LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IX (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 435
STENOGRAMA
2020 m. rugsėjo 15 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami Seimo nariai, gerbiami svečiai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. rugsėjo 15 dienos posėdį. (Gongas) Prašau registruotis. Gerbiami kolegos, vienam iš mūsų kolegų vakar suėjo apvali data. Leiskite visų mūsų vardu pasveikinti J. Rimkų su gražia data. (Plojimai)
Darbotvarkės… Registruojamės. (Šurmulys salėje)
Užsiregistravo 107 Seimo nariai.
10.02 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2020 m. rugsėjo 15 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės tvirtinimas. Dėl darbotvarkės – E. Gentvilas. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF*). Kolegos, Liberalų frakcijos vardu siūlome išbraukti iš darbotvarkės 1-14 klausimą – Elektroninių ryšių įstatymą, kur yra įteisinamas Lietuvos piliečių sekimas užsienyje. Tai, mano manymu, visiškai neapgalvotas antidemokratiškas įstatymo projektas. Anksčiau buvo bandymas pakeisti Elektroninių ryšių įstatymą įteisinant totalinį sekimą, dabar – tik piliečių, būnančių užsienyje, sekimą. Prašome teikti balsuoti dėl šito įstatymo projekto išbraukimo iš darbotvarkės.
PIRMININKAS. V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Taip pat siūlyčiau frakcijos vardu išbraukti iš darbotvarkės 2-14 klausimą, įstatymo projektą Nr. XIIIP-5136 dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatos, nes šiuo metu ta lengvata galioja turizmo sektoriui iki 2022 metų galo. Prasmė vienais metais pailginti… Tikrai nežinome, kas bus po metų ar po dvejų metų, gal visai kitokių sprendimų reikės. Siūlau išbraukti iš darbotvarkės. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamas Pirmininke, noriu priminti, kad surinkti 48 parašai.
PIRMININKAS. Primenu, kad galutinį sprendimą priima Seimas. Daugiau pasiūlymų dėl darbotvarkės nematau. P. Gražulis. Prašau.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš tikrai noriu paremti gerbiamo E. Gentvilo poziciją dėl to masiško sekimo. Ir taip Lietuvoje yra daugiausia klausomasi pokalbių, o paskui mes priimame tokius įstatymus, A. Lukašenka mokosi ir pritaiko Baltarusijoje.
PIRMININKAS. Dėl darbotvarkės daugiau pasiūlymų nėra. Nuosekliai – E. Gentvilas frakcijos vardu siūlė išbraukti įstatymą dėl elektroninių priemonių (koks ten projekto numeris?), darbotvarkės 1-14 klausimas. Balsuojame. Pritariantys E. Gentvilo pasiūlymui balsuoja už, kad būtų išbrauktas iš darbotvarkės. (Balsai salėje) Ir P. Gražulio pasiūlymui.
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 59, prieš – 5, susilaikė 39. Pasiūlymui pritarta.
Kitas pasiūlymas yra V. Ąžuolo – 2-14 klausimą išbraukti iš darbotvarkės, tai yra Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Tie, kurie pritaria V. Ąžuolo pasiūlymui, kad būtų išbraukta, balsuoja už, kiti – kitaip.
Balsavo 110 Seimo narių: už – 55, prieš – 21, susilaikė 34.
Gerbiami kolegos, lygu. Reikia apsispręsti bent vienam Seimo nariui, balsuojame iš naujo. Balsuojame pakartotinai, nes buvo lygus balsų skaičius.
Balsavo 110 Seimo narių: už – 55, prieš – 23, susilaikė 32. Balsuojame dar kartą.
Balsavo 112 Seimo narių: už – 55, prieš – 25, susilaikė 32 Seimo nariai. Lieka darbotvarkėje.
Ar visai darbotvarkei galime pritarti bendru sutarimu? Darbotvarkei pritariame bendru sutarimu.
10.08 val.
Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3873GR (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (pateikimas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Žuvininkystės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3873. Pranešėjas – J. Neverovičius, Prezidento vyriausiasis patarėjas. Pateikimas. Prašom.
J. NEVEROVIČ. Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, norėčiau pristatyti Lietuvos Respublikos Prezidento dekretą dėl grąžinimo pakartotinai svarstyti Žuvininkystės įstatymą Nr. VIII-1756. Norėčiau pradėti nuo to, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Tai suponuoja reikalavimą įstatymo leidėjui reguliuojant šią veiklą derinti įvairias konstitucines vertybes: asmens ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą, sąžiningos konkurencijos laisvę, žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugą.
Įvertinus Žuvininkystės įstatymo pakeitimo įstatyme įtvirtinamą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad jis nėra pagrįstas skaidrumo ir objektyvumo principais, neužtikrina atsakingo ir racionalaus žuvų išteklių naudojimo, sąžiningos konkurencijos laisvės ir sudaro prielaidų piktnaudžiauti, vykdant verslinę žvejybą.
Žuvininkystės įstatymo pakeitimo įstatymo 9 straipsniu keičiamas Žuvininkystės įstatymo 141 straipsnis, reguliuojantis teisės į žvejybos kvotą suteikimą kalbant apie verslinę žvejybą vidaus vandenyse. Keičiama nuostata, kuria įtvirtinama galimybė be aukciono suteikti teisę į žvejybos kvotą ūkio subjektams, jau turėjusiems suteiktą žvejybos kvotą tam tikrame ežere, polderyje ar tvenkinyje, ir turint omenyje nustatytą maksimalų ūkio subjektų skaičių, kuriems tokios kvotos galėtų būti suteikiamos, tai kelia abejonių dėl sąžiningos konkurencijos laisvės užtikrinimo minėtuose vidaus vandenyse. Toks teisinis reguliavimas sumažintų ūkio subjektų, neturėjusių žvejybos kvotų minėtuose vidaus vandenyse, galimybes gauti teises į žvejybos kvotas šiuose vidaus vandenyse.
Atkreiptinas dėmesys, kad dėl šios nuostatos pastabų pateikė ir Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, išvadoje nurodydamas, kad jei minėtuose vidaus vandenų telkiniuose ūkio subjektai anksčiau turėjo žvejybos kvotas, tai pasiekus įstatymu nustatytą maksimalų ūkio subjektų skaičių ne aukcionų būdu suteikus teises į žvejybos kvotas, aukcionas neturėtų būti skelbiamas. Taip sumažintos galimybės anksčiau neturėjusiems teisės į žvejybos kvotas ūkio subjektams patekti į verslinės žvejybos rinką vidaus vandenyse. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar siūlomu teisiniu reguliavimu būtų užtikrinama sąžiningos konkurencijos laisvė.
Analogišką vertinimą pateikė ir Konkurencijos taryba, nurodydama, kad teisių į žvejybos galimybes suteikimas vadovaujantis istoriškumo principu sukuria prielaidas iškraipyti sąžiningą konkurenciją. Teisės į žvejybos galimybes suteikimas atsižvelgiant į ankstesnių metų žvejybos kvotą gali privilegijuoti ilgiau šioje rinkoje veikiančius ūkio subjektus kitų subjektų, siekiančių dar tik pradėti vykdyti verslinę žvejybą, atžvilgiu. Dėl šių priežasčių siūlomas reglamentavimas gali varžyti ūkio subjektų ūkinės veiklos laisvę ir konkurenciją atitinkamoje rinkoje, nes taip galimai užkertamas kelias naujiems ūkio subjektams, norintiems pradėti vykdyti atitinkamą ūkinę veiklą, tačiau negalintiems pasiremti istoriškumo principu, patekti į rinką.
Žuvininkystės įstatymo pakeitimo įstatymu keičiamos ir atitinkamos nuostatos, reguliuojančios verslinę žvejybą jūrų vandenyse. Šio straipsnio 13 straipsniu keičiamas Žuvininkystės įstatymo 171 straipsnis ir minėtu Žuvininkystės įstatymo pakeitimu atsisakoma nuostatos, įtvirtinančios 10 % mokestį, kai keičiamasi nelygiavertėmis individualiomis žvejybos galimybėmis. Visgi nėra aišku, kokiais argumentais remiantis minėtas mokestis yra panaikinamas. Pažymėtina ir tai, kad nurodytas reguliavimas buvo įvertintas ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos. Šių metų birželio 2 dieną antikorupcinio vertinimo išvadoje pabrėžiama, kad kompensacijos mokėjimas už apsikeitimą nelygiavertėmis žvejybos galimybėmis buvo nustatytas 2016 metais keičiant Žuvininkystės įstatymą, tad siūlymu atsisakyti kompensacijų mokėjimo apsikeičiant nelygiavertėmis žvejybos galimybėmis būtų sugrąžinama galimybė pasinaudoti teisinio reglamentavimo spragomis, tai yra nelygiaverčių žvejybos galimybių apsikeitimais ar jų perleidimu, nemokamai gauta teise į valstybės turtą, žvejybos galimybes parduoti kitiems ūkio subjektams ir taip pelnytis valstybės sąskaita.
Žuvininkystės įstatymo pakeitimo įstatymo 15 straipsniu keičiamas Žuvininkystės įstatymo 174 straipsnis, įtvirtinantis verslinės žvejybos jūrų vandenyse bendruosius teisės į žvejybos galimybes suteikimo principus. Pagal galiojančio Žuvininkystės įstatymo redakcijos 174 straipsnio 10 dalį teisės į žvejybos galimybes tų rūšių žuvų, kurių Lietuvos Respublikos žvejybos laivai niekada negaudė, ir likusios pagal atskaitos duomenis nesuteiktos teisės į žvejybos galimybes suteikiamos aukciono būdu žemės ūkio ministro nustatyta tvarka. Pradinio aukciono kaina yra 1 % nuo tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybių vertės.
Pirminiame Žuvininkystės įstatymo pakeitimo įstatymo projekte, kurį parengė Žemės ūkio ministerija, buvo siūloma Žuvininkystės įstatyme įtvirtintą pradinę aukciono kainą sumažinti, nurodant, kad pradinė aukciono kaina yra 0,1 % nuo bendrosios kiekvienais metais pagal įsigytą teisę į žvejybos galimybes skirtų tam tikros rūšies žuvų individualių žvejybos galimybių vertės. Galutiniame įstatyme pradinės aukciono kainos įtvirtinimo šiame įstatyme iš viso atsisakyta. Toks pakeitimas aiškinamas tuo, kad nėra tikslingas to aukciono pradinės kainos nustatymas, kadangi šis kainos dydis nėra pagrįstas jokiais ekonominiais ar kitais skaičiavimais. Taip pat paaiškinama, kad aukciono kainą privalo lemti konkurencijos sąlygos rinkoje. Nors pritartina tam, kad galutinę aukciono kainą turėtų lemti konkurencijos sąlygos rinkoje, pažymėtina, kad atsižvelgiant į žuvininkystės sektoriaus specifiką, ypač į tai, kad žuvų ištekliai nėra neišsemiami, yra būtini saugikliai jų atkūrimui ir saugojimui.
Būtų tikslinga įstatyme įtvirtinti aukciono pradinės kainos nustatymo kriterijus, jei ne tokios pradinės kainos dydį, kurį iš tiesų galėtų būti sunku pagrįsti atitinkamais ekonominiais skaičiavimais, nes galimos situacijos, kai esant labai siauroms atitinkamoms rinkoms pradinės aukciono kainos pasiūlymas priklausytų, pavyzdžiui, nuo vienintelio aukcione dalyvaujančio pirkėjo. Taigi nesant įstatyme įtvirtintų atitinkamų aukciono pradinės kainos nustatymo kriterijų kiltų rizika, kad teisės į atitinkamas žvejybos galimybes būtų suteiktos už neproporcingai žemą kainą. Kaip nurodoma ir Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimo išvadoje, visai panaikinus pradines visiems vienodai taikomas aukciono kainas, žvejybos galimybės galėtų būti parduodamos už bet kokią kainą, kurią pasiūlytų vienintelis aukciono dalyvis. Pavyzdžiui, už 1 euro centą aukciono dalyvis galėtų įsigyti žvejybos galimybes 15 metų. Šioje išvadoje Specialiųjų tyrimų tarnyba pabrėžė, kad lieka neaišku, ar nesant konkurencijos aukcione ir dalyvaujant vieninteliam dalyviui jis įgytų žvejybos galimybę už savo pasiūlytą kainą, ar aukcionas būtų laikomas neįvykusiu. Be to, nurodoma, kad nesant nustatytos pradinės aukciono kainos ūkio subjektai gali sukurti tokias situacijas ir sutarti dėl nekonkuravimo, kad kuo pigiau būtų įsigyjama teisė naudotis valstybės turtu – žuvų ištekliais.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Žuvininkystės įstatymo pakeitimo įstatyme įtvirtintas teisinis reguliavimas nėra grįstas skaidrumo ir objektyvumo principais, neužtikrina atsakingo ir racionalaus žuvų išteklių naudojimo, sąžiningos konkurencijos laisvės bei sudaro prielaidas piktnaudžiavimui vykdant verslinę žvejybą. Prašome Seimo įvertinti pateiktus argumentus ir pritarti Prezidento veto.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų paklausti nori nemažai Seimo narių. Pirmasis klausia Seimo narys M. Majauskas. Ruošiasi A. Skardžius.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, atkreipsiu dėmesį, kad opozicijos atstovai ne vieną kartą priimant šį įstatymą atkreipė dėmesį, kad jis iškraipo konkurenciją. Tačiau kausimas yra ne tik teisinis ir ekonominis, bet ir aplinkosauginis plačiąja prasme. Aplinką mes juk ne tik paveldime iš tėvų, bet pasiskoliname ir iš savo vaikų. Jūsų, kaip aplinkosaugos klausimus kuruojančio Prezidento vyriausiojo patarėjo, norėčiau paklausti, koks jūsų požiūris į verslinės žvejybos draudimą Kuršių mariose? Ar galėtumėte atsakyti?
J. NEVEROVIČ. Ačiū už jūsų klausimą. Kadangi šitas įstatymas ir šitas veto nesusiję, nenorėčiau išsiplėsti prie konkrečiai jūsų klausiamos temos, bet noriu pasakyti, kad Prezidentas labai rimtai vertina visus klausimus, susijusius su gamtos ištekliais, taip pat klausimus, susijusius su bioįvairove. Kaip tik šiuo metu yra rengiamas Prezidento pasisakymas Jungtinių Tautų Asamblėjoje, kur, manau, bioįvairovė bus tinkamai įvertinta ir bus pateiktas Prezidento matymas jau konkrečiai.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius. Ruošiasi E. Pupinis.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, ar nemanote, kad šiuo atveju į vieną vietą suplakami vidaus vandenys ir Kuršių marios arba kiti atviri vandenys, kur, tarkime, Kaliningrado sritis Kuršių marias košia savo tinklais, o mūsų verslas, tai yra tas, kuris per šimtus metų gaudė žuvį, kuris dabar yra paveldimas būtent Rusnės ir kitų pamario krašto žvejų, šiandien yra ribojamas vien dėl to, kad suplakama į vieną vidaus vandenys ir atviri vandenys, Kuršių marios. Aš atstovavau šiai apygardai visą kadenciją ir žinau tą problematiką. Čia turbūt, gerbiamas pranešėjau, jūs, kaip kuruojantis šią sritį, vis dėlto turėtumėte aiškiai atsakyti, kodėl taip yra daroma ir ką manote apie tą tradicinę verslinę žvejybą, kuri yra paveldima?
PIRMININKAS. Laikas!
A. SKARDŽIUS (MSNG). Aš asmeniškai esu prieš komercinę žvejybą vidaus vandenyse.
J. NEVEROVIČ. Labai ačiū gerbiamam Seimo nariui už klausimą. Mes labai konkrečiai referavome tas vietas, kurios neatitinka konstitucinių pamatinių principų, ir siūlome Seimui kartu su Vyriausybe iš naujo svarstyti priemones pagal tuos prioritetus, apie kuriuos jūs ir kalbate, kurie atsižvelgtų ir į vietos bendruomenių, ir visus istorinius, ir tarptautinius niuansus. Todėl siūlome iš naujo išsamiai, kompleksiškai įvertinti visus įmanomus instrumentus, kaip sureguliuoti šitą sritį.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys E. Pupinis. Ruošiasi P. Čimbaras.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš čia, kairėje pusėje, gerbiamas pranešėjau, čia. Norėčiau paklausti irgi panašaus klausimo. Kaip žinote, įvairūs maži verslai mėgsta tam tikrą pastovumą. Priešingu atveju, konkuruojant jiems su dideliais monopoliniais vienetais, atsiranda tam tikrų problemų, tam tikros rinkos monopolizuojasi. Vėlgi čia turbūt tas klausimas, ar nemanote, kad vis dėlto reikia ieškoti ir būdų, jeigu jau saugome kažkokius vietinius žvejus verslininkus, tarkim, ieškoti protingų būdų, kaip juos saugoti, o jeigu jau einame kitu keliu, tai ar nereikėtų priimti ryžtingų sprendimų, kad ypač vidaus vandenyse jų neliktų? Kaip čia pasakius, geriau sudaužyti valtis, negu kankintis – čia pagal Bibliją. Padėtume surasti naujas darbo vietas ir naujus užsiėmimus. Ar nemanote, kad vis dėlto reikėtų ryžtingesnių sprendimų, priimti konkrečius, tokius, kurie duotų žmonėms atsakymus?
J. NEVEROVIČ. Čia labai gera pastaba kalbėti apie konkrečias grupes, bet taip pat, matyt, reikėtų vertinti ir bendrą vaizdą. Čia jau paminėta bioįvairovė. Tam, kad priimtume konkrečius pasiūlymus, konkrečius sprendimus, įtvirtintus įstatyme, reikėtų išsamios analizės ir stiprios nuomonės iš Vyriausybės ir iš ministerijos. Todėl kreipiamės su pasiūlymu svarstyti, kokie tie sprendimai galėtų būti.
PIRMININKAS. Klausia P. Čimbaras.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami Seimo nariai ir gerbiamas patarėjau, kai aš ryte jūsų paklausiau, kuo skiriasi specializuota žvejyba nuo verslinės žvejybos, jūs nesugebėjote man atsakyti, kuo tai skiriasi.
Kreipiuosi į Seimo narius – nepainiokime įstatymų. Čia nėra kalbama apie verslinę žvejybą su tinklais vidaus vandenyse. Išvis nėra kalbama, šitame įstatyme nėra. Čia yra tiktai vidaus vandenų, yra specializuota pagal Aplinkos ministerijos nustatytą tvarką, kai verslininkas gali žvejoti ungurį arba seliavą. Viskas! Tinklų nėra.
Gerbiamas patarėjau, kai aš stovėjau prieš Prezidentą, kai jis davė priesaiką, jis pasakė – aš radau Lietuvą tris kartus susiskaldžiusią. Dabar aš klausiu, kodėl Prezidentas skaldo visą žvejų sistemą? Kuršių mariose kvotos nemokamos, Baltijos jūroje kvotos…
PIRMININKAS. Klauskite.
P. ČIMBARAS (LSDDF). …nemokamos. Aš klausiu, kodėl vidaus vandenų jie perka visas kvotas? Prašom atsakyti, kuo jie skiriasi nuo kitų?
J. NEVEROVIČ. Gerbiamas Seimo nary, ačiū už jūsų klausimą. Atsakymas yra tas pats, per pusvalandį nepasikeitė. Tai yra mes mūsų dekrete kalbame apie maksimalų ūkio subjektų skaičių ir jų galimybę dalyvauti konkurse dėl kvotų. Nediskutuojame apie jokius kitus klausimus, ką jūs čia bandote suponuoti.
PIRMININKAS. Klausia A. Anušauskas. Ruošiasi V. Kamblevičius.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, aš nežvejoju, tačiau klausimų turiu. Pirmiausia, žinoma, būtų didelis pageidavimas, kad prie vetuojamų įstatymų būtų prezidentūros konkretūs siūlymai, ką keisti tame įstatyme. Tačiau aš norėčiau jūsų paklausti. Kai kalbame apie istoriškumą ir konkurenciją, tai ne tik šitame sektoriuje, bet ir transporto sektoriuje po šita vėliava ateina kartais ir užsienio įmonės, kurios dempinguoja kainas iš neaiškių, nešvarių pinigų, kiek apskritai gražus lozungas dėl konkurencijos, jūsų galva, gali padėti ateiti užsienio įmonėms, kurios yra maitinamos iš neaiškių finansinių šaltinių? Ir tokių pavyzdžių tam tikruose Lietuvos sektoriuose egzistuoja.
J. NEVEROVIČ. Ačiū už jūsų klausimą. Kalbant apie konkrečius pasiūlymus, kaip ir minėjau, sritis yra labai specifinė, yra daug niuansų, kaip jūsų kolegos atkreipė dėmesį: ir bioįvairovė, ir bendruomenių interesai, ir istorija, ir tarptautiniai dalykai, todėl mūsų nusiteikimas ir sutarimas su Vyriausybe ir su ministerija buvo, kad turėtų būti įvertinta visapusiškai, tad yra pateikti pasiūlymai, pagal kuriuos vertintų visus tuos aspektus.
Kalbant apie jūsų klausimą, kad ateina iš išorės ir konkuruoja, iš tikrųjų mūsų argumentas dėl konkurencijos liečia verslinę žvejybą vidaus vandenyse. Visi argumentai, kurie yra pateikti dėl jūrų vandenų, yra nukreipti į korupcijos ir piktnaudžiavimo stabdymą, tai yra tai, ką sakė STT, tai yra tai, ką ir mes pastebime, kad yra sudaromos galimybės veikti neskaidriai, naudoti valstybės išteklius ir nemokėti jokių mokesčių.
PIRMININKAS. Klausia V. Kamblevičius. Ruošiasi K. Starkevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (LSDDF). Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, Žuvininkystės įstatyme šios problemos sprendžiamos jau daugiau negu dešimt metų. Mes vargstame – mes buvome pateikę ir Žemės ūkio ministerija, Kaimo reikalų komitetas – ir niekaip nerandame bendros tvarkos, kaip galėtume išspręsti šią problemą. Aš noriu jūsų paklausti: teikdamas šį klausimą, ar jūs, jūsų atstovas buvo susitikęs su Žemės ūkio ministerijos atstovais, su Kaimo reikalų komitetu? Jeigu nebuvote, kodėl? Jūs niekada neišspręsite šio klausimo vieni be šių autoritetingų žmonių pagalbos. Todėl, sakyčiau, kodėl jūs to nepadarėte, jeigu nepadarėte?
J. NEVEROVIČ. Labai ačiū už jūsų klausimą. Taip, galiu pasakyti, kad susitikome ir kalbėjome ne vieną kartą ir su ministerijos atstovais, ir su pačiu ministru, ir turime patikinimą, kad ministerija visapusiškai įvertins šios srities reguliavimą ir pateiks sprendimus.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, iš tikrųjų mano klausimas, gal pratęsiu šiek tiek Arvydo mintį, kad šiuo metu, kas yra blogai, o šis įstatymas pataisytų, aš čia nekalbu apie vidaus vandenis, kad tie subjektai, kurie neturi gamybos priemonių, o tokių yra, gauna kvotas. Ir tas kvotas jie paprasčiausiai po to parduoda. Aš čia sakau preliminariai, kad geriau įsivaizduotume: už maždaug už 1 kilogramą – 1 euras. Jeigu turi 200 tonų kvotą, tai už nieką (nežvejodamas) jis gauna 200 tūkst. eurų, ir tas pardavimas, ko ir klausė Arvydas, faktiškai vyksta mūsų Rytų kaimynės laivams. Perka, tiesiog superka, net ir per latvius, estus šias kvotas superka mūsų Rytų kaimynė, su kuria mes dabar turime daug problemų.
Kaip šis įstatymas išspręs šią problemą, kad tas, kas neturi gamybos priemonių, nespekuliuotų kažkada įgyta teise?
J. NEVEROVIČ. Ačiū už jūsų iškeltą klausimą. Bijau, kad mūsų argumentai neatsako į tą klausimą, nes sprendėme dėl tos rizikos, apie kurią kalbėjau. Tie sprendimai, kurie atlieptų jūsų iškeltą problemą, turėtų atsirasti ministerijos parengtame visapusiškame įstatymo projekte, kuris reaguotų į visus klausimus, kurie buvo čia iškelti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Laikas baigėsi.
Gerbiami kolegos, perskaitau Statuto 165 straipsnio 2 dalį. M. Majauskas. Replika.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Norėjau paklausti, kokią mes čia pasirinksime procedūrą, nes Prezidentas vetavo be pataisų. Mes nelabai ką galime ir tobulinti. Komitetas negali priimti jokių papildomų sprendimų. Arba galime laikyti įstatymą nepriimtu, arba, matyt, jau išspręsti veto šioje stadijoje.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, jūs neleidote man pateikti ir neišklausėte teisybės. Išklausykite teisybę. Pratęsiu, kad Statuto 165 straipsnio 2 dalis skelbia, kad ne vėliau kaip kitą posėdžių dieną, ką mes ir darome, Seimas balsavimu turi nuspręsti, ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, tai yra pasisakantieji už, alternatyvus balsavimas, ar laikyti įstatymą nepriimtu – balsuojantieji ir pasisakantieji pasisako prieš. Taigi dabar turėtų būti motyvai: 2 kalbantieji už ir 2 kalbantieji prieš. Kalbantieji prieš pasisako, kad įstatymą laikytume nepriimtu. P. Čimbaras – motyvai už.
P. ČIMBARAS (MSNG). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, kurie užduodate klausimą patarėjui, aš manau, kad jūs tikrai negavote atsakymo. Aš kreipiuosi dar kartą. Mes jau sužlugdėme vieną kartą mūsų žuvininkystės sektorių, tai yra laivyną, jeigu mes ir toliau parceliuosime kvotas žvejų, kurie negaudo, o tenkinsime kaimyninės šalies žvejus, kurie augina istoriškumą, tai tuoj neliks ir mūsų lietuviško laivyno, ir neliks laivų, o gaudys mūsų visi kaimynai. Kaip tik šitas įstatymas, kuris buvo dabar, šitą problemą būtų išsprendęs. Aiškiai galiu pasakyti, Prezidento patarėjas akivaizdžiai maišo net straipsnius. Seimo narių prašau palaikyti, kad atmestume ir kad įstatymas įsigaliotų. Jeigu yra pastebėjimų, tai man labai gaila, kodėl prezidentūra nieko nepateikia, nė vieno siūlymo, nė vieno pastebėjimo, tik akcentuoja, kad yra blogai.
Taip, žuvininkystės sektorius yra specifinis. Tie, kurie Seime jau antrą kadenciją, tai mes čia aštuonerius metu svarstome ir visą laiką nesusitariame. Bet šitas įstatymas jau reikalingas dėl tolimųjų vandenų, Baltijos jūros, Kuršių marių ir specializuotų vidaus vandenų. O dabar 28 straipsniai, Seimas priėmė, o prezidentūra turi tik tris pastabas, be jokių pasiūlymų. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad nebuvo ką pasiūlyti, taip sakant, galimai iš piršto laužtas, blogas įstatymas.
Taip, diskutuokime. Gerbiami prezidentūros atstovai, Kaimo reikalų komitetas svarstė, buvo pateikimo stadija, buvo priėmimo stadija, mes jūsų nė vieno komitete nematėme. Kodėl jūs nediskutavote? Galėjote pilnai diskutuoti, teikti pasiūlymus, galėjote ateiti kartu su ministerija, bet jūs neatėjote. Jūs paprasčiausiai pasityčiojote iš Seimo. Jūs spręskite…
PIRMININKAS. Laikas.
P. ČIMBARAS (MSNG). …o mes su ministerija kaip nors paslapčiomis pasitarsime. Negalima taip elgtis su Seimu. Mes priimame sprendimus. Kitą kartą prašau bent pagarbos, bent ateikite. Ačiū.
PIRMININKAS. A. Palionis – motyvai prieš.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš noriu pasakyti, kad čia jokių paslapčių nebuvo. Mes prisiminkime Vyriausybės projektą, pristatytą Seime praeitų metų rugsėjo 23 dieną. Vyriausybė nesiūlė jokių pasiūlymų dėl kvotų perskirstymo. Dėl to prezidentūra ir nerašė jokių kitokių alternatyvų savo dekrete. Dabar, nenorėdamas kartoti argumentų, kuriuos išsakė Prezidento patarėjas, norėčiau atsakyti ir į K. Starkevičiaus klausimą. Nėra tokios galimybės parduoti žvejybos kvotas, jeigu tu jų net negauni, neturėdamas savo įrangos, nes tu jas gali parduoti tik išžvejojęs 70 % tos skirtos kvotos. Dabar šitas įstatymo projektas po pakeitimų leidžia tai padaryti po 30 % išžvejojimo, dar didesnę kvotą paskirstyti.
Gerbiami kolegos, aš noriu pritarti Prezidento veto ir priminti, kad ministerija siūlė pakeitimus, kurie yra susiję su reglamento įgyvendinimo nuostatomis, taip pat sudaryti sąlygas Baltijos jūros priekrantės žvejybą vykdantiems ūkio subjektams panaudoti žvejybos galimybes, kurios nėra išnaudojamos Baltijos atviroje jūroje, paskatinti Baltijos žvejus, žvejojančius ūkio subjektus laimikį parduoti Lietuvos Respublikoje. O dabar po įstatymo pakeitimo išeina tokia situacija, kad gudresni žvejybos subjektai galės pasidvigubinti kvotas, negu dabar turėjo, reorganizuodami įmones arba parduodami tas kvotas kitų šalių žvejams. Siūlau pritarti Prezidento veto.
PIRMININKAS. M. Majauskas – motyvai prieš.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, puikiai suprantame, kad įstatymas yra skirtas siaurai interesų grupei ir juo akivaizdžiai yra iškraipoma konkurencija, pažeidžiamas lygiateisiškumo principas, nes tam tikrai grupei ne aukciono būdu yra suteikiama galimybė uždirbti, gauti pajamas. Taip pat yra panaikinami mokesčiai tam tikroms interesų grupėms. Tai iš tiesų tokio įstatymo priimti mes ir neturėjome. Dabar, deja, atsidūrėme ten, kur esame. Kviečiu pritarti Prezidento veto – balsuoti prieš ir laikyti įstatymą nepriimtą.
PIRMININKAS. Motyvai už – K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Čia prieš tai kalbėjo apie mokesčius, kas nesumokės, tai iš tikrųjų aš nematau įstatyme skylių, kad kažkas mokesčių tikrai nemokėtų. Tačiau paprastai, kai vetuojamas įstatymas, tai teikiami ir pasiūlymai. Aš to pasigendu. Ir pats ministras pripažino, kad vis dėlto išlieka galimybė, kad tos kvotos tų, kurie ir neturi gamybos priemonių, bus parduodamos užsienio subjektams. Tie užsienio subjektai, aš visiškai atversiu kortas, kaip jie nusiperka mūsų kvotas, nusiperka istoriją, kai per kaimyninių šalių – latvių ir estų firmas jie perka šias mūsų kvotas, o patenka jau į trečiąją šalį – būtent Rusijos žvejams. Negirdėjau nė vieno atvejo, kad šias kvotas pirktų Skandinavijos šalių žvejai. O perka, deja, tik tų šalių, nes ten žuvelės, kurios čia gaudomos, yra mėgstamas jų produktas. Tai šiek tiek matau… Jeigu reikia šį įstatymą, kad jis būtų, pateikti siūlymai… o dabar laukiu iš ministerijos, niekaip nesulaukiu greitesnio to įstatymo sprendimo, jei jis bus vetuotas. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Gerbiami kolegos, balsuosime alternatyviai. Tie, kurie balsuoja, kad svarstytume grąžintą įstatymą iš naujo, balsuoja už, tie, kurie balsuoja už tai, kad laikytume įstatymą nepriimtą, balsuoja prieš. Kitaip sakant, pritaria Prezidento nuomonei. Balsuojame.
Balsavo 113 Seimo narių: už – 39, prieš – 74. Įstatymas laikomas nepriimtu.
10.39 val.
Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4240GR, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 23 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 231 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4573GR (Respublikos Prezidento grąžinti Seimui pakartotinai svarstyti) (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 1-3 klausimas – Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4240GR. Pranešėjas – S. Krėpšta, Prezidento vyriausiasis patarėjas. Pateikimas. Prašom.
S. KRĖPŠTA. Gerbiamas Seimo Pirmininke, gerbiami Seimo nariai, šiandien esu įpareigotas jums pristatyti Lietuvos Respublikos Prezidento šių metų liepos 9-osios dekretą, kuriuo Seimui grąžinamas pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas. Tuo pačiu dekretu ir remdamasis tais pačiais argumentais, Lietuvos Respublikos Prezidentas grąžino Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 23 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 231 straipsniu įstatymą.
Brangindamas jūsų laiką, Lietuvos Respublikos Prezidento motyvus, jums leidus, dėl abiejų įstatymų pristatysiu vienu metu.
Prieš eidamas prie detalių, noriu atkreipti jūsų dėmesį, jog Lietuvos Respublikos Prezidentas vetuoja ir teikia pasiūlymus dėl šiais įstatymais numatomų pokyčių, susijusių su valstybės ir savivaldybių įmonių priežiūros ir valdymo organų performavimo laikotarpiu. Prezidentas siūlo užtikrinti, kad pagal naujus principus, numatytus šiame Seimo priimtame įstatyme, priežiūros ir valdymo organai nebūtų formuojami paskubomis. Tiek valstybės ir savivaldybių įmonių stebėtojų tarybos, tiek valdybos kompetencija apima bendrovės veiklai itin reikšmingas funkcijas, todėl šių kolegialių priežiūros ir valdymo organų efektyvi ir sklandi veikla yra nepaprastai svarbi valstybei ir savivaldybėms įgyvendinant savo, kaip atitinkamų bendrovių dalyvių ir savininkų, turtines ir neturtines teises. Šios teisės, be kita ko, nėra savitikslės. Kaip išaiškino Konstitucinis Teismas, valstybės turtas turi duoti naudą visuomenei, turi būti tausojamas, nešvaistomas ir racionaliai tvarkomas.
Pagrindinis Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo tikslas ir vienas iš pagrindinių Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pakeitimo įstatymo tikslų yra numatyti papildomus reikalavimus dėl valstybės ir savivaldybių valdomų bendrovių ir jų dukterinių bendrovių visuotiniuose akcininkų susirinkimuose renkamų kolegialių priežiūros ir valdymo organų sudėties. Sudėties pokyčiai iš esmės apima nuostatas, kad organuose turi būti bent po vieną valstybės deleguotą tarnautoją ir ne mažiau kaip pusė nepriklausomų narių. Kartu įstatyme numatomi narių nepriklausomumo reikalavimai.
Kadangi minėtais įstatymų pakeitimais numatomi pokyčiai turi tiesioginę įtaką valstybės ir savivaldybių valdomų bendrovių ir jų dukterinių bendrovių kolegialių organų sudarymo tvarkai, būtina užtikrinti, kad įgyvendinant šiuos pokyčius nekils grėsmė bendrovių veiklai ir atitinkamai viešąjį interesą atitinkantiems jų veiklos tikslams. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą Stebėtojų tarybą renka ir gali atšaukti visuotinis akcininkų susirinkimas, valdybos narius išrenka ir atšaukia iš pareigų Stebėtojų taryba, o jei ji nesudaroma, – visuotinis akcininkų susirinkimas. Valdybos ir stebėtojų narių skaičius ir kadencija, kuri negali būti ilgesnė kaip ketveri metai, nustatomi bendrovės įstatuose.
Bet, nepaisant įstatuose numatytos kadencijų trukmės, Prezidento grąžintų Seimui pakartotinai svarstyti įstatymų pakeitimai iš esmės nurodo, kad kolegialūs priežiūros ir valdymo organai pagal šiuos pakeitimus turi būti suformuojami artimiausiame tokios įmonės eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Tai reiškia, kad įsigaliojus šiems pakeitimams iš esmės tuo pačiu ar panašiu laikotarpiu turėtų būti keičiami, tai yra atšaukiami ir iš naujo sudaromi, visų valstybės ir savivaldybių valdomų bendrovių ir jų dukterinių bendrovių kolegialūs priežiūros ir valdymo organai, šių bendrovių stebėtojų tarybos ar valdybos. Tokiu atveju būtų neatsižvelgiama į esamų valdymo organų kadencijos trukmę ir praėjusiu kadencijos laikotarpiu įgyvendinamas bendrovių strategijas bei kitus reikšmingus tęstinius uždavinius, kuriems daro įtaką šių organų sprendimai, jų veiklos kokybė, ir rezultatus.
Tokie santykinai skubūs ir visas valstybės ir savivaldybių valdomas bendroves ir jų dukterines bendroves apimantys pokyčiai gali kelti grėsmę šių bendrovių, įskaitant ir turinčių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių statusą, kolegialių priežiūros ir valdymo organų efektyviai ir sklandžiai veiklai. Tai gali reikšmingai sutrikdyti bendrovių veiklą, pakenkti jų įgyvendinamiems strateginiams projektams ir taip didinti bendrą valstybės ir visuomenės pažeidžiamumą.
Dėl poreikio nesibaigus kadencijai atšaukti ir iš naujo išrinkti keičiamų kolegialių organų narius gali būti pažeisti esamų narių teisėti lūkesčiai, sumažėti potencialių naujų kompetentingų narių paskatos kandidatuoti ir eiti tokias pareigas. Be to, pokyčiams įgyvendinti gali reikėti atlikti bendrovių įstatų ir kitų jų veiklą reglamentuojančių vidaus teisės aktų pakeitimus. Taip atliekami pokyčiai gali sudaryti prielaidų skubotiems, neskaidriems, abejonių dėl kokybės, pagrįstumo ir teisėtumo keliantiems sprendimams, kurie neatitiktų Konstitucijoje įtvirtintų valstybės ir savivaldybių turto valdymo principų.
Grąžindamas Seimui šiuos įstatymus tobulinti, Prezidentas teikia pasiūlymą. Prezidentas siūlo grąžinamuose įstatymuose numatyti priežiūros ir valdymo organų sudarymo pokyčius pradėti taikyti ne nuo lapkričio 1 dienos, o po šios datos įprasta tvarka palaipsniui sudaromiems naujiems valdymo ir kontrolės organams. Atitinkamai esami veikiantys bendrovių kolegialūs priežiūros ir valdymo organai savo funkcijas galėtų vykdyti iki kadencijos, kuriai jie buvo sudaryti, pabaigos arba kol bus sudaryti nauji atitinkami priežiūros ir valdymo organai.
Gerbiami Seimo nariai, kviečiu palaikyti Prezidento teikiamus įstatymų pasiūlymus, kurie leistų užtikrinti sklandų ir tvarų pokyčių įgyvendinimą, kuris nekeltų grėsmės valstybės ir savivaldybių valdomų bendrovių veiklos tęstinumui bei su tuo susijusiems visuomenės poreikiams, nacionaliniam saugumui, viešajam interesui. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Klausimai dėl pirmojo projekto. Klausia Seimo narys M. Majauskas. Ruošiasi A. Skardžius.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, iš tiesų kelia nerimą valdančiųjų noras čia paskutinėmis dienomis, paskutinę savaitę staiga pakeisti ir performuoti svarbių valstybei įmonių valdymo organus. Tebūnie vienu ar keliais žmonėmis, bet, matyt, nori įgyvendinti tam tikrus pakeitimus. Ar jūs nematote čia rizikos, jog bandoma paskutinėmis mandato savaitėmis padaryti valdymo arba galbūt kokius nors net ir esminius įmonių strateginius pakeitimus pritraukiant vienus ar kitus žmones į įmonių valdybas?
S. KRĖPŠTA. Dėkoju už klausimą. Vienas iš pagrindinių Prezidento motyvų vetuojant ir siūlant patikslinti šį įstatymą ir buvo siekis išvengti to skubotumo ir automatinio įpareigojimo būtent formuoti valdybas ir kontroliuojamus organus iš naujo. Prezidentas siūlo tai daryti nuosekliai, natūraliai, tada, kai baigiasi kadencija, kad ir kada ji pasibaigtų.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius. Ruošiasi V. Ąžuolas.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, kaip jūs tada įsivaizduojate, kaip valstybė turi valdyti savo turtą, per ką? Per nepriklausomus? O kas tada parenka nepriklausomus? Vienas UABʼas parenka nepriklausomus? Ir kaip tada valstybė savo tikslus gali įgyvendinti, Vyriausybė per valdybas, nuo kurių nepriklauso? Gal jūs matėte, kaip atrodo kapitalo grąža, kuri įmonė grąžina daugiausiai? Paskelbta – „Lietuvos geležinkeliai“ 35 mln. Tai 32 mln. ji gauna dotacijų iš valstybės biudžeto už keleivių vežimą. Kodėl jūs talkinate šiam melui? Kodėl atimate iš Vyriausybės instrumentą, tuo pačiu ir iš Seimo, kuris yra atsakingas už valstybės turtą, atlieka valstybės turto savininko funkcijas, kad jis neturėtų instrumento, o pinigai būtų plaunami į kokias nors kompanijas Bermuduose ar kur nors Brazilijoje, kaip „Klaipėdos nafta“ elgiasi.
S. KRĖPŠTA. Dėkoju už klausimą. Be abejo, valstybės turtas turi būti valdomas racionaliai, siekiant viešojo intereso. Tik norėčiau patikslinti, kad Prezidentas nesiūlo keisti Seimo priimto įstatymo turinio. Prezidentas siūlo koreguoti tik datą, nuo kada yra įpareigojimas performuoti valdybas būtent pagal naujus principus. Prezidentas siūlo, kad tai vyktų natūraliai, tuomet, kai baigiasi vieno ar kelių narių kadencijos, kada ir šiuo metu turintis teisę akcininkas tam tikromis sąlygomis performuoti, keisti valdybas, tuo metu, be abejo, tie nauji principai būtų įgyvendinami. Siūlome tai daryti nuosekliai, neskubant ir nesiverčiant per galvą.
PIRMININKAS. Klausia V. Ąžuolas. Ruošiasi T. Tomilinas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Sveiki. Iš tikrųjų šiek tiek stebina ta veto gausa ir veto kryptingumas. Neseniai Prezidentas vetavo, kad reikia parduoti „Problematiką“ ir „Kelių priežiūrą“, po to dėl valdybų tas iškyla, bet taip koncentruodamiesi į Prezidento pasiūlymą valstybės atstovu galėtume papildyti tik naujai sudaromas valdybas.
Dabar klausimas, kur įstatyme parašyta, kad dabartines valdybas reikia atleisti, reikia pakeisti? Čia yra kalbama tik apie vieną valstybės atstovą, kuriuo būtų papildomos dabar esančios valdybos. Pridedamas vienas žmogus. Kokią gali labai neigiamą įtaką padaryti vienas valstybės atstovas? Nieko. Jis daugumos neturės, balsuoti kitaip negalės. Tik vienintelis dalykas – valstybė žinos, kas dedasi jo įmonėse.
Pažiūrėjus pateiktą informaciją, kurios Ekonomikos ministerijos Biudžeto ir finansų komitetas paprašė, uždavėme vieną klausimą, ar atrinktas valdybos narys pagal visas procedūras reikalaujantis įstatymų…
PIRMININKAS. Klauskite, laikas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Kraupu žiūrėti, kad dauguma atsakymų yra ne.
PIRMININKAS. Laikas, klauskite. Gerbiami kolegos, pabrėžiu, kad kol kas svarstome Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4240 ir klausimai turėtų būti susiję su juo, ne su antruoju. Dėl antro projekto, kurį jūs pristatėte, bus kiti klausėjai, tai pat yra užsiregistravę.
Klausia T. Tomilinas. Ruošiasi V. Bakas. (Balsai salėje) Įjunkite V. Ąžuolo mikrofoną ir užduokite klausimą, ne komplimentus.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Aš tik noriu paklausti, kodėl taip bijoma vieno Vyriausybės atstovo dabartinėse valdybose, kad valstybė žinos, kas dedasi tose įmonėse, nes pasekmė – kritęs didžiųjų įmonių pelningumas, jų įnašas į biudžetą. Tai valdybos jau yra užvaldytos dabar, nes ten nėra valstybės atstovų, daugelio valstybių…
PIRMININKAS. Šis klausimas yra dėl antrojo projekto. Svarstome pirmąjį. (Balsai salėje) Klausia T. Tomilinas. Ruošiasi V. Bakas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Bet atsakymą vis tiek turi pateikti ar ne? Aš nelabai suprantu. (Balsai salėje)
S. KRĖPŠTA. Aš galiu atsakyti.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Čia susiję klausimai.
S. KRĖPŠTA. Dėkoju už klausimą. Galiu pakomentuoti. Tikrai Prezidentas palaiko įstatymo turinį ir nesiūlo keisti jūsų įvardintų tikslų, kad atsirastų tam tikras stipresnis indėlis būtent iš valstybės atstovų, išlaikant, kad būtų bent pusę narių nepriklausomų, tačiau tą pokytį siūlo įgyvendinti labai nuosekliai, neskubant ir tiesiog natūraliai keičiant valdybų sudėtį.
PIRMININKAS. T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamas Pirmininke, gerbiamas pranešėjau, tie klausimai tiesiogiai susiję, aspektai yra skirtingi, bet esmė yra ta pati. Mano klausimas pratęsia Valiaus klausimą. Tikrai matome, kaip buvo paskirti atstovai į valstybės įmonių valdybas, kaip buvo laikomasi visų reikalingų procedūrų. Taigi, ar jums kartais neatrodo, kad yra tam tikro prieštaravimo? Jūs nešate gerovės valstybės vėliavą, jūs keičiate socioekonominės politikos madas. Akivaizdžiai kalbate apie biudžeto perskirstymo didinimą, vadinasi, pasitikite valstybės vaidmeniu ekonomikoje. Šiuo atveju, akivaizdu, kad anuitetų pensijų sistemos sukūrimas „Sodroje“ ir valstybinio banko kūrimo idėja yra susijusi su visiškai kitokia politikos mada, kai valstybės vaidmuo…
PIRMININKAS. Klauskite.
T. TOMILINAS (LVŽSF). …tampa svaresnis ekonominėje veikloje. Kodėl toks disonansas iš Prezidentūros pusės?
S. KRĖPŠTA. Dėkoju už klausimą. Prezidento siekis, susijęs su šiais dviem įstatymais, tai iš tikrųjų užtikrinti, išlaikyti profesionalumą valstybės, savivaldybių valdymo organuose, išlaikyti jų nepriklausomumą ir atlikti šį pokytį, kurį Seimas nusprendė atlikti, labai nuosekliai, t. y. neskubant, atrenkant būtent konkurso keliu geriausius kandidatus į valdybas. Prezidentas tiesiog siūlo tą pokytį atlikti įprasta tvarka, nekeičiant didelio kiekio valdymo organų vienu metu.
PIRMININKAS. Klausia V. Bakas. Ruošiasi V. Poderys.
V. BAKAS (MSNG). Gerbiamas patarėjau, iš tikrųjų ačiū už veto, aš tiesiog noriu priminti, kad ir „Lietuvos geležinkeliuose“, ir kitose valstybės įmonėse, kai dar valstiečiai ėjo su skaidrumo, nepakantumo korupcijai vėliava, valdybos buvo performuotos, padarytos nepriklausomos, nes iš parlamentinio tyrimo mes matėme, kaip per valstybės įmones buvo organizuojama ir partijoms parama, ir politikams parama, kaip buvo įdarbinami draugai, bičiuliai, partiečiai. Mano klausimas yra toks, ar jums neatrodytų, kad politikų atstovavimas valstybės įmonių valdybose apskritai yra nesuderinamas su valstybės įmonių veikla, kuri turėtų būti orientuota į rezultatą? Šiuo atveju yra didžiulė rizika…
PIRMININKAS. Klauskite.
V. BAKAS (MSNG). …politizuoti valstybės įmones, galbūt apskritai nereikėtų politikų atstovų, nes yra ministerijos, kurios gali valdyti įmones ir…
S. KRĖPŠTA. Dėkoju už klausimą. Valdant valstybės, savivaldybių įmones, be abejo, svarbu suderinti du tikslus – tai profesionalų ekspertinį valdymą ir akcininkų strateginius tikslus, visuomenės interesus. Geriausias būdas tą pasiekti (rodo tarptautinė patirtis) turint pakankamą nepriklausomų narių skaičių – apie pusę. Tai yra geroji užsienio šalių praktika, ji yra išlaikoma šiame įstatyme. Tiesiog norime, kad tas pokytis, adaptavimasis prie naujos sistemos būtų įgyvendintas nuosekliai ir neskubant.
PIRMININKAS. Klausia V. Poderys.
V. PODERYS (MSNG). Dėkui, Pirmininke. Gerbiamas patarėjau, aš, kaip vienas iš autorių, norėčiau tik pasidžiaugti, kad Prezidentas iš esmės pritarė ir vieno, ir kito įstatymo pačiai esmei ir tikslui, dėl ko buvo sudaryti. Tik aš norėčiau atkreipti dėmesį į vieną Prezidento dekretą pagrindžiančią nuostatą, kad įsigaliojus įstatymui reikėtų visų įmonių valdybas ir tarybas peržiūrėti ir pakeisti narius. Ne. Jeigu kalbėtume tiksliai apie įmonių skaičių, – kokios septynios, aštuonios, tik su jomis yra susiję. To didžiojo Armagedono nebūtų. Bet iš principo tikrai pasisakau, reikia palaikyti Prezidento dekretą ir teikimą pakartotinai svarstyti. Dėkui.
S. KRĖPŠTA. Dėkoju už komentarą ir neturiu ko pridurti.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Turime baigti procedūrą dėl pirmojo projekto. Dabar dėl motyvų du – už, du – prieš. Pranešėjau, galėtumėte prisėsti. Tie, kurie pasisako už tai, kad būtų svarstomas grąžintas įstatymas iš naujo, pasisako už. Kurie mano, kad reikia laikyti įstatymą nepriimtu, pasisako prieš.
M. Majauskas – motyvai už.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Yra toks posakis – nereikia viduryje brastos keisti arklių. Šiuo atveju mes kalbame net ne apie vidurį brastos, bet jau apie pabaigą, perbridus, beveik išlipus kitame krante, staiga sugalvojama, kad reikia apsigręžti, grįžti atgal ir pakeisti arklius. Iš tiesų šiai Vyriausybei, šiai valdančiajai daugumai liko vos kelios savaitės. Galbūt ji gaus iš naujo pasitikėjimą, galbūt jo negaus, bet šiandien mes žinome, kad šios Vyriausybės ir šios valdančiosios daugumos įgaliojimai nutrūks. Todėl dabar, paskutiniu momentu, bandyti performuoti valstybės kontroliuojamų įmonių valdybas, performuoti tarybas būtų tikrai neatsakinga. Todėl kviečiu pritarti Prezidento veto ir svarstyti klausimą iš naujo su Prezidento pataisomis. Ačiū.
PIRMININKAS. P. Urbšys – motyvai prieš.
P. URBŠYS (MSNG). Aš dabar nesuprantu, kas yra už, kas yra prieš. Nes jeigu tas, kuris pasisako prieš, tai jis pasisako už Prezidento veto. Ką tik kalbėjo Seimo narys už, bet jis pasisako irgi už Prezidento veto. Tai gal neklaidinkime vienas kito.
PIRMININKAS. Įsiterpsiu, M. Majauskas labai teisingai pasisakė ir motyvavo taip, kaip ir priklausė.
P. URBŠYS (MSNG). Tai jūs norite pasakyti, kad jeigu dabar pasisakysiu prieš, tai aš pasisakysiu prieš Prezidento veto?
PIRMININKAS. Jūs tada pasisakysite už tai, kad įstatymas būtų laikomas nepriimtu. M. Majauskas pasisakė už tai, kad įstatymas būtų svarstomas iš naujo su Prezidento pasiūlymais, jis pridėjo pasiūlymus.
P. URBŠYS (MSNG). Gerai. Esmė yra ta, kad teko girdėti iš valdančiosios daugumos atstovų, kad čia nieko baisaus nėra, o kalbama tik apie vieną valstybės tarnautoją, kuris būtų deleguotas į valstybės ir savivaldybių valdomų bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimus, renkamus kolegialius priežiūros ir valdymo organus. Bet nutylima esminė problema, būtent ką ir nurodo Prezidentas savo veto, – šios įstatymo įsigaliojimo ir taikymo nuostatos suponuoja, kad iš esmės tuo pačiu ar panašiu laikotarpiu turėtų būti keičiami, tai yra atšaukiami ir visų valstybės, savivaldybių valdomų bendrovių ir jų dukterinių bendrovių visuotiniu akcininkų susirinkimu iš naujo sudaromi kolegialūs priežiūros ir valdymo organai. Čia iš principo atidaroma Pandoros skrynia. Todėl ir Prezidentas sako: neskubėkime, yra kadencijos, kadencijos baigiasi ir tą dalyką reikia daryti taip, kad nebūtų sutrikdyta tų svarbių valstybinių įmonių ir savivaldybių įmonių veikla.
PIRMININKAS. Jūsų pasiūlymas – svarstyti iš naujo su Prezidento pasiūlymais. Vadinasi, jūs kalbėjote už. Tada A. Skardžius – motyvai prieš.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Tiesiog pati svarstymo procedūra yra ganėtinai paini dėl to, kad jūs neleidote žmonėms užduoti klausimų. Šie įstatymai (tiek kitas, tiek dabartinis, kurį mes svarstome) yra susiję. Nacionalinio saugumo pirkimai nėra pirkimai bokserių ar auksinių šaukštų iš „Nota Bene“. Tuos sprendimus priėmė Gynybos taryba, ten apsiėjo be viešųjų pirkimų ir be viso kito. Tai įmonės, kurios nacionaliniam saugumui… dabar yra visos, kad paslėptų galus. Po kiek iš „Statoilo“ perkame dujas, niekas nežino. Piliečiai nežino, bet sako: mokėkite. Kiek kainuoja laivo „Independence“ nuoma piliečiams, sako, nereikia žinoti. Tai – nacionalinio energetinio saugumo reikalas, bet jūs, kvailiai, apmokėkite. Mokėsite iki 2044 metų, mokės vaikai, kurie nėra gimę.
O štai „Klaipėdos nafta“ tuo metu (nepriklausomos valdybos) 140 mln. investuoja į Brazilijos uostus. Kodėl? Tai galbūt laivas galėtų pradėti komerciniais pagrindais veikti ir tada girtis, kad štai atpigo dujos. Bet kai ant piliečių sprando pakabinami tokie nacionalinio saugumo objektai, energetinio saugumo objektai, piliečiai yra nepajėgūs mokėti.
Todėl aš manau, kad valstybė turi valdyti savo įmones, kad kapitalo grąža būtų ne tokia kaip geležinkelių ir plaunami elektrifikavimo pinigai po 100 mln., tegul tai europiniai, bet tai vis tiek yra mūsų pinigai. Ir privalo būti daugiau negu pusė. Ir nestabdykite mūsų įstatymo, dėl kurio dabar neva ekspertinė išvada buvo reikalinga, kuris turėjo jau grįžti į Seimą. O šį siūlau laikyti nepriimu, nes nereikalingas toks.
PIRMININKAS. Laikas. Ir P. Gražulis – motyvai prieš.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, mano motyvai – prieš Prezidento veto, man tikrai nesuprantama Prezidento logika. Jis kuria gerovės valstybę, bet ar šiandien mes neturime pavyzdžių, kaip visi šitie „nepriklausomi“ ekspertai ir valdybos nariai prisikuria šalia esančių įmonių ir kaip parazitai ėda valstybines įmones. Ar jūs nematote, ar jūs patariate Prezidentui? Ar jūs nematote? Pradėkime nuo „Rubicono“. Pradėkime nuo tų privačių įmonių, kurios tiesiog daro milžinišką žalą Lietuvos valstybei, ir jūs sakote, reikia palaipsniui, kai išvogs valstybę, tada daryti perversmą, pertvarką.
Siūlomas tik vienas, bent vienas valdybos narys, kad būtų Vyriausybės atstovas. Ne, nereikia. Tegul vagia ir kad niekas nežinotų, kaip vagia. A. Skardžius paminėjo ne vieną įmonę, ne vieną pavyzdį. Čia apskritai daromas milžiniškas nusikaltimas valstybei, kaip „nepriklausomi“, niekam neatsakingi, atsakingi vienam, kaip sakoma, asmeniui, kuris parinko juos, tai yra R. Masiuliui, per savo įmonę, jam tarnauja. Klausykite, Prezidentas, pasirodo, glėbesčiuojasi su R. Masiuliu, savo veikla padariusiu didžiausią žalą valstybėje tiek per Suskystintųjų dujų terminalą, tiek per „Klaipėdos naftą“. Nejaugi nemato Prezidentas? Jūs patarkite jam. Jūs nežlugdykite Prezidento ir nedarykite gėdos visai valstybei, Lietuvos žmonėms. Valdyboje turi būti deleguota mažiausiai 51 % Vyriausybės ir valstybės atstovų. Galų gale Vyriausybę formuoja Seimas, tvirtina Prezidentas. Yra atsakomybė ir atskaitomybė.
O dabar, klausykite, kas yra? Nepriklausomi ekspertai, kurie gina tik vagis ir patys vagia.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, Statuto pamokėlės bus po pamokų, o dabar paaiškinu, kad ši situacija dėl šio projekto yra kitokia, nei buvo dėl ano projekto. Aną projektą Prezidentas siūlė laikyti nepriimtu. Šiuo projektu Prezidentas siūlo svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo ir teikia pataisas. Taigi dėl pasisakymų yra sudėtinga suprasti, už ką žmogus pasisako, ir aš suprantu, kad P. Gražulis nepasisakė už tai, kad įstatymas būtų laikomas nepriimtu. Jūs pasisakote, kad būtų priimtas, tai tada turite balsuoti už tai, kad būtų svarstomas iš naujo. Tai yra balsuojantieji už balsuoja už tai, kad įstatymas būtų svarstomas iš naujo, balsuojantieji prieš pasisako už tai, kad įstatymas būtų laikomas nepriimtu. Aišku? Balsuojame.
Gerbiami kolegos, balsavo 109 Seimo nariai: 107 balsavo už tai, kad įstatymas būtų svarstomas iš naujo, 2 balsavo prieš.
E. Gentvilas – replika po balsavimo.
E. GENTVILAS (LSF). Replika po balsavimo. Norėčiau, kad rinkėjai išgirstų. P. Gražulį reikia išrinkti dar vienai kadencijai, kad pagaliau perskaitytų Statutą. (Balsas salėje: „Neblogas pasiūlymas.“)
PIRMININKAS. P. Gražulis. Buvo paminėta pavardė. Prašau.
P. GRAŽULIS (MSNG). Kadangi ponas E. Gentvilas paminėjo mano pavardę, tai noriu pasakyti, kad aš labai aiškiai pasisakiau, aš savo motyvais pasisakiau prieš Prezidento pateiktus pasiūlymus. Nesuprato tik vienas E. Gentvilas.
PIRMININKAS. Dabar yra užsirašiusių Seimo narių klausti dėl projekto Nr. XIIIP-4573, tai yra Valstybės ir savivaldybių turto valdymo projektas. Prašom pranešėją atgal į tribūną. Klausia Seimo narys A. Skardžius. Ruošiasi M. Majauskas.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Gal, Pirmininke, pranešėjas nori pasakyti porą žodžių dar prieš tai?
PIRMININKAS. Pranešėjas savo pranešime aiškiai pasakė, kad jis kalba ir apie vieną, ir apie kitą projektą kartu.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, Pirmininke, bet jūs neleidote kolegoms klausti dėl vieno ir dėl kito projekto, nes jie, dar kartą priminsiu, yra susiję. Tai aš gerbiamo pranešėjo norėčiau paklausti. Kodėl jūs, kaip aukščiausio valstybės pareigūno, valstybės Prezidento, patarėjas, manote, kad valdybos turėtų būti sudarytos iš nepriklausomų narių? Kaip žinome, tokia sąvoka apskritai neegzistuoja. Mes matome jūsų buvusius kolegas, buvusios Prezidentės patarėjus, sukaišiotus į visas strategines įmones, į valdybas. Aš nevardinsiu dabar dėl laiko stokos pavardžių. Ar tai yra teisinga?
S. KRĖPŠTA. Dėkoju už klausimą. Norėčiau patikslinti, kad būtent valdybos sudėčių forma yra nuspręsta ir priimta Seimo, Prezidentas nesiūlo to keisti. Pakeitimai numato tam tikrą didesnį indėlį deleguotų narių valstybės tarnautojų, taip pat numato valdybų ir priežiūros organų profesionalumą. To Prezidentas nesiūlo keisti. Kaip minėjau, Prezidentas siūlo numatyti tam tikrą normalų laikotarpį, kada tie nauji principai, priimti Seimo, būtų įgyvendinti.
PIRMININKAS. Klausia S. Gentvilas. Ruošiasi E. Pupinis.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Prezidento patarėjau, 2018 metais Lietuva, stodama į EBPO, pasižadėjo iš tikrųjų depolitizuoti įmonių valdymą. Bet matome dabar tendenciją, kad po įstojimo šitas pažadas yra pamirštas, jis yra kvestionuojamas tiek A. Skardžiaus lūpomis, tiek V. Ąžuolo lūpomis, tiek kitų valdančiųjų. Mes matome trajektoriją, kad iš esmės kvestionuojamas nepriklausomų ekspertų dalyvavimas įmonių valdyme. Ar gali prezidentūra pasisakyti aiškiai ir konkrečiai ne tik dėl įsigaliojimo datos, bet ir dėl nepriklausomų narių dalyvavimo įmonių valdybose? Ačiū.
S. KRĖPŠTA. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų Prezidentas yra ne kartą akcentavęs, kad visų valstybės įmonių valdymas turi būti labai profesionalus, kad būtų nešama didžiausia nauda būtent tokių įmonių akcininkams, visuomenei. Tai yra tikrai tvirtai deklaruojama. Būtent šiuose numatytuose įstatymuose yra išlaikomas principas, kad bent pusė narių būtų nepriklausomi taip, kaip apibrėžta pagal nepriklausomumo kriterijus.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi V. Ąžuolas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, jūs, atsakydamas į ankstesnius klausimus, galbūt ne dėl to įstatymo užduotus, sakėte, kad dar galima svarstyti, ir čia panašiai kaip S. Gentvilas norėčiau paklausti, ar tikrai verta svarstyti. Ar tikrai čia ne per didelis nepasitikėjimas deleguotais asmenimis, nes yra sukurti mechanizmai, kai iš tikrųjų tie asmenys, galbūt ne iš valstybės tarnybos, kurie yra pavaldūs tiesiogiai savo įvairiems viršininkams ir interesų grupėms, gali būti nesąžiningi? Ar jūs vis dėlto norite pasakyti, kad reikia grįžti ir svarstyti naują modelį, ar vis dėlto prezidentūra nori likti prie senojo modelio ir tarptautinio bendradarbiavimo organizacijos, kurios siūlo, ar iš tikrųjų tai nepasiteisino? Ačiū.
S. KRĖPŠTA. Dėkoju už klausimą. Seimas vasarą, liepos mėnesį, priėmė pakeitimus, susijusius būtent su valdybų formavimu. Prezidentas iš principo palaiko pasiūlytus pakeitimus, kurie išlaiko nepriklausomumo, profesionalumo kriterijus ir numato, perkelia tam tikrus Vyriausybės nutarimuose buvusius kriterijus į įstatymo lygmenį. Dėl turinio Prezidentas neturi siūlymų jo keisti, tiesiog nori užtikrinti, kad tie nauji principai nebūtų daromi chaotiškai ir vienu metu, nes tai sukeltų rizikas ir pakankamai pagrįstas rizikas.
PIRMININKAS. Klausia V. Ąžuolas. Ruošiasi P. Gražulis.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Aš gal tada norėčiau paklausti, kaip Prezidentas vertina, kad dabar nėra nė vieno valstybės atstovo strateginėse įmonėse ir valstybė net nežino, kas ten vyksta, kas ten dedasi? Pasekmes turime – mažėjantis jų pelningumas ir įnašas į valstybės biudžetą. 20 mln., 15 mln. ar 50 mln. kažkam atrodo nedaug, kažkam daug. Bet kai mes diskutuosime apie pensijų didinimus, kitus dalykus, sakysime, neturime iš ko. Kaip atrodo, ar neturi būti nė vieno nario dabar esančiose valdybose?
S. KRĖPŠTA. Dėkoju už klausimą. Iš principo būtent akcininko, savininko strateginius tikslus ir užtikrina pats akcininkas veikdamas, nustatydamas lūkesčius, keldamas tikslus valdyboje. Tai yra pats esminis instrumentas, kaip savininkas, šiuo atveju valstybė, ir, be abejo, jos akcininkai, visuomenė, siekia visuomenei svarbių tikslų. Šis mechanizmas ir išlieka. Pridedamas papildomas dalykas – nepriklausomumo kriterijai, pridedamas vienas narys, tiesiogiai deleguojamas. To Prezidentas nesiūlo keisti, tiesiog siūlo patvirtinti numatant labai laipsnišką, nuoseklų perėjimą prie naujos sistemos.
PIRMININKAS. Ir klausia P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas pranešėjau, apskritai man labai įdomiai skamba, kad jeigu jau valstybės tarnautojas arba Vyriausybės paskirtas atstovas į valdybą, tai jis yra nekompetentingas, nesąžiningas. Iš karto uždedama etiketė. Man atrodo, šitie žmonės yra daug atsakingesni, nes jeigu juos skiria Vyriausybė, Vyriausybę skiria Prezidentas, jis yra kontroliuojamas. O jeigu nepriklausomas, tai jis gali ką nori daryti. Tą ir daro. Kodėl jūs, kaip Prezidento patarėjas, nenorite, kad mes sukurtume gerovės valstybę, kad būtų kontroliuojami visi pareigūnai ir atsakingai veiktų valstybinės įmonės?
S. KRĖPŠTA. Dėkoju už klausimą. Norėčiau dar kartą akcentuoti, kad Prezidentas nekvestionuoja naujos sistemos, kurią Seimas patvirtino vasarą. Prezidentas vetuoja ir siūlo užtikrinti, kad procesas pereinant prie tos naujos sistemos būtų labai nuoseklus, ne verčiantis per galvą ir nechaotiškas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Atsakėte į visus klausimus. Ačiū pranešėjui.
Kolegos, motyvuojantys… Motyvai už – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, gal karčiai pajuokaujant galima sakyti, kad valdantieji nusivylė profesionalų Vyriausybe, todėl vėl viską politizuoja. Čia tas atgarsis kiekvieną kartą, kad valstybės įmonėse turėtų dirbti tik valstybės patikėti žmonės, prieštarauja tikrai gerajai praktikai, kuriai mes esame įsipareigoję stodami į EBPO. Čia toks Europos direktyvų perkėlimas. Perkeliame direktyvą, o po to bandome jos išvengti. Taip pat su EBPO pažadais – žadėjome depolitizuoti, ne viską padarėme, o kai įstojome, tai atgręžėme atgal. Aš kviečiu vis dėlto pritarti Prezidento pasiūlytam įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti už, kad mes jį patobulintume ir vienu metu nebūtų pakeitimai daromi visose įmonių valdybose, kas sukeltų ir didelį resursų poreikį, ypač Ekonomikos ir inovacijų ministerijai. Iš tikrųjų tai nebūtų sąžininga ir prieš pačius įmonių vadovus ir valdybas, nes vidury kelio būtų keičiami arkliai. Kviečiu pritarti pasiūlytam Prezidento veto.
PIRMININKAS. Prieš pradedant motyvus prieš, noriu pasakyti, kad motyvuojantys prieš kalbės už tai, kad priimtas Seimo įstatymas būtų laikomas nepriimtu. A. Skardžius. Prašau.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Pirmininke, aš labai gerbiu jūsų patirtį, bet yra čia daugiau patyrusių asmenų, ne tik jūs vienas, Statuto žinovų, todėl aš kalbėsiu tai, ką aš norėsiu šiuo atveju.
Aš tikrai manau, kad toks įstatymas nereikalingas absoliučiai, nes bandoma išlaikyti asmenis, kurie statė Visagino atominę elektrinę, iššvaistė šimtus milijonų, tada tie asmenys nuėjo į „Klaipėdos naftą“, sudarė sutartį su „Statoilu“, įkūrė „Litgasą“, su Bermudais sutartį sudarė, iš ten nuėjo į „Lietuvos geležinkelius“ tie patys valdybų nariai ir sėkmingai sėdi šluodamiesi atlyginimus, penkis kartus didesnius nei Prezidento, ir plaudami milijonus už elektrifikavimą su abejotinos reputacijos ispanų įmone „Elecnor“.
Tokios valdybos tikrai nereikalingos ir taip gerovės valstybės mes nesukursime, gerbiami Prezidento patarėjai. Todėl iš esmės reikia pertvarkyti valstybės valdomas įmones, kad jos duotų realią grąžą. Žmonių yra pakankamai valstybėje, nereikia jų nuvertinti. O vieno UABʼo parinkti vadovai, kaip minėjau, galite sekti visą grandinėlę, kaip jie keliavo iš vienos aferos išplaudami pinigus su ročildais ir smitais, dabar sėkmingai plauna pinigus kitur, dar į Braziliją ruošiasi investuoti.
Tikrai reikia padaryti galą, iš esmės pertvarkyti, sistemiškai pertvarkyti, valstybės įmonių valdymą, nes Seimas ir Vyriausybė yra valstybės turto savininkai. Valstybės turtas turi būti naudojamas efektyviai, racionaliai, kad duotų didžiausią naudą piliečiams.
PIRMININKAS. Motyvai už – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Tikrai dėkoju gerbiamam Seimo nariui A. Skardžiui už teisybę, nes V. Ąžuolas, kuris kalba… Čia kalbama tik apie vieną valstybės tarnautoją, labai akivaizdžiai pasakė A. Skardžius, kalbama apie esminę pertvarką ir tam reikalingas pretekstas. Pretekstas yra tas, kad kuo skubiau būtų įteisintas vadinamojo supermeno, valstybės tarnautojo, atsiradimas valstybės ir savivaldybių įmonių priežiūros ir valdymo organuose. Bet santykis vis tiek išlieka tas pats – ne valstybės tarnautojo atstovavime. Vadinasi, jūs jau esate paruošę savus privačius atstovus tam, kad užpildytume šitas kvotas. Tai apie ką jūs kalbate?
Prezidentas šiuo atveju neina kategorišku keliu – jisai bando vis dėlto atrasti tam tikrą kompromisą ir savotiškai bando sustabdyti šitą buldozerį. Šitas siūlymas vis dėlto tikrai leidžia mums vadovautis ne emocijomis, o ramiai apgalvoti ir nuspręsti, leisti nuspręsti kitam Seimui, kuris bus išrinktas, todėl pritarkime Prezidento veto.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas Eugenijau Gentvilai, visi supranta, kad dar kartą tu suprastum, pasakysiu, dėl ko aš kalbu prieš. Aš kalbu prieš Prezidento veto ir pateiktą argumentaciją. Man atrodo, tie, kurie iš tikrųjų myli valstybę, mato, kas darosi valstybinėse įmonėse, kaip yra plaunami pinigai vadinamųjų niekam neatsakingų, nepriklausomų valdybos narių.
Mes štai matėme, dėl ko ministrą J. Narkevičių taip labai tarkuoja „nepriklausoma“ žiniasklaida, o jisai atskleidė tik vieną – elektrifikavimo projektą, kur buvo pavogta apie 140 mln. ir sudarytas sandoris su įmone, kuriai iškelta baudžiamoji atsakomybė dėl pinigų plovimo. Bet tai ir Prezidentą tenkina, tenkina, vienu žodžiu, ir žiniasklaidą, kuri kovoja su korupcija ir nemato šitų blogybių. Užuot būtų pagirtas ministras J. Narkevičius, atskleidęs, kaip pinigai plaunami, deja, Prezidento nuolat yra puolamas.
Gerbiami patarėjai, patarkite Prezidentui. Nemanau, kad jis yra korumpuotas žmogus, – sąžiningas. Ir jūs, buvęs ministras, o dabar patarėjas, labai gerai žinote, kas darosi energetikos sektoriuje, kuriame sėdi konservatoriai, ponas D. Tučkus ir „Lietuvos energijos“ viršininko pavaduotojas, kuris vadovauja strategiškai, kaip išplauti pinigus iš Lietuvos. Ar gali? O D. Tučkaus tėvas portfeliuką nešioja V. Landsbergiui vyresniajam. Ar jūs to nežinote, buvęs ministre, nežinote tų dalykų? Ir jus tai tenkino? Jus tenkino šitie dalykai. Ar tai gali būti (…) valstybei…
PIRMININKAS. Laikas.
P. GRAŽULIS (MSNG). …ir kam reikia laiko? Seniai reikėjo padaryti šias pertvarkas, tik atėjus valstiečiams į Seimą, į daugumą.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, vėl turėsime balsuoti alternatyviai. Tie, kurie mano, kad projektas turi būti tęsiamas su Prezidento pasiūlymais arba be jų, tie turi balsuoti už. Tie, kurie mano, kad įstatymas turi būti nepriimtas, ir kaip P. Gražulis pasisakė prieš, tai jis pasisakė, kad įstatymas būtų nepriimtas, kad būtų laikomas nepriimtu, tai tie balsuoja prieš. Kviečiu balsuoti.
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 103, prieš – 1. Replika po balsavimo – Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Netyčia balsavau už L. Kasčiūną, nors turėjau už save balsuoti, jeigu galite… (Balsai salėje: „Ooooooo…“) Kaltas, prisipažįstu.
PIRMININKAS. Dėl protokolo – Ž. Pavilionis balsavo už save.
11.22 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos Didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto 500-ųjų gimimo metinių“ projektas Nr. XIIIP-5159 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Gerbiami kolegos, tęsiame posėdį. Darbotvarkės 1-5 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos Didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto 500-ųjų gimimo metinių“ projektas Nr. XIIIP-5159. Pranešėjas – A. Gumuliauskas. Pateikimas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, šių metų rugpjūčio 1 dieną sukako 500 metų nuo Lietuvos Didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto gimimo. Analogišką rezoliuciją jau priėmė Lenkijos Seimas, ir mes, būdami solidarūs su jais, taip pat…
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, paprašysiu… Atsiprašau A. Gumuliausko. Dėl grąžintų įstatymų pamiršome paskirti komitetus ir svarstymo datas. Atsiprašau dar kartą, kolega. Dėl nacionalinio saugumo yra siūlomas Ekonomikos komitetas ir siūloma svarstyti rugsėjo 17 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Dėl Valstybės ir savivaldybių turto valdymo įstatymo kaip pagrindinis siūlomas Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti rugsėjo 17 dieną. Pritariame bendru sutarimu. Dėkoju. Profesoriau, tęskite.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Taigi tęsiu toliau. Žygimantas Augustas sustiprino Lenkijos ir Lietuvos santykius, jis buvo Lenkijos ir Lietuvos valstybės stiprios jungties su Baltijos jūra koncepcijos autorius bei jos įgyvendintojas. Žygimantas Augustas taip pat įėjo į lenkų ir lietuvių tolerancijos istoriją, likdamas ištikimas katalikybei, kartu pripažino tarpreliginį diskursą ir rūpinosi, kad būtų gerbiama stačiatikybė ir protestantizmo išpažinėjų teisės.
Taigi, turėdami galvoje šiuos Žygimanto Augusto nuopelnus, mes, analogiškai kaip ir Lenkijos Seimas, raginame prisiminti Lietuvos Didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto gyvenimą bei pasiekimus. Tai tiek.
PIRMININKAS. Dėkoju, bet nenueikite. Jūsų nori paklausti Seimo nariai. Klausia A. Ažubalis, ruošiasi A. Anušauskas.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Kolega, aš tik noriu paklausti. Kolega, kas jums teikia siūlymus dėl Lietuvos istorinio kalendoriaus? Šiuo atveju, kai praėjusiais metais mes galėjome pažymėti ir paminėti 1219 metais sudarytos pirmos Lietuvos tarptautinės sutarties 800 metų jubiliejų, tai tuo metu aš jūsų tribūnoje nemačiau. Dabar jūs siūlote ir teikiate pažymėti Žygimanto Augusto metus, tuo pat puikiai kaip istorikas žinodamas, kad Lietuvoje šis karalius yra vertinamas nevienareikšmiškai. Žinote visą Liublino unijos istoriją ir žinote atplėštas to meto teritorijas. Tai yra seni laikai ir dabar mes keliame šį klausimą, kuris Lietuvai iš tikro buvo nei pliusas, nei minusas. Buvo toks karalius, taip, buvo. Kunigaikštis buvo. Bet jeigu reikėtų pasakyti, ką jis tikrai davė Lietuvai, LDK, tai galima būtų surasti…
PIRMININKAS. Laikas, klauskite.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). …galima būtų surasti ir kitiems karaliams. Tai ar mes visus karalius dabar minėsime?
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas Audroniau. Aš noriu pasakyti, kad 1219 metus mes pažymėjome paskelbdami Žemaičių metus. Taip, kadangi ten buvo minimi pirmiausia žemaičiai, ir turiu pasakyti, kad daugiau kartoti 1219 metų taikos sutarties su Haliču ir Voluine mums neatrodė tikslinga.
Dabar visiškai sutinku dėl skirtingų istoriografinių požiūrių į Žygimanto Augusto politinę veiklą, bet jūs, gerbiamas Audroniau, pastebėkite, kad šitoje rezoliucijoje kaip tik kalbama apie jo kultūrinius ir tolerancijos pasiekimus. Be to, niekas nesiūlo skelbti Žygimanto Augusto metų, nors būtent šiais metais sukanka jo 500 gimimo metinės. Tai toks atsakymas.
PIRMININKAS. Klausia A. Anušauskas. Ruošiasi Ž. Pavilionis.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, žinote, prabėgo 500 metų ir mes norime tuos žmones, kurie gyveno prieš pusę tūkstantmečio, matyti kaip dabartinius žmones, ir įdedame tuos dalykus į jų charakteristikas, kurios, ko gero, tuo metu visai kitą turinį turėjo. Lenkų ir lietuvių tolerancijos istorija. Gal tada būtų gerai žinoti, kaip lietuvių kalba, kokios būsenos raštija buvo tuo metu, kaip jis prie to prisidėjo? Tas religinis diskursas, tikrai žinome, kas Europoje tuo metu dėjosi. Vis dėlto kontekstas prieš pusę tūkstantmečio visai kitas buvo. Tie patys žodžiai buvo vartojami visai kita prasme. Tai atrodo, kaip dažnai taip jau būna…
PIRMININKAS. Laikas, klauskite.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). …kad dabartiniai žmonės įdeda į praeitį dabartines sąvokas. Mes žinome tų pavyzdžių, kai apkaltina V. Kudirką antisemitizmu…
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Aš visiškai sutinku su jumis, gerbiamas Arvydai. Tačiau noriu vis dėlto pabrėžti, kad iš tikrųjų Žygimanto Augusto valdymo laikais mūsų kultūra tikrai išgyveno pakilimo laikotarpį. Čia turiu galvoje ir lietuvių kalbą, vis dėlto mes tuo metu gyvenome Renesanso laikotarpiu. Dabar niekas negalėtų paneigti vis dėlto religinės tolerancijos. Prisiminkime, kada pirmą kartą ant laužo buvo sudeginti vadinamieji eretikai. XVII amžiuje. O XVI amžiuje to tiek Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, tiek Lenkijos Karalystėje neatsitiko. Taigi apie toleranciją, aš manau, verta kalbėti, lygiai taip pat kaip verta kalbėti apie kultūros pasiekimus įvairiose srityse.
PIRMININKAS. Klausia Ž. Pavilionis. Ruošiasi V. Juozapaitis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Pritariu rezoliucijai. Manau, mums reikia tikrai dar nemažai padaryti, kad LDK paveldas taptų mūsų paveldu, tuo labiau kad kitos šalys jį vis bando pasisavinti. Net ir savo sūnų esu Augusto vardu pavadinęs.
Tačiau, norėdami priartinti tai prie realybės, mes kreipiamės į Vyriausybę prašydami, kad Vyriausybė steigtų daugiau stipendijų čia norintiems studijuoti Baltarusijos studentams. Galbūt galėtume dar kartą atkreipti šiame kontekste dėmesį, kad jie galėtų studijuoti pas mus istoriją, nes, kiek žinau, Vilniaus universitete jau yra nemažai tokių norinčių studijuoti. Gal, nekeičiant rezoliucijos teksto, jūs galėtumėte paraginti savo Vyriausybę ne tik žodžiais, bet ir darbais, taip sakant, atsižvelgti į dabartinę realybę ir dar daugiau padėti universitetams tą paklausą iš baltarusių pusės patenkinti, tuo labiau kad tai yra mums, aš manau, naudinga.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Gerbiamas Žygimantai, jūs turbūt sutiksite, kad rezoliucija yra tam tikras politinio požiūrio išreiškimas. Be abejonės, tai nėra susiję su kokiais nors labai konkrečiais darbais. Be abejonės, mūsų komisija turėtų kreiptis šituo klausimu, ką jūs ką tik pasakėte, į Vyriausybę. Aš manau, kad Vyriausybė imsis tam tikrų veiksmų.
PIRMININKAS. Ir klausia V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiamas profesoriau, išties tos abejonės buvo išsakytos dėl vertinimo ir laikmečio neatitikimo, ir sąvokų pasikeitimo. Aš suprantu, kad yra teikiama tokia politinė rezoliucija, kuri faktiškai yra visiškai tuščia. Na, pasakyti tai, kad mes prisiminkime, tai yra nieko nepasakyti. Bet jeigu jūs užsimenate apie Renesanso atgimimą ir Lietuvos kultūrinį paveldą, kuomet Žygimantas Augustas valdė, tai gal derėtų čia prisiminti ir jo motiną karalienę Boną Sforcą, gal tada tikrai būtų ir tarptautiniame kontekste visai kitas požiūris ir iš tikrųjų praplėstume ir paties Žygimanto Augusto vaidmenį, nes be mamos turbūt nebūtų Žygimanto Augusto. O karalienė Bona Sforca, tarp kitko, į Lietuvą atvežė pomidorus, agurkus ir bulves. Taigi nuo čia prasidėjo mūsų…
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ir ne tik, ir ne tik.
PIRMININKAS. Laikas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Gerbiamas profesoriau, jūsų pastabos labai taiklios, tačiau Bona Sforca šiuo atžvilgiu yra atskira politinė veikėja, kuri iš tikrųjų padarė daug tiek dėl Lietuvos, tiek dėl Lenkijos europėjimo. Aš manau, kad Bonos Sforcos atitinkama data bus taip pat pažymėta. Šiuo atveju jūs tikrai teisingai pastebėjote paskutinę pastraipą, tačiau dar kartą noriu pakartoti, kad mes tekstą derinome su Lenkijos puse. Paskutinė pastraipa yra analogiška tiek Lenkijos rezoliucijoje, tiek Lietuvos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausiančiųjų neužsirašė. Diskutuoti taip pat Seimo nariai neužsirašė.
Priėmimas. Keturi – už, keturi – prieš. A. Matulas – motyvai už.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, nežinau, ar visi žinote, kad 2018 metais Pasvalyje yra pastatytas paminklas Žygimantui Augustui. Noriu priminti, kyla klausimas tikriausiai, kodėl būtent Pasvalyje? Todėl, kad 1557 metais Pasvalyje Žygimantas Augustas ir Livonijos ordinas pasirašė tris reikšmingas istorines sutartis, taip nukreipė kylančią grėsmę iš Rytų ir, be abejo, išgarsino mūsų mažą miestelį. Todėl aš dar kartą noriu padėkoti šito paminklo mecenatui Pasvalio garbės piliečiui P. Kizniui ir paraginti pritarti, balsuoti už tą rezoliuciją. Vis dėlto reikšmingas istorinis įvykis, buvo labai gražus minėjimas prie šito paminklo rugpjūčio 1 dieną Pasvalyje. Taigi kviečiu atvykti į gražųjį Pasvalį aplankyti šito paminklo ir šeštadienį atidaromo paminklo B. Brazdžioniui.
PIRMININKAS. Motyvai už – M. Adomėnas.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Abejojantiems dėl Žygimanto Augusto vaidmens galiu pacituoti tik vieną faktą: Lietuvos ekonomika dar nepasiekė to lygio, kurį turėjo Žygimantui Augustui valdant, kaip procentą nuo labiausiai klestinčios Vakarų Europos BVP dalies. Taigi tikrai yra ką paminėti. Tai yra valdovas, kuriam valdant iš tiesų suklestėjo ne tik ekonomika, bet ir Lietuvos kultūra, kurios paminklais mes iki šiol gėrimės ir džiaugiamės. Aš manau, kad jis tikrai vertas paminėjimo šia rezoliucija ir visais kitais įmanomais būdais. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau motyvuojančių Seimo narių neužsirašė. Taigi turime spręsti. Kas už tai, kad rezoliucija būtų priimta be pataisų? Balsuojame.
Šios rezoliucijos priėmimas
Balsavo 66 Seimo nariai: už – 65, prieš nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. Rezoliucija priimta. (Gongas)
Gerbiami kolegos, darbotvarkėje 11 val. 30 min. yra numatyta pertraukėlė. Tai ją ir padarysime. Būtų toks prašymas apleisti vietas, kad jas būtų galima šiek tiek dezinfekuoti. Pertrauka – iki 11 val. 50 min., 12 minučių.
Pertrauka
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, nustatytas pertraukos laikas baigėsi. Maloniai prašau užimti darbo vietas. Tęsiame šios dienos rytinį plenarinį posėdį.
11.51 val.
Aleksandro Stulginskio žvaigždės įstatymo projektas Nr. XIIIP-5024 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Aleksandro Stulginskio žvaigždės įstatymo projektas Nr. XIIIP-5024. Pranešėjas – A. Gumuliauskas. Prašom. Pateikimas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). …Seimo šimtmečio metai ir Seime, konkrečiai Seimo Pirmininkui, gimė pasiūlymas dėl Lietuvos Respublikos Aleksandro Stulginskio medalio sukūrimo. Ši idėja buvo perduota mūsų Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijai, mes kolegialiai svarstėme šią idėją ir parengėme Lietuvos Respublikos Aleksandro Stulginskio žvaigždės įstatymo projektą.
Turiu pasakyti, kad Seimas kol kas neturi tokio apdovanojimo, kurį būtų galima teikti už parlamentarizmo idėjas, demokratijos ir valstybingumo puoselėjimą. Aš manau, kad šiuo įstatymu gali gimti graži tradicija, kad kiekvienais metais gegužės 15 dieną, kai Steigiamasis Seimas 1920 metais Lietuvos valstybę paskelbė Lietuvos Respublika, būtų įteikiama žvaigždė asmeniui, kuris tikrai prisidėjo prie jau minėtų dalykų. Tiek trumpai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti daug Seimo narių. A. Navickas. Nematau salėje. A. Anušauskas. Prašom, kolega, klausti.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, aš įsivaizduoju, Seimas tikrai neturi apdovanojimų, nes mūsų apdovanojimų sistema yra kiek kitokia, tai yra žinybinė, dar yra prezidentūra, kuri teikia valstybinius apdovanojimus.
Mano klausimas būtų susijęs… Na, žinau, A. Stulginskį žinome iš istorijos, žinome jo nuopelnus, tačiau pirmas Prezidentas vis dėlto buvo A. Smetona. Aš suprantu, kad viskas kinta laikui bėgant ir požiūris tų žmonių kito, bet mano klausimas, ar nebūtų, pavyzdžiui, geriau kokia nors signatarų žvaigždė, kuri apimtų įvairių pažiūrų žmones, o ne suasmenintas?
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Aš noriu štai ką pasakyti, kad vis dėlto A. Smetona ir A. Stulginskis yra šiek tiek kito lygio, jeigu žiūrėtume per parlamentarizmo prizmę. Vis dėlto A. Stulginskis vadovavo Steigiamajam Seimui ir aš manau, kad jis buvo pirmas Seimo Pirmininkas. Kadangi tai yra Seimo apdovanojimas, aš manau, yra simboliška, kad būtent A. Stulginskio vardu ir pavadinama šita žvaigždė. Tai gal tiek.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia R. Šarknickas. Prašom, kolega.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš tikrai neskirstyčiau to laikotarpio prezidentų nuopelnų. Visi jie yra verti.
Mano klausimas būtų dėl apdovanoti siūlomų kandidatų, kuriuos turės teisę teikti Lietuvos Respublikos juridiniai asmenys arba Seimo nariai. Tačiau, žinodami įvairius kiekvieno laikotarpio, kiekvienos kadencijos tam tikrus politinius atspalvius, ar nemanytumėte gal palikti tuos Seimo narius ramybėje ir tegul sprendžia Lietuvos Respublikos juridiniai asmenys, kad neįgautų tam tikro atspalvio? Tai būtų toks šventas, geras reikalas. Ačiū.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Aš manau, kad mes turime tam tikros patirties Seime skiriant Laisvės premiją, skiriant G. Petkevičaitės-Bitės apdovanojimą. Kai toje komisijoje (o apdovanojimo skyrimo tvarka yra gana smulkiai aprašyta projekte) dalyvauja skirtingų politinių pažiūrų žmonės, tai man atrodo, kad vis dėlto priimamas tokių bendrų pažiūrų konsensusas. Kol kas nepastebėjau, kad kiltų konfliktų, pavyzdžiui, dėl Laisvės premijos. Aš manau, kad mes tokiu keliu eisime ir būtent dėl Aleksandro Stulginskio žvaigždės.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamas kolega, jūs atsakėte į klausimus. Dabar motyvai po pateikimo. P. Gražulis. P. Gražulis kalba už.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš manau, kad tikrai yra gana gera idėja. A. Stulginskis buvo pirmasis atkurtos Lietuvos Prezidentas, išrinktas demokratiniu būdu. Jūs žinote raidą po to mūsų valstybės, kai, vienu žodžiu, faktiškai įsigalėjo diktatūra mūsų valstybėje. Jis buvo šalininkas demokratijos. Tikrai didžiulis nuopelnas jo ir to meto Seimo, kuriam jis vadovavo atgaunant tiek Klaipėdos kraštą, tiek Vilniaus kraštą. Tikrai, aš manau, reikia ir šitą žmogų pagerbti, ir tikrai bus didelė garbė tiems asmenims, kurie gaus šį A. Stulginskio vardu apdovanojimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. S. Jovaiša – motyvai prieš.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Aš nesu taip jau visiškai kategoriškai prieš, tiesiog galbūt pasakau tokį retorinį pastebėjimą. O kaip dėl kitų prezidentų? Ar iš tikrųjų A. Smetona, taip neigiamai vertinamas, kad apie jį nebūtų galima kalbėti, ar apie kitus iškilius to meto politikus? Tai tiek.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kadangi nuomonės išsiskyrė, balsuojame po pateikimo dėl Aleksandro Stulginskio žvaigždės įstatymo projekto.
Balsavo 47 Seimo nariai: už – 46, prieš nėra, susilaikė 1.
Replika po balsavimo – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Noriu reaguoti į bandymus tarsi supriešinti Prezidentą A. Smetoną ir Seimo Pirmininką A. Stulginskį. Seimas šiuo atveju pasisakė už tai, kad būtų tai susieta su Seimu. Bet ką aš išgirdau iš Seimo nario P. Gražulio apie tariamą diktatūros įsigalėjimą, tai vis dėlto man keista girdėti iš jo lūpų. Man tada tegul jis paaiškina, koks A. Smetona buvo diktatorius, jeigu, kai buvo sprendžiamas klausimas priešintis ar nesipriešinti sovietų okupacijai, Prezidentas buvo už priešinimąsi, bet dauguma iš ministrų kabineto nusprendė, kad to dalyko nereikia daryti. Tai kur čia ta diktatūra yra?
PIRMININKĖ. Dėkoju. Replika po balsavimo – P. Saudargas. Prašau.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Iš tiesų keista, kad čia dar kilo kažkokia diskusija. Aš tame kontekste noriu pastebėti, kuo Prezidentas A. Stulginskis yra absoliučiai unikalus ir Lietuvoje, ir visoje Europoje. Tai yra vienintelis Prezidentas politinis kalinys, perėjęs Gulago lagerius. Kito tokio neturime. Jam tikrai turime išreikšti pačią aukščiausią pagarbą.
PIRMININKĖ. Ir paskutinioji replika. P. Gražulis. Prašau.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš manyčiau, kad tikrai labai gerą pastabą pasakė Seimo narys ponas P. Saudargas. Iš tikrųjų krikščionims demokratams, kadangi jis buvo krikščionių Vyriausybės deleguotas į Seimo Pirmininkus, ne Vyriausybės, o valdančiosios daugumos, tai, gerbiamas Sergejau, nereikėtų kalbėti prieš. Žiūrėkite jo biografiją, jis buvo tikrai vienintelis politinis kalinys ir jis nepabėgo iš Lietuvos kaip kiti prezidentai, niekur nepasitraukė, jis buvo įkalintas ir kovojo iki galo už Lietuvą.
PIRMININKĖ. Mieli kolegos…
P. GRAŽULIS (MSNG). …O čia pasipriešinti okupacijai ar nesipriešinti – visiškai skirtingi dalykai, gerbiamas Povilai.
PIRMININKĖ. Replika po balsavimo turėtų būti trumpa. Nebeįsivelkime į diskusijas, bet E. Jovaišai suteikiu žodį.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Nežinau, kuria ausim Petras girdėjo, ką aš sakiau, aš sakiau, kad nesu prieš, netgi balsavau už. Tiesiog pasinaudojau teise pasisakyti ir paklausti, kodėl mes neatkreipiame dėmesio į kitus iškilius to laikotarpio politinius veikėjus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Vieni kitus supratome. Viskas puiku, balsavimas įvyko. Pritarta po pateikimo. Kaip pagrindinis siūlomas Švietimo ir mokslo komitetas. Papildomas nėra numatytas. Siūloma svarstyti gruodžio 13 dieną. Galime tam pritarti? Pritariame bendru sutarimu?
12.01 val.
Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo Nr. X-1238 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3899(2), Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3900(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 1-7 klausimas – Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3899(2). Švietimo ir mokslo komiteto pranešėjas – E. Pupinis. Prašome. Ir buvo lydimasis, gal jūs kartu dėl abiejų išvadas. Lydimasis – Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Tribūnoje – E. Pupinis. Komiteto išvada.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, gerbiama pirmininke, komitetas įdėmiai svarstė minėtą Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo projektą, kuris buvo keičiamas dėl to, kad yra pasikeitęs Švietimo įstatymas, kur įvestos tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus, atvejo vadybininko pareigybės. Tai iš tikrųjų komitetas apsvarstęs bendru sutarimu pritarė didžiajai daliai Teisės departamento pastabų, Savivaldybių asociacijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastaboms ir pasiūlymams ir siūlo Seimui jas svarstyti. Buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu papildomo – Socialinių reikalų ir darbo komiteto pranešėją M. Navickienę. Taip pat išvados dėl abiejų įstatymų.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2020 m. gegužės 4 d. svarstė projektą Nr. XIIIP-3899 ir iš esmės buvo nuspręsta pritarti Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektui ir siūlyti Seimo paskirtam pagrindiniam komitetui jį patobulinti atsižvelgiant į dėl projekto pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dar vienas komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas buvo paskirtas kaip papildomas. V. Kravčionok. Gerbiamas G. Kindurys pavaduoja. Prašom.
G. KINDURYS (LVŽSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas iš esmės pritarė abiem įstatymų projektams ir nutarė siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Teisingumo ministerijos ir Vyriausybės pastabas, kurioms komitetas pritarė. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Išgirdome komiteto išvadas. Diskusija. A. Vinkus. Prašom į tribūną. Ruošiasi R. Šalaševičiūtė.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiama pirmininke, gerbiami Seimo nariai, pats keičiamo įstatymo pavadinimas byloja apie tai, kad kalbame apie labai jautrų klausimą – apie vaikų priežiūros teisinio reglamentavimo tobulinimą. Ypač noriu pabrėžti, kad kalbame ne apie kokią nors prabangą, o apie minimalią vidutinę vaiko priežiūrą, todėl nekyla abejonių, kad keliami tikslai yra pateisinami ir reikalingi. Kadangi vaiko priežiūra yra daugialypė sąvoka, tai, kaip paaiškino teikiamo įstatymo pataisą pristatęs pranešėjas, jau prieš trejus metus buvo ieškoma sisteminių sprendimų. Buvo įteisintas tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius, kuris, žinau, ir Kretingos savivaldybėje labai sėkmingai dirba, tačiau yra daug kitų neišspręstų klausimų, apibrėžtos jo funkcijos ir įgaliojimai.
Iš aiškinamojo rašto argumentų matyti, kad taikant šį modelį praktikoje iškilo spręstinų problemų, dėl ko ir teikiamas minėto tarpinstitucinio koordinatoriaus funkcijų reglamentavimo ir kitų teisinių nuostatų patobulintas variantas. Manau, logiška, kad savivaldybėse turėtų veikti bendras atvejo vadybos modelis, nepriklausomai nuo to, ar paslaugos vaikui teikiamos koordinuotai, ar asmens lygiu. Taip pat logiškai atrodo ir siūlymas nustatyti privalomą koordinuotai teikiamų paslaugų teikimą vaiko atstovams pagal įstatymą, kai vaikui skiriamos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės.
Taigi aiškinamajame rašte pateikti ir žodžiais išsakyti argumentai įtikina mane šio projekto priėmimo tikslingumu. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu diskutuoti R. Šalaševičiūtę. Prašom, kolege.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Mieli kolegos, aš užsirašiau kalbėti už, todėl labai trumpai, matyt, klaida įvyko ir prie svarstymo atsiradau. Noriu kolegoms, kurie dirba Seime jau ilgus metus, arba kolegoms, kurie dirbo savivaldybėse arba su vaikais, linkusiais nusikalsti, tiesiog priminti šio įstatymo priėmimą prieš dešimt metų.
Iš tikrųjų buvo ir socializacijos centrai, kuriuose darbas su vaikais buvo sudėtingas, nes nebuvo tinkamo reglamentavimo. Priėmus įstatymą, gal ir buvo padaryta truputį klaidų, buvo remtasi užsienio praktika, Skandinavijos šalių, ypač Švedijos. Įgyvendinti buvo sudėtinga: tiek socializacijos centrams dirbti, tiek Švietimo ir mokslo ministerijai, kuri buvo atsakinga už šio įstatymo vykdymą. Palaipsniui buvo keičiamos tai vienos nuostatos, tai kitos, bet laukiamo rezultato, tokio, kad tikrai galėtume pasakyti, jog vaiko, linkusio nusikalsti, minimali ir vidutinė priežiūra yra vykdoma tinkamai ir duoda rezultatų, mes neturėjome.
Aš džiaugiuosi iniciatyva, kurią parodė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, pritardama toms nuostatoms, kurios atsirado dabar Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatyme. Juo labiau kad mūsų su A. Papirtiene iniciatyva buvo suvienodinti esamas Švietimo įstatymo nuostatas su Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo nuostatomis. Aš tik noriu akcentuoti tris svarbiausius dalykus.
Pirma. Čia įteisinamas tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius. Tai yra žmogus, kuris turi žinoti visą situaciją, turi vadovauti ir stengtis, kad vaikui skirtas atvejo vadybos procesas vyktų sklandžiai.
Antra. Labai svarbu, to mes visą laiką pasigesdavome ir dar būdama vaiko teisių apsaugos kontroliere aš sakydavau, kad vaiką patalpinus į socializacijos centrą reikia aktyviai dirbti su tėvais, nes vaikas pasitaiso ir su gerais rezultatais grįžta į tą pačią šeimos aplinką, kur tėvai galbūt tikrai nemato reikalo su vaiku dirbti. Dėl tos situacijos mes šiandien turime įstatymo projekte labai aiškias nuostatas dėl darbo su vaiku, grįžusiu iš socializacijos centro, ir su tėvais.
Be abejo, įstatyme yra ir kitų nuostatų, susijusių su vaiko gerovės komisijų darbu. Kartais būna tikrai ne visai teisingai net teismams pateikiami prašymai dėl vidutinės priežiūros skyrimo, kai tą darbą galima atlikti vietoje su vaiku ir su šeima.
Iš tikrųjų nebekalbėsiu už. Kviečiu pritarti įstatymo projektui, kurio labai laukia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
PIRMININKĖ. Išgirdome diskusijas. Motyvai. Motyvai po svarstymo. Kolegos, kadangi jūs jau kalbėjote, tai galbūt visi už. (Balsai salėje) Algirdai Sysai?
A. SYSAS (LSDPF). Aš irgi už.
PIRMININKĖ. Bendru sutarimu galime pritarti po svarstymo? (Balsai salėje) Norite balsuoti. Prašom. Kolegos, balsuojame dėl Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo ir lydimojo Vietos savivaldos įstatymo po svarstymo. Projektai Nr. XIIIP-3899(2) ir Nr. XIIIP-3900(2).
Balsavo 67 Seimo nariai: už – 66, prieš nėra, susilaikė 1. Po svarstymo pritarta abiem įstatymų projektams.
12.11 val.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3779(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3779(2). Aplinkos apsaugos komitetas… (Balsas salėje) Atsiprašau, Audito komitetas – P. Gražulis. Nepavyko man jūsų suklaidinti.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, Audito komitetas svarstė tiek Vyriausybės, tiek Seimo narių pateiktas pataisas, įstatymą patobulino ir bendru sutarimu pritarė jam.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu papildomo komiteto pranešėją R. Martinėlį. Sveikatos reikalų komiteto išvada. Prašom.
R. MARTINĖLIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Sveikatos reikalų komitetas svarstė Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir bendru sutarimu pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju jums. Ir kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pranešėją G. Kindurį. Prašom, kolega.
G. KINDURYS (LVŽSF). Komitetas nusprendė pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir komiteto pasiūlymus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norėčiau atsiklausti pagrindinio Audito komiteto pranešėjo. Dėl 1 straipsnio yra Vyriausybės pasiūlymas, komitetas jį svarstė, vienam iš jų nepritarė, kitam pritarė iš dalies. Ar norite ką nors komentuoti, ar galime pritarti? (Balsai salėje) Galime pritarti komiteto… Prieštaravimų nėra, pritariame Audito komiteto išvadai ir pasiūlymui pritarti iš dalies. Daugiau pasiūlymų nebuvo gauta. Diskusija. S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, noriu atkreipti dėmesį į dabar vykstančią valstybinio turto centralizavimo reformą, dėl kurios dažnas turbūt grįžta iš įstaigų su skundais. Sakoma, klausykite, išrašomos milžiniškos sąskaitos iš valstybės Turto banko už naudojamą turtą, tačiau adekvačios paslaugos nėra teikiamos. Elementariai kartais pakeisti elektros lemputę reikia sulaukti ir ūkvedžio, ir dar ko nors, ir išeina, kad pats įstaigos vadovas turi rūpintis ūkiniais darbais, kurie iš tikrųjų turi būti atlikti centralizuoto turto operatoriaus.
Tačiau aš apie kitką, aš norėčiau pakalbėti apie gerovės valstybės paslaugų teikimą. Šiuo įstatymo pasiūlymu yra siūloma vėl suteikti darželiams, mokykloms, kurių steigėjas nėra valstybė, teisę gauti turtą panaudai. Daugelį savivaldybių dabar yra ištikusi tokia situacija, kad privačių steigėjų įsteigtos ikimokyklinės įstaigos, pavyzdžiui, Klaipėdoje sutrikusio vystymosi vaikų darželis „Svetliačiok“ jau 25 metus veikia ir gaudavo patalpas nemokamai, tačiau dabar yra užkirsta teisė gauti tai legaliai. Šis įstatymas tokias gerovės valstybės paslaugas, kurias teikia privačios įstaigos, leidžia vėl joms gauti, ir tai yra būtina.
Aš suprantu, kad tarp mūsų yra skirtumų, kad kalbame apie tai, kaip turi būti finansuojamos privačios mokyklos, privatūs darželiai, tačiau teisę gauti turtą ir teikti tas paslaugas, kurios jau yra teikiamos dešimtmečius arba dvidešimtmečius, kiekvienas iš mūsų žino tokias paslaugas teikiančias unikalias įstaigas kiekvienoje savivaldybėje, turime suteikti. Aš labai prašau kolegų pažiūrėti į šitai racionaliai, kad prieinamumas turi būti užtikrintas ir patalpos turi būti suteikiamos panaudai ir privačioms nevalstybinėms įstaigoms, tokioms kaip darželiai ir mokyklos. Kviečiu jas paremti, nes išmušime pagrindą iš tikrai gerai veikiančių įstaigų. Ačiū už palaikymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Kubilienė taip pat nori dalyvauti diskusijoje. Maloniai kviečiame.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, kaip svarstomo įstatymo iniciatorė iš tikrųjų noriu prašyti jūsų pritarti šio įstatymo 14 straipsnio pakeitimo projektui. Šito įstatymo esmė yra ta, kad nevyriausybinėms organizacijoms, kurios šiandien darbuojasi labai reikšmingose srityse, tai yra teikia psichologinę pagalbą ir kitokią pagalbą krizinio nėštumo ištiktoms moterims ir jų šeimoms, jų partneriams, ir įstaigoms, kurios vykdo neatlygintiną paliatyviąją pagalbą, galėtų būti suteikta teisė neatlygintinai naudotis valstybės ir savivaldybių nekilnojamuoju turtu savo veiklai vykdyti.
Šitą projektą teikiu su viltimi dėl to, kad šiandien, manau, efektyviai spręsti visas problemas galime kartu tiktai su socialiniais partneriais. Nevyriausybinės organizacijos iš tikrųjų atlieka didžiulį darbą tiek socialinėje srityje, tiek medicinos srityje. Labai svarbus momentas čia yra tas, kad šitos organizacijos iš tikrųjų sugeba iš privataus, socialiai atsakingo verslo gauti papildomą finansavimą. Taigi valstybė, investuodama (taip galima pasakyti) į šitas nevyriausybines organizacijas, daro pačią geriausią investiciją. Manau, šitas projektas iš tikrųjų padidins paslaugų prieinamumą tiek paliatyviosios pagalbos srityje, tiek psichologinės pagalbos srityje ir, žinoma, švietimo srityje, taip pat manau, kad ženkliai prisidės prie žmogaus orumo puoselėjimo ir valstybės gerovės kėlimo. Taigi, kolegos, kviečiu palaikyti šitą projektą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjai. Kaip ir aptarėme su pagrindinio komiteto pranešėju, kad Vyriausybės išvadoms komitetas nepritarė ir mes tam neprieštaraujame.
Dar norėčiau atsiklausti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, buvo pasiūlymas. Jam pritarė pagrindinis komitetas iš dalies. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas neprieštarauja ir pranešėjas linksi galva. Pritarta iš dalies.
Gerbiamieji kolegos, motyvai po svarstymo. A. Vinkus – motyvai už. Prašau.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiami Seimo nariai, iš tiesų spartėjant gyventojų senėjimo procesui tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje, sparčiai didėja su senyvo amžiaus žmonių sveikatos problemomis susijusių paslaugų poreikis. Dažnai tenka girdėti nusiskundimus artimųjų, kurie tiesiog sutrinka dėl sunkios ar terminalinės būklės artimųjų priežiūros. Tokių ligonių priežiūra reikalauja ne tik sunkaus fizinio darbo ir ypatingos dvasinės įtampos, bet ir atitinkamų medicinos žinių, kurių dažniausiai neturi.
Užsienio valstybėse hospisų paslaugos ir tokių įstaigų tinklas yra gana plačiai išvystytas. Juos finansuojant dalyvauja įvairios institucijos: Bažnyčia, „Caritas“, Raudonasis Kryžius ir kitos visuomeninės organizacijos, taip pat valstybė ir savivaldybės. Lietuvoje tokios įstaigos vis dar yra gana naujas ir nepaplitęs reiškinys. Valstybinės sveikatos priežiūros įstaigos tam stokoja reikiamų investicijų, o privačios investicijos taip pat yra gana ribotos. Todėl šiandien teikiama įstatymo pataisa, kuri suteiktų galimybę, be kitų įstatymo projektu įvardintų subjektų, panaudos teisėmis nuomoti patalpas nevyriausybinėms organizacijoms, teikiančioms nemokamą paliatyviąją pagalbą, bent iš dalies padėtų patenkinti šių trūkstamų paslaugų poreikį. Kartu tai parodytų valstybės ir savivaldybių rūpinimąsi tomis problemomis, kurios reikalauja neatidėliotino sprendimo. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių kalbėti prieš nėra. Gal galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuoti reikia. Balsuojame. Jūsų pageidavimas balsuoti išgirstas. Balsuojame.
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 73, prieš nėra, susilaikė 1. Po svarstymo pritarta.
12.20 val.
Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo Nr. VIII-1764 1, 2, 6, 8, 11 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4382(2) (svarstymas)
Dar vieno įstatymo projekto svarstymas – Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo Nr. VIII-1764 1, 2, 6, 8, 11 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4382(2). Kviečiu R. Petrauskienę perskaityti Kaimo reikalų komiteto išvadą.
R. PETRAUSKIENĖ (TS-LKDF). Mūsų sprendimas yra pritarti komiteto patobulintam Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 1, 2, 6, 8, 11 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš nėra.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl šio įstatymo projekto papildomų komitetų nebuvo. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Pasiūlymų taip pat nėra gauta. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Nuoširdžiai dėkoju.
12.22 val.
Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Singapūro Respublikos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-5035 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Singapūro Respublikos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-5035. Kviečiu užsienio reikalų viceministrą A. Zananavičių. Pateikimas.
A. ZANANAVIČIUS. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Užsienio reikalų ministerija teikia įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Singapūro Respublikos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo ratifikavimo“ projektą. Projekto tikslas – ratifikuoti 2018 m. spalio 19 d. Briuselyje priimtą Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Singapūro Respublikos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą.
Susitarimas yra tarptautinė mišrioji sutartis ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 10 punktu yra ratifikuotina. Susitarimą ratifikavus Lietuva įvykdys susitarimo įsigaliojimui būtinas nacionalines procedūras. Susitarimu yra stiprinami Europos Sąjungos ir Singapūro ryšiai ir remiamasi bendru įsipareigojimu laikytis daugiašališkumo principo ir tarptautinėmis taisyklėmis pagrįstos tvarkos.
Remdamasi šiuo susitarimu, Europos Sąjunga ir jos valstybės narės galės veiksmingiau plėtoti dvišalius ryšius su Singapūru, stiprinti politinį dialogą ir aktyviau bendradarbiauti įvairiose srityse – darnaus vystymosi, demokratijos ir pagrindinių laisvių, teisingumo, saugumo, žmonių tarpusavio ryšių, informacinės visuomenės, švietimo ir kultūros, taip pat kitose srityse. Susitarimu bus stiprinamas bendradarbiavimas ir didinamas nuoseklumas sprendžiant pasaulines problemas, tokias kaip klimato kaita, be to, susitarimas yra svarbus žingsnis siekiant aktyvesnio Europos Sąjungos įsitraukimo į politinį ir ekonominį Pietryčių Azijos gyvenimą. Susitarime taip pat numatytos įprastinės Europos Sąjungos politinės nuostatos dėl žmogaus teisių, Tarptautinio baudžiamojo teismo, masinio naikinimo ginklų, šaulių ir lengvųjų ginklų ir kovos su terorizmu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs labai aiškiai viską pasakėte, kolegos nenori jūsų klausti.
Mieli Seimo nariai, po pateikimo bendru sutarimu? Pritariame bendru sutarimu. Kaip pagrindinis siūlomas Užsienio reikalų komitetas. Papildomas komitetas nėra numatytas, kitų pasiūlymų nėra? Nėra. Siūloma svarstyti spalio 13 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Dėkoju.
12.25 val.
Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Australijos bendrojo susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-5036 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-11 klausimas – įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Australijos bendrojo susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-5036. Prašom, gerbiamas viceministre.
A. ZANANAVIČIUS. Ačiū, pone pirmininke. Užsienio reikalų ministerija teikia įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Australijos bendrojo susitarimo ratifikavimo“ projektą. Projekto tikslas – ratifikuoti 2017 m. rugpjūčio 7 d. Maniloje sudarytą Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Australijos bendrąjį susitarimą. Susitarimas yra ratifikuotina tarptautinė sutartis pagal Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 10 punktą kaip tarptautinė mišrioji sutartis.
Susitarimą ratifikavus Seime, Lietuva įvykdys susitarimui įsigalioti būtinas nacionalines procedūras. Susitarimas apima politinį bendradarbiavimą, sprendžiant bendro intereso užsienio politikos ir saugumo klausimus, be kita ko, susijusius su masinio naikinimo ginklais, šaulių ir lengvaisiais ginklais, kovą su terorizmu, tarptautinės taikos bei saugumo skatinimu ir bendradarbiavimu daugiašaliais formatais. Taip pat apima bendradarbiavimą ekonomikos ir prekybos srityse, įskaitant ekonominės politikos dialogą, prekybos ir investicijų skatinimą, taip pat sektorių ekonomikos ir prekybos klausimais, kaip antai žemės ūkio, techninių prekybos kliūčių šalinimo, sanitarijos ir fitosanitarijos, viešųjų pirkimų ir intelektinės nuosavybės srityse.
Susitarimas taip pat apima sektorinį bendradarbiavimą, be kita ko, aplinkos, klimato kaitos, migracijos ir prieglobsčio, turizmo, mokslinių tyrimų ir inovacijų, švietimo ir kultūros, konsulinės apsaugos, asmens duomenų apsaugos, kovos su organizuotu nusikalstamumu bei elektroniniais nusikaltimais srityse. Susitarimas padės stiprinti Europos Sąjungos ir Australijos partnerystę, kuri pagrįsta bendromis vertybėmis ir principais, įskaitant pagarbą demokratijai, žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, teisinę valstybę, taip pat tarptautinę taiką ir saugumą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių paklausti nėra. Gerbiamieji kolegos, po pateikimo bendru sutarimu? Pritariame bendru sutarimu. Kaip pagrindinis siūlomas Užsienio reikalų komitetas. Papildomas taip pat nesiūlomas, kaip ir dėl ankstesnio įstatymo projekto. Siūloma svarstyti spalio 13 dieną. Pritariame bendru sutarimu. Dėkoju.
12.28 val.
Diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 3, 8, 17, 25, 28, 35, 37, 41, 43, 44, 45, 49, 61, 62, 64, 65, 66, 67, 70, 71, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 95, 96, 97 straipsnių, Įstatymo 1 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 711, 791 ir 831 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-5016, Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo Nr. X-1262 25 straipsnio ir Įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5017, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5018, Žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 641 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5019, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5020 (pateikimas)
Kitas įstatymo projektas ir čia jau būtų daugiau paketas. Darbotvarkės 1-12 klausimas – Diplomatinės tarnybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5016 ir lydimieji: Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pakeitimas, Žvalgybos įstatymo ir dar vienas lydimasis – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Prašom juos kartu ir pateikti.
A. ZANANAVIČIUS. Dėkoju, ponia pirmininke. Įstatymų projektų tikslas yra sustiprinti diplomatinę tarnybą, pagerinant diplomatų ir kitų ministerijoje ir atstovybėse dirbančių asmenų garantijų paketą, taip pat pritraukti į diplomatinę tarnybą kompetentingus asmenis ir išlaikyti juos diplomatinėje tarnyboje. Taip pat atsižvelgti į Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų atstovų – tiek profesinės sąjungos, tiek ir Darbo tarybos – pasiūlymus dėl papildomų socialinių garantijų diplomatams, kitiems ministerijoje ir atstovybėse dirbantiems žmonėms.
Projektais siūloma įtvirtinti reikalavimus, kad diplomatų atestacijos komisijoje daugiau kaip pusę narių sudarytų pagal diplomatinės tarnybos sutartį dirbantys diplomatai; nustatyti privalomą minimalų terminuotosios diplomato sutarties terminą – dvejus metus, jam suėjus asmuo galėtų kreiptis į užsienio reikalų ministrą, kad būtų sudaryta diplomato tarnybos sutartis; išplėsti ir patikslinti diplomatinės tarnybos darbuotojų garantijų aprėptį; pakeisti Užsienio reikalų ministerijoje dirbančių diplomatų pareigybių grupių sąrašą, jį papildyti atstovybėse esančiomis pareigybėmis, atitinkamai dalį ankstesnių pareigybių pakeisti naujomis; taip pat sumažinti pačių pareigybių grupių skaičių ir kai kurias pareigybių grupes perskirstyti, kad kiekviena pareigybių grupė ministerijoje turėtų lygiaverčių pareigų atstovybėse. Tai yra labai svarbu, norint užtikrinti sklandžią rotaciją.
Kiti tikslai yra suderinti Diplomatinės tarnybos įstatymo nuostatas su pasikeitusiu Vyriausybės įstatymu, kuris nustato, kad ministerijos kancleris yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas, tačiau papildomai nustatyti, kad į ministerijos kanclerio pareigas gali būti skiriamas diplomatas, dirbantis pagal neterminuotą diplomato tarnybos sutartį.
Siūloma atsisakyti diplomatinio rango suteikimo pirma laiko kaip skatinimo priemonės ir tarnybinės veiklos vertinimo rezultato, atsižvelgiant į tai, kad skatinimo priemonių šiuo metu yra pakankamai.
Siūloma įtvirtinti specialiojo atašė sąvoką, kurioje nurodoma, kad specialiuoju atašė pagal terminuotą darbo sutartį asmuo gali būti priimtas tik įstatymų nustatytais atvejais; taip pat nustatyti, kad tokio statuso specialiajam atašė taikomos tos pačios socialinės garantijos kaip ir valstybės tarnautojams.
Taip pat siūloma įtvirtinti Vyriausybės diskreciją tvirtinti vieną koeficientą, taikytiną skirtingoms atstovybėse dirbantiems asmenims taikomoms išlaidų, kompensacijų, išmokų rūšims, ir suteikti teisę užsienio reikalų ministrui nustatyti jo korekcinius koeficientus.
Taip pat siūloma patikslinti Vyriausybei suteiktos teisės tvirtinti atstovybėse dirbančių diplomatų ir kitų valstybės tarnautojų vaikų ikimokyklinio ugdymo ir mokymosi išlaidų kompensavimo apimtį ir suteikti užsienio reikalų ministrui diskreciją nustatyti kompensuojamas išlaidas ir tvarką.
Nustatyti, kad diplomatui, laikinai perkeltam į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, taikoma Diplomatinės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 4 dalis ir mutatis mutandis Valstybės tarnybos įstatymas.
Taip pat siūloma išplėsti galimybes išduoti diplomatinius pasus valstybės tarnautojams ar pareigūnams, kai tai būtina įgyvendinant Seimo priimtuose teisės aktuose nustatytus užsienio politikos ar nacionalinio saugumo tikslus, taip pat ir jų šeimų nariams.
Taip pat siūloma patikslinti kai kurių diplomatinės tarnybos nuostatų formuluotes, siekiant teisinio aiškumo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų nori paklausti nemažai Seimo narių. J. Razma klausia pirmasis. Prašom. Ruošiasi A. Ažubalis.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, iš tiesų projekte yra daug tokių reikalingų, suprantamų nuostatų, bet man kelia abejonių rentų siūlymas. Gal dėl rentų galėtumėte patikslinti? Ar tai buvo ministro iniciatyva, ar tai yra numatyta Vyriausybės programoje ir šiuo atveju ji yra įgyvendinama? Ir kaip jūs paaiškintumėte, pavyzdžiui, kokiam nors medikui, kuris daro sudėtingas operacijas, 10 metų mokėsi, kurio alga mažesnė negu diplomato, kad štai diplomatui priklauso ta renta, o medikui teks gyventi iš tos „Sodros“ pensijos?
A. ZANANAVIČIUS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų mes turime atsižvelgti į situaciją, kad diplomatinė tarnyba yra vienintelė Lietuvos Respublikos tarnyba, kuri gyvavo nepertraukiamai 100 metų, bet diplomatinės tarnybos išlikimo klausimas yra ganėtinai aktualus. Norint, kad ji išliktų konkurencinga ir duotų naudą Lietuvos Respublikai, reikia, kad joje dirbtų ganėtinai daug kompetentingų žmonių ir kad ta tarnyba būtų patraukli.
Aš, atsakydamas į šį klausimą, galiu pasakyti labai paprastai. Per paskutinius penkerius metus iš diplomatinės tarnybos savo noru pasitraukė 26 jauni diplomatai. Tai yra maždaug pusė tų, kurie buvo priimti. Vadinasi, mes metų metus į tuos žmones investavome, jie paprasčiausiai kažką dar papildomai išmoko ir išėjo. Anksčiau to nebuvo. Galima sakyti, kad diplomatinė tarnyba savo patrauklumą praranda.
Dabar konkrečiai apie rentas. Tai yra tik viena iš paketo dalių. Įstatymų leidėjas, be abejo, spręs, kaip konkrečiai tas naujas paketas turėtų atrodyti. Mes pateikėme savo pasiūlymus, gavome tiems pasiūlymams pritarimą Vyriausybėje ir teikiame visą paketą Seimui.
Pati rentų idėja yra nenauja. Mes esame vienintelė statutinė tarnyba, neįtraukta į valstybės pensijų sistemą, mūsų vertikali karjera yra žymiai lėtesnė negu bet kuriose kitose statutinėse tarnybose, mūsų profesiniai reikalavimai yra išskirtiniai, o piniginis atlygis yra nemotyvuojantis. Dabar nesiimant priemonių diplomatinėje tarnyboje žiosis vis didesnė profesionalų trūkumo skylė. Rentos tai yra viso labo valstybės pažadas atsilyginti ateityje, jeigu dabar atsilyginti galimybių nėra. Tai turbūt toks būtų komentaras.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Ažubalis. Ruošiasi Ž. Pavilionis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Pone viceministre, pirmiausia man keista, kad tokį svarbų įstatymo projektą pristatote jūs. Nieko asmeniško, tačiau čia turėtų pristatyti ministras, ministras, kuris aštuonerius metus užima šitas pareigas ir puikiai žino skurdžius socialinius ekonominius saugiklius mūsų diplomatinei tarnybai. Jūs viceministru dirbate trejus metus ir jūs žinojote taip pat, kad jauni žmonės palieka diplomatinę tarnybą, bet kažkodėl šitie projektai su lydimaisiais tik dabar, prieš rinkimus, patenka į Seimą. Tai aš tik noriu paklausti, ar čia nėra tam tikro rinkiminio dalyko, kadangi iš tikrųjų susikūrė profsąjunga statutinėje organizacijoje, aišku, jus spaudžia…
PIRMININKĖ. Dėkoju, laikas.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Mano klausimas yra paprastas, kodėl dabar ir kodėl nėra ministro, kas prisiims atsakomybę, kad štai 26 jauni diplomatai per penkerius metus paliko ministeriją?
PIRMININKĖ. Laikas, kolega.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū.
A. ZANANAVIČIUS. Ačiū už klausimą. Galiu atsakyti, kad ministras šiuo metu yra pakeliui į Jungtines Amerikos Valstijas, kur kitą dieną kartu su sekretoriumi M. Pompėjumi pasirašys svarbią Lietuvai sutartį. Ministras tikrai norėjo šitą įstatymą pristatyti pats, bet vėlgi tai yra turbūt diplomatinės tarnybos specifika, kad mes turime būti labai mobilūs. Pasikeitus mūsų partnerių planams užsienyje, ministras turėjo tiesiog išvykti į komandiruotę viena diena anksčiau, bet jis planavo ir ruošėsi šitą įstatymą pateikti.
Dabar aiškinant, kodėl susidarė gana sudėtinga situacija užsienio reikalų sistemoje, tai, be abejo, mes per tuos trejus metus nesėdėjome sudėję rankų. Prieš metus ar truputį daugiau vyko didžiulė valstybės tarnybos reforma ir mes buvome priversti taikytis prie naujo Valstybės tarnybos įstatymo, ir tam tikrose vietose atitinkamai per daug susilyginome su nestatutine valstybės tarnyba, dabar matome, kad tai neveikia. Dėl šito atsirado būtinybė nemažą dalį įstatymo nuostatų patikslinti.
Kita vertus, dėl laiko, kodėl pateikta būtent dabar. Na, pažiūrėjus įstatymo projektą, tai yra tikrai labai didelės apimties darbas, mes turėjome sužiūrėti begalę įstatymų, mes taip pat turėjome paraleliai diskutuoti su profesine sąjunga, su Darbo taryba. Ką pateikėme šiandien, atrodo, kad tai gana kokybiškas dokumentas, ir mums artimu laiku, jeigu jis bus priimtas labai nepakeistas, grįžti į Seimą vėl keisti Diplomatinės tarnybos įstatymo nereikės. Aš labai dėkoju jums už paramą, kurią jūs reiškiate užsienio reikalų tarnybai ir gindamas mūsų socialines garantijas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ž. Pavilionis. Ruošiasi A. Sysas.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš norėčiau paprašyti kolegų palaikymo šių įstatymų pakeitimams, žinant, kad ši diplomatinė tarnyba yra ne tik demotyvuota, bet ir labai blogai finansuojama, dabar žiūriu į skaičius – 85 mln. yra maždaug tiek, kiek krašto apsaugos sistema kasmet gauna papildomai, ir šie skaičiai niekaip nesikeičia. Atsižvelgiant į tai, kad iššūkiai diplomatinei tarnybai yra milžiniški, žinome patys, kas vyksta Baltarusijoje, žinome, kaip ta šalis bandoma aneksuoti, daug šnekame apie tai, bet, kaip visąlaik, mūsų kalbos kalbomis ir baigiasi. Dabar diplomatinė tarnyba bando bent teisinėmis priemonėmis pagerinti savo situaciją. Tačiau aš kreipiuosi į valdančiuosius vis dėlto šią apverktiną situaciją, kai mūsų pagrindinės, galima sakyti, specialiosios diplomatijos pajėgos dar bando kaip nors tą situaciją pataisyti, paremti pinigais ir svarstant biudžetą, o šį įstatymo projektą priimti ir komitetuose mes jį bandysime kiek įmanoma tobulinti.
PIRMININKĖ. Dėkui. Čia buvo kaip palinkėjimas, supratome. Taip?
A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas viceministre, džiaugiuosi, kad sureagavote, nes socdemai praeitoje kadencijoje teikė pataisas kartu su profesine sąjunga. Jos pataisos buvo atmestos kaip tik man iš dešinės sėdinčiųjų dėka. Bet, gerbiamieji, jūsų aiškinimas, kad 26 jauni diplomatai išėjo todėl, kad nėra rentos, juokingai skamba šitoje valstybėje. Aš manau, jeigu mes sakome, kad „Lietuvos geležinkeliai“ buvo valstybė valstybėje, tai URMʼas yra valstybė valstybėje turbūt kubu. Tai yra uždara kasta, kuri bando visokiais būdais neįsileisti nieko. Aš apie rentą neklausiu, nes tai yra nepagarba Lietuvos žmonėms.
Aš norėčiau paklausti, kodėl kanclerio pareigoms būtinai turi būti skiriamas diplomatas, nors tai yra ūkinė veikla kanclerio? Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
A. ZANANAVIČIUS. Ačiū už klausimą. Taip pat ačiū už neblėstantį dėmesį diplomatinei tarnybai. Daugelis jūsų teiktų pasiūlymų buvo vertingi ir mes vienu ar kitu būdu į juos atsižvelgėme.
Atsakant labai konkrečiai į klausimą dėl kanclerio, tai mes prisideriname prie Vyriausybės įstatymo. Užsienio reikalų ministerijos kancleris yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo pareigūnas. Vienintelis skirtumas yra, kad nedraudžiama diplomatui, kuris gerai žino sistemą ir turi nuolatinę sutartį, užimti ribotą laiką politinio (asmeninio) pasitikėjimo pozicijos pareigas ir po to grįžti be papildomų biurokratinių kliūčių į diplomatinę tarnybą. Tai yra vienas vienintelis skirtumas, kad nereikia išeiti iš diplomatinės tarnybos, bet grįžimas per penkerius metus bet kuriuo atveju yra automatinis. Mes viso labo padarome efektyvų sprendimą, leidžiantį išvengti biurokratijos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Sabatauskas. Ruošiasi K. Masiulis.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, neradau įstatyme, kad jūs bandytumėte keisti ydingą praktiką, kai diplomatai gauna skirtingas kompensacijas už išlaidas. Pavyzdžiui, išlaidas vaikų mokymuisi. Dabar ambasadoriai gauna didesnes negu kiti diplomatai, pavyzdžiui, atašė. Kodėl paliekate tokią diskriminacinę sistemą, nes aš suprantu, kad ambasadoriaus rangas yra aukštesnis, jo pareigos didesnės atsakomybės, bet tai reguliuojama būtent įstatymu, tai yra nustatant jų atlyginimus. O kuo čia dėti vaikai, kodėl jie diskriminuojami? Kodėl jūs netaisote dėl šitos kompensacijos, kad ambasadoriaus vaikams yra didesnės kompensacijos negu kitų diplomatų?
A. ZANANAVIČIUS. Aš iš šitos aukštos tribūnos norėčiau visus patikinti, kad vaikų mokymosi išlaidos yra kompensuojamos vienodai visiems darbuotojams, ar tai būtų valstybės tarnautojas, ar tai būtų diplomatas. Čia yra kažkokios netikros žinios. Yra kompensuojamas procentas nuo mokymosi išlaidų iki tam tikros ribos. Šita bendra taisyklė yra taikoma visiems darbuotojams.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kadangi penki įstatymų projektai, tai truputį ilgiau leidžiame ir visiems. K. Masiulis. Prašom klausti. Kolega klausia paskutinis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš nesu entuziastas ir tikrai nepritarsiu šitam projektui, nes tai prieštarauja mano filosofijai ir mąstymui. Dėstydamas universitete aiškinau, kad įvairios nomenklatūrinio mąstymo ir elitarinio mąstymo paveldo nuotrupos Lietuvoje egzistuoja ir jos vis labiau plinta. Na, tarp jų – privilegijuotos pensijos. Pensijos turėtų būti bendros ir sistema turėtų būti bendra. Ten gali būti dar labai įvairių subtilumų ir panašiai, o mes dabar viską segmentuojame ir parceliuojame. Lygiai tas pats su valstybės tarnyba dedasi. Aš tikrai labai abejoju tuo, ką siūlote, ir nepritarsiu. Priimkite ne kaip klausimą, o kaip nepritarimą pačiai filosofijai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, atsakymai baigėsi ir klausimai taip pat. Po pateikimo motyvai. M. Adomėnas – motyvai už.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš manau, iš tikrųjų reikėtų pritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui, galite atsisėsti.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Tuo labiau kad net tas klausimas, kuris buvo kolegų iškeltas dėl rentų, nereikalauja papildomo finansavimo, tą ministerija atlieka iš savo vidinių lėšų ir sutaupymo. Sumos yra nedidelės, kalbame apie 130 tūkst. eurų per metus. Iš tikrųjų tai išspręstų daugelį klausimų, kurie diplomatams, šiuo metu atstovaujantiems Lietuvai, tikrai yra labai aktualūs. Ir jeigu mes norime turėti kokybišką diplomatinę tarnybą, kuri gali gerai atstovaudama Lietuvos interesams pelnyti daug didesnes sumas, galų gale per tarptautinio bendradarbiavimo sutartis, per eksporto rinkų atvėrimą, tai mes turime užtikrinti sąlygas, kad jie galėtų gerai savo pareigas vykdyti, nebijodami, kad karjeros pabaigoje liks be socialinių garantijų. Aš siūlyčiau pritarti šiam įstatymo projektui ir komitete tobulinti pagal tai, kaip Seimas matys esant reikalinga.
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Razma – motyvai prieš.
J. RAZMA (TS-LKDF). Nesu kategoriškai prieš, tikrai reikalingi sprendimai, kurie skatintų gabius, išsilavinusius žmones ateiti į diplomatinę tarnybą ir joje būti, bet aš nemanau, kad tas toli horizonte esančių rentų klausimas būtų sulaikęs tuos 26 jaunus diplomatus. Jiems reikia, aš manau, gyventi čia ir dabar, gauti gerą atlyginimą, turėti dabar geras garantijas ir nestebėti tokių reiškinių, kai neskaidriai kur nors proteguojami ministro artimos aplinkos žmonės. Tai irgi jaunus žmones, matyt, nenuteikia pozityviai.
Dėl tų dalykų aš susilaikysiu ir manau, kad iš tikrųjų mes turėtume eiti į tokią solidarią sistemą, kad būtų kuo mažiau visokių atskirų atvejų dėl valstybinių pensijų, dėl rentų, kad žmonės suprastų, kad yra bendra solidari pensinio aprūpinimo sistema. Jeigu ši nuostata bus išbraukta svarstymo stadijoje, tai aš kitiems dalykams mielai pritarsiu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Mieli kolegos, balsuojame po pateikimo.
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 63, prieš nėra, susilaikė 10. Po pateikimo pritarta. Dėl pagrindinio įstatymo projekto kaip pagrindinis siūlomas Užsienio reikalų komitetas, kaip papildomi – Socialinių reikalų ir darbo komitetas ir dar Žmogaus teisių komitetas. Dėl lydimojo kaip pagrindiniai siūlomi Užsienio reikalų komitetas ir Socialinių reikalų ir darbo komitetas (projektas Nr. XIIIP-5117). Dėl lydimųjų projektų Nr. XIIIP-5118 ir Nr. XIIIP-5119 kaip pagrindinis siūlomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, kaip papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ir dėl paskutinio lydimojo projekto Nr. XIIIP-5120 kaip pagrindinis siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas nėra siūlomas. Visus šiuos įstatymų projektus siūloma svarstyti spalio 20 dieną. Galime pritarti? Pritariame bendru sutarimu. Dėkoju.
12.49 val.
Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo Nr. X-1262 10, 18 straipsnių ir Įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4944 (pateikimas)
Ir dar vienas įstatymo projektas. Darbotvarkės 1-13 klausimas – Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo 10, 18 straipsnių ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4944. Gerbiamas pranešėjas – Užsienio reikalų ministerijos viceministras gerbiamas A. Zananavičius. Prašom.
A. ZANANAVIČIUS. Labai ačiū, pirmininke. Lietuvos Respublikos Vyriausybė teikia Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo 10, 18 straipsnių ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektą. Tikslai yra pakeisti deleguojamiems prokurorams nustatytus su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficientus, pirmajai prokurorų pareigų grupei įtvirtinant didžiausią koeficientą 10,87 ir atitinkamai nuosekliai pakeičiant kitų prokurorų grupių koeficientus; išplėsti pirmąją prokurorų pareigų grupę, nurodant intervalą pagal didžiausią galimą prokuroro pareiginės algos koeficientą, kadangi šiuo metu galiojančiame įstatyme nustatyti nevienodi su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficientai prokurorams, palyginti su kitomis deleguojamų asmenų grupėmis.
Kitas tikslas yra pakeisti įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, atsisakant prievolės Užsienio reikalų ministerijai ir deleguojančiai institucijai teikti Vyriausybės įgaliotai įstaigai informaciją apie į priimančią instituciją atrinktus dirbti pretendentus, kadangi tokio tipo informacijos teikimas yra laikytinas pertekliniu; taip pat atsisakyti teisinio reguliavimo, kai deleguojančioji institucija informaciją apie pretendento delegavimą turi pateikti Užsienio reikalų ministerijai Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos tvarka. Kadangi aprašyti šį procesą įgyvendinamajame teisės akte tikslo nėra, tai nustatyti trijų darbo dienų laikotarpį tokio pobūdžio informacijai pateikti; taip pat atlikti redakcinio pobūdžio 10 straipsnio 3 dalies 3 punkto pakeitimus. Ačiū, pone pirmininke.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas viceministre. Ž. Pavilionis. Prašom klausti.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Aš pritariu po pateikimo, tik klausimas yra toks. Ar šie pasiūlymai… Apskritai, ką daryti, kad mūsų deleguotų atstovų Briuselyje būtų kuo daugiau, nes, kiek aš suprantu, mes atrodome tragiškai, palyginti su latviais ir estais, neturime tų atstovų, kurie kritiniu momentu mums galėtų padėti. Kodėl yra susidariusi tokia situacija, kad tris kartus didesnė šalis turi bent dvigubai mažiau įtakingesnių žmonių Briuselyje?
A. ZANANAVIČIUS. Vienas iš sprendimo būdų būtų tiesiog didinti delegavimo biudžetą. Kaip žinote, jeigu žmogus yra deleguojamas į Europos Sąjungos institucijas, yra dvi galimybės. Viena galimybė, kad viską apmoka Europos Sąjungos institucijos. Deja, tokių postų yra labai nedaug. Dažniausias variantas yra, kad valstybė narė deleguoja savo žmogų ir moka dalį jo pragyvenimo išlaidų. Tos visos pozicijos yra pakankamai populiarios, nes, populiariai kalbant, tokia veikla atsiperka, nes yra tiesiog pagerinamas įsitinklinimas institucijose, turima daugiau informacijos ir kartu įtakos sprendimų priėmimams. Mes delegavimo biudžeto klausimą keliame jau kažkelintus metus. Deja, visą laiką atsimušame į tas lubas, kad delegavimo biudžetas nelabai didėja. O iš tikrųjų Lietuvos valstybės tarnautojų ir ekspertų paklausa Briuselyje būtų tikrai gana didelė. Žmonių kvalifikacija gera, bet tiesiog nėra pinigų ir turime labai taupyti.
PIRMININKĖ. Nuoširdžiai dėkoju. Atsakėte į klausimus. Pateikimai padaryti. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Galime bendru sutarimu? Galime bendru sutarimu. Pagrindinis – Užsienio reikalų komitetas, papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Siūloma svarstyti rugsėjo 29 dieną. Dėkoju pranešėjui.
12.54 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Aistės Audickaitės ir Dalios Audickienės peticijos“ (projektas Nr. PNP-99) priėmimas
Gerbiamieji kolegos, dar kelios minutės laiko. Tai visada pasiruošęs Peticijų komisijos pirmininkas P. Čimbaras norėtų pateikti rezervinį 1 klausimą – Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Aistės Audickaitės ir Dalios Audickienės peticijos“ projektą. Prašom, kolega.
P. ČIMBARAS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Peticijų komisija šių metų birželio 30 dieną posėdyje iš esmės išnagrinėjo peticiją ir priėmė sprendimą tenkinti joje pateiktą pasiūlymą pakeisti Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytą tvarką, pagal kurią apskaičiuojami apskaitos vienetai skiriant socialinio draudimo senatvės pensiją asmenims, gavusiems iki 2018 m. sausio 1 d. paskirtas socialinio draudimo netekto nedarbingumo pensijas.
Komisija šį sprendimą priėmė atsižvelgusi į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktą nuomonę. Manytina, kad siekiant pagerinti neįgaliųjų padėtį tikslinga pakeisti Pensijų įstatymo nuostatas, nustatyti, kad, jeigu naudinga, asmenims, iki senatvės pensijos gavusiems netekto nedarbingumo pensijas, apskaitos vienetai būtų apskaičiuojami ne pagal darbingumo pensijų koeficientus, o bendra tvarka. Prašau pritarti išvadai tenkinti peticijoje pateiktą pasiūlymą, nes šitam pritaria ir ministerija. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvų niekas nenori išsakyti. Gerbiami kolegos, galime pritarti Peticijų komisijos pasiūlymui pritarti minėtai peticijai? Galime. Balsuojame. Prašom, balsuojame. Balsuojame dėl protokolinio nutarimo, kad būtų pritarta A. Audickaitės ir D. Audickienės peticijai.
Balsavo 72 Seimo nariai – vienbalsiai 72 pritaria peticijai. (Gongas) Priimta. Pritarta peticijai.
Gerbiami kolegos, rytinį posėdį baigsime. Registruojamės. Mes dabar registruojamės, kolegos. Na taip, kažkas prieš. Gerai, kolegos, dar kartą. Kad būtų viskas tvarkingai, ačiū už jūsų pastabumą, registruojamės. Kol vyksta registracija, jums kiekvienam dėkoju už rytinio posėdžio aktyvų darbą.
Užsiregistravo 61 Seimo narys. Rytinį posėdį baigiame. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.