LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 356
STENOGRAMA
2019 m. lapkričio 28 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. NEKROŠIUS
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF*). Labas rytas, mielieji kolegos. Pradedame 2019 m. lapkričio 28 d. plenarinį posėdį. (Gongas) Prašom registruotis.
Užsiregistravo 86 Seimo nariai.
10.00 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2019 m. lapkričio 28 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Seniūnų sueigoje aptarėme darbotvarkę, norime ją patvirtinti. Ar yra pasiūlymų? Nėra. Galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Balsuojame, kad pritartume tokiai darbotvarkės redakcijai, kokia pateikta ir kokiai pritarta Seniūnų sueigoje. Tvirtinama darbotvarkė. Balsuojame.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 79, prieš – 3, susilaikė 11. Darbotvarkė patvirtinta.
Darbotvarkės 1-2 klausimas… P. Gražulis? Na, ar būtina?
P. GRAŽULIS (MSNG). Taip. Aš tokią trumpą labai aktualią temą. Aš pakalbėsiu pagal „Lietuvių kalbos žodyną“. Šiandien, pasirodo, Seimo viešbutyje negali gyventi nei giminės, nei vaikai – niekas. Bet jeigu gyventų pederastas, būtų labai gerai. Čia lietuvių kalbos žodis.
PIRMININKĖ. Gerbiamas Petrai, tai nesusiję su mūsų darbotvarke.
10.02 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl Lietuvos ir Latvijos valstybės sienos priežiūros ir sienos įgaliotinių veiklos ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-3947(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – projektas Nr. XIIIP-3947(2). (Šurmulys salėje) Prašau salėje tylos! Pradedame darbą, mieli kolegos, užimkite darbo vietas. Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl Lietuvos ir Latvijos valstybės sienos priežiūros ir sienos įgaliotinių veiklos ratifikavimo“ projektas. Priėmimas.
Vienas straipsnis. Pasiūlymų negauta. Galime pritarti? Galime.
Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 90 ir balsavo 90: už – 90. Vienbalsiai pritarta įstatymui (projektas Nr. XIIIP-3947(2). (Gongas)
10.03 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Indijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl oro susisiekimo pakeitimo ir papildymo protokolo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-3557(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas. (Šurmulys salėje) Ir vėl maloniai prašau tylos. Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Indijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl oro susisiekimo pakeitimo ir papildymo protokolo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-3557(2).
Vienas straipsnis. Pasiūlymų nėra. Motyvų nėra. Galime balsuoti. Balsuojame dėl… Po balsavimo suteiksiu žodį replikuoti. Balsuojame dėl įstatymo projekto, kuris siūlo ratifikuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Indijos Respublikos Vyriausybės susitarimą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 86 ir vienbalsiai 86 Seimo nariai pritarė įstatymui. (Gongas)
Replika ar dėl vedimo tvarkos – V. Čmilytė-Nielsen. Prašau.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Aš norėčiau pasipiktinti vartojamais žodžiais Seimo salėje. (Balsas salėje) Atsiversiu būtinai. Noriu informuoti, kad Liberalų sąjūdžio frakcija kreipsis į Etikos ir procedūrų komisiją dėl neleistinos leksikos naudojimo tautos atstovybėje.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiama kolege.
M. Majauskas – dėl vedimo tvarkos.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja, norėčiau kreiptis į jus ir galbūt į Seimo Pirmininką. Nematau čia, salėje.
PIRMININKĖ. Jis komandiruotėje.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Konstitucinis Teismas iki gruodžio 2 dienos įpareigojo Seimą priimti sprendimą dėl Miškų įstatymo. Šiandien, kaip suprantu, yra paskutinė Seimo posėdžio diena, kada būtų galima priimti tokį sprendimą. Ar galėtumėte paaiškinti, kaip nuo gruodžio 2 dienos gyvens miškų urėdijos, kiek jų bus ir ar nebus netvarkos valstybėje, ir ar nemato valdančioji dauguma savo atsakomybės priimti sprendimus? Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Labai geras klausimas. Išties valdančioji dauguma jau daugelį kartų siūlė įtraukti į darbotvarkę, balsavo dėl to. Deja, opozicija, ištraukdama korteles, neleido šiam procesui įvykti. Visi vienodai atsakingi. Ir aš siūlyčiau dirbti pagal darbotvarkę, bet J. Liesys – dėl vedimo tvarkos.
J. LIESYS (LSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Dėl ratifikavimo prašau mano balsą įskaityti už.
PIRMININKĖ. J. Liesys balsavo už. Dėkoju. (Balsas salėje) Per praėjusį balsavimą. Kolegos, dėl vedimo tvarkos J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Vieną sakinį dėl tų pačių garsiųjų urėdijų klausimo. Aš priminsiu, kad valdančiųjų lyderis R. Karbauskis bravūriškai yra pareiškęs, kad jam čia dėl to reikalo jokių opozicijos balsų nereikia, kad vieni viską, ką reikia, priims. Ką priėmė, matome.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Čia jūsų replikas baigėme ir ypač ne tuo klausimu… Šio klausimo nėra darbotvarkėje! Gerbiamas Petrai, atleiskite, nesuteiksiu. (Balsas salėje)
10.06 val.
Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 2, 3, 4, 6, 25, 27, 39 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3617(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3617(2). Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Pasiūlymų nebuvo gauta nė dėl vienam straipsnio. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9 straipsnius galime priimti? Priimame.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių išsakyti motyvus nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 101 Seimo narys ir vienbalsiai 101 pritarė įstatymo projektui. (Gongas) Priimta.
10.08 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 96 ir 98 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3618(2) (priėmimas)
Lydimasis – Administracinių nusižengimų kodekso 96 ir 98 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Pasiūlymų nebuvo gauta.
Pastraipsniui. 1, 2, 3 straipsnius galime priimti? Priimame.
Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 99 Seimo nariai: 98 – už, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
10.08 val.
Bausmių vykdymo kodekso 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3619(2) (priėmimas)
Kitas lydimasis teisės aktas – Bausmių vykdymo kodekso 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3619(2). Priėmimas pastraipsniui. Pasiūlymų nebuvo gauta. 1, 2 straipsnius galime priimti? Priimame.
Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 97, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
10.09 val.
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3620(3) (priėmimas)
1-4 klausimas – Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3620(3). Tai yra sujungti Nr. XIIIP-4041 ir Nr. XIIIP-3620 projektai. Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. 1 straipsnį galime priimti. Dėl 2 straipsnio buvo Teisės departamento pasiūlymų. Komitetas įvertino ir jiems pritarė. Galime tam pritarti? Pritariame. Visą 2 straipsnį galime priimti? Priimame. Motyvai. Dėl motyvų nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 101 Seimo narys ir 101 vienbalsiai pritarė įstatymui. (Gongas)
10.11 val.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3621(2) (priėmimas)
Kitas lydimasis – Statybos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3621(2). Priėmimas. Pastraipsniui. Pasiūlymų nėra gauta. 1, 2 straipsnius galime priimti? Priimame. Motyvai. Balsuojame, nes norinčių kalbėti nėra.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 100 Seimo narių: už – 99, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
10.12 val.
Baudžiamojo kodekso 270 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3622(2) (priėmimas)
Dar vienas iš šio paketo lydimasis įstatymo projektas – Baudžiamojo kodekso 270 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3622(2). Priėmimas. Pastraipsniui. Pasiūlymų nėra gauta. Du straipsniai. 1 ir 2 straipsnius galime priimti? Galime. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai, vienbalsiai 95 pritarė įstatymui. (Gongas) Dėkoju. Visą paketą šių įstatymų priėmėme.
10.13 val.
Medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1555 2, 4, 5, 6, 8 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3810(2) (priėmimas)
Medicinos praktikos įstatymo projektas Nr. XIIIP-3810(2). Priėmimas. Yra Teisės departamento pasiūlymas. Prašau Dainių Kaminską. Atsiprašau, Darių Kaminską. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime priimti? Priimame. Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas, tačiau komitetas jam nepritarė. Prašom, jūsų argumentai.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Tai yra faktiškai įstatymo teisinės technikos klausimas ir komiteto nuomonė yra nepritarti. Komiteto argumentai: „Siekiant teisės normų nuoseklumo, projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamoje įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje atitinkamas nuostatas siūloma dėstyti laikantis ne įstatymo straipsnių eiliškumo, tai yra didėjančia eilės tvarka, o išdėstant duomenų, kuriuos turi teisę gauti licencijas išduodanti institucija, grupes, atsižvelgiant į toje pačioje dalyje išdėstytą duomenų tvarkymo tikslų eiliškumą, tai yra, pirma, patikrinti, ar įvykdytos licencijos išdavimo sąlygos; antra, patikrinti, ar licencijos turėtojas laikosi šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytų pareigų; trečia, patikrinti, ar yra pagrindas sustabdyti licencijos galiojimą, panaikinti licencijos galiojimą, panaikinti licencijos galiojimo sustabdymą, patikslinti licencijos duomenis (ar yra tam tikri juridiniai faktai).
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, galime pritarti komiteto argumentams? Dėkoju. Pritariame. Dar viena Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. 2 straipsnį galime priimti? Galime priimti. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime priimti? Priimame. Dėl 4 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas jį įvertino ir mes taip pat pritariame redakcinio pobūdžio pasiūlymui. Galime 4 straipsnį priimti su Teisės departamento pasiūlymu? Priimame. Dėl 5 straipsnio taip pat yra Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas pirmajam iš jų nepritarė dėl datų.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Čia taip pat yra argumentai. Projekto nuostatos privalo būti suderintos su 2020 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio Medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1556 6, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2379 3 straipsnio, kuriuo keičiamo įstatymo 8 straipsnis pildomas 21 dalimi, nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 8 straipsnis įstatymu Nr. XIII-2379 jau papildytas 21 dalimi, naujoms nuostatoms integruoti į keičiamo įstatymo 8 straipsnį, laikantis nuoseklumo, parinktas analogiškas būdas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, galime pritarti komiteto argumentams? Pritariame. Dar vienas Teisės departamento pasiūlymas dėl numeracijos suderinimo, techninio pobūdžio. Tam pritarėme. Pritarė ir komitetas. 5 straipsnį galime priimti? Priimame. Dėkoju pranešėjui.
Dėl 6, 7 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Juos galime priimti? Priimame.
Dėl viso. Motyvai. A. Vinkus – už. Dėkoju.
A. VINKUS (LSDDF). Pritariu šiam trijų įstatymų pakeitimo paketui, nes pakeitimai patobulina dabartinį sveikatos priežiūros licencijavimo reglamentavimą. Šį paketą labiau pavadinčiau reglamentavimo sutvarkymu, bet ne esminių naujovių įvedimu. Pažangesnių technologijų diegimas išduodant licencijas elektronine forma atpalaiduoja nuo būtinumo išduoti licencijų dublikatus, kas yra įtvirtinta dabar galiojančiuose įstatymuose. Todėl dublikatų išdavimo būtinumas yra panaikinamas, atsisakoma nuostatos dėl rinkliavų už paslaugų teikimą, nes tai yra centralizuotai reglamentuojama Rinkliavų įstatyme. Manau, siūlomas sprendimas dėl teisės Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai, kaip licencijas išduodančiai institucijai, gauti šią informaciją, įskaitant asmens duomenis, reikalingas atitinkamų licencijų išdavimo ir jų sąlygų laikymosi priežiūrai, įstatyminiu lygiu yra logiškas, nes tai šiuo metu yra reglamentuota tik poįstatyminiais teisės aktais. Manau, kad tobulesnė tvarka visada yra geriau už netobulą. Aš palaikau šį kolegos D. Kaminsko pristatytą įstatymų projektų paketą ir siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, daugiau dėl motyvų nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 90, prieš nėra, susilaikė 7. Priimta. (Gongas)
10.18 val.
Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo Nr. IX-413 2, 5, 7, 8, 9, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3811(2) (priėmimas)
Lydimojo Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo projektas Nr. XIIIP-3811(2). Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime priimti? Priimame. Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto argumentai.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Čia analogiškai kaip ir dėl pirminio Medicinos praktikos įstatymo. Analogiškas.
PIRMININKĖ. Analogiškas. Seimas jau tam pritarė. Pritariame komiteto argumentams.
2 straipsnis. Galime priimti? Priimame.
3 straipsnis. Taip pat, matau, yra Teisės departamento analogiški pasiūlymai. Komitetas analogiškai jiems pritarė, o vienam nepritarė, ir mes dėl to sutarėme. 3 straipsnį galime priimti? Galime priimti.
4, 5, 6, 7, 8 straipsniai. Galime priimti? Priimame. Dėkoju.
Dėl motyvų norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Dėkoju pranešėjui.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 87, prieš nėra, susilaikė 1. Priimta. (Gongas)
10.19 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 5, 9, 53 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3812(2) (priėmimas)
Lydimojo Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo projektas Nr. XIIIP-3812(2). Priėmimas pastraipsniui. Pasiūlymų nebuvo gauta. 1 straipsnis. Galime priimti. 2 straipsnis. Galime priimti. 3, 4 ir 5 straipsniai. Galime priimti.
Dėl motyvų dėl viso norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 94, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3812(2) priimtas. (Gongas)
10.20 val.
Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro įstatymo Nr. XI-1503 1, 6 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3749(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3749(2). Priėmimas. Pasiūlymų nėra. 1 straipsnį galime priimti? Priimame. 2 ir 3 straipsnius galime priimti? Priimame. Dėl viso norinčių kalbėti nėra, balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 87, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
10.21 val.
Baudžiamojo kodekso XXVI skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Kodekso papildymo 1751 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3126(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas, kompleksinis – Baudžiamojo kodekso XXVI skyriaus pavadinimo pakeitimo ir kodekso papildymo 1751 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3126(3). Priėmimas. Pastraipsniui. Pasiūlymų nėra gauta. 1, 2, 3 straipsnius galime priimti? Priimame.
Motyvai. S. Gentvilas – prieš.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, po keleto metų, man atrodo, turėsime… tiesiog keiksime tuos žmones, kurie balsavo už šitą įstatymą, nes akivaizdu, kad profesionalų Vyriausybė pateikė įstatymo projektą, kuris visiškai neatliepia demokratinės plėtros normų, kaip mes turėtume vystyti politinį diskursą ir kaip turėtų vystytis politinės partijos. Šiuo įstatymu siūloma iš esmės kriminalizuoti neteisėtą politinių partijų rėmimą. Jeigu kas nors neteisėtai paremia partijas 19 tūkst. eurų, jau gali rizikuoti baudžiamąja atsakomybe iki ketverių metų. Papildomai siūloma, kad kriminalinė žvalgyba sektų tokias potencialias partijų neteisėto finansavimo veiklas, ir iš administracinės atsakomybės būtų perkvalifikuota į baudžiamąją. 19 tūkst. eurų sąlyginai yra maža suma, palyginti su politinių partijų išlaidomis rinkimuose. Paprastai tai… Gerbiami valstiečiai beveik milijoną išleido rinkimų kampanijos metu. Mes, kaip liberalai, VRK sprendimu esame pripažinti pažeidę rinkimų kampanijos finansavimą už mokymus, kurių vertė buvo gerokai virš 19 tūkst. eurų. Europinės politinės partijos ir fondai finansuoja ir rengia mokymus Lietuvos politinėms partijoms. Pagal liberalų precedentą tai galėtų būti bet kada pripažinta kaip nelegalus rinkimų kampanijos finansavimas.
Mokymai. Mokymai tikrai, tikėtina, viršys 19 tūkst. eurų ir už tai būtų baudžiama baudžiamąja atsakomybe. Apie tokius precedentus net nekalbėta. Ir nekalbėta apie klaidas, kurios galėtų būti padarytos dėl biurokratinių sumetimų, bet iš karto dedama baudžiamoji atsakomybė. Pritraukiama kriminalinė žvalgyba.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Laikas, gerbiamas kolega.
S. GENTVILAS (LSF). Aš manau, kad tai stipriai perspaustas projektas. Kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Bakas – motyvai už.
V. BAKAS (MSNG). Iš tiesų tai, kad Lietuvoje kai kurios politinės partijos buvo finansuojamos koncernų, padarė jau negrįžtamą žalą apskritai politinei sistemai, visuomenei, stabdė valstybės raidos procesus, tiesą sakant, aš nemanau, kad politika yra tie atvejai, kai partija, gavusi kokio nors įtakingo koncerno savininko pinigus, tampa departamentu Seime arba ministerijose, kur gina ne žmonių interesus, o gina tų žmonių, kurie finansavo partiją, interesus. Aš noriu pakviesti kai kuriuos liberalus pagaliau labiau pasitikėti savimi ir atsijunkyti nuo tos tokios maitinusios rankos, kuri dergia mūsų politinę sistemą. Jūs tikrai turite ateitį su teisėta, legalia žmonių parama. O tie, kurie elgiasi neteisėtai, ir už 1 tūkst. eurų turėtų atsakyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Skardžius – motyvai už.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Taip taip, aš klausau, gerbiamoji pirmininke. Aš manau, išties reikia priimti įstatymą, kad galų gale būtų aišku. Dabar mes matome teismus pasiekusias bylas apie politikų korupciją, ta garsioji dėžutė, kurią paėmė mūsų buvęs kolega E. Masiulis. Matome, kad vieni politikai prašėsi eterio ir tas eteris buvo suteiktas, aš turiu omeny buvusią Prezidentę D. Grybauskaitę, o kitas politikas už tai yra teisiamas. Tai turi būti vienodos, aiškios politikų dalyvavimo sąlygos. Eterio suteikimas buvo įvardytas kaip kyšis. Šiuo atveju tikrai reikalinga vienoda atsakomybė ir visi turi būti lygūs prieš įstatymą ir prieš Dievą.
PIRMININKĖ. Mieli kolegos, daugiau motyvų niekas nenori išsakyti. Balsuojame. Baudžiamojo kodekso 26 straipsnio…
Atsiprašau, aš, atrodo, nepastebėjau. Po balsavimo repliką pasakysime.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 80 Seimo narių: už – 66, prieš – 4, susilaikė 10. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Pasiklausiusi kolegos S. Gentvilo minčių dėl mokymų ir atsimindama tai, kad tikrai kai kurios partijos dėl mokymų turėjo problemų, norėjau pasiūlyti galbūt tokiais atvejais iš viso susilaikyti nuo komentarų ir neiti į interesų konfliktą. Aišku, galiu tik paguosti, kad baudžiamoji atsakomybė atgal netaikoma.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos… Norite replikuoti? E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Mes čia galime, aišku, baksnotis, špilkuotis. Žiūrėkite, viskas paliekama Vyriausiosios rinkimų komisijos rankose. Pavyzdžiui, VRK mūsų atveju dėl mokymų nustatė, kad tai buvo pažeidimas, dėl filmo „Naisių vasara“ demonstravimo nenustatė pažeidimo. Tai štai atsiranda politizuotas instrumentas, kuris tampa arbitru, ir tada jau atsiranda, šiuo atveju priėmus šitą įstatymą, baudžiamoji atsakomybė arba neatsiranda. Tai taip neturėtų būti.
Aš sutinku, kad negalima kyšininkauti, negalima imti, negalima duoti, už tai reikia bausti, bet kas yra tas arbitras? Šiandieninėje išlikusioje praktikoje arbitru tampa politikų sudaryta ir dažnu atveju iš politikų sudaryta Vyriausioji rinkimų komisija, kuri duoda pagrindinį verdiktą, kuris po to jau keliaus į teismą. Taigi VRK gauna teises nustatyti, ar juridinis asmuo, pavyzdžiui, politinė partija, bus teisiama, ar nebus teisiama. Tai čia yra bėda, ne pati bausmė, ne pati iniciatyva, bet lieka viena neišspręsta spraga.
PIRMININKĖ. Dėkoju. E. Pupinis būtinai nori replikuoti?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Aš tik noriu atkreipti dėmesį, kodėl mes dabar vartojam dar minimalaus gyvenimo lygio formuluotę, o ne bazinės socialinės išmokos? Iš tikrųjų terminai pasikeitę, o įstatymuose mes dar rašome senus terminus.
PIRMININKĖ. Komitetas, aš manau, įvertino visas aplinkybes, Teisės departamentas taip pat. Mes ką tik priėmėme pagrindinį įstatymo projektą, o dabar lydimieji.
10.29 val.
Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3127(2) (priėmimas)
Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3127(2). Priėmimas.
1 straipsnį galime priimti? Priimame. 2 straipsnį galime priimti, nes pasiūlymų dėl jų nebuvo gauta.
Motyvai. A. Anušauskas – motyvai prieš.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Pakartosiu, ką visą laiką sakau, kalbant apie kriminalinės žvalgybos metodų taikymą. Vis dėlto turime labai rimtai apsispręsti, kokiais atvejais jie reikalingi. Kodėl taip sakau?
Nepaisant to, kad kriminalinės žvalgybos sistema, lyginant su ta, kuri buvo, pavyzdžiui, prieš dešimtmetį, yra sutvarkyta, žinome statistiką, kaip ir kokie kriminalinės žvalgybos metodai yra naudojami, tačiau jų naudojimas iki šiandien tris kartus didesnis negu Danijoje. Danija, pabrėšiu, dvigubai didesnė valstybė pagal gyventojų skaičių.
Dar kartą pasikartosiu, vis dėlto reikia kriminalinės žvalgybos metodus… Taip, galima pritarti galbūt ir šiuo atveju, aš nesiginčiju, kad tai yra labai svarbus atvejis, tačiau apskritai, įtraukdami būtent į šį įstatymą visų nusikaltimų tyrimui naudojamas klausymosi ir kitas priemones, turėtume visada rimtai apsispręsti. Iki šios dienos Lietuva, nepaisant, kaip minėjau, sutvarkytos sistemos, yra lyderė naudojant kriminalinės žvalgybos metodus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, aš tikrai kviesčiau balsuoti už tai, kad tiriant sunkiausius nusikaltimus (o tokie yra ir neteisėtas kišimasis į politinę sistemą, partijų finansavimas) galima naudoti kriminalinės žvalgybos metodus, nes iš tiesų valstybės atsparumas labai stipriai susijęs su tuo, kiek yra atspari politinė sistema. Jeigu į ją yra kišamasi, daroma tiesiog įspūdinga žala visai visuomenei, visai valstybei ir jos raidai. Todėl mes turime suteikti mūsų institucijoms efektyvius įrankius, kad jie galėtų padėti plėtoti mūsų demokratiją, mūsų valstybę ir apsaugoti nuo nepageidaujamos įtakos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Širinskienė – motyvai už.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš taip, kolegos, klausausi ir niekaip nesuprantu, ko nuogąstauja mūsų gerbiama opozicija, nes jeigu kasdien mušatės į krūtinę, kad esate be galo skaidrūs, ko bijoti, kad mūsų žvalgyba turės instrumentus, kurie galės stebėti rinkimus, kurie galės žiūrėti, kaip juda pinigai. Jeigu mes visi tikrai esame skaidrūs ir neturime ko slėpti, tiesiog, manau, jokių nuogąstavimų dėl to, kad žvalgyba įgyja tam tikras teises šitame periode, mes tikrai negalime turėti, todėl ir kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar S. Gentvilas dar nori kalbėti prieš. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiama Agne, čia tikrai ne opozicija bijo, bet bijoma perteklinio klausymosi, ypač politinės kampanijos metu. Yra kitų instrumentų, kuriais galima daryti ikiteisminius tyrimus. Prokurorai ir teisėjai, kaip matome, 99 % dažniausiai patvirtina ir sankcionuoja klausymąsi. Jau yra galimybė tai daryti.
Bet ko mes bijome, kad iš tikrųjų Lietuvoje žmogus, kurio yra klausomasi (kaip gerbiamas A. Anušauskas jau kalbėjo, kad perteklinis klausymasis yra milžiniškas), niekada nesužinos, už ką, kada jo buvo klausomasi, nes valstybės institucijos nepateikia duomenų, ar kažkada klausytasi jo privataus gyvenimo, ar ne, nepateikia duomenų, kada yra ištrinta ir kuris atsakingas pareigūnas ištrynė šią informaciją. O politinė informacija, dažnai taktinė informacija, kur nėra padaryta nusikalstamų veikų, gali būti panaudota konkurencinėje kovoje. O kadangi valstiečiai turi neproporcingai daug buvusių statutinių pareigūnų, ne kartą mes opozicijoje esame paranojiškai išsigandę šių dalykų, todėl kiekvieną kartą reikia pamatuotai žiūrėti, ar būtų galima taikyti priemones ir ar jau esama sukurta sistema leidžia tai daryti. Kviesčiau balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Nekrošius. Prašom. Motyvai už.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, kas yra perteklinis klausymasis? Aš manau, tikrai nereikia visiems čia išgyventi. Manau, tai yra normali praktika. Įprastai klausosi žmonių tada, kai gaunamas leidimas. Ne šiaip sau kas kada nori klausosi. Aš manau, tikrai reikia palaikyti. Tuo labiau kad kokios yra baimės? Tegul klausosi. Nereikia tiesiog nieko neteisėto daryti, ir viskas bus gerai.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, balsuojame. Visos replikos po balsavimo. O jeigu būtų galima replikų atsisakyti, būtų dar šauniau. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 64, prieš – 4, susilaikė 28. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Mieli kolegos, jeigu nereplikuotume, tai spėtume šios dienos darbotvarkę… Jeigu replikose paskęsime, tai primenu, kad tikrai nepavyks priimti visų įstatymų.
A. Širinskienė nori skirti laiko replikuoti.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš vis dėlto replikuosiu, nes manyčiau, kad mes turėtume gerbti statutinius pareigūnus ir tikrai posėdžių salėje tų žmonių, kurie užtikrina mūsų saugumą, neįžeidinėti sakydami, kad jų Seime yra per daug, dar kur nors per daug, tikrai nekiršinkime žmonių.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau žodžio replikuoti nesuteiksiu, kolegos. Darbotvarkė labai įtempta, dirbame, o ne kalbame viską ir apie viską.
10.36 val.
Politinių partijų įstatymo Nr. I-606 2, 19, 20, 21, 23, 24, 26, 27, 30 straipsnių ir penktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3128(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7.3 klausimas – Politinių partijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3128(2). Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 straipsnių pasiūlymų nebuvo gauta. Dėl 9 straipsnio yra G. Burokienės pasiūlymas. Kur yra G. Burokienė? Yra G. Burokienė. Suteikiame žodį. Manau, kad yra 29. Guoda Burokiene, prašau pateikti savo pasiūlymą dėl 9 straipsnio. Ir kviečiu komiteto pranešėją V. Bukauską pasakyti komiteto nuomonę. (Šurmulys salėje)
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Aš siūlau, kol nepateiks visų dokumentų, kurių Rinkimų komisija reikalauja, tol neskirti finansavimo, asignavimų politinei partijai. Manau, kad tai būtų teisingas sprendimas, nes suinteresuoti… Gali būti, kad nesuinteresuota politinė partija nepateiktų ilgą laiką dokumentų ir po pusmečio jau gautų dotaciją, todėl siūlau, kad iš viso, kol nepateiks dokumentų, nebūtų skiriama dotacija.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto argumentai. V. Bukauskas, komiteto pranešėjas.
V. BUKAUSKAS (MSNG). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Būtent minėtam kolegės pasiūlymui komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Galime tam… (Šurmulys salėje) Bendru sutarimu pritariame?
V. BUKAUSKAS (MSNG). Taip.
PIRMININKĖ. Pritariame bendru sutarimu. Dėkoju. 9 straipsnį galime priimti? Ačiū pranešėjui. Galime priimti. Dėl 10, 11 straipsnių pasiūlymų nėra. Galime priimti? Priimame.
Motyvai dėl viso. P. Gražulis – už.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, man atrodo, kad čia jau išsakyta nemažai argumentų ir N. Puteikis labai akivaizdžiai išdėstė, demokratinėse valstybėse ir ten, kur visiška demokratija, faktiškai barjeras neegzistuoja. (Balsai salėje) Ne tas? Atsiprašau, jeigu ne tas įstatymas, tada nekalbėsiu.
PIRMININKĖ. M. Majauskas – motyvai prieš.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Aš kalbėsiu dėl projektų Nr. XIIIP-3128 ir Nr. XIIIP-3129, nes jie iš dalies yra susiję. Konkrečiai tikrai kliūna nuostatos apie politinę reklamą. Reikalavimai politinėms partijoms pateikti visų pirma informaciją apie paskleistą politinę reklamą, ir nėra paaiškinta ir pasakyta, ar pati partija paskleidė, ar jos nariai paskleidė, ar jai prijaučiantys asmenys paskleidė, ar tiesiog koks nors naujienų portalas parašė, tarkim, gerą žinią apie valdančiuosius, parašė gražų straipsnį, kad, na, šiandien valdantieji nepadarė nieko blogo. Tai ar tokią informaciją jau reikėtų traktuoti kaip politinę reklamą pagal įstatymo projektą Nr. XIIIP-3129, jau ją žymėti ir pateikti ataskaitoje?
Taip pat nėra aišku, kaip reikėtų elgtis, kai pagal projektą Nr. XIIIP-3129 reikia žymėti visą politinę reklamą net ir ne kampanijos metu, socialiniuose tinkluose? Ar dabar absoliučiai kiekvienas straipsnis, kuris turi nors kokį politinį prieskonį, turės būti žymėtas socialiniuose tinkluose? Man atrodo, kad, na, čia toks projektas, kuris atrodo gražiai, bet realiai yra absoliuti nesąmonė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. E. Pupinis – motyvai prieš.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, man vis dėlto kyla daug abejonių, ar Vyriausioji rinkimų komisija sugebės su tokiais resursais normaliai stebėti visas partijas ir daryti stebėseną. Iš tikrųjų duodame tiek funkcijų, kad ji turėtų tapti panaši į Viešųjų pirkimų tarnybą. Ir vėlgi įstatyme numatytos sankcijos partijoms, kai keliamas žmogus vienmandatėje padarė kažkokią klaidą. Nemanau, kad turėtų būti taip įstatymas sureguliuotas, kad daugiau prieš politines partijas, o tuo labiau kad, tarkime, partijos nekeliamas kandidatas, bet galbūt partijai priklausantis gali daryti tam tikrus nusižengimus. Manau, tikrai nesubalansuotas, tuo labiau kad įstatymas įsigalioja jau šių metų pabaigoje.
Tai kaip čia viskas bus, nustatytos visos tvarkos, o įstatymas pradės veikti? Iš tikrųjų Vyriausioji rinkimų komisija galės daryti ką nori, kadangi nėra kokių nors tvarkų. Tai taip gali būti panaudotas ginklas prieš kai kurias partijas, kurios turi tokios įtakos… kaip kitos partijos, kurios gali reguliuoti gyvenimą per Vyriausiąją rinkimų komisiją. Aš susilaikysiu dėl tokio įstatymo. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsuojame dėl Politinių partijų įstatymo priėmimo. Mielieji kolegos, triukšmas salėje toks, kad negirdime vieni kitų. Būkite geri, kažkaip tyliau diskutuokite.
Šio įstatymo priėmimas
Dėkoju. Balsavo 100 Seimo narių: už – 65, prieš – 3, susilaikė 32. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3128) priimtas. (Gongas)
10.42 val.
Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo Nr. IX-2428 10, 12, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22 straipsnių ir ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3129(2) (priėmimas)
Kitas lydimasis – Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo projektas. Priėmimas pastraipsniui. 1, 2, 3, 4 straipsniai. Galime priimti, nes nėra pasiūlymų? Galime.
Dėl 5 straipsnio yra techninio pobūdžio Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas pritarė. Komiteto pranešėjas linki mums taip pat pritarti. Pritariame. Galime priimti visą 5 straipsnį? Galime.
6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13 straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Galime priimti? Galime. (Balsai salėje) P. Gražulis atsisako. J. Razma neatsisako ir sako motyvus prieš.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, nesu kažkaip kategoriškai prieš prieš tą projektą. Galime tuos kosmetinius pataisymus ir priimti, bet aš tik noriu išreikšti apgailestavimą, kad nebuvo svarstant priimti pasiūlymai, kurie galėjo gerokai išskaidrinti politinių kampanijų finansavimą. Buvo mano pasiūlymas, kad visokios reklaminės paslaugos galėtų būti teikiamos tik su išankstiniu apmokėjimu, kitaip sakant, pasiekiant, kad iki rinkimų dienos rinkėjui būtų atskleisti visi rėmėjai, visos išlaidos, ir pasibaigus kampanijai jau nebebūtų jokių skolų.
Dabar lieka neribotų skolų galimybė, todėl visokios čia kalbos apie skaidrumą yra nulis. Sakykime, koks nors kandidatas gali rodyti, kad jis neišleido nė cento, parodo, kad skola keliasdešimt tūkstančių, o po rinkimų staiga sužinome, kad, tarkim, jam paskolino pinigų skoloms padengti koks nors Daktaras, vardu Henrikas. Galbūt tai būtų šį tą reiškę rinkėjui, jeigu jis žinotų prieš balsuodamas, kad kandidatas turi tokį įtakingą rėmėją. Bet kai jau po rinkimų – šaukštai po pietų. Galėsime visi šūkauti. Bet jis bus teisėtai padengęs, kadangi kandidatas iš asmeninių lėšų bet kokį įsiskolinimą gali padengti pagal dabar siūlomą priimti įstatymą. Tai ką reiškia tie visi skaidrumai? Žinoma, sąžiningi kandidatai parodys tas įplaukas, išlaidas ir tą daro be šitų kosmetinių pataisymų pagal dabar galiojantį įstatymą.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, jau nekartosiu to, ką J. Razma pasakė.
PIRMININKĖ. Nekartokite.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ypač įstatymo vienas punktas, pagal kurį reikės deklaruoti politinę reklamą ir ne rinkimų laikotarpio metu. Kas nors gali paaiškinti, pavyzdžiui, jeigu aš pakritikuosiu netinkamas valdančiosios daugumos priemones, vykdomas šiuo metu, arba, tarkime, kritika dėl biudžeto, iš tikrųjų tai bus rinkimų kampanijos pripažinta kaip reklama, ar ne? Manau, kad šiuo atveju tikrai negalime pritarti, nes čia nežinau, už ką ir kaip atsiskaityti. Jeigu partijos narys teiks – vienas dalykas. O jeigu ne partijos narys, bet partijos rėmėjas? Iš tikrųjų reikėtų pirma išsiaiškinti, kas po tuo slypi, o po to jau priiminėti tokius įstatymus. Aš nebalsuosiu už jį, susilaikysiu ir siūlau kitiems nebalsuoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. M. Majauskas – motyvai prieš.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Kaip ir minėjau, geri norai yra deklaruoti teikiant šiuos įstatymų projektus, bet labai gerai žinome, kad gerais norais kartais kelias yra būtent į pragarą grįstas. Šioje situacijoje grįžčiau prie politinės reklamos apibrėžimo ir jos žymėjimo. Šiandien nėra aišku, ar ji taikoma tik mokamai, ar taikoma ir nemokamai. Pagal tai, kaip yra parašyta, tai taikoma bet kokiai skleidžiamai informacijai. Nėra paaiškinta dėl formos, ar, tarkime, dabar aš, žodžiu, kalbėdamas jau po šio įstatymo projekto po kiekvieno pasisakymo turėčiau deklaruoti, kad yra politinė reklama. Taip pat nėra aišku, kaip turėtų būti traktuojama informacija, kuri skleidžiama socialiniuose tinkluose. Mes puikiai žinome, kad socialiniai tinklai yra tikrai labai gyvybingi ir seka visą politinį lauką, dažnai komentuoja žmonės. Tai ar dabar tie žmonės turės kiekvieną kartą po politiniu tekstu parašyti, kad tai yra politinė reklama, ir jeigu jie to nepadarys, jie užsitrauks rimtą Administracinių nusižengimų kodekso atsakomybę? Bauda, rodos, gali siekti net ir 1 tūkst. eurų.
Man atrodo, labai svarbu, kad būtų išaiškinta ir išgryninta, kokia reklama yra reklama, kokia forma, ar tai yra mokama, ar tai yra nemokama, ir ką ir kada reikėtų žymėti. Dabar yra paliekama tokia pilka zona, kuomet Vyriausioji rinkimų komisija galės savo nuožiūra selektyviai vertinti vieną ir kitą atvejį ir galbūt netgi tapti persekiojimo įrankiu. Man atrodo, būtų labai labai svarbu išgryninti.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolegos. Motyvai išsakyti. Balsuojame dėl lydimojo. Pagrindinį priėmėme, dabar balsuojame dėl lydimojo – Politinių kampanijų finansavimo įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 101 Seimo narys: už – 62, prieš – 8, susilaikė 31. Įstatymas priimtas. (Gongas)
10.48 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 93, 544 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3130(2) (priėmimas)
Dar vienas lydimasis – Administracinių nusižengimų kodekso 93, 544 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3130(2). Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Redakcinio pobūdžio. Pritariame ir mes. 1 straipsnį galime priimti? Priimame.
Dėl 2 straipsnio Teisės departamento pasiūlymas – taip pat redakcinio pobūdžio. Pritariame? Ačiū. 2 straipsnį galime priimti? Priimame.
3, 4 straipsniai. Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti pastraipsniui? Priimame.
Motyvai dėl viso. Nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 66, prieš – 1, susilaikė 25. (Gongas) Įstatymas priimtas.
10.49 val.
Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo Nr. IX-985 3 ir 16 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 121 ir 122 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-3131(2) (priėmimas)
Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 ir 16 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo tam tikrais straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-3131(2). Prašom. Priėmimas pastraipsniui.
1 straipsnį galime priimti? Priimame. 2 straipsnis. Galime priimti? Priimame. 3, 4, 5 straipsniai. Pasiūlymų nebuvo, galime priimti? Priimame. Taip pat Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė ir pritarė visoms Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms. Galime tam pritarti ir mes. Dėkoju.
Dėl viso. Motyvų niekas nenori išsakyti. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 62, prieš – 1, susilaikė 31. Įstatymo projektas priimtas. (Gongas)
10.51 val.
Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3132(2) (priėmimas)
Ir paskutinis šio kompleksinio įstatymo projekto lydimasis – Labdaros ir paramos įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3132(2). Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Galime priimti? Galime. Dėl 2 straipsnio yra I. Šimonytės pasiūlymas. Gerbiamoji Ingrida Šimonyte, prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Na, šis pasiūlymas yra susijęs su Vyriausybės institucijų, konkrečiai, Mokesčių inspekcijos ir Registrų centro, kreipimusi, kad jiems reikia šiek tiek daugiau laiko praktiškai pasiruošti šiems darbams, todėl mano siūlymas labai paprastas, siūlau įsigaliojimą nukelti – nuo sausio 1 dienos iki liepos 1 dienos. Komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir komitetas šiems I. Šimonytės pasiūlymams pritarė. Dėl pasiūlymo prieštaravimų nėra. Pasiūlymui galime pritarti? Pritarėme. 2 straipsnį galime priimti? Priimame.
Dėl viso įstatymo projekto motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 83, prieš nėra, susilaikė 16. Įstatymo projektas priimtas. (Gongas)
10.52 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 162 ir 164 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4105(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 162 ir 164 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4105(2). Priėmimas. Mieli kolegos, primenu, kad čia taisome Konstitucinio teismo išaiškinimu. Skuba ir ypatinga skuba. Teisės ir teisėtvarkos komitetas pasidarbavo atitinkamai.
1 straipsnį galime priimti? Pasiūlymų nėra, bet mes dėl šito turėsime atskirai balsuoti dėl kiekvieno straipsnio. Motyvų niekas nenori išsakyti. Balsuojame dėl 1 straipsnio, tai yra 162 straipsnio pakeitimas. Gerbiami kolegos, prašome balsuoti. Primenu, kad čia reikalingas 71 balsas, kad galėtume priimti šio straipsnio pakeitimą.
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 86, prieš nėra, susilaikė 18. 1 straipsnį priimame.
2 straipsnis, tai yra 164 straipsnio pakeitimas. Pasiūlymų taip pat nėra. Motyvų niekas nenori… Kviečiu šį straipsnį priimti. Taip pat reikia 71 balso.
Balsavo 90 Seimo narių: už – 82, prieš – 1, susilaikė 7. 2 straipsnis… jam pritarta.
Ir dėl viso Seimo statuto motyvų niekas nenori išsakyti. Balsuojame. Gerbiami kolegos, kviečiame balsuoti, nes dėl viso Seimo statuto pakeitimo taip pat reikalingas 71 pritarimas, jeigu tam pritariame.
Šio statuto priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 89, prieš – 1, susilaikė 5. Seimo statutas dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto pakeitimo priimtas. (Gongas)
10.55 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės finansinio audito“ projektas Nr. XIIIP-4173(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės finansinio audito“ projektas Nr. XIIIP-4173(2). Priėmimas.
Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Galime priimti? Priimame. 2 straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Galime priimti.
Motyvai dėl viso Seimo nutarimo. S. Gentvilas.
Mielieji kolegos, nuoširdžiai prašau tyliau. O Simonas kalba garsiai, kad visi girdėtų.
S. GENTVILAS (LSF). Aš suprantu, kad čia gal tiktai procedūra, bet man tiesiog atrodo keista, kad Valstybės kontrolę audituos kita įmonė, turinti du darbuotojus. Nežinau, ką reikia keisti procedūrose (čia gal Audito komiteto pirmininkė pasakytų), bet turbūt valstybės aukščiausią kontrolieriaus instituciją tikrai turėtų kontroliuoti jau pačios kokybiškiausios audito įmonės.
PIRMININKĖ. Dėkoju. I. Šimonytė – motyvai už.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Būčiau nekalbėjusi, bet jau kolega Simonas mane išprovokavo. Aš nežinau, kokio didumo įstaiga jums atrodo Valstybės kontrolė, bet išties tai yra pakankamai nedidelė įstaiga ir jos finansai nėra kokie nors labai sudėtingi. Atrenkant įmones, kurios audituoja, visada yra patikrinama patirtis audito viešajame sektoriuje. Tikrai nereikia būti čia nei didžiuoju ketvertu, nei pačiu geriausiu auditoriumi Lietuvoje, kad galėtum audituoti tokios santykinai nedidelės įstaigos finansines ataskaitas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės finansinio audito projekto. Motyvai išsakyti. Priėmimas.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 102 Seimo nariai: 101 – už, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
10.58 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. XIII-508 „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4214(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 22 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4214. Kviečiu G. Burokienę, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkę. Svarstymas ir jūsų komiteto išvada.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas vakar apsvarstė ir pritarė bendru sutarimu kandidatūrai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Kandidatė nenori kalbėti. Jau per pateikimą kalbėjote. Galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Pritariame.
Priėmimas. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime pritarti. 2 straipsnis – įsigaliojimas nuo gruodžio 5 dienos. Galime pritarti. Priimame.
Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame priėmimo metu.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 96 Seimo nariai: vienbalsiai 96 Seimo nariai pritarė G. Vickutės kandidatūrai dirbti Vyriausiojoje rinkimų komisijoje ir mūsų palinkėjimai sėkmės jai, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovei. (Gongas) Priesaika bus penktadienį. Atsiprašau, gruodžio 5 dieną. Čia per skubėjimą. Gruodžio 5 dieną. Gerai, kad jūs pastabūs. Puiku.
11.00 val.
Seimo nutarimo „Dėl leidimo Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai stoti į Europos mokslinių tyrimų sąžiningumo tarnybų tinklo (ENRIO) asociaciją“ projektas Nr. XIIIP-4155(2) (priėmimas)
Atsiprašau, darbotvarkės 1-11 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl leidimo Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai stoti į Europos mokslinių tyrimų sąžiningumo tarnybų tinklo asociaciją“ projektas Nr. XIIIP-4155(2). Svarstymas įvyko, dabar priėmimas. Pasiūlymų nebuvo gauta. Vienas straipsnis. Galime priimti? Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl šio labai svarbaus Seimo nutarimo. Dėkojame Švietimo ir mokslo komitetui ir visai komandai su pirmininku E. Jovaiša priešakyje.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai ir vienbalsiai pritarė šiam Seimo nutarimui. (Gongas) Nuoširdžiai dėkoju.
11.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarimo Nr. XIII-2435 „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl Lietuvos Respublikos Seimo narės Irinos Rozovos veiklos ir ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui ir iš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento gautos informacijos netinkamo panaudojimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4212(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-12 klausimas, projektas Nr. XIIIP-4212(2). Kviečiu D. Gaižauską. Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl Lietuvos Respublikos Seimo narės Irinos Rozovos veiklos ir ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui ir iš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento gautos informacijos netinkamo panaudojimo“ svarstymas. Komiteto išvada.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Komitetas svarstė ir pritarė bendru sutarimu pratęsti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komitetas pritarė, kad būtų pratęstas tyrimas iki…
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Kad būtų pratęstas iki balandžio 30 dienos.
PIRMININKĖ. Iki balandžio 30 dienos. (Šurmulys salėje) Diskusija. Gerbiami kolegos, ar dėl datos nukėlimo reikia tokios diskusijos? (Balsai salėje) Jūsų valia. Keturi kolegos nori diskutuoti. Pirmąjį kviečiu E. Gentvilą. Nėra E. Gentvilo. P. Urbšys.
P. Urbšys kviečiamas į tribūną diskutuoti. Ruošiasi J. Sabatauskas.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, mes esame girdėję ne kartą, kai buvo inicijuojama šita komisija, kad bus per trumpiausią laiką viskas ištirta. Tai ne kartą yra kartojęs dabartinis komisijos vadovas gerbiamas Seimo narys D. Gaižauskas. Mes matome tai, kad vėl norima tos komisijos darbą pratęsti. Eilinį kartą kyla klausimas, ar tas pratęsimas yra reikalingas tam, kad iš tikrųjų nustatytų tą tiesą, ar viską padarytų, kad ta tiesa nebūtų nustatyta.
Akivaizdu tai, kad tos komisijos inicijavimą daugiau lėmė ne valstybės interesas, bet, kaip esu minėjęs, asmeninis interesas panaudoti būtent šitą temą tam, kad būtų pabandyta suvesti sąskaitas su Seimo Pirmininku V. Pranckiečiu ir Seimo nariu V. Baku. Nors ir tada jau buvo aiškūs požymiai, kad, sakykim, dėl Seimo narės I. Rozovos santykių su ambasada atsiranda tam tikra dviprasmybė, nes jeigu mes kalbame apie tai, kokias visuomenines grupes norėjo paveikti Rusijos ambasada, tai iš tikrųjų jinai norėjo paveikti visas tas visuomenines grupes, kurios veikė, bet nevienodai sekėsi, nes man susidarė įspūdis, kad būtent dėl Seimo narės I. Rozovos asmens Rusijos ambasadai buvo kilusios tam tikros problemos. Čia, Vilniuje, su rusakalbėmis visuomeninėms organizacijomis sekėsi visai gerai ir kaip tik buvo bandoma Seimo narę I. Rozovą inkorporuoti būtent į tą bendrą veikimą. Bet, nežiūrint į tai, iš tikrųjų tą klausimą reikia ištirti, kokios leistinos ribos buvo peržengtos, kokios ne. Bet, man atrodo, daug svarbiau yra išsiaiškinti šios dienos ryšius.
Antradienio vakare žmogus, esantis Seime, kuris niekada nemeluoja, surengė eilinį skaidrumo šou, kai buvo pasiūlytos lobistinio įstatymo pataisos, kad visi Seimo nariai ir politikai turi deklaruoti savo darbotvarkes ir daryti tokius neaiškius kryžminius deklaravimus neva su tikslu, tai padidins skaidrumą. Kai tuo pačiu akivaizdžiai matyti, kad šis žmogus naudoja politinę įtaką, kad nebūtų atsisakyta paramos verslininkų, kurie yra susiję su Baltarusijos verslais.
Aš kalbu apie Klaipėdos miestą, aš kalbu apie A. Vaitkaus kandidatavimą į miesto mero poziciją ir kalbu apie verslininkų paramą, kuri buvo teikta, ir tų verslininkų ryšius su Baltarusija. Akivaizdu tai, kad taip buvo bandoma įtvirtinti tam tikrą įtaką ne kur nors kitur, bet mūsų valstybės pagrindiniame uoste, užimant labai reikšmingą politinę poziciją.
Ir man keista, kai Seimo narys V. Bakas pasiūlo įtraukti šį klausimą į tyrimą, kad mes apčiuoptume šios dienos pavojus ir grėsmes, kažkodėl lengva ranka būtent daugumos atstovai Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete atsisako šį klausimą įtraukti. Jeigu mes vis dėlto manome, kad komisijos pratęsimas reikalingas vadinamajai politinei archeologijai ir politinėms dulkėms dar kartą kelti, ar mes turėtume tą intenciją palaikyti, ar vis dėlto mes turėtume išsireikalauti, kad ši komisija neimituotų nacionalinio saugumo grėsmių tyrimo, bet iš tikrųjų vykdytų ir nustatytų dabar esančias grėsmes?
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu J. Sabatauską. Ruošiasi D. Gaižauskas. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, atrodo, svarstome tokį visiškai techninį klausimą, datos pakeitimą, bet, kaip ir prieš mane kalbėjęs kolega, puikiai prisimenu, kai buvo žadama kuo skubiau atlikti tyrimą. O gal dar prisimenate, kad buvo siūloma sudaryti ir komisiją? Mūsų frakcija siūlė sudaryti komisiją proporcingai pagal frakcijų atstovavimą Seime, kad iš tikrųjų būtų atliekama objektyviai, operatyviai.
Dabar matome kitą dalyką, kad tyrimas yra vilkinamas. Man sakysite – ne, ne, ne, nevilkinamas. O kur įrodymai, kad nevilkinamas? Ar šią savaitę komitetas darė nors vieną posėdį dėl tyrimo? Nedarė. Sako, svarstėme biudžetą. Palaukite, biudžetą svarstėme pirmadienį neeiliniame Seimo posėdyje. Komitetas tyrimo šią savaitę nevykdė. Sako, vykdė praeitą savaitę. Vieną kartą. O kodėl ne du, ne tris kartus? Štai davėme beveik du mėnesius tyrimui atlikti, ne beveik, o daugiau kaip du mėnesius, nes nutarimas rugsėjo 24 dienos, tai visas spalis, visas lapkritis ir dar rugsėjo savaitė. Matome, kad siūlomas laikas – birželio 30 diena. Tai gal iš karto siūlykite spalio 20 dieną, kad išvada būtų po rinkimų? Nes iš tiesų geriau reikėjo sudaryti komisiją, kuri dirbtų intensyviai.
Savo praktikoje turėjau ne vieną komisiją. Kai buvo duodama dar mažiau laiko dėl žymiai sudėtingesnių klausimų, ir būdavo padaryta, nes yra atsakomybė. Dabar beveik nėra savaitės, kai Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atstovai nešpaciruotų po pasaulį. Matote, komandiruotės yra svarbiau. Tai jeigu jums iš tikrųjų tas tyrimas buvo svarbus, reikėjo jį ir daryti. Todėl mūsų frakcija tikrai nepritars šiam tyrimo pratęsimui.
PIRMININKĖ. Dėkoju už trumpai ir konstruktyviai pasakytą kalbą, nors galėjote kalbėti septynias minutes. D. Gaižauskas. Ir matau, jau grįžo į salę E. Gentvilas. (Balsas salėje) Eugenijau, prašom. Jums suteikiamas žodis, nes jūs pirmas buvote užsirašęs. (Balsai salėje) Mieli kolegos, jeigu kalbėsite trumpai ir konstruktyviai, dėkosiu. Laukiame jūsų išmintingų žodžių.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū, kad suteikėte galimybę vėl grįžti. Aš iš pat pradžių buvau labai aiškiai už tai, kad ši komisija užsiimtų tik I. Rozovos atvejo tyrimu. Tą kalbėjau labai akivaizdžiai Seime ir niekaip nepritariau, kad atsirastų keršto akcijos, kurias galėčiau įžvelgti, ir, tiesą sakant, įžvelgiu, girdžiu lūpų čepsėjimą, kaip čia mes tuoj patvarkysime opozicijos narius, kurie kažkaip susipažino, bet nieko nedarė, tai yra V. Alekna, L. Kasčiūnas ir A. Anušauskas. Kodėl susipažino ir nieko nesiėmė? Kodėl Seimo Pirmininkas susipažino ir nieko nedarė? Tebūnie. Tai turbūt yra klausimai, į kuriuos reikia rasti atsakymus. Tačiau šie klausimai yra sukergti su tuo klausimu, kuris atėjo iš specialiųjų tarnybų, tai yra vienos Seimo narės, mielos kolegės, galimai neleistini santykiai su Rusijos pareigūnais ir diplomatais. Kai sudėjo tuos klausimus kartu ir pavedė komisijai tirti tuos klausimus kartu, aš pats sakiau ir viduje giliai tikėjau: čia bus daromas delsimas. Taip ir atsitiko. Buvo duotos komisijai devynios savaitės. Ponas J. Sabatauskas, atrodo, aiškiai išdėstė, kodėl dirbama tik kas antrą savaitę, kodėl ne du kartus ar tris kartus per savaitę. Galima prisidengti ir sakyti, kad iš Saugumo departamento informacija gaunama pavėluotai. Galbūt. Bet, žiūrėkite, teisėkūroje ir sveikame, nuovokiame gyvenime turi egzistuoti ir tam tikra logika. Vietoj devynių savaičių dabar siūloma ištęsti komisijos tyrimo darbo laiką iki 29 ar 30 savaičių. Tai gal nereikėjo daryti tų klaidų, kurių jūs jau pridarėte? O jeigu jau pridedate sau dar keturis mėnesius iki balandžio 30 dienos, realiai penkis mėnesius pridedate, tai gal tada realiai tirkite ir kitus dalykus, pavyzdžiui, apskritai Rusijos įtaką politiniams procesams ar politikams Lietuvoje.
Dabar akivaizdu, kad artėjant Seimo rinkimams bus stuktelta opozicijos nariams. Kaip jūs tą sugebate, mes jau matėme. Tiesa, tai nelabai skausmingi smūgiai, bandau įsivaizduoti, kaip V. Aleknai jūs stukteltumėte su tomis savo nesąmonėmis. Bet svarbiausia, kad jūs nedarote pagrindinio darbo, kurį gavote kaip uždavinį iš specialiųjų tarnybų, – tai ištirti vienos kolegės Seimo narės galimai neleistinus santykius su Rusijos diplomatais. Ir šis darbas nėra pajudėjęs. Taigi jūs kompromituojate savo vykdomą tyrimą apsikraudami papildomais darbais darbeliais, pagrindinio darbo, kurį jūs pripažinote, kad lyg ir tai yra pagrindinis darbas, tai yra Seimo narės galimai neleistinų santykių tyrimas, tačiau akivaizdu, kad pagrindiniu darbu jūs laikote, kaip įspirti V. Pranckiečiui ir kaip įkąsti opozicijos nariams. Tai jūs kompromituojate parlamentinių tyrimo komisijų veiklą apskritai, na, ir aš jau nekalbu apie tai, kad kompromituojate patys save konkrečiai ir asmeniškai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu D. Gaižauską.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Labai ačiū. Ne be reikalo išėjau paskutinis, nes, kai pamačiau, kiek užsirašiusių yra, tikrai jaučiau pareigą ateiti į tribūną ir paaiškinti.
Pradžioje gal pasakysiu tik tai, kad tikrai tyrimas nevilkinamas, daromas kokybiškai, tai yra pirmiausia buvo surenkama faktinė medžiaga, įslaptinta informacija iš Valstybės saugumo departamento. Mums nepakako vienos pažymėlės, kaip kažkada buvo darytas tyrimas NSGK. Mes surinkome absoliučiai visą informaciją. Juliau, čia jūs klausykite manęs. Rinkome patvirtinančias faktines aplinkybes, o nebe prielaidas. VSD turbūt pati to nesitikėjo, kad mes keturis posėdžius apklausinėsime pačią VSD, nes mums reikia paaiškinti tam tikras aplinkybes, kurias jie surašo į pažymą, ar turi pagrindų, pagrindžiančių tas faktines aplinkybes, kuo grindžia, ir taip toliau. Bet čia apie tyrimą aš daugiau ir nesiplėsiu, tai keturi posėdžiai – vien tik šitai informacijai. VSD vis prašydavo atidėti jų apklausas, nes informaciją reikia surinkti, tam reikia laiko, o kadangi laikotarpis sieja ne tiktai mūsų, gerbiami, kadenciją, gerbiamas Gentvilai, ir konservatorių, ir socialdemokratų, Julius turbūt to ypač bijo, todėl ir informaciją, kurią renka VSD, surinko, sudėliojo. Mes dabar turėsime išnagrinėti, susipažinti su ja, nes, žinokite, tyrimo komisijos nariai dar jos net neperskaitė visos, nes segtuvai yra iš tikrųjų labai stori.
Taigi norint tyrimą atlikti neskubiai, dabar jums, Urbšy, sakau, o kokybiškai, šita informacija turi būti išanalizuota ir tik tada priiminėjami vienokie ar kitokie sprendimai pagal patvirtintą planą, tai yra ką kviesime, kokius įrodymus vienaip ar kitaip dar rinksime. Taigi tyrimas užsitęsė ir dar tik buvo pradėtos apklausos ir I. Rozovos, ir gerbiamo V. Tomaševskio. Visų kitų dar net neapklausėme, nes nebuvo ir laiko. Neskubame, o darome kokybišką tyrimą. Komitetas netgi bendru sutarimu sutarė, kad tyrimą reikia pratęsti.
Kalbant apie pasisakiusiųjų… Julius yra pasisakęs, kad tyrimas turėtų būti objektyviai, operatyviai, ir jis neva žino, jam rodosi, jam kyla abejonių informacija… Gerbiamas Juliau, nei jūs, nei P. Urbšys nežinote, ką mes turime. O jeigu žinote, tai, ko gero, nutekinta informacija, nes ji yra su slaptumo žyma „Slaptai“ ir jūs abudu net neturite teisės su ja susipažinti. Neturite. Jeigu jums nutekino informaciją apie tyrimą, jūs pasiskaitykite tada, ką reglamentuoja komisijų tyrimas, yra principas būtina žinoti, gerbiami kolegos, ir su manimi nesiginčykite, nes tikrai nežinote.
Dabar P. Urbšys. P. Urbšys iš tikrųjų turėjo pasisakyti apie tyrimą kaip buvęs Specialiųjų tyrimų tarnybos darbuotojas. Tai buvo gėda klausytis, kolega, nes jums irgi viskas akivaizdu, (…) ir bandote politizuoti rimtą tyrimą, kuris bando tirti Rusijos grėsmes per Rusijos ambasados galimai diplomatus pasinaudojant I. Rozova ir panašiai. Jūs kažkaip suplakate, pradedate politizuoti, bandote nukreipti ant LVŽS, su kuria, gerbiamas Urbšy, priminsiu, jūs ėjote į rinkimus. Jūs tiktai dėl LVŽS dabar sėdite Seime, jūs mus išdavėte, o sakote, meluojat.
Kita vertus, gerbiamas kolega, visai neseniai pirštu rodėte į E. Gentvilą dėl „MG Baltic“ ir visokių kitokių dėžėse kaupiamų pinigų, dabar su tuo pačiu E. Gentvilu jau pasirašote nutarimus, kad būtų atliktas kitas tyrimas. Kur jūsų sąžinė, gerbiamas Urbšy? Tą patį pasakysiu, išgirsime… jūs visai netrukus teiksite taip pat vieną nutarimą, tai pasirašo V. Bakas, kuris irgi pirštu badė į E. Gentvilą, į J. Sabatauską ir visus kitus. Dabar su E. Gentvilu pasirašinėja kitą tyrimą. Taigi ne jums kalbėti apie mūsų moralę ir sąžinę, aš čia jums dabar konkrečiai pasakau. Lietuvos valstiečiai žalieji… (Balsai salėje) Apie tyrimą mes visi kalbėtume, bet jūs nekalbėjote apie tyrimą, tai tyrimas, grįžtu prie to, kad tyrimas susijęs su Rusijos galima įtaka. Planas patvirtintas, kad dabar šioje dalyje mes susifokusuojam, o antra dalis dėl nebuvimo prevencinės sistemos ir trečia – dėl manipuliavimo, kur galimai tiek V. Bakas, tiek L. Kasčiūnas… bus galbūt tas klausimas… (Balsai salėje) Bus trečia dalis.
PIRMININKĖ. Replikos teisingos, kolegos, kalbėkime iš esmės.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Taigi, gerbiamieji, prašau patvirtinti pratęsimą ir tyrimas bus atliktas kokybiškai, tikrai pažadu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kalbėkime apie pratęsimą. Kolegos, siūlau dabar nebereplikuoti. (Šurmulys salėje) Dėl vedimo tvarkos. Prašom.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Gerbiama pirmininke, kreipiuosi į jus kaip į patyrusią politikę. Na, išeina šitas jaunuolis, jau ne pirmą ir ne antrą kartą pliurpia kažkokius asmeniškumus, nekalba į temą. Tai jūs jį nutraukite arba neleiskite į šitą tribūną, nes jis įaudrina Seimą, kalba kažkokius briedus, jaučiasi kaip buvęs mentas ir daugiau nieko!
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamas kolega, tačiau Seime ne pliurpiama, o kalbama ir galbūt nepykime vieni ant kitų, nemoralizuokime. Nesuteiksiu žodžio diskutuoti.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). O tai leidote moralizuoti!
PIRMININKĖ. Dabar… (Triukšmas salėje) Gerbiami kolegos, visi iš tribūnų kalbėjote ką norėjote, replikuoti žodžio nesuteikiu.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Pavardė paminėta!
PIRMININKĖ. Nesvarbu.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Pavardė paminėta ir dar…
PIRMININKĖ. Statute to nėra parašyta. (Triukšmas salėje) Motyvai po svarstymo.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiama pirmininke!..
PIRMININKĖ. A. Gumuliauskas. Prašom.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji, nesiaudrinkite, tikrai kalbėsiu ramiai. Tyrimas vyksta, medžiagos tikrai yra labai daug. Kad mes komisijoje pritarėme bendru sutarimu pratęsti darbą, byloja apie tai, kad šitoje komisijoje dirba įvairių frakcijų atstovai ir jie buvo vienos nuomonės, kad norint atlikti kokybiškai tyrimą iš tikrųjų reikia dar šiek tiek laiko. Taigi aš balsuosiu už pratęsimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Štai aš gavau galimybę pasisakyti po to, kai mano pavardė buvo paminėta, dėl to, kad aš apdairiai iš anksto užsirašiau. Bet kodėl kolegos P. Urbšys ir J. Sabatauskas, kurių pavardės buvo linksniuojamos, negali pasisakyti, nežinau.
PIRMININKĖ. Po motyvų.
E. GENTVILAS (LSF). Gerai. Taigi mano motyvai dėl šito pratęsimo. Ką mes girdėjome iš kolegos D. Gaižausko, jis kalbėjo ne apie būtinybę pratęsti, o pradėjo kalbėti apie kai kurių parlamentarų tarpusavio asmeninius santykius, kaip P. Urbšys nemėgo E. Gentvilo kažkada ir kaip dabar P. Urbšys su E. Gentvilu pasirašinėja kažką bendro.
Aš galiu pasakyti: jūs su P. Urbšiu, gerbiamas Gaižauskai, buvote vienos partijos rinkimų sąraše, o dabar kalate buvusiam saviškiui į kaktą. Tai nesistebėkite, kad aš su P. Urbšiu pabendrauju, ir su tamsta, atrodo, asmeniškai nesipykstu, galbūt dviese kada nors ką nors pasakysime.
Esminis dalykas – D. Gaižauskas man (atrodo, ir Seimui) neįrodo, kodėl būtina pratęsti šitą tyrimą, ir tauškia, leiskite pasakyti įvairiais sinonimais…
PIRMININKĖ. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). …kalbėti, plepėti, pliurpti, taukšti. Yra kultūringos kalbos sinonimų lietuvių kalboje. Kaip kiekvienas priima tuos mano minimus sinonimus, tai tegul įsiklauso, kokių blėnių, kaip sako L. Balsys, prišnekėjo.
Nėra įrodymų, kad objektyviai reikia pratęsti šitos komisijos darbą, tačiau aš suprantu, kad tai bus pratęsta. Arba šita komisija koncentruojasi į I. Rozovos atvejo tyrimą ir atsisako Seimui pavedus kitų klausimų tyrimo, arba, jeigu pratęsia dar keturiems mėnesiams iki balandžio 30 dienos, tada tegul rimtai užsiima Rusijos grėsmių Lietuvos politikams ir politiniams procesams tyrimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, balsuosime, o tada jau prašom replikuoti taip, kaip Statute numatyta. Todėl ir nesuteikiau vidury kalbos žodžio replikuoti. Balsuojame. Kadangi buvo paminėtos dviejų kolegų pavardės – J. Sabatausko ir P. Urbšio, tai šiems kolegoms suteiksiu galimybę replikuoti. Man labai gaila žvelgiant į darbotvarkę, kad mes nespėsime kai kurių klausimų apsvarstyti.
Balsavo po svarstymo 102 Seimo nariai: už – 80, prieš – 13, susilaikė 9. Po svarstymo pritarta.
Dabar pagal Statutą po balsavimo replikos. P. Urbšys. Maloniai prašau.
P. URBŠYS (MSNG). Kadangi buvau pagerbtas Seimo nario D. Gaižausko ir man primintos skolos…
PIRMININKĖ. Arčiau mikrofono, Povilai.
P. URBŠYS (MSNG). …valstiečiams, tai gerbiamam D. Gaižauskui, kaip buvusiam pareigūnui, kartoju paskutinį sykį, nes tai jau ne kartą viešai kartojau – aš išrinktas ne pagal sąrašą, aš išrinktas vienmandatėje apygardoje kaip save iškėlęs.
Dar noriu priminti, kad aš nenaudojau nė cento rinkimams pinigų iš valstiečių kasos, o naudojau tik savo asmenines lėšas. Nenaudojau valstiečių logotipo, nenaudojau nei R. Karbauskio, nei S. Skvernelio atvaizdų.
Dar galiu pasakyti. Paties atsiradimas irgi yra netiesiogiai susijęs su manimi, nes būtent tada mano dėka pavyko prikalbinti S. Skvernelį.
PIRMININKĖ. Mieli kolegos, o dabar jau vėl sąskaitų suvedimas.
P. URBŠYS (MSNG). S. Skvernelis rekomendavo patį į sąrašą, o atsidėkodamas už tai dabar pats valaisi į jį kojas. Šiuo atveju, jeigu kalbėtume apie pareigūno garbę, aš noriu pasakyti – tamsta jos nesi vertas.
PIRMININKĖ. Mieli kolegos, sutarkime, kad kalbame iš esmės apie Seimo nutarimą.
R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Kaip buvęs jūsų kolega, ko gero, puikiai…
PIRMININKĖ. Jūs esamas mūsų kolega.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Kaip buvęs Seimo vicepirmininkas, nežinau, kaip bus kitą kadenciją, ar būsime, ar ne. Ką aš dabar, šiandien, išgirdau iš tribūnos iš Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko, iš tiesų tai yra netoleruotinas dalykas. Kolega, aš pasakysiu dėl vieno teisinio dalyko. Kai jūs ką tik apkaltinote faktiškai visus Seimo narius, nes turintys teisę dirbti su slapta medžiaga ir susipažinti… iš tikrųjų tai yra netiesa. Jūs ką tik pasakėte tokį faktą, kad de facto Seimo nariai net neturi šičia… Tokiu atveju dėl visų Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas turėtų pradėti tyrimą. Antras teisinis dalykas. Šiandien mes pasiėmėme I. Rozovą kaip kokią nors auką suvesti sąskaitas per šį žmogų. Ji yra mūsų kolegė. Ir trečias dalykas. Niekada Seimas neturi teisės atlikti ikiteisminio tyrimo institucijos pareigų. Jūs vieną kartą perskaitykite Konstitucinio Teismo išaiškinimą. Mes konkuruojame su įstaigomis, institucijomis, kurios atlieka tyrimus. Nuo kada Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas tampa ikiteisminio tyrimo institucija, kuri pasako lemiamą žodį?
PIRMININKĖ. Dėkoju.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Baikime šiuos dalykus darę Seime. Ne, pavesti komisijai, Petrai, bet ne komitetui. Ir nesityčiokime iš eilinių Seimo narių.
PIRMININKĖ. Ačiū. Remigijau, ačiū. Kolegos, būčiau labai dėkinga, jeigu replikos būtų trumpos. Kadangi J. Sabatauskas buvo paminėtas, žodis jums.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Iš tikrųjų išgirdome tokią paplavų ir asmeniškumų tiradą iš komiteto pirmininko, ne šiaip sau Seimo nario. Jis visiškai užsimiršo, pradėjo mėtyti kaltinimus Seimo nariams. Ar dėl to, kad neturi leidimo susipažinti su slapta informacija, jie jau yra kalti? Tarp kitko, aš turiu tokį leidimą. Iš kitos pusės, aš išgirdau tiesiogiai grasinimą iš Seimo tribūnos ir taip pat… O jeigu kolega daro išvadą vien dėl to, kad mano tėvai buvo ištremti, aš gimiau Rusijoje, tai aš nepatikimas nuo pat pašaknių, nuo pat gimimo. Petras I yra pasakęs: „Duokite žmogui kalbėti be popierėlių, kad visas jo kvailumas pasimatytų.“ Šį kvailumą mes matėme dabar.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, ir paskutinis, kuriam suteikiu žodį, tai D. Gaižauskas. Prašau, kolega. Daugiau niekam nesuteiksiu. (Balsai salėje)
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Labai ačiū. Gerbiami kolegos, o aš kalbėsiu ramiai, ko jūs turbūt nesitikite. Kai jūs kalbate tribūnoje be popierėlio, Sabatauskai, kaip dabar pavardinote dėl kvailumo ir taip toliau, jūs savęs nematote. Aš gal būčiau visai net neišėjęs, bet žinodamas, ką jūs pasakysite, A. Salamakinas… mentais ir taip toliau. Baikite mokslus, tai galbūt suprasite, kad taip kalbėti negalima.
PIRMININKĖ. Baikite, kolegos!
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Čia vienas dalykas. (Balsai salėje) Kitas profesorius, chamas, čia, žinokite, mes jūsų tribūnoje tiek prisiklausome, aš jums pasakysiu, marazmų. Aš tai juos paprasčiausiai kaupiu iš patirties. Juos sudėjus… (Šurmulys salėje) Juos sudėjus, juokitės, aš pasakysiu…
PIRMININKĖ. Kolegos, niekam daugiau replikoms žodžio nesuteiksiu, nes stokite prie mikrofono.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). …juos sudėjus, profesoriau, aš pasakysiu, menkinate jūs kiekvieną žmogų pasisakęs, taip labai subtiliai pasisakydamas, paniekindamas. Jūs prisiminkite, ką jūs ant tų valstiečių prisakę: tai rišo prie patvorių vaikus ir taip toliau, ir taip toliau. Jūs savęs, šito nematėte. Gerbiamieji, kai kas nors pasako, aš jums pasakysiu, kai kas nors pasako kokią nors repliką jūsų atžvilgiu, jūs labai agresyvėjate ir taip toliau. Jūs nusiraminkite. Taip, labai gerai pasakė R. Žemaitaitis, mes nesame ikiteisminio tyrimo įstaiga, bet R. Žemaitaitis pasakė ir netikslumą, kad jeigu ir turite slaptumo žymas, tai nereiškia, kad jūs viską galite ir perskaityti…
PIRMININKĖ. Ačiū.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). …nes tai yra… būtina žinoti principus. Aš tą ir turėjau omenyje. Taigi, kolegos, aš jums visiems siūlau nusiraminti, baigti iš tikrųjų vienas kitą įžeidinėti, o kalbėkime apie esmę. Čia buvo kalbama apie nutarimo pratęsimą, o vienas atėjo pasakoti apie savo kažkokias bėdas, trečias… Čia reikia kalbėti konkrečiai apie tai, dėl ko buvo prašoma…
PIRMININKĖ. Taip, reikia kalbėti konkrečiai ir trumpai, ir baigiame diskusijas. V. Bako pavardė buvo paminėta. Jis man tai priminė. Daugiau tikrai niekam nesuteiksiu, nors dešimt kartų būtų paminėti. (Balsai salėje) Viskas, kolegos! Trys V. Bako sakiniai.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū.
PIRMININKĖ. Dirbame toliau. Jūs užsirašėte dėl motyvų.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aš tik noriu pasakyti, iš tikrųjų duokite žmogui kalbėti, bet noriu kreiptis į visus kolegas Seimo narius, kurie manote, kad šis žmogus yra Lietuvos teisėsaugos pareigūnų veidas. Taip nėra, aš dirbau daug metų pareigūnu, aš vadovavau profsąjungoms. Lietuvos pareigūnai yra išsilavinę, taktiški žmonės. Tai, ką daro šis žmogus… jūs nerasite Lietuvoje tokių pareigūnų.
PIRMININKĖ. Kolegos, dėl nutarimo kalbame.
V. BAKAS (MSNG). Ir antra, ir dėl nutarimo. Iš tiesų man… Kita vertus, yra bėda, kad mes turime Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką, kuris mūsų nacionalinio saugumo politiką nuleidžia iki tokio žemo lygio, tai yra asmeniškumų lygio.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
V. BAKAS (MSNG). Tai yra bėda, bet mes galime ją išspręsti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Šio nutarimo priėmimas. Gerbiami kolegos, dėl motyvų. Vienas straipsnis. Galime jį priimti? A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Dar kartą ačiū. Tikrai be emocijų. Gerbiami kolegos, reikia laiko. Būkite geri, suteikite tą laiką, kurio prašome. Prašome dėl objektyvių priežasčių. Labai jums ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Vėlgi nieko naujo nepasakysiu ir, tiesą sakant, vėl esu dviprasmiškoje situacijoje. Jeigu Seimas priimtų nutarimą nebetęsti komisijos darbo, tai reiškia, kad I. Rozovos atvejis nebūtų suspėtas ištirti. Tačiau kaltę čia turėtų prisiimti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas D. Gaižauskas, kuris nekvalifikuotai, manykime, aš kalbu ne apie turinį, o apie tempus, vadovavo šitam tyrimui. Mano manymu, nėra pagrindo pratęsti, tuo labiau kai komiteto pirmininkas kalba apie Seimo narių, kurie nėra nei tyrimo subjektas, nei tyrimo objektas, tarpusavio santykius, o dar replikuodamas pasako, kad kaupia visokius apie jį pasakytus dalykus, nepasakysiu, kaip kai kurie… Ai, dar plačiau kaupi, kolega, apie tai, ką apie valstiečius prišnekėjome. Tai jūsų elgesys apie valstiečius irgi nieko gero neliudija, jeigu jūs esate valstiečių veidas. Aš tikiu, kad yra geresnių veidų, bet jeigu jūs norite kaupti ir užsiimti, kas vyksta per laikinąsias tyrimo komisijas, kerštais, kerštu jums neįtikusiems kolegoms, buvusiems saviškiams ar opozicionieriams, tai, žinoma, tokios laikinosios tyrimo komisijos tada yra prasmingos. Tačiau šita komisija turėjo prasmę vieninteliu atveju – kolegės I. Rozovos galimai neleistinų veiksmų tyrimas. Jūs šito nepadarėte ir prisiimkite atsakomybę net ir tuo atveju, jeigu tyrimas bus pratęstas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – D. Gaižauskas.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū už suteiktą žodį. Kolegos, tai, ką aš pasakiau, tai reakcija į jus pačius, tai buvo jūsų veidrodis, nes aš norėjau, kad kalbėtume apie tyrimą, bet jūs kiekvienas pasisakote apie kažkokį asmeniškumą, dabar E. Gentvilas. Manau, jau užtenka, o jūs vis tiek kažką padarote. Nusukate nuo tyrimo esmės į asmeniškumus – kažkas kažką. Taip, jūs labai juokingai atrodote iš tikrųjų, kai pažiūri iš šono, ką jūs čia kalbate, ir kartais dar net nepasakytų bet koks, nežinau, iš gatvės politinis chuliganas. Taip. Neįžeidinėju. Aš atsiprašau, jeigu įžeidinėju, bet jūs taip darote, jūs elgiatės panašiai kaip politiniai chuliganai. Iš tikrųjų įžeidinėjate oponentus, pozicijos, opozicijos, nesvarbu, aš taip daugiau nedariau ir nedarysiu.
Kolegos, labai prašau, iš tiesų tyrimas labai rimtas, tikrai neskubėsime ir komitetas yra pasitvirtinęs planą. V. Bakas labai mažai dalyvauja tuose mūsų tyrimuose, todėl jis turbūt nežino arba labai nervuojasi, nes trečioje dalyje reikės jį patį apklausti. Galbūt irgi per daug nereaguosiu į jo pasisakymus, nes jo protrūkių paskutiniu metu, kai reikėjo prarasti NSGK pirmininko postą, tai iš viso neišeina net komentuoti, kodėl jis toks emocionalus žmogus pasidarė, aš jį pažinojau kitokį. Bet ne apie tai. Labai prašau pratęsti tyrimą. Tyrimą atliksime kokybiškai, komisija iš tikrųjų dirba visiškai kitaip, nei anksčiau dirbdavo. Susipažįsta su informacija visos apimties visi, sprendimus priima visi. Netgi esame nusprendę, kad apsitarimus darome su opozicijos atstovu, tai yra L. Kasčiūnu, ir bendrai sudarinėjame, jeigu reikia, tyrimo planą. Tyrimas tikrai daromas kokybiškai ir objektyviai, todėl prašau pratęsti tyrimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. P. Urbšys. Prašom, kolega, motyvai prieš.
P. URBŠYS (MSNG). Jeigu bandytume dabar įsiklausyti į argumentus, kodėl reikia pratęsti, aš nežinau, gal Seimo nariai girdėjo kažką kita, bet aš išgirdau „labai stori segtuvai ir nespėjame perskaityti“ ir dar „nežinia, ką mes tuose segtuvuose rasime“. Paminėjo keletą pavardžių Seimo narių, kurie turėtų suklusti ir gal naktį nebemiegoti. Akivaizdu yra tai, kad yra išgalvoti motyvai. Visada tie segtuvai nėra ploni. Jeigu jūs ėmėtės organizuoti komisijos darbą, tai jūs turite taip organizuoti, kad būtų suspėta laiku. Jeigu jūs nespėjate, tai reiškia, kad kažkas nesugeba to darbo taip organizuoti. Kyla klausimas, ar komiteto pirmininkas pajėgus tai daryti, ar jam rūpi visai kiti tikslai ir būtent kiti buvo tos komisijos sudarymo tikslai, todėl aš nenoriu dalyvauti šitame farse.
PIRMININKĖ. Dėkoju. P. Gražulis – motyvai už.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš stebiu, kas čia vyksta Seime, kas čia vyksta pastaruoju metu Lietuvoje. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas vienbalsiai bendru sutarimu nusprendžia pratęsti šitos komisijos arba komiteto darbą. Atrodo, neturėtų būti diskusijų. Šitoks erzelis vyksta Seime!
Aš kai pažiūriu, kas pastarąsias dienas vyksta Lietuvoje, žiūrėkite, kas yra, vežėjams vairuotojams pakelia atlyginimus – piketas. Faktiškai mokesčių nepadidina žemdirbiams – išvažiuoja su žiondyrais. Švietimo darbuotojams keliamas atlyginimas – mitingai, streikai. Man atrodo, kad reikėtų tikrai išplėsti šito komiteto darbą ir paklausti, kas ta Maskvos penktoji kolona Lietuvoje? Kas organizuoja šitą sąmyšį, maištą, šitas revoliucijas Lietuvoje? Kas didžiausi Lietuvos priešai ir kas tarnauja Rusijai?
Aš žiūriu visada į konservatorius. Jie maištininkai visada ir jie šituos maištus, streikus suorganizuoja net tada. Bet jūs įsivaizduokite, konservatoriai mažino atlyginimus pensininkams – pensininkai džiaugėsi. Gyvenom, sako, Sibiro laikais dar sunkiau. Dabar didinamos pensijos, vaikams pinigai, minimalus atlyginimas, o maištautojų tiesiog aibė.
Kas darosi mūsų valstybėje? Kas čia vyksta? Gal galėtų tikrai apsvarstyti ir į šį klausimą atsakyti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas? Tai tikrai nesuprantami ir nesuvokiami dalykai. O jūs dabar apie kažkokias smulkmenas kalbate. Čia apskritai mūsų valstybės žmonių protai jaukiami. Ir taip sujaukti! Sovietai taip nesujaukė protų, kaip sujaukė konservatoriai su savo užvaldyta žiniasklaida. Va čia tai reikia išsamų tyrimą atlikti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. M. Puidokas – motyvai prieš.
M. PUIDOKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, iš tiesų kaip saugumo politikos ekspertas Lietuvoje matau dvigubus standartus. Tie dvigubi standartai yra visame kame. Mes matome Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vieną iš narių, poną L. Kasčiūną, bet jis figūruoja „MG Baltic“ byloje. Mes matome paklausimus Valstybės saugumo departamento vadovui, bet tyrimai tais klausimais nėra pradedami, kur yra rimtos grėsmės, kalbant apie kaimyninę šalį Rusiją, kur yra rimtos grėsmės ir sąsajos su tos šalies verslo subjektais. Tie dalykai, kurie gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, nėra tarsi tiriami. Jeigu yra atliekamas tyrimas, tai kalti lieka vieni liberalai, nors tuo metu konservatoriai buvo valdančiojoje daugumoje ir turėjo beveik 40 Seimo narių.
Mes matome, kad kai yra rimti klausimai, tai tie rimti klausimai tyrimo nesulaukia, bet kai yra menami klausimai, pavyzdžiui, kaip dėl ponios I. Rozovos, tai kiekvienas saugumo politikos pradžiamokslį išėjęs ekspertas žino, kad žmogus gali pasakyti ką nors kenksmingo tik tada, kai jis žino, jeigu jis disponuoja ta informacija. O mes dabar tampome žmogų, tąsome, vaizduojame kažkokį teisingumą, bet rimtų klausimų, kurie tikrai yra rimti klausimai, tų klausimų tirti nenorime. Šiuo atveju – akmuo į viso Seimo daržą, nes mes užsiimame menamais tyrimais, o rimtus dalykus paliekame nuošalyje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Juozapaitis. Prašom.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju. Šįkart aš kalbu kaip Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pavaduojantis narys, kuriam teko garbė… ir kaip ekspertas, ne menkesnis už ką tik kalbėjusį kolegą, kuriam teko būti to tyrimo pradžioje ir dalyvauti posėdžiuose, ir tikrai turiu pagrindo galvoti, kad man dar teks ten dalyvauti. Be jokios abejonės, tyrimas yra pradėtas, nebaigtas. Jeigu šiandien mes nutrauksime tos komisijos darbą, vadinasi, nebus jokios išvados, vadinasi, jokie rezultatai nebus pasiekti, todėl tas tyrimas turi būti pratęstas.
Šiek tiek replikuosiu į gerbiamojo komiteto pirmininko desperaciją ir tuos begalinius įžeidinėjimus. Tiesiog tikrai yra nemandagu diskriminuoti, žeminti Seimo narius pagal jų išsilavinimą ir kaip nors bandyti iškelti save aukščiau. Aš suprantu, kad tokia jau jūsų metodika ir darbo, ir taip toliau, bet priminsiu jums, kad iš tikrųjų gerbiamojo V. Bako replika mane patenkino, kad visokių būna policijos veidų. Didžiuojuosi, kad aš turiu generolo S. Skvernelio pasirašytą policijos rėmėjo pažymėjimą, o ne koks nors buvęs vyresnysis komisaras tą pažymėjimą pasirašė. Taigi yra žmonių, kurie pasitiki, tiki valstybe, ir, aš manau, suradę bendrą kalbą, mes tikrai padarysime taip, kad nereikėtų kariauti valdantiesiems prieš Prezidentą, ką šiandien padarė jūsų vadovas. Taigi, eikime Lietuvos gerovės link, būkime sąžiningi ir tikrai verti Lietuvos Seimo nario vardo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju gerbiamam V. Juozapaičiui. J. Sabatauskas kalba paskutinis. Motyvai prieš.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Iš tiesų noriu priminti argumentus, kuriuos išsakiau iš tribūnos, kad nesugebėta organizuoti komiteto darbą taip, kad dirbtų ne tik kaip paprastas komitetas, o laikinosios tyrimo komisijos režimu, o tai reiškia, kad papildomi posėdžiai – ne vieną kartą per savaitę. Priminsiu, man teko atlikti darbą ir vadovauti komisijai, kur buvo duota tik pusantro mėnesio ir nepratęsta nė vienos dienos, tai dirbome ypač intensyviai, ir išvada buvo pateikta laiku. Tiesa, ta išvada po to buvo skaitoma daugiau, negu trunka darbo diena.
Šiandien matome, kad tyrimas atliekamas ir, ko gero, tyrimas atliekamas, kaip kolega Remigijus pasakė, nepaisant Konstitucinio Teismo nutarimo, kad Seimas negali dubliuoti kitų valstybės institucijų darbo, atliekamų tyrimų, o tam yra ir atsakingos institucijos – tiek Valstybės saugumo departamentas, tiek prokuratūra, kitos ikiteisminio tyrimo institucijos. Tampyti kolegės begalinį laiką tikrai negalima. Mano manymu, atsakyti į klausimus turi dabar, kai komitetui buvo nustatytas laikas, ir nebūtina pratęsti termino.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti. Balsuojame. Priėmimas.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 88, prieš – 8, susilaikė 11. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
Gerbiami kolegos, labai noriu jūsų prašyti, gerbiamos ministrės R. Tamašunienės prašymu, svarstyti su valstybės biudžetu susijusį įstatymą.
11.43 val.
Vidaus tarnybos statuto 39, 53, 61 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4031(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-16 klausimas – Vidaus tarnybos statuto 39, 53, 61 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4031. Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Kviečiu komiteto pranešėją Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkę A. Širinskienę, nes yra pasiūlymas.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nebuvo gauta, galime priimti? Galime. 2 straipsnį galime priimti? Galime. Ir dėl 3 straipsnio buvo Seimo narės A. Papirtienės pasiūlymas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Taip, buvo pasiūlymas ir komitete mes jį svarstėme. Komitetas jam nepritarė motyvuodamas tuo, kad statutinėje tarnyboje būtų neteisinga įvesti galimybę asmenims už tą patį darbą mokėti skirtingą atlyginimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, už pasiūlymą – R. Tamašunienė? Ne, už visą. Mums reikia balsuoti dėl A. Papirtienės pasiūlymo, jam komitetas nepritarė. Balsuojame už A. Papirtienės pasiūlymą.
Balsavo 110 Seimo narių: už – 12, prieš – 22, susilaikė 66. A. Papirtienės pasiūlymui nepritarta.
3 straipsnį galime priimti? Priimame.
4 straipsnis. Dėl jo pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Priimame.
5 straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Įsigaliojimas nuo sausio 1 dienos. Galime priimti.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 104. Vienbalsiai pritarė Vidaus tarnybos statuto pakeitimui. (Gongas) Priimta.
11.46 val.
Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3791(2) (priėmimas)
Dabar galime grįžti atgal prie 1-13 klausimo – Seimo rinkimų įstatymo projektas Nr. XIIIP-3791(2). Priėmimas.
Priėmimas pastraipsniui. Vienas straipsnis. Galime jam pritarti? Galime.
Dėl viso įstatymo norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 105, prieš nėra, susilaikė 1. Priimta. (Gongas)
11.47 val.
Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 29, 33, 59, 61, 68, 69 ir 70 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3847(2) (priėmimas)
Kitas Seimo rinkimų įstatymas. Priėmimas pastraipsniui. Jo numerį tuoj pranešime. Projektas Nr. XIIIP-3847(2). Seimo rinkimų įstatymas. Dėl 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 straipsnių pasiūlymų nėra. Galima priimti. Motyvų niekas nenori išsakyti, tai balsuojame. Priėmimo stadija.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 101, prieš – 1, susilaikė 3. Seimo rinkimų įstatymas priimtas. (Gongas)
11.48 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 13 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3848(2) (priėmimas)
Su šiuo Seimo priimtu įstatymu yra susijusi Seimo statuto 13 straipsnio pataisa. A. Širinskienė dėl 1 straipsnio pateikė pasiūlymą. Gerbiamoji kolege, manau, yra 29 pritariantys. Prašom pristatyti savo pasiūlymą. Priimsime sprendimą dėl jo.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, čia yra tiesiog tikslinamas apibūdinimas tos vietos, kurioje būtų Seimo narių susitikimai, ir atsisakoma perteklinių ir neapibrėžtų reikalavimų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Yra dėl motyvų. A. Sysas nepritaria A. Širinskienės pasiūlymui.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, kai mes pradedame kalbėti apie galimybę mūsų piliečiams, kurie turi kokią nors negalią, kiekvienais metais mes sakome, kad po rinkimų keisime nuostatas. Toks įrašas, kad gali būti nepritaikytos… aš manau, kad žmonės su negalia išvis negalės balsuoti. Todėl aš tikrai negaliu pritarti, nes mes tokiu užrašu bloginame sąlygas žmonėms atlikti savo pareigą, nes kai kas tuo pasinaudos.
PIRMININKĖ. Kolegos, balsuojame dėl A. Širinskienės pasiūlymo. Ji siūlė išbraukti žodžius „tinkamai įrengtas“. Seimo nariui suteikti vienmandatėje apygardoje patalpas, išbraukiant žodžius. (Šurmulys salėje)
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 86, prieš – 2, susilaikė 14. Pasiūlymui pritarta. 1 straipsnį… Mieli kolegos, reikia priimti 1 straipsnį – 13-ąjį. Prašom balsuoti.
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 92, prieš – 1, susilaikė 10. 13 straipsniui pritarta. O dabar dėl viso Seimo statuto pakeitimo. Prašome. Motyvų niekas nenori išsakyti. Balsuojame.
Šio statuto priėmimas
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 92, prieš nėra, susilaikė 14. Įstatymo projektas, tai yra Statutas (projektas Nr. XIIIP-3448(2), priimtas. (Gongas)
Ir pranešu kitą darbotvarkės klausimą – Seimo rinkimų įstatymo projektas Nr. XIIIP-3737(2).
Toliau posėdžiui pirmininkauja A. Nekrošius. Dėl vedimo tvarkos – V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Aš jau prieš tris klausimus tą norėjau pasakyti, smulkmena, bet tokia kartais gali būti esminė. Pirmininkaujantis posėdžiui pavaduotojas arba Seimo Pirmininkas turi teikti balsuoti, bet neraginti balsuoti už arba prieš. Jūs jau keletą kartų teikiate balsuoti sakydama balsuojame už tą ir tą. Tiesiog tai gali būti suprasta kaip agitacija, kuri netinkama Seimo posėdžio pirmininko pareigoms. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerai, neagituosime. Ačiū, ačiū. Toliau posėdžiui pirmininkauja A. Nekrošius. (Balsai salėje)
11.53 val.
Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 89 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3737(2) (priėmimas)
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF). Gerbiami kolegos, primenu, kad toliau priėmimo stadija, svarstome projektą Nr. XIIIP-3737(2). Į tribūną kviečiu V. Kravčionok. Yra pasiūlymų dėl 1 straipsnio. Gal galime sutarti, kad dėl visų pasiūlymų yra 29 palaikantys Seimo nariai?
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Čia vienas pasiūlymas…
PIRMININKAS. Ačiū, pritarta. Pirmasis pasiūlymas Seimo narių R. Karbauskio ir N. Puteikio. Prašau pristatyti. Kas pristatote? N. Puteikis. (Balsai salėje) Įdėkite kortelę ir pristatykite savo pasiūlymą.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Kolegos, demokratiškos šalys sąmoningai sumažina kartelę tais atvejais, kada nori, kad kuo didesnė gyventojų dalis turėtų savo atstovus Seime. Jeigu mes pažiūrėtume į dabartines apklausas ir atskirtume tuos gyventojus, kurie atsakydami į klausimą, už ką balsuoja, taip pat renkasi klausimą, variantą, kad jis tikrai eis į Seimo rinkimus, tai iš čia, salėje, sėdinčių partijų faktiškai visos peržengia lengvai tuos 5 %, todėl oponentų kaltinimai, kad šita pataisa skirta kam nors iš čia, salėje, sėdinčių, yra neteisinga. Pataisa skirta toms partijoms, kurios pagal apklausas ir, pavyzdžiui, pagal Europos Parlamento rinkimų rezultatus nepasiekė 5 %. Tai būtų V. Radžvilo vadovaujama partija, D. Kuolio, A. Juozaičio, R. Dagio ir kitos mažesnės ir besikuriančios partijos. Bet skandinaviškos šalys, pavyzdžiui, Suomija, kuri taiko iš viso nulinį barjerą, tokią sistemą nustato tam, kad būtų kiek įmanoma margesnis parlamentas, nes margesniame parlamente yra aukštesnė demokratijos kokybė, apimami visi visuomenei aktualūs klausimai, vyksta diskusijos. Kuo didesnė kartelė, kaip Turkijoje ir Rusijoje, tuo diskusijų mažiau.
Kolegos, už platesnę demokratiją prašyčiau balsuoti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Balsuodami: už – 6, prieš – 2, susilaikiusių nebuvo, komiteto nariai pritarė šitam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai dėl pasiūlymo. P. Urbšys – už.
P. URBŠYS (MSNG). Iš tikrųjų dabar daug diskutuojama dėl tos kartelės mažinimo ir bandoma net įspėti visuomenę ir Seimo narius, kad tai tik padidins netvarką valstybėje, destabilizuos situaciją. Bet vis dėlto pripažinkime – šitą džiną išleido ne kas kitas, o S. Gentvilas, būtent jisai pasiūlė kartelės mažinimą. Tada jis motyvavo – demokratinėje valstybėje svarbu užtikrinti kuo įvairesnių nuomonių atstovavimą.
Dabar čia išsiskiria nuomonė, nuo kokios ribos čia prasideda demokratija ir nuomonių atstovavimas ir kur čia baigiasi. Tai, kad dabar požiūriai skiriasi, ir tai, kad dabar yra dauguma, kuri susidarė ir mano, kad tą kartelę reikia mažinti, man atrodo, jie irgi mano, kad dėl demokratijos svarbu užtikrinti įvairesnių nuomonių atstovavimą. Aš tikrai palaikau, net nežiūriu į pavardes, kas čia teikia, nes svarbu, ne kas teikia, o ką teikia. Manau, tai atitinka tas nuostatas, kurios būtinos mūsų valstybėje tam, kad mes galėtume tą užakusią politinę sistemą išvėdinti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvai prieš – V. Čmilytė-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, chaosas, negebėjimas susitarti, neadekvatūs sprendimai jau tapo šito Seimo apibūdinimu. Jeigu mes norime kitame Seime dar daugiau atsitiktinių žmonių, tuomet pritarkime šiam siūlymui.
Aš noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad komitetas vos prieš kelias savaites nepritarė kartelės sumažinimui iki 3 %. Tačiau, matyt, po paruošiamojo darbo, kuris buvo padarytas kai kurių valdančiųjų, komiteto nuomonė jau pasikeitė.
Tikrai aš noriu jus visus paraginti atsakingai galvoti apie ateitį, atsakingai vertinti Seimo kokybės klausimą ir nekaitalioti nuomonės kas savaitę.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Kviečiu balsuoti dėl Seimo narių R. Karbauskio ir N. Puteikio pasiūlymo.
Balsavo 111 Seimo narių: už – 62, prieš – 44, susilaikė 5. Pasiūlymui pritarta.
Kitas Seimo narių pasiūlymas. (Balsas salėje) Dėl vedimo tvarkos – J. Razma. Prašom per šoninį mikrofoną.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, po šito keisto balsavimo aš frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu galima prašyti pertraukos. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl pertraukos šiuo klausimu iki kito posėdžio.
Balsavo 111 Seimo narių: už – 48, prieš – 37, susilaikė 26. Frakcijos vardu buvo prašymas. Pertrauka iki kito posėdžio. Žiūriu, ministrų dar nėra.
12.00 val.
Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo Nr. IX-985 2, 3 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3957(2)ES (svarstymas)
Einame tada iš eilės – Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo Nr. IX-985 kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3957(2)ES. Pranešėjas Z. Streikus pristatys mums Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė įstatymo projektą. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. Sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-3957(2) ir komiteto išvadai. Bendru sutarimu pritarta.
PIRMININKAS. Dėkojame. Diskusijos. Ar yra užsirašiusių? Tuoj pažiūrėsime. Stringa kompiuteris, tuoj. Taip, taip, taip. Laukiame, laukiame. Nėra užsirašiusių diskutuoti.
Toliau. Ar yra užsirašiusių dėl motyvų? Nėra. Galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Galime. Ačiū. Pritarta po svarstymo bendru sutarimu.
12.02 val.
Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo Nr. IX-985 13, 14 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3735(2) (svarstymas)
Toliau darbotvarkėje – Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo Nr. IX-985 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3735(2). Pranešėja – G. Burokienė. Nėra. Kas galėtų pristatyti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto?.. Gal Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą pristatyti galėtumėte, Vanda Kravčionok? Labai ačiū. Taip, svarstymas.
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas kaip pagrindinis svarstė Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymą ir bendru sutarimu siūlo pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti užsirašė A. Gedvilienė. Kviečiu į tribūną.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kai mes su kolegomis teikėme įstatymo projektą, mes siūlėme būtent išplėsti VRK narių galias ir tiesiog priimti kolegialiai sprendimus dėl komandiruočių. Tai, kas yra priimta ir siūloma šiuo įstatymu, yra visiškai priešingas pasiūlymas, negu siūlėme mes. Tai yra VRK pirmininko galių išplėtimas, socialinių garantijų suteikimas ir galų gale komisijos pirmininko pavertimas biudžetinės įstaigos vadovu. Manau, kad gerbiama G. Burokienė, vesdama komiteto posėdį, suklaidino komiteto narius pasakydama, kad Teisės departamentas pateikė neigiamą išvadą. Išvada nebuvo neigiama. Išvadoje buvo parašyta, kad reikalinga diskusija ir būtų gerai įtraukti eilutę dėl komisijos narių sutikimo, nes komisija be komisijos nario sutikimo komandiruoti nario negali. Tuo pat metu buvo pakeistas ir klausimo svarstymo laikas, todėl projekto teikėjas nespėjo pristatyti projekto komiteto nariams.
Mano nuomone, kad svarbiausi dalykai, kuo vadovaujasi Vyriausioji rinkimų komisija veikdama savo veikloje, yra įstatyme įtvirtinti nepriklausomumo, kolegialumo, viešumo ir skaidrumo principai. Tada, kai komisijos nariai tampa visiškai priklausomi arba jų galimybė būti komandiruotiems į užsienį stebėti rinkimų, vykdyti įvairias misijas, priklauso tik nuo vieno asmens, tai yra komisijos pirmininkės, man atrodo, yra pažeidžiamas nepriklausomumo principas, nes tokiu atveju gali būti komandiruojami tik palankūs komisijos nariai. Kolegialumo principas, man atrodo, irgi yra be galo svarbus, net Seime į komandiruotes vykstantys Seimo nariai nesiunčiami vieno Seimo nario ar Seimo Pirmininko sprendimu. Viešumo ir skaidrumo principas – man atrodo, net neverta kalbėti. Kai komisija priima bendrus sprendimus komisijos posėdyje, tuomet jie yra vieši, atviri ir skaidrūs. Todėl aš siūlau nepritarti komiteto pataisymams ir balsuoti prieš. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dėl motyvų, tuoj pažiūrėsime, ar kas nors užsirašė. Motyvai prieš – A. Anušauskas. Prašau.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, pagrindiniai argumentai buvo paminėti, bet aš dar kartą kreipiuosi į jus. Vis dėlto negalima paminti mūsų Statuto ir teisėkūros principų. Na, jeigu aš užregistravau įstatymo projektą… ne tai, kad kitos redakcijos, turinčios kitą tikslą, tai jei jūs norite į jį inkorporuoti savo tikslus, registruokite, pateikite, pereis pateikimo procedūrą ir bus galima svarstyti. Dabar iš esmės aš noriu suprasti, tai mano projektas komitete atmestas ar neatmestas? Tobulintas? Nieko netobulintas, nes visiškai atsisakyta tų tikslų, kuriuos aš siūliau. Šiuo atveju aš manau, kad tai yra visiškas nonsensas, tiesiog pasinaudota proga įrašyti tuos dalykus, kuriuos kažkas pasiūlė. Pabrėšiu, Vyriausioji rinkimų komisija tai yra kolegiali institucija, taip, yra pirmininkė, kuri organizuoja darbą, tačiau komisijos nariai yra lygūs. Aš manau, kad tai yra esminis jos darbo principas. Šiuo atveju šiuo projektu iš tikrųjų tai yra keičiama.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Kviečiu balsuoti dėl projekto.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 61, prieš – 16, susilaikė 12. Po svarstymo pritarta.
12.08 val.
Seimo nutarimo „Dėl valstybės garantijos suteikimo Šiaurės investicijų bankui“ projektas Nr. XIIIP-4218 (pateikimas)
Toliau į tribūną kviečiu Ž. Vaičiūną, kuris mums pristatys Seimo nutarimo „Dėl valstybės garantijos suteikimo Šiaurės investicijų bankui“ projektą Nr. XIIIP-4218. Prašau.
Ž. VAIČIŪNAS. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Kadangi klausimas gana platus, bet noriu koncentruotai pristatyti, todėl prašysiu parodyti tris skaidres. Bet pirmiausia noriu akcentuoti štai ką. Iš esmės suskystintų gamtinių dujų terminalas yra nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbus objektas, jo ilgalaikės veiklos iki 2045 metų užtikrinimo strateginė svarba nustatyta tiek Seimo patvirtintoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje, tiek Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatyme, kuris buvo patvirtintas praeitų metų gruodžio mėnesį. Iš esmės ėjome nuoseklų ir gana ilgą kelią iki šių sprendimų, tai yra tiek Vyriausybės tikslo sumažinti SGD terminalo išlaikymo sąnaudas 40 %, tiek užtikrinti ilgalaikį šio objekto egzistavimą užtikrinant tiekimo saugumą ir maksimaliai konkurencingas kainas mūsų dujų vartotojams. Taip pat pabrėžčiau, kad dėl šio terminalo buvo atlikta išsami Europoje pripažintų autoritetingiausių vertintojų analizė, jų išvada yra viena: turint terminalą dujų kaina Lietuvoje 20 % bus mažesnė.
Iš esmės šiam sprendimui įgyvendinti reikia užtikrinti paskolas. Būtent apie tai yra šis Seimo nutarimas – valstybės garantija užtikrinti paskolas Šiaurės investicijų bankui. Šio sprendimo esmė yra tokia, kad mes siūlome šį strateginį sprendimą įgyvendinti ekonomiškai pigiausiu būdu, tai yra mažiausiais kaštais. Šiaurės investicijų bankas gali suteikti paskolą tiek šiam terminalui įsigyti, tiek kaštų sąnaudoms sumažinti. Bendra paskolos suma siektų iki 295 mln. eurų, ir tai susideda būtent iš dviejų dalių.
Klausimas dėl šio sprendimo naudos mūsų vartotojams yra akivaizdus. Tai leistų sumažinti dujų terminalo išlaikymo kaštus, 40 % dujų tiekimo saugumo dedamąją jau nuo sausio 1 dienos. Vidutinė dujų kaina visiems vartotojams mažėtų 4 % ir tai reikštų, kad dalis tų kaštų yra perkeliama į ateitį, nes terminalo egzistavimo laikotarpis yra iki 2044 metų. Tokiu būdu užtikriname subalansuotą kainą tiek dabartiniams, tiek ateities dujų vartotojams.
Taip pat svarbu pabrėžti, kad įgyvendinus šį sprendimą bus galima paimti paskolą ir tai reikš, kad dujų dedamoji nuo daugiau kaip 60 mln. per metus dabar, kuri yra mokama, mažėtų iki 36 mln. eurų per metus. Mažėjimo efektas yra 26 mln. eurų. Jeigu toks sprendimas nebūtų priimtas, nuo sausio 1 dienos dujų kainos dedamoji išliktų ta pati – tai yra daugiau negu 60 mln. eurų.
Iš esmės tolesni sprendimai yra tie, kad priėmus Seimo sprendimą pasirašoma paskolos sutartis su Šiaurės investicijų banku. Kaip ir minėjau, nuo sausio 1 dienos mažėja dujų dedamoji. Tolesni etapai skirti tam, kad užtikrintų šio terminalo išpirkimą. Reikės galutinio suderinimo valstybės pagalbos, taip pat priimti ekonomiškai naudingiausią sprendimą dėl paties laivo.
Noriu paneigti vieną mitą, kad tai yra per daug ankstyvas sprendimas. Dėl terminalo apsispręsti pati paskutinė data yra 2022 metų gruodžio mėnuo. Tam, kad pasirinktume pačią konkurencingiausią opciją, taip pat reikia laiko.
Apibendrindamas noriu pasakyti viena, tai yra tai, kad šio investicinio projekto generuojama ekonominė grynoji vertė Lietuvai sieks nuo 100 iki 400 mln. eurų iš viso, priklausomai nuo regioninės dujų rinkos integracijos lygmens.
Taip pat svarbu pastebėti tai, kad valstybės garantija sumažintų skolinimosi kaštus nuo 45 iki 50 mln. eurų, būtent pigiau galėtume pasiskolinti iš Šiaurės investicijų banko.
Vyriausybė pritaria šiam investiciniam projektui ir prašo Seimo suteikti valstybės garantiją Šiaurės investicijų banko paskoloms. Prašau pritarimo.
PIRMININKAS. Dėkojame už trumpą pristatymą.
Klausia E. Gentvilas. Nėra. V. Čmilytė-Nielsen. Prašau.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, terminalas kainuoja virš 100 mln. eurų. Jūsų teikiamas siūlymas, prašymas yra garantijos dėl 295 mln. eurų. Kaip jūs paaiškintumėte šiuos skaičius ir šį neatitikimą?
Ž. VAIČIŪNAS. Taip, iš tiesų terminalo maksimali (pabrėšiu, maksimali) kaina yra iki 160 mln. eurų. Tai reiškia, kad už terminalo trejų metų nuomos kainą galime nusipirkti šį terminalą. Tokia yra ekonominė šio sprendimo logika.
Dėl valstybės garantijos beveik 300 mln. Būtent viena dalis – iki 160 mln. susidaro valstybės garantija paskolai laivui įsigyti. Antroji dalis – tai yra maždaug 135 mln. eurų reikia kaštams refinansuoti. Tai yra dalis kaštų, kuriuos mes mažintume jau nuo 2020 m. sausio 1 d., būtų išdėstomi ilgą laikotarpį, iki 2044 metų, ir tą dalį reikėtų padengti būtent paskola. Yra dvi paskolos: viena – laivui įsigyti, kita – kaštams optimizuoti.
PIRMININKAS. Klausia M. Majauskas. Nėra. S. Gentvilas. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, papildysiu gerbiamos Viktorijos klausimą. Kaštų refinansavimas jau nuo kitų metų iš esmės yra iškastinio kuro subsidija. Subsidija, ir šiandien daug alternatyvios energetikos vystytojų su pavydu žiūri į šią valstybės garantiją, kurią jūs suteikiate valstybinei įmonei – ir akcijų biržoje yra prekiaujama. „Klaipėdos nafta“ yra tobulas pavyzdys, kaip viskas dengiama valstybės lėšomis, viskas yra, bet kokia rizika padengiama, ir kasmet gruodžio pabaigoje jūs Vyriausybės mastu tvirtinsite klimato kaitos ir nacionalinį energetikos planą, kuriame turite įvardyti subsidijas iškastiniam kurui. Ar įtrauksite šią valstybės garantiją į subsidiją iškastiniam kurui ir prisipažinsime mes, kad Europos Komisijai iš esmės darome tokią išimtį, kai tuo tarpu Vyriausybės siūlymais prie kryžiaus kalame žemdirbių žaliąjį dyzelį. O čia per šimtą keliasdešimt milijonų siūloma iškastiniam kurui subsidijuoti. Ačiū.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Pirmiausia noriu pasakyti, kad tai nėra jokia biudžeto subsidija, tai yra valstybės garantija, teoriškai garantuojama tokiu atveju, jeigu dujų vartotojai nepadengtų šių kaštų, šios paskolos, jeigu pati įmonė, būtent „Klaipėdos nafta“, nesugebėtų dėl tam tikrų priežasčių padengti šios paskolos. Tokiu būdu yra valstybės intervencija. Kitaip tariant, yra teoriniai pinigai, bet tai nėra konkretūs pinigai, kuriuos būtų galima lyginti su išlaidomis pensininkams ar atlyginimų kėlimu mokytojams, tai yra visiškai skirtingi dalykai.
Dėl Europos Komisijos ir dėl nacionalinio energetikos ir klimato kaitos plano. Pirmiausia noriu aiškiai pabrėžti, kad dėl šio sprendimo yra gautas Europos Komisijos pritarimas ir buvo suderinta valstybės pagalba. Šių metų rugsėjo 19 dieną buvo gautas oficialus Europos Komisijos patvirtinimas, kad, pirma, Lietuva gali tokiu būdu optimizuoti kaštus ir tai neiškraipys konkurencijos regione. Antras dalykas – yra daroma aiški sąsaja su šio laivo išpirkimu. Kitaip tariant, de facto Europos Komisija pripažįsta, kad, dujų rinkos konkurencingumo požiūriu, mūsų nacionalinio plano, būtent atsinaujinančios energetikos plėtros požiūriu, šis sprendimas yra tvarus ir jis yra suderinamas. Kitaip tariant, mes esame gavę ne tik politinį, bet ir teisinį Europos Komisijos vertinimą, kad šis sprendimas atitinka visą logiką.
O apibendrinant paprastai – taip, atsinaujinantys energijos ištekliai yra ambicinga kryptis, turime tikrai didelius uždavinius ir tikslus, bet gamtinės dujos taip pat yra pereinamasis kuras, tai yra atsinaujinantys ištekliai neatsiras per vieną naktį, ir tai turime labai aiškiai suprasti.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, žvelgdamas į jūsų projektą, matau, kad šis projektas yra ne kas kita, kaip išplauti milijardą eurų. Dėl ko aš taip teigiu. Daiktas, už kurį sumokėjo „Höegh LNG Limited“, tai yra FSRU, tokio dydžio – 170 tūkst. kub. metrų – jiems kainavo būtent 220 mln. eurų. Štai pagal tą studiją, kurią jūs pateikėte Seimui, sumokėsime iki 2044 metų 1 mlrd. 315 mln. Tai kur tie pinigai keliauja ir kur keliaus? Keliauja į Bermudų salyną, iš Bermudų salyno – į Kiprą, į pensinius fondus vargšų norvegų, britų ir amerikiečių. Mes kalbame, Prezidentas kalba apie 3 eurus, o jūs iki 2044 metų į svetimų valstybių pensinius fondus mūsų sąskaita, pačių pensininkų, siūlote išplauti 1 mlrd. 315 mln. Šiandien mes būsime sumokėję 339 mln., iki laivo išplaukimo – 652 mln., o iki 2044 metų – 3 mlrd. 315 mln. Gerbiamas ministre…
PIRMININKAS. Laikas!
A. SKARDŽIUS (LSDDF). …kodėl jūs einate savo pirmtako R. Masiulio ir D. Grybauskaitės pramintu keliu?
Ž. VAIČIŪNAS. Pirmas dalykas – einame visiškai priešingu keliu, nes, akivaizdu, terminalo nuoma tikrai yra per daug brangus malonumas. Terminalo nuoma būtent ir lemia tuos kaštus, kaip jūs ir minėjote. Mes siūlome labai aiškų sprendimą, kuris yra priimtas Seimo, kad ilgalaikis SGD aprūpinimas Lietuvai yra būtinas, tai yra pirmas dalykas.
Antras dalykas – kokiu būdu. Arba nuomojant laivą, kas daroma iki šiol, kai yra permokama, arba įsigyjant šį laivą. Būtent laivo įsigijimas leidžia sumažinti šiuos kaštus, radikaliai sumažinti kaštus. Pavyzdys yra paprastas: už laivo nuomą, aš kalbu apie laivo nuomą, šiandien Lietuva sumoka 40 mln. eurų, tarp 40–50 mln., čia tiktai už nuomą. Visa kita 20 mln. yra operaciniai kaštai, tai yra būtent laivo operavimas, kur taip pat paslauga bus reikalinga, arba pačios „Klaipėdos naftos“, bet tai suteikia galimybę lanksčiai tuos kaštus taip pat mažinti. Bet vietoj 40 mln. Tai reiškia, kad per metus Lietuva galėtų mokėti po 3,7 mln., jeigu mes išdėstome per tokį laikotarpį. Tai šis sprendimas yra kaip tik kaštų mažinimo, nuosavybė leidžia ne tik mažinti kaštus, bet priimti bet kokius lanksčius sprendimus. Aš kalbu ne tik apie terminalo panaudojimą dujų importui, bet taip pat apie šio terminalo panaudojimą kaip dujovežio. Tokiu atveju kažkada dujų nebereikėtų Lietuvai. O ten pajamos yra taip pat labai aiškios – nuo 25 iki 50 mln. eurų kasmet. Tiek kainuoja dujovežių nuoma.
PIRMININKAS. Klausia B. Bradauskas. Nematau. K. Starkevičius. Prašom.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, dabartiniu metu dujos perkamos rinkos sąlygomis, kas tuo metu geresnę kainą pasiūlo, iš to ir perkame. Ir ateityje to bus laikomasi? Ypač spaudoje kartais pasigirsta tam tikrų nuogąstavimų dėl geopolitinės situacijos. Bet, aišku, rinka sako savo.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkui už klausimą. Šis terminalas suteikia galimybę Lietuvai dujas pirkti, dalyvauti globaliose dujų rinkose, vadinasi, dujas nusipirkti už pačią pigiausią įmanomą kainą. Mes labai dažnai pamirštame, kokią kainą mokėjome iki šio terminalo atsiradimo, kai kaina buvo net kitą kartą 30–40 % didesnė negu aukščiausia pasaulinė dujų kaina. Būtent šis terminalas suteikia galimybę nusipirkti dujas pačia mažiausia kaina. Tai bus daroma ir toliau, būtent dalyvaujant regioninėje dujų rinkoje. Ne tik regioninėje, bet ir pasaulinėje. Palygindamas noriu pasakyti labai paprastai, kad šiuo metu dujų kaina, kuri yra pasaulinėse rinkose, maždaug 2–3 kartus pigesnė negu praeitais metais. Ir būtent terminalas leidžia šita galimybe naudotis.
PIRMININKAS. Klausia V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, o nebuvo skaičiuojama, kad kiekvieną sutartį galima nutraukti susimokėjus baudas. Ar ne verčiau būtų jau kuo greičiau nutraukti tą sutartį, sumokėti baudą ir taip dar ne vieną šimtą milijonų sutaupyti? Ir dar pratęsiant, kodėl šis klausimas ateina likus dviem, trims savaitėms iki sesijos pabaigos? Ar fiziškai mes spėsime tai padaryti?
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkui už klausimus. Pirmiausia dėl sutarčių nutraukimo ir baudų susimokėjimo. Taip, tai buvo vertinta. Deja, buvo sudarytos tokios sutartys tiek paties terminalo, tiek būtinojo tiekimo, kalbu apie dar likusią dalį, kur sutarčių nutraukimas būtų žymiai brangesnis variantas negu šio sprendimo įgyvendinimas. Aš nekalbu apie galimybės praradimą turėti dujų importo galimybę. Tai taip, tai buvo vertinta.
Antras dalykas dėl šio klausimo būtent šiuo metu. Pasakysiu labai paprastai ir aiškiai, tai yra šiais metais vykdėme labai intensyvias derybas su Šiaurės investicijų banku tam, kad gautume geriausias finansavimo sąlygas. Norime atnešti tą sprendimą, kuriuo galėtumėte pasitikėti. Tai tas sąlygas gauna, derybos užtruko. Bet Valstybinė energetikos reguliavimo taryba dabar taip pat yra apskaičiavusi ir vieną, ir kitą scenarijų. Jeigu ši valstybės garantija yra išduodama, automatiškai gali būti jau gruodžio mėnesį pasirašoma sutartis su Šiaurės investicijų banku. Tiesiog norėjome išdirbti tą sprendimą, kuris būtų tikrai optimalus.
PIRMININKAS. Dėkojame. Laikas klausti baigėsi. Motyvai už – M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Iš tiesų strateginis objektas reikalauja mūsų detalaus ir tokio nuodugnaus dėmesio, išsiaiškinimo, kaip ir kodėl atsirado toks siūlymas, ar jis yra pagrįstas, ir priimti sprendimą tik gerai išanalizavus. Aš siūlau pateikimo stadijoje pritarti mums, o komitetuose tikrai labai atidžiai išsiaiškinti visus finansinius aspektus ir priimti atsakingą sprendimą.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gal nesu visiškai prieš, bet jau ir Energetikos komisijoje prieš metus aptariant man kilo abejonių, ar ne per anksti mes iš principo priimame sprendimą išpirkti. Žiūrėkite, šitas SGD terminalas pradėjo veikti 2014 m. gruodžio 3 d., Lietuva turi priimti sprendimą iki 2024 metų gruodžio mėnesio. Aš suprantu, kad pats sprendimas, be abejo, turi būti priimtas anksčiau, tikrai ne paskutiniais mėnesiais, tačiau realiai sprendimas yra priimtas praėjusių metų pabaigoje, arba šių metų pradžioje, taip? Ministras linksi galvą. Taigi dar net neįpusėjus šiam nuomos terminui. O tuo tarpu rinkoje vyksta milžiniški pokyčiai. Aš tuos pokyčius esu pavadinęs viename straipsnelyje apsidujinimu. Kai kažkada mes buvome pririšti prie vienintelio „Gazpromo“ vamzdžio, iš tiesų reikėjo nacionalinio saugumo, energetinio saugumo klausimus spręsti, SGD terminalas tikrai atliko savo vaidmenį.
Šiandien mes turime akivaizdžiai per didelį SGD terminalą. Formuojama, pradedama jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos, vadinamasis GIPL dujotiekis, iš ten mes turėsime alternatyvą ir štai priiminėjame, dar likus penkeriems metams iki galutinio termino, jau priiminėjame sprendimą ir jau skolinamės pinigus tam išpirkimui. Mano manymu, nesakau, stabdykime arklius, bet, mano manymu, tikrai reikia labai racionaliai išsianalizuoti, ką mes darysime po 2024 metų su tuo terminalu. Iš dalies sutinku, kad gal ir per vėlyvi mano nuogąstavimai, nes jau reikalas pajudėjo link paskolos ėmimo ir tolesnių procesų. Gal ir per vėlyvi, bet, nepaisant to, leisite man ir toliau išreikšti tam tikras abejones, ar tikrai mes esame priėmę ir priiminėjame racionalius sprendimus galvodami, kad po 2024 metų dujų poreikis Lietuvoje bus toks pat, koks yra dabar. O noriu pabrėžti, kad jis yra nuolatos mažėjantis.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai visi išsakyti. Balsuojame dėl šio projekto po pateikimo.
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 64, prieš – 1, susilaikė 12. Pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Ekonomikos komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų komitetas bei Energetikos ir darnios plėtros komisija. Siūloma svarstyti šią sesiją.
Replika ar pasiūlymas?
V. PODERYS (LVŽSF). Dėkui, pirmininke. Jeigu Ekonomikos komitetas pagrindinis, aš siūlau tada Energetikos komisiją išbraukti iš papildomų. Ekonomikos – pagrindinis.
PIRMININKAS. Ekonomikos – pagrindinis.
V. PODERYS (LVŽSF). Tada siūlau Energetikos kaip nereikalingą išbraukti iš papildomų.
PIRMININKAS. Gerai. Ar galima pritarti šiam siūlymui bendru sutarimu? A. Skardžius – per šoninį mikrofoną.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū. Replika po balsavimo. Aš norėčiau gerbiamų kolegų paklausti, kaip mes paaiškinsime savo pensininkams, kad 1 mlrd. 315 mln. nuo 2014 metų iki 2044 metų išpumpuosime į pensinius fondus, registruotus Kipre. Bet pinigai keliauja per Bermudų salyną į Kiprą. Tai mes norime tą sutartį tęsti?! Ką pasakys jūsų pensininkai? Jeigu laivas kainavo 250 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, eurais – 220! Tai mes, šiandieną nutraukę sutartį, nusipirktume tokį pat laivą, nes kainos tai nepabrango, 170 tūkst. kub. metrų dydžio su išdujinimo įranga Korėjos laivų statykloje ir sutaupytume bent pusę pinigų išlaikydami tą patį stabilumą…
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, dėkojame.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). …energetinį saugumą. Pagalvokite, ką jūs darote biudžeto priėmimo metu!
12.29 val.
Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. gruodžio 5 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
PIRMININKAS. Ačiū, ačiū. Į tribūną kviečiu R. Baškienę. Ji mums pristatys kitos savaitės darbotvarkę, rezervinis 2 klausimas, kadangi dar turime porą minučių iki Vyriausybės pusvalandžio.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Iki Vyriausybės valandos, gerbiami kolegos, liko minutė, tai labai trumpai. Po antradienį nenumatyto posėdžio, dėl kurio sutarėme ir valdyboje patvirtinome, ketvirtadienį bus plenarinis posėdis. Darbotvarkėje įstatymų projektai, susiję su biudžetu: Socialinės paramos mokiniams, Valstybės ir savivaldybių, Valstybės tarnybos, Akcizų, Socialinių įmonių, Prezidento teiktas Pensijų įstatymas ir daugelio kitų priėmimai, svarstymai. Bet visa tai bus susiję su įstatymais, kurie turi įsigalioti nuo sausio 1 dienos, ir su biudžetu. Prašau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausti niekas neužsirašė. Galime pritarti? Atsiprašau, yra vis dėlto. M. Majauskas. Prašom. Nepastebėjau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Atkreipiu dėmesį, ne tik M. Majauskas, yra ir mano kolega S. Gentvilas. Posėdžio pirmininke, man atrodo, svarbi tema, mes turime labai labai nedaug laiko. Aš matau, kad ir pirmoji pavaduotoja žvalgosi į laikrodį ir žiūri, kaip ši diena susidėlios, bet noriu atkreipti dėmesį, kad artėja nauji metai ir yra pateikti mokestiniai įstatymų projektai, kurie turėtų įsigalioti nuo kitų metų. Kitos savaitės posėdžių darbotvarkėje nematau bankų ir prekybos centrų mokesčių, o jūs sakėte, kad eina tie mokesčiai, kurie įsigaliotų nuo sausio 1 dienos.
Gerbiama pranešėja, ar galime mes šitą jūsų pareiškimą priimti kaip pažadą, kad nebus skubos tvarka pritaikyti tie mokesčiai, o jeigu įsigalios, tai tik nuo liepos mėnesio, nes akivaizdu, kad diskusijų reikia dar daug?
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju. Mes ką tik priėmėme Statuto pataisą – jokių skubos tvarkų būti negali, nuosekliai, bet prieš tai, jūs žinote, ekspertiniam vertinimui yra atiduoti atitinkami jūsų paminėti įstatymų projektai. Įsigaliojimo data, tikėtina, bus nuo liepos 1 dienos, bet čia komiteto sprendimai.
PIRMININKAS. Klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiama pirmoji pavaduotoja, aš iš tikrųjų dėl urėdijų reformos norėčiau aiškios informacijos. Kas įvyks, nes Aplinkos apsaugos komitete mes neturime jokios teisinės išvados, kas dedasi su įmone. Artėja žiemos metas, vadinasi, pats kirtimo sezonas.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Supratau klausimą.
S. GENTVILAS (LSF). Arba reikia presbrifingo su aiškiomis išvadomis ir įsipareigojimų priėmimu, arba reikia dar pakartotinio balsavimo. Kaip spręsite?
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Taip, jūsų visų sutarimas buvo toks, kad balsų nesurinkta ir Seimas negalėjo priimti Miškų įstatymo projekto. Konstitucinio Teismo išvada gruodžio 2 dieną įsigalios. Atitinkamai tarsimės, kokius veiksmus toliau priimti.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, dėl motyvų dėl viso niekas neužsirašė. Galime patvirtinti bendru sutarimu? Siūlo balsuoti. Gerai, balsuojame dėl darbotvarkės tvirtinimo, dėl gruodžio 5 dienos posėdžio darbotvarkės tvirtinimo.
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 73, prieš nėra, susilaikė 1. Darbotvarkė patvirtinta. (Gongas)
12.32 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. XIII-59 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIII-4237 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Į tribūną dar kviečiu R. Baškienę. Ji pristatys paskutinį rezervinį klausimą dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, mes piktnaudžiaujame jau Vyriausybės valanda, bet tik vieną minutę. Pavaduojančiu A. Vinkų vietoj R. Šalaševičiūtės siūlomas A. Skardžius, nes rytoj vyks komiteto posėdžiai ir reikia priimti šį sprendimą, kad galėtų pavaduoti. Prašau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausti niekas neužsirašė, dėl motyvų taip pat. Po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Svarstymas. Diskutuoti niekas neužsirašė. Galima pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Priėmimas. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 68 Seimo nariai: už – 66, prieš nėra, susilaikė 2. Nutarimas priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – J. Džiugelis. Prašom per šoninį mikrofoną.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke, aš dėl vedimo tvarkos. Darbotvarkėje numatytas geležinkelių klausimo pateikimas. Tai turėtų pateikti ministras J. Narkevičius. Bet jūs kažkodėl rezervinius klausimus siūlėte pateikti. Be abejo, jie irgi yra svarbūs.
Aš noriu atkreipti dėmesį, kad po pietų yra opozicinė darbotvarkė, gruodžio 3 dieną bus nenumatytas posėdis, o klausimas, kurį turėtų pristatyti J. Narkevičius, yra dėl Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų. To klausimo paskutinė data yra gruodžio paskutinė diena. Aš norėčiau, kad ministras pristatytų klausimą dėl geležinkelių.
PIRMININKAS. Manau, kad daugumos Seimo narių atžvilgiu negalime diskriminuoti ir daugelis nori paklausti Vyriausybės narių. Tačiau dėl šio pageidavimo, aš manau, yra ir kitų klausimų, galime pratęsti šiek tiek rytinį posėdį, kad šis klausimas būtų pristatytas. Aš manau, prieštaraujančių nebus. Gal galime pritarti iš karto bendru sutarimu, kad po Vyriausybės valandos būtų galima pristatyti? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu.
12.35 val.
Vyriausybės valanda
Dabar pradedame Vyriausybės valandą. Labai atsiprašau kolegų, kad vėluojame. Faktiškai pasižymiu penkias minutes.
Posėdyje nedalyvauja krašto apsaugos ministras R. Karoblis, jis yra išvykęs.
Pirmasis klausia opozicijos lyderis J. Sabatauskas. Pirmasis klausimas. Prašau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Klausimas švietimo ministrui. Citata: „Iš bendruomenės yra tyčiojamasi, sukuriamas vilčių ratas, iš kurio mes negalime ištrūkti.“ Šie žodžiai ne mano pasakyti, šie žodžiai pasakyti būtent vienos mokslininkų profesinės sąjungos atstovės L. Leparskienės susitikime su mūsų frakcija. Tuos žodžius ji sakė Vyriausybės atstovams. Šiandien mokytojų įspėjamasis streikas. Vakar prie Vyriausybės dėstytojai dalino simbolinius diplomus. Iš tiesų atsakykite konkrečiai. Dabar grąžinus biudžetą svarstyti Vyriausybei, ar atsiras biudžeto antrajame variante trūkstami pinigai, kurie buvo pažadėti raštu?
A. MONKEVIČIUS. Ačiū už šį konkretų klausimą. Aš konkrečiai atsakysiu, kad manau, jog turi atsirasti, ir tikiuosi, kad atsiras. Tikrai padarysiu viską ir darome skaičiuodami, kiek ten dar reikėtų. Pabrėžiu, kad tai, kas yra kolektyviniame susitarime su šakos profesine sąjunga, turime įgyvendinti. Aš tada turėčiau turėti teisę pasirašyti šį susitarimą. Tikiuosi, kai bus padėtas galutinis taškas būtent jūsų balsavimu Seime, mes turėsime visus tuos punktus, kurie dabar ten yra, ir juos būsime įgyvendinę.
Aš noriu pabrėžti tik vieną dalyką, kad tikrai ilgai nebuvo keliami tie atlyginimai. Jau yra skirti 46 mln. Per dvejus metus atlyginimas vidutiniškai augo. Nepakankamai. To tikrai nepakanka. Reikia, kad toliau augtų. Orientuojamės, kad kasmet po to augtų, lyginant kiekvieną rugsėjį, ne mažiau kaip 10 % augimas, na, bent iki to, kad būtų ne mažiau kaip 150 % aukštųjų mokyklų dėstytojų vidurkis. Profesorių – daugiau, kurie turi tik laipsnių – mažiau, tačiau daugiau, negu doktorantai gauna stipendijas. Visa tai suprantama. Visa tai į ateitį politikai turi daryti konkrečioje strategijoje. O šių metų įsipareigojimas, tai, kas numatyta sutartyje, turi būti įvykdytas. Tokia mano pozicija.
PIRMININKAS. Antrasis J. Sabatausko klausimas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Tiesiog replikuosiu po pirmojo, nes buvo kalbama apie 20 % dėstytojams, bet buvo prižadėta 10 %. Aš taip suprantu, kad tuos 10 % jūs užtikrinsite.
Klausimas apskritai visiems Vyriausybės nariams. Situaciją dėl pono J. Narkevičiaus jūs žinote, su visa pagarba jam kaip Seimo nariui. Opozicijos nuomonę dėl ministro taip pat žinote. Taip pat jau girdėjote ir valdančiosios koalicijos lyderio bei Respublikos Prezidento nuomonė šiandien buvo paskelbta. Kaip jūs, kolegos ministrai, vertinate kolegos situaciją, nes tokia dabartinė situacija kenkia ir Vyriausybės darbui? Klausimas visiems, pradedant Ministro Pirmininko pareigas einančiu. (Balsai salėje)
Ž. VAIČIŪNAS. Aš atsakysiu trumpai. Vertinimų yra tikrai daug pasakyta ir yra daug įvairių situacijų.
Pirmas dalykas. Tikrai neužsiimsiu asmeniniu vertinimu. Tai yra premjero vertinimai, nes aš laikinai einu Ministro Pirmininko pareigas. Grįš premjeras ir tikrai priims atitinkamus sprendimus, padarys atitinkamus vertinimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Aš norėjau paklausti finansų ministro. Mes čia ką tik girdėjome, kad, Seimo Pirmininko pirmosios pavaduotojos nuomone, bankų ir prekybos mokesčiai turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip nuo liepos mėnesio. Nepanašu, kad ir komitetas suspės apsvarstyti ir priimti atsakingus sprendimus.
Norėjau jūsų paklausti, ką jūs planuojate teikti atnaujintame, patobulintame biudžete, nes jeigu tų mokesčių nebus, tai yra apie 80 mln. minusas, jeigu nuo liepos mėnesio – 40 mln. minusas. Ką planuojate teikti? Ir ar galime būti tikri, jog tas biudžeto skyles, kurios atsirado Seimui priėmus atitinkamus sprendimus dėl didesnių išlaidų ir mažesnių pajamų, nebandysite užkaišyti geresniu mokesčių administravimu? Ar galite patikinti?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Tikiuosi, jūs nesate prieš geresnį mokesčių administravimą, bet, kalbant labai rimtai, žinoma, kad mes stebime situaciją, stebime, kaip juda procesas dėl visų mokestinių pakeitimų. Žinoma, kai jau pakoregavę projektą grąžinsime atgal į Seimą, įvertinsime absoliučiai viską tam, kad užtikrintume fiskalinės drausmės laikymąsi. Galiu tik tiek patikinti.
PIRMININKAS. Klausia V. Čmilytė-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Visų pirma noriu pasinaudoti galimybe ir pasveikinti V. Sinkevičių su oficialiu patvirtinimu. Tikrai džiaugiamės ir linkime sėkmingų darbų!
O mano klausimas yra susisiekimo ministrui J. Narkevičiui. Praėjusią savaitę susitikime su opozicija klausiau jūsų, ministre, ar svarstote, kas galėtų užimti jūsų postą? Tada sakėte, kad ne, apie tai negalvojate. Ar šiandien po Prezidento patarėjo pasisakymo, jog Prezidentas mano, kad turėtumėte nedelsdamas trauktis iš užimamų pareigų, pakeitėte savo nuomonę?
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Dar einu šias pareigas, kas bus rytoj, kas bus poryt, bus matyti, tada bus sprendžiamas klausimas, ar reikia mąstyti apie kitą, ar nereikia. Ir kas mąstys. Aišku, be abejo, ne aš. (Balsai salėje) Labai ačiū, aš suprantu jūsų delikačią klausimo esmę.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Sysas. Ruošiasi A. Mazuronis.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis švietimo ministre, prasidėjo įspėjamasis streikas. Jūs buriate iš tirščių, kad turbūt laimėtumėte laiko ir surastumėte pinigėlių, bet realiai sutartis vargu ar bus vykdoma. Kokie bus jūsų žingsniai, nes aš suprantu, kad susitarimas turi būti vykdomas ir kita pusė paprasčiausiai nežais, ji paprasčiausiai paskelbs streiką. Jūsų veiksmai ir ką jūs darysite? Ačiū.
A. MONKEVIČIUS. Dėkui. Veiksmai tie, kurie nuo pat pradžių ir buvo. Nuo pat pavasario, kartu ir jūs dalyvavote, kai Vyriausybėje viešąjį sektorių svarstėme, kaip galima pirmiausia bent kiek harmonizuoti visą sistemą, galvojant, kad ji gali būti tvari, ir tada pradėti didinti per koeficientus. Tie žingsniai buvo logiški, mes tuo metu subalansavome tikėdamiesi, kad būtent tokių galimybių turėsime, mano susitarimas buvo grįstas tuo ir liepos mėnesį parengėme projektą, kurį atidavėme Vyriausybei. Taip, pirminiame projekte, pirminiame etape buvo numatyta maždaug pusė tų lėšų, kurių reikia, tačiau tai yra pirminis etapas. Antras buvo Seime. Jame tikrai buvo pastabų, pasiūlymų, nes puikiai žinome, kad Vyriausybė ne bet kokį projektą turi teikti, turi subalansuotą, bet po to yra įvairių svarstymų, galimybių siekiant balanso. Šiuo metu progresas yra, tikrai mes skaičiuojame. Nėra taip paprasta viską suskaičiuoti, tačiau manau, kad mes kalbėsimės, tarsimės ir turime įgyvendinti šitą susitarimą taip, kad didėtų kitais metais atlyginimas taip, kaip toje sutartyje buvo numatyta ir numato strategija, kuri Seime dar nėra kažkodėl aprobuota, tačiau Vyriausybė tam tuo metu pritarė. Į tai orientuodamiesi bandysime tikrai susitarti, kad būtų įgyvendinta ir Vyriausybėje būtų rasti sprendimai. Galiausiai ir Seime padėtas taškas, kai bus priimtas biudžetas.
Štai tokie mano žingsniai aktyviai skaičiuojant, tariantis kiekvieną dieną. Ir šiandien buvau ten, kur spėjau, ir vakare būsiu dar kitoje profsąjungoje, kalbėsimės. Mano pozicija yra kalbėtis, tartis, o Vyriausybei kartu su Seimo nariais ieškoti ir rasti tuos sprendimus. Kartu ieškant ir rezervo, be abejonės, tiek tinkle, tiek tuose ištekliuose, kuriais disponuoja ministerija. Ten irgi esame numatę labai daug ką konsoliduoti, sutaupyti, atiduoti mokytojų darbo užmokesčiui. Štai tokie mano žingsniai. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia A. Mazuronis. Ruošiasi J. Razma.
A. MAZURONIS (MSNG). Labai dėkui, gerbiamas posėdžio pirmininke. Prisijungdamas prie Viktorijos sveikinimų V. Sinkevičiui, vis dėlto norėčiau paklausti vidaus reikalų ministrės, kuri sėdi V. Sinkevičiaus dešinėje.
Gerbiama ministre, visą gyvenimą buvau auklėjamas, kad reikia rodyti pagarbą moteriai visose situacijose, kad ir kur būtų, ar bendraujant su moterimi reikia atsistoti, ar autobuse važiuojant, šalia esant moteriai, reikia atsistoti ir užleisti vietą ir panašiai. Šią savaitę išgirdau tokią neįtikėtiną istoriją apie jūsų priekaištą Seimo apsaugos darbuotojams dėl to, kad jie neatsistojo einant jums pro šalį. Pažinodamas jus noriu jūsų paklausti, ar tai yra įmanoma, kad jūs taip galėjote pasielgti, ir kad tai, kas ten yra parašyta, yra tiesa? Ir jeigu vis dėlto tai yra tiesa, kas ten parašyta, ar jūs iš tiesų manote, kad nors ir kokia moteris eitų per Seimo rūmus, ar ministrė, viceministrė, ar Seimo narė, apsauga turėtų atsistoti dėl to, kad eina pareigas užimantis žmogus, ar galbūt dėl to, kad tai yra moteris?
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū už klausimą ir jūsų iškeltą abejonę, ar tikrai galėjo taip būti. Noriu pasakyti, kad ta naujiena yra visai feikinė, melaginga naujiena, iš kitų naujienų serijos, ir tai yra vieno portalo insinuacija ir publikacija.
Nė vieno karto per septynerius metus (jau antra kadencija esu Seimo narė) nesu pareiškusi nė mažiausios pretenzijos ar pastabos Vadovybės apsaugos departamento pareigūnui Seime ar kitoje institucijoje. Bet taip pat iš Vadovybės apsaugos departamento darbuotojų nesu sulaukusi nepagarbos ar nemandagaus elgesio. Su statutinių pareigūnų vadovybe, be abejo, per mūsų pasitarimus, kurie vyksta kartą per savaitę, mes aptariame einamuosius klausimus. Ir kalbant apie Vadovybės apsaugos departamentą, kuris planuoja tapti elitine statutinių pareigūnų institucija, turėti kitokį teisinį statusą mūsų valstybėje, taip pat akcentuojant ypač policijos pareigūnų darbą, vertinant, kad dabar vyksta daug protestų, protestai labai įvairūs – ir su technika, ir taip, kad mūsų pareigūnai būtų mandagūs ir paslaugūs ir eiliniam piliečiui, ir visiems kitiems, man nereikia ypatingo… iš viso esu priešininkė visų perteklinių dalykų, patarnavimų ir taip toliau.
Iš tikrųjų noriu dar kartą pasakyti, kad tokia naujiena yra iš serijos, kad aš esu medžiotoja, arba iš serijos, kad aš skridau sraigtasparniu. Visa tai yra melaginga informacija, ir aš labai tikiuosi, kad žmonės, skaitydami, atrodo, gana populiaraus portalo informaciją, atskirs, kas yra tiesa, kas melas. Bet iš tiesų noriu pasakyti, kad jokio incidento, jokio tokio atvejo nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia J. Razma. Ruošiasi S. Gentvilas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Nors mano klausimas iš susisiekimo srities, bet neklausiu ministro J. Narkevičiaus, nes manau, kad jis turėtų ne čia sėdėti, o rašyti atsistatydinimo pareiškimą. Mano klausimas bus teisingumo ministrui dėl konstitucinių garantijų visiems piliečiams, nepriklausomai nuo tautybės.
Ministre, sakykite, ar normalu, kad atsiranda privilegijuotas lėšų skyrimas keliams asfaltuoti, kaip formuluojama Vyriausybės nutarime, gausiai tautinių mažumų gyvenamose savivaldybėse? Aš suprantu, kad švietimui, kultūrai skiriama, bet kodėl mano gimtosios Plungės žemaičiai turi važinėti blogesniais keliais negu čia tautinių mažumų teritorijų gyventojai? Maža to, lapkričio viduryje atsiranda dar du privilegijuoti kanalai Vyriausybės nutarimu, kur lėšos išskirtinai skiriamos Vilniaus apskrities savivaldybėms – 2 % iš 30 %. Tai vėlgi tos pačios teritorijos. Ir dar vienas kanalas – žiedinėms savivaldybėms, kur irgi patenka Vilniaus rajonas, kuriam teks liūto dalis, ir kažkodėl Trakų rajonas irgi pavadinamas žiedine savivaldybe. Ar ne per daug tos diskriminacijos…
PIRMININKAS. Laikas.
J. RAZMA (TS-LKDF). …kitų savivaldybių gyventojams?
E. JANKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Konstitucija iš tikrųjų užtikrina visiems lygias teises, bet aš nesu taip stipriai įsigilinęs į susisiekimo sritį kaip susisiekimo ministras, todėl negalėčiau dabar plačiai pakomentuoti lėšų skirstymo.
PIRMININKAS. Klausia S. Gentvilas. Ruošiasi A. Armonaitė.
S. GENTVILAS (LSF). Sveiki. Pradėsiu nuo padėkos V. Sinkevičiui. Jūsų ministerijos balsas dažnai, derinant institucinius projektus, būdavo kitoks negu draudikiškas valdančiųjų daugumos balsas. Ačiū už tai, trūks jūsų balso. Norėčiau padėkoti R. Tamašunienei, vakar Vyriausybės posėdyje susilaikiusiai ir fiasko pavertusiai tvirtinimą Uosto bendrojo plano, kurį teikia jūsų kolega susisiekimo ministras.
Klausimas premjerą pavaduojančiam energetikos ministrui. Ką darysite, kad Uosto bendrojo plano tvirtinimas nevirstų pasityčiojimu iš Klaipėdos miesto? Derėtasi dvejus metus, projektų įgyvendinimas nukeltas dešimtmečius į priekį – projektų, kurių reikia pačiam uostui vystyti. Pietinis aplinkkelis, Baltijos prospektas, ką jau kalbėti apie civilinę infrastruktūrą. Ką pasiūlysite susisiekimo ministro įpėdiniui, kaip suderinti miesto ir uosto interesus? Ačiū.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkui už klausimą. Pirmiausia noriu pasakyti, kad jūsų informacija galbūt yra apie šiek tiek senesnius etapus. Pastaruoju metu ypač daug dėmesio skiriame Klaipėdos miesto savivaldybei, ir yra labai konkretus dalykinių sąlygų sąvadas, kuriame aptariami visi išsamūs klausimai, tai yra 17 klausimų. Dėl kai kurių yra rasti sutarimai, dėl kai kurių procesas tebevykstantis.
Labai aiškiai noriu pasakyti, kad neturėtume vieni kitų paversti įkaitais, sprendimus reikia rasti, bet vakar Vyriausybės posėdyje ir buvo siūloma ne tik tvirtinti patį planą, bet taip pat priimti protokolinį sprendimą, kad būtų įsipareigojama šiuos sprendinius įgyvendinti. Tai yra pirmas dalykas.
Antras dalykas – pavesti Susisiekimo ministerijai kartu su savivaldybe, kartu su Uosto direkcija, kartu su „Lietuvos geležinkeliais“ ieškoti tinkamų sprendimų. Tai yra ne tik finansavimo klausimai, bet ir laiko klausimai, kaip teisingai pastebėjote. Kad tai būtų sprendžiama efektyviai, buvo siūloma užtikrinti visos tos sistemos monitoringą, stebėseną, nuolatinę periodinę priežiūrą Vyriausybėje.
Jeigu toks dalykinių sąlygų sąvadas nėra priimtinas miesto savivaldybei, jo galima nesvarstyti. Tiesiog toks buvo aptartas tikrai nuoširdus Vyriausybės siūlymas. Mes prieš tai, spalio 22 dieną, turėjome Išorinio uosto komisijos posėdį. Ten detaliai kiekvieną punktą aptarėme. Tai dabar tikrai prie kiekvieno punkto negrįšiu, bet noriu pasakyti, kad su miesto savivaldybe situacija yra tikrai kitokia, negu ji buvo anksčiau. Konstruktyviai dirbame ir ieškome sprendimų.
PIRMININKAS. Klausia A. Armonaitė. Ruošiasi E. Pupinis.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Aš turiu klausimą ministrui J. Narkevičiui. Ministre, jūs žinote, be abejo, ne tik Prezidento nuomonę šiandien girdėjote, bet ir tai, kad mes pradėjome interpeliacijos parašų rinkimą čia, Seime. Tam tikra prasme jus galiu pasveikinti, nes kol kas turime devynis parašus, ir nebežinau, ar mes turėsime progą išgirsti jus čia iš tribūnos, ar turėsime progą paklausyti jūsų atsakymų. Tai vienas iš interpeliacijos klausimų jums. Jūs nepriklausomą Lietuvos pašto valdybą pakeitėte daugiausia Susisiekimo ministerijos deleguotais asmenimis. Norėčiau sužinoti kodėl? Ir ar yra dar įmonių, kuriose planavote padaryti panašiai? Akcentuosiu, kad nepriklausomos valdybos vis dėlto leidžia įmonėms nebūti priklausomoms nuo politikų įtakos, siekti geresnių rezultatų. Ministre, kokie jūsų motyvai ir kokie buvo planai?
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū, kolege, už klausimą. Dėl parašų kiekvienas Seimo narys gali apsispręsti. Aš, kaip ir susitikime su opozicija, su kai kuriomis frakcijomis ir ne tik atvirai kalbu ir apie viešinamas temas, išpūstas temas, bet ir apie darbą, galbūt apie tai mažai norima girdėti. Tai vienas iš tokių darbų yra pašto veikla. Noriu informuoti dar kartą, kad paštas nė vienos dienos neliko be veikiančios valdybos. Vakar ne tik de jure, bet ir de facto pradėjo veikti nauja, laikinoji, jeigu norime mes pavadinti, bet valdyba. Skirtingai, negu buvo prieš dvejus metus, kai keturis mėnesius 2017 metais nebuvo nei pašto valdybos, nei direktoriaus, dabartiniu metu to nėra. Mes iš karto, kaip minėjau, pradėjome dvejopą procedūrą. Vieną dėl paskirtų naujų narių atitinkamų leidimų gavimo ir antrą procedūrą dėl konkurso komisijos, kuri atrinks nepriklausomus. Ir tai yra eigoje. Pakartosiu dar kartą, kad nuo vakar dienos pašto valdyba yra ne tik formaliai de jure, bet ir de facto.
Kitas dalykas. Iš tų narių nėra nė vieno politiko, yra valstybės tarnautojai, kurie dirba, dirbo ir dirbs, žino tą sritį. Taigi jokio politizavimo čia nebuvo ir nėra. O mano veiksmai nukreipti atvirkščiai, kad valdyba veiktų pagal nustatytus kriterijus ir, svarbiausia, kad valdyba valdytų įmonę žmonių interesams, išsaugant turtą, kuris buvo sukauptas ne vienos kartos, peržiūrint mobiliojo paštininko… taip, kad nereikėtų lauke žmonėms laukti paštininko atvykstant, peržiūrint skyrių reorganizavimą. Aš nemanau, kad neatsiras naujų valdybos narių, kurie nesugalvos varianto, kad būtų naudinga išlaikyti pašto vienetą tokioje vietoje kaip Šiluva. Tai yra gėdinga, kai tokioje vietoje vadinamieji profesionalai negali suvaldyti ir sumanyti modelio, kad ten būtų ta paslauga teikiama. Yra ir kitų tokių temų, aš mielai visada į jas atsakysiu. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Dėkoju. E. Pupinis. Ruošiasi G. Vaičekauskas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Norėčiau paklausti švietimo, mokslo ir sporto ministro gerbiamo A. Monkevičiaus. Turbūt ir jums žinoma, kad Seime jau pradėtas svarstyti Mokslo ir studijų įstatymas, turbūt visi žinome tą bendrą tiesą apie europinius standartus tarp profesinio ir aukštojo mokslo. Praeitais metais Valstybės kontrolė konstatavo, kad iki nematomų žemumų nukrito stojančiųjų į profesines mokyklas skaičius – iki 15 %. Visi renkasi aukštąsias mokyklas. Na, turbūt perstoję iš aukštųjų mokyklų į profesines mokyklas tą balą padidina. Norėčiau sužinoti ir jūsų nuostatas. Vis dėlto ar bus vėl dar labiau atvertos durys stojant į aukštąsias mokyklas, nes yra pasiūlymų mažinti reikalavimus stojantiesiems, juos diferencijuoti pagal profesijas? Ką siūlysite daryti profesinėms mokykloms, nes jos faktiškai jau ir taip dabar moko mažiau moksleivių, negu nustatyta pagal europinius reikalavimus, kur deklaravo ir bendradarbiavimo organizacijos, ir kitos? Ačiū.
A. MONKEVIČIUS. Gerai. Ačiū už klausimą. Mes tikrai nesiruošiame labai greitai ką nors keisti. Ką galėjau, pakeičiau jau iki rugsėjo 1 dienos, kaip numato įstatymas, – prieš dvejus metus pakeitimus padaryti reikalavimų. Dėl tų reikalavimų, atsižvelgdami į priėmimo rezultatus ir aukštųjų mokyklų nuomonę, žengėme tik vieną žingsnį – padarėme lankstesnę sistemą, kad nebūtinai būtų trys dalykai privalomi, bet vieną galėtų rinktis, be matematikos ir lietuvių kalbos vieną pasirinktų pats.
Dabar dėl tų skaičių. Turiu pasakyti, kad tikrai mažėja priėmimas būtent į aukštojo mokslo sektorių. Į universitetus maždaug išlieka tas pats šiais metais, į kolegijas truputį sumažėjo, bet į profesines mokyklas šiek tiek išaugo. Na, tas šiek tiek yra ne taip ir mažai skaičiais, tai yra apie tūkstantį ir daugiau priimta į profesines mokyklas, bet yra stabilizuotas tas nubyrėjimas iš jų. Na, manau, kad ta sistema tapo skaidresnė ir taps dar skaidresnė, kadangi ten tikrai daug ką reikėjo sutvarkyti ir tai jau buvo pradėta daryti. Šiuo metu ten yra mažiau fikcijos, tikrai visi tie skaičiai yra jau kitokie, ir priėmimas buvo didesnis negu ankstesniais metais. Ir aš labai džiaugiuosi, kad 80 % yra priimtų į modulines programas, visiškai kito tipo, visiškai naujos programos, kurios jau atitinka tai, ko siekia visos profesinės mokyklos kaip viešosios įstaigos, kuomet dalininkais tapo būtent tie darbdaviai, tos asociacijos, kurioms profesinės mokyklos ir tarnauja, bei jų savivaldybės. Šiuo keliu eidami, aš manau, turime subalansuoti. Teisingas jūsų klausimas. Profesinio rengimo ateity vis dėlto ketiname dar priėmimą didinti, ten turi studijuojančių būti daugiau, o į aukštąsias mokyklas staigiai kaitalioti reikalavimų negalime, nes tai reikia daryti prieš dvejus metus. Turime šių metų ciklą nustatyti dar dvejiems metams į priekį… reikalavimus. Tikrai mes tarėmės su Seimo komitetu ir su jumis, kaip reikėtų tai subalansuoti. Čia staigių pokyčių daryti tikrai nesirengiame ir nuolaidžiauti, ir leisti kartelę tikrai irgi nereikėtų.
PIRMININKAS. Klausia G. Vaičekauskas.
G. VAIČEKAUSKAS (LSF). Ačiū, pirmininke, už žodį. Gerbiama vidaus reikalų ministre! Ačiū. Gerbiama vidaus reikalų ministre, lapkričio 26 dieną Europos narkotikų stebėsenos ir narkomanijos centras bei Europolas paskelbė, kad kasmet europiečiai narkotikams išleidžia 30 mlrd. eurų. Prašau pasakyti, ar jums žinoma suma, kuri cirkuliuoja Lietuvos narkotikų rinkoje? Ačiū.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ne, man šita suma nėra žinoma.
PIRMININKAS. Klausia P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiami Vyriausybės nariai, žinoma, tauta išrinko valstiečių valdančiąją daugumą, tačiau ne paslaptis, kad Vyriausybė yra prokonservatoriška ir proliberali. Jūs pateikėte tokį… Aš klausimą gal daugiau adresuoju finansų ministrui, nes jūs daugiausia gaunate strėlių. Vienu metu ir iš konservatorių gavote, kad per mažai liberalus. Vis dėlto jūs suformavote tokį biudžetą ir jūsų suformuotas biudžetas… Čia daug akcijų, Lietuvoje pastaruoju metu tiek vežėjai, tiek ūkininkai, tiek medikai streikuoja. Kokių jūs nepatenkinote konservatorių lūkesčių, kad vis tiek prieš jus ir prieš valdančiąją daugumą jie surengė šitokį mastą streikų ir akcijų?
Dar vienas klausimas gerbiamam susisiekimo ministrui J. Narkevičiui. Yra pas mus vienas Seimo narys, kuris viską mato, ir viena bobutė čia, Trakuose, kuri viską mato. Sako, tas Seimo narys matė, kaip jūs į Baltarusiją per sieną vežėte cigaretes. Kiek, kokiais kiekiais, gal jis vėliau patikslins, ir kada. Gal jūs galite pasakyti, kiek jūs ten cigarečių vežėte į Baltarusiją per sieną? Jūs, pasirodo, jau ir kontrabandininkas, ne tik nelegalus žvejys.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Nežinau, mes jau kažkaip ritamės… Ne ponia Rita, o ritamės į kažkokį iš tiesų… Nežinau, gal cigaretės, gal dar ožka buvo kažkokia prikabinta, kad būtų… Tiktai įdomu, ar su virve, ar su dar kai kuo. Taigi šito aš, aišku, nekomentuosiu.
O dėl žvejybos jau pasakiau. Ačiū už progą. Čia absoliutus melas ir melagystė. Man tiktai labai gaila, kad į tai yra įtraukiami niekuo dėti žmonės, kurie turi nuosavą ežerą ir kurie turi legalias teises žvejoti legaliais įrankiais. Aš kartoju, jeigu taip jau norime kalbėti apie laisvalaikį ir apie hobį, kad niekada nesinaudojau ir nesinaudoju neleistinais būdais nei įrankiais. Manau, kad atsakingi žmonės supranta šito skleidžiamo melo esmę. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Finansų ministras.
V. ŠAPOKA. Aišku, visi matome tas įtampas. Kiek jos yra iš išorės kurstomos, irgi turbūt matome. Bet, aišku, mano pagrindinis uždavinys, kad biudžetas būtų realistinis ir tie poreikiai būtų tinkamai subalansuoti. Man tie emocingi opozicijos pareiškimai dirbti netrukdo. Aš girdžiu, bet pasiūlymus vertinu tiktai tada, kai jie yra konkretūs. Jeigu mato, kaip padaryti geriau, laukiu iš opozicijos konkrečių siūlymų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Vyriausybės valandos laikas baigėsi. Kaip J. Džiugelis prašė, pratęsiame posėdį labai svarbiems klausimams, kurie dar liko. Galima bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
13.04 val.
Geležinkelių transporto kodekso papildymo 331 straipsniu įstatymo Nr. XII-1623 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4231, Geležinkelių transporto kodekso 1, 3, 4, 7, 11, 12, 13, 16, 23, 24, 25, 29, 33 straipsnių, priedo pakeitimo ir papildymo, Kodekso papildymo 41, 251, 331 straipsniais ir 8, 27 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XI-1595 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4232 (pateikimas)
Kviečiu į tribūną ministrą J. Narkevičių, kuris mums pristatys Geležinkelių transporto kodekso papildymo 331 straipsniu įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4231. Prašau. Kartu ir lydimąjį. Prašau.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū likusiems čia Seimo nariams. Klausimas išties yra opus ir svarbus. Klausimo esmė yra pratęsti dar penkeriems metams galimybę „Lietuvos geležinkeliams“ pritaikyti savo infrastruktūrą neįgaliųjų poreikiams.
Trumpa istorija. Kai pradėjau darbą, pradėjau domėtis ir šiuo klausimu. Paaiškėjo, kad planas, kuris buvo parengtas, buvo bendro pobūdžio. Nebuvo detalizuota ir iš viso į geležinkelių infrastruktūrą faktiškai nebuvo investuota, jinai nebuvo pritaikyta neįgaliųjų poreikiams.
Prieš mėnesį pateikdamas Vyriausybėje šitą nutarimą, kad reikėtų dar sudaryti penkeriems metams „Lietuvos geležinkeliams“ galimybę pritaikyti infrastruktūrą specialiųjų poreikių asmenims, paminėjau ir tai, kad mes rengiame atskirą protokolinį veiksmų planą, pagal kurį „Lietuvos geležinkeliai“ aiškiai ir konkrečiai turėtų įsipareigoti, ką atliks per tuos penkerius metus.
Per tą laiką mes organizavome ne vieną posėdį. Ačiū už kvietimą į Neįgaliųjų teisių komisiją Seime. Turėjau galimybę ten irgi apie tai kartu su „Lietuvos geležinkelių“ atstovais kalbėtis. Ten buvo įsitikinta dar kartą, kad išties iki tol darbų nebuvo atlikta arba tie, kurie buvo atlikti, buvo nesistemingi ir nepakankami. Buvo susitikimas su neįgaliųjų organizacijų atstovais ir pačiuose „Lietuvos geležinkeliuose“. Tai buvo išvis pirmi susitikimai istorijoje.
Buvo susitikimas Susisiekimo ministerijoje. Darbo grupė detalizavo tą projektą. Jis yra jums pateiktas, tačiau norėčiau paminėti, kad tai dar nebaigtinis, jis yra pateiktas pagal įsipareigojimus bendrine prasme. Tačiau detalizuoti šiandien vėlgi nėra galimybių dėl ko? Pasirodo, kad geležinkelio stotys dar nėra inventorizuotos. Taigi vykdoma inventorizacija ir vykdomi kiti juridinio aspekto darbai, kad būtų galima atlikti tuos veiksmus.
Tačiau pagal minėtą geležinkelių paslaugų pritaikymą pagal universalaus dizaino principus, taip vadinamas šitas planas, pagal pirmą priemonę, kaip būtiną iš Europos Sąjungos rekomendacijų, atlikimas… numatoma per penkerius metus skirti virš 218 mln. eurų. Bet mes ties tuo neapsistojame. „Lietuvos geležinkeliai“ yra įpareigoti (ir tai yra daroma) skirti dar papildomų priemonių pagal geležinkelių sistemos prieinamumo neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims techninės sąveikos specifikacijas. Tam dar numatoma skirti apie 50 mln. eurų. Numatoma skirti dar kitoms priemonėms apie 16 mln. eurų. Taigi iš viso būtų numatyta skirti apie 300 mln.
Maža to, tam, kad turėtų garantijas specialiųjų poreikių asmenys, kad tai bus realizuota, ir kad tai nebūtų priklausoma nuo asmenų, kas užima ministro pareigas, kas yra Vyriausybėje, kas yra Seime, pasirašyta trišalė sutartis tarp ministerijos, „Lietuvos geležinkelių“ ir Neįgaliųjų asociacijos. Pagal ją įsipareigojama kiekvienais metais vykdyti ne tik monitoringą, bet ir detalizuoti darbus.
Kitaip kalbant, nuolatinis dialogas užtikrintas, įsipareigojimai aiškūs ir jie bus plečiami toliau, bet mums reikia pritarti tam, kad „Lietuvos geležinkeliai“ turėtų galimybę tai atlikti. Vadinasi, dar penkeriems metams pagal teisės aktus pratęsti įsipareigojimus. Tam aš ir prašau jūsų pritarti. Aišku, dabar skubos tvarkos nėra, bet gal būtų kita galimybė.
PIRMININKAS. Dėkoju.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Atsakysiu į klausimus.
PIRMININKAS. Paklausti nori S. Gentvilas. Nėra. J. Džiugelis. Prašom.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Dėkoju. Man dar sunku į jus kreiptis kaip į ministrą, bet apie esmę.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Galiu palengvinti, nesikreipkite kaip į ministrą, kreipkitės kaip į Seimo narį.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Tribūnoje jūs esate kaip ministras.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Taip, esu.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Mano klausimas yra apie geležinkelius. Kaip žinoma, tuo metu, kai Neįgaliųjų teisių komisija svarstė šį klausimą, jūs buvote Varšuvoje. Ir jūsų viceministras pažadėjo, kad jūs pasirašysite Neįgaliųjų teisių komisijoje rastą kompromisą su neįgaliųjų bendruomene ir valstybės interesais… pasirašysite ketinimų protokolą. Ketinimų protokolas buvo pasirašytas užvakar, bet nėra jūsų parašo, gerbiamas ministre. Mano klausimas yra, kur jūs buvote…
PIRMININKAS. Laikas.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). …26 dieną, kad negebėjote net pasirašyti ketinimų protokolo tuo klausimu?
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Jeigu jums taip yra svarbu, kur aš buvau, galima pažiūrėti darbotvarkę, aišku, kad ne žuvavau tuo laiku, o dirbau. Bet jeigu jums atrodo, kad tai yra labai esminis dalykas, kad ne susisiekimo ministras pasirašė, o parengė ir buvo viso šito, apie ką kalbėjome, iniciatorius, tai galėsiu jums parodyti, taip, iš tiesų štai protokolas yra. Jeigu jūs manote, kad reikalingas susisiekimo ministro parašas, tai, be abejo, jis gali atsirasti be problemų, jeigu jūs manote, kad tai yra esminis klausimas.
PIRMININKAS. Klausia T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, neturėjau galimybės užduoti jums klausimo per Vyriausybės valandą, tai čia susiję klausimai su valdomomis įmonėmis ir valdybomis. Visa ta audra stiklinėje, mano galva, prasidėjo tik todėl, kad jūs prisilietėte prie pašto valdybos. O tai yra didžiulė interesų grupė, iš esmės suinteresuota, plačiąja prasme interesų grupė, suinteresuota pašto ir geležinkelių privatizacija. Man norėtųsi išgirsti jūsų tvirtą nuomonę, ką jūs galvojate apie šių dviejų paslaugų ateitį, ilgalaikę viziją? Ar jūs iš tikrųjų palaikote tą valstybinę pusę, kad negalima tų gyvybiškai svarbių paslaugų privatizuoti, ir tada visos tos audros stiklinėje labai greitai pasibaigs? Jeigu jūs pasakysite aiškią savo viziją dėl tų paslaugų, man atrodo, tie skandalai labai greitai nuslops.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Jūs turite omeny dėl pastatų?
T. TOMILINAS (LVŽSF). Ne tik dėl pastatų, dėl pačių paslaugų.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Supratau. Labai ačiū. Iš tiesų savo pokalbio metu dar su senąja valdyba aš kalbėjau apie kryptis, apie Vyriausybės kryptis, ne tik pelno siekimą, o socializaciją. Mes kalbėjome apie galimybes praplėsti bankų funkcijų vykdymą, kad gyventojai, ypač regionuose, turėtų galimybę gauti tas paslaugas, ir mūsų paštas būtų to iniciatorius. Taigi per tą laiką buvo ne vienas susitikimas, ne vienas darbinis pokalbis. Aš jums minėjau jau ir tai, kad tuos nepriklausomus atrankai… Pašto administracija raginama, kad pateiktų savo kriterijus, kokie turėtų būti asmenys. Mes sudarėme darbo planą, jį ir vykdome, dėl Vilniaus, Klaipėdos ir Kauno pastatų įveiklinimo. Penktadienį vyko pirmas jungtinis koordinuotas visų suinteresuotų asmenų darbo posėdis. Prasideda diskusijos ne tik su ministerijų atstovais, ne tik su valstybinėmis institucijomis, bet ir su viešais asmenimis, kurie galėtų pasiūlyti, kaip ir kas tuose pastatuose galėtų būti naudinga. Tačiau vienas iš pirmųjų naujos de facto ir de jure valdybos (jos posėdis numatytas gruodžio 11 dieną) pokalbis bus apie galimybę nutraukti aukcionus. Kai kurie specialistai sako, kad senoji valdyba nenorėjo tęsti toliau darbo ir dėl to, kad nebūtų galimybės šito padaryti, nes direktorė nėra tokios kompetencijos, ypač dėl pastato Vilniaus mieste nutraukimo. Bet mes per tą laiką nepasidavėme ir organizavome darbą taip, kaip jums minėjau, kad nuo vakar dienos nustojo veikti senoji valdyba ir ne tik de jure, bet ir de facto pradėjo veikti nauja valdyba. Nė vienos dienos prastovos ir visi darbai vykdomi sistemingai, vykdomi nukreipiant į paiešką, kas iš to būtų.
O dėl pašto vizijos. Netrukus irgi bus viešai organizuota diskusija, kaip matytųsi…
Ir paskutinis niuansas. Buvo minėta apie licenciją iš banko. Labai keista, nesena informacija, aš dar stengiuosi ją patvirtinti, kad paštas kreipėsi būtent ne dėl licencijos gavimo, o susiaurinimo, kad būtų išduota nauja licencija susiaurinti paslaugas, kai mes kalbame, kad praplėskime finansinių paslaugų galimybę pašte. Kokių dar atsiras naujienų, bus matyti, bet, pakartosiu, veikiame sistemingai, kryptingai dėl žmonių interesų gynimo. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, aš ne apie paštą klausiu, bet apie geležinkelius. Dar kai jūs buvote paskirtas ministru, aš klausiau, ar laiku pradės traukiniai važiuoti į Kauną, nes geležinkelio rekonstrukcijos darbai turėjo būti baigti rugsėjo 15 dieną. Buvo iškabos, viskas kaip priklauso pakabinta. Dabar viskas dingo. Į paklausimus geriausiai dirbanti geležinkelio valdyba, gavusi A+ kažkokį sertifikatą, Seimo nariams neatsako. Vėluoja du mėnesius. Tai vis dėlto, kada bus baigta „Rail Balticos“ trasa iki Palemono, kada kauniečiai ir vilniečiai galės pasiekti Kauno geležinkelio stotį patogiai ir kas atsakys už tai, kad vėluojama atlikti darbus?
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Geras klausimas. Aš bandau dabar parinkti atitinkamą žodį, kad nebūčiau apkaltintas, kad bandau paveikti vieną ar kitą valdybą daryti tą ar kitką. Iš tiesų susisiekimo srityje yra nemažai projektų, kurių darbai vėluoja. Ne tik vėluoja darbai, bet ir vėluoja pasirengimo etapas. Susitikinėjau ne tik su geležinkelių atstovais konkrečiai šiuo klausimu, bet ir su rangovais. Nebijau šito daryti ir manau, kad iš jų galima irgi išgirsti įdomios informacijos. Tokios, kad tai, ką galima derinti per dieną, derinama per tris dienas. Tai, ką reikia derinti per tris dienas, derinama per mėnesį ir taip toliau, ir taip toliau. Tai neva smulkmenos, bet tos smulkmenos susideda į laiką, kai paskui vėluojama. Kitaip kalbant, darbų plotmė yra labai plati ir, kaip minėjau, ne vien šioje srityje.
Atsakau konkrečiai, netrukus, kitą savaitę, jeigu aš neklystu, kitą savaitę planuojamas mano vizitas būtent ten, kur bus atidaryta ta atšaka, kad traukinys galėtų važiuoti iš Vilniaus į centrinę stotį. Manau, tai irgi sumažins spūstis automobilių, kurie įvažiuoja į Vilnių Vilniaus ir Kauno autostrada. Kitaip kalbant, šis klausimas irgi yra kontroliuojamas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. V. Bakas dar norėjo paklausti. Kadangi du klausimai, tai šiek tiek pratęsime klausimų laiką.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, iš tikrųjų tas pratęsimas dar penkeriems metams. Štai žiūrėkite, aš suprantu, gal ten ir infrastruktūros darbai, reikia laiko, bet neįgalieji iš 48 stočių tik dviejose vietose gali išsikviesti pagalbą, paprastas mygtukas. Iš 48 stočių tik pusėje yra įrengti tualetai. Tai aš jūsų noriu paklausti, pirmas mano klausimas: ar reikia dar penkerių metų tam, kad būtų įrengti mygtukai ir įrengti bent jau tualetai? Netgi privačios įmonės neleidžia sau taip žeminti žmonių.
Ar tam reikia penkerių metų? Ir antras klausimas. Vis dėlto matant tokį akivaizdų aplaidumą tų žmonių, kurie kuravo tos nuostatos įgyvendinimą, ar nemanote, kad turėtų būti atlikti tyrimai, išsiaiškinta, kodėl per penkerius metus elementariai neįgyvendinti bent jau padorumo ir moralės, etikos suvokimą atitinkantys projektai? Gal reikėtų…
PIRMININKAS. Laikas.
V. BAKAS (MSNG). …vietoj tų žmonių paskirti neįgaliųjų atstovą, kuris sutvarkytų tuos klausimus?
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū už klausimą. Pradėdamas dirbti aš viešai kalbėjau, kad nesiruošiu ieškoti šmėklų, nesiruošiu ieškoti kokių nors atsakingų politine prasme ar darbo prasme, o koncentruotis į tai, kas padaryta ir ką galima greičiau padaryti. Manau, kad šitas parengtas veiksmų planas yra to atspindys, nes jame, jeigu jūs, gerbiamieji Seimo nariai, turite, manau, kad turėtumėte turėti, yra išdėstytos priemonės pagal laiką ir pagal sumas. Kaip minėjau, kai kurių darbų neįmanoma čia įtraukti detalizuojant, nes iš viso neatlikti inventorizavimo darbai tų stočių, kurias jūs paminėjote. Man irgi labai gėda, kad iki šiol reikia kažkokio tikro dokumento, iš viršaus nuleidimo, kad tokia strategine prasme valstybės valdoma įmonė atsižvelgtų į specialiuosius poreikius turinčius asmenis, ir kad nebuvo galima iki šiol padaryti to, ką reikėjo padaryti be jokio nurodymo. O jeigu jūs man pavedate išaiškinti, kas dėl to kaltas, pavedimas bus atliktas.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia S. Gentvilas. Daugiau klausiančių nėra.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, aš dėl reglamento įsigaliojimo atidėjimo.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Taip.
S. GENTVILAS (LSF). Keleivių vežimas „Lietuvos geležinkeliams“ neša milžiniškus nuostolius, vidutiniškai apie 6 eurus kiekviena keleivio kelionė.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Taip, daugiau.
S. GENTVILAS (LSF). Ir tai yra iš esmės politinis sprendimas, kur traukiniai važiuoja, kur nevažiuoja, nes visos kelionės yra subsidijuojamos. Klausimas jums. Kadangi jūs pasiliekate teisę spręsti dėl vienos įmonės, kuri galės vežti geležinkeliais keleivius, kaip bus sprendžiama dėl maršrutų jūsų tolesnio vadovavimo metu, kurie maršrutai bus uždaryti, kurie bus pratęsti? Akivaizdu, kad tai politinis klausimas, nes vienintelis rentabilus „Lietuvos geležinkelių“ maršrutas yra Vilnius–Minskas. Ačiū.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Pirmoji klausimo dalis, ar verta pratęsti, ar neverta. Aš stengiuosi paminėti, kad, nepaisant to iš viršaus ar apačios nuleisto teisės akto, darbai turėjo būti seniai padaryti ir juos reikia daryti. Jeigu nepratęsime, mes tikrai jau dabar atrodome nekaip, nes iki šiol tie darbai nepadaryti, bet ne darbai esmė, esmė – požiūris. Tas pratęsimas šito dalyko suteiks mums galimybę ir sudarys laiką rekompensuotis, kad mums, valstybinei įmonei ir mums visiems, rūpi ne tik pelnas, bet rūpi ir neįgalūs asmenys.
O dėl maršrutų iš tiesų dabartiniu metu „Lietuvos geležinkeliai“ buvo reorganizuoti į tris įmones: krovinių vežimas, infrastruktūros ir keleivių vežimas. Maršrutai nustatomi atitinkama tvarka, bet mes apie tai kalbėjome ir dėliojome tvarką, kad maršrutai būtų organizuoti ne tik pelningi, bet ir reikalingi. Jeigu turėsiu galimybę, aš tęsiu šitą darbą ir tie dalykai bus reglamentuojami.
PIRMININKAS. Dėkojame, ministre. Jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai dėl viso. Nuomonė prieš – J. Džiugelis. Prašau, Justai. Motyvai prieš.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Aš jau paklausiau, čia lydimasis. Aš norėsiu kalbėti dėl viso.
PIRMININKAS. Čia dėl viso. Motyvai prieš.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Atsiprašau. Gerbiami kolegos, aš tada truputėlį apie chronologiją. Iš tikrųjų noriu pasakyti, kad iš pradžių Susisiekimo ministerija išplatino pareiškimą, kad kreipsis į Vyriausybę dėl atidėjimo, ir tik tuomet, kai Neįgaliųjų teisių komisija įsikišo, ministras pradėjo bendradarbiauti ar apskritai bendrauti su mūsų neįgaliųjų bendruomene. Čia viena.
Antra. Taip, ačiū ministrui už tai, kad jis atėjo į Neįgaliųjų teisių komisijos posėdį, tačiau ministras pažadėjo, kad prieš teikiant svarstymą Vyriausybėje klausimas bus pristatytas Neįgaliųjų teisių komisijoje. Tai nebuvo padaryta.
Maža to, kai mes patys išsireikalavome, na, ne išsireikalavome, bet taip pat sutarėme su Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininku, kad tas klausimas bus įkeltas į darbotvarkę, ministras neatvyko pristatyti to projekto – atsiuntė viceministrą, kuris pasakė, kad ministras būtinai pasirašys, kaip ir minėjau, ketinimų protokolą. Šiandien mes matome, kad ministras ir jo nepasirašė.
Noriu pabrėžti, kad mes, Neįgaliųjų teisių komisija, suradome sprendimą, kada galėtų būti patenkintos visos pusės – ir valstybės interesai, ir neįgaliųjų bendruomenė, ir įsipareigojimai Europos Sąjungai, tačiau ministras dėl savo ciniško požiūrio…
PIRMININKAS. Laikas!
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). …į žmones ir neįgaliuosius nesugeba net to susitarimo pasirašyti. Kolegos, aš manau, kad… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Laikas!
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). …nereikėtų spjauti neįgaliesiems į veidą. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Matau, ministras nori reaguoti. Prašom – per šoninį mikrofoną.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Aš stengiuosi į asmeniškumus nesigilinti, tačiau, aišku, dėl aritmetikos čia kažkokia klaida. Aš tris mėnesius dirbu, ir šį klausimą virš mėnesio mes nagrinėjame. Aš dėkingas jums, kad tai jūsų iniciatyva, kolega, kad jūs tris mėnesius būdamas Seimo nariu ir rūpindamasis šitais klausimais gal atsakysite… Atsiprašau, trejus metus. Matote, su aritmetika ir man… Trejus metus esate Seimo nariu, gal atsakysite, kodėl iki šiol šis klausimas nebuvo gvildenamas. O man per tris mėnesius… Na, pasirašiau, nepasirašiau…
Dabar dėl Vyriausybės. Aš ištesėjau tą pažadą, nes kalbėjau prieš teikiant Vyriausybės posėdyje. Bus planas, jis bus tobulinamas, pateiktas komisijos. Jis ir buvo pateiktas antradienį, o Vyriausybės posėdis buvo trečiadienį. Pirmadienį Vyriausybėje buvo neformalusis posėdis darbine tvarka, kur jis buvo nagrinėjamas. (Balsai salėje) Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Motyvai už – V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Žinote, lyg ir atrodo ministro čia tas noras per penkerius metus įrengti bent jau tuos pagalbos mygtukus, kad neįgalus žmogus galėtų gauti paslaugą, nuoširdus, bet tas toks prisidengimas – aš raganų nemedžiosiu, man atrodo keistai, nes jeigu per penkerius metus konkretūs valdininkai ar ministerijoje, ar geležinkeliuose nesugebėjo pajudinti nė piršto gaudami geras algas, kad nors paprasčiausios higienos sąlygos būtų stotyse, tai aš sunkiai įsivaizduoju, kad per ateinančius penkerius metus kas nors keisis. Jūs privalote įsikišti tiesiogiai, nes tai, kaip jūs sakėte, gėda valstybei.
Aš irgi noriu padėkoti už asmeninį įsitraukimą ir tikiuosi, kad tuo jūsų iniciatyva neapsiribos ir bus koks nors procesas, kurį jūs seksite.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti.
Gerbiami kolegos, balsuojame dėl šio įstatymo projekto, kartu ir lydimojo.
Balsavo 57 Seimo nariai: už – 46, prieš nėra, susilaikė 11. Po pateikimo pritarta. Dėl abiejų projektų siūlomi komitetai: pagrindinis – Ekonomikos komitetas, papildomų niekas nesiūlo. Siūloma svarstyti šią sesiją. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Liko dar vienas klausimas. (Balsai salėje)
13.30 val.
Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 15 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3897(2) (pateikimas)
Kviečiu į tribūną J. Bernatonį, kuris pristatys Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 15 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3897(2). Prašau.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Per šoninį mikrofoną – S. Jovaiša. Prašau.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Kolega gal nesupyks, bet tikrai frakcija dabar užsiėmusi (truputėlį pertrauka) kitais dalykais ir aš perduodu prašymą padaryti dėl šio pateikimo pertrauką iki kito posėdžio. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Per šoninį mikrofoną – R. Baškienė. Prašau.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, tai nėra biudžeto klausimas, tai nėra tas klausimas, kuris turi įsigalioti nuo sausio 1 dienos. Mes įtraukime į ketvirtadienio darbotvarkę ir leisime ponui J. Bernatoniui jį pateikti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Buvo prašymas dėl pertraukos. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl pertraukos.
Balsavo 45 Seimo nariai: už – 34, prieš – 5, susilaikė 6. Pertrauka iki kito posėdžio.
Gerbiami kolegos, dėl vedimo tvarkos – Andrius. Prašau.
A. MAZURONIS (MSNG). Labai dėkoju. Gerbiamas posėdžio pirmininke, aš norėčiau, nors ne pirmą kadenciją Seime, jūsų paklausti, kaip čia ta darbotvarkė taip gali vartytis aukštyn kojomis? Tai klausimas atsiranda, tai dingsta, tai apsiverčia, tai dar kas nors. Buvo darbotvarkė iki 13 val. 30 min., ir turėjo baigtis. Vyriausybės valanda baigėsi, pietų pertrauka. Kaip čia taip gali…
PIRMININKAS. Na, pats J. Džiugelis, gerbiamas kolega, paprašė ir mes kartu nubalsavome bendru sutarimu pratęsti posėdį pabaigti klausimus, kurie buvo darbotvarkėje. Tai ne nauji klausimai. (Balsai salėje)
Gerbiami kolegos, suteikiu žodį R. Baškienei. Prašom.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Mielieji kolegos, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija, manau, ir visas Lietuvos Respublikos Seimas, kolegos, esantys salėje, išties norime pasidžiaugti, kad Europos komisaras V. Sinkevičius šiandien yra su mumis, kad jis, kaip V. Sinkevičius, ir liks su mumis visą tą laikotarpį. Jam norime palinkėti didžiulės sėkmės, labai daug ryžto, labai daug energijos ir savo darbais puikiai atstovauti ne tik Europos Komisijai, bet ir Lietuvai, ir mums visiems. Virginijau, sveikiname ir linkime sėkmės! (Plojimai)
PIRMININKAS. Virgi! Kviečiame V. Sinkevičių gal dar porą žodžių pasakyti. Ar jau nenorite? Virginijau, porą žodžių.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Aš tikrai, kolegos, pertrauka, nelaikysiu jūsų. Labai ačiū jums ir tiek. Aš nesakau sudie, sakau iki. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiami kolegos, skelbiu rytinį posėdį baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LGF – frakcija „Lietuvos gerovei“; LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.