|
1.
|
1
2
|
|
|
Argumentai:
Šiuo metu Seime svarstomas Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų
mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas
Nr.XIIIP-4017, kuriame nurodyta, jog mokesčių mokėtojai
prašymus mokesčių administratoriui pervesti dalį pajamų mokesčio, mokėtino
pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos
gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, – dalį mokestį
išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos (vadovaujantis
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 34 straipsnio 3 ir dalimis), pateikia
jiems prieinamu būdu, t. y. paties mokesčių mokėtojo pasirinkimu - raštu arba
elektroninėmis priemonėmis.
Pažymėtina, kad
toks siūlomas teisinis reguliavimas, kuomet paliekama galimybė prašymą dėl
GPM dalies paramai skyrimo teikti raštu, neužkertamas kelias neteisėtam kito
asmens duomenų naudojimusi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tik elektroninis
prašymų pateikimo būdas yra priemonė, užtikrinanti asmens duomenų
saugumą. Taip pat paminėtina ir tai, kad asmens duomenų saugumo užtikrinimo
tikslu atsisakyti popierinių prašymų Valstybinei mokesčių inspekcijai
(toliau – VMI) yra siūliusi Valstybinė asmens
duomenų apsaugos tarnyba.
Svarbu ir tai, kad prašymų pervesti pajamų mokesčio dalį paramos
gavėjams ir (ar) politinėms partijoms formą, užpildymo ir pateikimo tvarką reglamentuoja
Finansų ministro 2012 m. vasario 7 d. įsakymas Nr. 1K-046, todėl įstatymo
projekte nurodytas teisinis reguliavimas yra perteklinis. Taip pat
atkreiptinas dėmesys į tai, kad VMI, siekdama užtikrinti asmens duomenų
apsaugą kaip tai numato Europos Komisijos reglamentas Nr. 2016/679, jau
yra nustačiusi ir viešai paskelbusi, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. prašymai
dėl GPM dalies paramai skyrimo teikiami tik elektroniniu būdu.
Pasiūlymas: Pakeisti
Įstatymo projekto 1 ir 2 straipsnius ir juos išdėstyti taip:
„1 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 34 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Gyventojams ir mokestį išskaičiuojantiems asmenims deklaracijų blankai ir
metodiniai jų pildymo nurodymai išduodami nemokamai. Mokesčio
administratorius pas jį atvykusiems Lietuvos gyventojams jų prašymu padeda
užpildyti deklaracijas ir (ar) prašymus pervesti
dalį pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją,
sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio
deklaracijos neteikia, – dalį mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto
pajamų mokesčio sumos.“
„2. straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 35 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
1. Nuolatinis Lietuvos gyventojas,
pasinaudojęs teise iš pajamų atimti išlaidas, nurodytas šio Įstatymo 21
straipsnyje, privalo saugoti sumokėjimą patvirtinančių dokumentų originalus
arba jų nuorašus, patvirtintus notarine tvarka, ne trumpiau kaip 10 metų po
atitinkamo mokestinio laikotarpio metinės pajamų mokesčio deklaracijos
pateikimo.
2. Nuolatinis Lietuvos gyventojas,
pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai
informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus
nustatyta tvarka.
3. Nuolatinis Lietuvos
gyventojas privalo centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka
nurodyti mokestį išskaičiuojančiam asmeniui, su kuriuo yra susijęs darbo
santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, savivaldybę, kurioje jis
turi nuolatinę gyvenamąją vietą paskutinę mokestinio laikotarpio dieną.
Nuolatinis Lietuvos gyventojas, gaudamas su darbo santykiais ar jų esmę
atitinkančiais santykiais nesusijusių A klasės pajamų, privalo centrinio
mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka nurodyti mokestį
išskaičiuojančiam asmeniui savivaldybę, kurioje jis turėjo nuolatinę
gyvenamąją vietą praėjusio mokestinio laikotarpio paskutinę dieną. Nenuolatinis
Lietuvos gyventojas, gavęs pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų
A klasės pajamoms, privalo centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta
tvarka nurodyti mokestį išskaičiuojančiam asmeniui savivaldybę, kurioje jis
turėjo gyvenamąją vietą praėjusio mokestinio laikotarpio paskutinę dieną,
jeigu turėjo gyvenamąją vietą Lietuvoje. Jeigu praėjusio mokestinio
laikotarpio paskutinę dieną nenuolatinis Lietuvos gyventojas neturėjo
gyvenamosios vietos Lietuvoje, mokestį išskaičiuojančiam asmeniui privalo
nurodyti savivaldybę, kurioje jis turėjo gyvenamąją vietą praėjusio
mokestinio laikotarpio paskutinę buvimo Lietuvoje dieną. Tuo atveju,
jeigu nenuolatinis Lietuvos gyventojas praėjusiu mokestiniu laikotarpiu
Lietuvoje neturėjo gyvenamosios vietos, jis privalo nurodyti mokestį
išskaičiuojančiam asmeniui savivaldybę, kurioje jis turi gyvenamąją vietą
mokestiniu laikotarpiu, jeigu jis turi gyvenamąją vietą Lietuvoje.“
3. Nuolatinis Lietuvos gyventojas turi teisę šio Įstatymo 34
straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus prašymus pervesti dalį pajamų mokesčio,
mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis
Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, – dalį
mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos, mokesčių
administratoriui pateikti rašytine ar elektronine forma.“
|