimos nariai kokią naudą gaus į šeimos biudžetą? Ačiū.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū už klausimą. Kviečiu nespręsti apie kitus pagal savo standartus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Laikas, skirtas klausimams pateikti, baigėsi. Kolegos, apsisprendžiame dėl Seimo nutarimo, ar papildysime sesijos darbų programą. Prašau balsuoti. O, motyvai dar yra, atsiprašau. E. Pupinis nori išsakyti motyvus už.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, apskritai mes turėtume kalbėti apie centralizuotos šilumos skatinimą ir kad daugiau vartotojų jungtųsi prie centralizuotos šilumos. Netgi yra pavyzdžių, kai ir individualūs namai jungiasi, t. y. ekologiškiausias būdas aprūpinti žmones. Tam, kad skatintume, savaime suprantama, reikia kalbėti apie tam tikras lengvatas, kad centralizuoti tinklai būtų efektyvūs. Yra ne vienas pavyzdys, kai buvo neleista išdraskyti tų šilumos tinklų, palikti savivaldybių dispozicijai, veikė gana normaliai, galima kogeneracija ir t. t., ir t. t. Tai iš tikrųjų vien dėl to principo galima pritarti.
Antras dalykas. Vis dėlto daugiausia gyvena nepasiturinčių žmonių, ne taip, kaip gerbiamas A. Skardžius, ne kiekvienas gali turėti savo namą, aprūpinti savo gyvenimą. Bet yra žmonių, kurie gauna vidutines pajamas. Reikia atsižvelgti ir į juos, ne tik į tuos, kurie nepatenkinti dėl PVM lengvatų. Tačiau žmones, kurie gyvena daugiabučiuose, mokytojus, viduriniąją klasę mes ir jūs bandote skatinti. Siūlau pritarti ir svarstyti klausimus.
PIRMININKĖ. Ir motyvai prieš – J. Olekas. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aš dėl įtraukimo. Galvočiau, kad mums iš tikrųjų reikėtų tokiu jautriu klausimu įvairioms frakcijoms imti ir pasitarti. Motyvai dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatos šildymui yra susiję ne tik su centriniu šildymu. Vilniuje nemažai vilniečių šildosi dujomis, kurios taip pat neturi pridėtinės vertės mokesčio lengvatos. Mažesniuose miesteliuose naudoja kietą kurą ir panašius dalykus. Pažiūrėkite, kiek Vilniuje ir aplink Vilnių žmonių gyvena soduose, jie naudoja kitą kuro rūšį, todėl, svarstant šildymo pridėtinės vertės mokesčio lengvatą, mums reikėtų pasižiūrėti plačiau. Mes labai siaurai paėmėme centrinį šildymą, lyg tik ten gyventų mažiau uždirbantys žmonės. Daugybė žmonių šiandien įsikūrę sodų bendrijose ir neturi centrinio šildymo, ir moka didesnį pridėtinės vertės mokestį. Todėl aš kviečiu pirma susitarti bendrai dėl šildymo, po to priimti konkrečius sprendimus.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. Kolegos, apsisprendžiame. Kas pritariate teikiamam nutarimo projektui dėl sesijos darbų programos papildymo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas.
Balsavo 108 Seimo nariai: už – 46, prieš – 35, susilaikė 27. Po pateikimo nepritarta.
Kolegos, dabar spręsime, ką darysime. Grąžinti tobulinti? (Balsai salėje) Nutarimo nėra, ką tobulinsi? (Balsai salėje) Kolegos, pagal mūsų Teisės departamento išaiškinimą vis tiek turėsime baigti procedūrą, ar grąžiname tobulinti, ar atmetame. Prašau balsuoti. Kas už tobulinimą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, – prieš arba susilaikote. Tik prieš, susilaikiusių nebus. Balsuojame dėl tobulinimo arba atmetimo. Kas už tobulinimą, balsuoja už, kas prieš, prašau balsuoti prieš. Alternatyvus balsavimas.
Taigi tobulinimui nėra pritarta, balsavo 39, o prieš – 62. Vadinasi, teikiamas sesijos darbų programos papildymas, teikiamas Seimo nutarimo projektas yra atmestas.
Dėl vedimo tvarkos – J. Razma. Prašau per šoninį mikrofoną.
J. RAZMA (TS-LKDF). Replika po balsavimo. Aš po šio balsavimo tikrai stebiuosi socialdemokratų dviveidyste. Jų lyderis viešai mušasi į krūtinę, kad jie už PVM lengvatos centralizuotai šilumai pratęsimą, bet kai ateina projektas į darbotvarkę, net neleidžiama jo pateikti, neleidžiama papildyti darbų programos. Tai bent jau po šio balsavimo nebevaizduokite, kad jūs esate už PVM lengvatos atnaujinimą. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Per kitą šoninį mikrofoną taip pat nori repliką po balsavimo išsakyti gerbiamas J. Imbrasas. Prašom.
J. IMBRASAS (TTF). Gerbiama Irena, mano abu balsus įrašykite už. Paskutinius abu balsus.
PIRMININKĖ. Bet tai vis tiek nekeis balsavimo rezultatų.
J. IMBRASAS (TTF). Nesvarbu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Šiek tiek gerėja, bet iš esmės nekeičia.
Opozicinės frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ darbotvarkė
16.46 val.
Miškų įstatymo Nr. I-671 4 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-541 (pateikimo tęsinys)
Kolegos, pradėsime opozicinės frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ darbotvarkę.
Miškų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-541. Pranešėjas – P. Gražulis. (Balsai salėje) Kas jį pakeis? Nėra? Negalima abiejų įstatymų projektų, nes ir kitas klausimas taip pat yra P. Gražulio. (Balsai salėje) Lauksime. Ir Konstitucijos 55… Prašom frakcijos ieškoti pranešėjo.
Tada mes grįžtame prie rezervinių klausimų. (Balsai salėje) Atsirado laiku, kol nepaskelbiau. Prašom, Petrai, dėl Miškų įstatymo.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiama pirmininke, aš pristačiau tą įstatymą, liko tik klausimai. Kai pristačiau, taip sušvito dangus, taip skaisčiai sužibėjo šviesos, jos neperdegė, bet kompiuterinė sistema neatlaikė. Matyt, įstatymas yra labai teisingas. O kai tą pačią dieną buvo pristatomas Partnerystės įstatymas, tai ne tik dangus, bet visa salė aptemo. Manau, kad mano įstatymas yra tiesiog kaip iš dangaus, kaip Taboro kalne atsimainymas buvo, nušvito šviesa. Aš manau, jau kas kas, bet krikščionys demokratai palaikys, nes ženklas buvo duotas iš dangaus. Dabar liko klausimai man.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pateikimą. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Anušauskas. Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Norėčiau paklausti. Kadangi dabar yra 43 žmonės, kurie valdo, sakysime, savininkai, kurie valdo per 500 hektarų miško, ir vis dėlto dar yra 250 tūkst. kitų privačių savininkų, su kuriais šis įstatymas nesusijęs. Tai gal įstatyme tiesiog pavardėmis juos išvardinkime, kam negalima turėti miško daugiau, ir tiek? Aš norėčiau išgirsti argumentus, nes skaičius labai nedidelis. Miškų plotas irgi ne itin didelis. Bent jau tokie kelių mėnesių senumo duomenys.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiami Seimo nariai, galbūt, kai pristačiau tą įstatymo projektą, jūs nesiklausėte. Aš rėmiausi mūsų istorine patirtimi, kad Lietuvos laikais, kai Lietuva atgavo nepriklausomybę po 125 metų okupacijos, žemė buvo išdalinta bežemiams ir miškai buvo išdalinti, tačiau miško tuo metu negalėjo įsigyti daugiau kaip 25 hektarus. Ir šiandien Konstitucijos 47 straipsnyje sakoma, kad miškas išimtinai yra valstybės nuosavybė ir turtas. Dabar mes iš esmės visiškai neribojame jo įsigijimo. Nors to nėra parašyta apie žemę, kad žemė išimtinai yra valstybės nuosavybė, bet nuo pat atkūrimo pradžios žemės kiekis yra ribojamas, jos įsigijimas. Anksčiau juridiniams ir fiziniams asmenims kiekis buvo skirtingas, dabar įstatyme yra suvienodintas.
Taip pat aš noriu pasakyti, kuo aš rėmiausi. Kodėl 500 hektarų? Kadangi yra žemės dar didesnis plotas negu miško ir kadangi Konstitucijoje įrašyta, kad išimtinai valstybės turtas, rėmiausi sulygindamas su tuo skaičiumi, kiek galima įsigyti žemės.
Kodėl aš dabar tai pasiūliau, noriu pasakyti. Per pastaruosius dvejus metus viena įmonė, tai yra „Ikea“, įsigijo daugiau kaip 100 tūkst. hektarų miško Lietuvoje. Tai iš tikro pavojus mūsų valstybei. Negali viena stambi įmonė, verslo grupė supirkti visų Lietuvos miškų.
Antras dalykas. Jeigu mes pažiūrėsime ir grįšime į istoriją, Lietuvos laikais pirmiausia, jeigu savininkas parduoda mišką, turėdavo parduoti valstybei. Tik tada, jeigu valstybė nepirkdavo, tik tada galėdavo įsigyti privatininkas. Šiandien mes nedarome absoliučiai jokių ribojimų ir greitai apskritai visas miškas gali atsidurti kelių įmonių rankose.
Dabar dėl įstatymo galiojimo atgaline data. Aš manau, kad jis neturėtų galioti atgaline data, kad tik nuo priėmimo dienos. Tuo metu jis galėtų… Vienu žodžiu, jau būtų ribojama, kai priimtas įstatymas, nuo tos dienos, dėl didesnio kiekio kaip 500 galėtų įsigyti, o tai, ką įsigijo, jis įsigijo teisiškai.
PIRMININKĖ. Klausia E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Gražuli, pristatydamas, pateikdamas klausimą jūs čia prišnekėjote apie dangaus ženklus, pateikėte savo samprotavimus apie tikėjimo dogmas, prietarus, paleidote kažkokį mišinį apie Partnerystės įstatymą, bet paties savo projekto nieko nepristatėte. Bet vis tiek bandau užvesti jus ant kelio. Yra Teisės departamento išvada, kad tai nesuderinama su Lietuvos Respublikos Konstitucija. Nesuderinama ir su Europos Sąjungos galiojimo sutartimi. Aš suprantu, jums Europos Sąjunga nerūpi. Kaip jūs komentuosite tą nesutikimą su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsniu?
P. GRAŽULIS (TTF). Žinote, tai yra Teisės departamento išvada. Pagrindinis komitetas ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas gali pasakyti savo nuomonę. Tai nėra galutinis variantas Teisės departamento išvada. Man būtų labai keista, jeigu šita nuostata prieštarautų Konstitucijai. Tikrai neprieštarauja. Daugelyje Europos Sąjungos šalių miško įsigijimas yra ribojamas. Taigi aš todėl ir užregistravau šitą įstatymo pataisą.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis. Prašom, kolega.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš irgi apie šviesas. Gerbiamas kolega, kai šventieji kalba, tai šviesos atsiranda, kai jūs nueinate, šviesos paprastai užgęsta. Iš tiesų kažkas ne taip su tuo šventumu.
Klausimas dėl tų miškų. Iš tikrųjų turbūt jūs žinote, kad jau yra stambių miškų valdytojų, ir čia jūsų teikiamą įstatymą gali įvairiai traktuoti. Viena. Tai, kad kiti neįsigytų daugiau žemės, t. y. miškų, kurie sumanytų plėtoti tokį verslą. Taip jūs atstovautumėte tiems didiesiems miškininkams. Pasakykite, kur čia problema, nes tas įstatymas galėjo atsirasti anksčiau? Jis anksčiau neatsirado. Jūs buvote Seimo narys. O šiuo metu jūs norite kažkam uždaryti duris.
P. GRAŽULIS (TTF). Jeigu jūs užregistruotumėte įstatymo pataisas, kad tie, kurie yra įsigiję daugiau kaip 500 hektarų žemės, miško, ir siūlytumėte jį suvalstybinti, aš tam pritarčiau.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Klausiančių daugiau nėra, bet yra motyvai už ir prieš. Motyvus už nori išsakyti R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, nepaisant kontroversijų pateikiant šitą įstatymo projektą, bet iš tikrųjų jis vertas dėmesio ir apsisprendimo, nes žemę mes ribojame, mes esame daug pridarę ribojimų, o miškai ne mažesnis turtas. Priedo dar sunkiau atkuriamas, jeigu blogiau eksploatuojamas, iškertamas ir panašiai negu kad žemė, net ir pakeitus žemės paskirtį, supirkimas. Todėl turėtume pažiūrėti, ar tikrai galima vienose rankose sukoncentruoti visus miškus ir paskui atitinkamai daryti ir įtaką rinkai, kirtimams ir visa kita. Iš tikrųjų, man atrodo, šitas klausimas tikrai svarstytinas, kokia ta riba turėtų būti. Kokie apribojimai, čia kitas klausimas, bet iš principo ribojimas būtų logiškas, net tokį panašų apribojimą taikome ir dėl žemės. Ant tos žemės auga konkretūs miškai ir dar turi specifinę ilgalaikę paskirtį mūsų vaikams, anūkams ir panašiai. Todėl čia klausimas tikrai svarstytinas. Manau, kad po pateikimo tikrai galima pritarti. Kaip paskui Aplinkos apsaugos komitetas ir Vyriausybė apsispręs, čia jų reikalas ir protingumo kriterijų reikalas. Aišku, kad gal viena ar kita hektarų riba yra diskutuotina, bet tai paskui bus galima sutvarkyti.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, norėčiau jus pakviesti nepritarti šitam įstatymo projektui dėl vienos gal visai netikėtos priežasties. Mes dažnai kalbame apie valstybės saugumą ir dažnai tiktai galvojame apie krašto apsaugą ir gynybą ar diplomatiją, bet užsienio investicijos Lietuvoje taip pat yra mūsų užsienio politikos ir krašto gynybos dalis, nes ar tai būtų skandinavų pensijų fondai, ar tai būtų didesnės korporacijos, kurios investuoja į ilgalaikį turtą (o šiuo atveju miškų branda ateina apie 70 metų vidutinio medžio), tai įdėti jų pensininkų pinigus į Lietuvą ir užtikrinti Lietuvos valstybės stabilumą atsiranda suinteresuotos pačios tų valstybių vyriausybės. Taigi reikia žiūrėti į investicijas, į miškus taip pat kaip ir į geopolitinį garantą, kad investuotojai, atėję iš užsienio, investavę į Lietuvą, tikrai, kaip ir į bankus, susirūpins mūsų geopolitiniu saugumu, nes investicijos, kurios yra investuotos, yra ne penkeriems metams, o 70 metų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Kolegos, apsisprendžiame dėl teikiamo įstatymo projekto, ar pritariame po pateikimo. Balsuojame.
Balsavo 90: už – 42, prieš – 18 ir susilaikė 30. Po pateikimo nėra pritarta teikiamam įstatymo projektui.
Kolegos, turime nuspręsti, ką toliau darome: ar grąžiname tobulinti, ar jį atmetame? (Balsai salėje) Kas už tai, kad tobulintume, balsuojate už, kas už atmetimą, balsuojate prieš.
Taigi, Petrai, reikės dar vargti – Seimas siūlo tobulinti.
16.57 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. XIII-14 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-864(2) (priėmimas)
Kolegos, turime vieną tokį… (Balsai salėje) Prašau dėmesio! Kolegos, mes šiandien priėmėme Seimo nutarimą „Dėl Seimo komitetų sudėties pakeitimo“, bet tarp dviejų frakcijų – valstiečių ir konservatorių įvyko susitarimas dėl Europos reikalų komiteto ir siūloma, kad iš Europos reikalų komiteto J. Varžgalys, Liberalų frakcijos atstovas… (Balsai salėje) Valstiečių? Atsiprašau. (Balsai salėje) Keičia E. Zingeris. Įrašomas E. Zingeris. Daugiau pakeitimų nėra. Ar sutiktume? Tada turime balsuoti dėl viso iš naujo, kad būtų tvarkingas priėmimas.
E. Gentvilas. Prašom per šoninį mikrofoną.
E. GENTVILAS (LSF). Aš tikrai prašau nesielgti su teisės dokumentais šitaip. Galima su tuo sutikti kitame posėdyje – ketvirtadienį. Žiūrėkite, tą pačią dieną priimti du nutarimai. Kuris pirmesnis, kuris pirmas, kuris paskutinis? Valandos tai nerašomos. Padarykime pakeitimą ketvirtadienį, nes priešingu atveju tą pačią dieną – du priimti nutarimai. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Jis dar nėra pasirašytas. Mes tada atšaukiame. Jeigu bendru sutarimu balsuosime dabar taip, kaip paskirta…
E. GENTVILAS (LSF). Iš klausos! Ponia, tai reiškia, tikrai reikia atšaukti aną. Aš sutikčiau, bet nuo kada mes priimame nutarimus iš klausos? Protokolinis nutarimas.
PIRMININKĖ. Yra buvę tokių precedentų, gerbiamas kolega.
E. GENTVILAS (LSF). Sausio 13-osios naktį yra buvę…
PIRMININKĖ. Manau, kad jūsų klausa nėra sutrikusi ir nė vieno iš čia dalyvaujančio, ir puikiai skiriame E. Zingerį nuo J. Varžgalio. (Triukšmas salėje) Kolegos, balsuojame dėl… (Šurmulys salėje) Balsuojame. Balsavimas pradėtas.
Šio nutarimo priėmimas
Kolegos, balsavo 86 Seimo nariai: už – 78, prieš – 2, susilaikė 6. Nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. XIII-14 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ yra priimtas. (Gongas)
Kolegos E. Gentvilo pasiūlymas, perspėjimas yra rimtas. Tikrai reikėtų vengti tokių precedentų. Rimčiau žiūrėkime į personalinės sudėties tvirtinimą.
17.01 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-662 (pateikimas)
Grįžtame prie darbotvarkės – Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-662. Pranešėjas – P. Gražulis. Prašome.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiami Seimo nariai, čia tokia techninė pastaba, kadangi vyksta vietos sueigos, yra įstatyme apibrėžta, jeigu vietos sueigoje gyventojų yra iki 500, galima apklausos metu, galima sueigą organizuoti ir galima apklausti internetu. Tačiau ta pati nuostata galioja, kai daugiau kaip 500, jeigu sueigoje, bet faktiškai fiziškai nėra galimybės susirinkti žmonėms, jie dažnai neturi nei patalpų, todėl ateina trys, penki, išsirenka seniūnaitį, išsprendžia kitus klausimus. Todėl aš ir siūlau: jeigu gyvenvietėje yra daugiau kaip 500 gyventojų, reikėtų taikyti kitus būdus, netaikyti apklausos būdo… taikyti apklausos būdą, internetinę apklausą, o netaikyti sueigos, nes faktiškai išeina tikrai tokie visiškai fiktyvūs susirinkimai. Jeigu žmonės gaus pranešimus raštu ir jie nedalyvaus, bet tikrai bus gavę, tikrai bus atsakę, kas neatsakys, tas jau bus neatsakęs. Aš manau, būtų daug demokratiškiau ir daug labiau bendruomenė įsijungtų į seniūnaičių rinkimus ir kitų problemų sprendimą, todėl prašau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti V. Kamblevičius. Prašom, kolega.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, jūs rašote iki 500, o minimalus skaičius koks gali būti?
P. GRAŽULIS (TTF). Tai gali būti… Tai yra įstatyme šiuo metu įrašytas skaičius 500, šiuo metu galioja įstatyme, bet iki 500, aš manau, tikrai logiška, jeigu tiek yra bendruomenėje narių, kad galima daryti ir sueigą. Bet jeigu virš 500, tai tikrai reikėtų rinktis kitus būdus renkant seniūnaitį, sprendžiant kitas aktualias problemas, kad ta informacija pasiektų visus gyventojus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvų už sakyti nenori niekas. Kolegos, balsuojame, ar pritariame teikiamam įstatymo projektui po pateikimo.
Yra pritarta vieno balso persvara. Už balsavo 45, prieš – 6, susilaikė 38. Tai yra nepritarta, ne, vis dėlto pritarta.
Prašom, per šoninį mikrofoną – G. Landsbergis. (Balsai salėje) Galime pabandyti. Yra prašymas perbalsuoti, kadangi tik vieno balso persvara. Prašom, kartojame balsavimą. Kas pritariate, balsuojate už, kas ne – prieš arba turite kitą nuomonę, susilaikote.
Pakartotinas balsavimas. Balsavo 87: už – 42, prieš – 11, susilaikė 34. Po pateikimo nepritarta. Tada reikia spręsti, ką darysime su šiuo įstatymo projektu – ar grąžinsime jį tobulinti, ar atmesime.
Prašau balsuoti. Kas už tobulinimą, balsuojate už, kas už atmetimą, balsuojate prieš. Balsavimas pradėtas.
Seimas apsisprendė, jog įstatymo projektas bus tobulinamas.
17.06 val.
Konstitucijos 55 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-301 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Konstitucijos 55 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-301. Pranešėjas – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiami Seimo nariai, aš manau, čia buvo visokių iniciatyvų dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo, buvo ir 100, ir 101, ir gal 120. Aš manyčiau, tai būtų logiškiausia ir Seimas būtų daug atsakingesnis, jeigu liktų tik vienmandatės apygardos, o vienmandačių apygardų yra 71. Tada būtų visuomenė aktyvesnė, aktyviau dalyvautų sprendžiant svarbius visuomenės klausimus. Tai įsirašę buvome ir mes į programą, ir kitos partijos. Konstitucijos komisija galėtų pasvarstyti ir šitą variantą. Seimas būtų daug arčiau tautos, kada neliktų sąrašų, o būtų tik vienmandatėse išrinkti Seimo nariai. Todėl prašau pritarti šios Konstitucijos pataisos pateikimui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju. Išties įspūdingas skaičius Seimo narių, kurie kartu su jumis teikia šitą projektą, atrodo, 37. Atrodo, mes nusiteikę Konstituciją rimtai keisti.
Noriu jūsų paklausti, kaip apsisprendėte palikti 71 Seimo narį, kodėl ne 37, pavyzdžiui, kurie ir teikia šį projektą? Kaip vertinate tą faktą, kad po šios Konstitucijos reformos jūsų frakcijoje liktų veikiausiai tik trys žmonės, tarp kurių taip pat nebūtų ir jūsų?
P. GRAŽULIS (TTF). Liktų tiktai 71 Seimo narys, būtų dvigubai mažiau. Kodėl apsisprendžiau dėl 71? Nes šiuo metu yra 71 rinkiminė apygarda. Kai žmonės ateina į priėmimą, dažnai kalba, kad daug kokybiškiau Seimas dirbtų, daug labiau atsižvelgtų į žmonių nuomonę, jeigu visi Seimo nariai būtų vienmandatininkai. Kaip matote, aš nesilaikau šitos kėdės, man svarbiau, negu jums, žmonių nuomonė.
PIRMININKĖ. Klausia A. Anušauskas. Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Mano klausimas šiek tiek kitas. Aš suprantu, kad kalbėti apie efektyvų parlamento darbą, parlamentinę kontrolę yra beviltiška ir beprasmiška. Bet Estijoje vienas parlamentaras – 9 tūkst. 500 rinkėjų, Latvijoje – 14 tūkst. rinkėjų, jūs siūlote padaryti iki 38 tūkst. rinkėjų. Ir kalbate apie priartinimą prie rinkėjų. Tris kartus aplenkiate Estiją į neigiamą pusę ir kalbate. Visiškai priešingus dalykus sukels jūsų įstatymo projektas.
Ar galima orientuotis į tokį skaičių? Pavyzdžiui, jeigu orientuosimės į Rusiją, tai pagal ją pas mus turėtų likti 10 parlamentarų, jeigu į Lenkiją – 30.
P. GRAŽULIS (TTF). O jeigu į Ameriką?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Būtent negalime orientuotis į didžiąsias valstybes, turime orientuotis į tas valstybes, kurios yra bent jau pagal dydį mums artimos.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš manau, visiškai nesvarbus yra dydis – tiek Jungtinėse Amerikos Valstijose, tiek Rusijoje, tiek Lenkijoje vis dėlto sugeba atstovauti ir mažesnis kiekis didesniam skaičiui žmonių, bet esmė ta, kad tu, vienmandatėje išrinktas tiesiogiai žmonių, būsi atsakingesnis balsuodamas čia, Seime. Tai yra faktas. Aš manau, kad tikrai žmonės pritartų tokiai Konstitucijos pataisai, jeigu būtų surengtas referendumas. Galite pasitikrinti, gal pas jus žmonės neina, gal su jumis žmonės apie tai nekalba, bet man labai dažnai apie tai kalba. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamasis Petrai, norėjau paklausti, jūs savo projekte akcentuojate, kad liktų tik vienmandatėse išrinkti parlamentarai. Demokratija yra daugumos valios primetimas mažumoms, per daugiamandatinius sąrašus dažnai išeina žmonės, kurie domisi ir atstovauja tikrai valstybei reikalingoms temoms, pavyzdžiui, mažumų teisėms, užsienio politikai, makroekonomikai, krašto apsaugai, kultūros politikai. Ar galėtumėte paaiškinti, kaip vienmandatėje išrinktas politikas, kuris bus atsakingas tik savo dažnai smulkmeniškam vienmandatės interesui, galės atstovauti Lietuvos užsienio politikai, kaip koks gerbiamasis E. Zingeris, ar kaip kiti atstovai, dalyvaujantys formuojant krašto apsaugos politiką? Kaip jūs suprantate vienmandatėje išrinkto Seimo nario atstovavimą tokioms makrotemoms, kurios ne visada vienmandatėse išrinktam asmeniui ar rinkėjui būtų suprantamos? Dėkui.
P. GRAŽULIS (TTF). Labai teisingai jūs kalbate. Aš manau, kad jeigu būtų renkami tiesiogiai Seimo nariai, tai tų, kurie siūlo partnerystės įstatymus, kurie bando įteisinti seksualines mažumas ir paversti tai gėriu, tikrai sėdėtų Seime mažiau.
PIRMININKĖ. Klausia I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Kadangi turėjau malonumą stebėti, kaip kolega Petras rinko parašus dėl šito savo pasiūlymo, tai kažkodėl rimtai man klausti nelabai išeina. Bet jis pats čia kalbėdamas pasakė, kad jam labai rūpi žmonių nuomonė. Gal reikėjo pateikti pasiūlymą sumažinti Seimo narių skaičių iki vieno, manau, kad žmonių nuomonė… jums būtų dar labiau plojusi.
P. GRAŽULIS (TTF). Žinote, kartais kyla mintis, jeigu būtų vienas Seimo narys ir P. Gražulis, tvarkos būtų daugiau. (Juokas salėje) Ir teisingumo būtų daugiau.
PIRMININKĖ. Klausia R. J. Dagys.
P. GRAŽULIS (TTF). Tokia pagunda buvo.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aišku. Gerbiamasis Petrai, man tai gaila, kad jūs taip savimi nusivylėte ir dabar norite atsisakyti savo mandato, nes jūs dabar neišrinktas vienmandatėje apygardoje. Siūlyčiau nepulti į tokią depresiją, bet mano klausimas būtų susijęs grynai su Seimo darbo funkcionavimu. Žinome, kad minimaliai bent septyni žmonės komitete turi būti, tai 71 Seimo narys. Tai kurių komitetų jūs siūlytumėte Seime atsisakyti, nes tai automatiškai susiję su komitetų darbu?
P. GRAŽULIS (TTF). Aš manau, kad tikrai komitetai nėra problema. Galima būtų juos mažinti. Šiandien nevardinsiu, kurių komitetų, ir komisijų, man atrodo, yra per daug šiandien prikurta. Ne čia esmė. Esmė – Seimo nario atsakomybė rinkėjui. Daugelyje Europos Sąjungos šalių tikrai nėra mišrios sistemos. Toje pačioje Anglijoje yra renkami tik vienmandatėje rinkimų apygardoje Seimo nariai ir, man atrodo, užtai ten tokia tvirta demokratija.
PIRMININKĖ. Paskutinis klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Petrai, aš mėgstu humorą ir pats dažnai priskaldau daug visokiausių bajerių, bet jūs čia irgi tokį humorą iš Konstitucijos norite padaryti, tuo būdu išsišaipyti iš visų kitų tokių pačių, panašių siūlymų – 101, 121. Tada juokinga.
P. GRAŽULIS (TTF). Jums juokinga, man ne, man rimta. Konservatoriams dažnai būna, kas tautai nejuokinga, jiems juokinga.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pateikimas yra baigtas. Yra norinčių išsakyti motyvus. Už, palaikyti teikimą nori N. Puteikis. Prašau.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Aš noriu atsikirsti į vieną argumentą, kurį dažniausiai naudoja šitos iniciatyvos priešininkai. Tas argumentas skamba labai paradoksaliai kaip europinei valstybei – neva tai, jei sumažinsime Seimo narių skaičių, tai juos bus lengviau papirkti. Tęsiant tokią logiką, valstybės tarnautojų skaičių reikia tris kartus išauginti – korupcija sumažės, nes reikės ne vieno parašo, o trijų, reikės brangiau susimokėti.
Iš kitos pusės, kokios čia mūsų nuotaikos? Jeigu griežtiname alkoholio reklamos ir vartojimo reikalavimus, tai tie priešininkai sako, kad korumpuota policija nesugebės sugaudyti pilstuko gamintojų, o blogi muitininkai paliks skylėtą sieną. Bet mes, kolegos, labai aiškiai matome, kad korupcija mažėja ir vidaus reikalų sistemoje, ir tarp muitininkų, ir tarnybos daug geriau dirba, ir parlamentas šis, galiu pats asmeniškai paliudyti, šitas parlamentas tikrai mažiausiai korumpuotas iš visų, kurie buvo po 1990 metų, išskyrus Aukščiausiąją Tarybą. Taigi argumentas, kuris yra naudojamas, kad neva bus didesnė korupcija, yra oksimoronas, todėl aš norėjau būtent tik dėl šito argumento pasisakyti, o šiaip palaikau šitą pasiūlymą ir raginu visus balsuoti už.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – A. Armonaitė. Prašau.
A. ARMONAITĖ (LSF). Aš, tiesą sakant, iki šiol ir nesupratau, ar tai buvo rimtas siūlymas, ar tai buvo juokas. Jeigu tai buvo rimtas siūlymas, tai labai neramu. Jeigu tai buvo juokas, tai visai nejuokinga. Aš siūlyčiau Konstitucijos nedaryti mūsų eksperimentų objektu ir parlamento nedaryti cirku. Prieš.
PIRMININKĖ. Argumentai išsakyti. Kolegos, balsuodami apsispręsime, ar pritariame šiam Konstitucijos 55 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui.
Deja, palaikančių tik 19, prieš – 51, susilaikė 19. Po pateikimo nepritarta.
Vis tiek neišvengiamai, kolegos, turime nuspręsti, ar grąžiname tobulinti, ar atmetame? Kas už tobulinimą, balsuojate už, kas už atmetimą, balsuojate prieš. Balsavimas pradėtas.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 34, prieš – 55. Projektas yra atmestas.
Dėl vedimo tvarkos per šoninį mikrofoną – A. Salamakinas. Prašom.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ne, pirmininke, aš noriu replikos po balsavimo. Kažko nesupratau – teikėjų pasirašė daugiau, nei balsavo. Ar kažkas su sveiku protu, ar kas?.. Bet reikia tik pasidžiaugti tuo.
PIRMININKĖ. Vadinasi, pavasario saulė neperkaitino.
Kolegos, liko dar trys rezerviniai, nelabai sudėtingi klausimai, ir manau, kad sėkmingai baigsime darbotvarkę.
17.19 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 276 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-603 (pateikimas)
Administracinių nusižengimų kodekso 276 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-603. Pranešėjas – K. Bacvinka. Prašome į tribūną.
K. BACVINKA (LVŽSF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, Seimo nariai, atsakingų institucijų, specialistų dėmesys buvo atkreiptas į tai, kad už Europos Sąjungos ir šalies biudžetų lėšas buvusiose žemės ūkio naudmenose įveisti miškai yra neregistruojami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto ir Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre per atitinkamus terminus. Todėl negalima taikyti atsakomybės dėl miškų sunaikinimo, nepriežiūros, apsaugos ir jo atkūrimo. Nuo 2005 metų iki 2016 metų, panaudojus Europos Sąjungos ir šalies biudžeto lėšas, privačioje žemėje įveista 28,5 tūkst. hektarų naujų miškų. Į Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastrą įrašyta tik 1 % įveistų miškų. Už šios žemės apželdinimą mišku sumokėtos didelės kompensacijos, tačiau neužtikrinama įveistų miškų apsauga nuo neteisėto iškirtimo, neįgyvendinami Lietuvos kaimo plėtros priemonėse numatyti ilgalaikiai šalies miškingumo didinimo tikslai, susiję su aplinkos apsauga, medienos apdirbimo pramone, socialiniais žmonių poreikiais, užimtumu ir rekreacija.
Siekdami užtikrinti priežiūrą ir apsaugą bei užkirsti kelią piktnaudžiavimui dėl išmokų, siūlome nustatyti administracinę atsakomybę už miško įveisimo ne miško žemėje reikalavimų pažeidimus. Prašau palaikyti šį aiškų ir reikalingą projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori klausti trys Seimo nariai. Pirmasis klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tiesų įrašymo į Miškų registrą yra bendra tvarka. Aišku, ten susiję su metais. Bet kodėl jūs manote, kad gali būti iškirstas miškas, nes iš esmės tos išmokos ir toliau yra mokamos, ir tam tikri įsipareigojimai yra. Ar tikrai jūs įsitikinę, kad jokie teisės aktai nereglamentuoja to, kad iškirstas miškas, kuris buvo pasodintas iš Europos Sąjungos paramos, neturi būti liečiamas ir už tai gali būti taikomos tam tikros sankcijos? Ačiū.
K. BACVINKA (LVŽSF). Taip, pagal Miškų įstatymą kadastre turi būti užregistruota per vienerius metus, Nekilnojamojo turto registre – per trejus metus. Kol nėra užregistruota, tai nėra žemės pakeitimas, bet vis tiek laikoma žemės ūkio naudmena, o ten rankos laisvos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, jūs sakote, kad šių reikalavimų kontrolę turėtų vykdyti Valstybinė miškų tarnyba. Dabar numatoma miškų reforma, gal neliks tos tarnybos, gal palaukime, neskubėkime?
K. BACVINKA (LVŽSF). Bet įveisti miškai žemės ūkio naudmenų iki šios dienos kabo kaip ir žemės ūkio naudmena, o ne miškas. Manau, tai neturės įtakos.
PIRMININKĖ. Ir baigia klausimus R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, aš suprantu, kad yra rūpestis dėl lėšų, kurios panaudotos įveisiant miškus, panaudotų išmokų ir t. t. Tada turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl lėšų panaudojimo, sankcijų ir t. t., neįgyvendinimo ir panašiai. Bet dabar, kai jūs kalbate apie konstatavimą, kad tai yra miškas, tai po penkerių šešerių metų dar ten iki miško gana toli, neturėtų būti automatiškai siejama. Jis galėjo neužaugti, dar kas nors. Visokių dalykų galėjo būti, to miško ten gali neatsirasti. Ar nemanytumėte, kad čia reikėtų kitokiu būdu spręsti, kad lėšų panaudojimas ne pagal paskirtį, paskui kažkoks padarymas, visiškai su jumis sutinku, šimtu procentų. Bet šiuo atveju konstatuoti, kad yra miškas, nors ten de facto miško nėra, vien dėl to, kad kas nors pasinaudojo programa, bet niekas neužaugo, šiek tiek kertasi su logika.
K. BACVINKA (LVŽSF). Nesutikčiau, nes jeigu yra įveistas miškas, projektuojant turi būti numatyta ir pagal žemės naudmeną, kokia medžių rūšis ir panašiai. Kada yra įregistruota Registrų centre arba Miškų kadastre, tada jau atsiranda prievolė prižiūrėti ir auginti tą mišką. Sakykime, žuvimo atveju jį atkurti, tai jau yra prievolė, taip atsiranda.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Yra norinčių išsakyti motyvus už ir prieš. Pirmasis kalba E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū gerbiamajam Kęstučiui už pateiktą projektą. Pats esu apsodinęs 15 hektarų žemės mišku ir suprantu, kokie galimi pavojai, norint piktnaudžiauti, arba kokių pagundų galėtų atsirasti, norint piktavališkai elgtis. Kolegos K. Bacvinkos pateikta pataisa, man atrodo, labai racionali, ji atima galimybę piktavališkai elgtis, apsodinus žemę, ne žemės ūkio paskirties žemę, mišku. Šitie dalykai, atrodo, yra reglamentuojami.
Kitas dalykas, baudos dydis, kadangi vėl viskas nueina į baudimą. Galbūt būtų galima keisti tvarką ir to pakaktų. Kadangi tos tvarkos nustatytos Vyriausybės sprendimu arba ministro įsakymo lygmeniu, tai Seimo nariai nelabai gali turėti įtakos. Čia kaip Seimo nario iniciatyva, manau, eina per Administracinių nusižengimų kodeksą, ir tai yra vienintelis būdas Seimo nariui prisidėti prie teisinio reglamentavimo. Manau, kad tikrai sveikintinas dalykas, aš pritariu ir agituoju kolegas balsuoti už.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, man atrodo, mums tikrai laikas eiti atostogauti, pažiūrėti, kaip atrodo miškas, kaip auga augalai ir panašiai. Dabar mes norime per Administracinių nusižengimų kodeksą konstatuoti tokį kaip iliuzionistinį pokštą. Jeigu kažkas kažkuo pasinaudojo ir miškas neužaugo, vis tiek per Administracinių nusižengimų kodeksą fiksuoti, kad tai yra miškas, nors ten miško nėra. Tikėkite manimi, kad ten miškas, nors nė vieno medžio nėra, neužaugo. Neužaugimo priežasčių gali būti įvairių, ne tik piktavališkų, bet ir natūralių. Tokia yra gamta, gamtoje visko nutinka, visko būna. Problema yra aiški, kad reikia tvarkyti piktnaudžiavimą, bet ne tokiu būdu. Kolegos, siūlau susilaikyti, kolegoms patobulinti įstatymo projektą ir neužsiimti iliuzionistiniais pokštais čia.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, apsisprendžiame, ar pritarsime po pateikimo Administracinių nusižengimų kodekso dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektui.
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 56, prieš – 1, susilaikė 19. Po pateikimo įstatymo projektui yra pritarta. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Siūloma svarstyti Seimo rudens sesijoje.
Prašom. Per šoninį mikrofoną – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mūsų balsavimas man priminė dar mano studijų laikus, kai buvo studentų kiemo teatras ir jie labai tingėdavo paišyti dekoracijas. Tai kad palengvintų šitą savo darbą, jie paimdavo plakatą ir užrašydavo – čia medis.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Per šoninį mikrofoną – Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, tas klausimas, Seimo nariams kilo daug diskusijų dėl Miškų įstatymo, kertasi ar nesikerta. Išties norėtume, kad papildomas komitetas būtų ir Aplinkos apsaugos komitetas.
PIRMININKĖ. Koks?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Kad būtų Aplinkos apsaugos komitetas.
PIRMININKĖ. Jūs pageidaujate, kad ne Kaimo reikalų komitetas? Bet Kaimo reikalų komitetas taip pat nesipriešina. Galime papildomą.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip, papildomą.
PIRMININKĖ. Gerai. Kolegos, sutinkame, kad dar vienas papildomas – Aplinkos apsaugos komitetas.
17.29 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos mokslo tarybos nuostatų patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-710(2) (pateikimas)
Imsimės klausimo – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos mokslo tarybos nuostatų patvirtinimo“ projekto Nr. XIIIP-710(2). Pranešėjas – E. Jovaiša. Prašom į tribūną.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, teikiamas projektas yra Lietuvos mokslo tarybos nuostatai. Tai yra jau antrasis variantas, kadangi svarstymo metu komitete buvo atsižvelgta į daug pastabų, buvo bendrauta su Teisės departamentu, bendrauta su suinteresuota mokslo bendruomene, su Lietuvos mokslo tarybos nariais. Jisai visokeriopai apsvarstytas, o dingstis šitiems naujiems nuostatams atsirasti yra žinomas naujasis Mokslo ir studijų įstatymas, kuris priimtas praeitų metų birželio mėnesį.
Kaip ir Lietuvos mokslų akademijos atžvilgiu, taip ir šiuo atžvilgiu yra prisitaikymas, prisiderinimas prie naujų Mokslo ir studijų įstatymo nuostatų.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūsų niekas klausti nenori. Kolegos, ar bendru sutarimu galime pritarti? Pritariame.
Pagrindinis komitetas bus Švietimo ir mokslo komitetas. Siūloma svarstyti birželio 22 dieną. Dėkoju.
17.30 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Energetikos komisijos nuostatų patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-755 (pateikimas)
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Energetikos komisijos nuostatų patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-755. Pranešėjas – komisijos pirmininkas V. Poderys. Prašom į tribūną.
V. PODERYS (LVŽSF). Pirmininke, gerbiami kolegos, Energetikos komisija – turbūt vienintelė komisija, kuri dirba iki šiol be nuostatų, todėl parengėme nuostatus ir teikiame jums tvirtinti.
Pagrindiniai dalykai yra klimato kaita ir energetika, tai būtų pagrindinis tikslas, kuo užsiimtų ši komisija.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausiančiųjų taip pat nėra. Kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti? Pritariame.
Kaip pagrindinis komitetas siūlomas Ekonomikos komitetas. Svarstysime birželio 22 dieną. Pritariame.
17.32 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-35 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos sudarymo“ pakeitimo “ projektas Nr. XIIIP-832(5) (pateikimo tęsinys)
Ir liko dėl Savižudybių komisijos personalinės sudėties. Kviečiu į tribūną pristatyti komisijos personalinę sudėtį A. Širinskienę. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Buvo padaryta nutarimo projekto svarstymo pertrauka ir per tą laiką frakcijos pagal proporcinę sistemą delegavo savo atstovus. Pasikeitus kvotoms komisijoje nebedirbs Seimo narės V. Čmilytė-Nielsen ir Seimo narė D. Šakalienė. Kadangi dar padidinamas skaičius iki 12 asmenų, yra įrašoma Seimo narė R. Baškienė, Seimo narė R. Popovienė, Seimo narys V. Kernagis ir aš.
PIRMININKĖ. Ir A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, po pateikimo pritariame bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėkoju. Kalbėti buvo užsirašęs Eugenijus… (Balsai salėje) Taip, nėra. Taigi liksime be kalbančiųjų. Po pateikimo pritarėme. Tada ketvirtadienį bus galima priimti.
Ir liko Seimo narių pareiškimai. Pageidauja padaryti J. Narkevičius. Prašom, pareiškimai. Kol susiruoš Jaroslavas, per šoninį mikrofoną – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Aš žiūriu į Seimo Pirmininką. Gal būtų galima ir skubos tvarka, nes jeigu yra bendras sutarimas įtraukti tuos žmones, mes, komisija, jau rytoj renkamės, svarstome vadinamąją Mato reformą, pristatomą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bus Savivaldybių asociacijos atstovai, vaiko teisių apsaugos kontrolierė? Jeigu yra galimybė, būtų gerai tuos žmones įtraukti į tą komisijos darbą. Jeigu šiandien negalime priimti, tai bent jau kviečiu rytoj 8 val. 30 min. į Kazimiero Antanavičiaus salę tuos kviečiamus komisijos narius dalyvauti posėdyje.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, mes visiems nutarimų projektams ir skubos tvarka taikėme 3 valandų pertrauką. Gal Seimas pats nori nusižengti, bet nematau optimizmo, vis dėlto laikykimės tvarkos. Prašom, gerbiamas Jaroslavai.
17.34 val.
Seimo narių pareiškimai
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiami kolegos, pasistengsiu trumpai, tiesiog informacinio pobūdžio.
Remdamasis Seimo statuto 81 straipsnio 4 punktu, noriu jus informuoti, kad dar lapkričio mėnesį buvo įsteigta Tarpparlamentinių ryšių, geros kaimynystės su Baltarusijos Respublika grupė. Į grupę užsirašė 18 Seimo narių, vėliau įvyko grupės pirmasis posėdis, kurio metu buvo išrinkti grupės vadovai. Pirmininku buvo išrinktas J. Narkevičius, pavaduotojais – A. Dumbrava, R. Sinkevičius, R. Šalaševičiūtė. Tačiau iki šiol ta grupė Seimo svetainėje nėra įregistruota, nors pagal Statutą tai turėtų būti padaryta, kai (4 punktas) „po pirmojo grupės posėdžio, kurio metu išrenkamas grupės pirmininkas, pavaduotojas ir pavaduotojai, grupės pirmininkas Seimo posėdžių metu paskelbia apie tarpparlamentinės grupės įsikūrimą. Remiantis pirmininko pareiškimu, grupė registruojama Seime“. Taigi manau, kad po šito pareiškimo taip bus ir padaryta, ir ta grupė bus įsteigta.
Be to, aš dar papildysiu, kad buvo keletas… Matau, kolega nori kai ką pasakyti, tai gal aš ir toliau tęsiu tai, ką galvoju, ir nereikės. 81 straipsnio 7 punkte sakoma… atsiprašau, 6 punkte: „Seimo valdyba, atsižvelgdama į Užsienio reikalų komiteto rekomendacijas (į Užsienio reikalų komiteto rekomendacijas) ir konkrečios grupės darbo intensyvumą, ekonominių, politinių ir moralinių aspektų svarbą, remia parlamentinių grupių veiklą: skiria grupės sekretorių.“ Kitaip kalbant, Seimo valdyba, atsižvelgdama į Užsienio reikalų komiteto rekomendacijas, remia daugiau ar mažiau veiklą, tačiau tai nereiškia, kad Užsienio reikalų komitetas ar kas nors kitas gali uždrausti grupių steigimą. Remdamasis tuo manau, kad turėtų būti įvykdytas 81 straipsnyje įvardintas laisvas Seimo narių apsisprendimas ir veikimas. Grupės pavadinimą pakartosiu – įkurta Geros kaimynystės su Baltarusijos Respublika tarpparlamentinių ryšių grupė. Labai ačiū.
Aš tikiuosi, kad Seimo Pirmininkas vadovausis 81 straipsnio 5 punktu, kuris skamba: „Seimo Pirmininkas praneša atitinkamų valstybių parlamentams apie tokių grupių įkūrimą Seime ir jų vadovus.“ Taigi aš, kaip įgaliotas grupės pirmininkas, informuoju apie tai, kad yra suformuota valdžia ir grupė pradeda darbą, o gerbiamas Seimo Pirmininkas, manau, informuos atitinkamos valstybės parlamentą. Labai ačiū. Sėkmingo darbo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Per šoninį mikrofoną – Seimo narys L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Yra vienas svarbus niuansas to konteksto – kad gerbiamam Seimo Pirmininkui nelabai ką yra informuoti, nes Baltarusijoje nėra laisvai rinkto, demokratiškai rinkto parlamento, todėl kurti draugystės grupes su autoritarinio režimo fasadinėmis institucijomis nėra labai gerai demokratinio parlamento Seimo nariams. Kiek aš žinau, Seimo Užsienio reikalų komitetas atmetė šitos grupės steigimą, ir labai gerai padarė. Seime yra įsteigta grupė „Už demokratinę Baltarusiją“, todėl aš siūlyčiau visiems šios grupės nariams tiesiog prisijungti prie mūsų grupės veiklos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir pareiškimą nori padaryti N. Puteikis. Prašom.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Aš atsiprašau, kad praeitą savaitę negalėjau įvykdyti anonso, nes važiavome atsisveikinti su R. Žilinsku, bet dabar tai pasakysiu.
Noriu pateikti pavyzdį, kad Seimas gyvena krištoliniame rutulyje, o Lietuva gyvena kažkokioje kitoje žemėje ir kad mūsų partijos lygiai taip pat elgiasi. Partijų vadovybės galbūt ir teisingas programas priima, teisingas kalbas sako, bet realybėje jų skyriai elgiasi absoliučiai priešingai. Čia dabar ne apie valstiečius, nes valstiečių Vilniaus miesto… (Balsai salėje) Ne, ir ne apie konservatorius. Čia bus blogiau, čia klius visiems, įskaitant ir lenkus, išskyrus valstiečius.
Dabar žiūrėkite. Seimas suteikė mokesčių lengvatą nekilnojamojo turto mokesčiui. Savivaldybės įvairiems dalykams naudoja tą lengvatą. Lengvata tai yra tradicinis 1 % metinės vertės, o kai sumažina, kam nors daro lengvatą, tai 0,7 metinių. Štai pažiūrėkime, už ką vienbalsiai prieš savaites nubalsavo Vilniaus miesto taryba. Joje vienbalsiai balsavo liberalai (beje, jiems priekaištauti negaliu – jie visada pasisako už tai, ką nubalsavo), konservatoriams jau sudėtingiau, nes pusė jų mano kitaip, socdemų irgi sudėtinga situacija. Sudėtingiausia yra lenkams, nes jie visada prieš tai pasisako.
Dabar pabandykite atspėti, kokias įstaigas atleido Vilniaus taryba vienbalsiai, t. y. sumažino nekilnojamojo turto mokestį? Duodu jums pasirinkti: naktiniai klubai ar smulkus ir vidutinis verslas? Naktiniai klubai! Ir dar dovanėlė – barai. Štai kam savivaldybių tarybos, ypač Vilniaus, naudoja Seimo suteiktą skatinimo lengvatą. Taigi liberalai šiuo atveju yra, sutikite, tikrai nuoseklūs, jie už tai ir pasisako – girdykime, prieinamumą didinkime, viskas čia yra gerai. Bet socdemams, iš dalies konservatoriams tai jau blogai, o lenkams, kaip štai kolega, tik veidą užsidengti. Aš raginu partijų vadovus, kurie savo programose ir ypač kalbose ugningai pasisako, kad alkoholio vartojimą, ypač jaunimui, reikėtų mažinti, aš raginu, kad vis dėlto pabandykite skyriuose persvarstyti. Aš suprantu, kad tikrai yra sudėtingas ryšys. Taip, liberalai buvo iniciatoriai, taip, jie buvo klausimo teikėjai, bet jie yra tik viena iš sudėtinių dalių. Jūsų visi atstovai, gerbiami socdemai, konservatoriai, lenkai, Vilniaus taryboje nubalsavo už šitą lengvatą.
Dar, kad mažai nepasirodytų, visos šitos frakcijos nuosekliai pasisako, kad šita lengvata naudotųsi taip pat B kategorijos lošimų automatų salonai ir lažybų punktai. Aišku, A. Guoga turbūt jus čia pagirtų, bet rinkėjai tai kažin, ypač jeigu atsiras politinės jėgos, kurios per kitus rinkimus sugebės pranešti, ypač vilniečiams, kokios čia lengvatos yra daromos.
Pabaigai, grynai čia kreipiuosi, gaila, nėra A. Maldeikienės, yra I. Šimonytė, yra S. Jakeliūnas, yra kiti protingi ekonomistai, finansus išmanantys žmonės, tai jūs pagalvokite – suteikia lengvatą barams ir naktiniams klubams. Suteikia lengvatą realiai patalpų savininkams. Greičiausiai jų ten Vilniuje gal 50 žmonių yra, ar ne? Pagalvokite, 50 žmonių gavo kelių šimtų tūkstančių eurų lengvatą. Ar ne absurdas!? Ar tikrai čia mes teisingai taikome Seimo suteiktas lengvatas?
Kolegos, aš tikrai nepiktai, nesakau jokių pavardžių. Puikiai suprantu, kad jeigu Centro partija turėtų atstovus Vilniaus miesto taryboje, turbūt irgi jie būtų vienbalsiai nubalsavę. Čia tikrai nieko… Lietuvos sąrašo atstovai, deja, balsavo kartu su lenkais irgi už tą pačią lengvatą. Bendromis jėgomis vis dėlto taisykime šitas klaidas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Seimas nesprendžia, bet sprendžia savivaldybių tarybų nariai.
Kolegos, pagal išsirikiavimą prie šoninių mikrofonų supratau, kad norite dar diskutuoti dėl parlamentinių grupių.
Pirmąjį prašom per šoninį mikrofoną gerbiamą Seimo Pirmininką V. Pranckietį.
V. PRANCKIETIS. Ačiū. Seimo narys J. Narkevičius yra laisvas kurti grupes, bet aš nesu laisvas skelbti tų grupių neturėdamas Užsienio reikalų komiteto mandato. Aš tikrai skelbiu pagal Užsienio reikalų komiteto mandatą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Per centrinį mikrofoną J. Narkevičius. Prašom.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Prasidėjo įdomus žanras, kai po pareiškimų vykdoma diskusijos tąsa, tačiau jeigu jau vykdoma, tai jau tada turiu teisę irgi išsakyti. Aš galbūt perskaitysiu ištrauką iš Užsienio reikalų komiteto. Iš tiesų svarstė ir nutarimą. Atsižvelgiant į tai, ką kolega galbūt čia neseniai pasakė, nerekomenduoti sudaryti, o rekomenduoti kitą sudaryti.
Ką reiškia rekomenduoti ar nerekomenduoti? Tai yra prievolė ar rekomendacija? Tai yra vykdyti ar tiesiog apmąstyti? Kokiu Statuto punktu remiantis yra draudžiama Seimo nariams burtis į tarpparlamentines grupes ir vykdyti draugišką kaimynystės veiklą? Apie kokią mes demokratiją kalbame ir apie kokią autokratiją? Gal būtent kolegos pasakymas anksčiau ir reiškia, kad mūsų valstybė ritasi autokratijos link. Mes, šitoje grupėje susirinko 18 Seimo narių, neleisime to padaryti. Mes atstovaujame demokratinei valstybei ir bendrausime su tais, su kuriais mums atrodo naudinga valstybei. Labai ačiū. Taigi grupė yra įregistruota. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ir per šoninį kairį mikrofoną dar kartą L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Dabar atsirastų dar kita 18 parlamentarų grupė, kuri nuspręstų, kad reikia bendradarbiauti su Padniestre, nes taip… (Balsas salėje) Ne, tai čia didžiulė klaida. Tačiau jūs… (Balsas salėje) Palaukite! Ar jūs žinote, kur jūs stumiate mūsų valstybę? Jūs dabar stumiate mūsų Seimo Pirmininką… (Balsas salėje)
PIRMININKĖ. Ir paskutinis… (Balsas salėje) Kolegos! Nutraukiu šitas negarbingas jūsų diskusijas.
Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Aš tiktai norėčiau šiek tiek apraminti Seimo narius ir norėčiau pasakyti, kad jeigu mes pradėsime bendrauti su parlamentu, kurio nepripažįsta ne tik Lietuva, bet visa Europos Sąjunga, mes pažeisime Europos Sąjungos sankcijas, o prieš pratybas, kurios yra agresyvios ir bus vykdomos iš Baltarusijos teritorijos, tai bus labai blogas ženklas. Iš esmės mes stojame į kitą barikadų pusę. Tai bus tikrai gėdinga, jeigu Seimas tai padarys. Labai ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Vis dėlto – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Aš gal porąkart esu buvęs iki Seimo posėdžio pabaigos, tai vis žiūriu, kad čia įdomu. Bet žinote, dėl ko, gerbiamoji posėdžio pirmininke, įdomu? Žanrus tikrai supainiojome. Seimo narių pareiškimai, ir viskas. J. Narkevičius šituo požiūriu teisus – nereikia leisti diskusijų. Aš manau, kad posėdį baigiame.
PIRMININKĖ. Dėkoju už patarimą. Bet, kaip sakoma, dixit et animam levavi – pasakiau ir sielai ramiau. Kad būtų sielai ramiau, viskas, kas gulėjo, galėjote pasakyti.
Taigi birželio 20 dienos posėdį skelbsiu baigtą, bet prieš tai registruojamės.
Užsiregistravo 72 Seimo nariai.
Posėdis baigtas. (Gongas) Gero vakaro!
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.